2018 metais parašiau Grant Gochino "Užklausą dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos", kurią jisai įteikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Užklausą galima skaityti Jono Noreikos anūkės Silvia Foti svetainėje: https://silviafoti.com/noreika-didvyris/
Centras atsiliepė viešai grasindamas, kad tekstas galimai pažeidžia LR Konstituciją ir LR Baudžiamąjį kodeksą. http://genocid.lt/centras/lt/2969/a/ Centras nepaskelbė pačios užklausos.
Centras nurodė užklausą peikiantį propagandinį straipsnį, kurį parašė Delfi korespondentas "gynybos temomis" Valdas Saldžiūnas: https://www.delfi.lt/news/daily/demaskuok/generolo-vetros-anuke-mete-baisius-kaltinimus-seneliui-ir-lietuvai-kas-slepia-tiesa.d?id=78591343 Mano supratimu, šis straipsnis parodo Centro, Delfi.lt ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento bendradarbiavimą "informaciniame kare" prieš civilius.
Lietuvos spaudoje užklausa liko nepaminėta, su ja nesusipažinta, nors Vilniaus meras per delfi.lt ragino ją perskaityti. Gochino užklausa atkreipia dėmesį į Jono Noreikos nusikaltimus Telšių apskrityje, kur jisai buvo Lietuvių aktyvistų fronto vadas 1941 m. liepos mėnesį. Per vieną mėnesį jo vadovaujami sukilėliai sušaudė 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Po šių žudynių, Žemaitijos lietuvių aktyvistų fronto laikraštis "Žemaičių žemė" ragino, "Tad šalin žydus - nuo senio iki mažiausio vaiko - šalin žydus iš Lietuvos!" Mėnesio gale Noreika nusivedė savo pavaldinius, Povilą Alimą ir Bronių Juodikį, Plungės ir Telšių žydų žudynių rengėjus, į Kauną sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę. Bet Lietuvos spauda nesigilino į mūsų užklausą ir pagal Centro naratyvą rašė tik apie Noreikos kolaboravimą Šiaulių apskrityje, kokius dokumentus jisai pasirašė. Tuo tarpu Gochino užklausoje šaknis "kolabor" išvis nepanaudota.
2018 m. gruodžio mėn. Lietuvos ypatingajame archyve fotografavau dokumentus šalia seimo nario, istoriko Arvydo Anušausko, kuris recenzavo Centro 1997 m. išleistą Noreikos biografiją. Prisistačiau, pagyriau jo knygas, pasakiau, kad randu dokumentų apie lietuvių nusikaltimus, ir paklausiau, ką su jais daryti? Jisai šiltai pasižiūrėjo į mane, gražiai nusišypsojo, ir ramiai atsakė, "Reikia mokėti nematyti." Aš jam papasakojau, kaip Noreika nusivedė žudynių rengėjus sveikinti Laikinąją vyriausybę. Jisai bandė teigti, kad sveikino prieš žudynes, bet paaiškinau, kad sveikino po žudynių. Tada jisai atsiprašė, kad neturi laiko kalbėti.
Plungėje leidžiamas laikraštis "Žemaičių saulutė" sutiko paskelbti Gochino užklausą dalimis kadangi plungiškiai istorikai Zita Paulauskaitė ir Bronislavas Pocius buvo daug metų tyrę žudynes Plungėje ir sutapo mūsų išvados. Išėjo keturi numeriai: https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/20181130zemaiciusaulute.pdf https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/20181228zemaiciusaulute.pdf https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/02/20190208zemaiciusaulute.pdf https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/03/20190308zemaiciusaulute.pdf
Paskui rašytojas signataras Kazys Saja laikraščiui pagrasino teismo byla ir "Žemaičių saulutė" buvo priversta nutraukti užklausos ir mano straipsnių skelbimą. Centras parūpino medžiagą, kurią privalėjo skelbti: https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/04/20190329zemaiciusaulute.pdf https://drive.google.com/file/d/1g81hN7hglNxCD266vC29I0QuHuBJ5NUM/view?usp=sharing
Rašytojas Kazys Saja išdėstė savo argumentus atvirame laiške https://web.archive.org/web/20190423193821/https://lzinios.lt/Komentarai/paisinas-saulutes-veidas-atviras-laiskas-ne-tik-plungiskiams-/285585 Jam atkirto plungiškis Eugenijus Bunka http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-27-plungiskio-atsakymas-kaziui-sajai-del-paisino-saulutes-veido/175565
2019 m. birželio mėn. 6 d. "Žemaičių saulutės" redakcija sulaukė grasinimų iš Airijos lietuvio Hubert Noreika. "Labas vakaras, jūsų laikraštyje "Žemaičių saulutė" buvo atspausdinta tiesos neatitinkanti informacija apie Lietuvos didvyrį Joną Noreiką Generolą Vėtrą šių metų Nr 1 nei Nr. 2 numeriuose, kuri prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsniui. Už tai atsako redakcija ir asmeniškai redaktorius. Taip pat ši infomacija yra Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio nagrinėjimo dalykas užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Prašome neatideliotinai rašyti paneigimą. Dėl žalos atlyginimo yra tariamasi su juristas ir šis susirašinėjimas bus matomas ir jiems. Tamsta Andrius Kulikauskas turės savų reikalų dėl to galite nė kiek neabejoti. Malonaus tamstoms vakaro. Pagarbiai Hubert Noreika".
2019 m. vasario mėn. 22 d. Plungės bibliotekoje vedžiau pokalbį, Kaip atsakyti už 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai? Paskui paprašiau Centro sutikimo surengti tokį pokalbį Laisvės kovų muziejuje, Vilniuje. Centro direktorė Birutė Teresė Burauskaitė man atrašė, kad teiginys "lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimai žmonijai" neatitinka tikrovės ir galimai pažeidžia LR Konstitucijos straipsnį dėl neapykantos kurstymo, šmeižto ir dezinformacijos. Tuomet Centro darbuotojas Dalius Stancikas paskambino Plungės bibliotekininkei Zitai Paulauskaite ir pagrasino jai, kodėl užsiima "antivalstybine veikla" su "valstybės priešu" Kulikausku? Kreipiausi į Centro vadovę, ar jai toks elgesys priimtinas, ir jinai atsiliepė, kad jai nesvarbu ką jis daro. Kreipiausi į Prezidentę, ar pokalbis apie "lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai" gali būti teisėtas, tai man atrašė, kad tai ne jos kompetencija. Pridedu atsakymus.
Tuo pačiu metu Dalius Stancikas, sužinojęs apie mano straipsnį: https://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/1-zmonijos-sudomino-jnoreikos-namas-plungeje-1694146/ man parašė, "Mūsų žiniomis Jūs turite Jono Noreikos anūkės ponios Silvos Foti tetų koordinates. Maloniai prašytume jas mums suteikti – norėtume patikslinti Jūsų Centrui atsiųstą informaciją apie J. Noreikos namą Plungėje ir pan." Laišką persiunčiau Gochinui ir jo advokatui. Įdomu, kad prieš pora dienų Centro vadovė p.Burauskaitė tvirtino, kad nesvarbu ką kalba kieno nors teta. https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1013889/vrublevsiu-biblioteka-paskelbe-sprendima-del-generolo-vetros-lentos
2019 m. kovo 27 d. teisme Dalius Stancikas kalbėjo teisėjams taip apie mane ir Gochino advokatą: "Mes nežinome, gal jūs dirbate pagal užsakymą." Aš, kaip Gochino atstovas, papasakojau teisėjams, kad Centras remiasi KGB byloms - nesavanoriškais parodymais, tuo tarpu mes rėmėmės savanoriškais pasakojimais - prisiminimais, sukilėlių spauda, dienoraščiais, vietinės valdžios dokumentais - iš kurių atsispindi ne tai ką sovietai norėjo sužinoti, o tai ką žmonės, netgi vaikai, įsidėmėjo, pavyzdžiui, kaip kunigas Lygnugaris žudynių vietoje krikštijo žydaites, arba kaip žudikai keikėsi lietuviškai. Centras laikėsi sovietinio naratyvo - kalti vokiečiai fašistai, lietuviai vykdė jų nurodymus. Betgi Plungės žudynės - pirmos tokio mąsto miestelio žydų vaikų, moterų, senukų išžudymas visoje nacių okupuotoje Europoje - nepasirodo jokioje SS atąskaitoje. Iš prisiminimų žinome, Plungėje buvo tiktai du vokiečiai kuomet lietuviai dvi savaites laikė sinagogoje 1,800 žydų ir juos išžudė 1941 m. liepos 12-13 d. Tai buvo du frontui netinkantys vokiečiai, kuriuos kariuomenė pražygiuodama paliko: majoras suklypusia ranka, ir pusprotėlis, kuris su savimi kalbėdavo. Plungės komendantūros raštininkas Aleksandras Pakalniškis keturiose knygose smulkiai atpasakojo tų dienų įvykius, kaip Noreika pasakė tam pusprotėliui, "Aš jau daviau įsakymą visus sušaudyti iki vieno." Gintaras Ramonas parūpino bene 1993 m. vaizdo įrašą, kuriame Pakalniškis, kaip plungiškių garbės svečias patvirtino, kad pats tą asmeniškai girdėjo. Aiškinau teisėjams kaip Centras sąmoningai bandė paneigti Pakalniškį, kurdamas melagingą perlą, vyniodamas į vatą, ištisai cituodamas save, kad tai jau ištirta ir paneigta Alfredo Rukšėno moksliniame straipsnyje. Centras, Lietuvos kariuomenė, profesorius Landsbergis visi akylai pastebėjo: 1980 m. išleistoje knygoje "Plungė" 49-ame puslapyje parašyta "Komendantas ... atsakė", tuo tarpu 1995 m. išleistoje knygoje "Per dvidešimtąjį amžių" jisai jau įvardintas, "atsakė lietuvių komendantas Noreika". Ot, nesutampa, nepatikima! Noreika "Plungėje" neįvardintas! Betgi, įsigilinus, pasirodo, Rukšėno sąžinė vis dėl to jį vertė įtraukti ilgą citatą iš "Plungės" 48-o puslapio, kur aiškiai pasakyta, "O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." Toliau, Centro istorikas Rukšėnas remiasi aštuoniais KGB išgautais parodymais, kuriose tvirtinama, kad žudė lietuviai, kurie iš (LAF Plungės vado) Alimo girdėjo (!), kad iš vokiečių gautas įsakymas sušaudyti žydus, būtent iš vokiečių komendanto, vadinas, iš to majoro suklypusia ranka. Noreika negalėjo įsakyti žydus sušaudyti nes, Rukšėno žodžiais, jis "neturėjo teisės" (!) Centro atsakymuose teismui šios atkakliai suvyniotos nesąmonės virto tuo, kad už žudynes atsakė "vokiečių karinė administracija". Teisme istorikas Rukšėnas apie visą šitą nieko negalėjo pasakyti. https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/05/201601ruksenasapienoreika.pdf
2019 m. kovo 28 d. buvau susitaręs vesti renginį Mickevičiaus bibliotekoje apie dieną prieš vykusio teismo sprendimą dėl Gochino bylos prieš Centrą. Dieną prieš biblioteka atšaukė renginį nes gavo dokumentų iš Centro: https://amb.lt/lt/naujienos/atsaukiamas-renginys/1322
Centras, laimėjęs bylą, melagingai davė suprasti, kad teismas pripažino jo išvadas teisingas. http://genocid.lt žr. 2019-03-27 Spauda tą melą kartojo. Iš tikrųjų, administracinis teismas nesiėmė istoriko vaidmens, nesprendė dėl turinio, ir tesprendė ar Centras atsakinėjo (tai yra, melavo) išsamiai, nešališkai ir nepiktnaudžiaujant valdžia. http://defendinghistory.com/court-steps-aside-vilnius-genocide-center-shows-its-true-face/98476 (anglų kalba)
Centras iškart tą pačią dieną (žr. 2019-03-27) paskelbė didžiausias nesąmones apie Joną Noreiką ir Holokaustą, taip kad net Lietuvos Tarptautinė komisija buvo priversta atsiliepti, kad Noreika negali būti valstybės pagerbtas. https://www.komisija.lt/6318-2/ Komisijos pasisakymas spaudoje liko beveik nepastebėtas.
Centras viešai peikė "Gochino sukurtą judėjimą". https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/lggrtc-genocido-tyrimo-centras-nepasiduos-vulgariam-spaudimui.d?id=80566671
Stanislovui Tomui sudaužus paminklinę lentą Noreikai, buvo išvis neįmanoma spaudoje pasisakyti prieš lentą, tad paprašiau Noreikos anūkės Silvia Foti paskelbti laišką, iš kurio gavosi peticija, kurią palaikė 78 garbės signatarai, iš viso maždaug 1,000 žmonių: https://www.change.org/p/lithuanians-remove-all-honors-awarded-to-my-grandfather-jonas-noreika-b525e0c0-950b-46be-807e-32d48b446780?recruiter=847861&utm_source=share_petition&utm_medium=copylink&utm_campaign=share_petition https://www.peticijos.com/jonas_noreika_ne_didvyris
Galiausiai, LRT sukūrė pusvalandžio laidą. LRT pirmoji ir vienintelė iš Lietuvos žiniasklaidos susisiekė su Silvia Foti, su manimi ir su plungiškiais. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000071173/specialus-tyrimas-ar-generolas-vetra-prisidejo-prie-zydu-naikinimo Buvo paskelbta per televiziją, kad pasirodys laida gegužės mėn. 2 d. Bet laida nepasirodė. Vietoj jos LRT svetainė paskelbė "Viešą kreipimąsis dėl įtampos visuomenėje didinimo", kurį pasirašė Nevyriausybinių organizacijų, padedančios stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinę tarybą, taip pat Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas. https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1055101/viesas-kreipimasis-del-itampos-visuomeneje-didinimo LRT laidą parodė tiktai po rinkimų, birželio 6 d.
Surinktą medžiagą apie Noreiką paskelbiau vikipedijoje anglų ir lietuvių kalba. Lietuvos Rytas ir Alkas paskelbė anoniminį, (įsivaizduoju, "saviveiklininko") Alko Paltaroko įmonės Vilnius Lifestyle paskelbtą straipsnį, "Wikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija", kuriame esu kaltinamas, kad nuo 2012 m. iki 2019 m. redagavau Noreikos straipsnį 11 kartų! https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2019/04/27/news/wikipedia-laisvoji-encikopedija-kurioje-iskraipoma-lietuvos-istorija-10145484/ Autorius savo straipsnyje remiasi Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikės Auksė Ūsienės pasisakymais. Panašu, kad Alkas Paltarokas dalyvavo "Kurk Lietuvai" projekto "Dezinformacijos sklaidos mažinimo" aptarime, kuriame konsultantai nagrinėjo, pavyzdžiui, kaip kovoti su "dezinformacija" vikipedijoje. Projektą užsakė Lietuvos vyriausybės kanceliarija. http://kurklt.lt/projektai/dezinformacijos-sklaidos-mazinimas-2/ (nebėra informacijos) Pridedu ataskaitas. Niekas šiais klausimais nesiėmė susisiekti su mumis! Užtat pavyzdine svetaine laiko tokią siaubingą propagandą: http://www.truelithuania.com/world-war-2-in-lithuania-1940-1944-249
Svarbų vaidmenį "informaciniame kare" vaidina Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas. https://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/kontaktai_1614/612.html Jisai paskelbė pristatymą, "Karas dėl širdžių ir protų", kuriame vaizdavo Rimvydą Valatką ir Evaldą Balčiūną, kaip kenksmingus žmones, klaidinančius visuomenę. https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/10/skd-pristatymo-medziaga.pdf Krašto apsaugos ministerijoje yra panašus, Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas. Jisai raštu neatsiliepė į mano laišką apie tą pristatymą: http://defendinghistory.com/97479-2/97479 Neatsiliepė nė į kitą laišką, kuriame prašiau patvirtinti ar paneigti, kad mane vadina "valstybės priešu". (Pora pažįstamų yra man papasakoję, kad krašto apsaugos pareigūnai yra apie mane taip kalbėję savo pristatymuose.)
Panašiai, prieš kelerius metus, tiek istorikas Saulius Sužiedėlis, tiek istorikas Arūnas Bubnys yra man pasakoję, kad Lietuvos saugumas jiems parodė dokumentų apie DefendingHistory.com redaktorių Dovid Katzą, kad jie neturėtų su juo reikalų.
2019 m. birželio mėn. 23 d. Kaune, kun.Robertas Grigas, Arvydas Juozaitis, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos vadai, ir t.t., surengė 1941 m. sukilimo minėjimą ginti Noreiką nuo "svetimtaučių organizuoto ir įvykdyto išpuolio" (būtent "svetimtaučių"!) https://www.tauta.lt/renginiai/lietuvoje/birzelio-sukilimo-minejimas-kaune/ Dalyvavau minėjime ir pastebėjau, kad iš Londono atskridęs rengėjas Mamertas Beržanskis su draugais nešiojasi genocidinės Lietuvių nacionalistų partijos vėliavą. Ogi šie voldemarininkai kaip tik išdavė sukilėlių vadą Kazį Škirpą, pasisakė prieš nepriklausomybę, surengė pučą prieš Laikinąją vyriausybę, ir atsidavė žydų išžudymui. Tad kelis kartus, pagal galimybes, vis įsiterpdavau tai paaiškinti. Galiausiai darė nuotrauką, tai paklausiau Juozaičio, ar nori, kad ta vėliava būtų, tai jisai sakė, "Tegul būna". Aš tyčia užstojau vėliavą, tai vaikinai pora kartų mane bandė jėga patraukti, bet aš vis krisdavau ant žemės, o senukai šauliai juokėsi, taip kad vaikinai pasidavė. Galiausiai apie tą vėliavą parašiau paaiškinimą Alkas portale: http://alkas.lt/2019/06/28/a-kulikauskas-ka-reiskia-lietuviu-nacionalistu-partijos-veliava-nuotraukos/
Nė aš, nė Gochinas, nė Balčiūnas, nė Foti neturėjome galimybės Lietuvos spaudoje skelbti savo atradimus dėl Jono Noreikos nusikaltimų žmonijai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prof.Vytautas Landsbergis viešai skelbė savo mintis, "Visuotinis susikivirčijimas", tvirtindamas, "Kodėl dabar provokuojama? Kontora dirba, be abejo." Vadinas, mes, paprasti žmonės, gerbiantys Holokausto aukas, esame Rusijos saugumas! https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/vytautas-landsbergis-visuotinis-susikivircijimas-500-1032118 Moksliniu pranešimu Lietuvos kultūros tyrimų institute, moderuojant dr.Jūratei Landsbergytei, išnagrinėjau prof.Landsbergio požiūrio pagrindus. https://www.youtube.com/watch?v=DFS3jX5WPn0&feature=youtu.be
Tarptautinė spauda daug dėmesio skyrė Noreikai, Foti ir Gochinui:
https://www.bbc.co.uk/programmes/w3cswl6b
https://www.nytimes.com/2018/09/10/world/europe/nazi-general-storm-lithuania.html http://defendinghistory.com/wp-content/uploads/2017/03/Chicago-Tribune-article-on-FOTI-and-NOREIKA-14-Jan-2019.pdf
https://www.salon.com/2018/12/30/best-of-2018-my-grandfather-wasnt-a-nazi-fighting-war-hero-he-was-a-brutal-collaborator/ Lietuvos spauda į tai neatkreipė dėmesio, jei neskaityti Delfi "gynybos korespondento" užsakyto straipsnio.
Yra ir naujas, skaudus pažeidimas, apie kurį tuo tarpu negaliu rašyti, bet kuris paskatino mane kreiptis į jus pagalbos.
Ar jus domintų šitie pažeidimai?
Mano supratimu, tai yra valstybės informacinis karas vykdomas prieš paskirus žmones, civilius.
O Lietuvos spauda labai silpna, nesigilina, tingi ir nedrįsta. Kurį laiką vienintelis laikraštis, kuris skelbė mano straipsnius, buvo Vakarų ekspresas: https://www.ve.lt/naujienos/ve-rekomenduoja1/skaityk-dabar/vikipedijos-zvaigzde-jonas-noreika-gelbejo-zydus-1702020/ Prieš savaitę Bernardinai pirmą kartą paskelbė mano straipsnį Lietuvos žydų klausimais: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-24-vilniaus-zydu-kapines-kaip-dangaus-vartai/177449
Atjautos stokos ryškiausias pavyzdys yra senosios Vilniaus žydų kapinės, kurias sovietai išniekino, ant jų pastatydami Sporto rūmus. Rūmai nebesaugūs, juos būtų galima nugriauti, bet mūsų valstybė ketina už mūsų pinigus juos įamžinti, kaip kongresų rūmus, užtat įsisavinti, kaip mūsų neatjautos ženklą. Žymiausias litvakų šviesuolis Dovid Katz, mūsų laikų Vilniaus Gaonas, mane dėl to ištisai graužia. Užtat suskridusiems rabinams pasakiau kalbą, kaip lietuvius įtikinti, kad atstatytos kapinės kauptų milžinišką dvasinį kapitalą, panašiai kaip Kryžių kalnas ir Aušros vartai.
mane vertina Lietuvos gynėjai:
Bandysiu išsiaiškinti, iš kur tas įtūžis išplaukia? Ar iš ambasadorės Gintės Damušytės ir ją remiančių JAV lietuvių? Ar iš Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkės, Vilniaus tarybos narės, partizano Juozo Jakvonio-Tigro anūkės Angelės Jakavonytės? Ar iš Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, jos pirmininko Arūnas Gumuliauskas, jos narių Arvydo Anušausko ir Lauryno Kasčiūno?
Lietuvos ypatingajame archyve, 2018 m. gruodžio mėnesį, fotografavau dokumentus šalia seimo nario, istoriko Arvydo Anušausko. Pagyriau jo knygas, paaiškinau, kad tiriu lietuvių nusikaltimus žmonijai, ir paklausiau, ką daryti su dokumentais, kuriuos randu? Galvą pasuko į mane, tėviškai nusišypsojo, ir pasakė, "Reikia mokėti nematyti."
Aš jam papasakojau, kaip "Žemaičių žemės" delegacijos vadas, kapitonas Jonas Noreika nusivedė savo pavaldinius, Lietuvių aktyvistų fronto vadus, Plungės žydų žudynių rengėją Povilą Alimą ir Telšių žydų vyrų žudynių rengėją Bronių Juodikį, sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę. "Prieš žudynes", tvirtino istorikas. "Ne, po žudynių". Jisai tada atsiprašė, kad neturi laiko kalbėti.
Kaip mums susivokti ir susitaikyti? Nejaugi tai tik kelių paskirų žmonių darbas. Pagrindinius skaudulius per kelioliką minučių išpyliau kardinolui Sigitui Tamkevičiui, pasižymėjusiam Lietuvos disidentui. Mane šventai išklausė, bet paaiškino, kad jisai tėra vyskupas emeritas, kaip supratau, pensininkas. Reikėtų kreiptis į vyskupų konferenciją. Mane labiausiai jaudino, kad "Pro Patria" jaunimo sambūrio vadas Vytautas Sinica tarsi kalba katalikų vardu. Pasakiau, kad galvoju, išvarstysiu jį, kaip varlytę, ir vėl gražiai sudėsiu, tai yra, jo pasaulėžiūrą, panašiai, kaip kad profesoriaus Antano Andrijausko konferencijoje, savo pranešimu, "Kaip pokalbiu atsisakyti paminklų 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjams nusikaltusiems žmonijai?", dr.Jūratei Landsbergytei moderuojant, varsčiau jos tėvelį, mūsų patriarchą, gerbiamą profesorių Vytautą Landsbergį, kas jį taip jaudina? Per stalą įsikibau į Lietuvos disidento tvirtas rankas, "Pasimelskime". Bekalbant "Tėve mūsų" nustebau, kaip man išsprūdo, "teesie mano valia", bet nesutrikome. Jisai šventai atsisveikino, "Linkiu stiprybės."