Pavaizdavimai? E6E6FF Asmeniškai? BA9696 Klausimai FFFFC0 Išsiaiškinimai D8F1D8 Užrašai EEEEEE Kitų mintys? ECD9EC Dievas man? FFECC0 Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius |
Užrašai.Suvedimas istorijaPaslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti kodo pakeitimus 2013 gegužės 22 d., 19:59
atliko -
Pakeistos 538-540 eilutės iš
į:
Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda. Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas. 2013 gegužės 22 d., 18:13
atliko -
Pakeista 204 eilutė iš:
http://www.ms.lt/uploads/kubas.png į:
http://www.ms.lt/uploads/20130522kubas.png 2013 gegužės 22 d., 08:55
atliko - 2013 gegužės 22 d., 08:55
atliko -
Pakeista 536 eilutė iš:
į:
Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo. 2013 gegužės 22 d., 07:00
atliko -
Pakeista 523 eilutė iš:
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti kitus į:
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave Pakeista 529 eilutė iš:
Bjaurestis savo piktybė: laikausi Dievo į:
Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo Pridėta 534 eilutė:
2013 gegužės 22 d., 06:55
atliko -
Pakeistos 517-523 eilutės iš
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas išgelbės ->
Bjaurestis savu priešu - į:
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti kitus
Bjaurestis savo piktybė: laikausi Dievo
2013 gegužės 22 d., 05:40
atliko -
Pakeistos 512-526 eilutės iš
Jėzus yra viena su Dievu - per nulybės atvaizdą, nes per tave - tai kaip Dievas reiškiasi tuo nulybės atvaizdu, kaip jisai su juo susijęs, kai jisai atsiranda? Trejopai. į:
Jėzus yra viena su Dievu - per nulybės atvaizdą, nes per tave - tai kaip Dievas reiškiasi tuo nulybės atvaizdu, kaip jisai su juo susijęs, kai jisai atsiranda? Trejopai. Kiekvienu atveju paneigiama viena iš keturių galimybių. Aplinkybė sulyginama su Dievu. Tad kaip mus pačius suprasti? Lūkesčių išvertimas - tikime, kad Dievas yra, kad atsiras (Jėzus užtikrintas) - tad kokie lūkesčiai įmanomi? kaip mūsų užtikrintumas veikia lūkesčius? Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas išgelbės ->
Bjaurestis savu priešu - 2013 gegužės 22 d., 04:30
atliko -
Pridėtos 474-475 eilutės:
Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis. Pakeistos 512-513 eilutės iš
į:
Jėzus yra viena su Dievu - per nulybės atvaizdą, nes per tave - tai kaip Dievas reiškiasi tuo nulybės atvaizdu, kaip jisai su juo susijęs, kai jisai atsiranda? Trejopai. Pakeista 632 eilutė iš:
Dievas išjaučia mus, atjaučia mus, užjaučia mus atrinėmis sandaromis. Išgyvenimai yra trejopas išjautimas (Tėvu, Sūnumi, Dvasia), išsakomi kalbomis; jausmais ir lūkesčiais įsijaučiama dvejopai (Tėvas, Sūnus); dvejonėmis įsijaučiama, įsimąstoma vieneriopai (Tėvas). į:
Dievas išjaučia mus, atjaučia mus, užjaučia mus antrinėmis sandaromis. Išgyvenimai yra trejopas išjautimas (Tėvu, Sūnumi, Dvasia), išsakomi kalbomis; jausmais ir lūkesčiais įsijaučiama dvejopai (Tėvas, Sūnus); dvejonėmis įsijaučiama, įsimąstoma vieneriopai (Tėvas). 2013 gegužės 22 d., 04:12
atliko -
Pridėtos 509-510 eilutės:
2013 gegužės 22 d., 03:59
atliko -
Pridėtos 503-512 eilutės:
Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave". Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution). Nulybės atvaizdas išsako kurioje plotmėje bendraujame su tavimi ir užtat tikimės būti viena su Dievu - ar jisai mums atitinkamai prasmingas, pastovus, betarpiškas ar teisingas? Ar Dievas už mūsų - išgyvename jo globą; mūsų išorėje - išgyvename jo atjautą; mūsų viduje - išgyvename jo troškimą; mūsų gelmėse - išgyvename jo pamokymą? Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena. 2013 gegužės 22 d., 03:08
atliko -
Pakeista 474 eilutė iš:
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę: į:
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę: Pakeistos 479-481 eilutės iš
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas.
į:
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.
2013 gegužės 22 d., 03:02
atliko -
Pridėtos 473-484 eilutės:
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas.
2013 kovo 13 d., 12:53
atliko -
Pridėtos 611-612 eilutės:
Pertvarkymai. Primetimo rūšys. Neigiamybių (ribotų išgyvenimų) atveju jaučiame būtinumą, rinktis prielaidas, o teigiamybių - ne? Rašyti juokais? klausimais? 2013 kovo 09 d., 21:58
atliko -
Pridėtos 582-583 eilutės:
Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.) 2013 kovo 04 d., 09:30
atliko -
Pakeistos 571-572 eilutės iš
Kur gerumas, laisvumas?
į:
Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.
Pakeista 575 eilutė iš:
į:
2013 kovo 04 d., 09:25
atliko -
Pakeistos 571-572 eilutės iš
į:
Kur gerumas, laisvumas?
2013 kovo 02 d., 22:51
atliko -
Pridėtos 390-391 eilutės:
Veiksmas +2 parodo, kad pirm visko yra betkas; pirm betko yra kažkas; pirm kažko yra niekas; pirm nieko yra... ? Ir savybės vystosi, kaupiasi atitinkamai: būtina sąvoka (niekas); be vidinės sandaros (kažkas); paprasčiausias algoritmas, priimantis visa ką (betkas); be išorinės aplinkos (viskas). Tad jeigu pradėti nuo būtinumo, tai iš nieko išsivysto viskas. O kaip atsiranda nebūtinumas? 2013 kovo 02 d., 20:23
atliko -
Pridėtos 461-462 eilutės:
Antrinės sandaros išreiškia tarpą tarp Dievo ir Dievo, tai yra, tarp Dievo ir gerumo, tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje. Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia. 2013 kovo 02 d., 15:01
atliko -
Pridėtos 495-498 eilutės:
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame. Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą. Pridėtos 501-502 eilutės:
Kaip lūkesčiai ir laimė susiję su supratimu? su mąstymo ir veikimo atskyrimu? su įsijautimu, atjauta? Pridėtos 511-522 eilutės:
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse. Kaip suprasti tą priešingumą, ir kaip susiję neigiamybė ir teigiamybė? Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas. Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės. Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus. Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti. Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko), abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu), lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi), o vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia). Pridėtos 561-564 eilutės:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą. Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė. Pakeistos 570-571 eilutės iš
Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu? į:
Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas. Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu? Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą. Ištrintos 585-615 eilutės:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą. Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse. Kaip suprasti tą priešingumą, ir kaip susiję neigiamybė ir teigiamybė? Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas. Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės. Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas. Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus. Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame. Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą. Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą. Kaip lūkesčiai ir laimė susiję su supratimu? Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti. Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko), abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu), lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi), o vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia). 2013 kovo 02 d., 14:18
atliko -
Pakeistos 492-494 eilutės iš
į:
Pridėtos 523-526 eilutės:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda). Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina. Pakeistos 531-538 eilutės iš
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?) Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda). Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu? į:
Nulybė ir jos atvaizdai Pridėtos 535-544 eilutės:
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
Aplinkybių išvedžiojimas Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?) Pakeistos 548-549 eilutės iš
Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina. į:
Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu? Pakeistos 557-561 eilutės iš
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
į:
Ištrintos 566-569 eilutės:
Jėzus tikisi, jog esame viena, tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje. Jėzus tikisi, kad esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu? 2013 kovo 02 d., 14:02
atliko -
Pakeistos 490-491 eilutės iš
į:
Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Jėzus ir Dievas Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami. Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną. Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami. Teigiamybė ir neigiamybė Ištrintos 506-507 eilutės:
Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų. Pakeistos 509-511 eilutės iš
Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami. Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina. į:
Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina. Pakeistos 518-521 eilutės iš
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?) Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda). į:
Pridėtos 521-530 eilutės:
Trejybė ir jos atvaizdai, poslinkiai Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų. Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?) Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda). Ištrintos 560-561 eilutės:
Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną. 2013 kovo 02 d., 13:56
atliko -
Pridėtos 486-491 eilutės:
Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus. Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:
Ištrintos 514-519 eilutės:
Jėzaus lūkestis yra, kad žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą. Jėzaus lūkestis yra toks, kad iš jo iškyla aplinkybės? ar iš ko? Jėzaus lūkestis yra, kad visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme. Ištrinta 520 eilutė:
2013 kovo 02 d., 13:46
atliko -
Pridėtos 514-515 eilutės:
Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu? 2013 kovo 01 d., 21:37
atliko -
Pridėtos 512-513 eilutės:
Jėzaus lūkestis yra, kad visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme. 2013 kovo 01 d., 15:49
atliko -
Pridėtos 482-483 eilutės:
Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu. Pridėtos 510-511 eilutės:
Jėzaus lūkestis yra toks, kad iš jo iškyla aplinkybės? ar iš ko? 2013 vasario 28 d., 14:35
atliko -
Pridėtos 506-507 eilutės:
Jėzaus lūkestis yra, kad žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą. 2013 vasario 28 d., 14:24
atliko -
Pridėtos 508-511 eilutės:
2013 vasario 28 d., 13:19
atliko -
Pakeista 507 eilutė iš:
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Kaip gerumas susijęs su nulybės atvaizdu? ir su septynerybe? į:
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Kaip gerumas susijęs su nulybės atvaizdu? ir su septynerybe? Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?) 2013 vasario 28 d., 12:42
atliko -
Pridėtos 506-507 eilutės:
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Kaip gerumas susijęs su nulybės atvaizdu? ir su septynerybe? 2013 vasario 27 d., 15:16
atliko -
Pridėtos 550-551 eilutės:
Kaip lūkesčiai ir laimė susiję su supratimu? 2013 vasario 26 d., 18:00
atliko -
Pridėtos 534-535 eilutės:
Jėzus tikisi, kad esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu? 2013 vasario 26 d., 14:49
atliko -
Pridėtos 487-488 eilutės:
Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą. 2013 vasario 26 d., 13:53
atliko -
Pridėtos 485-486 eilutės:
Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų. 2013 vasario 25 d., 17:58
atliko -
Pridėtos 544-545 eilutės:
Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti. 2013 vasario 25 d., 14:29
atliko -
Pakeistos 499-500 eilutės iš
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. į:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda). Pridėtos 502-503 eilutės:
Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina. 2013 vasario 25 d., 14:09
atliko -
Pakeista 499 eilutė iš:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. į:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. 2013 vasario 25 d., 14:09
atliko -
Pridėtos 498-499 eilutės:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. 2013 vasario 25 d., 14:05
atliko -
Pridėtos 498-499 eilutės:
Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe. 2013 vasario 25 d., 13:47
atliko -
Pridėtos 534-535 eilutės:
Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą. 2013 vasario 25 d., 13:43
atliko -
Pakeista 488 eilutė iš:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina. į:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina. Pakeista 499 eilutė iš:
į:
2013 vasario 25 d., 13:21
atliko -
Pakeista 480 eilutė iš:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas. į:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas. 2013 vasario 25 d., 13:19
atliko -
Pakeista 480 eilutė iš:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. O jis išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas. į:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas. 2013 vasario 25 d., 13:14
atliko -
Pridėtos 479-480 eilutės:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. O jis išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas. 2013 vasario 25 d., 12:54
atliko -
Pridėtos 466-467 eilutės:
Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame. Pridėtos 478-479 eilutės:
Palyginti atvaizdus su vienumo kampais: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Pridėta 531 eilutė:
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame. 2013 vasario 25 d., 11:34
atliko -
Pridėtos 474-475 eilutės:
Dievas trokšta nieko, jisai savarankiškas, tad gerumo netrokšta jisai, o būtent mes. Kaip tai susiję su juo lūkesčiu, kad būtent mes esame geri? Pakeista 495 eilutė iš:
į:
Ištrinta 526 eilutė:
Kaip aplinkybės suderina du ketverybės išdėstymus? 2013 vasario 25 d., 10:57
atliko -
Pakeista 492 eilutė iš:
į:
2013 vasario 24 d., 13:47
atliko -
Pridėta 492 eilutė:
Pridėta 496 eilutė:
2013 vasario 24 d., 11:48
atliko -
Pakeistos 491-494 eilutės iš
Sieti aplinkybes su keturiais kampais į:
2013 vasario 24 d., 11:43
atliko -
Pridėtos 477-478 eilutės:
Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami. 2013 vasario 24 d., 11:24
atliko -
Pridėtos 521-522 eilutės:
Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko), abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu), lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi), o vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia). 2013 vasario 23 d., 17:23
atliko -
Pridėtos 515-518 eilutės:
Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus. Kaip aplinkybės suderina du ketverybės išdėstymus? 2013 vasario 23 d., 17:16
atliko -
Pakeista 510 eilutė iš:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? į:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? 2013 vasario 23 d., 17:07
atliko -
Pridėtos 513-514 eilutės:
Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas. 2013 vasario 22 d., 21:46
atliko -
Pridėtos 511-512 eilutės:
Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas. Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės. 2013 vasario 22 d., 14:19
atliko -
Pakeista 510 eilutė iš:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? į:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? 2013 vasario 22 d., 13:46
atliko -
Pakeista 510 eilutė iš:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? į:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? 2013 vasario 22 d., 13:45
atliko -
Pridėtos 510-511 eilutės:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis? Pridėtos 521-522 eilutės:
Dievas išjaučia mus, atjaučia mus, užjaučia mus atrinėmis sandaromis. Išgyvenimai yra trejopas išjautimas (Tėvu, Sūnumi, Dvasia), išsakomi kalbomis; jausmais ir lūkesčiais įsijaučiama dvejopai (Tėvas, Sūnus); dvejonėmis įsijaučiama, įsimąstoma vieneriopai (Tėvas). 2013 vasario 22 d., 12:21
atliko -
Ištrintos 473-474 eilutės:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Pridėtos 475-476 eilutės:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus. 2013 vasario 22 d., 12:20
atliko -
Pakeista 474 eilutė iš:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. į:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) 2013 vasario 22 d., 12:17
atliko -
Pridėtos 473-474 eilutės:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. 2013 vasario 22 d., 12:13
atliko -
Pridėtos 461-462 eilutės:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/000101goodwill.gif 2013 vasario 22 d., 12:12
atliko -
Pridėtos 503-504 eilutės:
Jėzus tikisi, jog esame viena, tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje. 2013 vasario 20 d., 14:50
atliko -
Pakeista 477 eilutė iš:
į:
Pridėtos 499-500 eilutės:
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse. Kaip suprasti tą priešingumą, ir kaip susiję neigiamybė ir teigiamybė? 2013 vasario 20 d., 14:29
atliko -
Pakeistos 494-498 eilutės iš
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė. į:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
2013 vasario 20 d., 14:15
atliko -
Pakeista 478 eilutė iš:
į:
Pakeista 494 eilutė iš:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. į:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė. 2013 vasario 20 d., 13:52
atliko -
Pakeista 494 eilutė iš:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. į:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. 2013 vasario 20 d., 13:51
atliko -
Ištrintos 429-430 eilutės:
Pridėtos 493-494 eilutės:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. 2013 vasario 19 d., 11:01
atliko -
Pridėtos 495-496 eilutės:
Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną. 2013 vasario 19 d., 10:57
atliko -
Pakeistos 478-480 eilutės iš
į:
Pakeistos 482-484 eilutės iš
į:
2013 vasario 19 d., 10:53
atliko -
Pridėtos 501-502 eilutės:
Didėjantis ir mažėjantis laisvumas (jauduliuose) atitinkantys sėkmingiems ir nesėkmingiems lūkesčiams, aštuongubio kelio (pavyzdžiui, malda Tėve mūsų) išsako "anteną" kuria kai vykdom Dievo valią, Dievas mums teikia laisvę kada turim ryšį, o kada neturime ryšio, iššaukiame Dievą. 2013 vasario 19 d., 10:49
atliko -
Pakeista 494 eilutė iš:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai yra poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą. į:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą. 2013 vasario 19 d., 10:47
atliko -
Pridėtos 489-495 eilutės:
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai yra poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą. Pakeista 500 eilutė iš:
Kalbas išgyventų savarankiškas Dievas (Tėvas), užtikrintas Dievas (Sūnus), ramus Dievas (Dvasia). į:
Kalbas išgyventų savarankiškas Dievas (Tėvas), užtikrintas Dievas (Sūnus), ramus Dievas (Dvasia). Kalbos taiko apibrėžimą, jam suteikia turinį, Dievo Tėvo veiklą padalinimais, užtat besąlygiškai įprasmina bet kurias sąlygas, įprasmina bet kurias vertybes, bet kurį požiūrį. 2013 vasario 19 d., 10:39
atliko -
Pakeistos 226-227 eilutės iš
Dievo dvejonės į:
Dievo dvejonės - padalinimai Pridėtos 466-467 eilutės:
Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai Pridėtos 474-475 eilutės:
Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės Pridėtos 488-489 eilutės:
Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą. 2013 vasario 19 d., 10:32
atliko -
Pakeista 470 eilutė iš:
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia. į:
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia. 2013 vasario 19 d., 10:27
atliko -
Pridėtos 483-486 eilutės:
Sieti aplinkybes su keturiais kampais Kalbos Pridėtos 488-489 eilutės:
Veiksmu +3 šventoji Dvasia jungia Dievo Tėvo veiksmą +1 ir Dievo Sūnaus veiksmą +2. 2013 vasario 19 d., 02:19
atliko -
Pridėtos 482-483 eilutės:
Kalbas išgyventų savarankiškas Dievas (Tėvas), užtikrintas Dievas (Sūnus), ramus Dievas (Dvasia). 2013 vasario 19 d., 02:18
atliko -
Pakeista 481 eilutė iš:
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. į:
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?) 2013 vasario 19 d., 02:17
atliko -
Pakeistos 473-478 eilutės iš
į:
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. 2013 vasario 19 d., 02:10
atliko -
Pakeistos 472-478 eilutės iš
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina. į:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
2013 vasario 19 d., 02:08
atliko -
Pakeista 472 eilutė iš:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. į:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina. 2013 vasario 19 d., 02:06
atliko -
Pakeistos 470-472 eilutės iš
Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. į:
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia. Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. 2013 vasario 19 d., 02:03
atliko -
Pakeista 470 eilutė iš:
Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. į:
Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. 2013 vasario 19 d., 01:58
atliko -
Pridėtos 469-470 eilutės:
Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. 2013 vasario 19 d., 01:46
atliko -
Pridėtos 462-471 eilutės:
Kaip Dievas dalyvauja pirminėse sandarose ir antrinėse sandarose? Dievas dvejoja, tai iššaukia padalinimus. Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas). Kaip? Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas. Ištrintos 512-518 eilutės:
Kaip Dievas dalyvauja pirminėse sandarose ir antrinėse sandarose? Dievas dvejoja, tai iššaukia padalinimus. Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas). Kaip? 2013 vasario 19 d., 01:42
atliko -
Pridėtos 503-509 eilutės:
Kaip Dievas dalyvauja pirminėse sandarose ir antrinėse sandarose? Dievas dvejoja, tai iššaukia padalinimus. Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas). Kaip? 2013 vasario 04 d., 09:17
atliko -
Pridėtos 392-393 eilutės:
Pasirinkti save ar Dievą, tai rinktis gyvenimą ar amžiną gyvenimą. 2013 vasario 03 d., 14:31
atliko -
Pridėtos 390-391 eilutės:
Kaip gali sutapti Dievo ir Mano požiūriai, jei žiūrime priešingomis kryptimis? 2013 vasario 01 d., 18:06
atliko -
Pakeista 277 eilutė iš:
į:
Pakeistos 280-282 eilutės iš
į:
Esmė įsakymo: Mylėk savo artimą kaip save patį Iš šito įsakymo ir jo išsaugojamos laisvės turi išplaukti antrinės sandaros. O antrines sandaras apibrėžia trokštantis Dievas netroškimų santvarkoje. Meilė reiškiasi jo troškimu. Savastis, tai trokštantįjį atitinkanti santvarka, o artimas yra kita santvarka. Tad artimą reikia mylėti ne jam atitinkančiu troškimu, o sau atitinkamu troškimu. Artimo dvejones išgyvename ne jam atitinkamu užtikrintumu, o savo savarankiškumu, pavyzdžiui. Taip atsiveria laisvė, kurią išsako padalinimai. Tai įvairumas požiūrių, ir požiūrių į požiūrius, ir požiūrių į požiūrius į požiūrius. Kaip tad santvarkas susieti su paskirais įsakymais, ko nedaryti? 2013 vasario 01 d., 15:23
atliko -
Pakeistos 271-272 eilutės iš
į:
Pakeistos 275-280 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų pavyzdžiai. į:
Dešimt Dievo įsakymų pavyzdžiai
2013 vasario 01 d., 12:21
atliko -
Pakeistos 243-244 eilutės iš
Tokiomis progomis susigaudau, kokią nuostabią malonę patyriau, kad galiu išvysti tokią nepaprastą tiesą, tarsi atsivėrusį kraštovaizdį, išklojantį man žemėlapį, kokiais keliais galiu eiti, ir padrąsinantį kopti vis aukščiau. Aš tada jau nuoširdžiai šlovinu Dievą, koks jis man geras, koks jisai nuostabus ir didingas. Būna kad atsiklaupiu ir persižegnoju, nuolankus. Juk aš tikėjau, o jis mano tikėjima pateisino, su kaupu! Tad jį būtinai prisimenu. į:
Tokiomis progomis susigaudau, kokią nuostabią malonę patyriau, kad galiu išvysti tokią nepaprastą tiesą, tarsi atsivėrusį kraštovaizdį, išklojantį man žemėlapį, kokiais keliais galiu eiti, ir padrąsinantį kopti vis aukščiau. Aš tada jau nuoširdžiai šlovinu Dievą, koks jis man geras, koks jisai nuostabus ir didingas. Būna kad atsiklaupiu ir persižegnoju, nuolankus. Juk aš tikėjau, o Dievas mano tikėjima pateisino, su kaupu! Tad jį būtinai prisimenu. Pakeistos 247-251 eilutės iš
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis. Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda? Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės. į:
Nuo to laiko, bene 2000 metais, skyriau keturias "pirmines sandaras" (santvarkas, kuriomis žmogus netrokšta nieko, kažko, betko, visko) ir šešias "antrines sandaras" (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos). Numačiau, kad Dievo įsijautimais pavyks vieningai apibrėžti visas man žinomas sandaras. Pavyks jas patikslinti, suderinti ir išvesti. Tačiau tai sekasi sunkiai, sunkiai! Užtat galimas ryšys su dešimt Dievo įsakymų tapo aiškesnis. Juk dešimt sandarų šeimų atitinka keturis ketverybės lygmenis ir šešias jų poras. Vadinas, atitinka 4 ženklų rūšis ir 6 ženklų savybes. Manytina, jog dešimt Dievo įsakymų išsidėsto panašiai. O tai laikau kelženkliu, padrąsinančiu, jog einu teisingu keliu, jei taip reikšmingai įsipaišo tokia svarbi tikėjimo tiesa. 2013 vasario 01 d., 11:20
atliko -
Pakeistos 241-245 eilutės iš
Supratau jog tokiu būdu iš vienos iš keturių santvarkų (žmogaus netroškimų, Dievo troškimų, kurias paskui vadinau "pirminėmis sandaromis") pavyko išvesti vieną iš šešių likusių santvarkų (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir pagrindimo, įvardijimo bei pasakojimo kalbos, kurias paskui vadinau "antrinėmis sandaromis"). apie išeidavo pasivaikščioti į:
Supratau jog tokiu būdu iš vienos iš keturių santvarkų (žmogaus netroškimų, Dievo troškimų, kurias paskui vadinau "pirminėmis sandaromis") pavyko išvesti vieną iš šešių likusių santvarkų (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir pagrindimo, įvardijimo bei pasakojimo kalbos, kurias paskui vadinau "antrinėmis sandaromis"). Kaip išvesti kitas? Supratau, kad suporavau vieno laipsnio Dievą - savarankišką, trokštantį nieko - ir kito laipsnio santvarką - dvejonių, netrokštančių kažko. Vadinas, Dievo troškimas ir santvarkos netroškimai buvo skirtingų laipsnių. Galėtų būti šešios tokios poros! Tokiomis progomis susigaudau, kokią nuostabią malonę patyriau, kad galiu išvysti tokią nepaprastą tiesą, tarsi atsivėrusį kraštovaizdį, išklojantį man žemėlapį, kokiais keliais galiu eiti, ir padrąsinantį kopti vis aukščiau. Aš tada jau nuoširdžiai šlovinu Dievą, koks jis man geras, koks jisai nuostabus ir didingas. Būna kad atsiklaupiu ir persižegnoju, nuolankus. Juk aš tikėjau, o jis mano tikėjima pateisino, su kaupu! Tad jį būtinai prisimenu. 2013 vasario 01 d., 10:49
atliko -
Pakeistos 230-241 eilutės iš
Kartą Čikagoje, žvarbų žiemos vakarą, ėjau ilgo, aukštai pakelto plento šaligatviu, iš kurio matėsi vidumiesčio dangoraižiai. Bandžiau naujai pamąstyti, iš pagrindų, kaip viską aprėpti ir suvesti. Gal buvo kažkiek liūdna, gal siekiau Dievo bendrystės. Naujai pagalvojau, ką mąsto Dievas, kaip įsivaizduoju? Įsivaizdavau, kaip Dievas klausia savęs, Ką kitą turėčiau veikti? ir kitus klausimus, būtent dvejones, kurias buvau ištyręs. Ir supratau, kada Dievas klausia, Kaip kitaip turėčiau elgtis? tuomet iškyla du požiūriai, sudaromos sąlygos būties klausimui, vyksta visko padalinimas į dvi dalis. į:
Kartą Čikagoje, žvarbų žiemos vakarą, ėjau ilgo, aukštai pakelto plento šaligatviu, iš kurio matėsi vidumiesčio dangoraižiai. Bandžiau naujai pamąstyti, iš pagrindų, kaip viską aprėpti ir suvesti. Gal buvo kažkiek liūdna, gal siekiau Dievo bendrystės. Naujai pagalvojau, ką mąsto Dievas, kaip įsivaizduoju? Įsivaizdavau, kaip Dievas klausia savęs, Ką kitą turėčiau veikti? ir kitus klausimus, būtent dvejones, kurias buvau ištyręs. Ir supratau, kada Dievas klausia, Kaip kitaip turėčiau elgtis? tuomet iškyla du požiūriai, sudaromos sąlygos būties klausimui, vyksta visko padalinimas į dvi dalis. Mat, vienų vienasis Dievas, kurį taip mąstau, yra kaip veidrodis, kaip tuštuma, išryškinantis mano proto ribas, mano dvasios sandarą. Taip ir pastebėjau, jog Dievas įvairiai dvejodamas iššaukia visko padalinimus:
Padalinimai išsirikiuoja būtent ta tvarka, kurią išsirikiuoja dvejonės, tai yra, kaip išsirikiuoja dvejones atitinkančios ženklų savybės, ketverybės laipsnių poros. Supratau jog tokiu būdu iš vienos iš keturių santvarkų (žmogaus netroškimų, Dievo troškimų, kurias paskui vadinau "pirminėmis sandaromis") pavyko išvesti vieną iš šešių likusių santvarkų (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir pagrindimo, įvardijimo bei pasakojimo kalbos, kurias paskui vadinau "antrinėmis sandaromis"). 2013 vasario 01 d., 10:12
atliko -
Pridėtos 228-234 eilutės:
Dažnai sau parenku vieną ar kitą klausimą, kartais patį sunkiausią ar giliausią ar plačiausią, kurį galėčiau vis prisiminti ir pasvarstyti, kada tik mano protas laisvas, pavyzdžiui, kada išeinu pabėgioti ar važiuoju kur autobusu. Prisimenu, profesorius Robert Soare mums pasakojo apie logiką Sacks, kuris skirdavo laiko kiekvieną dieną pasivaikščioti ir pasamprotauti, kaip apvaldyti begalinį skaičių prasižengimų, taip kad jam po metų kitų tai pavyko. Ką sugalvoju užsirašau arba bandau taip įsiminti, kad galėčiau surašyti grįžęs. Kartą Čikagoje, žvarbų žiemos vakarą, ėjau ilgo, aukštai pakelto plento šaligatviu, iš kurio matėsi vidumiesčio dangoraižiai. Bandžiau naujai pamąstyti, iš pagrindų, kaip viską aprėpti ir suvesti. Gal buvo kažkiek liūdna, gal siekiau Dievo bendrystės. Naujai pagalvojau, ką mąsto Dievas, kaip įsivaizduoju? Įsivaizdavau, kaip Dievas klausia savęs, Ką kitą turėčiau veikti? ir kitus klausimus, būtent dvejones, kurias buvau ištyręs. Ir supratau, kada Dievas klausia, Kaip kitaip turėčiau elgtis? tuomet iškyla du požiūriai, sudaromos sąlygos būties klausimui, vyksta visko padalinimas į dvi dalis. apie išeidavo pasivaikščioti 2013 vasario 01 d., 09:15
atliko -
Ištrintos 0-38 eilutės:
Pakeistos 887-926 eilutės iš
į:
2013 vasario 01 d., 09:10
atliko -
Pridėtos 1-39 eilutės:
2013 sausio 31 d., 19:55
atliko -
Pridėtos 249-255 eilutės:
Neigiamų įsakymų ryšiai su kitomis sandaromis
Pridėtos 258-259 eilutės:
Dešimt Dievo įsakymų pavyzdžiai. Pakeistos 264-270 eilutės iš
Šeši įsakymai susiję su poreikiais. Šeši įsakymai susiję su Jėzaus Kristaus antitezėmis. Ar šeši įsakymai susiję su lūkesčiais? Ar su neigiamais jausmais, neapykanta, ir t.t.? Šeši įsakymai susiję su aštuoniais pasirinkimais, su aštuonerybe. į:
Strategija viską suvesti 2013 sausio 31 d., 19:26
atliko -
Pakeistos 235-237 eilutės iš
Minčių sodo darbo grupės į:
Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės. Įsakymai sąvokų kalba Pakeistos 249-251 eilutės iš
Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs. Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės. į:
Minčių sodo darbo grupės Autorinių teisių algebra John Caswell verslo lygtis 2013 sausio 31 d., 17:58
atliko -
Pridėtos 173-179 eilutės:
Jėzus visada tikisi, jog esame viena. Šitą išsiaiškinau iš Šv.Morkaus evangelijos, kuri labai jausminga, tad iš kurios rinkau visus atvejus, kada Jėzus kažkokį jausmą išgyveno. Iš jo išgyvenimų supratau jo lūkestį, jog esame viena. Kartą įsijaučiau ir patyriau:
Įsidėmėkime, kaip sausos sąvokos, kaip kad viena su kažkuo, iššaukia mūsų ryškiausius jausmus, kaip antai, nuostabą. Būtent šito ir siekiu, sausom sąvokom išsakyti ir iššaukti mūsų išgyvenimus, aiškiai, tiksliai, spalvingai, prasmingai ir naudingai. Pakeistos 192-193 eilutės iš
Neprisimenu, kada man dingtelėjo, jog gali būti dešimt sandarų šeimų, keturios ir šešios, ir jos gali atitikti dešimt Dievo įsakymų. Tai būtų lyg ir prasminga. Tačiau tai reikštų, jog yra dar viena sandara, kitas aprėpianti, kurią reikėtų paaiškinti ir kildinti. į:
Neprisimenu, kada man dingtelėjo, jog iš viso gali būti dešimt sandarų šeimų, keturios ir šešios, ir jos gali atitikti dešimt Dievo įsakymų. Atitikimas būtų lyg ir prasmingas. Tačiau tai reikštų, jog yra dar viena sandara, kitas aprėpianti, kurią reikėtų paaiškinti ir kildinti. Pakeistos 229-230 eilutės iš
į:
Pirminės ir antrinės sandaros Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis. Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda? Ištrintos 262-267 eilutės:
Pirminės ir antrinės sandaros Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis. Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda? 2013 sausio 31 d., 14:49
atliko -
Pridėtos 207-218 eilutės:
Sandarų išdėstymas aštuongubiu keliu Aš stengiuos visas sandaras suprasti ir išsakyti ko ryškiau, tiksliau, teisingiau. Tada ir prieštaravimai tampa įdomūs bei prasmingi. Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išoriniai kontekstai. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. Ketvirta visko savybė, tai kad ji būtina sąvoka - tad neigiant šią savybę, gautųsi nebūtinumas. Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Tad aštuongubis kelias sieja vienybės ir nulybės atvaizdus, ar bent jų paneigimus. Ką tai galėtų reikšti? Tarsi nulybę ir vienybę sulygina paneigiant visa tai, kas juos kaip nors atskirtų, užtat dvasios (nulybės) ir sandaros (vienybės) vienumą naujai išsakant ar tiesiog įsakant. Nebūtinumas - tai gali būti jokia iš trijų sandarų - o beprasmybė, tai visos trys sandaros kartu paėmus, kada, matyt, jos nieko negali pasakyti, nes nebėra laisvumo ir viskas per daug išsakyta. Tokiu būdu aštuongubis kelias yra sandara suvedanti daugybę sandarų. Mane labai padrąsina, kada man jau žinomos sandaros vienas kitą suveda, taip kad nereikia ieškoti vis naujų sandarų. Jaučiu, kad sandaros kartojasi, jos gali išsibaigti ir pačios į kažką susivesti. Tada panašu, kad tikrai įmanoma viską žinoti. Pridėta 223 eilutė:
Ištrintos 262-269 eilutės:
Sandarų išdėstymas aštuongubiu keliu Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išoriniai kontekstai. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. Ketvirta visko savybė, tai kad ji būtina sąvoka - tad neigiant ją, gautųsi nebūtinumas. Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Tad aštuongubis kelias sieja vienybės ir nulybės atvaizdus, ar bent jų paneigimus. Ką tai galėtų reikšti? Tarsi nulybę ir vienybę sulygina paneigiant visa tai, kas juos kaip nors atskirtų, užtat dvasios (nulybės) ir sandaros (vienybės) vienumą naujai išsakant ar tiesiog įsakant. Nebūtinumas - tai gali būti jokia iš trijų sandarų - o beprasmybė, tai visos trys sandaros kartu paėmus, kada, matyt, jos nieko negali pasakyti, nes nebėra laisvumo ir viskas per daug išsakyta. 2013 sausio 31 d., 12:26
atliko -
Pakeista 195 eilutė iš:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3 x 4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą? į:
Kubas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kubas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 = 6 + 8 + 12 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3 x 4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą? 2013 sausio 31 d., 12:25
atliko -
Pakeistos 195-196 eilutės iš
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą? į:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3 x 4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą? Pridėtos 198-205 eilutės:
Proto ribos Gali atrodyti, kad čia viskas gal ir susideda, gal ir susidėtų. Galima pamanyti, o gal šita visa veikla, šitas žaidimas, tiesiog atspindi Andriaus protą, ką jisai mąsto? ir jo minčių vidinį nuoseklumą? Taip, būtent šito tikiuosi. Jeigu man pavyks savo protelį išnarplioti ir tvarkingai pristatyti, tai gal suprasiu, koks jis iš tiesų paprastas, žavus ir veiksmingas. Gal atpažinsite, jog tai ir jūsų protelis, tai mūsų visų. Gal iš jo susigaudysime, kokia gyvenimo esmė, ir tiesiog visa ką Dievas norėtų, kad mes galėtumėme iš savęs susigaudyti. Užtat ko toliau, to labiau man auga viltys, jog sekasi ir tikrai pavyks viską žinoti. 2013 sausio 31 d., 11:59
atliko -
Pridėtos 181-198 eilutės:
Yra be to padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Taip pat manau, kad yra trys kalbos: pagrindimo, įvardijimo ir pasakojimo. Tai lyg ir visos sandaros, kurias kada aptikau. Ilgai abejojau ar dešimt Dievo įsakymų yra sandara. Ar tai nėra tik kratinys, kažkokia samplaika? Jinai nėra paprasta, ne du ar trys ar keli. Jos vidinė sąranga neakivaizdi. Paskiri įsakymai lyg ir neturi bendrų bruožų. Gal svarbiausia, nematyti, kur gyvenime ji pasitaikytų. Net ir kada nutuokiau, jog yra keturi įsakymai mylėti Dievą ir šeši įsakymai mylėti artimą, jinai atrodė dirbtinai sukergta. Neprisimenu, kada man dingtelėjo, jog gali būti dešimt sandarų šeimų, keturios ir šešios, ir jos gali atitikti dešimt Dievo įsakymų. Tai būtų lyg ir prasminga. Tačiau tai reikštų, jog yra dar viena sandara, kitas aprėpianti, kurią reikėtų paaiškinti ir kildinti. 24 Kada man pavyko išgvildenti pasakojimo kalbą, tada tikėjausi jo pagrindu greitai išaiškinti ir kitas dvi kalbas, pagrindimo ir įvardijimo. Pasakojimo kalba mus veda iš 6 balsų, keliančių įtampą, į 8 įmanomas pasakų rūšis. Pagalvojau, kad 6 balsai, tai 6 atvaizdai, o 8 pasakų rūšys, tai 8 padalinimai. Trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Pastebėjau, kad yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. Vadinasi, šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Panašiai su kalbomis, galim įsivaizduoti, kad pasakojimas reiškiasi dvejybe vedančia iš 3 x 2 atvaizdų į 2 x 4 padalinimų, įvardijimas ketverybe vedančia iš 2 x 4 padalinimų į 4 x 3 aplinkybes, o pagrindimas trejybe vedančia iš 4 x 3 aplinkybių į 3 x 2 atvaizdus. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas. Kubas Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą? http://www.ms.lt/uploads/kubas.png Ištrintos 241-248 eilutės:
24 ir kubas Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas. Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą? http://www.ms.lt/uploads/kubas.png 2013 sausio 31 d., 10:47
atliko -
Pakeistos 171-173 eilutės iš
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyva, gyvybinga, gyvenimiška, įkvėpianti, padrika, laki, nesuvaržoma, plati sąvoka, kokios reikia įprasminti tai, ką išgyvename, o buvimas viena yra sausa, siaura, tiksli, dalykiška, moksliška, vienaprasmiška, sudėliota, tvarkinga, suvaldyta sąvoka, kokios reikia tai naudingai išsakyti. ''' į:
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyva, gyvybinga, gyvenimiška, įkvėpianti, padrika, laki, nesuvaržoma, plati sąvoka, kokios reikia įprasminti tai, ką išgyvename, o buvimas viena yra sausa, siaura, tiksli, nuobodi, dalykiška, moksliška, vienaprasmiška, sudėliota, tvarkinga, suvaldyta sąvoka, kokios reikia tai naudingai išsakyti. Dešimt sandarų šeimų Man labai rūpėjo aprėpti ir išvesti visas sandaras, kurias buvau aptikęs. Galvojau, kad kuo nuodugniau jas išvesiu, tuo giliau jas suprasiu, tuo gražiau jos susidės, tuo tiksliau ir teisingiau jas pavyks apibrėžti, kol galiausiai jos suguls taip, kad viskas, viskas bus aišku. O tada jau įsijausiu, ką jos tuomi pasako ir susigaudysiu, kokia gyvenimo esmė. Iš tiesų, atkaklus mąstymas, gvildenimas ir rakinėjimas, minčių kaupimas, kaip tik manyje vystė vidinę kalbą, sandarų, požiūrių ir sąvokų kalbą, kuria galėjau vis daugiau ką pamąstyti. Kartojosi klausimai ir atsakymai, taip kad mąstydamas įvairiausiomis kryptimis, supratau, jog esmines sandaras esu kaip ir apžvelgęs. Galiu pamąstyti, kaip jos visos susideda, į ką susiveda, iš ko išplaukia? Žinojau, kad yra keturios sandarų šeimos atitinkančios troškimus. Dievas trokšta nieko, yra savarankiškas, o mes išgyvename poreikius; Dievas trokšta kažko, yra užtikrintas, o mes abejojame; Dievas trokšta betko, yra ramus, o mes kažko tikimės; Dievas trokšta visko, yra mylintis, o mes gyvename vertybėmis. 2013 sausio 31 d., 10:15
atliko -
Pridėtos 161-162 eilutės:
Jeigu nedarysiu blogo, tai beliks daryti gerą. Jeigu visada mylėsiu draugą - tikrą draugą, kuris tikrai mane myli ir palaiko - tada gyvenimas duos ir tokių draugų, kurių nemėgstu ar nenoriu ar net neapkenčiu, taip kad išmoksiu visus mylėti. Jeigu mylėsiu artimą, tai mane likimas susies ir su tais, kurie dabar gal ir labai tolimi. Pridėtos 172-173 eilutės:
''' 2013 sausio 31 d., 10:05
atliko -
Pakeista 169 eilutė iš:
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyvenimiška sąvoka, o buvimas viena yra į:
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyva, gyvybinga, gyvenimiška, įkvėpianti, padrika, laki, nesuvaržoma, plati sąvoka, kokios reikia įprasminti tai, ką išgyvename, o buvimas viena yra sausa, siaura, tiksli, dalykiška, moksliška, vienaprasmiška, sudėliota, tvarkinga, suvaldyta sąvoka, kokios reikia tai naudingai išsakyti. 2013 sausio 31 d., 09:36
atliko -
Pridėtos 162-169 eilutės:
Būti viena Atsakymas į kurį viskas susiveda turėtų būti itin gyvenimiškas, turiningas, bet taip pat turėtų būti išreiškiamas sandara, kad būtų naudingas. Matome, kad meilė yra esminė sąvoka, juk Jėzus įsako mylėti Dievą ir mylėti artimą. Tačiau, kas yra meilė? Kaip ją apibrėžti? Šv.Jono evangelijoje įsidėmėjau Jėzaus asmenišką pabendravimą su savo Tėvu. Jame jisai kalba apie meilę ir buvimą vienu tarsi tai būtų vos ne tas pats: Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyvenimiška sąvoka, o buvimas viena yra 2013 sausio 30 d., 20:38
atliko -
Pakeistos 161-164 eilutės iš
Užtat jaučiasi, kad čia iš tikrųjų "pakartotas įstatymas". Savotiška, kad tarp Mozės knygų yra penktoji, Pakartoto Įsakymo, kuriame atkartojama tai, kas kitose išsakyta. Argi tobulas rašytojas taip rašytų tobulą knygą? Taip ir čia, savotiška, jog tą patį tarsi galima įsakyti dvejaip: daryk gerą ir nedaryk blogo. Tarsi sutampa du požiūriai: dieviškas ir žmogiškas. į:
Užtat jaučiasi, kad čia iš tikrųjų "pakartotas įstatymas". Savotiška, kad tarp Mozės knygų yra penktoji, Pakartoto Įsakymo, kuriame atkartojama tai, kas kitose išsakyta. Argi tobulas rašytojas taip rašytų tobulą knygą? Taip ir čia, savotiška, jog tą patį tarsi galima įsakyti dvejaip: daryk gerą ir nedaryk blogo. Tokiu būdu sutampa du požiūriai: dieviškas ir žmogiškas. Dievo dvejonės Pridėtos 175-177 eilutės:
2013 sausio 30 d., 20:31
atliko -
Pakeistos 113-114 eilutės iš
Įsakyta mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu (Lukas 10, žr. taip pat Matas 22, Morkus 12). Ar tai kuria nors tvarka atitinka keturiem įsakymams? į:
Įsakyta mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu (Lukas 10, žr. taip pat Matas 22, Morkus 12). Ar tai kuria nors tvarka atitinka keturiems įsakymams? Pakeistos 159-160 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų atitinkamai susiskirsto į keturis įsakymus mylėti Dievą ir šešis įsakymus mylėti artimą. Pirmieji išsakyti teigiamai, ką mums daryti, o pastarieji išsakyti neigiamai, ko nedaryti. į:
Dešimt Dievo įsakymų atitinkamai susiskirsto į keturis įsakymus mylėti Dievą ir šešis įsakymus mylėti artimą. Savaip apibendrindavau, nors tai ginčytina, jog pirmieji išsakyti teigiamai, ką mums daryti, o pastarieji išsakyti neigiamai, ko nedaryti. Maždaug taip: daryk gerą ir nedaryk blogo. Užtat jaučiasi, kad čia iš tikrųjų "pakartotas įstatymas". Savotiška, kad tarp Mozės knygų yra penktoji, Pakartoto Įsakymo, kuriame atkartojama tai, kas kitose išsakyta. Argi tobulas rašytojas taip rašytų tobulą knygą? Taip ir čia, savotiška, jog tą patį tarsi galima įsakyti dvejaip: daryk gerą ir nedaryk blogo. Tarsi sutampa du požiūriai: dieviškas ir žmogiškas. 2013 sausio 30 d., 20:24
atliko -
Pakeistos 113-117 eilutės iš
Jėzus mus r
į:
Įsakyta mylėti Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu (Lukas 10, žr. taip pat Matas 22, Morkus 12). Ar tai kuria nors tvarka atitinka keturiem įsakymams? 2013 sausio 30 d., 19:27
atliko -
Pridėtos 114-117 eilutės:
2013 sausio 30 d., 19:17
atliko -
Pridėtos 113-114 eilutės:
Jėzus mus r Pakeistos 153-161 eilutės iš
Tad išryškėja du skirtingi įsakymai, kuriuos Jėzus iškelia ir suveda: Mylėti Dievą ir Mylėti artimą, kaip save patį. Arba, kaip nagrinėjau, Mylėti priešą ir Mylėti draugą. į:
Tad išryškėja du skirtingi įsakymai, kuriuos Jėzus iškelia ir suveda: Mylėti Dievą (būk tobulas) ir Mylėti artimą, kaip save patį (būk tapatus). Arba, kaip nagrinėjau, Mylėti priešą ir Mylėti draugą. Mylėti Dievą, tai gyventi plačiai, visapusiškai, besąlygiškai, dieviškai. Mylėti artimą, tai apsiriboti tuo, kas čia pat. Tarsi visi, veikdami vietoje, sudalyvaujame visatoje, taip kaip mums dera. Jėzus šiuos du įstatymus įkūnija, nes jisai tobulas, būdamas Dievas, ir mums tapatus, būdamas žmogus. Per jį mes, netobuli žmonės, galime būti viena su Dievu. Dešimt Dievo įsakymų atitinkamai susiskirsto į keturis įsakymus mylėti Dievą ir šešis įsakymus mylėti artimą. Pirmieji išsakyti teigiamai, ką mums daryti, o pastarieji išsakyti neigiamai, ko nedaryti. 2013 sausio 30 d., 13:22
atliko -
Pakeistos 131-132 eilutės iš
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Bet jam nepatiko, kad aš per daug šaižus, tiesmukiškas, reiklus, kraštutiniškas, atgrasus. Man būdavo gaila, nes vertinau jo mąstymą, nors man atrodė, kad jis atsisako gyventi pagal savo nuostatas. Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime pakelti žmoniją? Norėdavau jam atsakyti, paprasčiausias būdas, tai dirbti su kitais, nepaisant ar juos mėgsti. į:
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Bet jam nepatiko, kad aš per daug šaižus, tiesmukiškas, reiklus, kraštutiniškas, atgrasus. Man būdavo gaila, nes vertindavau jo užmojus, nors man atrodė, kad jis atsisako gyventi pagal savo nuostatas. Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime pakelti žmoniją? Norėdavau jam atsakyti, paprasčiausias būdas, tai dirbti su kitais, nepaisant ar juos mėgsti. Pridėtos 150-151 eilutės:
Tad išryškėja du skirtingi įsakymai, kuriuos Jėzus iškelia ir suveda: Mylėti Dievą ir Mylėti artimą, kaip save patį. Arba, kaip nagrinėjau, Mylėti priešą ir Mylėti draugą. 2013 sausio 30 d., 13:19
atliko -
Pakeistos 73-79 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, A laiko tiesiog įvadu, B kartu su C laiko pirmuoju įsakymu, o K ir L laiko skirtingais įsakymais. į:
Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas K rašomas taip:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, A laiko tiesiog įvadu, B kartu su C laiko pirmuoju įsakymu, o L ir M laiko skirtingais įsakymais. Pakeista 131 eilutė iš:
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime į:
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Bet jam nepatiko, kad aš per daug šaižus, tiesmukiškas, reiklus, kraštutiniškas, atgrasus. Man būdavo gaila, nes vertinau jo mąstymą, nors man atrodė, kad jis atsisako gyventi pagal savo nuostatas. Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime pakelti žmoniją? Norėdavau jam atsakyti, paprasčiausias būdas, tai dirbti su kitais, nepaisant ar juos mėgsti. 2013 sausio 30 d., 13:10
atliko -
Pakeistos 125-127 eilutės iš
Kartą skaičiau Jėzaus palyginimą apie gerąjį samarietį ir įsidėmėjau jo žodžius, Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas? Mat, Jėzus buvo įsakęs mylėti savo artimą kaip save patį. Tad jo paklausė, O kas gi mano artimas? Jėzus atsiliepė palyginimu, kaip samarietis - kitatikis pasirūpino pusgyviu žmogumi, kurį rado ant kelio. Kunigai savo pamoksluose visada pabrėžia, kaip samarietis mylėjo savo artimą. Užtat nustebau, atidžiai skaitydamas, jog Jėzus kalba ne apie samariečio artimą, o apie nukentėjusio artimą. Jėzus klausia, kas buvo nukentėjusio artimas? Ir jam atsako, Tas, kuris parodė jam gailestingumą. Tad mylėti artimą yra mylėti tą samarietį, kuris manęs pasigailėjo, kuris buvo geras man. Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, ydingiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Užtat vertinu, kad Irena mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai pastoviai palaiko ir kitus. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ireną gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės. į:
Kartą skaičiau Jėzaus palyginimą apie gerąjį samarietį ir įsidėmėjau jo žodžius, Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas? (Lukas 10) Mat, Jėzus buvo įsakęs mylėti savo artimą kaip save patį. Tad jo paklausė, O kas gi mano artimas? Jėzus atsiliepė palyginimu, kaip samarietis - kitatikis pasirūpino pusgyviu žmogumi, kurį rado ant kelio. Kunigai savo pamoksluose visada pabrėžia, kaip samarietis mylėjo savo artimą. Užtat nustebau, atidžiai skaitydamas, jog Jėzus kalba ne apie samariečio artimą, o apie nukentėjusio artimą. Jėzus klausia, kas buvo nukentėjusio artimas? Ir jam atsako, Tas, kuris parodė jam gailestingumą. Tad mylėti artimą yra mylėti tą samarietį, kuris manęs pasigailėjo, kuris buvo geras man. Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, ydingiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Šalia to, Irena iš tų žmonių, prie kurių asmeniškai nelinkstu, nors sutikčiau, kad tai verčiau ne jos, o mano būdo išdava. Užtat vertinu, kad Irena mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai pastoviai palaiko ir kitus. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ireną gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės. Kunigai ir žmonės šį palyginimą supranta visai kitaip. Jiems nerūpi mąstyti, tai kas aiškiai parašyta. Užtat Jėzus kalbėjo palyginimais, kad regėdami, galėtų nematyti, ir matydami, galėtų nesuprasti, ir nesuprasdami, galėtų būti neišgelbėtais! (Lukas 8, Matas 13 - siūlau pasitikrinti vertimą!) Jėzus bijojo pažeisti žmonių laisvę, užtat kalbėdavo aiškiai tiktai jau įtikėjusiems. Kunigai ir žmonės skaito ir supranta, kaip jiems patogiau: kad Jėzus liepia kažko labai daug, būtent atsisakyti savęs vardan kiekvieno nelaimės ištikusio, arti ar toli. Juk nuo tokio įsakymo lengva išsisukti, juk visi turime bėdų ir pažįstame, kas jų turi, ir visgi, visuomenė mūsų nevers mylėti kažkokius vargšus ar iš viso su jais bendrauti. Jėzus gi įsako kažką daug paprastesnio, ko žmonės nenori girdėti: mylėti savo geradėją, net jeigu jis tau asmeniškai nepatinka. "Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime 2013 sausio 30 d., 12:19
atliko -
Pakeistos 133-134 eilutės iš
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, ir gal su pagrindu, bet galiu atsisakyti savo neapykantos vardan už save aukštesnio vado ar platesnio tikslo. į:
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, ir gal su pagrindu, bet galiu atsisakyti savo neapykantos vardan aukštesnio vado ar platesnio tikslo. Pakeistos 137-145 eilutės iš
Visgi, toks susiskaldymas yra toks svetimas, kad nė aš, nė kiti, negalim viens kitam iš savęs liepti, Mylėk priešą! Geriausiu atveju galim tai atkartoti. Juk kaip aš galiu tave įpareigoti taip esmingai atsisakyti savęs? Galiu įpareigoti nebent savo pagrindu, kurio, matyt, neatsisakiau! Tad tokia mintis, nors jinai žavi ir teisinga, negali kilti iš mūsų, bet kyla tik iš aukščiau, būtent iš Dievo. Užtat šis ir kiti dieviško mąstymo atvejai yra tas įrodymas, jog Jėzus yra Dievas, kuris mane įtikina. Ne vienas buvo nukryžiuotas; ne vienas prisikėlė iš numirusių; ne vienas save paaukojo vardan kitų, gerų ir blogų. Bet tiktai vienas Jėzus Kristus kalbėjo taip, kaip mąsto Dievas, o ne žmonės. Aš matau, jis kalba tai, ko be jo neįstengiu. Kas gali, tegul kalba! į:
Visgi, toks susiskaldymas yra toks svetimas, kad nė aš, nė kiti, negalim viens kitam iš savęs liepti, Mylėk priešą! Geriausiu atveju galim tai atkartoti. Juk kaip aš galiu tave įpareigoti taip esmingai atsisakyti savęs? Galiu įpareigoti nebent savo pagrindu, kurio, matyt, neatsisakiau! Tad tokia mintis, nors jinai žavi ir teisinga, negali kilti iš mūsų, bet kyla tik iš aukščiau, būtent iš Dievo. Užtat šis ir kiti dieviško mąstymo atvejai yra tas įrodymas, jog Jėzus yra Dievas, kuris mane įtikina. Ne vienas buvo nukryžiuotas; ne vienas prisikėlė iš numirusių; ne vienas save paaukojo vardan kitų, gerų ir blogų. Bet tiktai vienas Jėzus Kristus kalbėjo taip, kaip mąsto Dievas, o ne žmonės. Aš matau, jis kalba tai, ko be jo neįstengiu. Kas gali, tegul kalba! ir kas negali, tegul liudija! Jėzus paaiškina savo įsakymą mylėti priešą: Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, tai kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. (Matas 5) Viršuj aiškinau, kad Jėzus moko, jog mylėti artimą, tai mylėti draugą, tą, kuris tave myli. Visi susigaudo taip elgtis, juk taip žmonės vienas kitam atsilygina. Užtat Jėzaus pasekėjai išsiskiria nebent ir būtent mylėdami priešą. Tai yra Jėzaus sekimo esmė - ne atgaila, ne atsivertimas, ne tikėjimas, ne bažnyčia - o meilė priešui, visa kas tik tai palaiko. Jėzus moko, kad mylėdami priešą, elgiamės besąlygiškai ir tobulai, elgiamės kaip Dievas elgiasi, tad esame jo vaikai. Savo elgesiu sutampame su Dievu. Užtat sutaps ir mūsų likimas, mūsų atlygis, kaip tėvas kalbėjo doram sūnui, "Visa kas mano yra tavo." Pakartotas įstatymas 2013 sausio 30 d., 11:07
atliko -
Pakeista 111 eilutė iš:
Įsakymai išsirikiuoja ketverybės eilės tvarka. Tokia išsirikiavimo tikimybė ne per didelė. Taip išsirikiuoja 2 deriniai iš 24 galimų. į:
Įsakymai išsirikiuoja ketverybės eilės tvarka. Tokia išsirikiavimo tikimybė ne per didelė, 8%, juk eilės tvarka išsirikiuoja 2 rikiuotės iš 24 galimų. 2013 sausio 30 d., 11:04
atliko -
Pakeistos 133-134 eilutės iš
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, bet galiu atsisakyti savo į:
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, ir gal su pagrindu, bet galiu atsisakyti savo neapykantos vardan už save aukštesnio vado ar platesnio tikslo. Tai paaiškina kodėl, kiek patyriau, bedievis negali mylėti priešo. Juk tam reikia suskaldyti savo valią ir pripažinti kitą valią, aukštesnę už savo, ir jai paklusti ne išore, o vidumi, visu atsidavimu. Užtat doras ateistas visaip stengsis neturėti priešų. Betgi kartais pasitaiko žmonių, skriaudžiančių mus ar kitus. Tokiu atveju yra teisinga juos laikyti priešais. Užsimerkti, kad jų nėra, tai panašu, kaip matematikui visaip sukti galvą, kaip atsiriboti nuo neigiamų skaičių. Tai yra tiesos iškraipymas. Visgi, toks susiskaldymas yra toks svetimas, kad nė aš, nė kiti, negalim viens kitam iš savęs liepti, Mylėk priešą! Geriausiu atveju galim tai atkartoti. Juk kaip aš galiu tave įpareigoti taip esmingai atsisakyti savęs? Galiu įpareigoti nebent savo pagrindu, kurio, matyt, neatsisakiau! Tad tokia mintis, nors jinai žavi ir teisinga, negali kilti iš mūsų, bet kyla tik iš aukščiau, būtent iš Dievo. Užtat šis ir kiti dieviško mąstymo atvejai yra tas įrodymas, jog Jėzus yra Dievas, kuris mane įtikina. Ne vienas buvo nukryžiuotas; ne vienas prisikėlė iš numirusių; ne vienas save paaukojo vardan kitų, gerų ir blogų. Bet tiktai vienas Jėzus Kristus kalbėjo taip, kaip mąsto Dievas, o ne žmonės. Aš matau, jis kalba tai, ko be jo neįstengiu. Kas gali, tegul kalba! 2013 sausio 30 d., 10:32
atliko -
Pakeistos 127-129 eilutės iš
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Aplamai, ji man svetimo būdo. Užtat vertinu, kad ji mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai ir kitus pastoviai palaiko. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ją gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės. į:
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, ydingiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Užtat vertinu, kad Irena mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai pastoviai palaiko ir kitus. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ireną gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės. Mylėti artimą, tai mylėti tą, kuris tau daro gerą, vadinas, tikrą draugą. Šiam įsakymui galim priešpastatyti kitą Jėzaus įsakymą, mylėti priešą. Pridėta 133 eilutė:
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, bet galiu atsisakyti savo 2013 sausio 29 d., 16:18
atliko - 2013 sausio 29 d., 13:33
atliko -
Pakeistos 127-128 eilutės iš
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klube "Atžalyne", susikirsdavau su gaujele vaikinų į:
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Aplamai, ji man svetimo būdo. Užtat vertinu, kad ji mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai ir kitus pastoviai palaiko. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ją gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės. 2013 sausio 29 d., 13:12
atliko -
Pakeistos 121-123 eilutės iš
Šios trys poros paskatino mane pamanyti, kad galėsiu pagrįsti, jog yra šeši įsakymai, kaip mylėti artimą. Yra keturi įsakymai, kaip mylėti Dievą, tad augo viltys, jog dešimt Dievo įsakymų yra ne šiaip taisyklių kratinys, ne vien Šventojo rašto citata, ne istorinis atsitiktinumas, o mūsų proto ribos, besąlygiškai išreikšta dorovė, kurią pavyks išsakyti sąvokų kalba. Mylėk priešą, mylėk draugą į:
Šios trys poros paskatino mane pamanyti, kad galėsiu pagrįsti, jog yra šeši įsakymai, kaip mylėti artimą. Yra keturi įsakymai, kaip mylėti Dievą, tad augo viltys, jog dešimt Dievo įsakymų yra ne šiaip taisyklių kratinys, ne vien Šventojo rašto citata, ne istorinis atsitiktinumas, ogi mūsų proto ribos, besąlygiškai išreikšta dorovė, kurią pavyks išsakyti sąvokų kalba. Gerasis samarietis Kartą skaičiau Jėzaus palyginimą apie gerąjį samarietį ir įsidėmėjau jo žodžius, Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas? Mat, Jėzus buvo įsakęs mylėti savo artimą kaip save patį. Tad jo paklausė, O kas gi mano artimas? Jėzus atsiliepė palyginimu, kaip samarietis - kitatikis pasirūpino pusgyviu žmogumi, kurį rado ant kelio. Kunigai savo pamoksluose visada pabrėžia, kaip samarietis mylėjo savo artimą. Užtat nustebau, atidžiai skaitydamas, jog Jėzus kalba ne apie samariečio artimą, o apie nukentėjusio artimą. Jėzus klausia, kas buvo nukentėjusio artimas? Ir jam atsako, Tas, kuris parodė jam gailestingumą. Tad mylėti artimą yra mylėti tą samarietį, kuris manęs pasigailėjo, kuris buvo geras man. Pavilnyje, Liaudies kūrybos klube "Atžalyne", susikirsdavau su gaujele vaikinų Mylėk priešą 2013 sausio 29 d., 12:00
atliko -
Pridėtos 118-128 eilutės:
Susigalvojau tokį pavyzdį. Jeigu man kažkas labai nepatinka, tai būtų nuoširdu jį primušti ar nužudyti. Jeigu atsisakau, jeigu prisikalbu, kad jis ne toks blogas, tai nėra nuoširdu. Šis pavyzdys parodo, kaip įsakymai "Nežudyk" ir "Nemeluok" gali būti susiję. Pavyzdys gana pritemptas, bet man teikė vilčių, kad šie du įsakymai gali vienas kitą atspindėti ir būti pora. Šios trys poros paskatino mane pamanyti, kad galėsiu pagrįsti, jog yra šeši įsakymai, kaip mylėti artimą. Yra keturi įsakymai, kaip mylėti Dievą, tad augo viltys, jog dešimt Dievo įsakymų yra ne šiaip taisyklių kratinys, ne vien Šventojo rašto citata, ne istorinis atsitiktinumas, o mūsų proto ribos, besąlygiškai išreikšta dorovė, kurią pavyks išsakyti sąvokų kalba. Mylėk priešą, mylėk draugą Minčių sodo darbo grupės 2013 sausio 28 d., 14:55
atliko -
Pakeistos 97-100 eilutės iš
į:
2013 sausio 28 d., 13:38
atliko -
Pridėtos 111-112 eilutės:
Įsakymai išsirikiuoja ketverybės eilės tvarka. Tokia išsirikiavimo tikimybė ne per didelė. Taip išsirikiuoja 2 deriniai iš 24 galimų. Pakeistos 115-124 eilutės iš
Likę įsakymai yra visi neigiami, draudžiantys ir išsakantys santykius su kitais žmonėmis. Įžvelgiau jų poras. Vieni liečia išorinius veiksmus, kaip antai, "Nevok", o kiti liečia vidinius nusiteikimus, pavyzdžiui, "Negeisk svetimo daikto". į:
Likę įsakymai yra visi draudžiantys ir išsakantys santykius su kitais žmonėmis. Įžvelgiau jų poras. Vieni įsakymai liečia išorinius veiksmus, kaip antai, "Nevok", o kiti liečia vidinius nusiteikimus, pavyzdžiui, "Negeisk svetimo daikto". Panašiai suporuotini "Nesvetmoteriauk" ir "Negeisk svetimo moters ar vyro". Ar atitinkamai suporuotini likę du įsakymai, "Nežudyk" ir "Nemeluok"? Iš šv.Pauliaus laiškų įsiminiau jo mintį, kad esame pasmerkti nusidėti. Šį pasmerkimą įžiūriu šiose įsakymų porose. Jeigu kažką pavogčiau, tai jo nebegeisčiau. Jeigu jį geidžiu, tai jo nesu pavogęs. Vengdamas vogti, galiu žadinti geismą. Vengdamas geisti, galiu ryžtis pavogti. Kaip ir neaišku, kaip išsisukti. Tiesiog noriu pabrėžti pavojų, jog susilaikymas nuo išorinių nuodėmių gali kurstyti vidines nuodėmes, o susilaikymas nuo vidinių nuodėmių gali pastumti į išorines nuodėmes. Išorinės ir vidinės nuodėmės gali būti lygiavertės.
2013 sausio 28 d., 12:54
atliko -
Pakeista 106 eilutė iš:
į:
Pakeistos 108-112 eilutės iš
Mylėk artimą Likę įsakymai yra visi neigiami ir į:
Manau, jaučiasi sąmoningėjimas, kartu ir dorovės įsisąmonijimas. Mylėk artimą, kaip save patį Likę įsakymai yra visi neigiami, draudžiantys ir išsakantys santykius su kitais žmonėmis. Įžvelgiau jų poras. Vieni liečia išorinius veiksmus, kaip antai, "Nevok", o kiti liečia vidinius nusiteikimus, pavyzdžiui, "Negeisk svetimo daikto". 2013 sausio 28 d., 12:41
atliko -
Pakeistos 88-89 eilutės iš
10 = 4 + 6 į:
Mylėk Dievą Pakeistos 92-93 eilutės iš
Įsakymai mini Dievo vardą, jo panašumą, jo paveikslą ar, sakyčiau, ikoną. Tai primena ženklų rūšis (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis) ir ketverybės žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena žymi Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar). į:
Įsakymai mini Dievo vardą, jo panašumą, jo paveikslą ar, sakyčiau, ikoną. Tai primena ženklų rūšis (dalykas, ikonas, indeksas, simbolis) ir ketverybės žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena žymi Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (dalykas, ar). Pridėtos 97-112 eilutės:
Juos visus galim apjungti įsakymu "Mylėk Dievą", kaip Jėzus moko, ketveriopai, visu kūnu, visu protu, visa širdimi, visa dvasia. Įdomu, kad Dievas paaiškina, kodėl reikia laikytis šių įsakymų:
Mylėk artimą Likę įsakymai yra visi neigiami ir 2013 sausio 28 d., 12:15
atliko -
Pakeistos 92-93 eilutės iš
Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, ženklų savybes (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis), žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar). į:
Įsakymai mini Dievo vardą, jo panašumą, jo paveikslą ar, sakyčiau, ikoną. Tai primena ženklų rūšis (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis) ir ketverybės žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena žymi Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar). Pakeista 96 eilutė iš:
Užtat yra į:
Užtat yra įsakymai atitinkantys visus ketverybės laipsnius: 2013 sausio 28 d., 12:00
atliko -
Pakeistos 92-94 eilutės iš
Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (ar). Ar kuris iš įsakymų nurodytų Dievo esmę, koks jis visiems? (Kodėl) Į akis krenta įsakymas "Gerbk tėvą ir motiną." į:
Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, ženklų savybes (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis), žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar). Ar kuris iš įsakymų nurodytų Dievo esmę, (simbolis, kodėl), koks jis visiems? Į akis krenta įsakymas "Gerbk savo tėvą ir motiną." Jis mūsų nedraudžia, kaip kad toliau sekantys įsakymai. Ar šį įsakymą galime suvokti, kaip susijusį su Dievu, verčiau kaip kad su žmonėmis? Ar tėvai mums gerbtini, kaip Dievo simbolis? Juk tėvai yra mus mylintys labiau, kaip mes patys save mylime, labiau norintys, kad būtumėme gyvi, jautrūs ir atsiliepiantys. Užtat yra 2013 sausio 28 d., 11:54
atliko -
Pridėtos 91-94 eilutės:
Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (ar). Ar kuris iš įsakymų nurodytų Dievo esmę, koks jis visiems? (Kodėl) Į akis krenta įsakymas "Gerbk tėvą ir motiną." 2013 sausio 28 d., 11:42
atliko -
Pridėtos 88-89 eilutės:
10 = 4 + 6 Pridėtos 95-102 eilutės:
Šeši įsakymai susiję su poreikiais. Šeši įsakymai susiję su Jėzaus Kristaus antitezėmis. Ar šeši įsakymai susiję su lūkesčiais? Ar su neigiamais jausmais, neapykanta, ir t.t.? Šeši įsakymai susiję su aštuoniais pasirinkimais, su aštuonerybe. 2013 sausio 28 d., 11:38
atliko -
Pakeistos 84-85 eilutės iš
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma, kaip kad būna diktatorių šventės. į:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, ir dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma, kaip kad būna diktatorių šventės. Pakeista 88 eilutė iš:
Ieškau įsakymų tvarkos jų tarpusavio santykiuose. Juos gretinu, lyginu. Vieni įsakymai nustato, kokie turėtų būti mūsų santykiai su Dievu, kaip antai, "Sekmadienį švęsk", o kiti nustato, kokie su žmonėmis. mūsų santykius su Dievu į:
Įsakymai išsakyti žodžiais. Kaip juos išsakyti sąvokomis? Įsakymus gretinu, lyginu. Tiriu, kurie panašūs, kurie skirtingi? Vieni įsakymai nustato, kokie turėtų būti mūsų santykiai su Dievu, kaip antai, "Neturėk kitų dievų", o kiti nustato, kokie su žmonėmis, pavyzdžiui, "Nežudyk". Vieni įsakymai mus draudžia, ko nedaryti, kaip antai, "Nevok", o kiti mums liepia, ką daryti, pavyzdžiui, "Gerbk savo tėvą ir motiną". 2013 sausio 28 d., 11:18
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, Kitas išlieka laisvas tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Teigiu, jog įsisaviname tiktai įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai pagrįstai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, Kitas išlieka laisvas tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Teigiu, jog įsakymą įsisaviname tiktai įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o įsakymo leidėjo valią, tai yra, Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Vadinas, mums neužtenka įsakymo, o mums reikia įsakymą įprasminančio Dievo. Kada kiekvienas tai pagrįstai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 28 d., 11:09
atliko -
Pakeista 84 eilutė iš:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma. į:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma, kaip kad būna diktatorių šventės. 2013 sausio 28 d., 11:08
atliko -
Pakeistos 78-79 eilutės iš
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais. Tenka pačiam pamąstyti, kiek jų yra, ir svarbiausia, kaip jie susiję. Juk juos galima besąlygiškai apibrėžti tiktai jeigu jie patys savo sąlygas išsako. O savo sąlygas išsakyti gali nebent savo santykiais vieni su kitais. į:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, A laiko tiesiog įvadu, B kartu su C laiko pirmuoju įsakymu, o K ir L laiko skirtingais įsakymais. Man tenka pačiam pamąstyti, kiek įsakymų yra, ir svarbiausia, kaip jie susiję. Juk juos galima besąlygiškai apibrėžti tiktai jeigu jie patys savo sąlygas išsako. O savo sąlygas išsakyti gali nebent savo santykiais vieni su kitais. Pakeistos 84-85 eilutės iš
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". į:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma. Pridėtos 87-88 eilutės:
Ieškau įsakymų tvarkos jų tarpusavio santykiuose. Juos gretinu, lyginu. Vieni įsakymai nustato, kokie turėtų būti mūsų santykiai su Dievu, kaip antai, "Sekmadienį švęsk", o kiti nustato, kokie su žmonėmis. mūsų santykius su Dievu 2013 sausio 28 d., 10:46
atliko -
Pakeistos 51-52 eilutės iš
Tikiu, atsakymas yra mylėti Dievą ir mylėti artimą. O visgi, kaip mums to siekti, kaip mums mylėti? į:
Tikiu, atsakymas yra mylėti Dievą ir mylėti artimą. Vadinas, tokią įsivaizduoju savo tyrimo galutinę išvadą. O visgi, ką reiškia mylėti? Kaip ir kodėl mums mylėti? Siekiu meilės mokslo kurį galėtumėme išvesti, vystyti ir taikyti. Pakeistos 57-71 eilutės iš
Juos pacituosiu iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis: Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
Žydai juos suskirsto ir skaičiuoja būtent taip. Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip: į:
Pacituosiu dešimt Dievo įsakymų iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinsiu raidėmis: A) Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
Žydai laiko A pirmuoju įsakymu, o antruoju įsakymu laiko B kartu su C. Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip: 2013 sausio 28 d., 10:37
atliko -
Pakeista 21 eilutė iš:
Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską. Juk viskas, viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę, kas betką lydi. į:
Tikiuos, viskas susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską. Juk viskas, viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę, kas betką lydi. 2013 sausio 28 d., 10:35
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, Kitas išlieka laisvas tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Teigiu, jog įsisaviname tiktai įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai pagrįstai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 28 d., 10:32
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Kiek įsivaizduoju, tai Dievui pats rimčiausias, įdomiausias klausimas. į:
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų būtų visakame reikalingas. Dievas turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Kiek įsivaizduoju, tai Dievui pats rimčiausias, įdomiausias klausimas. 2013 sausio 28 d., 10:25
atliko -
Pridėtos 75-80 eilutės:
Vadinas, galvoju, kaip dešimt Dievo įsakymų išsakyti ne žodžiais, o sąvokų kalba. Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Matyt, branginu dešimt Dievo įsakymų ne kaip įstatymus visuomenės laimei, o kaip nurodymus sau išpuoselėti savo tyrumą, savo gerumą. Užtat man labai artima kaip Jėzus Kristus išplečia kiekvieną įsakymą savo Pamoksle nuo kalno ir kitur, kaip jų ragina laikytis iš vidaus, iš širdies, nesivaržant, be jokio saiko. 2013 sausio 28 d., 10:06
atliko -
Pakeistos 55-56 eilutės iš
Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis: į:
Juos pacituosiu iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis: Pakeista 74 eilutė iš:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais. į:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais. Tenka pačiam pamąstyti, kiek jų yra, ir svarbiausia, kaip jie susiję. Juk juos galima besąlygiškai apibrėžti tiktai jeigu jie patys savo sąlygas išsako. O savo sąlygas išsakyti gali nebent savo santykiais vieni su kitais. 2013 sausio 28 d., 10:02
atliko -
Pakeistos 53-55 eilutės iš
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis: į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Ar jie išsako sandarą? Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis: 2013 sausio 28 d., 09:52
atliko -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo: į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis: Pakeistos 56-65 eilutės iš
į:
Žydai juos suskirsto ir skaičiuoja būtent taip. Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais. 2013 sausio 28 d., 09:01
atliko -
Pakeista 53 eilutė iš:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo: į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo: 2013 sausio 28 d., 09:00
atliko -
Pakeista 53 eilutė iš:
Prisimenu dešimt Dievo įsakymų. į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo: 2013 sausio 28 d., 08:47
atliko -
Pakeista 59 eilutė iš:
į:
2013 sausio 28 d., 08:42
atliko -
Pakeistos 53-67 eilutės iš
Prisimenu dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs. į:
Prisimenu dešimt Dievo įsakymų. Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs. 2013 sausio 27 d., 22:17
atliko -
Ištrintos 46-49 eilutės:
Meilė Mylėti - palaikyti gyvybę. Pakeistos 49-53 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs. į:
Viskas išplaukia iš Dievo vienų vienumo. O į ką susiveda? Koks manome yra atsakymas į visus gyvenimo klausimus? Tikiu, atsakymas yra mylėti Dievą ir mylėti artimą. O visgi, kaip mums to siekti, kaip mums mylėti? Prisimenu dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs. 2013 sausio 27 d., 22:09
atliko -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Dievas mus myli mus palaikydamas, kad amžinai ugdytumėmės, bręstumėme, gyventume. į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Kas yra meilė? Meilė, tai gyvybės palaikymas, kad būtumėme jautrūs ir atsiliepiantys. Dievas mus myli labiau nė mes patys save, kad ugdytumėmės, bręstumėme, gyventume ne tik čia ir dabar, bet ir amžinai. 2013 sausio 27 d., 22:00
atliko -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Viliuos, tai galėtų būti ir mūsų požiūris. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti? į:
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Viliuos, tai galėtų būti ir mūsų požiūris. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti? Pakeistos 41-42 eilutės iš
Nuo pat vaikystės, kada įsivaizduoju Dievą, vis pagalvoju, ką reikštų būti visiškai vienų vienam? Ką beliktų mąstyti ar veikti? Ką belieka įsivaizduoti, jei nėra nei žmonių, nė daiktų, nė žodžių, nė aplinkos? Iš to ir išplaukia visko padalinimai, juk pasidalindamas save galiu savyje savimi išgauti sandarą, kažką reiškiančią, veikiančią, laikančią. į:
Nuo pat vaikystės, kada įsivaizduoju Dievą, vis pagalvoju, ką reikštų būti visiškai vienų vienam? Ką beliktų mąstyti ar veikti? Ką belieka įsivaizduoti, jei nėra nei žmonių, nė daiktų, nė žodžių, nė aplinkos? Iš to ir išplaukia visko padalinimai, juk pasidalindamas save galiu savyje savimi išgauti sandarą, kažką reiškiančią, veikiančią, laikančią. O jeigu Dievas išeina už savęs, tada iš vienų vienumo išeitų į bendravimą, kas paaiškintų, kokiu pagrindu mes atsirandame. Vienų vienumas mane patį sukrečia giliai, jį išgyvenu labai tyrai, tai ir ramybė ir prasmingas liūdesys. Lengvai įsivaizduoju, jog būtent kada esu vienų vienas, esu vienas su Dievu, esame viena su visais. Būtent kada esame vienų vieni, esame savi, tikri, tyri, užtikrinti, pakankami, nepaneigiami, amžini ir vieningi. 2013 sausio 27 d., 20:23
atliko -
Pridėtos 40-41 eilutės:
Nuo pat vaikystės, kada įsivaizduoju Dievą, vis pagalvoju, ką reikštų būti visiškai vienų vienam? Ką beliktų mąstyti ar veikti? Ką belieka įsivaizduoti, jei nėra nei žmonių, nė daiktų, nė žodžių, nė aplinkos? Iš to ir išplaukia visko padalinimai, juk pasidalindamas save galiu savyje savimi išgauti sandarą, kažką reiškiančią, veikiančią, laikančią. 2013 sausio 27 d., 20:16
atliko -
Pakeista 39 eilutė iš:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau iš kito kampo, kaip savavališkai ir geranoriškai pažįstu Dievą, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas. į:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau iš kito kampo, kaip savavališkai ir geranoriškai pažįstu Dievą per jo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas. 2013 sausio 27 d., 20:12
atliko -
Pakeista 39 eilutė iš:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau, kaip Dievą pažįstu, savavališkai ir geranoriškai, iš kito kampo, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas. į:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau iš kito kampo, kaip savavališkai ir geranoriškai pažįstu Dievą, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas. 2013 sausio 27 d., 20:09
atliko -
Pakeista 33 eilutė iš:
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti? į:
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Viliuos, tai galėtų būti ir mūsų požiūris. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti? 2013 sausio 27 d., 20:08
atliko -
Pakeista 31 eilutė iš:
Tas požiūris, kurio ieškau, turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris. į:
Tas požiūris, kurio ieškau, turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė, visų prasmių prasmė, yra požiūris. 2013 sausio 27 d., 20:05
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakysiu daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar reik išaiškinti. Visgi, jaučiu, kad suprantu bendrus bruožus, kuriuos vis kartosiu. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda. į:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakysiu daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar reik išaiškinti. Visgi, jaučiu, kad suprantu bendrus bruožus, prie kurių vis grįšiu, kuriuos vis naujai permąstysiu. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda. 2013 sausio 27 d., 19:39
atliko -
Pakeistos 23-27 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio už sąmoningumą, tiek savo, tiek mūsų. Ta esmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris. į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Dievas mus myli mus palaikydamas, kad amžinai ugdytumėmės, bręstumėme, gyventume. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas: Dievo tobulumo ir mūsų visų tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Vaikystėje, susitardamas su Dievu irgi rėmiausi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. Šv.Trejybė taipogi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio už sąmoningumą, tiek savo, tiek mūsų. Esmė, kurios ieškau, negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, asmuo ar dvasia, tai kas tūno už santvarkos. Tas požiūris, kurio ieškau, turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris. 2013 sausio 27 d., 19:33
atliko -
Pakeistos 21-23 eilutės iš
Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską, juk viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę. Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. į:
Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską. Juk viskas, viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę, kas betką lydi. Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. 2013 sausio 27 d., 19:27
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda. į:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakysiu daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar reik išaiškinti. Visgi, jaučiu, kad suprantu bendrus bruožus, kuriuos vis kartosiu. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda. 2013 sausio 27 d., 19:06
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 27 d., 14:32
atliko -
Ištrintos 0-1 eilutės:
Pakeistos 11-12 eilutės iš
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. Pakeistos 23-29 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio ir už jo ir mūsų sąmoningumą. Ta esmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. O kieno būtent tai požiūris? Tai turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti? į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio už sąmoningumą, tiek savo, tiek mūsų. Ta esmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris. O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti? 2013 sausio 27 d., 13:38
atliko -
Pakeista 17 eilutė iš:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Tai teikia vilčių jog visos visos sandaros apskritai į kažką susiveda. Taigi, į ką? į:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia, kaip jas mąstome, kaip mūsų mąstymas jųjų susistato. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Tai teikia vilčių jog visos visos sandaros apskritai į kažką susiveda. Taigi, į ką? 2013 sausio 27 d., 13:37
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai mylint tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 27 d., 13:22
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus išsakančias sandaras. Išsivysto visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai mylint tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 27 d., 13:11
atliko -
Pakeista 13 eilutė iš:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir Iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus išsakančias sandaras. Išsivysto visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 27 d., 13:00
atliko -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Dievui širdingai svarstant šį klausimą Kiek mąstau, jam uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Kiek įsivaizduoju, tai Dievui pats rimčiausias, įdomiausias klausimas. Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir Iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 27 d., 12:16
atliko -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
Drįstu manyti, man tai jau turbūt ir pavyko! į:
Drįstu manyti, iš esmės man jau gal tai pavyko! Pridėtos 10-11 eilutės:
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Dievui širdingai svarstant šį klausimą 2013 sausio 27 d., 12:12
atliko -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengtumėme įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. Ta prasme, jis tikrai yra. į:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris. Pakeista 11 eilutė iš:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Kiek mąstau, jam uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 24 d., 14:13
atliko -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, ir kad Dievas yra santykyje, kad priešingai, mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas. į:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau, kaip Dievą pažįstu, savavališkai ir geranoriškai, iš kito kampo, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas. 2013 sausio 24 d., 13:45
atliko -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi; jinai Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ta prasmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. į:
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio ir už jo ir mūsų sąmoningumą. Ta esmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. 2013 sausio 24 d., 13:41
atliko - 2013 sausio 24 d., 13:41
atliko -
Pakeista 21 eilutė iš:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. 2013 sausio 24 d., 11:41
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 23 d., 17:23
atliko -
Pakeista 227 eilutė iš:
Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastaruosiuose padalinimuose. į:
Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastariuosiuose padalinimuose. 2013 sausio 23 d., 17:21
atliko -
Pridėtos 226-227 eilutės:
Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastaruosiuose padalinimuose. 2013 sausio 23 d., 11:19
atliko -
Pridėtos 581-582 eilutės:
2013 sausio 23 d., 11:16
atliko -
Pridėta 580 eilutė:
2013 sausio 22 d., 11:46
atliko -
Pakeistos 221-222 eilutės iš
Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? į:
Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? Veiksmas +3 turėtų sujungti veiksmus +1 ir +2, išreikšti, kad jie bendrai suvokti, kaip kad šventoji Dvasia. 2013 sausio 22 d., 10:30
atliko -
Pridėtos 72-73 eilutės:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/observationalplane.jpg 2013 sausio 21 d., 13:48
atliko -
Pakeistos 217-218 eilutės iš
Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla. Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. į:
Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla. Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? Pakeista 226 eilutė iš:
Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? į:
Dievas nebūtinas savo įsakymu. Dievo įsakymas įrodo, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes laikomės Dievo įsakymo tiktai vykdydami Dievo valią paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu. Užtat Dievas yra būtinas. 2013 sausio 21 d., 11:46
atliko -
Pridėtos 216-217 eilutės:
Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla. Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. 2013 sausio 17 d., 20:21
atliko -
Pakeistos 173-174 eilutės iš
į:
Pakeistos 176-177 eilutės iš
į:
Pridėta 179 eilutė:
Pakeista 186 eilutė iš:
į:
Pridėtos 193-195 eilutės:
2013 sausio 17 d., 12:26
atliko -
Pakeistos 177-178 eilutės iš
į:
2013 sausio 16 d., 21:59
atliko -
Pakeistos 168-169 eilutės iš
Asmuo yra Dievas iškilsiantis apimtyje, kuris tos apimties, tos savasties gali rinktis, ar laikytis tos apimties ir prisirišti prie savęs, ar būti viena su Dievu už jos. į:
Asmuo yra Dievas iškilsiantis apimtyje, kuris tos apimties, tos savasties gali rinktis, ar laikytis tos apimties ir prisirišti prie savęs, ar būti viena su Dievu už apimties. Pakeista 174 eilutė iš:
į:
Pakeistos 176-179 eilutės iš
į:
2013 sausio 16 d., 21:25
atliko -
Pridėtos 167-168 eilutės:
Asmuo yra Dievas iškilsiantis apimtyje, kuris tos apimties, tos savasties gali rinktis, ar laikytis tos apimties ir prisirišti prie savęs, ar būti viena su Dievu už jos. 2013 sausio 16 d., 17:58
atliko -
Pridėta 168 eilutė:
Pakeistos 171-172 eilutės iš
į:
Pakeista 174 eilutė iš:
į:
Pridėtos 191-192 eilutės:
Savastį išsako laipsnyno linksniai, pradedant vardininku, baigiant vietininku (apimtimi). 2013 sausio 16 d., 14:28
atliko -
Pakeista 170 eilutė iš:
į:
Pakeista 175 eilutė iš:
į:
Pakeistos 177-178 eilutės iš
į:
Pakeistos 180-183 eilutės iš
į:
Pakeista 185 eilutė iš:
į:
Pridėta 187 eilutė:
2013 sausio 16 d., 13:48
atliko -
Pakeistos 170-173 eilutės iš
į:
Pakeistos 175-183 eilutės iš
į:
2013 sausio 16 d., 13:22
atliko -
Pakeistos 169-177 eilutės iš
į:
Pridėtos 184-185 eilutės:
Kaip šie visko savybių paneigimai susiję su aplinkybėmis, atvaizdais, padalinimais? 2013 sausio 16 d., 12:21
atliko -
Pakeista 100 eilutė iš:
Dievas išeina už savęs į Mane, kuris tačiau viską regi priešingai. Abu sutampa Tavimi. Atskyrus Dievą ir Mane, jų tarpe iškyla Kitas, kuriuo visi galim būti viena. į:
Dievas išeina už savęs į Mane, kuris tačiau viską regi priešingai, visaregiu. Abu sutampa Tavimi, santvarkomis. Atskyrus Dievą ir Mane, jų tarpe iškyla Kitas, kuriuo visi galim būti viena, pradais ir kalbomis. 2013 sausio 16 d., 12:21
atliko -
Pridėtos 99-100 eilutės:
Dievas išeina už savęs į Mane, kuris tačiau viską regi priešingai. Abu sutampa Tavimi. Atskyrus Dievą ir Mane, jų tarpe iškyla Kitas, kuriuo visi galim būti viena. 2013 sausio 16 d., 12:19
atliko -
Pakeistos 162-163 eilutės iš
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, jo atsiradimas ten kur jo nebuvo, visakame. Prasmingumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama. Įsivaizduojama, kad Dievas jau yra atsiradęs iš už ten, bet mąstoma atvirkščiai, kad nėra kaip jo aprėpti, juk jo yra už ten, kas "ten" bebūtų. Dievo-nulybės atžvilgiu, tas "ten" tai Dievo "savastis", o visko-vienybės atžvilgiu, tas "ten" tai yra "išorinis kontekstas". Tad ši savybė išreiškiama, išverčiam visko savybe, jog Dievas (iškilęs visakame) neturi išorinio konteksto. Ir Viskas sulyginamas su šiuo Dievu, tad tai yra Visko savybė. Toliau, Dievas visakame yra atskiriamas nuo Dievo "iš už ten", kaip dar neišėjęs (priešinga kryptimi) už savęs. Veiksmą išreiškus sandara, galima atskirti asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - kurį asmuo pasirenka vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Tad esu betkas... į:
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, jo atsiradimas ten kur jo nebuvo, visakame. Prasmingumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama. Įsivaizduojama, kad Dievas jau yra atsiradęs iš už ten, bet mąstoma atvirkščiai, kad nėra kaip jo aprėpti, juk jo yra už ten, kas "ten" bebūtų. Dievo-nulybės atžvilgiu, tas "ten" tai Dievo "savastis", o visko-vienybės atžvilgiu, tas "ten" tai yra "išorinis kontekstas". Tad ši savybė išreiškiama, išverčiama visko savybe, jog Dievas (iškilęs visakame) neturi išorinio konteksto. Ir Viskas sulyginamas su šiuo Dievu, tad tai yra Visko savybė. Toliau, Dievas visakame yra atskiriamas nuo Dievo "iš už ten", kaip dar neišėjęs (priešinga kryptimi) už savęs. Veiksmą išreiškus sandara, galima atskirti asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - kurį asmuo pasirenka vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Tad esu betkas... Pakeistos 166-173 eilutės iš
į:
Pridėtos 192-193 eilutės:
Veiksmas +2 išsako nebūtinumą, tuo tarpu veiksmas +3 išsako būtinumą. 2013 sausio 16 d., 12:06
atliko -
Pridėtos 165-172 eilutės:
2013 sausio 16 d., 11:12
atliko -
Pakeista 180 eilutė iš:
Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0. į:
Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0. Manau, tai išgyvename rūpėjimu, tikėjimu ir paklusimu. 2013 sausio 16 d., 11:11
atliko -
Pridėtos 179-180 eilutės:
Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0. 2013 sausio 16 d., 11:09
atliko -
Pridėtos 177-178 eilutės:
Veiksmas +1 išsako suprantančio Dievo požiūrį, kaip jis išeina už savęs. Veiksmas +2 išsako susigaudančio Dievo požiūrį, kaip jis iškyla ten kur jo nėra. Veiksmas +3 turėtų išsakyti suvokto Dievo požiūrį, kaip sutampa suvokiantis Dievas ir susivokiantis Dievas nes jie suvokia tą patį. Jis turėtų išsakyti kaip Dievo sąvoka mums tampa esminga, kaip įvairiai ja su Dievu bendraujame. Tokiu būdu trys veiksmai išsako šv.Trejybę, sąmoningą Dievo sąvokos išgyvenimą, jo paties įsisąmonijimą. 2013 sausio 15 d., 21:01
atliko -
Pakeista 162 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama, išsakoma visuotine sandara ir būtent neigiamai. Tad Dievas iškylantis visakame yra sutapatinamas su viskuo, jo iškilimas yra apverčiamas Ši savybė atsiejama nuo Dievo, išverčiama ir išreiškiama, kaip visko savybė, jog Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. į:
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, jo atsiradimas ten kur jo nebuvo, visakame. Prasmingumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama. Įsivaizduojama, kad Dievas jau yra atsiradęs iš už ten, bet mąstoma atvirkščiai, kad nėra kaip jo aprėpti, juk jo yra už ten, kas "ten" bebūtų. Dievo-nulybės atžvilgiu, tas "ten" tai Dievo "savastis", o visko-vienybės atžvilgiu, tas "ten" tai yra "išorinis kontekstas". Tad ši savybė išreiškiama, išverčiam visko savybe, jog Dievas (iškilęs visakame) neturi išorinio konteksto. Ir Viskas sulyginamas su šiuo Dievu, tad tai yra Visko savybė. Toliau, Dievas visakame yra atskiriamas nuo Dievo "iš už ten", kaip dar neišėjęs (priešinga kryptimi) už savęs. Veiksmą išreiškus sandara, galima atskirti asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - kurį asmuo pasirenka vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Tad esu betkas... 2013 sausio 15 d., 20:42
atliko -
Pakeistos 160-162 eilutės iš
Dievas veikia, o ne-Dievas tą patį išsako sandara. Dievas yra vienų vienas, o ne-Dievas išsako, jog vienų vienumas (Viskas) yra Dievas. Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne-Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. į:
Dievas veikia išeidamas už savęs į save, iškildamas ten kur jo nėra. Ne-Dievas yra ta apimtis už Dievo, kurioje Dievo nebuvo, kurioje visgi Dievas iškyla. Užtat Dievo veiklą Ne-Dievas išsako sandara. Dievas žiūri pirmyn, o Ne-Dievas žiūri atgal. Dievas yra vienų vienas, o ne-Dievas išsako, jog vienų vienumas (Viskas) yra Dievas. Ne-Dievas tai yra, pirmiausiai, viskas. Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama, išsakoma visuotine sandara ir būtent neigiamai. Tad Dievas iškylantis visakame yra sutapatinamas su viskuo, jo iškilimas yra apverčiamas Ši savybė atsiejama nuo Dievo, išverčiama ir išreiškiama, kaip visko savybė, jog Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. 2013 sausio 15 d., 18:33
atliko -
Pakeistos 154-157 eilutės iš
Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, kuri jokių prielaidų nedaro, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos. Dievas iškyla būtent niekine veikla, priklausomai nuo apimties: visakame, prasme; betkame, pastovumu; kažkame, betarpiškumu; niekame, tiesa. Jis iškyla atitinkamai, kaip Dievas, Aš, Tu, Kitas. Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. į:
Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, kuri jokių prielaidų nedaro, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos, kas jos nepaiso, kas yra dvasia. Dievas iškyla būtent niekine veikla, priklausomai nuo apimties: visakame, prasme; betkame, pastovumu; kažkame, betarpiškumu; niekame, tiesa. Jis iškyla atitinkamai, kaip Dievas, Aš, Tu, Kitas. Jis ja išeina už savęs ir atsiranda santvarkoje. Aplamai, kiekvienoje santvarkoje galime bandyti įvardinti tai, kas neįvardinta. Pavyzdžiui, dirbant su skaičiais gali būti naudinga įvardinti nulį, nors juo niekas ir neskaičuojama. Rašant arba perrašant savo mintis, galima įvardinti tuščią lapą kaip tuščią. Visada santvarkoje bus tai, kas neišsakyta. Kartais paklausiu savo mokinių, kiek yra 10+4? Ir kai jie atsako 14, tada pamokau, ne! 10+4 = 2 Ir jų paklausiu kodėl taip yra? Tada paaiškinu, jog turiu mintyje laikrodį, taip kad prie dešimtos valandos pridėjus keturias valandas gaunasi antra valanda. Aišku, jie šito negalėjo žinoti. Užtat šis pavyzdys pamoko jog mes niekad negalim viską išrašyti, kas žinotina, ir kad turim viltis, jog būsim suprasti, gal tik su laiku, bebendraujant. Sandarų išgavimas veiksmu +2 Dievas veikia, o ne-Dievas tą patį išsako sandara. Dievas yra vienų vienas, o ne-Dievas išsako, jog vienų vienumas (Viskas) yra Dievas. Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne-Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Pridėtos 165-166 eilutės:
Dievo veiklą, jo išėjimą už savęs į save, galima išreikšti jokiu požiūriu +0, vienu požiūriu +1, dviem požiūriais +2 ar trim požiūriais +3. 2013 sausio 15 d., 14:28
atliko -
Pakeistos 144-146 eilutės iš
Aleksandras pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai statomi pagal brėžinius, architektams dažnai net nesusipažinus su numatyto pastato aplinka. Šitaip statyti spaudžia rinka, reikalaujanti ko daugiau erdvės ko pigesnia kaina, taip pat stumianti architektus pasireikšti ko išskirtiniau, nesiskaitant su tuo kas vietai iš tiesų būdinga. Ogi nuo seno Tokiu būdu visos sandaros išsivysto iš Dievo veiksmo +2. į:
Aleksandras pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai statomi pagal smulkmeniškus brėžinius, architektams dažnai net nesusipažinus su numatyto pastato aplinka. Šitaip statyti spaudžia rinka, reikalaujanti ko daugiau erdvės ko pigesnia kaina, taip pat stumianti architektus pasireikšti ko išskirtiniau, nesiskaitant su tuo kas vietai iš tiesų būdinga. Ogi nuo seno pastatai yra statomi "pagal akį", laikantis nusistovėjusių gairių, pagal kurias statybos klausimai sprendžiami vietoje, vis atsižvelgiant į tai, kas jau padaryta, ir vis naujai vertinant santykį su aplinka, statybą tinkinant atitinkamai. Iš pradžių išsisprendžia svarbiausi klausimai, kaip antai, kur namas turėtų stovėti, kokie mastai labiausiai tiktų, kurioje pusėje turėtų būti įėjimas ir t.t. Bestatant sprendžiasi vis nauji klausimai, kaip išdėstyti kambarius, kur prakirsti langus, kad šviesa kristų iš dviejų pusių, jei tik įmanoma, ir aplamai, kaip patobulinti, kad būtų ko jaukiau, ko geriau gyventi. Kiekvieną klausimą išsprendžia gairė ("rule of thumb") kuri pritaikoma ne iš anksto, o vietoje, išjaučiant, koks sprendimas iš tiesų labiausiai tiktų, koks labiausiai paveiktų visumą, jos gyvumą, jos dvasią. Aleksandras moko kaip įžvelgti, išsakyti ir sąmoningai taikyti šių gairių rinkinius, "gairių kalbą" ("pattern language"). Kiekviena gairė, kiekvienas sprendimas, kiekvienas derinys suveda pasikartojančią veiklą su ją palaikančia sandara. Pavyzdžiui, jeigu indus plausiu tik vieną kartą, tai nelabai svarbu, kaip to imsiuosi. Tačiau jeigu tai darysiu kasdien, tada ši veikla išsauks ją palaikančią sandarą. Viršuj atsiras švarus vanduo, o nešvarus atsiras apačioj. Parankiui atsiras muilas ir vieta, kur padžiauti indus, gal ir prasikirs langas, kad būtų maloniau dirbti. Veikla iššaukia sandarą. O sandara nukreipia veiklą. Vieną pusmetį nuomavau kambarėlį Visalia, Kalifornijos derlingajame slėnyje, pas vieną jaunuolį, Miguel. Mūsų namai buvo lyg ir pavojingesnėje miesto dalyje, tad virš priekinių durų buvo užsidėję geležines duris. Užtat prireikėjo trijų raktų pro jas įeiti. Ir kas atsitiko? Šoninės durys tapo priekinėmis durimis. Šalia jų statė gėlių vazonas, ten vis pašluodavo, išaugo tvora. O priekinės durys apaugo voratinkliais, pradėjo byrėti dažai ir tinkas, ir niekas nesirūpino. Tai pavyzdys, kaip sandara nukreipia veiklą, lemia gyvybę ir negyvybę. Veiksmas +2 sieja veiklą ir sandarą. 2013 sausio 15 d., 14:01
atliko -
Pakeistos 140-141 eilutės iš
Derinių kalba į:
Gairių kalba Pridėtos 144-145 eilutės:
Aleksandras pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai statomi pagal brėžinius, architektams dažnai net nesusipažinus su numatyto pastato aplinka. Šitaip statyti spaudžia rinka, reikalaujanti ko daugiau erdvės ko pigesnia kaina, taip pat stumianti architektus pasireikšti ko išskirtiniau, nesiskaitant su tuo kas vietai iš tiesų būdinga. Ogi nuo seno Pakeista 152 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. 2013 sausio 15 d., 13:40
atliko -
Pakeistos 154-162 eilutės iš
į:
Trys veiksmai +1, +2, +3 Manau, visko išvedimas ir suvedimas išsakomas trejopai, trimis veiksmais: +1, +2, +3, trimis kalbomis, užtat neturėdami pagrindo manyti kitaip, galim tik pritarti, ar tiesiog nepaprieštarauti, jog jį išsako veiksmas +0, jokio požiūrio nepridedantis, kuris tad mums prieinamas tik vaizduotės išjungimu, ką ir reiškia paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas. Visai panašiai, vystant geros valios pratimus, visur sutampa trys patikrinimai, kuri tiesa kyla iš širdies, kuri iš pasaulio, užtat pripažįstame ketvirtą patikrinimą, patį gyvenimiškiausią, jog klysta (ar klydo) tas, kuris jaudinasi. Veiksmai išsako, kiek požiūrių tenka pridėti vystant visumą, vadinas, kokiu skaičiumi požiūrių suvokiame ne-Dievą. Vienu požiūriu +1 įsivaizduojame, kaip sutveriamas pasaulis, kaip jisai praturtėja padalinimais, kaip Dievas vis išeina už savęs, tai Aš. Šiuo veiksmu išdėstomos visos prielaidos, tai pradžiamokslis. Dviem požiūriais +2 įsivaizduojame, kaip susikalba Dievas ir ne-Dievas, tai Tu. Šiuo veiksmu apibrėžiamos visos sandaros ir kalbos. Trimis požiūriais +3 turėtumėme įsivaizduoti, kaip sąmoningėjame besirūpindami Kitu, būdami vieni su juo. Tai turėtų būti Dievo iššaukimas bet kokiose sąlygose, kas yra šviesuolių bendrystės esmė. Pradedant bet kokia sąvoka, bet kokia veikla, tikiu, galime išvystyti Dievo reikšmę ir manau, būtinai ją išvysime, jei tik esame sąžiningi. 2013 sausio 15 d., 12:39
atliko -
Pridėtos 134-135 eilutės:
Ne-Dievas Pridėtos 140-147 eilutės:
Derinių kalba Iš mūsų laikų mąstytojų, man asmeniškai svarbiausias yra architektas Kristupas Aleksandras (Christopher Alexander). Jo knyga "The Timeless Way of Building" (Amžinas statybos menas) man prilygsta Platono "Valstybei" ir Kanto "Grynojo proto kritikai", nusileidžia tik Jėzui Kristui ir jo "Pamokslui nuo kalno". Aleksandras klausia, Kodėl vieni pastatai yra gyvi, o kiti ne? Jam ypač rūpi, kodėl seni trobesiai, "mėgėjų" pastatyti, kaip taisyklė būna visai jaukūs, šilti, žmoniški, įkvėpiantys, tuo tarpu "profesionalų" suprojektuoti pastatai paprastai atšiaurūs, šalti, nežmoniški, slegiantys. Tokiu būdu visos sandaros išsivysto iš Dievo veiksmo +2. Niekinė veikla Pridėtos 153-154 eilutės:
2013 sausio 15 d., 11:46
atliko -
Pakeistos 130-132 eilutės iš
Žvilgsnis pirmyn ir atgal Mąsčiau skirtumą tarp gyvenimo (Dievo ir gerumo vienumą) ir amžino gyvenimo (Dievo ir gerumo atskyrimą). Įsijaučiau, kuo šie požiūriai skiriasi, kokia jų esmė. Supratau, jog primesti Dievui gerumą, tuo pačiu, primesti gyvenimui teisingumą, tai labai varžytų, kokius reiškinius ir ypač skaudulius, nuoskaudas, skriaudas pripažįstame, kokius jų sprendimus, kartais visai netikėtus, atpažįstame. Toks požiūris ko toliau, to labiau mus varžytų, nieko naujo neatvertų, o tik esamą išrištų, kol galiausiai nebeliktų ką išrišti, liktų niekas, sulauktumėme pabaigos, vadinas, mirties. O amžinas gyvenimas, priešingai, atviras visoms neteisybėms, abejonėms, priekaištams, mus daro vis jautresniais, akylesniais, mus įtraukia ir į visako sprendimą, taip kad vis didėja iššūkiai, vis platėja akiračiai, ratai žmonių ir aplinkybių, kuriuos turėtumėme paveikti. Vis nusistumia galutinis įrodymas, kad Dievas yra iš tiesų geras, tačiau jisai ir jo gerumas gyvai, amžinai atsiskleidžia, vis įtraukiant ir mus, vis lavinant ir brandinant tiek mus, tiek patį Dievą, taip kad amžinai mokomės, ugdomės, gyvename jau čia ir dabar. Supratau, gyvenimas ir amžinas gyvenimas stebi tuos pačius reiškinius, tik iš skirtingų pusių. Įsivaizdavau, gyvenimas į:
Žvilgsniai pirmyn ir atgal Mąsčiau skirtumą tarp gyvenimo (Dievo ir gerumo vienumą) ir amžino gyvenimo (Dievo ir gerumo atskyrimą). Įsijaučiau, kuo šie požiūriai skiriasi, kokia jų esmė. Supratau, jog primesti Dievui gerumą, tuo pačiu, primesti gyvenimui teisingumą, tai labai varžytų, kokius reiškinius ir ypač skaudulius, nuoskaudas, skriaudas pripažįstame, kokius jų sprendimus, kartais visai netikėtus, atpažįstame. Toks požiūris ko toliau, to labiau mus varžytų, nieko naujo neatvertų, o tik esamą išrištų, kol galiausiai nebeliktų ką išrišti, liktų niekas, sulauktumėme pabaigos, vadinas, mirties. O amžinas gyvenimas, priešingai, atviras visoms neteisybėms, abejonėms, priekaištams, mus daro vis jautresniais, akylesniais, mus įtraukia ir į visako sprendimą, taip kad vis didėja iššūkiai, vis platėja akiračiai, ratai žmonių ir aplinkybių, kuriuos turėtumėme paveikti. Vis nusistumia galutinis įrodymas, kad Dievas yra iš tiesų geras, tačiau jisai ir jo gerumas gyvai, amžinai atsiskleidžia, vis įtraukiant ir mus, vis lavinant ir brandinant tiek mus, tiek patį Dievą, taip kad amžinai mokomės, ugdomės, gyvename jau čia ir dabar. Supratau, gyvenimas ir amžinas gyvenimas stebi tuos pačius reiškinius, tik iš skirtingų pusių. Įsivaizdavau, Dievas atsiskleidžia, ir kas žiūri jo požiūriu, tas regi amžiną gyvenimą be galo atsiskleidžiantį. O kas atsigręžtų, tas matytų tik baigtinį kelią kuriuo jau nueita, tas netrukus grįžtų prie ištakų, kur viskas ir išsibaigtų. Šis atbulas žvilgsnis man primena žmogaus požiūrį. Tad šiuos požiūrius, Dievo ir žmogaus, įsivaizduoju, kaip žiūrėjimą pirmyn ir atgal. Amžinas gyvenimas, tai žiūrėjimas pirmyn, kartu su Dievu, o gyvenimas, tai žiūrėjimas atgal, į Dievą, užtat į ištakas, tad ir į mirtį, juk toks požiūris išsiriša, išsibaigia. Šie du požiūriai tai yra, atitinkamai, klausimas (didėjantis laisvumas) ir atsakymas (mažėjantis laisvumas). Šias dvi kryptis išsako penkerybė: žiūrint atgal, kiekviena pasekmė turi savo priežastį, o žiūrint pirmyn, yra priežasčių, kurios savo pasekmių dar neturėjo. 2013 sausio 15 d., 10:57
atliko -
Pridėtos 130-133 eilutės:
Žvilgsnis pirmyn ir atgal Mąsčiau skirtumą tarp gyvenimo (Dievo ir gerumo vienumą) ir amžino gyvenimo (Dievo ir gerumo atskyrimą). Įsijaučiau, kuo šie požiūriai skiriasi, kokia jų esmė. Supratau, jog primesti Dievui gerumą, tuo pačiu, primesti gyvenimui teisingumą, tai labai varžytų, kokius reiškinius ir ypač skaudulius, nuoskaudas, skriaudas pripažįstame, kokius jų sprendimus, kartais visai netikėtus, atpažįstame. Toks požiūris ko toliau, to labiau mus varžytų, nieko naujo neatvertų, o tik esamą išrištų, kol galiausiai nebeliktų ką išrišti, liktų niekas, sulauktumėme pabaigos, vadinas, mirties. O amžinas gyvenimas, priešingai, atviras visoms neteisybėms, abejonėms, priekaištams, mus daro vis jautresniais, akylesniais, mus įtraukia ir į visako sprendimą, taip kad vis didėja iššūkiai, vis platėja akiračiai, ratai žmonių ir aplinkybių, kuriuos turėtumėme paveikti. Vis nusistumia galutinis įrodymas, kad Dievas yra iš tiesų geras, tačiau jisai ir jo gerumas gyvai, amžinai atsiskleidžia, vis įtraukiant ir mus, vis lavinant ir brandinant tiek mus, tiek patį Dievą, taip kad amžinai mokomės, ugdomės, gyvename jau čia ir dabar. Supratau, gyvenimas ir amžinas gyvenimas stebi tuos pačius reiškinius, tik iš skirtingų pusių. Įsivaizdavau, gyvenimas Pakeistos 140-142 eilutės iš
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ... tokiu būdu išskiriamas asmuo .... ir Dievas naujai randamas jame... į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tačiau ... tokiu būdu išskiriamas asmuo .... ir Dievas naujai randamas jame... 2013 sausio 14 d., 21:32
atliko -
Pakeista 136 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ... į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ... tokiu būdu išskiriamas asmuo .... ir Dievas naujai randamas jame... 2013 sausio 14 d., 20:57
atliko -
Pakeista 136 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ... 2013 sausio 14 d., 20:19
atliko -
Pridėtos 135-136 eilutės:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. 2013 sausio 14 d., 20:01
atliko -
Pakeistos 132-134 eilutės iš
Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) išsako Dievo požiūrį, o apimtys (Viskas, Betkas, Kažkas, Niekas) atitinkamai išsako ne-Dievo požiūrį. Juos sieja sandaros (Viskas, Visaregis, Santvarkos, Sandaros). Apimtyse Dievo nėra, bet jis iškyla, užtat apimtys skiria Dievą esantį pirm ir už santvarkos ir Dievą po santvarkos, viduj jos. Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos. į:
Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) išsako Dievo požiūrį, o apimtys (Viskas, Betkas, Kažkas, Niekas) atitinkamai išsako ne-Dievo požiūrį. Juos sieja sandaros (Viskas, Visaregis, Santvarkos, Sandaros). Apimtyse Dievo nėra, bet jis iškyla, užtat apimtys skiria Dievą esantį pirm ir už santvarkos ir Dievą po santvarkos, viduj jos. Apimtis tad yra Dievo neigimas, taip kad Laisvumas yra Dievo teigimas. Užtat visi atvaizdai arba teigia, arba neigia Dievą. Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, kuri jokių prielaidų nedaro, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos. Dievas iškyla būtent niekine veikla, priklausomai nuo apimties: visakame, prasme; betkame, pastovumu; kažkame, betarpiškumu; niekame, tiesa. Jis iškyla atitinkamai, kaip Dievas, Aš, Tu, Kitas. 2013 sausio 14 d., 19:44
atliko -
Pridėtos 133-134 eilutės:
Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos. 2013 sausio 14 d., 19:20
atliko -
Pridėtos 131-132 eilutės:
Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) išsako Dievo požiūrį, o apimtys (Viskas, Betkas, Kažkas, Niekas) atitinkamai išsako ne-Dievo požiūrį. Juos sieja sandaros (Viskas, Visaregis, Santvarkos, Sandaros). Apimtyse Dievo nėra, bet jis iškyla, užtat apimtys skiria Dievą esantį pirm ir už santvarkos ir Dievą po santvarkos, viduj jos. 2013 sausio 14 d., 18:59
atliko -
Pridėtos 129-130 eilutės:
Dievo būtinumas reiškiasi esmine jo savybe, kad Dievas yra vienų vienas. Vadinas, be Dievo nieko kito nėra. Norint ištirti, ar Dievas tikrai būtinas, tenka paneigti jo būtinumą, prileisti, kad jisai nebūtinas. O tai įmanoma tiktai viską apverčiant aukštyn kojom ir tvirtinant jog vienų vienumas yra Dievas. Taip tvirtina Dievo savastis, jo sandara, būtent viskas. Šia prasme, Viskas yra ne-Dievas. 2013 sausio 13 d., 21:06
atliko -
Pakeista 346 eilutė iš:
į:
Ištrintos 454-455 eilutės:
2013 sausio 13 d., 20:36
atliko -
Ištrintos 449-452 eilutės:
2013 sausio 13 d., 20:28
atliko -
Pridėtos 440-441 eilutės:
Pakeistos 449-452 eilutės iš
į:
Ištrintos 451-454 eilutės:
2013 sausio 12 d., 20:01
atliko -
Pakeista 441 eilutė iš:
į:
Ištrintos 450-451 eilutės:
2013 sausio 12 d., 19:51
atliko -
Pakeista 435 eilutė iš:
į:
Pakeistos 438-445 eilutės iš
į:
Pakeistos 447-448 eilutės iš
į:
Pakeistos 450-456 eilutės iš
į:
Pakeistos 458-463 eilutės iš
į:
2013 sausio 12 d., 19:42
atliko -
Ištrinta 346 eilutė:
Ištrinta 348 eilutė:
Pridėtos 435-439 eilutės:
Ištrintos 447-455 eilutės:
Pakeistos 449-450 eilutės iš
į:
Pakeista 455 eilutė iš:
į:
2013 sausio 12 d., 19:37
atliko -
Ištrinta 329 eilutė:
Pakeista 339 eilutė iš:
į:
Ištrintos 376-378 eilutės:
2013 sausio 12 d., 19:34
atliko -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. Pakeista 257 eilutė iš:
į:
Pakeista 340 eilutė iš:
į:
Pridėtos 363-364 eilutės:
Pakeistos 370-373 eilutės iš
į:
Pakeistos 378-380 eilutės iš
į:
Pakeistos 380-383 eilutės iš
į:
Pridėta 394 eilutė:
2013 sausio 12 d., 19:25
atliko -
Pridėta 324 eilutė:
Pakeistos 330-331 eilutės iš
Žvilgsnių algebra į:
Požiūrių sutapimas - Žvilgsnių algebra Pakeista 334 eilutė iš:
į:
Pridėtos 337-342 eilutės:
Pakeistos 347-363 eilutės iš
Požiūrių sutapimas - Žvilgsnių algebra
į:
Ištrintos 349-351 eilutės:
2013 sausio 12 d., 18:47
atliko -
Pakeista 321 eilutė iš:
į:
Ištrinta 344 eilutė:
Pakeistos 350-351 eilutės iš
į:
Pakeista 358 eilutė iš:
į:
2013 sausio 12 d., 18:27
atliko -
Ištrinta 269 eilutė:
Pridėta 325 eilutė:
Pakeistos 327-328 eilutės iš
į:
Pakeistos 338-341 eilutės iš
į:
Pakeistos 344-347 eilutės iš
Požiūrių sutapimas į:
Požiūrių sutapimas - Žvilgsnių algebra Pakeistos 349-350 eilutės iš
į:
Pakeista 352 eilutė iš:
į:
Pakeistos 360-363 eilutės iš
į:
2013 sausio 12 d., 18:20
atliko -
Pakeistos 322-324 eilutės iš
į:
Pridėta 331 eilutė:
Ištrinta 337 eilutė:
Ištrinta 340 eilutė:
Pakeistos 342-354 eilutės iš
į:
Pakeistos 344-354 eilutės iš
į:
Požiūrių sutapimas
Ištrinta 358 eilutė:
Pakeistos 361-362 eilutės iš
į:
Pridėtos 374-376 eilutės:
2013 sausio 12 d., 18:03
atliko -
Pakeistos 322-324 eilutės iš
į:
Ištrintos 355-356 eilutės:
Pakeistos 362-364 eilutės iš
Kaip požiūrius išreikšti matematika?
į:
Ištrintos 367-369 eilutės:
Požiūrio imtis 2013 sausio 12 d., 17:58
atliko -
Pakeistos 269-271 eilutės iš
į:
Pakeistos 322-328 eilutės iš
į:
Žvilgsnių algebra Suvokti žvilgsnių algebrą kaip pagrindą visų sandarų atsiskleidimui: Besąlygiškų, sąlygiškų, bendrų ir pavaldžių požiūrių. Kiek įmanoma, remtis kategorijų teorija.
2013 sausio 12 d., 16:58
atliko -
Pridėtos 249-252 eilutės:
Visuma
Pridėta 258 eilutė:
Pakeista 260 eilutė iš:
į:
Pridėta 265 eilutė:
Pakeistos 268-277 eilutės iš
Visuma
į:
Pridėta 398 eilutė:
2013 sausio 12 d., 16:48
atliko -
Pridėtos 248-262 eilutės:
Esminiai klausimai Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
2013 sausio 12 d., 15:01
atliko -
Pakeistos 360-368 eilutės iš
į:
Pakeistos 370-371 eilutės iš
į:
Pakeistos 374-384 eilutės iš
į:
Ištrinta 380 eilutė:
Ištrinta 486 eilutė:
Pakeistos 578-586 eilutės iš
Aklavietės
į:
Pakeistos 610-615 eilutės iš
į:
2013 sausio 12 d., 14:48
atliko -
Pakeistos 390-393 eilutės iš
į:
Pakeistos 425-428 eilutės iš
į:
Pakeistos 485-486 eilutės iš
į:
Pakeistos 518-519 eilutės iš
į:
Pakeistos 558-560 eilutės iš
į:
Ištrintos 626-646 eilutės:
Kaip savanoriškai įsijungiame į Dievą? į jo augimą? ir tuomi vykdome Dievo valią? Kaip vykdome Dievo valią? Kaip esame viena? Kaip sutampame su Dievu? Kaip susivienijame Kitu? Kaip mūsų vertybės sutampa meile? Kaip širdingai bendrauti?
Pakeistos 630-632 eilutės iš
į:
2013 sausio 12 d., 14:41
atliko -
Pridėtos 300-305 eilutės:
Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
Pakeistos 418-422 eilutės iš
į:
Pridėtos 552-556 eilutės:
Kaip vykdome Dievo valią?
Pakeistos 573-574 eilutės iš
į:
Pakeistos 619-633 eilutės iš
Iššūkis mums
Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas? Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis? į:
Pakeista 624 eilutė iš:
Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena? į:
Pakeistos 627-663 eilutės iš
Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį? Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą Ar Dievas pakenčia bendrystę? (Taip ir ne) Dievo valia, į kurią viskas susiveda, yra kad Dievas augtų, bręstų, tad leistų bendrystę, bendrakūrybą, bet užtat viskas išplaukia iš vieno Dievo, nes jisai yra Dievas, jo valia už viską atsako. Kaip puoselėjame visuomenę, šviesuolių, amžino gyvenimo bendrystę? Ko reikia, kad ji vystytųsi? Kaip tarnaujame vienas kitam? Kaip vykdome Dievo valią? Sandaros: Dievas nebūtinas (Viskas) Išsiaiškinimai (Betkas) Klausimai (Kažkas) Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas? Štai įvairiai išgyvenami ryšiai tarp Dievo ir galimo Dievo, tad įvairiai išgyvenama Dievo branda. Kito Dievas: Amžinas Gyvenimas (paklusimui Dievas) tad gyvenam atsakymu Tavo Dievas: Gyvenimas (tikėjimui Dievas) tad gyvenam rūpėjimu Mano Dievas: Gerumas (rūpėjimui Dievas) tad gyvenam tikėjimu Dievo Dievas: Dievas (atsakymui Dievas - nešališka, nuoširdi tiesa) tad gyvenam paklusimu Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa? Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį? 4 x 2 amžinojo gyvenimo požiūriai: gėrio kryptys 6 (4+2) gyvenimo požiūriai: pasirinkimai (susiveda į valią) laipsnynas? 2 Žmogaus požiūriai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas (sutapimai) 4 Dievo požiūriai: asmenys (troškimai) nieko, kažko, betko, visko. Kaip susivienijame Kitu? Dievas - gyventi Mumis Dievas Mumis - gyventi Kitu Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena? Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu (Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui. į:
2013 sausio 12 d., 14:28
atliko -
Pakeistos 292-299 eilutės iš
į:
Pakeistos 411-412 eilutės iš
į:
Ištrinta 563 eilutė:
Pakeistos 566-567 eilutės iš
į:
Pakeistos 571-572 eilutės iš
į:
Pakeistos 605-621 eilutės iš
Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Suvedimai Iššūkis Dievui Dievo klausimas Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? (Būtinas ir nebūtinas) Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas. Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja jisai atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.
į:
Pakeista 617 eilutė iš:
Kaip išsisukame iš aklaviečių? - Pristatyti brandą pristabdančias aklavietes - klystkelius - ir kaip jas išvengti. Rinktis žiūrėti pro asmens akis, vietoj kad į asmenį. į:
Pakeista 634 eilutė iš:
Aklavietės, suvokimai: Dievas būtinas: Dievo valios vykdymas (Niekas) į:
2013 sausio 12 d., 14:21
atliko -
Pakeistos 289-292 eilutės iš
į:
Pakeistos 532-533 eilutės iš
į:
Ištrintos 556-557 eilutės:
Pridėtos 595-596 eilutės:
Pakeistos 599-600 eilutės iš
Kaip suvokimas (jog Dievas nebūtinai geras) mums suteikia laisvės, išsprendžia aklavietes, kaip tampame viena? Kaip vienas kitą palaikome ar smukdome? į:
Ištrintos 604-606 eilutės:
Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam? Koks Dievas yra? Pirmapradis Dievas yra strimagalvis 2013 sausio 12 d., 14:18
atliko -
Pakeista 164 eilutė iš:
Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). į:
Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene. 2013 sausio 12 d., 14:16
atliko -
Pridėtos 164-165 eilutės:
Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Pakeistos 370-374 eilutės iš
į:
Pakeistos 400-401 eilutės iš
į:
Ištrintos 546-547 eilutės:
Pakeistos 552-555 eilutės iš
į:
Pridėta 557 eilutė:
Ištrintos 579-585 eilutės:
Tampame viena
Pakeistos 592-663 eilutės iš
Išsakymas į:
Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Kaip suvokimas (jog Dievas nebūtinai geras) mums suteikia laisvės, išsprendžia aklavietes, kaip tampame viena? Kaip vienas kitą palaikome ar smukdome? Suvedimai Iššūkis Dievui Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam? Koks Dievas yra? Pirmapradis Dievas yra strimagalvis Dievo klausimas Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? (Būtinas ir nebūtinas) Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas. Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja jisai atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.
Iššūkis mums
Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas? Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis? Kaip išsisukame iš aklaviečių? - Pristatyti brandą pristabdančias aklavietes - klystkelius - ir kaip jas išvengti. Rinktis žiūrėti pro asmens akis, vietoj kad į asmenį. Kaip savanoriškai įsijungiame į Dievą? į jo augimą? ir tuomi vykdome Dievo valią? Kaip vykdome Dievo valią? Kaip esame viena? Kaip sutampame su Dievu? Kaip susivienijame Kitu? Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena? Kaip mūsų vertybės sutampa meile? Kaip širdingai bendrauti? Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį? Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą Ar Dievas pakenčia bendrystę? (Taip ir ne) Dievo valia, į kurią viskas susiveda, yra kad Dievas augtų, bręstų, tad leistų bendrystę, bendrakūrybą, bet užtat viskas išplaukia iš vieno Dievo, nes jisai yra Dievas, jo valia už viską atsako. Kaip puoselėjame visuomenę, šviesuolių, amžino gyvenimo bendrystę? Ko reikia, kad ji vystytųsi? Kaip tarnaujame vienas kitam? Kaip vykdome Dievo valią? Sandaros: Dievas nebūtinas (Viskas) Išsiaiškinimai (Betkas) Klausimai (Kažkas) Aklavietės, suvokimai: Dievas būtinas: Dievo valios vykdymas (Niekas) Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas? Štai įvairiai išgyvenami ryšiai tarp Dievo ir galimo Dievo, tad įvairiai išgyvenama Dievo branda. Kito Dievas: Amžinas Gyvenimas (paklusimui Dievas) tad gyvenam atsakymu Tavo Dievas: Gyvenimas (tikėjimui Dievas) tad gyvenam rūpėjimu Mano Dievas: Gerumas (rūpėjimui Dievas) tad gyvenam tikėjimu Dievo Dievas: Dievas (atsakymui Dievas - nešališka, nuoširdi tiesa) tad gyvenam paklusimu Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa? Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį? 4 x 2 amžinojo gyvenimo požiūriai: gėrio kryptys 6 (4+2) gyvenimo požiūriai: pasirinkimai (susiveda į valią) laipsnynas? 2 Žmogaus požiūriai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas (sutapimai) 4 Dievo požiūriai: asmenys (troškimai) nieko, kažko, betko, visko. Kaip susivienijame Kitu? Dievas - gyventi Mumis Dievas Mumis - gyventi Kitu Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena? Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu (Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui. 2013 sausio 12 d., 14:01
atliko -
Pakeistos 285-287 eilutės iš
į:
Pakeistos 329-334 eilutės iš
į:
Pakeistos 387-388 eilutės iš
į:
Pridėtos 469-474 eilutės:
Sandaros
Pakeistos 479-484 eilutės iš
į:
Pakeistos 521-531 eilutės iš
Suvedimas
Gyvumas
į:
Pakeistos 537-540 eilutės iš
į:
Ištrintos 549-570 eilutės:
Sandaros
2013 sausio 12 d., 13:46
atliko -
Pridėtos 165-166 eilutės:
Kas visiškai vienų vienas yra Dievas. Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. 2013 sausio 12 d., 13:45
atliko -
Ištrinta 150 eilutė:
Pridėtos 164-165 eilutės:
Vienų vienumas reiškiasi klausimu - atsiskyrimu - o tas klausimas yra, Ar aš būtinas? ir iškyla atsakymas - nebūtinas ir būtinas. Pakeistos 313-325 eilutės iš
į:
Kaip požiūrius išreikšti matematika?
Pridėtos 333-343 eilutės:
Pakeistos 346-359 eilutės iš
į:
Ištrintos 489-491 eilutės:
Suvedimas Pridėtos 491-503 eilutės:
Būtinumas
Suvedimas Ištrintos 505-514 eilutės:
Vienumas
Ištrintos 515-516 eilutės:
Pakeistos 525-554 eilutės iš
Kaip požiūrius išreikšti matematika?
Kaip apibrėžti vienumą?
į:
Ištrintos 527-537 eilutės:
Būtinumas
Ištrintos 530-532 eilutės:
Pridėta 532 eilutė:
Pakeistos 534-537 eilutės iš
Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas į:
Ištrinta 538 eilutė:
Pridėtos 541-542 eilutės:
Ištrintos 544-552 eilutės:
2013 sausio 12 d., 13:23
atliko -
Pakeistos 304-312 eilutės iš
į:
Pakeistos 493-498 eilutės iš
Kaip sutampa požiūriai? Kas yra požiūris?
į:
Pakeistos 499-501 eilutės iš
Kaip viską išreikšti požiūriais? į:
Ištrintos 500-501 eilutės:
Pakeistos 517-528 eilutės iš
Kaip mūsų požiūriai veikiami?
Koks yra mano ir kitų požiūris? Kaip priimti bet kokį požiūrį?
į:
Pakeistos 521-526 eilutės iš
Kas mums trukdo būti viena?
į:
Pridėtos 530-531 eilutės:
2013 sausio 12 d., 13:01
atliko -
Pakeistos 453-462 eilutės iš
Kaip esame viena asmenimi? Kaip gyviau suvokti sandaras?
Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus? Koks mano, tarpininko, vaidmuo? į:
Vienumas
Pakeistos 458-466 eilutės iš
Kaip esame viena kitu? Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Kas yra žmogus? į:
Gyvumas
Žmogus
Pakeista 484 eilutė iš:
Kaip esame viena požiūriais? į:
2013 sausio 12 d., 12:57
atliko -
Pridėtos 305-309 eilutės:
Požiūrio imtis
Pakeistos 326-327 eilutės iš
į:
Pakeistos 371-397 eilutės iš
į:
Pakeistos 439-440 eilutės iš
į:
Sąmoningumas, sąmoningėjimas
Ištrintos 450-467 eilutės:
Growth in awareness
Overview
The Factors
PairsOfConcepts
Pakeistos 476-512 eilutės iš
Kaip esame viena meile? Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Kas yra meilė?
Kaip meile esame viena?
Kaip kiekvieną mylėti?
Ką reiškia bręsti?
į:
Gyvybė, branda
Pakeistos 480-481 eilutės iš
į:
Pakeistos 483-484 eilutės iš
Kaip įžiebti meilę? į:
2013 sausio 12 d., 12:41
atliko -
Pakeista 271 eilutė iš:
į:
Ištrintos 274-275 eilutės:
Include and relate the MeaningfulConcepts Pakeistos 299-304 eilutės iš
į:
Pakeistos 316-321 eilutės iš
į:
Ištrinta 370 eilutė:
Ištrintos 372-373 eilutės:
Pridėtos 379-381 eilutės:
Pakeistos 385-386 eilutės iš
į:
Ištrintos 403-405 eilutės:
Intuit and relate the structural parts Pakeistos 408-420 eilutės iš
Structure
į:
Ištrintos 413-418 eilutės:
Understanding
Ištrintos 416-423 eilutės:
Perspectives
2013 sausio 12 d., 12:06
atliko -
Ištrinta 261 eilutė:
Ištrintos 262-264 eilutės:
Ištrinta 263 eilutė:
Ištrintos 265-279 eilutės:
Antrinės sandaros
Pridėtos 277-284 eilutės:
Dievas
Pakeistos 302-303 eilutės iš
Vienumas, Tapatumas, Atsakymas į:
Patyrimas, Išgyvenimas, Vienumas, Tapatumas, Atsakymas Pridėtos 307-313 eilutės:
Suvokimas, Klausimas, Atskyrimas
Pridėtos 338-342 eilutės:
Niekinė veikla, sandara
Pakeistos 363-369 eilutės iš
Suvokimas, Klausimas, Atskyrimas
į:
Pakeistos 374-376 eilutės iš
į:
Antrinės sandaros
2013 sausio 12 d., 11:59
atliko -
Pakeistos 163-164 eilutės iš
į:
Vieningumu vyrauja atsakymas, viskas sujungta; dvasia vyrauja klausimas, viskas yra vienų viena. Pridėtos 258-259 eilutės:
Pridėtos 261-262 eilutės:
Pakeistos 264-266 eilutės iš
į:
Ištrintos 266-270 eilutės:
Pakeistos 270-275 eilutės iš
į:
Pakeistos 274-281 eilutės iš
į:
Antrinės sandaros Pakeistos 277-278 eilutės iš
į:
Pakeista 279 eilutė iš:
į:
Pakeista 283 eilutė iš:
į:
Pakeistos 285-289 eilutės iš
į:
Pakeistos 297-298 eilutės iš
Tapatumas į:
Požiūriai
Vienumas, Tapatumas, Atsakymas Pridėtos 319-336 eilutės:
Apimtis
Asmuo
Apibrėžimas
Pakeistos 353-373 eilutės iš
į:
Valingumas
Suvokimas, Klausimas, Atskyrimas
Pridėtos 402-405 eilutės:
Skaidymas
Pakeistos 410-428 eilutės iš
AlgebraOfViews Vienumas Atskyrimas
į:
2013 sausio 12 d., 11:37
atliko -
Pridėtos 164-165 eilutės:
Dievas išgyvena klausimą? o viskas atsakymą? Betgi Dievas priima viską kaip save, tuo tarpu, viskas atskiria save nuo Dievo. Pridėtos 239-240 eilutės:
Asmens lygčių trikampis - kokia jo reikšmė, svarba? Ištrinta 250 eilutė:
Pridėta 257 eilutė:
Pakeistos 261-262 eilutės iš
į:
Pakeista 263 eilutė iš:
į:
Pakeista 267 eilutė iš:
į:
Pakeista 270 eilutė iš:
į:
Pridėta 272 eilutė:
Ištrintos 275-276 eilutės:
Pakeistos 277-282 eilutės iš
į:
Pakeistos 286-288 eilutės iš
į:
Pakeista 294 eilutė iš:
į:
Pridėtos 315-319 eilutės:
Tapatumas
Pridėtos 333-335 eilutės:
2013 sausio 12 d., 11:29
atliko -
Pakeistos 146-147 eilutės iš
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė. į:
Klausimai reiškiasi sandara, būtent:
Pridėtos 166-167 eilutės:
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė. Ištrinta 345 eilutė:
Pakeistos 347-348 eilutės iš
į:
Ištrintos 352-353 eilutės:
Pakeistos 354-355 eilutės iš
consider other structures: the WaysOfRethinking, the LogicOfHeartAndWorld, the PropertiesOfLivingSystems and the PropertiesOfMentalSystems. į:
Pridėtos 357-360 eilutės:
Vienumas Atskyrimas Pakeistos 390-391 eilutės iš
į:
Ištrintos 395-396 eilutės:
Ištrintos 416-419 eilutės:
LevelsOfUnderstanding
2013 sausio 12 d., 11:02
atliko -
Pridėtos 294-302 eilutės:
Dievo požiūriu, kas svarbu Consider God's point of view
Include and relate the MeaningfulConcepts Pridėtos 313-316 eilutės:
Meilė
Ištrintos 340-349 eilutės:
Consider God's point of view
Include and relate the MeaningfulConcepts
2013 sausio 12 d., 11:00
atliko -
Pakeistos 245-246 eilutės iš
į:
2013 sausio 12 d., 10:53
atliko -
Pridėtos 138-147 eilutės:
Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai Dievas. Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu? Kalbomis mąstome sąvokas, o padalinimais - atvaizdais - aplinkybėmis mąstome požiūrius?
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė. Pakeistos 157-159 eilutės iš
į:
Ištrintos 160-171 eilutės:
Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai Dievas. Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu? Kalbomis mąstome sąvokas, o padalinimais - atvaizdais - aplinkybėmis mąstome požiūrius?
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė. 2013 sausio 12 d., 10:45
atliko -
Ištrintos 113-114 eilutės:
Ištrintos 129-130 eilutės:
Pridėta 146 eilutė:
2013 sausio 12 d., 10:43
atliko -
Pakeista 149 eilutė iš:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Atsiskleidimas yra pilnavertė antistruktūra, išreiškianti asmenis 0, 1, 2, 3 laisvumo matais. į:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Atsiskleidimas yra pilnavertė antistruktūra, išreiškianti asmenis 0, 1, 2, 3 laisvumo matais. Atsiskleidimas išsakomas penkerybe, kur Kitas yra čia/dabar, tarp Dievo ir Manęs, atsižvelgiant į laiko kryptį. 2013 sausio 12 d., 10:42
atliko -
Pakeista 149 eilutė iš:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. į:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Atsiskleidimas yra pilnavertė antistruktūra, išreiškianti asmenis 0, 1, 2, 3 laisvumo matais. 2013 sausio 12 d., 10:37
atliko -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
Atsiskleidimas reikalauja keturių lygmenų: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Ir atitinkamų asmenų bei požiūrių skaičiumi. į:
Atsiskleidimas Atsiskleidimas reikalauja keturių lygmenų:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Pridėtos 247-248 eilutės:
2013 sausio 12 d., 10:21
atliko -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
į:
Atsiskleidimas reikalauja keturių lygmenų: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Ir atitinkamų asmenų bei požiūrių skaičiumi. Pakeista 241 eilutė iš:
į:
Pakeistos 300-308 eilutės iš
į:
Pakeistos 304-309 eilutės iš
į:
Ištrintos 569-573 eilutės:
Atvaizdai
2013 sausio 12 d., 10:13
atliko -
Pakeistos 288-289 eilutės iš
į:
Ištrintos 345-348 eilutės:
Slack
Pakeistos 389-391 eilutės iš
Slack
į:
2013 sausio 12 d., 10:10
atliko -
Pridėtos 224-225 eilutės:
Pripažinti, įtraukti ir savo, gvildentojo, požiūrį - tai padėjo išmąstyti visaregį pagal savo troškimą Pridėta 230 eilutė:
Ištrinta 232 eilutė:
Pakeistos 234-236 eilutės iš
į:
Ištrinta 328 eilutė:
2013 sausio 12 d., 10:08
atliko -
Pridėtos 222-223 eilutės:
Prasmingas sąvokas - bandydavau surašyti, aprėpti, apmąstyti, užtikrinti, jog jas įtraukiu ir jos iškyla Pakeistos 230-232 eilutės iš
į:
Pakeistos 276-279 eilutės iš
į:
Pakeistos 286-289 eilutės iš
į:
Tiesa
Pakeistos 309-320 eilutės iš
į:
Veiksmai Ištrintos 324-327 eilutės:
Consider the big picture Account for all concepts that bear on the Overview. Ištrintos 325-326 eilutės:
2013 sausio 12 d., 10:01
atliko -
Pridėtos 220-221 eilutės:
Sąvokų siejimas, apibrėžimas - naudojau TheBrain, bandžiau išnarplioti visas sąvokas, iškylančias - tas padėjo geriau susigaudyti, bet nelabai padėjo aprėpti visumos Pakeistos 227-230 eilutės iš
į:
Atsiskleidimas Ištrintos 232-257 eilutės:
Sąvokos Laisvumas
Santvarkos
Sandaros
Ištrinta 239 eilutė:
Ištrintos 242-243 eilutės:
Ištrintos 253-254 eilutės:
Pridėtos 272-301 eilutės:
Sąvokos Laisvumas
Santvarkos
Sandaros
2013 sausio 12 d., 09:55
atliko -
Pridėtos 153-154 eilutės:
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė. Pakeistos 222-228 eilutės iš
Why are there four Levels? Do they relate to negation? Other Questions
į:
Visuma
Pakeistos 229-230 eilutės iš
Older Questions į:
Sąvokos Laisvumas
Santvarkos
Sandaros
Ištrintos 298-305 eilutės:
Currently, I want to:
Pakeistos 300-304 eilutės iš
į:
Ištrintos 545-546 eilutės:
Amžinas gyvenimas Ištrintos 562-567 eilutės:
Suderinti, susieti keturis sluoksnius, klodus:
Ištrintos 587-591 eilutės:
Kitas Ištrintos 607-618 eilutės:
Kalbos
Pakeistos 612-613 eilutės iš
į:
Ištrintos 624-637 eilutės:
Atsakymai, kalbos, išvedimas
Dievo valios vykdymas
Tu Pridėtos 643-644 eilutės:
Išsakymas 2013 sausio 11 d., 23:03
atliko -
Ištrintos 412-441 eilutės:
Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? vienybe su kitais skirtingose sąlygose, su Kitu sąlygose ir su Dievu už visų salygų Kaip sieti Dievu ir kertinėmis vertybėmis?
Kaip sieti gvildenimais ir išsiaiškinimais?
Kuo skiriasi Dievas, Jėzus, aš ir kiti?
Ištrintos 430-460 eilutės:
Kaip susikalbėti kertine vertybe, gvildenimu?
Kaip būti viena su nebendraujančiais?
Kaip ugdyti, ugdytis?
Kaip pristatyti svetimas sąvokas?
Kaip bendradarbiauti dalinai?
2013 sausio 11 d., 22:55
atliko -
Ištrintos 719-829 eilutės:
Žinojimo rūmai
Pavyzdiniai išsiaiškinimai
Dievo išsiaiškinimai
Žmonių išsiaiškinimai
Išsiaiškinimų nagrinėjimas
Paskiro išsiaiškinimo sandara
Klausimų išsiaiškinimas
Išsiaiškinimų išsiaiškinimas
Išsiaiškinimų kalba
Apžvelgti išsiaiškinimais
Išsiaiškinimais puoselėti bendrystę
2013 sausio 11 d., 22:48
atliko -
Pridėtos 831-842 eilutės:
Visaregis
2013 sausio 11 d., 22:46
atliko -
Pakeistos 719-830 eilutės iš
į:
Žinojimo rūmai
Pavyzdiniai išsiaiškinimai
Dievo išsiaiškinimai
Žmonių išsiaiškinimai
Išsiaiškinimų nagrinėjimas
Paskiro išsiaiškinimo sandara
Klausimų išsiaiškinimas
Išsiaiškinimų išsiaiškinimas
Išsiaiškinimų kalba
Apžvelgti išsiaiškinimais
Išsiaiškinimais puoselėti bendrystę
2013 sausio 11 d., 22:45
atliko -
Pakeistos 708-719 eilutės iš
į:
Tu Tampame viena
2013 sausio 11 d., 22:36
atliko -
Pakeistos 639-708 eilutės iš
į:
Atvaizdai
Kitas Sandaros
Aklavietės
Kalbos
Dviprasmybės, 6+4
Atsakymai, kalbos, išvedimas
Dievo valios vykdymas
2013 sausio 11 d., 22:29
atliko -
Pakeistos 594-639 eilutės iš
į:
Amžinas gyvenimas Būtinumas
Asmenų lygtis
Suderinti, susieti keturis sluoksnius, klodus:
Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas
2013 sausio 11 d., 22:22
atliko -
Pakeistos 407-594 eilutės iš
į:
Kaip esame viena asmenimi? Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? vienybe su kitais skirtingose sąlygose, su Kitu sąlygose ir su Dievu už visų salygų Kaip sieti Dievu ir kertinėmis vertybėmis?
Kaip sieti gvildenimais ir išsiaiškinimais?
Kuo skiriasi Dievas, Jėzus, aš ir kiti?
Kaip gyviau suvokti sandaras?
Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus? Koks mano, tarpininko, vaidmuo?
Kaip esame viena kitu? Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Kas yra žmogus? Kaip susikalbėti kertine vertybe, gvildenimu?
Kaip būti viena su nebendraujančiais?
Kaip ugdyti, ugdytis?
Kaip pristatyti svetimas sąvokas?
Kaip bendradarbiauti dalinai?
Kaip esame viena meile? Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Kas yra meilė?
Kaip meile esame viena?
Kaip kiekvieną mylėti?
Ką reiškia bręsti?
Kaip įžiebti meilę? Kaip esame viena požiūriais? Kaip sutampa požiūriai? Kas yra požiūris?
Kaip viską išreikšti požiūriais?
Kaip požiūrius išreikšti matematika?
Kaip apibrėžti vienumą?
Kaip mūsų požiūriai veikiami?
Koks yra mano ir kitų požiūris? Kaip priimti bet kokį požiūrį?
Kas mums trukdo būti viena?
2013 sausio 11 d., 22:15
atliko -
Pridėtos 217-407 eilutės:
Why are there four Levels? Do they relate to negation? Other Questions
Older Questions
Currently, I want to:
I want to understand the Operations, and in particular, the operation +3. In exploring this, I am considering:
Consider the big picture Account for all concepts that bear on the Overview.
Consider God's point of view
Include and relate the MeaningfulConcepts
Intuit and relate the structural parts Slack
Structure
consider other structures: the WaysOfRethinking, the LogicOfHeartAndWorld, the PropertiesOfLivingSystems and the PropertiesOfMentalSystems. AlgebraOfViews
Suvedimas
Understanding
Growth in awareness
Slack
Perspectives
Overview
The Factors
PairsOfConcepts
LevelsOfUnderstanding
2013 sausio 11 d., 21:02
atliko - 2013 sausio 11 d., 19:54
atliko -
Pakeistos 134-135 eilutės iš
Kiti užrašai į:
Pakeistos 141-144 eilutės iš
į:
2013 sausio 11 d., 14:09
atliko -
Pakeistos 126-128 eilutės iš
į:
Suvedimas Viską suvesti galiausiai pavyko mąstant sandaromis labai abstrakčiai. Mąsčiau Dievo ir visko (kaip ne Dievo) skirtumą (tarsi semantikos ir sintaksės), Dievo išraišką nuline (ar niekine) veikla, priešingą visko veikla - jų išsakymas nulybės ir vienybės atvaizdais, vis kažkurios vienybės atvaizdo paneigimas, apimties siaurėjimas. Galiausiai bandžiau paneigti, kad viskas yra būtina sąvoka. Bet viską suvedant supratau, kad teisingiau ir vaisingiau yra išvesti, jog Dievas nebūtinas. Juk jis privalo būti tiek būtinas, tiek nebūtinas! 2013 sausio 11 d., 14:03
atliko -
Pridėtos 147-150 eilutės:
2013 sausio 11 d., 12:39
atliko -
Pridėtos 123-130 eilutės:
Tad asmens lygtis išsakytina keturiais lygmenimis. Mane paskatino ir tai, kad keturi visko atvaizdai ir du laisvumo atvaizdai yra, kartu paėmus, visi atvaizdai, bet kieno? O viskas ir laisvumas yra, kiek supratau, betkas - viskui išeinant už savęs. Laisvumas gi yra išėjimo už savęs sąlyga. http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/godandnotgod.jpg 2013 sausio 10 d., 20:47
atliko -
Pakeistos 84-85 eilutės iš
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Šias plotmes siejau su apimtimis: viskas, betkas, kažkas, niekas. į:
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Šias plotmes siejau su apimtimis: viskas, betkas, kažkas, niekas. Jos taip pat ir išreiškia keturis lygmenis, tad visa susiveda. Pakeistos 100-104 eilutės iš
Taip pat naujai suvokiau svarbą Dievo išėjimo už savęs, jo "atsiplėšimo" nuo savęs ir tuo pačiu susitelkimo į save, į savo požiūrį, į kurį viskas susiveda, tarsi į "mane". į:
Išsiskyrimai ir Atskyrimai Taip pat naujai suvokiau svarbą Dievo išėjimo už savęs, jo "atsiplėšimo" nuo savęs ir tuo pačiu susitelkimo į save, į savo požiūrį, į kurį viskas susiveda, tarsi į "mane". Dievui šiaip nereikia savasties ir jos kaip ir neturi kol jos neprireikia, o prireikia būtent tada kada jisai išeina už savęs, kuriuo atveju jis įeina būtent į save. Visaregį supratau kaip išsakantį išsiskyrimus - vieneriopą, dvejopą, trejopą, ketveriopą - ir iš jų daugyba susidarantį. Juos supratau kaip žyminčius slenksčius, Dievui išeinant už savęs. 2013 sausio 10 d., 20:38
atliko -
Pridėtos 97-100 eilutės:
Išmąsčius visaregį padidėjo viltys visas sandaras suvesti. Mat, jau aiškėjo keturi sandarų lygmenys: Dievas, visaregis, pirminės sandaros (santvarkos) ir antrinės sandaros (sandaros bei kalbos). Taip pat išryškėjo jog lygmenys skiriasi asmenimis, tai yra, visaregis išgyvenamas "manimi", tuo tarpu santvarkos išgyvenamos "tavimi". Supratau, kad antrinės sandaros suvoktinos, kaip išgyvenamos trečiuoju asmeniu, kitu. O patį Dievą galime suvokti kaip nulinį asmenį. Tad yra keturi asmenys - Dievas, aš, tu, kitas - kuriais išgyvename visas sandaras, ir kuriais išsiskiria pagrindinės sandarų rūšys. Taip pat naujai suvokiau svarbą Dievo išėjimo už savęs, jo "atsiplėšimo" nuo savęs ir tuo pačiu susitelkimo į save, į savo požiūrį, į kurį viskas susiveda, tarsi į "mane". 2013 sausio 10 d., 19:33
atliko -
Pakeistos 84-87 eilutės iš
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Tokiu būdu gavosi 1 x 2 x 3 x 4 = 24 galimybės. Laipsnyną galima suprasti kaip 2 x 3, tad gavosi 4 laipsnynai, kurių ir norėjosi. į:
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Šias plotmes siejau su apimtimis: viskas, betkas, kažkas, niekas. Tokiu būdu gavosi 1 x 2 x 3 x 4 = 24 galimybės. Laipsnyną galima suprasti kaip 2 x 3, tad gavosi 4 laipsnynai, kurių ir norėjosi. Iš laipsnyno žinojau, kad dvejybę galiu suprasti kaip požiūrį santvarkoje ir požiūrį iš už santvarkos. Aplamai, vyksta atsiplėšimas. Dievas atsiplėšia nuo savęs. Tai ir yra požiūris. Jis apima 24 žvilgsnius ar rūpesčius. Nustatant kurią nors iš 4 plotmių gaunam santvarką, tačiau tenka papildomai išsakyti nulinį (Dievo) ir septintą (gerumo) požiūrius. Visaregis man tiko, bent iš dalies, kaip sprendimas, nes jisai jautėsi ir visuminis, ir sutelktas, ir išsakytas. Gali būti, kad jame išdėstyta, išsakyta visa kas tik reikalinga apibrėžti požiūrį. Visa tai prieinama iš vieno taško, iš Dievo požiūrio, kurį tačiau galima sutelkti įvairiose plotmėse. Dievas visaregiu reiškiasi ne pažingsniui, ne kažkokiu beatsiskleidžiančiu užtaisu, o vienu ypu, visas iš karto, lygiaverčiai. Užtat iš jo gali atskilti įvairiausi daliniai požiūriai bei jųjų sandaros. Visaregis tuo tarpu man tebuvo teorinis išmislas, tiesiog visas sandaras suvedantis, nesusijęs su mūsų gyvenimo reiškiniais. Man tas gyvenimiškas turinys paprastai būna itin svarbus, kad neprisigalvočiau nebūtų dalykų. Tačiau šiuo atveju galvoju, galima tokių reiškinių nesitikėti, nes ši sandara žmogui per daug plati. Vėliau, kada rinkau ir rūšiavau išsiaiškinimo būdus, kaip ką esu išsiaiškinęs, visi būdai įtikinančiai susivedė į "žinojimo rūmus", susidedančius iš 24 menių. Tokius rūmus galima išvesti bet kuriam mokslui, dalykui, pasaulėžiūrai ar netgi asmeniui, išsakyti kaip jis įvairiausiai išsiaiškina. Manau, visaregis gali ir turi būti kaip nors su tai tampriai susijęs, nors jisai daug simetriškesnis. Visaregis turbūt yra Dievo žinojimo rūmai persmelkiantys kiekvieno iš mūsų žinojimo rūmus. 2013 sausio 10 d., 18:15
atliko -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
Ilgai ir sunkiai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. Supratau, kad ta bendra sandara turėtų susidaryti iš savistovio, žmoniško trejybės rato (tikiu, nusistatau, vykdau), ir iš trejopų ryšių su Dievu už mūsų (buvimas, veikimas mąstymas), kaip kad Tėve mūsų ar apskritai aštuongubyje kelyje. Tačiau Dievas (ar nulis) kiekvienu atveju kitoks, besireiškiantis jokiu, vienu, dviem ar trim nariais, požiūriais. Man tuo tarpu nepavyko tiksliai ir įtikinančiai nustatyti šių santvarkų raišką. Tačiau supratau laipsnyno svarbą. į:
Ilgai ir sunkiai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. Supratau, kad ta bendra sandara turėtų susidaryti iš savistovio, žmoniško trejybės rato (tikiu, nusistatau, vykdau), ir iš trejopų ryšių su Dievu už mūsų (buvimas, veikimas mąstymas), kaip kad Tėve mūsų ar apskritai aštuongubyje kelyje. Tačiau Dievas (ar nulis) kiekvienu atveju kitoks, besireiškiantis jokiu, vienu, dviem ar trim nariais, požiūriais. Man tuo tarpu nepavyko tiksliai ir įtikinančiai nustatyti šių santvarkų raišką. Tačiau supratau laipsnyno svarbą. Supratau taip pat, kad apibendrinant, gali atkristi pirmasis (nulinis) ir paskutinis (septintas) požiūriai, kaip Dievo ir gerumo išraiškos, kurios sandaros nariais "įsikūnija" tik sandarą išreiškiant viena iš santvarkų. Vėlgi, kiekviena santvarka veikia kaip sandarų šeima. Dvejonės atsiliepia abejonėms. Jausminiai atsiliepimai atliepia lūkesčius, o į jausmus galim atsakyti veiklos būdais. Sunku susigaudyti, kurios sandaros yra esminės, kurias reikėtų lyginti, ieškant bendro prado. Užtat laipsnynai buvo panašūs, nors jų žinojau tiktai tris. Visgi, pradėjau manyti, kad gali būti visa apimanti sandara, man kol kas nežinoma, susidaranti iš 4 laipsnynų, tad turinčią 4 x 6 narius. Pakeistos 84-85 eilutės iš
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes jisai turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. į:
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Tokiu būdu gavosi 1 x 2 x 3 x 4 = 24 galimybės. Laipsnyną galima suprasti kaip 2 x 3, tad gavosi 4 laipsnynai, kurių ir norėjosi. Pakeista 91 eilutė iš:
Pastebėjau, kad "pirminėmis" sandaromis tarsi (trokštantis) Dievas išgyvena mūsų (netrokštančių) požiūrį. Tuo tarpu "antrinėmis" sandaromis mes išgyvename kito požiūrį. į:
Pastebėjau, kad "pirminėmis" sandaromis tarsi (trokštantis) Dievas išgyvena mūsų (netrokštančiųjų) požiūrį. Tuo tarpu "antrinėmis" sandaromis mes išgyvename kito požiūrį. 2013 sausio 10 d., 17:47
atliko -
Pridėtos 76-82 eilutės:
Šiame požiūryje ("Aš trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti") labai ryškus manasis "aš", ar Dievo "aš". Ir pastebėjau, kad jame glūdi esminiai padalinimai:
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes jisai turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. 2013 sausio 10 d., 14:09
atliko -
Pridėtos 17-18 eilutės:
Esmė Pridėtos 29-30 eilutės:
Vienų vienumas Pridėtos 35-36 eilutės:
Dešimt Dievo įsakymų Pridėtos 41-46 eilutės:
Dievo požiūris Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Mąsčiau, kaip jisai eina už savęs, ir būtent į save, ir kaip tuomi ir iškyla jo savastis. Įsivaizdavau jį svarstantį, kaip matematikos įrodyme, ar jisai būtinas? Ar jo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu būtų (kaip yra su dvasia), tai būtų, bet jeigu nebūtų (kaip kad pasaulyje), tai visgi jis būtų, jis kaip nors atsirastų, matyt, mumis taptų tikras. Šitą naujai permąstydamas, supratau, jog čia iškyla dvejybė. Žinojau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. Taip ir išmąsčiau veiksmą +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda Dievo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Tai labai prasmingai apibrėžė šv.Trejybę ir leido man suvokti skirtumą tarp to kaip aš išgyvenu padalinimus ir kaip Dievas juos išgyvena. Tačiau manęs netenkino šitas veiksmas +1 nes jau pradėjau suprasti, jog jis savęs nepaaiškina, nė kuo jisai pirmesnis už veiksmus +2 ir +3, neišveda kitų sandarų, neįvaldo visumos ir neatskleidžia Dievo gaivališkumo. Gal svarbiausia, man nebuvo aišku, kas yra požiūris ir kaip jisai apibrėžiamas, o atsakymo iš veiksmo +1 nesulaukiau. Pirminės ir antrinės sandaros Pridėtos 51-52 eilutės:
Bendra santvarka Pridėtos 55-56 eilutės:
24 ir kubas Pridėtos 63-64 eilutės:
Sandarų išdėstymas aštuongubiu keliu Pakeistos 71-76 eilutės iš
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Mąsčiau, kaip jisai eina už savęs, ir būtent į save, ir kaip tuomi ir iškyla jo savastis. Įsivaizdavau jį svarstantį, kaip matematikos įrodyme, ar jisai būtinas? Ar jo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu būtų (kaip yra su dvasia), tai būtų, bet jeigu nebūtų (kaip kad pasaulyje), tai visgi jis būtų, jis kaip nors atsirastų, matyt, mumis taptų tikras. Šitą naujai permąstydamas, supratau, jog čia iškyla dvejybė. Žinojau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. Taip ir išmąsčiau veiksmą +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda Dievo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Visaregis. į:
Visaregis Man rūpėjo išrasti tą išeities tašką iš kurio išplaukia Dievo požiūris. Tai labai sunku kadangi tai turėtų būti pirma bet kokios sandaros, bet kokių tų priemonių, kuriomis jas apibrėžiame. Aš neįstengdavau tai kaip nors rašyti, tiesiog nesusigaudydavo, nuo ko pradėti ir kurios krypties laikytis betvarkant minčių tankumynę. Kartais prisimindavau savo sandorą su Dievu, kad jame kaip ir glūdi visa kas prasminga. Visa glūdi net ir pačiame mano siekyje, kurį vaikystėje vardydavau "viską žinoti", o jau suaugęs iškėliau ir tų žinių prasmingą taikymą, kurį buvau numatęs, kad mano siekis neišsigimtų, tad sakau "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Pagalvojau, gal tai ir yra paties Dievo tikslas, ar tiesiog jo požiūris. Asmenys Pakeistos 81-82 eilutės iš
į:
Padalinimai aštuongubiame kelyje Pakeistos 85-90 eilutės iš
Padalinimai išsidėsto aštunogubiu keliu. Nulybė sietina su Dievu ir septynerybė su gerumu. Koks padalinimų vaidmuo? Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? Veiksmas +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat veiksmais +1 ir +2. į:
Padalinimai išsidėsto aštuongubiu keliu. Nulybė sietina su Dievu ir septynerybė su gerumu. Koks padalinimų vaidmuo? Asmens lygtis Pakeistos 97-99 eilutės iš
Išmąstęs į:
Kiti užrašai Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? Veiksmas +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat veiksmais +1 ir +2. 2013 sausio 10 d., 13:35
atliko -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Supratau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. išsivedė iš Di į:
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Mąsčiau, kaip jisai eina už savęs, ir būtent į save, ir kaip tuomi ir iškyla jo savastis. Įsivaizdavau jį svarstantį, kaip matematikos įrodyme, ar jisai būtinas? Ar jo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu būtų (kaip yra su dvasia), tai būtų, bet jeigu nebūtų (kaip kad pasaulyje), tai visgi jis būtų, jis kaip nors atsirastų, matyt, mumis taptų tikras. Šitą naujai permąstydamas, supratau, jog čia iškyla dvejybė. Žinojau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. Taip ir išmąsčiau veiksmą +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda Dievo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Pridėtos 57-58 eilutės:
Ištrintos 67-68 eilutės:
Veiksmas +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo. 2013 sausio 10 d., 13:18
atliko -
Pakeistos 35-38 eilutės iš
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų apibrėžti 4 pirminės sandaros ir 6 antrinės sandaros. į:
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis. Pakeistos 49-50 eilutės iš
Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. į:
Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Tad aštuongubis kelias sieja vienybės ir nulybės atvaizdus, ar bent jų paneigimus. Ką tai galėtų reikšti? Tarsi nulybę ir vienybę sulygina paneigiant visa tai, kas juos kaip nors atskirtų, užtat dvasios (nulybės) ir sandaros (vienybės) vienumą naujai išsakant ar tiesiog įsakant. Pakeistos 53-54 eilutės iš
Buvau taip pat pastebėjęs, kad kitasias sandaras galiu į:
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Supratau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. išsivedė iš Di Pridėtos 57-60 eilutės:
Pastebėjau, kad "pirminėmis" sandaromis tarsi (trokštantis) Dievas išgyvena mūsų (netrokštančių) požiūrį. Tuo tarpu "antrinėmis" sandaromis mes išgyvename kito požiūrį. Pakeista 65 eilutė iš:
Pasiklydęs vaikas. Požiūrių grandinė. į:
Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? 2013 sausio 10 d., 12:58
atliko -
Pakeistos 65-67 eilutės iš
Operacija +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Operacija +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat operacijomis +1 ir +2. į:
Veiksmas +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Veiksmas +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat veiksmais +1 ir +2. 2013 sausio 10 d., 12:56
atliko -
Pakeistos 35-36 eilutės iš
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra dešimt. Supratau, kad tai galėtų atitikti į:
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų apibrėžti Pakeistos 63-75 eilutės iš
į:
Pasiklydęs vaikas. Požiūrių grandinė. Operacija +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Operacija +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat operacijomis +1 ir +2. Asmens lygtį išvedžiau iš šv.Jono evangelijos. Ją tada supratau kaip gyvenimo lygtį. Gyvenimas, tai Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas tai gyvenimo suvokimas, užtat, atskyrimas Dievo ir gerumo. Dievas strimagalvis, o žmogumi suvokia. Tuo tarpu bandžiau susigaudyti atvaizduose. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai yra tarsi Dievo atvaizdai. Betgi Dievą taip pat suvokiame nulybe, kurios atvaizdai yra tiesumas, betarpiškumas, pastovumas, prasmingumas. Kaip šių atvaizdų rinkiniai susiję? Taip pat stengdavausi ko mažiau remtis Dievu, ko daugiau apsieiti be jo. Tad rašydavau ne Dievas, o viskas trokšta, nes Dievo ir visko per daug neskyriau. Bet ši smulkmena tapo svarbi, esminė. Tad kaip iš tikrųjų? Taip po truputį išnarpliojau, kad Dievas yra dvasia, o viskas yra sandara. Dievas, tai visko dvasia, o viskas, tai Dievo sandara. Atvaizdai atvaizduoja sandarą. Tad troškimai yra visko atvaizdai. O berods benagrinėdamas šešias valios išraiškas iškilo mintis, kad tai yra atvaizdai ir valia yra jų vieningumas. Taip po truputį išnarpliojau asmens lygties vaizdavimą įvairiais lygmenimis, jog yra dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Pavyzdžiui, meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, tai yra, visko atvaizdų vieningumas, tai yra, troškimų vieningumas. Išmąstęs 2013 sausio 10 d., 12:08
atliko -
Pakeista 5 eilutė iš:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. į:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengtumėme įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. Ta prasme, jis tikrai yra. 2013 sausio 10 d., 12:05
atliko -
Pakeista 45 eilutė iš:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą? į:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą? 2013 sausio 10 d., 12:04
atliko -
Pakeistos 45-47 eilutės iš
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip šiuos 12 kantų sieti su į:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą? http://www.ms.lt/uploads/kubas.png 2013 sausio 10 d., 11:59
atliko -
Pridėtos 56-59 eilutės:
Ženklų savybės atitinka padalinimams nuo vienybės iki šešerybės. Reikėtų palyginti šį atitikimą su Dievo išgyvenamų dvejonių atitikimą padalinimais, kaip jie susiję? Padalinimai išsidėsto aštunogubiu keliu. Nulybė sietina su Dievu ir septynerybė su gerumu. Koks padalinimų vaidmuo? 2013 sausio 10 d., 11:26
atliko -
Pakeista 11 eilutė iš:
Tokia, kaip suprantu, yra visakuo esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda. į:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda. 2013 sausio 10 d., 11:24
atliko -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas. į:
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi; jinai Dievo sąmoningas išgyvenimas. Pakeistos 43-45 eilutės iš
Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė. Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. į:
Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas. Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip šiuos 12 kantų sieti su 2013 sausio 09 d., 20:17
atliko -
Pakeistos 43-51 eilutės iš
Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išorinės sąlygos. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. į:
Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė. Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išoriniai kontekstai. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. Ketvirta visko savybė, tai kad ji būtina sąvoka - tad neigiant ją, gautųsi nebūtinumas. Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Nebūtinumas - tai gali būti jokia iš trijų sandarų - o beprasmybė, tai visos trys sandaros kartu paėmus, kada, matyt, jos nieko negali pasakyti, nes nebėra laisvumo ir viskas per daug išsakyta. 2013 sausio 09 d., 18:14
atliko -
Pridėtos 42-43 eilutės:
Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išorinės sąlygos. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. 2013 sausio 09 d., 18:09
atliko -
Pakeistos 41-48 eilutės iš
Ilgai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. į:
Ilgai ir sunkiai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. Supratau, kad ta bendra sandara turėtų susidaryti iš savistovio, žmoniško trejybės rato (tikiu, nusistatau, vykdau), ir iš trejopų ryšių su Dievu už mūsų (buvimas, veikimas mąstymas), kaip kad Tėve mūsų ar apskritai aštuongubyje kelyje. Tačiau Dievas (ar nulis) kiekvienu atveju kitoks, besireiškiantis jokiu, vienu, dviem ar trim nariais, požiūriais. Man tuo tarpu nepavyko tiksliai ir įtikinančiai nustatyti šių santvarkų raišką. Tačiau supratau laipsnyno svarbą. Buvau taip pat pastebėjęs, kad kitasias sandaras galiu Visaregis. Pakeistos 59-61 eilutės iš
į:
Kalbomis mąstome sąvokas, o padalinimais - atvaizdais - aplinkybėmis mąstome požiūrius? 2013 sausio 09 d., 17:52
atliko -
Pakeistos 19-21 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Šv.Trejybė irgi turėtų būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas. į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu. Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas. 2013 sausio 09 d., 17:40
atliko -
Pridėtos 36-39 eilutės:
Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda? Ilgai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. 2013 sausio 09 d., 17:05
atliko -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Šv.Trejybė irgi turėtų būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas. Pakeistos 31-35 eilutės iš
į:
Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės. Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra dešimt. Supratau, kad tai galėtų atitikti 4 pirminės sandaros ir 6 antrinės sandaros. 2013 sausio 09 d., 16:46
atliko -
Pakeistos 27-31 eilutės iš
Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, kad Dievas yra vienų vienas. į:
Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, ir kad Dievas yra santykyje, kad priešingai, mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas. Dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs. 2013 sausio 09 d., 16:41
atliko -
Pridėtos 26-27 eilutės:
Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, kad Dievas yra vienų vienas. 2013 sausio 09 d., 12:21
atliko -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. Pakeistos 19-21 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, manau, teisingos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ta prasmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. O kieno būtent tai požiūris? Tai turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti? Pamąstau, koks Dievas buvo pradžioje, koks jisai pirmapradis. Juk Dievo nevaržo nė laikas, nė erdvė, nė logika, nė gerumas, nė būtis, nė prasmė, nė meilė. Dievas yra vienų vienas. 2013 sausio 09 d., 11:57
atliko -
Pakeistos 13-21 eilutės iš
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... į:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Tai teikia vilčių jog visos visos sandaros apskritai į kažką susiveda. Taigi, į ką? Į ką turėtų viskas susivesti? Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską, juk viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę. Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, manau, teisingos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. 2013 sausio 09 d., 11:31
atliko -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijami, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. Tokia, kaip suprantu, yra visakuo esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda. 2013 sausio 09 d., 11:23
atliko -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk eina kalba apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju savo raštu, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. į:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. Pakeista 9 eilutė iš:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, per į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijami, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas. 2013 sausio 08 d., 21:33
atliko -
Pridėtos 6-9 eilutės:
Įsivaizduoju, Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, per 2013 sausio 08 d., 16:06
atliko -
Pridėtos 1-6 eilutės:
Ar įmanoma viską, viską suvesti? Drįstu manyti, man tai jau turbūt ir pavyko! Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk eina kalba apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju savo raštu, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. 2013 sausio 08 d., 15:54
atliko -
Pridėtos 1-16 eilutės:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai Dievas. Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu? 2013 sausio 02 d., 06:28
atliko -
Pridėtos 1-62 eilutės:
Accumulate thoughts Conversing with: my mind I have kept notes of my philosophical thoughts. In high school, I jotted down scribbles of my thoughts on physical reality, energy and matter and light. In college and graduate school, I would jot notes on paper, but my thoughts were so murky, and headed off in so many directions, I found it impossible to write them up. Then I purchased an Amstad word processor with memory and I started writing up my ideas. I continued with my father's old Macintosh which he gave me. I also kept sketch books with my notes and ideas. Then I put the papers in presentation books with transparent pockets. I programmed a FoxPro database for collecting examples of structures. Later I created Microsoft Access databases for recording data from my good will exercises, my conversations with God, and my structures and diagrams. I used Windows Paint to create diagrams. Later I used Dia diagram editor for Linux. I used Stephen Danic's Lucid Fried Eggs. Ultimately, the best tool for accumulating and organizing my notes was a wiki. I used PmWiki and ProWiki. Now I have created a database for collecting ways of figuring things out. Since I graduated in 1993, I work almost every morning on my philosophy. I try to come up with at least one new idea every day. I remember my ideas by connecting them with my overall system and also by phrasing relevant questions which I can keep in mind. Writing down my thoughts and organizing them helps me to see where they fit within the overall system. I would forget them if I didn't write them down because there are so many.592 C2-1 Sorting thoughts Conversing with: limits of my mind I've written my thoughts as notes on paper, in sketchbooks, and on index cards and in presentation books. I've stored them in various databases, including FoxPro, Access and OpenOffice Base. But I've found it especially helpful to write them down on HTML pages, especially wiki pages. I've used Lucid Fried Eggs, PmWiki, ProWiki and my own interface. Sometimes I work on them on one humongous page, sorting and resorting my thoughts and notes, making hundreds and hundreds of edits. Other times I work with several hundred different wiki pages. Working with the master page helps me look for and develop the overall view.638 C2-1 Exhaustive review Conversing with: significance In 2009, to my surprise, I completed my quest "to know everything" with a 10 minute video summary, "I Wish to Know". I needed to find my bearings afterwards. I considered, in the broadest sense, what did I learn from my quest? And what came next? I learned two things. I need not be cold or distant to God as I had been, I need not keep God at arm's length, for God's point of view had made sense of absolutely every structure that I had uncovered in my search. I realized also that the useful application of this knowledge would be to foster a culture of truth, of self-learning, of figuring things out, which from my experience at Minciu Sodas was very much Jesus' vision of the Kingdom of Heaven. 707 C4-1 Consider how a word is used in other passages Is God good? Jesus in the Gospels seems to speak in a private language, a personal code, much as I think in my philosophy. I find that about a third of his sayings are unclear as to their meaning. I look for other passages where he uses the same word or image or idea and that helps me decode what I think he means. In the Gospel of John, I traced down that the "Son of Man" means one who is taught by man, and man teaches by making an example out of him. I did a comprehensive review of Jesus's words in the Gospel of John and how he uses and explains his words, I chased them down and found that they centered on doing the will of God, which is that we have eternal life. With further contemplation, I concluded that "life is the fact that God is good, but eternal life is understanding that fact, that God need not be good." Similarly, I've tried to decode Kant's Critique of Pure Reason and the beginning of Heidegger's Being and Time. As I do that, I look for approaches and structures that I myself have uncovered in my own thinking. I think a similar approach led to the decoding of the Rosetta stone and of the Egyptian hieroglyphics as well as many others.1725 CB-0 Turn a question on its head Conversing with: circumstances Given a question, such as, Why is there evil? I may invert it, assume "there is evil" and ask, What does that say about God? Rather than pretend that there is no evil, or that it only appears to be evil, or presume that God is good, I allow myself to think more simply that God isn't primarily concerned with evil, that God wants absolutely all of the good, and is willing to allow for evil if that's what it takes to include every least bit of good. In this way, I can say that there is some good that comes with evil, yet there is other good that need not, and so evil is not necessary in general.770 0-1 Making sense of a statement through personal intuition Is God good? I was contemplating God and the idea that he was both inside us and outside of us, yet the same God. I remembered an idea of Jesus from the Gospel of John and, in contemplating both, I made sense of its meaning: that life is the fact that God is good, uniting them, but understanding that fact, distinguishing them, is eternal life, by which God need not be good. I believed there was meaning in a statement, and by leveraging my personal intuition, I was able to get that meaning. I think that Father Dave Martin prepared his sermons similarly, relating his personal intuition to a passage from the Gospel, noting how it differed, and contemplating the difference.2258 1-0 How are two concepts different? I thought "life is will" and I asked, what is the difference? At first, I supposed that life is the "unity" of the "representations" of "anything", whereas will is the "unity" of the "representations of anything". Subsequently, I concluded that anything is the structure of life, choosing is the representations of anything, and will is the unity of choosing, thus the will is the unity of the representations of the structure of life. 1699 2-0 Identifying the issue Conversing with: conditionality I may solve an issue by appealing to the heart of it. For example, I may wonder whether God would let me hear him, whether God would allow for that. Yet of all the things that I could ask for, isn't that the most ordinary one for God to grant? If Jesus encourages us to ask God for things, then isn't this the one that he can't credibly deny me?652 2-1 Define a concept in terms of other concepts I wanted to be sure to include and define all of the basic concepts in life. I wanted to do that in terms of the most basic concepts, and ultimately, ground them in the structures that I was discovering. I defined life as "the fact that God is good" and love as "support for life" and also as "the unity of the representations of the structure of God", thus "the unity of wishing", "the unity of the representations of everything". I organized these definitions using TheBrain and then later exported that to an HTML hierarchy. I knew that this kind of definition was, by itself, problematic and so I looked for other ways of defining as well, such as by way of "mind games" as with the topologies.1698 3-0 Expressing the essence as a relation of concepts*** What are the elements of an experience? Conversing with: concepts I formulated the seven counterquestions as perspectives placed in situations. I recognized the qualities of signs as pairs of levels from the foursome. Similarly, I recognized that I could express the secondary structures as injections of God of one level into a primary structure of another level. In studying verbalization, I realized that the deep issue of a good will exercise could be considered as built up from two concepts which are put together differently by the truth of the heart and the truth of the world.682 3-0 Absolute Learning In real life, we address our doubts (surface problems) with counterquestions (deep solutions). I may doubt, How do I know I'm not a robot? and because that has me question all of my experiential knowledge, I can't resolve that by staying in the same level as my problem. Instead, I ask a counterquestion that takes me to my metalevel: Would it make any difference? If there's a difference, then I can check if I'm a robot. If there's not a difference, then it's just semantic and I'm fine with being a robot (by analogy, #3 and #4 may actually be equivalent in some total order). My counterquestion in this case forced you to pin down your variable, like forcing an "arbitrary" epsilon to be fixed so that I could choose my delta accordingly. There are six doubts answered by six counterquestions:
Consider also the qualities of signs:
And consider the "ten commandments". Note that these six "rooms" correspond to the six divisions of everything as generated by God taking up the counterquestions. The zeroth division corresponds to What do I truly want? and obeying God, and the seventh division corresponds to Am I doing anything about this? and caring=believing, living as a person-in-general, thus relating (Obeying) God the Father and (Believing) Jesus. Consider how the other secondary structures likewise arise in the house of knowledge from God's taking up the primary structures.34 AL Example (34) Investigation of 6+4 I'm investigating the conceptual structure of 6+4. I'll be keeping some notes here as I find convenient. I'm wondering if error may play a role in pairing two levels. Directed, cyclic, causal graphs may allow for the study of whether there are errors and how they may be corrected.1834 AL Example (34) Primary and Secondary Structures I came to realize that the six secondary structures (divisions, representations, topologies, argumentation, verbalization, narration) were given by pairs of levels of the foursome that injected God into primary structures.1707 AL Example (34) Symmetric functions I wrote my Ph.D. on the combinatorics of the symmetric functions of the eigenvalues of a matrix. I think it may well be relevant here because it gives the foundations of all matrix combinatorics including walks, cycles, words, Lyndon words, and surely all manner of trees and priorities. The usual symmetric functions may also be relevant.1713 AL Contemplating revelation Conversing with: greater than human perspective I studied the Gospel of John to try to decode what he was saying, specifically in his "I am..." statements, but also more generally, for in that gospel he speaks as if in an algebraic code. He keeps defining abstract words in terms of other abstract words, on and on, and I chased them as if they were equations. At the heart of that seemed to be the will of God that we have eternal life. And that perspective helped me appreciate the tension between presuming God to be good or not. And thus I realized that life is the fact that God is good, which conflates God and good as if they were the same, but eternal life is the understanding that God does not have to be good, so that God and good are separate, and there is an eternal life in reconciling God beyond the system and good within the system.605 10-0 Survey all of the structures that I know I made a survey of all of the conceptual structures that I had found and was familiar with. I was able to put them together in a system 1 + 6 + 4 + 1 that is much like half of the House of Knowledge.1708 20-0 Leveraging hypotheses of structural symmetry I often make large and fruitful leaps by considering the structures that operate at the highest meta level, assuming that they work as efficiently, elegantly, effectively as possible, thus supposing that they make profound use of symmetry. In 1988, in noting the role of the threesome in the eightfold way, I looked for and found three variants (Lord's prayer, St.Peter's Keys to Heaven, Beatitudes). I expected that each served as a framework for a language and that there were, accordingly, three languages: argumentation, verbalization and narration. I saw that Maslow's hierarchy was a backbone for the Beatitudes and I expected it to play a key role in narration, which I found to be the case. I discovered that there were eight divisions, six representations and twelve topologies, and that narration moved us from the divisions to the representations. I also saw that these structures along with argumentation and verbalization could be considered as negations of the representations of the onesome (no internal structure, simplest algorithm, no external context) and negations of the representations of the nullsome (significant, constant, direct) and so these six structures were themselves a spine for the eightfold way. This allowed me to deduce by symmetry that argumentation moves us from topologies to representations, and verbalization moves us from topologies to divisions. Such thinking helps me be alert as to what to look for.1696 20-1 Compatibility with structures I know In Scripture I sometimes find references to images and numbers that bring to mind the conceptual structures that I have been documenting. I noticed how the seven days of creation could mean events for God, thus the seven divisions of everything, which they match in number. And so I think of creation as an operation +1 of reflection. And I notice with interest that the creations of the first three days are governed by the creations of the next three days, as noted by bishop Skvireckas in his notes to his translation of the Bible into Lithuanian. Similarly, I notice that Ezekiel's chariot of God is carried by four creatures, like the four representations of the nullsome, or the four representations of everything. I notice that there are 24 elders in Revelations. Such coincidences spark my mind and encourage me to think that I may be on track, overall.1954 21-0 Pregnant structure A structure may be able to say more than I know it to say, especially along with other structures. When I realized that I could think of the secondary structures could be expressed as God of one level of the foursome injected into a primary structure from another level, I noticed in particular in 2003 what happened to the seventh perspective of the primary structures. They showed an interesting variety of behavior, which I thought of as six expressions of the will, six representations of anything:
Subsequently, I related them to six of the ten commandments, and to Jesus' logic of the woes.1697 32-1 Define structure in terms of itself Conversing with: expression, language Structure is complete when it can define itself in terms of itself. This is the case with the threesome, and with the totality of structure, including the three languages.633 30-1 Pulling structures together Conversing with: totality I considered how to pull together all the conceptual structures I found, in my overview. I likewise considered how the Beatitudes (and Maslow's hierarchy of needs) served as a framework for the language of Narration.623 O-1 |
SuvedimasNaujausi pakeitimai |
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 sausio 14 d., 01:11
|