Užrašai

Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar.

Namelis

Andrius

Santrauka FFFFFF

Pavaizdavimai? E6E6FF

Asmeniškai? BA9696

Darbai FFFFC0

Išsiaiškinimai D8F1D8

Duomenys? FFE6E6

Užrašai EEEEEE

Nuojauta? AAAAAA

Kitų mintys? ECD9EC

Dievas man? FFECC0

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Atminties architektūra išdygs šalia Vilniaus sporto rūmų

2020 m. sausio mėn. 27 d., Vilniuje, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjime, Izraelio ambasadorius Lietuvoje, Yossef Levy, įsimintinoje kalboje ragino mus visus bendromis jėgomis kurti Atminties Architektūrą.

Prieš keletą dienų mes grįžome iš Jeruzalės, kur gerbiamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo delegacija drauge su pasaulio lyderiais atidavė pagarbą Holokausto aukoms, davė pažadą kovoti su antisemitizmu ir išreiškė gilų įsipareigojimą toliau kurti Atminties architektūrą. [...]

Gerbiamas ministre, gerbiama pirmininke, brangūs draugai, kartu statykime geresnę Atminties Architektūrą, kuri būtų vientisa, nesuklastota, paremta faktais ir pasitikėjimu. Girkime tuos herojus, kurie mėgino išgelbėti nekaltą mergaitę ar berniuką nuo neteisingos mirties. Atsiverskime knygas ir skaitykime, girdėkime tuos tylius aukų balsus, kurie prašo papasakoti jų istoriją. Susivienykime turėdami tvirtą nuostatą, kad antisemitizmas ir rasizmas yra liga, kuri privalo būti įveikta. Ačiū, kad šiandien esate čia. Mes žavimės žingsniais, kuriuos žengia Lietuva, siekdama statyti tiltus virš gilių ir tamsių praeities vandenų. Mes tai suprantame ir labai vertiname. Ši ceremonija šiandien mums visiems labai svarbi. Holokausto istorija nėra tik žydų tautos istorija, tai taip pat ir Lietuvos istorija.

Ar bandysime susitarti?

Vardan geresnių lietuvių ir litvakų santykių, ar Jus domintų bandyti susitarti dėl atminties architektūros?

Seimo narys Arūnas Gumuliauskas man atsakė, Aišku, domintų. Susitaikymo klausimas yra labai svarbus ir būtent ta linkme dirbu.

Kas yra atminties architektūra? Sakyčiau, tai žaidimo taisyklės, ar tiesiog gairės, kaip susikalbėti istorijos klausimais. Apie tai pasikalbu su karo istoriku Valdu Rakučiu, organizatoriumi Valdu Valiūnu, filosofu Gintautu Žemaičiu, gidu Chaimu Bargmanu, leidėju Linu Vildžiūnu, kalbotyrininku Dovid Katz, visuomenininku Rimantu Stankevičiumi, istoriku Antonio Chiaese, rašytoja Dalia Epšteinaite, publicistu Evaldu Balčiūnu, istorijos tyrėju Geršonu Taicu, kardiologu Aleksandru Vitkumi, matematiku Eugenijumi Palioku, nacionalistu Giedriumi Šarkanu, žurnalistu Viliumi Kavaliausku, rabinu Elchononu Baronu, rabinu Aaronu Kotleriu ir su savo tėvu, inžinieriumi, Edmundu Kulikausku. Tikiu plėsti šį ratą žmonių.

Kaip susikalbėti dėl Vilniaus sporto rūmų?

Pirmiausia, man ir mano bendraminčiams rūpi susikalbėti su kitais dėl Vilniaus sporto rūmų, kurių statyba sovietai išniekino seniausias Vilniaus žydų kapines. Lietuvos valstybė ketina Vilniaus sporto rūmus paversti Vilniaus kongresų ir konferencijų centru. Manome, kad tai netinkamas sumanymas, kurio reikėtų atsisakyti. Seimo nario Kęstučio Mąsiulio žodžiais, Ar padoru žavėtis vantiniu stogu, kai šie rūmai pastatyti ant žydų kaulų, ant vieno iš iškiliausių visų laikų – Vilniaus Gaono kaulų?

Mūsų, panašiai manančių, tuo tarpu labai nedaug. Visgi, būtent šiam klausimui telksime savo jėgas.

Užtat kartą į mėnesį renkamės šalia Vilniaus sporto rūmų iškelti visokiausius mūsų visuomenės skaudulius. Nusiteikiame taip per dešimt metų įprasminti išniekintas žydų kapines, kaip Vilniaus sopulį. Tokiu būdu tikimės, kad operatorių konkursas žlugs, nes įmonės apskaičiuos, kad tai nėra joks aukso maišas.

Sausio mėn. 12 d. mūsų susirinko dvylika žmonių. Ne visi sutariame dėl Vilniaus sporto rūmų likimo. Pavyzdžiui, Geršonas Taicas yra išsakęs Lietuvos žydų bendruomenės pritarimą rekonstrukcijai. Visgi, 46,000 žmonių pasirašė Rūtos Bloštein peticiją atsisakyti šio sumanymo. Demokratiškai išrinkta Vilniaus žydų bendruomenė ją palaiko. Trijų žymiausių, iš Myriaus, Slucko ir Panevėžio kilusių litvakų ješivų atstovai išdėstė Lietuvos ambasadorei Izraelyje, Linai Antanavičienei, savo paprieštaravimus bet kokiam rūmų panaudojimui. Julius Norwilla yra pagrindęs sumanymą nugriauti rūmus ir atstatyti Vilniaus seniausias žydų kapines.

Šiame nesutarime, kaip dažnai būna, išryškėja skirtumas tarp liberalizmo ir konservatyvizmo. Liberalizmas yra nepagrįsta pagarba pažangai, o konservatyvizmas yra nepagrįsta pagarba paveldui. Nesutarimas mus verčia pasistengti savo pagarbą pagrįsti.

Mums yra prasminga bendrauti. Skirtingų žmonių pabendravimas yra didžiausias sukrėtimas mus smukdančiai būklei, pastumdėlių susvetimėjimui, ir šviesiausias pasirengimas trokštamai santvarkai, šviesuolių bendrystei.

Vasario 16 d. Lietuva

Vasario 16 d., sekmadienį, 12:00-14:00, kviečiame į pabendravimą šalia Vilniaus sporto rūmų, Rinktinės g. 1, į rytus nuo gatvės, ant vejos. Ateikime su lietsargiais, su lietuviškom vėliavom, ir kas nori, su savo minčių ar žinių ar sumanymų ekspozicijom. Tikimės su laiku iš mūsų plakatų išaugs paroda.

Vasario 16 d. ypatingą dėmesį skiriame susipažinti su Lietuvos nepriklausomybės kūrėjais, kuriuos Vilius Kavaliauskas pristato savo enciklopedijose. Lietuviai ir žydai tais laikais gražiai sutarė.

1949 m. vasario mėn. 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos deklaracija atsirėmė į būtent šį mūsų valstybės laikotarpį. Išskiriu:

  • 3. Valstybinė Lietuvos santvarka - demokratinė respublika.
  • 4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.
  • 5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.
  • 14. Lietuvos valstybės atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir paskelbta žmogaus laisvės ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybės konstitucija, vykdomas pagal šioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m Lietuvos Konstitucijos dvasią.
  • 15. Atstatytoji Lietuvos valstybė garantuoja lygias teises visiems Lietuvos piliečiams, neprasikaltusiems lietuvių tautos interesams.
  • 17. Asmenys, bolševikinės arba vokiškosios okupacijos metu išdavę Tėvynę bendradarbiavimu su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos Teismą.
  • 21. LLKS Taryba, glaudžioje vienybėje su kovojančia tauta, kviečia visus geros valios lietuvius, gyvenančius tėvynėje ir už jos ribų, pamiršti įsitikinimų skirtumus ir įsijungti į aktyvų tautos išsilaisvinimo darbą.
  • 22. LLKS Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartoje, Keturiose Laisvėse, 12-jo Prezidento Trumano Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti.

Sovietams ir naciams okupavus Lietuvą, vieni 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų bendražygiai tapo aukomis, antri kovotojais, treti skriaudėjais, ketvirti gelbėtojais. Kaip iš viso to pasimokyti?

2019 m. birželio mėn. 19 d., Lietuvos istorijos instituto istorikė Rasa Čepaitienė ragino valstybę ir visuomenę imtis 24-ių klausimų, pradedant "Kokia 1941 m. birželio sukilimo reikšmė ir kur dėti vertybinius akcentus?" ir baigiant "Ko tylime?"

2020 m. sausio mėn. 18 d., V.Miltinio teatre, papasakojau, kaip nagrinėju sukilimą. Ištiesiau 1935 metų Kauno žemėlapį. Parodžiau sąrašą adresų, kur 1941 m. Kaune išsidėstė 35 sukilėlių būriai. Išklojau laiko juostą su dokumentais, kas vyko diena po dienos. 20 veikėjų pavaizdavau lėlėmis. Šią parodą tikiu plėtoti su kitų pagalba. Ji padeda išnarplioti sudėtingo laikotarpio įvykius.

Mokomės iš savo skaudulių, rūpesčių, klausimų, tyrimų, atsakymų, ieškojimų sąlyčio taškų, ir pagarbaus bendravimo. Taip ir vystome atminties architektūrą. Kviečiame prisijungti.

Andrius Kulikauskas, filosofas, ms@ms.lt, +370 607 27 665, VieningaLietuva.com


Kas yra istorija?

Augdamas Kalifornijoje, daug pastangų dėjau būti lietuviu, skaityti, rašyti, kalbėti ir mąstyti lietuviškai. Tikėjau, kad lietuvybė ir apskritai tautybė yra vertybė, tegul ir nevisai suprantama. Iš tiesų, konservatyvizmas yra pagarba tokiam nesuprantamam paveldui, kaip ir liberalizmas yra pagarba nesuprantamai pažangai. Taigi, linkėjau, kad visi galėtų būti lietuviais, kas tik to norėtų.

Dabar pakartočiau ką man kalbėjo Užupio menininkas Vygantas Vėjas, kad tautybė yra audinys kuriuo žmogus įsiaudžia į savo laikmetį. Ir pridėčiau, kad žmogus panorėjęs gali priklausyti kelioms tautoms arba jokiai. Gyvenau tarp Čikagos juodųjų, ilgus metus giedojau juodųjų katalikų chore, įsisavinau mauro dvasininko David Ellison-Bey mąstyseną, prisisiurbiau taip pat Pavilnio menininko Algirdo Zokaičio pamokymų, pritapdavau tarp kiniečių krikščionių, dabar įsipaišau Vilniaus jidiš ratelyje bei sinagogoje, su pagarba prisimenu musulmonus, kuriuos mokiau Bosnijoje algebros ir Palestinoje taikiai kovoti, esu Amerikos bacilių nešėjas, ne inteligentas, visgi Čikagos universiteto studentas, Kalifornijos universiteto doktorantas, Kristaus sekėjas ir šviesuolis, dypukų anūkas, o mano gimtinė Santa Monika, esu Kalifornijos vaikas, tarp meksikiečių užaugęs berniukas, Eičiūnų kaimo senbernis, filosofas vienuolis.

Jaučiausi, kaip Vytautas Didysis, per didelis pasitenkinti Lietuvėle, ir kaip Jėzus iš Nazareto, per dieviškas prisirišti prie tautos ar krašto. Užtat mane labai jaudina, kai sutinku išeivijos litvaką, nevalingai prisirišusį prie Lietuvos, nes būtent tada pajuntu, kad ir aš esu prie jos prisirišęs.

Bene kiekvienas iš mūsų esame gyva samplaika, paveldininkas ir pažangietis, lietuvis ir kažkas daugiau. Kiekvienoje šeimoje ar giminėje yra partizanų ir komunistų, tremtinių ir disidentų, gelbėtojų ir skriaudėjų. Tas pats žmogus gali padaryti ir gero ir blogo, nuspėjamai ir nenuspėjamai.

Vasario 16 d., 12:00-14:00,

Ar norime susikalbėti?

Su laiku gal pavyks rasti bendrą kalbą

Dėl ko mes norime susikalbėti?


istorinė atmintis - kodėl nesigilinama į istoriją?

"partija atsiranda nes yra poreikis"

http://alkas.lt/2020/02/06/bus-isleistas-pasto-zenklu-blokas-skirtas-lietuvos-partizanams/ Politinę programą pristatė jos autorius J. Šibaila-Merainis – ją sudarė 12 punktų. Programoje buvo pabrėžiama, kad galutinis kovos tikslas – Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas 1920–1926 m. pavyzdžiu. ... Kas tų laikų Lietuva? ir kas ją kūrė?

Vasario 16 d.

Vyčio kryžiaus ordiną gavę žydai (Kavaliausko knyga)

Savanoriai kūrėjai skriaudę žydus

Savanoriai kūrėjai gelbėję žydus

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Smetona, Voldemaras, Klimas, žydų ministrai Paryžiuje

Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

  • Sausio 13 dienos aukos
  • 1997.02.14 Jonas Noreika - pirmas po šiuolaikinių aukų
  • 1997.02.14 Juozas Antanas Petraška "1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, nuginkluojant milicininkus ir saugant vietinius gyventojus nuo raudonarmiečių smurto" LYA
  • 1997.11.19 sovietų suimti Vilniaus LAF vadai
  • Konstantinas Bajerčius 1940–1941 m. dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje. (Bene Alytuje)
  • 1999.05.19 Vincas Kaulinis-Miškinis 1941 m. birželio sukilimo dalyvis
  • 2003.06.25 Prezidentas Paksas (savo pareigas pradėjo eiti 2003-ųjų vasario 26 dieną).
  • 2004.02.06 Vadovavo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje. Prezidentas Paksas suteikė.
  • 2009.06.26 Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (Prezidentas Adamkus, pareigas ėjo iki 2009.07.12) (2012 m. gegužės 20 d palaikai perlaidoti)

Vincas Ruzas. Karininkai Vyčio kryžiaus kavalieriai 1919-1926.

Apdovanotų asmenų duomenų bazė

  • Vyčio kryžiaus ordinas (769). Abejotini: Adolfas Damušis, Jonas Dženkaitis, Mečislovas Mackevičius, Pilypas Narutis, Mykolas Naujokaitis, Jonas Noreika, Leonas Prapuolenis, Izidorius Pucevičius, Antanas Slučka, Jurgis Valiulis (Karolis Drunga), Vincentas Vėlavičius, Leonas Vilutis, Algirdas Vokietaitis. Abejotinas: Jonas Vytautas Česnakavičius-Valas.

Kazlų Rūda sukilimas ps.322 ''Miestelyje sudarytas Laikinasis komitetas (pirmininkas kpt. A. Malakau skas, vicepir- mininkas J. Bajerčius, sekretorius Balys Mickevičius) ėmėsi iniciatyvos atkurti lietuviškuosius valdžios organus ir kontroliuoti padėtį miestelyje. Sukilėliai, norėdami įsigyti ginklų, pradėjo nuginkluoti per miestelį trau- kiančias raudonarmiečių grupeles. Jas nuginkluojant žuvo pirmasis Kaz- lų Rūdos sukilėlis Kazys Škėrys. Iki birželio 23 d. vidudienio sukilėliai iš raudonarmiečių atėmė 2 sunkiuosius kulkosvaidžius, 2 automatinius bei 4 paprastus šautuvus ir keletą rankinių granatų. Be to, jie atmušė raudonar - miečių būrio bandymą užimti sandėlius prie geležinkelio stoties. Apie 13 val. sukilėliai atmu šė pakartotinį 14-kos raudonarmiečių bandymą užimti geležinkelio stotį. Apie 17 val. į miestelį atvyko vokiečių žvalgų būrys ir įsakė sukilėliams atiduoti jiems ginklus. Apie 18 val. sovietai pradėjo Kaz- lų Rūdos puolimą. Kautynių metu miestelyje kilo gaisras. Dalis sukilėlių, atgavę iš vokiečių ginklus, padėjo jiems atremti raudonarmiečių puolimą. Kautynės truko iki 21 val. Šį kartą sukilėliai patyrė nemažų nuostolių: žuvo sukilėliai Eduardas Kakarėnas ir Juozas Radavičius, be to, dar 5 sukilėliai buvo sužeisti. Buvo sužeisti ir 8 vokiečių kariai. Ypač smarkiai nukentėjo civiliai miestelio gyventojai, nes sovietų kareiviai mėtė granatas į namus ir padrikai šaudė į pastebėtus civilius. Žuvo apie 20 miestelio gyventojų, ne- maža buvo ir sužeistų. SukilėlitĮ žiniomis, buvo nukauta 71 raudonarmie - tis, taip pat žuvo 4 vietiniai žydai.

Kazlų Rūda - Holokaustas, nėra žinių - Pinkas Hakehillot Lita

Išvaryti į Marijampolės getą Assia was a thirteen year-old schoolgirl in the summer of 1941, when the Germans invaded Lithuania. Assia and her family were forced to leave their home. Along with all the Jews of the surrounding area, they were confined to an overcrowded, sealed-off ghetto in Marijampole. broliukas Monia

Ankščiau

  • Vilniaus sporto rūmai telks sąžiningos Lietuvos gynėjus
  • Kam reikalingas Vilniaus sporto rūmų brutalizmas?
  • Vilniaus sporto rūmai telkia tautos valios reiškėjus
  • Atminties architektūra
  • Valdas Rakutis
  • Vilniaus sporto rūmai - pabendravimas
  • Kęstutis Masiulis
  • LLKS partizanai už demokratinę Lietuvą
  • Savanoriai kūrėjai, Vyčio kryžiaus kavalieriai - žydai, žydų gelbėtojai, žydų skriaudėjai
  • Prezidento klausimas
  • kolektyvinė atmintis
  • Kukliansky - nėra kolektyvinės atsakomybės
  • Rusijos opozicija
  • eitynėse - lietuvių tautos valios reiškėjai
  • atsakyti už žmoniją

20200216Straipsnis


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2020 vasario 11 d., 00:38