神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.ViskąŽinoti istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti kodo pakeitimus

2022 rugsėjo 23 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-471 eilutės iš

Suvestinė, Apžvalga, Įvadas į viską, Žinokime viską, Žinojimo rūmai, Taikymas, Dievo požiūris, Visaregis, Viskas, Suvokimas, Žinojimas, Tiesa, Žemėlapynas, Požiūriai

Mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Kiek Dievui būdingas užmojis viską žinoti? Kas jame glūdi ir kas iš jo išplaukia?

Kodėl būtent visko apimtyje prilygsta nežinojimas ir žinojimas?


  • Ką reiškia viską žinoti?
  • Kodėl žinoti viską?
  • Kaip žinoti viską?
  • Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su požiūrių grandine?
  • Kaip susidėlioja visko žinojimas?
  • Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
  • Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
  • Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
  • Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?
  • Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
  • Kaip visas mintis suvesti?
  • Į ką viskas susiveda?
  • Koks žinojimo vaidmuo visko aprėpime?
  • Koks nežinojimo vaidmuo visko aprėpime?
  • Kaip susidėlioja visko žinojimas?
  • Koks visko žinojimo vaidmuo visko susidėliojime ir visko išsidėliojime?
  • Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
  • Kuria prasme suvesties taškas, galutinis požiūris yra, kad Dievas yra geras?
  • Ar galima viską susieti, taip kad Dievas šyla, sutampa su šiluma?
  • Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
  • Kaip Dievas tiria mumis?
    • Kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko?
    • Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
    • Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
  • Knyga Gyvenimo knyga: Kaip (sąmoningu, amžinu gyvenimu) išgyvename visko žinojimą (gyvenimo knygą - keturias apytakas)?
    • Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėj sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
    • Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?
  • Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
    • Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
  • Sąmoningėjimas Kaip sąmoningėjame?
    • Ką reiškia sąmoningėjimas?
    • Kaip iš žinojimo iškyla nežinojimas (Dievas)?
    • Koks atsakymas iššaukia klausimus? Kaip iš to išplaukia dorovė ir sandaros?
    • Kaip sąmoningėjimas susijęs su amžina branda, savęs atsisakymu, meile

Dievo nebūtinumas

  • Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
  • Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
  • Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
  • Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
  • Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
  • Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
  • Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
  • Kaip įvairiai suvokti 6+4?
  • Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
  • Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
  • Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
  • Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos? kad Dievas nebūtinai geras? Kuria prasme galiu dalinai turėti visko žinojimą?

Viską žinoti 知道一切

Ką reiškia viską žinoti?

Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.

Dieviškas visko žinojimas

  • Dievo žinojimas visko vienu ypu.
  • Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.

Žmogiškasis visko žinojimas

  • Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.

Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".

Tai sunkus klausimas, siejantis Dievo, žmogaus, žinojimo, pažinovo ir pažinimo, žvilgsnio, jautrumo klausimus.

Mano užmojis

  • Mano užmojis yra sulyginti betką ir viską. Atitinkamai sulyginti nieką ir kažką.

Išmintis

  • Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.

Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti

  • Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
  • Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima viską aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
  • Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
  • What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.

Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas

  • Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.
  • Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.
  • O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
  • Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.

Dievo būtinumo klausimo tyrimas

  • Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
  • Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
  • Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.

Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį

  • Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.

Dievo požiūrio išgyvenimas

  • Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.
  • Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.
  • tai santykis tarp Dievo ir visko
  • visko žinojimas sudėlioja viską taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų
  • (visuminis) žvilgsnis prilygstantis (vienalangiam) požiūriui (skiriančiam nulybę ir vienybę)
  • tai Dievo žvilgsnis
  • Dievo žvilgsnio savybes išsako jo apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas
    • Nieko apimtyje tiesus: Dievo žvilgsnis yra vieningas
    • Kažko apimtyje betarpiškas: Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
    • Betko apimtyje pastovus: Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
    • Visko apimtyje prasmingas: Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
  • tai Dievo požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu
  • take up that position, and so might all of good will, where one could see what God sees if one were farsighted as God is. Such an outlook is unlimited and therefore central. It is a vantage point from which we can appreciate the whole, and as we wish, venture forth to inspect any matter. It is, so to speak, to sit in God's lap. Likewise, God would see what we see if God were similarly shortsighted.
  • to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of God, and God is the spirit of everything.
  • to position myself in that vantage point from which (if I had God's farsightedness) I would indeed see everything.
  • mes galime sakyti, žinome viską ką savo, tegul ir silpnaregio žvilgsniu, žvelgiame Dievo požiūriu, tad apimame visumą
  • to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion.
  • to sit in God's lap, and look out with him.
  • to find that position from which all statements are true.
  • Mąstyti požiūriu, kuris besąlygiškas, santykinis (relative), bendras (shared) ir nuolankus (subordinate), tad išreiškiančiu keturis suvokimo lygmenis.
  • tai Dievo žinojimas (tad visuminis)
  • Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.

Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu

  • to be God's lens onto everything, his Omniscope.
  • tai teisingas susistatymas Dievo atžvilgiu (tad mums savas, artimas, pažįstamas)
  • sugebėjimas suvokti, kaip patys iškreipiame, ką matome. Užtat Dievas suvokia, kaip mus išgyventi ir taip pat, kaip atitaisyti mūsų iškreiptą vaizdą.
  • To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view.

Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus.

  • Dievo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:
  • Unified, in that it is all pulled together into one perspective, as if standing in the right spot that might encompass all things
  • Complete, in that it reaches absolutely every possibility even if that relationship is simply potential
  • Familiar, in that it expresses everything in terms of us, and what is most basic and fundamental to us
  • Unobstructed, in that it is not hindered or limited by knowledge, but rather sees through it
  • Note that the familiar may be understood to define a gradation with regard to unification, and the unobstructed may be understood to define a gradation with regard to completion.

Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes

  • Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.

Žinoti visa ką

  • to know 'every thing'.
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.

Žinoti tiesą

  • to know the Truth, all of the truth, the whole truth
  • žinoti besąlygišką tiesą
  • an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
  • Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.

Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste

  • to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
  • Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė

Išgyventi jokių asmenų bendrystę

  • Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.

Tverti amžino gyvenimo sandarą

  • a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.

Ką reiškia viską nežinoti?

Viską nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra šviesuolių bendrystės pagrindas.

Gera valia yra visko nežinojimas.



Kaip viską žinoti?

Ar įmanoma viską žinoti?

  • Visą gyvenimą susiduriu su žmonėmis kurie man tvirtina, jog tai neįmanoma.
  • Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".

Kaip viską žinoti?

  • Viską žinome priimdami Dievo požiūrį.

Kaip viską sužinoti?

  • I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?
  • Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.
  • The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.
  • We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

Kaip iš viso ką nors žinoti besąlygiškai?

In seeking to know everything, we first wonder, is it possible to know anything? In other words, are there any absolutes?

Vaisingos prielaidos

  • The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.

I think that this is related to the question, How can I take up God's view? How might I take up God's view of a human's view? Can I see what God sees when God looks through my eyes?

The endeavor to know everything is so ambitious that it suggests:

  • that we leverage God's point of view to the extent that we can, and make this endeavor relevant to him (we may seek
  • that we hope that God does what he can to make this endeavor possible for us (we may seek completion)
  • that the obstacles we face are primarily due to our own shortcomings (we may seek the unobstructed)
  • that we tend to avoid the relevant knowledge, and yet it is so close to us (we may seek the familiar)

The quest to know everything emboldens us to ponder what is important to God among that which is familiar to us.

Kaip neapibrėžtam žvilgsniui žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a Constructive Hypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such Suppositions and develop from them an Algebra Of Views.

  • In particular, this may happen through Bisecting A View.
  • The approach is to start with human's view of God's view and then separate the two views and switch them around. (As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth). The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.

This may be related to the following idea:

Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)

A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.

Asociatyvumas

  • Note that this is related to the Associative rule: When is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?
  • In other words, how can we know that the Composition Of Views is Associative? Or what Constructive Hypotheses must we assume? And how do we apply them?

Žynys

Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of mirror, mirror on the wall.

That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.

This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.

This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.

In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.

Kodėl viską žinoti?

Kam viską žinoti?

  • Neturiu ką geresnio veikti.
  • Trokštu suvokti ir suprasti.
  • Jeigu viską žinotumėme, tai žinotumėme ką veikti, kaip gyventi, kaip pilnai atsiduoti.
  • Visko žinojimas tiktai praturtintų mūsų gyvenimą, kad gyventumėmeme sąmoningai, giliau ir plačiau, juk visos gyvenimo veiklos padeda mums pažinti ir suvokti viską.
  • Kaip John Harland yra man pasakęs, "We can spare a person to work on it."

Ar gera viską žinoti?

I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.

Kaip gražiai taikyti visko žinojimą?

What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.

Ar viską žinoti?

Ar įmanoma viską žinoti?

Many have told me that nobody can know everything, and that I need not try. They speak with great confidence, but I suppose, without any experience. If they spent one full day trying, with all their might, then I imagine they might think differently.

In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.

Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new from any corner of my life. I look for patterns of how these separate pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.

I feel that I have a rather complete set of basic pieces, and a pretty good view of the overall picture. This is because I have been rather active in considering all the basic questions in life, and I see that the basic structures keep recurring, and I don't find many sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all of the basic structures in a way that seems self-complete.

Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to come better into focus, so that I can see where it generates from. Recently I realized that there may be six vantage points and that I have only one of them, expressing everything in terms of definition. But even that might be a good start, I think. Andrius, Living by Truth, 2003.06.02

Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?

Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?

Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).

Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą

Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).

Tiesos apimtis

  • Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

Tikslas

  • Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
  • Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
  • Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Eiga

  • Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
  • Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
  • Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
  • Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

Užrašai

Sunku surašyti savo mintis

  • Mano mintys miglotos.
  • Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
  • Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.

Viską žinoti, tai žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.

Dvejopas įsivaizdavimas

  • Buvimo galimybės nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, jam išeinant už savęs į save, asmenimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies, asmeniui išeinant už savęs, Dievo savastimis.

Iš ko išplaukia Dievo išėjimas už savęs į save?

  • Dievo laisvės. Jisai gali išeiti, gali neišeiti.
  • Dievas puoselėja visas galimybes. Jisai išeina tuo pačiu ir neišeina.
  • Dievo valios. Jisai renkasi - jisai pasirinko - išeiti už savęs.
  • What drives the logic is that God is Uniting. He allows for that which is not yet aware of him, which is separate from him, and is able to take up it's point of view, which is that he is Unity, and so he becomes ever more defined.

Kaip santvarka išsiskleidžia?

  • Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
  • Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
  • The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.

Apimčių išsidėliojimas

  • Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
  • Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
  • Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
  • Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
  • Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.
  • Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
  • Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
  • Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.
  • Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
  • Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
  • Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
  • Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
  • Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
  • Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
  • Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
  • Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
  • Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
  • Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
  • Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
  • Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
  • Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
  • O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
  • Ar palaikome visko žinojimą?
  • Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
  • Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
  • Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.
  • Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
  • Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
  • Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
  • Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
  • Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
  • Sąmoningumu atsakome už save.
  • Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
  • O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
  • Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
  • Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
  • Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
  • Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
  • Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
  • Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
  • Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
  • Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
  • Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
  • Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
  • Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
  • Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
  • Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
  • Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
  • Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
  • Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
  • Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
  • Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
  • Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
  • Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
  • Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.

Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:

Wisdom is SelfUnderstanding, the understanding of I.

Išmintis

Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.

Ir išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.

Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip kad patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.

Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.

Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.

Vienete (sąlygose) vykdoma valia (vieningumas), ar tai mūsų valia, ar tai Dievo valia.

Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara


  • Solomon asked for "an understanding heart to judge your people, that I may be able to discern good and evil", and God said "behold, I have given you a wise and an understanding heart; so that there has been none like you before you, neither after you shall any arise like you." (Kings 1)
  • Vanity of vanities, all is vanity. [...] I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God has given to the sons of men to be afflicted with. I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind. (Ecclesiastes)
  • Love justice, you who judge the earth; think of the LORD in goodness, and seek him in integrity of heart; Because he is found by those who test him not, and he manifests himself to those who do not disbelieve him. For perverse counsels separate a man from God, and his power, put to the proof, rebukes the foolhardy; Because into a soul that plots evil wisdom enters not, nor dwells she in a body under debt of sin. (Wisdom NAB)
  • Resplendent and unfading is Wisdom, and she is readily perceived by those who love her, and found by those who seek her. She hastens to make herself known in anticipation of men's desire; he who watches for her at dawn shall not be disappointed, for he shall find her sitting by his gate. For taking thought of her is the perfection of prudence, and he who for her sake keeps vigil shall quickly be free from care; Because she makes her own rounds, seeking those worthy of her, and graciously appears to them in the ways, and meets them with all solicitude. For the first step toward discipline is a very earnest desire for her; then, care for discipline is love of her; love means the keeping of her laws; To observe her laws is the basis for incorruptibility; and incorruptibility makes one close to God; thus the desire for Wisdom leads up to a kingdom. If, then, you find pleasure in throne and scepter, you princes of the peoples, honor Wisdom, that you may reign as kings forever. Now what wisdom is, and how she came to be I shall relate; and I shall hide no secrets from you, But from the very beginning I shall search out and bring to light knowledge of her, nor shall I diverge from the truth. (Wisdom NAB)
  • Give me Wisdom, the attendant at your throne [...] dispatch her That she may be with me and work with me, that I may know what is your pleasure. [...] For she knows and understands all things, and will guide me discreetly in my affairs [...] For what man knows God's counsel, or who can conceive what our LORD intends? [...] Or who ever knew your counsel, except you had given Wisdom and sent your holy spirit from on high? (Wisdom NAB)
  • Wisdom sings her own praises [...] Come to me, all you that yearn for me, and be filled with my fruits (Sirach NAB)
  • Let us praise him the more, since we cannot fathom him, for greater is he than all his works; Awful indeed is the LORD'S majesty, and wonderful is his power. Lift up your voices to glorify the LORD, though he is still beyond your power to praise; Extol him with renewed strength, and weary not, though you cannot reach the end: For who can see him and describe him? or who can praise him as he is? Beyond these, many things lie hid; only a few of his works have we seen. It is the LORD who has made all things, and to those who fear him he gives wisdom. (Sirach NAB)
  • God allowed Satan to test Job, until Job cursed the day of his birth. Job challenged God to explain himself face-to-face. And God did come and say, "Who is this who darkens counsel by words without knowledge? Where were you when I laid the foundations of the earth?" and many such questions. Yet the wrath of God was against Job's friends for their false counsel regarding God. God told Job that he had spoken rightly, and blessed him, and gave him twice what he had before. (Job)
  • Jesus Christ spoke: Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you. For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened. (The Sermon on the Mount)
  • Jesus Christ, just before his death, spoke: I have yet many things to tell you, but you can�t bear them now. However when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. (John 16)

Andrius: Consider sitting in God's lap and relate that to the Lamb and the Throne in Revelations 5.

Borgeso apsakymas "Alefas".

JosephGoguen: I have often thought that your goal to, "know everything and apply it usefully" sounded a bit far fetched, until your post explained what you meant by "everything" - a concept, not a concrete collection in the world (so maybe it should be in quotes ('..') in your goal statement?). Your detailed explanation makes it clear that your understanding of 'everything' is actually close to the Buddhist understanding of sunyata (in Sanskrit, often misleadingly translated as just 'emptiness' or 'nothingness' but also often explicated as 'fullness' or the 'fullness of emptiness'). Nagarjuna is the most cited philosopher for this area of Buddhist thought.

Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).


į:
2022 rugsėjo 08 d., 20:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 447-448 eilutės:

Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara

2022 balandžio 26 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 313-331 eilutės iš

Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?"

į:

Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).

Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą

Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).

Tiesos apimtis

  • Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

Tikslas

  • Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
  • Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
  • Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Eiga

  • Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
  • Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
  • Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
  • Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).
2022 balandžio 11 d., 15:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 316-320 eilutės:

Sunku surašyti savo mintis

  • Mano mintys miglotos.
  • Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
  • Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.
2022 vasario 09 d., 22:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-64 eilutės:
  • Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos? kad Dievas nebūtinai geras? Kuria prasme galiu dalinai turėti visko žinojimą?
2022 sausio 22 d., 22:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 314-315 eilutės:

Viską žinoti, tai žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.

2022 sausio 18 d., 20:47 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 313-314 eilutės:
2022 sausio 18 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 313-336 eilutės iš

Užrašai

į:

Užrašai

Dievo išėjimas už savęs į save

Dvejopas įsivaizdavimas

  • Buvimo galimybės nusako Dievo išėjimą už savęs į save, kurį mes įsivaizduojame dvejopai: šališkai, Dievo akimis, jam išeinant už savęs į save, asmenimis, ir nešališkai, stebint Dievą iš šalies, asmeniui išeinant už savęs, Dievo savastimis.

Iš ko išplaukia Dievo išėjimas už savęs į save?

  • Dievo laisvės. Jisai gali išeiti, gali neišeiti.
  • Dievas puoselėja visas galimybes. Jisai išeina tuo pačiu ir neišeina.
  • Dievo valios. Jisai renkasi - jisai pasirinko - išeiti už savęs.
  • What drives the logic is that God is Uniting. He allows for that which is not yet aware of him, which is separate from him, and is able to take up it's point of view, which is that he is Unity, and so he becomes ever more defined.

Kaip santvarka išsiskleidžia?

  • Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
  • Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
  • The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.

Apimčių išsidėliojimas

  • Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
  • Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
  • Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
  • Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
  • Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.
2021 lapkričio 24 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 86-88 eilutės:

Mano užmojis

  • Mano užmojis yra sulyginti betką ir viską. Atitinkamai sulyginti nieką ir kažką.
2021 rugsėjo 02 d., 19:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
2021 rugpjūčio 10 d., 15:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
  • Dorovės tyrimas Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
į:
  • Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
2021 birželio 04 d., 16:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-22 eilutės:
  • Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?
  • Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
2021 gegužės 26 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 57-58 eilutės:
  • Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
  • Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
2021 gegužės 26 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
  • Kaip Dievas vėlei iškyla?
  • Kaip susiję tai, kad Dievas nebūtinai geras? Mūsų požiūriui akivaizdūs netobulumai, neteisybės yra Dievo būtinumo užtaisas.
į:

Dievo nebūtinumas

  • Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
  • Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
  • Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
  • Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
  • Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
  • Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
  • Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
  • Kaip įvairiai suvokti 6+4?
  • Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
2021 gegužės 26 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-48 eilutės iš
  • Kaip sąmoningėjimas susijęs su amžina branda, savęs atsisakymu, meile?
į:
  • Kaip sąmoningėjimas susijęs su amžina branda, savęs atsisakymu, meile
  • Kaip Dievas vėlei iškyla?
  • Kaip susiję tai, kad Dievas nebūtinai geras? Mūsų požiūriui akivaizdūs netobulumai, neteisybės yra Dievo būtinumo užtaisas.
2021 gegužės 26 d., 13:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 54-55 eilutės:

Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.

2021 kovo 15 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 342 eilutė:
  • Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.
2021 kovo 06 d., 17:30 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 375 eilutė:
2021 kovo 05 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 376-553 eilutės:

Kitas

Antrinių sandarų (sandarų šeimų ir kalbų) apibrėžtas Kitas išsako Dievo nebūtinumą ir būtinumą. Kitas atskiria Mane ir Dievą.

  • Kitas yra vieninga savastis, vienijanti šešias antrines sandaras, betko atvaizdus.
  • Kuria prasme, esant Kitam, Dievas nebūtinas? Dievas nebūtinas jeigu pakanka gerumo, jeigu Dievas būtinai santvarkoje, juk Dievas yra tai, kas pirm santvarkos, gi santvarka Dievas neigia save.
  • Ir kaip Dievas visgi tampa būtinas? Dievas iškyla sąvoka, Dievas nebūtinai geras.
  • Kaip Kitu susiveda sandarų šeimos ir kalbos? Jos atitinkamai apibrėžia požiūrius ir sąvokas.
  • Kitu išsakomos visos įmanomos sąlygos, taip kad besąlygiškumas nebūtinas.
  • Visgi, mums - Aš ir Tau - prisiimant visas įmanomas sąlygas, besąlygiškumas yra būtinas.

Sąmoningumas

Sąmoningumas:

  • Sąmoningumas tai vieningumas tiesioginio (išgyvenimo) ir netiesioginio (mąstymo) patyrimo.
  • Sąmoningumas susijęs su apimtimis? su sąvokomis?
  • Pasąmonė, tai gyvas, tiesioginis ryšys su mintimis, o sąmonė netiesioginis, sąmoningas, atsargus, suvokiantis, "dėmesingas" ryšys. Tai tos pačios mintys. Mintys pereina iš pasąmonės samonę, tad atsiveria mūsų dėmesys, tad svarbus skirtumas tarp sąmonės ir pasąmonės. Jos sueina per kalbą, jos tinklą.
  • Feynman: Ką negaliu sukurti, tą nesuvokiu. O kuriama pasitraukiant.
  • Sąmoningumo laipsnis išsako asmenų lygties lygmenį, asmenį: Dievas, Aš, Tu, Kitas, kuriuo gyvename.

Sąmoningėjame

  • Tampam sąmoningi tik kada esame laisvi, užtat kada jaučiam savo laisvę ir ja pasinaudojame. O vykdyti Dievo valią įmanoma tik kada esame laisvi, tik tada galim paklusti, tikėti, rūpintis. Nes įsisavinti tai reiškia išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, o tam reikia laisvumo, ir būtent mūsų laisvumo, tad laisvės.
  • Gyvybė susiveda iš jautrumo, atliepimo ir jų jungiančios valios. Valia juos sujungia elgesiu, kuris gali būti klaidingu, ydingu, kurį gali tekti taisyti. Sąmoningėjame visur tokioje lygtyje, ir lygties narius (jautrumą, atliepimą, valią) bene galima brandinti viduje ir išorėje, aplinkoje.

Koks yra sąmoningumo tikslas?

Kaip įvairiai elgesys gali būti sąmoningas?

Ar sąmoningumas išsidėsto panašiai, kaip gvildenimai? taip kad yra vis platėjančios apimtys? dangus ir pragaras?

Laisvė

Kas yra laisvė?

  • Laisve parodome atvirumą ar neatvirumą laisvumui. Ar rodysime gerą valią? Esame laisvi, kiek jos rodysim, ir kaip.

Jausmais, jauduliais atpažįstame savo laisvę ir nelaisvę. Tad gera juos išnarplioti, į juos įsiklausyti, kad būtų ko švelnesni, tyresni. Bet norint kitiems parodyti, jie turi būti garsesni, didesni, ryškesni.

Atsitiktinumas būtinas laisvei, kad žmogus galėtų rinktis ir jo pasirinkimas nebūtų iš anksto apibrėžtas, nepriklausytų vien nuo jo ar vien nuo aplinkybių, o tai patvirtina nenuspėjamos aplinkybės - vadinas, žmogus nustato pirm aplinkybių, jų negali pilnai žinoti, užtat nusistato ryšium su jomis, kiek jas įstengia numatyti.

Laisvė ir prasmė

Kaip susijusios laisvė ir prasmė? su poreikiais? su ženklų savybėmis? Prasmingai išgyvenam viduj, ne išorėj, tad įsisavindami. Laisvumo, gerumo nėra viduj ir jo nereikia, yra tik išorėje. Įsisavinimas pašalina laisvumą ir panašiai, jausmų gerumą-blogumą pašalina dorybės. Aplamai, dvejybe, priešingybė išverčiama vientisumu.

Ir ko reikia, kad neatitikimas taptų prasmingu? kad suveiktų prasmingai?

Laisvės rūšys

  • Kaip įvairiai atsiveria laisvė? Gėrio kryptys išsako laisvės galimybes.
  • Kaip laisvė ir prasmė susiję su dešimts Dievo įsakymų?
  • Kaip laisvė ir išgyvenimai susiję su dvejonėmis, abejonėmis, neužmigimu? ir su netroškimais apskritai - jauduliais, poreikiais, vertybėmis?
  • Kaip asmeniškai išgyvenau įvairias laisves, kas man bbgcolor=#99FF33uvo svarbiausia?
  • Kaip laisves meniškai pavaizduoti, palaikyti scenografija?

Atsitiktinumas būtinas laisvei, kad žmogus galėtų rinktis ir jo pasirinkimas nebūtų iš anksto apibrėžtas, nepriklausytų vien nuo jo ar vien nuo aplinkybių, o tai patvirtina nenuspėjamos aplinkybės - vadinas, žmogus nustato pirm aplinkybių, jų negali pilnai žinoti, užtat nusistato ryšium su jomis, kiek jas įstengia numatyti.

Prasminga ar neprasminga ?

Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.

Kam rūpintis prasme?

  • Rūpintis prasme, tai rūpintis visakuo, iš anksto, kada galima veikti, įmanoma atsiliepti. Tai lavina jautrumą, atliepiamumą, valią.
  • Rūpintis prasme, tikėti reikšme, paklusti vertei, vertybei? užtat visakuo? Visa tai mus sutelkia vieningumui, tad atveria visakam.

Kas yra prasmė? Kas prasminga? ar neprasminga?

  • Prasmė, tai kas vieną išgyvenimą sieja su kitu, tad turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, pasakojime tai įtampos kūrėjo balsas ir įtampos židinio balsas.
  • Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
  • Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
  • Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
  • Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą. Valia didina, ugdo jautrumą, atliepimą ir kartu ugdo save.
  • Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.
  • Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.
  • Prasminga, kas susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu.
  • Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Bet ar verta? (reikšminga) ir ar suveikia (tikslinga, prasminga)?
  • Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?
  • Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.
  • Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
  • Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
  • Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
  • Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.
  • Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
  • Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis. Kas jam prasminga?
  • Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.

Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, įvykius vietoj kad neįvykius.

Kuo skiriasi prasmė ir reikšmė?

Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi? Kurie mažiau prasmingi? ir kodėl?

Prasmės požymius atrinkti, išskaidyti.

  • Kaip su prasme, su atmintimi, susiję grožis, žavesys, platoniška išmintis, kas mus traukia? Tai tarsi išorinė atmintis.

Kame prasmė išgyvenimuose?

Kaip atsiranda prasmė?

  • Kiek scenų reikia, ir kiek veikėjų reikia, kad atsirastų prasmė ?
  • Kaip prasmė susijusi su pirmine ir antrine laisve, kaip ji iškyla?

Sąvoka

Kas yra sąvoka?

  • Sąvoka yra tai, kas suvokta, tad gali būti bendrai suvokta, kaip kad šv.Dvasia bendrai suvokta suvokiančio Dievo Tėvo ir susivokiančio Dievo Sūnaus.
  • Suvokimo apimtis, tad nusakanti subgcolor=#ccffccvokimo išeities tašką, ir suvokimą įrėmianti, kaustanti, nebent dvasia jinai išgyvenama ir įprasminama
  • Sąvoka yra sandari, yra trejybė, yra lygtis X->Y, yra "betkas" ar "kažkas" ar "niekas"?
  • Sąvoką suvokti neurologiškai - tvarkomis. Kaip sąvoka išreiškiama ženklu kalboje, kaip ji sieją sąmonę ir nesamonę.
  • Sąvoka yra tai, ką įsisąmonijame, tai mūsų sąmoningumo vienetas, o įsisąmonijant nulybe, įsisąmonijame sąmoningumo sąlygas ir atstatome Dievą, būtent trejybe, apibrėžiančią suvokimą - suvokiantį, susivokiantį ir suvoktą
  • Kaip sąvoka susijusi su požiūriu į požiūrį į požiūrį, kaip kad kalbose? Tai bene visiškas sąmoningumas, jo nekintamasis (invariantas)
  • Sąvoka yra mūsų požiūrį supanti ertmė išgyvenimui, iš kurios visgi dvasia galima ir išeiti.
  • Kiekviena sąvoka gali būti vertybė, kiekvienas žmogus, asmenybė yra vertybė.
  • Sąvoka yra savasties pavidalas, apibendrinimas
  • Sąvoka yra patirties abstraktavimas, apibendrinimas, atsisakant vienų savybių, išlaikant kitas
  • Sąvoka yra gyvenimo vienetas, atkarpa, kuri jei gyva (savarankiškai, tiesiai, pastoviai, prasmingai), tampa, išgyvenama amžino gyvenimo dalimi.
  • 6, atvaizdais ir padalinimais

Tad šiuos tris sluoksnius galima bene pavaizduoti atskirai. O papildiniais:

  • jis trokšta nieko, kažko, betko, visko o mes netrokštame, išgyvename

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

  • Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
  • Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
  • Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas

palyginti su požiūriu

Kaip moksliškai suprantamos sąvokos? kaip jas apibrėžia psichologija, neurologija?

  • How we know a dog is a dog: Concept acquisition in the human brain
  • dirbtiniame protavime Inductive Learning and Concept Acquisition
  • mostai Transitions in Concept Acquisition: Using the Hand to Read the Mind
  • Concept acquisition through representational adjustment
  • Multidimensional Representation of Concepts as Cognitive Engrams in the Human Brain
  • The Representation of Concepts: An Evaluation of the Abstractive and Episodic Perspectives, Whittlesea
  • straipsnis apie sąvokas
  • Kantas rūšiavo sąvokas pagal kilmę: palyginimą, refleksiją, abstraktavimą.

Išmintis yra betko suvokimas, visko ir laisvumo atskyrimas betkame. Kaip tai susiję su išgyvenimu? su atskyrimu, kas išgyvena (laisvumas - suvokėjas) ir ką išgyvena (viską - sąvoką)?

Antrinės sandaros išveda sąvokas iš požiūrių, taip pat iš kitų sąvokų. Pavyzdžiui, padalinimas yra sąvoka susidedantis iš požiūrių. Reikia man išnagrinėti, kaip atvaizdai, aplinkybės ir padalinimai sieja sąvokas ir požiūrius? Kaip apibrėžti sąvoka? ir požiūrį? Ar kategorijų teorija padėtų? Sąvoka yra sandara, sąlygiška, užsidarusi apimtyje. O požiūris bene perskrodžia apimtį, išplaukia iš gelmių ir sieka beribį. Sąvoka ir požiūris vienas kitą papildo, ir susiję kaip 4+2 atvaizdai.

Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.

Gera valia, tai išminties atvaizdai, tai keturių visko ir dviejų laisvumo atvaizdų padauginimas, išsidėstantis aštuongubu keliu. Pirmais keturiais požiūriais laisvė mažėja, yra ryšys su Dievu, o antrais keturiais požiūriais nėra ryšio su Dievu, laisvė didėja, taip kad nuliniai požiūriai yra nieko (akivaizdumo) mažėjimas ir visko (prasmingumo) didėjimas. Kaip aštuoni atvaizdai susiveda į Dievo valią?

Gėrio kryptys? ką atveria? sąvokų atžvilgiu

Kokios sąvokų rūšys?

  • Žodžiai, žmonės, savybės tai "sąvokų" rūšys, kurias išmąsčiau antraisiais mokslo metais, mąstydamas lygtį, kaip susinaikina trejybė, kaip pavyzdžiui C išreiškiama I ir U. Reiktų tai naujai permąstyti, nes bene tokiu būdu atsiranda sąvokos, ir būtent iš požiūrių.

Koks ryšys tarp mąstymo ir išgyvenimo?

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Padalinimai

Dievas trokšta nieko, savarankiškas; mes kažko netrokštame, abejojame.

Padalinimai išsako visus matus, susivedančius išgyvenimu, juk jis aprėpia visus požiūrius, visas galimybes.

2021 kovo 05 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 347-348 eilutės:
Ištrintos 362-363 eilutės:
Pridėtos 373-374 eilutės:

Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.

Pakeistos 377-601 eilutės iš

Išgyvenimai, jų tikslas

Kas yra išgyvenimas?

  • Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis
  • Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
  • Sąmoningas sąlygų suvokimas, visapusiškas priėmimas, pasėkmių ištyrimas, Dievo įtraukimas
  • Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.
  • Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
  • Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.
  • Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.
  • Išgyvenimu bręstame.
  • Išgyvenimu išgyvename padidėjusį sąmoningumą nes persidengia keli asmenys, esame "viena" kartu. Tuo pačiu, esame atskirti nuo kitų žmonių, nuo daugumos. Ir išgyvenimas mums lieka mūsų vienatvėje, mūsų vienumoje. Tai dalinis vienumas. Panašiai, kaip kad auginant vaiką sulauki žinojimo, jog kažkada kažkuo nebūsi savo vaiko gyvenimo dalimi.
  • Išgyvenimu esame kažkuo savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
  • Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
  • Išgyvenimu kažką išmokstame.
  • Išgyvenimu sąlygiškai gyvename Dievu. Kas besąlygiška tampa sąlygiška.
  • Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
  • Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
  • Išgyvnimu kuriame prasmę. Betgi kaip?
  • Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams. Ja esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.
  • Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".
  • Išgyvenimu jaučiame bendrumą vieni kitų ir vienumą, atriboti nuo kitų, užtat neprasitariame.

Padalinimai kartu ir paskirai išreiškia šuolį, paėmus kartu apibrėžia jo vienetą. Paskiri padalinimai yra šuolio sluoksniai.

Koks išgyvenimo tikslas

  • Dievas veikia mus per mūsų išgyvenimus.
  • Išgyvenimu parodome, jog Dievas už mus platesnis - jisai tėvas, mes vaikas - jisai be sąlygų, mes sąlygose. Užtat gali sutapti mūsų požiūriai, galim būti viena. Kiekvienas atskiras išgyvenimas išryškina mūsų santykį, jog esame Dievo vaikai - darom kaip jisai daro, ir ne atvirkščiai.
  • Išgyvenimai yra mūsų gerumas. Būtent mes esame sąlygose, o Dievas už mūsų, už jų. O mūsų savastis užtat prasminga, kaip gyvybė, jungianti mus su Dievu, jį išreiškianti. Kitaip ji būtų tuščia, bet ji pasiruošusi viską išgyventi, užtat esame viena.
  • Išgyvenimas išskiria gėrį ir blogį, nes blogi - velniai - nieko neišgyvena, jie neatsisako savęs, jie nepriima savo būklės.
  • Išgyvenimu sąvoka atsiskleidžia pilnai, visomis keturiomis apimtimis; su ja sutampame ir ją išgyvename; jinai tampa mūsų išeities tašku į viską; jinai tuo tarpu mūsų savastis, mūsų vertybė.
  • Išgyvenimu dalinai, žmogiškai išgyvename asmenų lygtį, taip kad galim rūpintis, tikėti, paklusti ko apibrėžčiau. O kiekvienu išgyvenimu išgyvename kartu su Dievu, išgyvenančiu viską, esame viena su juo.
  • Išgyvenimu ko mažesniu žingsneliu, siauresne apimtimi paklūstame, tikime, rūpinamės. Užtat nesąmonė tampa prasminga, kaip kad tėvui mylint vaiką. Ar strimagalviui Dievui rūpi, neaišku? bet paaiškėja, ir susigaudome, kaip aštuongubas kelias sustato, kad jis mūsų prasimanytas nesąmones priima rimčiau, kaip mes patys, tad jisai rūpinasi.
  • Dievas strimagalviais išgyvena, o žmogus suvokia, tad išgyvenimas yra Dievo išgyvenimas žmogaus apimtyje ir jis prasmingas jei jo sutampa
  • Išgyvenimas yra visų kalbų vienetas - pasakojimo, pagrindimo, įvardijimo - jos prie jo skirtingai prieina. Kaip vienetas jisai atstoja viską. Tačiau jis įgauna prasmę kai išeina už savęs, pavyzdžiui, kai pasakojimo vienetas įtampos balsu ir židinio balsu dalyvauja platesniame dėsningume, siekiantį kitus vienetus.
  • Išgyvenimas išskiria trokštantį Dievą ir netrokštantį žmogų (gerumą). Dievas trokšta mūsų brandos, o mes netrokšdami išsaugojame savo tapatumą, esame tolydūs, vientisi. Dievas išeina už savęs, o mes siejamės su savimi, užtat siejame ir Dievą, susivokiantį ir suvokiantį.
  • Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
  • Išgyvenimas apibrėžiamas padalinimais. Išgyvenimas išskiria ir suveda padalinimus, jų turinį, įvairiais matais: ... Dievu (0), savastimi (1), branda (2), suvokimu (3), sąmoningumu (4), laisve (5), prasme (6), sąvoka (7)... Tai šuolį išsako sandara X, Y, -> ir vėl atvirkščiai, skylėmis, neigimais (būtent laipsnyne)
  • Ko reikia kad "vienetas" (sąvoka) taptų gyvu (anot Christopher Alexander), tad amžino gyvenimo dalimi, akimirka?
  • Išgyvenimu esame viena kartu, pergyvename, naujai išgyvename savo ir kitų išgyvenimus.
  • Išgyvenimas išsakomas meile, išverčiama (perpasakojama, perteikiama) meile.

Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga

  • Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
  • Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
  • Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
  • Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
  • Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
  • Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
  • Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas. Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
  • Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?
  • Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
  • Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.

Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.

Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?

Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų

  • Sudaryti sąrašą savo išgyvenimų, ieškoti bendrų bruožų, juos išryškinti.
  • Kaupti David Ellison-Bey ir kitų žmonių išgyvenimus, juos taipogi nagrinėti.
  • Nagrinėti Kristaus išgyvenimus Evangelijoje.

Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?

  • Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas
  • Kurie santykiai svarbiausi? Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?
  • Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
  • Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu. Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
  • Vaidyboje, ne viską žinoti, tad nebandyti viską aprėpti, valdyti.
  • Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?
  • Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo? Ar jisai atgarsis?

Dievas - Šuolis

Buvimas viena - kartu - tai dieviška, tai Dievo būsena. Vienumas (vienų vienumas) tai savęs nebuvimas (buvimas be savęs), o išgyvenimas tai savastis už savęs.

Gyventi šuoliais, tai išeiti už savęs, už savasties. Išėjimas už išgyvenimo ribų.

Kaip Dievas įvairiai reiškiasi sandaromis?

Būtinai šitą reikia apžvelgti... tai viską suves...

Dievas dalyvauja trokšdamas, ugdydamas, arba tiesiogiai (neigiamais įsakymais, antrinėmis sandaromis), arba papildiniu (teigiamais įsakymais, pirminėmis sandaromis):

  • jis trokšta betko, tad pasakojimu 6->8
  • jis trokšta kažko, tad įvardijimu 8->12 ir aplinkybėmis
  • jis trokšta nieko, tad pagrindimu 12->6, atvaizdais ir padalinimais

Tad šiuos tris sluoksnius galima bene pavaizduoti atskirai. O papildiniais:

  • jis trokšta nieko, kažko, betko, visko o mes netrokštame, išgyvename

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

  • Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
  • Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
  • Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas

Savastis - pirminės sandaros

Kas yra savastis?

  • Savastis reikalinga įsisavinimui, kaip kad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
  • Bendras žmogus gyvena skyle "bet kas". Paskiras žmogus gyvena būtybe "kažkas".
  • Savastis yra gyvybės mazgas, jos vieningumas, mūsų valia, siejanti mūsų laisvumą ir apimtį.

Kaip pirminės sandaros apibrėžia vidų ir išorę, tad savasčių galimybes?

  • Dievo troškimai (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis) išsako jo savastis, kuri dalyvauja kuriant antrines sandaras. O jas kuria pasitraukdamas (?) užtat neigiamai (?) ar kodėl sandarų šeimos baigtinės, o kalbos nebaigtinės, išverstos?
  • Pirminėmis sandaromis atsisakome savo poreikių ir t.t., priimame kito. Tai yra prasmingi išgyvenimai, nulinis požiūris ir septintas požiūris.
  • Poreikiai... Jėzaus pasisakymais "Aš esu..." atsisakome šio pasaulio, priimame Dievo vertybes ... gyvename savimi ar visais (bendravimo, pilnavertiškumo poreikiai)
  • Dvejonės... Požiūriai (Dievo, bendro žmogaus, paskiro žmogaus) požiūriai siejami su aplinkybėmis (bendro žmogaus, paskiro žmogaus, pasaulio)
  • Jauduliai... Lūkesčiais skiriame ką gerai pažįstame (viduj) ir ką mažai pažįstame (išorėje)
  • Aštuongubas kelias... Skiriame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime ... Tėve mūsų: aštuongubas kelias mus sieja su Dievu už mūsų būtybe, kai yra ryšys su juo, ir skyle, kai nėra su juo ryšio.

Kaip savastis sieja pirmines ir antrines sandaras?

Tiesa gali būti apie viską, betką, kažką, nieką. IMeile esame viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Kaip šios apimtys siejasi su jaudulių lūkesčiais? Ir su savastimis?

Savastis naujai apibrėžta. Pradinė savastis perkuriama, išverčiama, tampant antrine savastimi, tai tolydu. Išvertimas (išorė tampa vidumi), įsisavinimas įmanomas meile.

Vieningumas

Asmuo (vieningas, Dievas) yra tai, kas glūdi už visų išraiškų (kaukių). Tai sutampimas to, kas glūdi teigiamai, lygmenų vieningume, ir neigiamai, jų tarpų vieningume. Prasmė susijusi su kaukės nuėmimu.

Žinojimo rūmai, tai vieningumo atstatymas, iš nesąmonių. Tad paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas irgi link to.

Branda: išgyvenimų lygtis

Kaip bręstame? Kas yra branda?

  • branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
  • branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
  • išsiplėčiame sandara
  • įamžiname dorybę
  • turtėjame vertybėmis
  • Dievo branda
  • Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
  • Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
  • gyva savastis
  • Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.

Kaip branda vyksta? Kaip ji įmanoma?

Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.

Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.

Kas svarbu brandai?

  • laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
  • rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
  • Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.

Dievo branda

Kaip Dievas bręsta?

  • Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
  • Dievo branda, tai jo išėjimas už savęs, tad Dievui rūpi, jis tiki, paklūsta. Jis priima netroškimą visko, o trokšti visko tai lygu priimti nesąmonę, kaip kad tėvas rimtai priima vaiko pramanytas nesąmones.
  • Dievo branda iškyla tarpe -> kitas -> suvokimas -> persitvarkymas irgi iškyla tarpu -> viena sandara iš viršaus (bene padalinimas, atvaizdas ar aplinkybė) o kita sandara iš apačios (taipogi?)
  • Dievo branda, tai antrinių sandarų išplaukimas iš Dievo troškimo platesniame netroškime, išsakančio jų tarpą. Taip ir kyla šešios brandos rūšys, šeši prasmingi išgyvenimai.
  • Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas
  • Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile
  • Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis
  • Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu

Brandos lygtis

  • Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
  • Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį

Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje? Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?

  • Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.

Kaip išgyvenimu bręstame?

Ar įmanoma mokytis? Ar buvo įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?

Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.

Valingumas: Dievo valia ir mūsų valia - suvokimas - išgyvenimas

Kas yra Dievo valia?

  • Dievo valia tai trokšti visko. Jisai aštuongubo kelio papildinys, tad jo valia yra vieningumas aštuongubo kelio išreikštų laisvių, gėrio krypčių, geros valios. Užtat jo valia vyksta kalbos - pasakojimo (paklusimu), įvardijimo (tikėjimu), pagrindimo (rūpėjimu).
  • Dievo valia yra išgyvenimas, būtent mūsų laisvumo (brandos tolydumo) ir jo apimties (meilės) atskyrimas, nepriklausomumas, kaip kad kreivės ir jos statmenosios plokštumos.
  • Dievo valia, tai amžino gyvenimo sandaros (išminties) atvaizdų (geros valios: 2 sutapatinimų x 4 troškimų) vieningumas. Tai "tobulo" ir "pakankamo" Dievo vieningumas, jo mąstymo, veikimo ir buvimo, kaip aštuongubame kelyje.
  • Dievo valia, tai amžino gyvenimo vieningumas. Tai vieningas nesiribojimas šiuo pasauliu, kuriuo esame viena, kuriuo išskaidyti susitelkiame į Dievą, kaip į dangų garuojantis vanduo. O tuo pačiu priimame šį gyvenimą, šį pasaulį, kaip ribotą bet užtat prasmingą, juk jame atkuriame esmę, ją išgyvename.
  • Kaip pirminės sandaros įvairiai išreiškia sąsają tarp amžino gyvenimo ir gyvenimo? ar aštuongubas kelias sieja vieningumu; jauduliai sieja atvaizdais; dvejonės sieja sandaromis; poreikiai sieja dvasia?

Kaip Dievo valia skiriasi nuo mūsų valios ir kaip su ja sutampa?

  • Dievo valia yra išgyvenimas, o mūsų valia yra savastis.
  • Kaip aštuongubu keliu gera valia 2 x 4 suderinama su mūsų pasirinkimais 4 + 2 ? ir kaip tame suderiname 6 = 4 + 2 trejopai suvokiame, kas yra 2 - ar pirmas, antras ar trečias lygmuo? taip trejopai nuspalvinant aštuongubą kelią, taipogi nuspalvintas vertybes (šešerybės atvaizdus) ir būtent paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.
  • Savo valia įsisavindami vykdome Dievo valią įamžinti. Įsisavindami, išorinį požiūrį išverčiame, praplečiame Dievo požiūriu už mūsų, šį papildomą požiūrį prisiimame, jį įtraukiame į išorinį požiūrį, jį išgyvename, taip kad tampa vidiniu požiūriu, ir mūsų ir Dievo požiūriai sutampa.
  • Dievas tampa (sandaroje) nulybė, skylė, tad nulybės atvaizdai, užtat sandaroje mes esantys galim su juo sutapti.
  • Pasiklydęs vaikas, sutampa Dievo ir žmogaus požiūriai, kas jie yra? Kaip jų požiūriai susiję su jų valia?
  • Koks tarpas tarp Dievo valios (4x2) ir mūsų valios (4+2) ?
  • Kaip mes vykdome Dievo valią ir būtent paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu ?
  • Ar Dievo valia yra mums ertmė, meilė? ar sąvoka yra tokia ertmė?
  • Esame viena su Dievu bendru suvokimu, kaip Tėvas ir Sūnus viena šventąja Dvasia
  • Tas bendras suvokimas yra gyvenimas Kitu
  • Kaip gyvybė skleidžiasi iš bet kur, kaip ji veda (asmenų lygtimi) į vieningumą, o vieningumas savo ruožtu peržengia visas ribas (išeina už savęs), kaip ir Dievas, užtat mums kartu ir rūpi, ir tikim ir paklūstam, netgi Dievas pats sau?
į:
2021 kovo 05 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 347-780 eilutės:

Žr. Išgyvenimai, Gera valia, Dievo valia

Wisdom is SelfUnderstanding, the understanding of I.

Išmintis

Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.

Ir išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.

Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip kad patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.

Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.

Vienete (sąlygose) vykdoma valia (vieningumas), ar tai mūsų valia, ar tai Dievo valia.

Išgyvenimai, jų tikslas

Kas yra išgyvenimas?

  • Žmogus kažko netrokšta, kažką išgyvena, kažkuo abejoja - o Dievas savarankiškas, trokšta nieko, tad įsijungia dvejonėmis
  • Išgyvenimas, tai amžino gyvenimo vienetas, jo akimirka.
  • Sąmoningas sąlygų suvokimas, visapusiškas priėmimas, pasėkmių ištyrimas, Dievo įtraukimas
  • Išgyvenimas, tai netroškimas. Išgyvename poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes ir išgyvendami atsilipiame. Trokšti tai yra brandinti, ugdyti, bet neišgyventi.
  • Susivokimas, ir būtent, kad esame vaikas, ne tėvas.
  • Išgyvenimas pilnai išreiškia padalinimus, užtat tai visko pakaitalas, tai: gyvenimas-betkas-pasirinkimai-valia. Tai mes, žmonės, Dievo vaikai, ką išgyvename.
  • Išgyvenimas išeina už savęs, paveikia kitus galimais išgyvenimais, ir gali būti jų įkvėptas ir gali būti įprasmintas vėliau.
  • Išgyvenimu bręstame.
  • Išgyvenimu išgyvename padidėjusį sąmoningumą nes persidengia keli asmenys, esame "viena" kartu. Tuo pačiu, esame atskirti nuo kitų žmonių, nuo daugumos. Ir išgyvenimas mums lieka mūsų vienatvėje, mūsų vienumoje. Tai dalinis vienumas. Panašiai, kaip kad auginant vaiką sulauki žinojimo, jog kažkada kažkuo nebūsi savo vaiko gyvenimo dalimi.
  • Išgyvenimu esame kažkuo savarankiški, tiesūs, ramūs, prasmingi, tad dieviški.
  • Išgyvenimu jausmai aiškūs, ryškūs. Į kažką kryptingai sutelkta sąmonė. Žinom, išmanom, kas nežinoma. Veikiam savo tikslais, vieta, aplinkybėmis, tai sąmoningi sprendimai. Susikurta prasmė. Nors daug kas ne nuo mūsų priklauso, bet kažkuo esame valingi, pavyzdžiui, "pas juos pasikviečiau save".
  • Išgyvenimu kažką išmokstame.
  • Išgyvenimu sąlygiškai gyvename Dievu. Kas besąlygiška tampa sąlygiška.
  • Išgyvenimu jaučiamės vienų vieni. Balsas mus sulaiko. Bet su laiku mes galim dalintis savo išgyvenimu. Tad išgyvenimas mus išverčia.
  • Išgyvenimu išgyvename amžinojo gyvenimo šuolį. Juo gyvename klausimais vietoj kad atsakymais. Gyvename šuoliu, o ne savastimi. Meile, o ne gyvybe.
  • Išgyvnimu kuriame prasmę. Betgi kaip?
  • Išgyvenimas yra dangaus karalystės raiška, amžinojo gyvenimo išsakymas vienetu, skurdžiadvasiams, mažaširdžiams. Ja esame viena dalinai, sąlygiškai, su kažkuo ir ne su kažkuo kitu.
  • Išgyvenimas prasmę kuria iš beprasmės, sąmonę iš nesąmonės, "makes sense from nonsense".
  • Išgyvenimu jaučiame bendrumą vieni kitų ir vienumą, atriboti nuo kitų, užtat neprasitariame.

Padalinimai kartu ir paskirai išreiškia šuolį, paėmus kartu apibrėžia jo vienetą. Paskiri padalinimai yra šuolio sluoksniai.

Koks išgyvenimo tikslas

  • Dievas veikia mus per mūsų išgyvenimus.
  • Išgyvenimu parodome, jog Dievas už mus platesnis - jisai tėvas, mes vaikas - jisai be sąlygų, mes sąlygose. Užtat gali sutapti mūsų požiūriai, galim būti viena. Kiekvienas atskiras išgyvenimas išryškina mūsų santykį, jog esame Dievo vaikai - darom kaip jisai daro, ir ne atvirkščiai.
  • Išgyvenimai yra mūsų gerumas. Būtent mes esame sąlygose, o Dievas už mūsų, už jų. O mūsų savastis užtat prasminga, kaip gyvybė, jungianti mus su Dievu, jį išreiškianti. Kitaip ji būtų tuščia, bet ji pasiruošusi viską išgyventi, užtat esame viena.
  • Išgyvenimas išskiria gėrį ir blogį, nes blogi - velniai - nieko neišgyvena, jie neatsisako savęs, jie nepriima savo būklės.
  • Išgyvenimu sąvoka atsiskleidžia pilnai, visomis keturiomis apimtimis; su ja sutampame ir ją išgyvename; jinai tampa mūsų išeities tašku į viską; jinai tuo tarpu mūsų savastis, mūsų vertybė.
  • Išgyvenimu dalinai, žmogiškai išgyvename asmenų lygtį, taip kad galim rūpintis, tikėti, paklusti ko apibrėžčiau. O kiekvienu išgyvenimu išgyvename kartu su Dievu, išgyvenančiu viską, esame viena su juo.
  • Išgyvenimu ko mažesniu žingsneliu, siauresne apimtimi paklūstame, tikime, rūpinamės. Užtat nesąmonė tampa prasminga, kaip kad tėvui mylint vaiką. Ar strimagalviui Dievui rūpi, neaišku? bet paaiškėja, ir susigaudome, kaip aštuongubas kelias sustato, kad jis mūsų prasimanytas nesąmones priima rimčiau, kaip mes patys, tad jisai rūpinasi.
  • Dievas strimagalviais išgyvena, o žmogus suvokia, tad išgyvenimas yra Dievo išgyvenimas žmogaus apimtyje ir jis prasmingas jei jo sutampa
  • Išgyvenimas yra visų kalbų vienetas - pasakojimo, pagrindimo, įvardijimo - jos prie jo skirtingai prieina. Kaip vienetas jisai atstoja viską. Tačiau jis įgauna prasmę kai išeina už savęs, pavyzdžiui, kai pasakojimo vienetas įtampos balsu ir židinio balsu dalyvauja platesniame dėsningume, siekiantį kitus vienetus.
  • Išgyvenimas išskiria trokštantį Dievą ir netrokštantį žmogų (gerumą). Dievas trokšta mūsų brandos, o mes netrokšdami išsaugojame savo tapatumą, esame tolydūs, vientisi. Dievas išeina už savęs, o mes siejamės su savimi, užtat siejame ir Dievą, susivokiantį ir suvokiantį.
  • Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
  • Išgyvenimas apibrėžiamas padalinimais. Išgyvenimas išskiria ir suveda padalinimus, jų turinį, įvairiais matais: ... Dievu (0), savastimi (1), branda (2), suvokimu (3), sąmoningumu (4), laisve (5), prasme (6), sąvoka (7)... Tai šuolį išsako sandara X, Y, -> ir vėl atvirkščiai, skylėmis, neigimais (būtent laipsnyne)
  • Ko reikia kad "vienetas" (sąvoka) taptų gyvu (anot Christopher Alexander), tad amžino gyvenimo dalimi, akimirka?
  • Išgyvenimu esame viena kartu, pergyvename, naujai išgyvename savo ir kitų išgyvenimus.
  • Išgyvenimas išsakomas meile, išverčiama (perpasakojama, perteikiama) meile.

Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga

  • Išgyvenimu bręstame kartu su Dievu
  • Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Tai vyksta per trečią, išvirkštinę-papildinę, savastį. Užtat savastis, kaip požiūris, suvokiama ketveriopai, kaip apimtys, nulybės atvaizdai, (keturi vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo), kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu, vaizduojantys trečią savastį; ir taip pat dvejopai, kaip visas savastis sulyginantis laisvumas, didėjantis (augimu) ar mažėjantis (tapatumu). Tad iš viso savastis, kaip požiūris, suvokiama šešeriopai, taip ir gaunasi savarankiška, savistovė sąvoka, atstojanti visumą, ją pažyminčią, užtat mūsų įsivaizduojama "sąvoka": gyvybe, betkuo, pasirinkimu, valia. O amžinas gyvenimas, tai sąvokos išskaidymas, atskyrimas (dvejopai susietos) būtybės-laisvumo "žvilgsnio" ir (ketveriopos apimties) "požiūrio" papildinio, meilės/Dievo.
  • Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti? Dievo valia yra įamžinimas (tad amžinas gyvenimas), o mūsų valia yra įsisavinimas.
  • Iš pradinės savasties (išorinio požiūrio) pereiname į baigtinę savastį (vidinį požiūrį), tai įsisavinimas. Tai vyksta laikinuoju (teigiamo jausmo - užtat prasmingo) pasirinkimu, kuris įamžinamas (amžinąja) dorybe. Tokiu būdu, savastis amžinai bręsta, gyvena amžinai.
  • Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.
  • Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.
  • Išgyvenimu išskiriame, su kuo susitapatiname - su laisvumu (su gerumu) vietoj, kad su apimtimi (viskuo, Dievu). Tad išgyvenimais išreiškiame, jog esame geri, ir nesame Dievas. Tai vyksta kai atsisakome savęs, tad atskiriame, išnarpliojame laisvumo dvasią (kuria bręstame tolydžiai) ir apimties dvasią (kuri mus myli, sieja). Taip išnarpliojame gyvybės mazgą - savastį, ją paskui vėl surišame įsijungdami.
  • Kaip išgyvenimas sieja keturias pirmines sandaras (Tave) su dviem gerumo, laisvumo, septynerbyės atvaizdais (ar tai Aš ir Dievas)?
  • Išgyvenimu esame laisvi, laisvos valios, kūrybingai mąstome, esame pažeidžiami, veikiantys nors ir rizikuodami. Išgyvenimu tarpui atsisakom kontrolės, jo nevaldome, užtat sukuriame jam sąlygas, kad būtumėme laisvi. Jas priimame, prisiimame.
  • Išgyvenu atjaučiame, palaikome vienumą, esame "viena" su vienų viena esančiu, nepaliekame vieno, įprasminame vienumą. "Nekentėk be reikalo" - suteikiame reikalą.

Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.

Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?

Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų

  • Sudaryti sąrašą savo išgyvenimų, ieškoti bendrų bruožų, juos išryškinti.
  • Kaupti David Ellison-Bey ir kitų žmonių išgyvenimus, juos taipogi nagrinėti.
  • Nagrinėti Kristaus išgyvenimus Evangelijoje.

Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?

  • Prasmė; laisvė; sąmoningumas; vienumas; suvokimas; išgyvenimas
  • Kurie santykiai svarbiausi? Koks kitų žmonių vaidmuo mano išgyvenimuose?
  • Kurios aplinkos svarbiausios išgyvenimams?
  • Su kuo bendraujama išgyvenimais? ir kaip? palyginti su išsiaiškinimų pašnekovu. Išgyvenimais atjaučiame kitus žmones.
  • Vaidyboje, ne viską žinoti, tad nebandyti viską aprėpti, valdyti.
  • Kaip išgyvenimai įvairiai susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu?
  • Kaip Dievas dalyvauja išgyvenimuose? Koks jo vaidmuo? Ar jisai atgarsis?

Dievas - Šuolis

Buvimas viena - kartu - tai dieviška, tai Dievo būsena. Vienumas (vienų vienumas) tai savęs nebuvimas (buvimas be savęs), o išgyvenimas tai savastis už savęs.

Gyventi šuoliais, tai išeiti už savęs, už savasties. Išėjimas už išgyvenimo ribų.

Kaip Dievas įvairiai reiškiasi sandaromis?

Būtinai šitą reikia apžvelgti... tai viską suves...

Dievas dalyvauja trokšdamas, ugdydamas, arba tiesiogiai (neigiamais įsakymais, antrinėmis sandaromis), arba papildiniu (teigiamais įsakymais, pirminėmis sandaromis):

  • jis trokšta betko, tad pasakojimu 6->8
  • jis trokšta kažko, tad įvardijimu 8->12 ir aplinkybėmis
  • jis trokšta nieko, tad pagrindimu 12->6, atvaizdais ir padalinimais

Tad šiuos tris sluoksnius galima bene pavaizduoti atskirai. O papildiniais:

  • jis trokšta nieko, kažko, betko, visko o mes netrokštame, išgyvename

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

  • Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
  • Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
  • Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas

Savastis - pirminės sandaros

Kas yra savastis?

  • Savastis reikalinga įsisavinimui, kaip kad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
  • Bendras žmogus gyvena skyle "bet kas". Paskiras žmogus gyvena būtybe "kažkas".
  • Savastis yra gyvybės mazgas, jos vieningumas, mūsų valia, siejanti mūsų laisvumą ir apimtį.

Kaip pirminės sandaros apibrėžia vidų ir išorę, tad savasčių galimybes?

  • Dievo troškimai (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis) išsako jo savastis, kuri dalyvauja kuriant antrines sandaras. O jas kuria pasitraukdamas (?) užtat neigiamai (?) ar kodėl sandarų šeimos baigtinės, o kalbos nebaigtinės, išverstos?
  • Pirminėmis sandaromis atsisakome savo poreikių ir t.t., priimame kito. Tai yra prasmingi išgyvenimai, nulinis požiūris ir septintas požiūris.
  • Poreikiai... Jėzaus pasisakymais "Aš esu..." atsisakome šio pasaulio, priimame Dievo vertybes ... gyvename savimi ar visais (bendravimo, pilnavertiškumo poreikiai)
  • Dvejonės... Požiūriai (Dievo, bendro žmogaus, paskiro žmogaus) požiūriai siejami su aplinkybėmis (bendro žmogaus, paskiro žmogaus, pasaulio)
  • Jauduliai... Lūkesčiais skiriame ką gerai pažįstame (viduj) ir ką mažai pažįstame (išorėje)
  • Aštuongubas kelias... Skiriame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime ... Tėve mūsų: aštuongubas kelias mus sieja su Dievu už mūsų būtybe, kai yra ryšys su juo, ir skyle, kai nėra su juo ryšio.

Kaip savastis sieja pirmines ir antrines sandaras?

Tiesa gali būti apie viską, betką, kažką, nieką. IMeile esame viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Kaip šios apimtys siejasi su jaudulių lūkesčiais? Ir su savastimis?

Savastis naujai apibrėžta. Pradinė savastis perkuriama, išverčiama, tampant antrine savastimi, tai tolydu. Išvertimas (išorė tampa vidumi), įsisavinimas įmanomas meile.

Vieningumas

Asmuo (vieningas, Dievas) yra tai, kas glūdi už visų išraiškų (kaukių). Tai sutampimas to, kas glūdi teigiamai, lygmenų vieningume, ir neigiamai, jų tarpų vieningume. Prasmė susijusi su kaukės nuėmimu.

Žinojimo rūmai, tai vieningumo atstatymas, iš nesąmonių. Tad paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas irgi link to.

Branda: išgyvenimų lygtis

Kaip bręstame? Kas yra branda?

  • branda esame viena su Dievu, kartu bręstame išgyvenimais
  • branda yra tai, kaip išgyvenimas išlaiko mūsų dėmesį, sukuria ir atleidžia įtampą
  • išsiplėčiame sandara
  • įamžiname dorybę
  • turtėjame vertybėmis
  • Dievo branda
  • Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.
  • Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.
  • gyva savastis
  • Brandą išsako saviugdos laipsniai. Brandžiausi išgyvenimai skatinami nesiekiamybės nes ja savarankiškiausiai ugdomės.

Kaip branda vyksta? Kaip ji įmanoma?

Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.

Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.

Kas svarbu brandai?

  • laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė.
  • rūpintis, tikėti, paklusti - tai susitapinti su aplinkybėm, su meile, vietoj kad su būtybėm Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.
  • Brandai apibrėžti reikalingos visos šešios išgyvenimų rūšys.

Dievo branda

Kaip Dievas bręsta?

  • Dievas bręsta aštuongubu keliu iš tobulumo (mylėti priešą), besąlygiškumo į pakankamumą (mylėti artimą), ryšio su juo neturėjimą, sąlygiškumą, užtat laisvumą, gerumą mumyse. Gerumas suveda trejybę, jos galus suduria. Trejybė yra sandarumas, sandarų sandara, ir būtent gerumu, kuriuo trejybės atvaizdas eina ratu.
  • Dievo branda, tai jo išėjimas už savęs, tad Dievui rūpi, jis tiki, paklūsta. Jis priima netroškimą visko, o trokšti visko tai lygu priimti nesąmonę, kaip kad tėvas rimtai priima vaiko pramanytas nesąmones.
  • Dievo branda iškyla tarpe -> kitas -> suvokimas -> persitvarkymas irgi iškyla tarpu -> viena sandara iš viršaus (bene padalinimas, atvaizdas ar aplinkybė) o kita sandara iš apačios (taipogi?)
  • Dievo branda, tai antrinių sandarų išplaukimas iš Dievo troškimo platesniame netroškime, išsakančio jų tarpą. Taip ir kyla šešios brandos rūšys, šeši prasmingi išgyvenimai.
  • Dievo branda tai antrinių sandarų išsakytas tarpas tarp Dievo ir jo papildinio, tarp Dievo ir gerumo, tad jų atskyrimas
  • Dievas tampa šiltesniu, mylimu, sutampa su meile
  • Dievas susivokia - per Kristų, per Trejybę - ne vien strimagalvis
  • Dievas priima bet kokias sąlygas, pradeda iš betkur, tad su mumis išgyvena viską kartu

Brandos lygtis

  • Gyvenimas neteisingas/teisingas: pareiga= apibrėžimas iš lauko (sandara), požiūris į požiūrį
  • Gyvenimas tiesiogiai: rūpestis= apibrėžimas iš vidaus (dvasia), požiūris į stebinį

Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje? Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?

  • Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.

Kaip išgyvenimu bręstame?

Ar įmanoma mokytis? Ar buvo įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?

Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.

Valingumas: Dievo valia ir mūsų valia - suvokimas - išgyvenimas

Kas yra Dievo valia?

  • Dievo valia tai trokšti visko. Jisai aštuongubo kelio papildinys, tad jo valia yra vieningumas aštuongubo kelio išreikštų laisvių, gėrio krypčių, geros valios. Užtat jo valia vyksta kalbos - pasakojimo (paklusimu), įvardijimo (tikėjimu), pagrindimo (rūpėjimu).
  • Dievo valia yra išgyvenimas, būtent mūsų laisvumo (brandos tolydumo) ir jo apimties (meilės) atskyrimas, nepriklausomumas, kaip kad kreivės ir jos statmenosios plokštumos.
  • Dievo valia, tai amžino gyvenimo sandaros (išminties) atvaizdų (geros valios: 2 sutapatinimų x 4 troškimų) vieningumas. Tai "tobulo" ir "pakankamo" Dievo vieningumas, jo mąstymo, veikimo ir buvimo, kaip aštuongubame kelyje.
  • Dievo valia, tai amžino gyvenimo vieningumas. Tai vieningas nesiribojimas šiuo pasauliu, kuriuo esame viena, kuriuo išskaidyti susitelkiame į Dievą, kaip į dangų garuojantis vanduo. O tuo pačiu priimame šį gyvenimą, šį pasaulį, kaip ribotą bet užtat prasmingą, juk jame atkuriame esmę, ją išgyvename.
  • Kaip pirminės sandaros įvairiai išreiškia sąsają tarp amžino gyvenimo ir gyvenimo? ar aštuongubas kelias sieja vieningumu; jauduliai sieja atvaizdais; dvejonės sieja sandaromis; poreikiai sieja dvasia?

Kaip Dievo valia skiriasi nuo mūsų valios ir kaip su ja sutampa?

  • Dievo valia yra išgyvenimas, o mūsų valia yra savastis.
  • Kaip aštuongubu keliu gera valia 2 x 4 suderinama su mūsų pasirinkimais 4 + 2 ? ir kaip tame suderiname 6 = 4 + 2 trejopai suvokiame, kas yra 2 - ar pirmas, antras ar trečias lygmuo? taip trejopai nuspalvinant aštuongubą kelią, taipogi nuspalvintas vertybes (šešerybės atvaizdus) ir būtent paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.
  • Savo valia įsisavindami vykdome Dievo valią įamžinti. Įsisavindami, išorinį požiūrį išverčiame, praplečiame Dievo požiūriu už mūsų, šį papildomą požiūrį prisiimame, jį įtraukiame į išorinį požiūrį, jį išgyvename, taip kad tampa vidiniu požiūriu, ir mūsų ir Dievo požiūriai sutampa.
  • Dievas tampa (sandaroje) nulybė, skylė, tad nulybės atvaizdai, užtat sandaroje mes esantys galim su juo sutapti.
  • Pasiklydęs vaikas, sutampa Dievo ir žmogaus požiūriai, kas jie yra? Kaip jų požiūriai susiję su jų valia?
  • Koks tarpas tarp Dievo valios (4x2) ir mūsų valios (4+2) ?
  • Kaip mes vykdome Dievo valią ir būtent paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu ?
  • Ar Dievo valia yra mums ertmė, meilė? ar sąvoka yra tokia ertmė?
  • Esame viena su Dievu bendru suvokimu, kaip Tėvas ir Sūnus viena šventąja Dvasia
  • Tas bendras suvokimas yra gyvenimas Kitu
  • Kaip gyvybė skleidžiasi iš bet kur, kaip ji veda (asmenų lygtimi) į vieningumą, o vieningumas savo ruožtu peržengia visas ribas (išeina už savęs), kaip ir Dievas, užtat mums kartu ir rūpi, ir tikim ir paklūstam, netgi Dievas pats sau?

Kitas

Antrinių sandarų (sandarų šeimų ir kalbų) apibrėžtas Kitas išsako Dievo nebūtinumą ir būtinumą. Kitas atskiria Mane ir Dievą.

  • Kitas yra vieninga savastis, vienijanti šešias antrines sandaras, betko atvaizdus.
  • Kuria prasme, esant Kitam, Dievas nebūtinas? Dievas nebūtinas jeigu pakanka gerumo, jeigu Dievas būtinai santvarkoje, juk Dievas yra tai, kas pirm santvarkos, gi santvarka Dievas neigia save.
  • Ir kaip Dievas visgi tampa būtinas? Dievas iškyla sąvoka, Dievas nebūtinai geras.
  • Kaip Kitu susiveda sandarų šeimos ir kalbos? Jos atitinkamai apibrėžia požiūrius ir sąvokas.
  • Kitu išsakomos visos įmanomos sąlygos, taip kad besąlygiškumas nebūtinas.
  • Visgi, mums - Aš ir Tau - prisiimant visas įmanomas sąlygas, besąlygiškumas yra būtinas.

Sąmoningumas

Sąmoningumas:

  • Sąmoningumas tai vieningumas tiesioginio (išgyvenimo) ir netiesioginio (mąstymo) patyrimo.
  • Sąmoningumas susijęs su apimtimis? su sąvokomis?
  • Pasąmonė, tai gyvas, tiesioginis ryšys su mintimis, o sąmonė netiesioginis, sąmoningas, atsargus, suvokiantis, "dėmesingas" ryšys. Tai tos pačios mintys. Mintys pereina iš pasąmonės samonę, tad atsiveria mūsų dėmesys, tad svarbus skirtumas tarp sąmonės ir pasąmonės. Jos sueina per kalbą, jos tinklą.
  • Feynman: Ką negaliu sukurti, tą nesuvokiu. O kuriama pasitraukiant.
  • Sąmoningumo laipsnis išsako asmenų lygties lygmenį, asmenį: Dievas, Aš, Tu, Kitas, kuriuo gyvename.

Sąmoningėjame

  • Tampam sąmoningi tik kada esame laisvi, užtat kada jaučiam savo laisvę ir ja pasinaudojame. O vykdyti Dievo valią įmanoma tik kada esame laisvi, tik tada galim paklusti, tikėti, rūpintis. Nes įsisavinti tai reiškia išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, o tam reikia laisvumo, ir būtent mūsų laisvumo, tad laisvės.
  • Gyvybė susiveda iš jautrumo, atliepimo ir jų jungiančios valios. Valia juos sujungia elgesiu, kuris gali būti klaidingu, ydingu, kurį gali tekti taisyti. Sąmoningėjame visur tokioje lygtyje, ir lygties narius (jautrumą, atliepimą, valią) bene galima brandinti viduje ir išorėje, aplinkoje.

Koks yra sąmoningumo tikslas?

Kaip įvairiai elgesys gali būti sąmoningas?

Ar sąmoningumas išsidėsto panašiai, kaip gvildenimai? taip kad yra vis platėjančios apimtys? dangus ir pragaras?

Laisvė

Kas yra laisvė?

  • Laisve parodome atvirumą ar neatvirumą laisvumui. Ar rodysime gerą valią? Esame laisvi, kiek jos rodysim, ir kaip.

Jausmais, jauduliais atpažįstame savo laisvę ir nelaisvę. Tad gera juos išnarplioti, į juos įsiklausyti, kad būtų ko švelnesni, tyresni. Bet norint kitiems parodyti, jie turi būti garsesni, didesni, ryškesni.

Atsitiktinumas būtinas laisvei, kad žmogus galėtų rinktis ir jo pasirinkimas nebūtų iš anksto apibrėžtas, nepriklausytų vien nuo jo ar vien nuo aplinkybių, o tai patvirtina nenuspėjamos aplinkybės - vadinas, žmogus nustato pirm aplinkybių, jų negali pilnai žinoti, užtat nusistato ryšium su jomis, kiek jas įstengia numatyti.

Laisvė ir prasmė

Kaip susijusios laisvė ir prasmė? su poreikiais? su ženklų savybėmis? Prasmingai išgyvenam viduj, ne išorėj, tad įsisavindami. Laisvumo, gerumo nėra viduj ir jo nereikia, yra tik išorėje. Įsisavinimas pašalina laisvumą ir panašiai, jausmų gerumą-blogumą pašalina dorybės. Aplamai, dvejybe, priešingybė išverčiama vientisumu.

Ir ko reikia, kad neatitikimas taptų prasmingu? kad suveiktų prasmingai?

Laisvės rūšys

  • Kaip įvairiai atsiveria laisvė? Gėrio kryptys išsako laisvės galimybes.
  • Kaip laisvė ir prasmė susiję su dešimts Dievo įsakymų?
  • Kaip laisvė ir išgyvenimai susiję su dvejonėmis, abejonėmis, neužmigimu? ir su netroškimais apskritai - jauduliais, poreikiais, vertybėmis?
  • Kaip asmeniškai išgyvenau įvairias laisves, kas man bbgcolor=#99FF33uvo svarbiausia?
  • Kaip laisves meniškai pavaizduoti, palaikyti scenografija?

Atsitiktinumas būtinas laisvei, kad žmogus galėtų rinktis ir jo pasirinkimas nebūtų iš anksto apibrėžtas, nepriklausytų vien nuo jo ar vien nuo aplinkybių, o tai patvirtina nenuspėjamos aplinkybės - vadinas, žmogus nustato pirm aplinkybių, jų negali pilnai žinoti, užtat nusistato ryšium su jomis, kiek jas įstengia numatyti.

Prasminga ar neprasminga ?

Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.

Kam rūpintis prasme?

  • Rūpintis prasme, tai rūpintis visakuo, iš anksto, kada galima veikti, įmanoma atsiliepti. Tai lavina jautrumą, atliepiamumą, valią.
  • Rūpintis prasme, tikėti reikšme, paklusti vertei, vertybei? užtat visakuo? Visa tai mus sutelkia vieningumui, tad atveria visakam.

Kas yra prasmė? Kas prasminga? ar neprasminga?

  • Prasmė, tai kas vieną išgyvenimą sieja su kitu, tad turi platesnę prasmę. Pavyzdžiui, pasakojime tai įtampos kūrėjo balsas ir įtampos židinio balsas.
  • Prasmė, tai kas verta dėmesio, ką gal verta įsiminti, prie ko verta grįžti. Dėmesys įtakoja. Dėmesys, tai sąlygiška visuma (apimtyje), "išeities taškas".
  • Prasmė, tai pasakojimo turinys. Jis išreiškia sakramentą, kas ir yra prasminga.
  • Prasminga, kas įprasminta, būtent įsisavinimu, išoriniu požiūriu tampant vidiniu požiūriu, išgyvenant
  • Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą. Valia didina, ugdo jautrumą, atliepimą ir kartu ugdo save.
  • Išgyvenimas prasmingas, nes juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu. Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.
  • Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.
  • Prasminga, kas susiję su gyvenimo visuma, tad ir su Dievu.
  • Prasminga tai, ką yra verta prisiminti, ką prisimename. Trumpalaikė atmintis gali tapti ilgalaikė atmintimi. Įsimintina tai, kas įmanoma prisiminti. Bet ar verta? (reikšminga) ir ar suveikia (tikslinga, prasminga)?
  • Prasmingi išgyvenimai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?
  • Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.
  • Prasminga yra tai, ką kalba galime sąmoningai išgyventi ir neprasminga yra tai, ką negalime. Aplinkybėms tinkamai suveikus, viskas gali būti prasminga, rasti prasmę.
  • Prasmė iškyla pereinant į Dievo požiūrį ir atgal į mūsų, užtat įtraukiant Dievo požiūrį į mūsų, taip kad galime sutapti.
  • Prasminga tai, kas nėra nesąmonė. O neprasminga tai, kas tėra nesąmonė. Prasmei reikia suvokimo, sąmoningumo.
  • Prasmė tai išeina iš už įvykio, išgyvenimo rėmų.
  • Prasmė gali iškilti tik vėliau. Pavyzdžiui, Rene užaugęs vis labiau vertino jo senelio pamokymus, pasisakymus.
  • Prasminga, ką Dievas išgyvena mumis. Kas jam prasminga?
  • Prasminga yra mažas, žmoniškas, skurdžiadvasio, mažaširdžio šuolis, kuriame yra mažas tarpas tarp būtybės ir papildinio, užtat branda yra aiški, savastis tęstina, tolydi. Beprasmiška yra didelis, kankinio šuolis, tai yra savasties nukirtimas, užtat jos amžinybės atvėrimas.

Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, įvykius vietoj kad neįvykius.

Kuo skiriasi prasmė ir reikšmė?

Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi? Kurie mažiau prasmingi? ir kodėl?

Prasmės požymius atrinkti, išskaidyti.

  • Kaip su prasme, su atmintimi, susiję grožis, žavesys, platoniška išmintis, kas mus traukia? Tai tarsi išorinė atmintis.

Kame prasmė išgyvenimuose?

Kaip atsiranda prasmė?

  • Kiek scenų reikia, ir kiek veikėjų reikia, kad atsirastų prasmė ?
  • Kaip prasmė susijusi su pirmine ir antrine laisve, kaip ji iškyla?

Sąvoka

Kas yra sąvoka?

  • Sąvoka yra tai, kas suvokta, tad gali būti bendrai suvokta, kaip kad šv.Dvasia bendrai suvokta suvokiančio Dievo Tėvo ir susivokiančio Dievo Sūnaus.
  • Suvokimo apimtis, tad nusakanti subgcolor=#ccffccvokimo išeities tašką, ir suvokimą įrėmianti, kaustanti, nebent dvasia jinai išgyvenama ir įprasminama
  • Sąvoka yra sandari, yra trejybė, yra lygtis X->Y, yra "betkas" ar "kažkas" ar "niekas"?
  • Sąvoką suvokti neurologiškai - tvarkomis. Kaip sąvoka išreiškiama ženklu kalboje, kaip ji sieją sąmonę ir nesamonę.
  • Sąvoka yra tai, ką įsisąmonijame, tai mūsų sąmoningumo vienetas, o įsisąmonijant nulybe, įsisąmonijame sąmoningumo sąlygas ir atstatome Dievą, būtent trejybe, apibrėžiančią suvokimą - suvokiantį, susivokiantį ir suvoktą
  • Kaip sąvoka susijusi su požiūriu į požiūrį į požiūrį, kaip kad kalbose? Tai bene visiškas sąmoningumas, jo nekintamasis (invariantas)
  • Sąvoka yra mūsų požiūrį supanti ertmė išgyvenimui, iš kurios visgi dvasia galima ir išeiti.
  • Kiekviena sąvoka gali būti vertybė, kiekvienas žmogus, asmenybė yra vertybė.
  • Sąvoka yra savasties pavidalas, apibendrinimas
  • Sąvoka yra patirties abstraktavimas, apibendrinimas, atsisakant vienų savybių, išlaikant kitas
  • Sąvoka yra gyvenimo vienetas, atkarpa, kuri jei gyva (savarankiškai, tiesiai, pastoviai, prasmingai), tampa, išgyvenama amžino gyvenimo dalimi.
  • 6, atvaizdais ir padalinimais

Tad šiuos tris sluoksnius galima bene pavaizduoti atskirai. O papildiniais:

  • jis trokšta nieko, kažko, betko, visko o mes netrokštame, išgyvename

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

  • Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
  • Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
  • Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas

palyginti su požiūriu

Kaip moksliškai suprantamos sąvokos? kaip jas apibrėžia psichologija, neurologija?

  • How we know a dog is a dog: Concept acquisition in the human brain
  • dirbtiniame protavime Inductive Learning and Concept Acquisition
  • mostai Transitions in Concept Acquisition: Using the Hand to Read the Mind
  • Concept acquisition through representational adjustment
  • Multidimensional Representation of Concepts as Cognitive Engrams in the Human Brain
  • The Representation of Concepts: An Evaluation of the Abstractive and Episodic Perspectives, Whittlesea
  • straipsnis apie sąvokas
  • Kantas rūšiavo sąvokas pagal kilmę: palyginimą, refleksiją, abstraktavimą.

Išmintis yra betko suvokimas, visko ir laisvumo atskyrimas betkame. Kaip tai susiję su išgyvenimu? su atskyrimu, kas išgyvena (laisvumas - suvokėjas) ir ką išgyvena (viską - sąvoką)?

Antrinės sandaros išveda sąvokas iš požiūrių, taip pat iš kitų sąvokų. Pavyzdžiui, padalinimas yra sąvoka susidedantis iš požiūrių. Reikia man išnagrinėti, kaip atvaizdai, aplinkybės ir padalinimai sieja sąvokas ir požiūrius? Kaip apibrėžti sąvoka? ir požiūrį? Ar kategorijų teorija padėtų? Sąvoka yra sandara, sąlygiška, užsidarusi apimtyje. O požiūris bene perskrodžia apimtį, išplaukia iš gelmių ir sieka beribį. Sąvoka ir požiūris vienas kitą papildo, ir susiję kaip 4+2 atvaizdai.

Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.

Gera valia, tai išminties atvaizdai, tai keturių visko ir dviejų laisvumo atvaizdų padauginimas, išsidėstantis aštuongubu keliu. Pirmais keturiais požiūriais laisvė mažėja, yra ryšys su Dievu, o antrais keturiais požiūriais nėra ryšio su Dievu, laisvė didėja, taip kad nuliniai požiūriai yra nieko (akivaizdumo) mažėjimas ir visko (prasmingumo) didėjimas. Kaip aštuoni atvaizdai susiveda į Dievo valią?

Gėrio kryptys? ką atveria? sąvokų atžvilgiu

Kokios sąvokų rūšys?

  • Žodžiai, žmonės, savybės tai "sąvokų" rūšys, kurias išmąsčiau antraisiais mokslo metais, mąstydamas lygtį, kaip susinaikina trejybė, kaip pavyzdžiui C išreiškiama I ir U. Reiktų tai naujai permąstyti, nes bene tokiu būdu atsiranda sąvokos, ir būtent iš požiūrių.

Koks ryšys tarp mąstymo ir išgyvenimo?

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Padalinimai

Dievas trokšta nieko, savarankiškas; mes kažko netrokštame, abejojame.

Padalinimai išsako visus matus, susivedančius išgyvenimu, juk jis aprėpia visus požiūrius, visas galimybes.

2021 vasario 27 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 342-346 eilutės:

Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:

  • Duomenys ir įžvalgos
    • Duomenys: Paskiros apytakos sudėtis: Atjautos, Netroškimai
    • Įžvalgos: Keturių apytakų santykis: Asmenys, Nebūtinumas (gyvenimas) ir būtinumas (amžinas gyvenimas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
2021 vasario 27 d., 10:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-30 eilutės:
  • Kaip visas mintis suvesti?
  • Į ką viskas susiveda?
  • Koks žinojimo vaidmuo visko aprėpime?
  • Koks nežinojimo vaidmuo visko aprėpime?
  • Kaip susidėlioja visko žinojimas?
  • Koks visko žinojimo vaidmuo visko susidėliojime ir visko išsidėliojime?
  • Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
  • Kuria prasme suvesties taškas, galutinis požiūris yra, kad Dievas yra geras?
  • Ar galima viską susieti, taip kad Dievas šyla, sutampa su šiluma?
  • Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
2021 vasario 23 d., 16:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 43-51 eilutės:

Dieviškas visko žinojimas

  • Dievo žinojimas visko vienu ypu.
  • Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.

Žmogiškasis visko žinojimas

  • Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.
2021 vasario 15 d., 22:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 48-50 eilutės:

Išmintis

  • Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.
Pridėtos 138-139 eilutės:

Gera valia yra visko nežinojimas.

2021 sausio 18 d., 22:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-34 eilutės:
  • Kaip Dievas tiria mumis?
    • Kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko?
    • Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
    • Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
  • Knyga Gyvenimo knyga: Kaip (sąmoningu, amžinu gyvenimu) išgyvename visko žinojimą (gyvenimo knygą - keturias apytakas)?
    • Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėj sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
    • Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?
  • Dorovės tyrimas Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
    • Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
  • Sąmoningėjimas Kaip sąmoningėjame?
    • Ką reiškia sąmoningėjimas?
    • Kaip iš žinojimo iškyla nežinojimas (Dievas)?
    • Koks atsakymas iššaukia klausimus? Kaip iš to išplaukia dorovė ir sandaros?
    • Kaip sąmoningėjimas susijęs su amžina branda, savęs atsisakymu, meile?
2021 sausio 16 d., 14:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
į:
Pridėtos 28-29 eilutės:

Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".

2021 sausio 16 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-17 eilutės iš
į:
  • Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su požiūrių grandine?
  • Kaip susidėlioja visko žinojimas?
  • Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
2021 sausio 12 d., 16:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:

Kiek šis užmojis būdingas Dievui? Kas jame glūdi ir kas iš jo išplaukia?

į:

Kiek Dievui būdingas užmojis viską žinoti? Kas jame glūdi ir kas iš jo išplaukia?

2020 lapkričio 13 d., 20:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 261 eilutė iš:
  • Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.
į:
  • Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.
2020 birželio 06 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 296-297 eilutės iš
  • Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
į:
  • Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
  • Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
2020 gegužės 06 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:
  • Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
  • Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
Pridėtos 249-250 eilutės:
  • Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
  • Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
2020 vasario 21 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 248-293 eilutės iš
į:
  • Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
  • Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
  • Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
  • Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
  • Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
  • Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
  • Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
  • Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
  • Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
  • Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.
  • Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
  • Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
  • Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
  • O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
  • Ar palaikome visko žinojimą?
  • Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
  • Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
  • Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.
  • Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
  • Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
  • Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
  • Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
  • Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
  • Sąmoningumu atsakome už save.
  • Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
  • O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
  • Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
  • Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
  • Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
  • Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
  • Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
  • Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
  • Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
  • Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
  • Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
  • Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
  • Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
  • Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
  • Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
  • Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
  • Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
  • Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
  • Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
  • Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
  • Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
Pakeista 295 eilutė iš:
į:

Pakeista 314 eilutė iš:
į:

2019 gruodžio 13 d., 23:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 2 eilutė:

2019 gruodžio 12 d., 22:05 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 243-246 eilutės:

Užrašai

  • Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.
2019 sausio 22 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 14 eilutė:
2019 sausio 22 d., 15:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:
2019 sausio 22 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 104 eilutė iš:

Amžino gyvenimo sandara

į:

Tverti amžino gyvenimo sandarą

2019 sausio 22 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 101 eilutė iš:

Išgyventi bendrystę be asmenų

į:

Išgyventi jokių asmenų bendrystę

2019 sausio 22 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 97 eilutė iš:

Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti žinojimu

į:

Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste

Pakeista 101 eilutė iš:

Bendrystė be asmenų

į:

Išgyventi bendrystę be asmenų

2019 sausio 21 d., 15:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-34 eilutės iš
į:
  • O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
  • Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.
Pridėtos 40-43 eilutės:

Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį

  • Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
Ištrintos 67-86 eilutės:

Žinoti tiesą

  • to know the Truth, all of the truth, the whole truth
  • žinoti besąlygišką tiesą
  • an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
  • Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.

Žinoti visa ką

  • to know 'every thing'.
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.

Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes

  • Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.

Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį

  • Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
Ištrintos 73-79 eilutės:

Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti žinojimu

  • to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
  • Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė

Amžino gyvenimo sandara

  • a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
Pakeistos 82-88 eilutės iš

O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?

Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.

Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.

į:

Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes

  • Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.

Žinoti visa ką

  • to know 'every thing'.
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.

Žinoti tiesą

  • to know the Truth, all of the truth, the whole truth
  • žinoti besąlygišką tiesą
  • an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
  • Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.

Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti žinojimu

  • to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
  • Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė

Bendrystė be asmenų

  • Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.

Amžino gyvenimo sandara

  • a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
2019 sausio 21 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 26 eilutė:
  • Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
Pakeistos 60-61 eilutės iš
į:
  • Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.
Pakeistos 75-76 eilutės iš

Visus suprasti per jų požiūrį, jų vertybę

į:

Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes

Pakeistos 86-87 eilutės iš
į:
  • To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view.
Ištrintos 104-106 eilutės:
  • Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
  • Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.
Pakeistos 143-144 eilutės iš

The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.

į:
  • The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.
Pakeista 147 eilutė iš:

To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view. This is so ambitious that it suggests:

į:

The endeavor to know everything is so ambitious that it suggests:

Pakeistos 157-162 eilutės iš

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a ConstructiveHypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such Suppositions and develop from them an AlgebraOfViews.

In particular, this may happen through BisectingAView.

The approach is to start with human's view of God's view and then separate the two views and switch them around. (As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth). The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.

į:

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a Constructive Hypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such Suppositions and develop from them an Algebra Of Views.

  • In particular, this may happen through Bisecting A View.
  • The approach is to start with human's view of God's view and then separate the two views and switch them around. (As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth). The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.
Pakeistos 168-170 eilutės iš

Note that this is related to the Associative rule: Is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is Associative? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

į:

Asociatyvumas

  • Note that this is related to the Associative rule: When is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?
  • In other words, how can we know that the Composition Of Views is Associative? Or what Constructive Hypotheses must we assume? And how do we apply them?
2019 sausio 21 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 25 eilutė:
  • Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima viską aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
Pakeista 49 eilutė iš:

tai Dievo požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

į:
  • tai Dievo požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu
Pakeistos 65-67 eilutės iš
į:
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Pakeistos 70-73 eilutės iš
į:
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
Pakeistos 90-94 eilutės iš
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
į:

Amžino gyvenimo sandara

Pakeistos 93-95 eilutės iš
  • Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.

Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus. Jo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:

į:

Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus.

  • Dievo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:
Pakeistos 99-101 eilutės iš

Note that the familiar may be understood to define a gradation with regard to unification, and the unobstructed may be understood to define a gradation with regard to completion.

Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima viską aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.

į:
  • Note that the familiar may be understood to define a gradation with regard to unification, and the unobstructed may be understood to define a gradation with regard to completion.
2019 sausio 21 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 57-58 eilutės iš

tai Dievo žinojimas (tad visuminis)

į:
  • tai Dievo žinojimas (tad visuminis)
Pakeistos 75-80 eilutės iš
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.

tai teisingas susistatymas Dievo atžvilgiu (tad mums savas, artimas, pažįstamas)

į:

Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu

Pridėtos 77-80 eilutės:
  • tai teisingas susistatymas Dievo atžvilgiu (tad mums savas, artimas, pažįstamas)
  • sugebėjimas suvokti, kaip patys iškreipiame, ką matome. Užtat Dievas suvokia, kaip mus išgyventi ir taip pat, kaip atitaisyti mūsų iškreiptą vaizdą.

Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti žinojimu

Pridėtos 83-88 eilutės:
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Pakeista 90 eilutė iš:
  • sugebėjimas suvokti, kaip patys iškreipiame, ką matome. Užtat Dievas suvokia, kaip mus išgyventi ir taip pat, kaip atitaisyti mūsų iškreiptą vaizdą.
į:
2019 sausio 21 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
į:

Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti

Pakeistos 25-27 eilutės iš
  • Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
į:
  • What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.

Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas

Ištrinta 28 eilutė:
  • Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
Pakeistos 30-31 eilutės iš
  • Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.
  • Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.
į:

Dievo būtinumo klausimo tyrimas

Pakeistos 33-39 eilutės iš

tai santykis tarp Dievo ir visko

į:
  • Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
  • Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.

Dievo požiūrio išgyvenimas

  • Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.
  • Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.
  • tai santykis tarp Dievo ir visko
Pakeista 42 eilutė iš:

tai Dievo žvilgsnis

į:
  • tai Dievo žvilgsnis
Ištrinta 49 eilutė:
  • to have a perspective that is Absolute, Relative, Shared and Subordinate.
Ištrinta 55 eilutė:
  • What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
Pridėtos 58-59 eilutės:

Žinoti tiesą

Ištrintos 60-62 eilutės:
  • to know 'every thing'.
  • Dievo požiūris teisingas, išmintingas, tad neužtvertas.
  • Viskas yra pamatas besąlygiškumui.
Ištrintos 61-66 eilutės:
  • Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
  • Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
Pridėtos 63-79 eilutės:
  • Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.

Žinoti visa ką

  • to know 'every thing'.

Visus suprasti per jų požiūrį, jų vertybę

  • Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.

Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį

  • Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
Ištrintos 105-106 eilutės:

Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.

Pakeista 136 eilutė iš:

Vaisingos prielaidos

į:
2019 sausio 21 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-41 eilutės iš

Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.

Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.

Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.

Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.

Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.

Viską žinome priimdami Dievo požiūrį.

Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.

Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.

Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?

į:
  • Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
  • Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
  • Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.
  • Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.
  • Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.
  • Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.
  • Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.
  • Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
Ištrinta 34 eilutė:
Ištrinta 82 eilutė:
Ištrintos 84-85 eilutės:
  • Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".
Pakeistos 108-109 eilutės iš
į:
  • Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".
Pridėtos 111-113 eilutės:
  • Viską žinome priimdami Dievo požiūrį.

Kaip viską sužinoti?

2019 sausio 21 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 93-98 eilutės:
  • Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
  • Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.
  • Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".
Pridėtos 119-121 eilutės:

Ar įmanoma viską žinoti?

  • Visą gyvenimą susiduriu su žmonėmis kurie man tvirtina, jog tai neįmanoma.
2018 gruodžio 22 d., 16:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 16-17 eilutės:

Viską žinoti 知道一切

2018 lapkričio 12 d., 20:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-8 eilutės:

Kodėl būtent visko apimtyje prilygsta nežinojimas ir žinojimas?

2018 rugsėjo 10 d., 14:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 96-99 eilutės:

Ką reiškia viską nežinoti?

Viską nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra šviesuolių bendrystės pagrindas.

2018 rugsėjo 10 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-36 eilutės:

Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.

Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.

Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.

Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.

Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.

Viską žinome priimdami Dievo požiūrį.

Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.

Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.

Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?

2018 rugsėjo 10 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 8 eilutė:
2018 rugsėjo 10 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 1 eilutė:
Pridėtos 4-7 eilutės:

Mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Kiek šis užmojis būdingas Dievui? Kas jame glūdi ir kas iš jo išplaukia?


Pridėta 10 eilutė:
  • Ką reiškia viską žinoti?
Pakeista 13 eilutė iš:
į:

2018 rugsėjo 08 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 23 eilutė:
  • mes galime sakyti, žinome viską ką savo, tegul ir silpnaregio žvilgsniu, žvelgiame Dievo požiūriu, tad apimame visumą
Pridėta 29 eilutė:
  • mes galime sakyti, žinome viską ką savo, tegul ir silpnaregio žvilgsniu, žvelgiame Dievo požiūriu, tad apimame visumą
2018 rugsėjo 08 d., 14:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
į:
Pakeista 25 eilutė iš:

tai Dievo požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

į:

tai Dievo požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

2018 rugsėjo 08 d., 14:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:

tai Dievo (teisingo, išmintingo, tad neužtverto) požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

į:

tai Dievo požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

Pridėta 38 eilutė:
  • Dievo požiūris teisingas, išmintingas, tad neužtvertas.
2018 rugsėjo 08 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-23 eilutės iš
  • Nieko apimtyje tiesus: Dievo žvilgsnis yra vieningas
  • Kažko apimtyje betarpiškas: Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
  • Betko apimtyje pastovus: Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
  • Visko apimtyje prasmingas: Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
į:
  • Nieko apimtyje tiesus: Dievo žvilgsnis yra vieningas
  • Kažko apimtyje betarpiškas: Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
  • Betko apimtyje pastovus: Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
  • Visko apimtyje prasmingas: Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
2018 rugsėjo 08 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-22 eilutės iš
  • Dievo žvilgsnis yra vieningas
  • Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
  • Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
  • Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
į:
  • Dievo žvilgsnio savybes išsako jo apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas
  • Nieko apimtyje tiesus: Dievo žvilgsnis yra vieningas
  • Kažko apimtyje betarpiškas: Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
  • Betko apimtyje pastovus: Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
  • Visko apimtyje prasmingas: Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
2018 rugsėjo 08 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš

tai mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

į:
Pakeista 24 eilutė iš:

tai Dievo (teisingo, išmintingo, tad neužtverto) požiūrio priėmimas

į:

tai Dievo (teisingo, išmintingo, tad neužtverto) požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

2018 rugsėjo 08 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-18 eilutės iš
į:
  • (visuminis) žvilgsnis prilygstantis (vienalangiam) požiūriui (skiriančiam nulybę ir vienybę)

tai mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

Ištrintos 23-24 eilutės:
  • (visuminis) žvilgsnis prilygstantis (vienalangiam) požiūriui (skiriančiam nulybę ir vienybę)

tai mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

2018 rugsėjo 08 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš

tai Dievo žvilgsnis (tad vieningas)

į:

tai Dievo žvilgsnis

  • Dievo žvilgsnis yra vieningas
2018 rugsėjo 08 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-20 eilutės:
  • Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
  • Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
  • Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
Pakeistos 22-27 eilutės iš
  • to have an Unbounded view, an unlimited view
  • to have a Complete View of all Knowledge
  • to have an unrestricted view, direct access to all knowledge.
  • to look out upon everything from a perspective which, if we had God's farsightedness, we would indeed see every thing.
  • to view the unknown
  • matyti tai, kas neribota, neapibrėžta
į:

tai mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu

  • mes galime sakyti, žinome viską ką savo, tegul ir silpnaregio žvilgsniu, žvelgiame Dievo požiūriu, tad apimame visumą
2018 rugsėjo 05 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-15 eilutės:

tai santykis tarp Dievo ir visko

  • visko žinojimas sudėlioja viską taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų
2018 rugsėjo 05 d., 13:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 83-86 eilutės:

Kaip iš viso ką nors žinoti besąlygiškai?

In seeking to know everything, we first wonder, is it possible to know anything? In other words, are there any absolutes?

2018 gegužės 24 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:

tai žvilgsnis (tad vieningas)

į:

tai Dievo žvilgsnis (tad vieningas)

Pakeista 22 eilutė iš:

tai (teisingo, išmintingo) požiūrio priėmimas (tad neužtvertas)

į:

tai Dievo (teisingo, išmintingo, tad neužtverto) požiūrio priėmimas

Pakeista 32 eilutė iš:

tai žinojimas (tad visuminis)

į:

tai Dievo žinojimas (tad visuminis)

Pakeista 44 eilutė iš:

tai teisingas susistatymas (tad mums savas, artimas, pažįstamas)

į:

tai teisingas susistatymas Dievo atžvilgiu (tad mums savas, artimas, pažįstamas)

2018 gegužės 24 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-51 eilutės iš
į:
  • Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.
Pridėtos 62-67 eilutės:

Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.

Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.

Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.

2018 gegužės 24 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 57-60 eilutės:

Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima viską aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.

O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?

2018 gegužės 24 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 170 eilutė iš:

even that might be a good start, I think. Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

į:

even that might be a good start, I think. Andrius, Living by Truth, 2003.06.02

2018 gegužės 24 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 129-137 eilutės iš

Neturiu ką geresnio veikti.

Trokštu suvokti.

Jeigu viską žinotumėme, tai žinotumėme ką veikti.

I think that knowing Everything would be useful because we may then know what to do, and how to live, and we may apply ourselves to the fullest. With such an outlook, we simply add to our life, and give it deeper and broader meaning, for all aspects of our life help us know everything.

As John Harland says, we can spare a person to work on it.

į:
  • Neturiu ką geresnio veikti.
  • Trokštu suvokti ir suprasti.
  • Jeigu viską žinotumėme, tai žinotumėme ką veikti, kaip gyventi, kaip pilnai atsiduoti.
  • Visko žinojimas tiktai praturtintų mūsų gyvenimą, kad gyventumėmeme sąmoningai, giliau ir plačiau, juk visos gyvenimo veiklos padeda mums pažinti ir suvokti viską.
  • Kaip John Harland yra man pasakęs, "We can spare a person to work on it."
2018 gegužės 24 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 68-83 eilutės iš
  • I use just about every method I can think of. One is imagining God's

point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?

  • Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I

think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.

  • The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is

a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.

  • We have now participants from quite a variety of world views, both

personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

į:
  • I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?
  • Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.
  • The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.
  • We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).
2018 gegužės 24 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:

It is to view the Unlimited, the Indefinite.

į:
  • matyti tai, kas neribota, neapibrėžta
2018 gegužės 23 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 49-50 eilutės iš
į:
  • sugebėjimas suvokti, kaip patys iškreipiame, ką matome. Užtat Dievas suvokia, kaip mus išgyventi ir taip pat, kaip atitaisyti mūsų iškreiptą vaizdą.
Pridėtos 117-136 eilutės:

Žynys

Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of mirror, mirror on the wall.

That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.

This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.

This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.

In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.

Pridėtos 141-142 eilutės:

Neturiu ką geresnio veikti.

Pridėtos 167-187 eilutės:

Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new from any corner of my life. I look for patterns of how these separate pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.

I feel that I have a rather complete set of basic pieces, and a pretty good view of the overall picture. This is because I have been rather active in considering all the basic questions in life, and I see that the basic structures keep recurring, and I don't find many sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all of the basic structures in a way that seems self-complete.

Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to come better into focus, so that I can see where it generates from. Recently I realized that there may be six vantage points and that I have only one of them, expressing everything in terms of definition. But even that might be a good start, I think. Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

Pakeistos 192-259 eilutės iš

Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?"

Žynys

Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of mirror, mirror on the wall.

That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.

This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.

This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.

In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.

Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

Andrius: >> So this is rather satisfactory, and I will consider what this >> might suggest further about the big picture.

Arthur A. Vanderbilt wrote: > What is your aim in this Andrius? Have you discovered the structure > for everything and are struggling with a means of imparting it? > Or are you working to discover truth through these means?

Hi Arthur!

I want to know everything, and apply that usefully. Probably because I don't have anything better to do.

Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new from any corner of my life. I look for patterns of how these separate pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.

At this point, I feel that I have a rather complete set of basic pieces, and a pretty good view of the overall picture. This is because I have been rather active in considering all the basic questions in life, and I see that the basic structures keep recurring, and I don't find many sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all of the basic structures in a way that seems self-complete. An older version of my notes is at http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/understanding.html and now I'm using TheBrain to reorganize them further.

Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to come better into focus, so that I can see where it generates from. Recently I realized that there may be six vantage points and that I have only one of them, expressing everything in terms of definition. But even that might be a good start, I think.

į:

Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?"

Pakeista 209 eilutė iš:

Borges apsakymas "Alefas".

į:

Borgeso apsakymas "Alefas".

2018 gegužės 23 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 156-157 eilutės:

Pakeistos 159-162 eilutės iš

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedloopunlimited.jpg


į:
Pakeistos 163-166 eilutės iš

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedstringunlimited.jpg


į:
Pakeistos 167-170 eilutės iš

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedstringlimited.jpg


į:
Pakeista 171 eilutė iš:

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedlooplimited.jpg

į:
2018 gegužės 23 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-21 eilutės:
  • to view the unknown

It is to view the Unlimited, the Indefinite.

Pakeistos 116-117 eilutės iš

į:

Kodėl viską žinoti?

Pridėtos 120-121 eilutės:

Trokštu suvokti.

Pakeistos 128-137 eilutės iš
į:

Ar gera viską žinoti?

I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.

Kaip gražiai taikyti visko žinojimą?

What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.

Ar viską žinoti?

Ištrinta 143 eilutė:
Pakeistos 151-163 eilutės iš

Kaip gražiai taikyti visko žinojimą?

What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.

Ar gera viską žinoti?

I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.

I wish to know everything and apply that knowledge usefully. See my Overview. I'm currently working on understanding the big picture as to how God, I, You, Other are related. Your meditations on that might be helpful.

į:
Pakeistos 181-190 eilutės iš

Žinoti nežinomybę

To view the unknown is to know everything.

It is to view the Unlimited, the Indefinite.

AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and [ApplyKnowledgeUsefully apply that usefully]. I wish to [LevelsOfUnderstanding understand].

į:
Ištrintos 221-225 eilutės:

What do you practice, aside from contemplation / mentation, to discover this truth?

Arthur A. Vanderbilt [aav]at[well.com] http://www.no-hit.com

2018 gegužės 23 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 33 eilutė:
  • Viskas yra pamatas besąlygiškumui.
Pakeistos 62-63 eilutės iš

Kaip viską žinoti? Vaisingos prielaidos.

į:

Kaip viską žinoti?

Kaip viską žinoti?

  • I use just about every method I can think of. One is imagining God's

point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?

  • Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I

think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.

  • The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is

a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.

  • We have now participants from quite a variety of world views, both

personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

Vaisingos prielaidos

Ištrintos 113-117 eilutės:

What do I mean by Everything?

By Everything I mean that concept which has no external context, has no internal structure, is the simplest algorithm - accepts all things, and is a required concept. Everything serves as the anchor for the Absolute.

Pridėtos 118-119 eilutės:

Jeigu viską žinotumėme, tai žinotumėme ką veikti.

Pakeistos 186-195 eilutės iš

AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and apply that usefully.

If we knew everything, then we would know what to do.

Kam viską žinoti?

See also: KnowEverything, howToKnowEverything


į:
Pakeistos 234-252 eilutės iš

I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?

Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.

The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.

We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

į:
2018 gegužės 23 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 258-259 eilutės:

Borges apsakymas "Alefas".

2018 gegužės 23 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 246-256 eilutės iš
  • Solomon asked for "an understanding heart to judge your people, that I may be able to discern good and evil", and God said "behold, I have given you a wise and an understanding heart; so that there has been none like you before you, neither after you shall any arise like you." ([http://www.ebible.org/bible/web/1Kings.htm Kings 1])
  • Vanity of vanities, all is vanity. [...] I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God has given to the sons of men to be afflicted with. I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind. ([http://www.ebible.org/bible/web/Eccl.htm Ecclesiastes])
  • Love justice, you who judge the earth; think of the LORD in goodness, and seek him in integrity of heart; Because he is found by those who test him not, and he manifests himself to those who do not disbelieve him. For perverse counsels separate a man from God, and his power, put to the proof, rebukes the foolhardy; Because into a soul that plots evil wisdom enters not, nor dwells she in a body under debt of sin. ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom1.htm Wisdom NAB])
  • Resplendent and unfading is Wisdom, and she is readily perceived by those who love her, and found by those who seek her. She hastens to make herself known in anticipation of men's desire; he who watches for her at dawn shall not be disappointed, for he shall find her sitting by his gate. For taking thought of her is the perfection of prudence, and he who for her sake keeps vigil shall quickly be free from care; Because she makes her own rounds, seeking those worthy of her, and graciously appears to them in the ways, and meets them with all solicitude. For the first step toward discipline is a very earnest desire for her; then, care for discipline is love of her; love means the keeping of her laws; To observe her laws is the basis for incorruptibility; and incorruptibility makes one close to God; thus the desire for Wisdom leads up to a kingdom. If, then, you find pleasure in throne and scepter, you princes of the peoples, honor Wisdom, that you may reign as kings forever. Now what wisdom is, and how she came to be I shall relate; and I shall hide no secrets from you, But from the very beginning I shall search out and bring to light knowledge of her, nor shall I diverge from the truth. ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom6.htm Wisdom NAB])
  • Give me Wisdom, the attendant at your throne [...] dispatch her That she may be with me and work with me, that I may know what is your pleasure. [...] For she knows and understands all things, and will guide me discreetly in my affairs [...] For what man knows God's counsel, or who can conceive what our LORD intends? [...] Or who ever knew your counsel, except you had given Wisdom and sent your holy spirit from on high? ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom9.htm Wisdom NAB])
  • Wisdom sings her own praises [...] Come to me, all you that yearn for me, and be filled with my fruits ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach24.htm Sirach NAB])
  • Let us praise him the more, since we cannot fathom him, for greater is he than all his works; Awful indeed is the LORD'S majesty, and wonderful is his power. Lift up your voices to glorify the LORD, though he is still beyond your power to praise; Extol him with renewed strength, and weary not, though you cannot reach the end: For who can see him and describe him? or who can praise him as he is? Beyond these, many things lie hid; only a few of his works have we seen. It is the LORD who has made all things, and to those who fear him he gives wisdom. ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach43.htm Sirach NAB])
  • God allowed Satan to test Job, until Job cursed the day of his birth. Job challenged God to explain himself face-to-face. And God did come and say, "Who is this who darkens counsel by words without knowledge? Where were you when I laid the foundations of the earth?" and many such questions. Yet the wrath of God was against Job's friends for their false counsel regarding God. God told Job that he had spoken rightly, and blessed him, and gave him twice what he had before. ([http://www.ebible.org/bible/web/Job.htm Job])
  • Jesus Christ spoke: Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you. For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened. ([http://www.ebible.org/bible/web/Matthew.htm The Sermon on the Mount])
  • Jesus Christ, just before his death, spoke: I have yet many things to tell you, but you can�t bear them now. However when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. ([http://www.ebible.org/bible/web/John.htm John 16])
į:
  • Solomon asked for "an understanding heart to judge your people, that I may be able to discern good and evil", and God said "behold, I have given you a wise and an understanding heart; so that there has been none like you before you, neither after you shall any arise like you." (Kings 1)
  • Vanity of vanities, all is vanity. [...] I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God has given to the sons of men to be afflicted with. I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind. (Ecclesiastes)
  • Love justice, you who judge the earth; think of the LORD in goodness, and seek him in integrity of heart; Because he is found by those who test him not, and he manifests himself to those who do not disbelieve him. For perverse counsels separate a man from God, and his power, put to the proof, rebukes the foolhardy; Because into a soul that plots evil wisdom enters not, nor dwells she in a body under debt of sin. (Wisdom NAB)
  • Resplendent and unfading is Wisdom, and she is readily perceived by those who love her, and found by those who seek her. She hastens to make herself known in anticipation of men's desire; he who watches for her at dawn shall not be disappointed, for he shall find her sitting by his gate. For taking thought of her is the perfection of prudence, and he who for her sake keeps vigil shall quickly be free from care; Because she makes her own rounds, seeking those worthy of her, and graciously appears to them in the ways, and meets them with all solicitude. For the first step toward discipline is a very earnest desire for her; then, care for discipline is love of her; love means the keeping of her laws; To observe her laws is the basis for incorruptibility; and incorruptibility makes one close to God; thus the desire for Wisdom leads up to a kingdom. If, then, you find pleasure in throne and scepter, you princes of the peoples, honor Wisdom, that you may reign as kings forever. Now what wisdom is, and how she came to be I shall relate; and I shall hide no secrets from you, But from the very beginning I shall search out and bring to light knowledge of her, nor shall I diverge from the truth. (Wisdom NAB)
  • Give me Wisdom, the attendant at your throne [...] dispatch her That she may be with me and work with me, that I may know what is your pleasure. [...] For she knows and understands all things, and will guide me discreetly in my affairs [...] For what man knows God's counsel, or who can conceive what our LORD intends? [...] Or who ever knew your counsel, except you had given Wisdom and sent your holy spirit from on high? (Wisdom NAB)
  • Wisdom sings her own praises [...] Come to me, all you that yearn for me, and be filled with my fruits (Sirach NAB)
  • Let us praise him the more, since we cannot fathom him, for greater is he than all his works; Awful indeed is the LORD'S majesty, and wonderful is his power. Lift up your voices to glorify the LORD, though he is still beyond your power to praise; Extol him with renewed strength, and weary not, though you cannot reach the end: For who can see him and describe him? or who can praise him as he is? Beyond these, many things lie hid; only a few of his works have we seen. It is the LORD who has made all things, and to those who fear him he gives wisdom. (Sirach NAB)
  • God allowed Satan to test Job, until Job cursed the day of his birth. Job challenged God to explain himself face-to-face. And God did come and say, "Who is this who darkens counsel by words without knowledge? Where were you when I laid the foundations of the earth?" and many such questions. Yet the wrath of God was against Job's friends for their false counsel regarding God. God told Job that he had spoken rightly, and blessed him, and gave him twice what he had before. (Job)
  • Jesus Christ spoke: Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you. For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened. (The Sermon on the Mount)
  • Jesus Christ, just before his death, spoke: I have yet many things to tell you, but you can�t bear them now. However when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. (John 16)
Ištrinta 257 eilutė:
2018 gegužės 23 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 37 eilutė:
  • WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.
Pridėtos 94-97 eilutės:

What do I mean by Everything?

By Everything I mean that concept which has no external context, has no internal structure, is the simplest algorithm - accepts all things, and is a required concept. Everything serves as the anchor for the Absolute.

Pakeistos 100-109 eilutės iš

WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.

What do I mean by Everything?

By Everything I mean that concept which has no external context, has no internal structure, is the simplest algorithm - accepts all things, and is a required concept. Everything serves as the anchor for the Absolute.


Why know everything?

į:

Kam viską žinoti?

Pakeistos 106-109 eilutės iš

Can we know everything?

į:

Ar įmanoma viską žinoti?

Pridėtos 113-137 eilutės:

Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?

Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?

Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?"

Kaip gražiai taikyti visko žinojimą?

What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.

Ar gera viską žinoti?

I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.

I wish to know everything and apply that knowledge usefully. See my Overview. I'm currently working on understanding the big picture as to how God, I, You, Other are related. Your meditations on that might be helpful.

Žynys

Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of mirror, mirror on the wall.

Pakeistos 140-143 eilutės iš

Can we know anything?

Is it possible to know anything? In other words, is there any knowledge that is Absolute?

į:

That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedloopunlimited.jpg

Pakeistos 146-147 eilutės iš

What do I mean by know? Is it the same as Understanding? See also Knowledge.

į:

This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedstringunlimited.jpg

Pakeistos 152-157 eilutės iš

What are useful applications?

See PracticalConsequences.

What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.

į:

This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedstringlimited.jpg

Pakeistos 158-161 eilutės iš

Is it good to know everything?

I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.

į:

In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedlooplimited.jpg

Žinoti nežinomybę

To view the unknown is to know everything.

It is to view the Unlimited, the Indefinite.

AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and apply that usefully.

If we knew everything, then we would know what to do.

Kam viską žinoti?

See also: KnowEverything, howToKnowEverything

Pridėtos 178-245 eilutės:

AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and [ApplyKnowledgeUsefully apply that usefully]. I wish to [LevelsOfUnderstanding understand].

Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

Andrius: >> So this is rather satisfactory, and I will consider what this >> might suggest further about the big picture.

Arthur A. Vanderbilt wrote: > What is your aim in this Andrius? Have you discovered the structure > for everything and are struggling with a means of imparting it? > Or are you working to discover truth through these means?

Hi Arthur!

I want to know everything, and apply that usefully. Probably because I don't have anything better to do.

Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new from any corner of my life. I look for patterns of how these separate pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.

At this point, I feel that I have a rather complete set of basic pieces, and a pretty good view of the overall picture. This is because I have been rather active in considering all the basic questions in life, and I see that the basic structures keep recurring, and I don't find many sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all of the basic structures in a way that seems self-complete. An older version of my notes is at http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/understanding.html and now I'm using TheBrain to reorganize them further.

Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to come better into focus, so that I can see where it generates from. Recently I realized that there may be six vantage points and that I have only one of them, expressing everything in terms of definition. But even that might be a good start, I think.

What do you practice, aside from contemplation / mentation, to discover this truth?

Arthur A. Vanderbilt [aav]at[well.com] http://www.no-hit.com

I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?

Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.

The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.

We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

Ištrintos 256-281 eilutės:

JosephGoguen: I have often thought that your goal to, "know everything and apply it usefully" sounded a bit far fetched, until your post explained what you meant by "everything" - a concept, not a concrete collection in the world (so maybe it should be in quotes ('..') in your goal statement?). Your detailed explanation makes it clear that your understanding of 'everything' is actually close to the Buddhist understanding of sunyata (in Sanskrit, often misleadingly translated as just 'emptiness' or 'nothingness' but also often explicated as 'fullness' or the 'fullness of emptiness'). Nagarjuna is the most cited philosopher for this area of Buddhist thought.

Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).


Pakeistos 259-373 eilutės iš

===AboutThisPage===

  • EndeavorLeader=AndriusKulikauskas
  • EndeavorTeam=
  • EndeavorSummary=I wish to know everything and apply that knowledge usefully. See my Overview. I'm currently working on understanding the big picture as to how God, I, You, Other are related. Your meditations on that might be helpful.

Žynys

Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of mirror, mirror on the wall.


That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedloopunlimited.jpg


This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedstringunlimited.jpg


This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedstringlimited.jpg


In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedlooplimited.jpg

Žinoti nežinomybę

To view the unknown is to know everything.

It is to view the Unlimited, the Indefinite.

AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and apply that usefully.

If we knew everything, then we would know what to do.

Kam viską žinoti?

See also: KnowEverything, howToKnowEverything


AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and [ApplyKnowledgeUsefully apply that usefully]. I wish to [LevelsOfUnderstanding understand].

Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

Andrius: >> So this is rather satisfactory, and I will consider what this >> might suggest further about the big picture.

Arthur A. Vanderbilt wrote: > What is your aim in this Andrius? Have you discovered the structure > for everything and are struggling with a means of imparting it? > Or are you working to discover truth through these means?

Hi Arthur!

I want to know everything, and apply that usefully. Probably because I don't have anything better to do.

Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new from any corner of my life. I look for patterns of how these separate pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.

At this point, I feel that I have a rather complete set of basic pieces, and a pretty good view of the overall picture. This is because I have been rather active in considering all the basic questions in life, and I see that the basic structures keep recurring, and I don't find many sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all of the basic structures in a way that seems self-complete. An older version of my notes is at http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/understanding.html and now I'm using TheBrain to reorganize them further.

Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to come better into focus, so that I can see where it generates from. Recently I realized that there may be six vantage points and that I have only one of them, expressing everything in terms of definition. But even that might be a good start, I think.

What do you practice, aside from contemplation / mentation, to discover this truth?

Arthur A. Vanderbilt [aav]at[well.com] http://www.no-hit.com

I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?

Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.

The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.

We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

į:

JosephGoguen: I have often thought that your goal to, "know everything and apply it usefully" sounded a bit far fetched, until your post explained what you meant by "everything" - a concept, not a concrete collection in the world (so maybe it should be in quotes ('..') in your goal statement?). Your detailed explanation makes it clear that your understanding of 'everything' is actually close to the Buddhist understanding of sunyata (in Sanskrit, often misleadingly translated as just 'emptiness' or 'nothingness' but also often explicated as 'fullness' or the 'fullness of emptiness'). Nagarjuna is the most cited philosopher for this area of Buddhist thought.

Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).

2018 gegužės 23 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:

tai požiūrio priėmimas (tad neužtvertas)

į:

tai (teisingo, išmintingo) požiūrio priėmimas (tad neužtvertas)

Pridėtos 34-36 eilutės:
  • Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
  • Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
Pakeistos 43-45 eilutės iš
į:
  • Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė
  • a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
Pakeistos 66-73 eilutės iš
į:

To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view. This is so ambitious that it suggests:

  • that we leverage God's point of view to the extent that we can, and make this endeavor relevant to him (we may seek
  • that we hope that God does what he can to make this endeavor possible for us (we may seek completion)
  • that the obstacles we face are primarily due to our own shortcomings (we may seek the unobstructed)
  • that we tend to avoid the relevant knowledge, and yet it is so close to us (we may seek the familiar)

The quest to know everything emboldens us to ponder what is important to God among that which is familiar to us.

Ištrintos 91-109 eilutės:

ConstructiveHypotheses

To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view. This is so ambitious that it suggests:

  • that we leverage God's point of view to the extent that we can, and make this endeavor relevant to him (we may seek
  • that we hope that God does what he can to make this endeavor possible for us (we may seek completion)
  • that the obstacles we face are primarily due to our own shortcomings (we may seek the unobstructed)
  • that we tend to avoid the relevant knowledge, and yet it is so close to us (we may seek the familiar)

The quest to know everything emboldens us to ponder what is important to God among that which is familiar to us.

What would knowing everything mean to us?

  • One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
  • asking God
  • a structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.
2018 gegužės 23 d., 12:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:

tai žvilgsnis

į:

tai žvilgsnis (tad vieningas)

Pakeista 20 eilutė iš:

tai požiūrio priėmimas

į:

tai požiūrio priėmimas (tad neužtvertas)

Pakeista 30 eilutė iš:

tai žinojimas

į:

tai žinojimas (tad visuminis)

Pakeista 37 eilutė iš:

tai teisingas susistatymas

į:

tai teisingas susistatymas (tad mums savas, artimas, pažįstamas)

2018 gegužės 22 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
  • to have an {{Unbounded}} view, an unlimited view
  • to have a {{Complete}} {{View}} of all {{Knowledge}}
į:
  • to have an Unbounded view, an unlimited view
  • to have a Complete View of all Knowledge
Pakeistos 22-29 eilutės iš
  • to have a perspective that is {{Absolute}}, {{Relative}}, {{Shared}} and {{Subordinate}}.
į:
  • to have a perspective that is Absolute, Relative, Shared and Subordinate.
  • to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of God, and God is the spirit of everything.
  • to position myself in that vantage point from which (if I had God's farsightedness) I would indeed see everything.
  • to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion.
  • to sit in God's lap, and look out with him.
  • to find that position from which all statements are true.
  • What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
  • Mąstyti požiūriu, kuris besąlygiškas, santykinis (relative), bendras (shared) ir nuolankus (subordinate), tad išreiškiančiu keturis suvokimo lygmenis.
Pakeistos 31-36 eilutės iš
  • to know the {{Truth}}, all of the truth, the whole truth
į:
  • to know the Truth, all of the truth, the whole truth
  • to know 'every thing'.
  • žinoti besąlygišką tiesą
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
  • an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
Pakeistos 38-54 eilutės iš
  • to be God's lens onto everything, his {{Omniscope}}.
  • to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of {{God}}, and God is the spirit of everything.
  • to know 'every thing'.
  • žinoti besąlygišką tiesą
  • to position myself in that vantage point from which (if I had God's farsightedness) I would indeed see everything.
  • to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion.
  • to sit in God's lap, and look out with him.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
  • to find that position from which all statements are true.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
  • What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
  • to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between {{Love}} and {{Understanding}}.
  • an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
į:
  • to be God's lens onto everything, his Omniscope.
  • to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
Ištrintos 47-53 eilutės:

Viską žinome požiūriu, kuris yra:

  • Absolute
  • Relative
  • Shared
  • Subordinate

O tai požiūris išreiškiantis keturis suvokimo lygmenis.

Pakeistos 64-65 eilutės iš

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a ConstructiveHypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such {{Suppositions}} and develop from them an AlgebraOfViews.

į:

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a ConstructiveHypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such Suppositions and develop from them an AlgebraOfViews.

Pakeistos 76-80 eilutės iš

Note that this is related to the {{Associative}} rule: Is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is {{Associative}}? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

į:

Note that this is related to the Associative rule: Is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is Associative? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

Pakeistos 104-107 eilutės iš

What do I mean by {{Everything}}?

By {{Everything}} I mean that concept which has no external context, has no internal structure, is the simplest algorithm - accepts all things, and is a required concept. Everything serves as the anchor for the {{Absolute}}.

į:

What do I mean by Everything?

By Everything I mean that concept which has no external context, has no internal structure, is the simplest algorithm - accepts all things, and is a required concept. Everything serves as the anchor for the Absolute.

Pakeistos 112-113 eilutės iš

I think that knowing {{Everything}} would be useful because we may then know what to do, and how to live, and we may apply ourselves to the fullest. With such an outlook, we simply add to our life, and give it deeper and broader meaning, for all aspects of our life help us know everything.

į:

I think that knowing Everything would be useful because we may then know what to do, and how to live, and we may apply ourselves to the fullest. With such an outlook, we simply add to our life, and give it deeper and broader meaning, for all aspects of our life help us know everything.

Pakeistos 122-123 eilutės iš

In fact, I think that we can hardly know {{Anything}} if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.

į:

In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.

Pakeistos 128-129 eilutės iš

Is it possible to know anything? In other words, is there any knowledge that is {{Absolute}}?

į:

Is it possible to know anything? In other words, is there any knowledge that is Absolute?

Pakeistos 132-133 eilutės iš

What do I mean by know? Is it the same as {{Understanding}}? See also {{Knowledge}}.

į:

What do I mean by know? Is it the same as Understanding? See also Knowledge.

Pakeistos 146-147 eilutės iš

I do not feel that {{God}} requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.

į:

I do not feel that God requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.

Pakeistos 187-188 eilutės iš

{{Andrius}}: Consider sitting in God's lap and relate that to the Lamb and the Throne in Revelations 5.

į:

Andrius: Consider sitting in God's lap and relate that to the Lamb and the Throne in Revelations 5.

Pakeistos 227-228 eilutės iš

It is to view the {{Unlimited}}, the {{Indefinite}}.

į:

It is to view the Unlimited, the Indefinite.

Pakeistos 241-242 eilutės iš

{{Andrius}}: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

į:

Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

Pakeistos 281-284 eilutės iš

> What do you practice, aside from contemplation / mentation, to > discover this truth? > > Arthur A. Vanderbilt [aav]at[well.com] http://www.no-hit.com

į:

What do you practice, aside from contemplation / mentation, to discover this truth?

Arthur A. Vanderbilt [aav]at[well.com] http://www.no-hit.com

2018 gegužės 22 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 18-21 eilutės:
  • to know the {{Truth}}, all of the truth, the whole truth
  • to be God's lens onto everything, his {{Omniscope}}.
  • take up that position, and so might all of good will, where one could see what God sees if one were farsighted as God is. Such an outlook is unlimited and therefore central. It is a vantage point from which we can appreciate the whole, and as we wish, venture forth to inspect any matter. It is, so to speak, to sit in God's lap. Likewise, God would see what we see if God were similarly shortsighted.
  • to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of {{God}}, and God is the spirit of everything.
Pridėtos 20-21 eilutės:

tai požiūrio priėmimas

  • take up that position, and so might all of good will, where one could see what God sees if one were farsighted as God is. Such an outlook is unlimited and therefore central. It is a vantage point from which we can appreciate the whole, and as we wish, venture forth to inspect any matter. It is, so to speak, to sit in God's lap. Likewise, God would see what we see if God were similarly shortsighted.
Pridėtos 23-29 eilutės:

tai žinojimas

  • to know the {{Truth}}, all of the truth, the whole truth

tai teisingas susistatymas

  • to be God's lens onto everything, his {{Omniscope}}.
  • to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of {{God}}, and God is the spirit of everything.
2018 gegužės 22 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 35 eilutė:
  • an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
2018 gegužės 22 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
į:
Pridėta 26 eilutė:
  • žinoti besąlygišką tiesą
2018 gegužės 20 d., 18:04 atliko AndriusKulikauskas -
2018 gegužės 20 d., 17:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-15 eilutės:

tai žvilgsnis

  • (visuminis) žvilgsnis prilygstantis (vienalangiam) požiūriui (skiriančiam nulybę ir vienybę)
2018 gegužės 16 d., 14:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 54-55 eilutės:

Kaip viską žinoti? Vaisingos prielaidos.

2018 gegužės 16 d., 14:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

Tai sunkus klausimas, siejantis Dievo, žmogaus, žinojimo, pažinovo ir pažinimo, žvilgsnio, jautrumo klausimus.

Pakeistos 32-36 eilutės iš

What do I mean by KnowEverything? That is a hard question in and of itself!

{{God}}, {{Human}}, {{Observe}}, {{View}}, {{Sensitive}}

  • Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus. Jo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:
į:

Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus. Jo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:

Pakeista 50 eilutė iš:

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/overviewconcepts.jpg

į:
2018 gegužės 16 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-43 eilutės iš

Žr. Suvedimas?

Even so, as I describe in my {{Overview}}, I have found that all the various structures that I encounter seem to arise from TheChainOfViews, an alternation of human's view of God's view of human's view of God's view of human's view. How does that relate to knowing everything?

I think the chain of views describes how life appears from my perspective as a human.

But to what extent is that not simply my own perspective, but valid for others?

And to what extent is that an absolute perspective in the sense that it is part of God's perspective?

The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.

I think that this is related to the question, How can I take up God's view? How might I take up God's view of a human's view? Can I see what God sees when God looks through my eyes?

===Might an indefinite view take up an definite view?===

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a ConstructiveHypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such {{Suppositions}} and develop from them an AlgebraOfViews.

In particular, this may happen through BisectingAView.

The approach is to start with human's view of God's view and then separate the two views and switch them around. (As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth). The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.

This may be related to the following idea:

Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)

A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.

Note that this is related to the {{Associative}} rule: Is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is {{Associative}}? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

See also: {{Overview}}, WhyKnowEverything, howToKnowEverything, {{Omniscope}}, GlossaryOfStructure, {{Knowledge}}, {{Everything}}, {{Understanding}}, {{Absolute}}, {{Andrius}}


AndriusKulikauskas: My aim is to know everything and [UsefulApplications apply that usefully]. See my {{Overview}} of my thinking so far.


What does it mean to know everything?

į:

Žr. Suvedimas?, Visaregis, Viskas, Suvokimas, Žinojimas, Besąlygiškumas?, Žemėlapynas

  • Kodėl žinoti viską?
  • Kaip žinoti viską?

Ką reiškia viską žinoti?

Ištrintos 29-33 eilutės:

===What does it mean to KnowEverything?===

KnowEverything

Pakeistos 34-42 eilutės iš

To know everything is to see what {{God}} sees when he looks through us. It is to see through our eyes in the way that he does. It is to be {{Sensitive}} as he is through us.

{{Unified}}, {{Familiar}}, {{Unobstructed}}, {{Complete}}

Such a {{View}} is:

  • {{Unified}}, in that it is all pulled together into one perspective, as if standing in the right spot that might encompass all things
  • {{Complete}}, in that it reaches absolutely every possibility even if that relationship is simply potential
  • {{Familiar}}, in that it expresses everything in terms of us, and what is most basic and fundamental to us
  • {{Unobstructed}}, in that it is not hindered or limited by knowledge, but rather sees through it
į:
  • Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus. Jo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:
  • Unified, in that it is all pulled together into one perspective, as if standing in the right spot that might encompass all things
  • Complete, in that it reaches absolutely every possibility even if that relationship is simply potential
  • Familiar, in that it expresses everything in terms of us, and what is most basic and fundamental to us
  • Unobstructed, in that it is not hindered or limited by knowledge, but rather sees through it
Pakeistos 41-47 eilutės iš

If one is to KnowEverything, then one seeks a perspective that is:

  • {{Absolute}}
  • {{Relative}}
  • {{Shared}}
  • {{Subordinate}}
į:

Viską žinome požiūriu, kuris yra:

  • Absolute
  • Relative
  • Shared
  • Subordinate

O tai požiūris išreiškiantis keturis suvokimo lygmenis.


Pridėtos 51-76 eilutės:

The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.

I think that this is related to the question, How can I take up God's view? How might I take up God's view of a human's view? Can I see what God sees when God looks through my eyes?

Kaip neapibrėžtam žvilgsniui žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a ConstructiveHypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such {{Suppositions}} and develop from them an AlgebraOfViews.

In particular, this may happen through BisectingAView.

The approach is to start with human's view of God's view and then separate the two views and switch them around. (As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth). The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.

This may be related to the following idea:

Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)

A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.

Note that this is related to the {{Associative}} rule: Is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is {{Associative}}? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

2018 gegužės 12 d., 15:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-9 eilutės iš

Žr. Visaregis

A first question to consider is, What does it mean to KnowEverything?

And after that, WhyKnowEverything?

Then it is possible to explore How to know everything?

In order to make more progress on the latter question, I should pursue further the first two.

į:
2014 birželio 13 d., 11:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 89-95 eilutės:

If one is to KnowEverything, then one seeks a perspective that is:

  • {{Absolute}}
  • {{Relative}}
  • {{Shared}}
  • {{Subordinate}}
2014 birželio 09 d., 23:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 243-316 eilutės iš

If we knew everything, then we would know what to do.

į:

If we knew everything, then we would know what to do.

Kam viską žinoti?

See also: KnowEverything, howToKnowEverything


AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and [ApplyKnowledgeUsefully apply that usefully]. I wish to [LevelsOfUnderstanding understand].

{{Andrius}}: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/307 June 2, 2003]

Andrius: >> So this is rather satisfactory, and I will consider what this >> might suggest further about the big picture.

Arthur A. Vanderbilt wrote: > What is your aim in this Andrius? Have you discovered the structure > for everything and are struggling with a means of imparting it? > Or are you working to discover truth through these means?

Hi Arthur!

I want to know everything, and apply that usefully. Probably because I don't have anything better to do.

Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new from any corner of my life. I look for patterns of how these separate pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.

At this point, I feel that I have a rather complete set of basic pieces, and a pretty good view of the overall picture. This is because I have been rather active in considering all the basic questions in life, and I see that the basic structures keep recurring, and I don't find many sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all of the basic structures in a way that seems self-complete. An older version of my notes is at http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/understanding.html and now I'm using TheBrain to reorganize them further.

Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to come better into focus, so that I can see where it generates from. Recently I realized that there may be six vantage points and that I have only one of them, expressing everything in terms of definition. But even that might be a good start, I think.

> What do you practice, aside from contemplation / mentation, to > discover this truth? > > Arthur A. Vanderbilt [aav]at[well.com] http://www.no-hit.com

I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?

Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.

The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.

We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

2014 birželio 09 d., 23:07 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 239-243 eilutės iš

It is to view the {{Unlimited}}, the {{Indefinite}}.

į:

It is to view the {{Unlimited}}, the {{Indefinite}}.

AndriusKulikauskas: My wish is to KnowEverything and apply that usefully.

If we knew everything, then we would know what to do.

2014 birželio 09 d., 23:01 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 234-239 eilutės:

Žinoti nežinomybę

To view the unknown is to know everything.

It is to view the {{Unlimited}}, the {{Indefinite}}.

2014 birželio 06 d., 12:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 205-233 eilutės iš
  • EndeavorSummary=I wish to know everything and apply that knowledge usefully. See my Overview. I'm currently working on understanding the big picture as to how God, I, You, Other are related. Your meditations on that might be helpful.
į:
  • EndeavorSummary=I wish to know everything and apply that knowledge usefully. See my Overview. I'm currently working on understanding the big picture as to how God, I, You, Other are related. Your meditations on that might be helpful.

Žynys

Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of mirror, mirror on the wall.


That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedloopunlimited.jpg


This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/unlimitedstringunlimited.jpg


This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedstringlimited.jpg


In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/limitedlooplimited.jpg

2014 birželio 02 d., 11:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 40-205 eilutės iš

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is {{Associative}}? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

į:

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is {{Associative}}? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

See also: {{Overview}}, WhyKnowEverything, howToKnowEverything, {{Omniscope}}, GlossaryOfStructure, {{Knowledge}}, {{Everything}}, {{Understanding}}, {{Absolute}}, {{Andrius}}


AndriusKulikauskas: My aim is to know everything and [UsefulApplications apply that usefully]. See my {{Overview}} of my thinking so far.


What does it mean to know everything?

  • to have an {{Unbounded}} view, an unlimited view
  • to have a {{Complete}} {{View}} of all {{Knowledge}}
  • to have an unrestricted view, direct access to all knowledge.
  • to know the {{Truth}}, all of the truth, the whole truth
  • to be God's lens onto everything, his {{Omniscope}}.
  • take up that position, and so might all of good will, where one could see what God sees if one were farsighted as God is. Such an outlook is unlimited and therefore central. It is a vantage point from which we can appreciate the whole, and as we wish, venture forth to inspect any matter. It is, so to speak, to sit in God's lap. Likewise, God would see what we see if God were similarly shortsighted.
  • to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of {{God}}, and God is the spirit of everything.
  • to look out upon everything from a perspective which, if we had God's farsightedness, we would indeed see every thing.
  • to have a perspective that is {{Absolute}}, {{Relative}}, {{Shared}} and {{Subordinate}}.
  • to know 'every thing'.
  • to position myself in that vantage point from which (if I had God's farsightedness) I would indeed see everything.
  • to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion.
  • to sit in God's lap, and look out with him.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
  • to find that position from which all statements are true.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.
  • What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.
  • to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between {{Love}} and {{Understanding}}.

===What does it mean to KnowEverything?===

KnowEverything

What do I mean by KnowEverything? That is a hard question in and of itself!

{{God}}, {{Human}}, {{Observe}}, {{View}}, {{Sensitive}}

To know everything is to see what {{God}} sees when he looks through us. It is to see through our eyes in the way that he does. It is to be {{Sensitive}} as he is through us.

{{Unified}}, {{Familiar}}, {{Unobstructed}}, {{Complete}}

Such a {{View}} is:

  • {{Unified}}, in that it is all pulled together into one perspective, as if standing in the right spot that might encompass all things
  • {{Complete}}, in that it reaches absolutely every possibility even if that relationship is simply potential
  • {{Familiar}}, in that it expresses everything in terms of us, and what is most basic and fundamental to us
  • {{Unobstructed}}, in that it is not hindered or limited by knowledge, but rather sees through it

Note that the familiar may be understood to define a gradation with regard to unification, and the unobstructed may be understood to define a gradation with regard to completion.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/overviewconcepts.jpg

ConstructiveHypotheses

To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view. This is so ambitious that it suggests:

  • that we leverage God's point of view to the extent that we can, and make this endeavor relevant to him (we may seek
  • that we hope that God does what he can to make this endeavor possible for us (we may seek completion)
  • that the obstacles we face are primarily due to our own shortcomings (we may seek the unobstructed)
  • that we tend to avoid the relevant knowledge, and yet it is so close to us (we may seek the familiar)

The quest to know everything emboldens us to ponder what is important to God among that which is familiar to us.

What would knowing everything mean to us?

  • One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.
  • asking God
  • a structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.

WalksOnTrees are perhaps important as they combine both unification, as the tree has a root, and completion, as given by the walk. In college, I asked God what kind of mathematics might be relevant to knowing everything, and I understood him to say that walks on trees where the trees are made of the elements of the threesome.

What do I mean by {{Everything}}?

By {{Everything}} I mean that concept which has no external context, has no internal structure, is the simplest algorithm - accepts all things, and is a required concept. Everything serves as the anchor for the {{Absolute}}.


Why know everything?

I think that knowing {{Everything}} would be useful because we may then know what to do, and how to live, and we may apply ourselves to the fullest. With such an outlook, we simply add to our life, and give it deeper and broader meaning, for all aspects of our life help us know everything.

As John Harland says, we can spare a person to work on it.


Can we know everything?

Many have told me that nobody can know everything, and that I need not try. They speak with great confidence, but I suppose, without any experience. If they spent one full day trying, with all their might, then I imagine they might think differently.

In fact, I think that we can hardly know {{Anything}} if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.


Can we know anything?

Is it possible to know anything? In other words, is there any knowledge that is {{Absolute}}?


What do I mean by know? Is it the same as {{Understanding}}? See also {{Knowledge}}.


What are useful applications?

See PracticalConsequences.

What are the practical consequences of knowing everything? I think they are apocalyptic in the sense that the truth would be tangible, like the Holy Spirit in flesh, and we could know the answers to everything that we might ask, but they might be quite involved. And ultimately we would rely boldly on our own instincts. And the honest people would accept this, but any who are not honest would be devastated by such a reality.


Is it good to know everything?

I do not feel that {{God}} requires such endeavor. But I do feel that God is sympathetic, and Scripture lets me be bold.


  • Solomon asked for "an understanding heart to judge your people, that I may be able to discern good and evil", and God said "behold, I have given you a wise and an understanding heart; so that there has been none like you before you, neither after you shall any arise like you." ([http://www.ebible.org/bible/web/1Kings.htm Kings 1])
  • Vanity of vanities, all is vanity. [...] I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God has given to the sons of men to be afflicted with. I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind. ([http://www.ebible.org/bible/web/Eccl.htm Ecclesiastes])
  • Love justice, you who judge the earth; think of the LORD in goodness, and seek him in integrity of heart; Because he is found by those who test him not, and he manifests himself to those who do not disbelieve him. For perverse counsels separate a man from God, and his power, put to the proof, rebukes the foolhardy; Because into a soul that plots evil wisdom enters not, nor dwells she in a body under debt of sin. ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom1.htm Wisdom NAB])
  • Resplendent and unfading is Wisdom, and she is readily perceived by those who love her, and found by those who seek her. She hastens to make herself known in anticipation of men's desire; he who watches for her at dawn shall not be disappointed, for he shall find her sitting by his gate. For taking thought of her is the perfection of prudence, and he who for her sake keeps vigil shall quickly be free from care; Because she makes her own rounds, seeking those worthy of her, and graciously appears to them in the ways, and meets them with all solicitude. For the first step toward discipline is a very earnest desire for her; then, care for discipline is love of her; love means the keeping of her laws; To observe her laws is the basis for incorruptibility; and incorruptibility makes one close to God; thus the desire for Wisdom leads up to a kingdom. If, then, you find pleasure in throne and scepter, you princes of the peoples, honor Wisdom, that you may reign as kings forever. Now what wisdom is, and how she came to be I shall relate; and I shall hide no secrets from you, But from the very beginning I shall search out and bring to light knowledge of her, nor shall I diverge from the truth. ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom6.htm Wisdom NAB])
  • Give me Wisdom, the attendant at your throne [...] dispatch her That she may be with me and work with me, that I may know what is your pleasure. [...] For she knows and understands all things, and will guide me discreetly in my affairs [...] For what man knows God's counsel, or who can conceive what our LORD intends? [...] Or who ever knew your counsel, except you had given Wisdom and sent your holy spirit from on high? ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/wisdom/wisdom9.htm Wisdom NAB])
  • Wisdom sings her own praises [...] Come to me, all you that yearn for me, and be filled with my fruits ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach24.htm Sirach NAB])
  • Let us praise him the more, since we cannot fathom him, for greater is he than all his works; Awful indeed is the LORD'S majesty, and wonderful is his power. Lift up your voices to glorify the LORD, though he is still beyond your power to praise; Extol him with renewed strength, and weary not, though you cannot reach the end: For who can see him and describe him? or who can praise him as he is? Beyond these, many things lie hid; only a few of his works have we seen. It is the LORD who has made all things, and to those who fear him he gives wisdom. ([http://www.nccbuscc.org/nab/bible/sirach/sirach43.htm Sirach NAB])
  • God allowed Satan to test Job, until Job cursed the day of his birth. Job challenged God to explain himself face-to-face. And God did come and say, "Who is this who darkens counsel by words without knowledge? Where were you when I laid the foundations of the earth?" and many such questions. Yet the wrath of God was against Job's friends for their false counsel regarding God. God told Job that he had spoken rightly, and blessed him, and gave him twice what he had before. ([http://www.ebible.org/bible/web/Job.htm Job])
  • Jesus Christ spoke: Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you. For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened. ([http://www.ebible.org/bible/web/Matthew.htm The Sermon on the Mount])
  • Jesus Christ, just before his death, spoke: I have yet many things to tell you, but you can�t bear them now. However when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. ([http://www.ebible.org/bible/web/John.htm John 16])

JosephGoguen: I have often thought that your goal to, "know everything and apply it usefully" sounded a bit far fetched, until your post explained what you meant by "everything" - a concept, not a concrete collection in the world (so maybe it should be in quotes ('..') in your goal statement?). Your detailed explanation makes it clear that your understanding of 'everything' is actually close to the Buddhist understanding of sunyata (in Sanskrit, often misleadingly translated as just 'emptiness' or 'nothingness' but also often explicated as 'fullness' or the 'fullness of emptiness'). Nagarjuna is the most cited philosopher for this area of Buddhist thought.

Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).


{{Andrius}}: Consider sitting in God's lap and relate that to the Lamb and the Throne in Revelations 5.

===AboutThisPage===

  • EndeavorLeader=AndriusKulikauskas
  • EndeavorTeam=
  • EndeavorSummary=I wish to know everything and apply that knowledge usefully. See my Overview. I'm currently working on understanding the big picture as to how God, I, You, Other are related. Your meditations on that might be helpful.
2014 birželio 02 d., 10:52 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-40 eilutės:

Žr. Visaregis

A first question to consider is, What does it mean to KnowEverything?

And after that, WhyKnowEverything?

Then it is possible to explore How to know everything?

In order to make more progress on the latter question, I should pursue further the first two.

Even so, as I describe in my {{Overview}}, I have found that all the various structures that I encounter seem to arise from TheChainOfViews, an alternation of human's view of God's view of human's view of God's view of human's view. How does that relate to knowing everything?

I think the chain of views describes how life appears from my perspective as a human.

But to what extent is that not simply my own perspective, but valid for others?

And to what extent is that an absolute perspective in the sense that it is part of God's perspective?

The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.

I think that this is related to the question, How can I take up God's view? How might I take up God's view of a human's view? Can I see what God sees when God looks through my eyes?

===Might an indefinite view take up an definite view?===

Might an unlimited view take up a limited view? We can suppose that this is possible - this is a ConstructiveHypothesis - and we can leverage this hypothesis. Indeed, we may express our reasoning in terms of such {{Suppositions}} and develop from them an AlgebraOfViews.

In particular, this may happen through BisectingAView.

The approach is to start with human's view of God's view and then separate the two views and switch them around. (As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth). The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.

This may be related to the following idea:

Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)

A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.

Note that this is related to the {{Associative}} rule: Is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?

In other words, how can we know that the CompositionOfViews is {{Associative}}? Or what ConstructiveHypotheses must we assume? And how do we apply them?

ViskąŽinoti


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 rugsėjo 23 d., 14:12