Iš Gvildenu svetainės

Užrašai: Išmąstyk

Medžiagos, Egiptiečių ženklai, Išmąstyk20130601, Menas, Galimybės

2013 m., gegužės mėn. rengiu meno parodą Išmąstyk (Think Through).

Darbai

Klausimai

Esmė

Savo paroda pristatau sąvokų kalbą kuria galime vienas kitą suprasti, susitarti iš esmės, sutapti kaip vienas asmuo ir bendrom jėgom į viską atsiliepti.

Esminės sąvokos:

Tikslas: Pristatyti sąvokų kalbą

My goal is a culture of "deep agreement", heart-to-heart, by way of a "universal language" for "absolute truth".

Sąvokų kalbos tikslas: Susikalbėjimas. Susikalbėjimo tikslas: vienybė.

Sąvokų kalbą...

Sąvokų kalba yra visako išmąstymas, visako sudėstymas (sistematizavimas), visako išsakymas kalbos vienetais (išmąstymo apimtimis): viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Tai yra Dievo troškimų suskaldymas į žmogiškas apimtis, užtat tai dangaus karalystė. Tai vienybės pagrindas, susitarimo pagrindas, kuriuo kiekvienas dalyvis, kiekvienas pašnekovas gali parinkti jam rūpimas dalelytes, apimtis, kurias priims, kuriomis remsis, kaip pagrindą visakam. Gali viską suvesti į savo vertybę, į savo "nieką" ir sieti savo klausimais. Sąvokų kalba geram vaikui leidžia viską padalinti į paeiliui sprendžiamus žingsnius, vardan gyvybės, o blogam vaikui leidžia įsitikinti - teisuolių nuoskaudomis - dėl kiekvieno žingsnio tiesos teisingumo - gėrio ir blogio pažinimo. Dievas trokšta to, kas už mūsų apimčių, kas neišdėstyta, jis atsisako savęs, o mes išmąstome savo apimtis, kuriomis visaką apdorojame, mes kuriame save.

Išsakančią dangaus karalystę, Susikalbėjimą iš Esmės

Deep agreement

Pagrįstą Patikimumu (Credibility, Street Cred, Believability)

šv.Dvasios išsakyta Sąvokų kalbą, Sistematizavimą

Sąvokų kalbos esmė

Į sąvokų kalbą įeina:

Kaip tai atitinka keturias galvosenas?

kurią išgyvename vienybe ir kuria išgyvename Vienybę

The kingdom of heaven insists that we are one, and has us empathize with each other accordingly.

Esame viena atsiliepdami - sutardami ir kartu išmąstydami.

Mūsų vienybė yra mūsų bendra savastis - mūsų bendras Dievas, kūnas, širdis-turtas-prieraišumas-atskirtumas, bendrystė.

Juk kiekvienas esame viena, savyje vieningi pagal savo aplinkybes, o galime būti visi viena už bet kokių aplinkybių. Tad tenka atskirti save nuo savo aplinkybių ir kitais rūpintis vietoj kad savimi. Taip pat ir mane suprasti vietoj bet kokių aplinkybių, tad ir puoselėti mane bei jungtis mano pagrindu. Tai laisvė nuo bet kokių aplinkybių, tuo pačiu jų priėmimas ir įsisavinimas, kaip priimi savo šeimą, lietuvybę ir Ievą. Tai yra meilė, aplinkybes parūpinti tokias, kad būtum nuo jų laisvas, nuo savęs laisvas, tad ir nuo jų.

kuria Dievas Trokšta ir žmogus Išmąsto viską, betką, kažką, nieką

Išmąstymas išsako, nubrėžia išgyvenimo vienetą. Išmąstome, paskui išgyvename - ir ką išgyvename, suvokiame permąstydami, išmąstydami.

Išmąstymas

Apžvelgiu visa ką esu išmąstęs. Išmąstymas yra pirminis, atokus išgyvenimas, mus apsaugojantis, leidžiantis mums rinktis, lemti savo likimą. Pirm veikiant galime pamąstyti įvairias galimybes iš kurių galime rinktis tinkamiausią. Išmąstymas išskiria išgyvenimą į buvimą, veikimą ir mąstymą, tad remiasi suvokimu, išreiškia sąmoningumą. Išmąstymą vaizduoju Horuso akimi, matančią į priekį ir apsaugojančią nuo pavojų.

Išmąstymas yra dangaus karalystės esmė, nes išmąstoma apimtimis (niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo), tiek kiek žmogus (skurdžiadvasis) nori vienu ypu aprėpti. Išmąstymu suskaldome visaką į atskirus žingsnius, žinojimus, klausimus. Išmąstymas yra visaregio esmė. Visaregis yra dangaus karalystė.

Išmąstymu laikomės to, kas jau yra, gilinamės toliau, papildome. O troškimais atsisakome savęs, priimame kitą galimybę. Išmąstymu priimame visumą, sistemą, o troškimu priimame dvasią, sistemos nebuvimą. Troškimas yra Dievo už mūsų sutapimas su Dievu mumyse. Sutapimas, sutarimas, vyksta kurioje nors apimtyje. Tam ir yra apimtis - sutarimui. Troškimas išsako amžiną gyvenimą, jog Dievas nebūtinai mumyse, nebūtinai geras, bet gali būti už mūsų, ir gali mums atverti kažką daugiau.

Dievas trokšta, o žmogus netrokšta, žmogus išmąsto: jam reikia, jis abejoja, jis tikisi, jis vertina. Troškimu vieningai išgyvename - esame, veikiame, mąstome - o išmąstymu pirmiausiai mąstome, tada veikiame, o ištisai esame.

Conceptualization: Think through something

Sąmoningumas - laisvė - tampam samoningi tik kada esame laisvi, užtat kada jaučiam savo laisvę ir ją pasinaudojame, o vykdyti Dievo valią įmanoma tik kada esame laisvi, tik tada galim paklusti, tikėti, rūpintis, nes įsisavinti tai reiškia išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, o tam reikia laisvumo, ir būtent musu laisvumo, tad laisvės

Aštuongubas kelias sieja papildinius: troškimą ir išmąstymą, nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus. Tikėjimas reiškiasi išmąstymu, o rūpėjimas reiškiasi troškimu.

Tai požiūrių grandinės, kaip kad reiškiasi neigiamais įsakymais ir pasiklydusiu vaiku. Jos iškyla žinojimo rūmuose - tikėjimas atmeta, ką tik gali, o rūpėjimas viską priima ir į viską atsiliepia.

Susikalbėdami sąvokomis, kuriame gerumą. Gerumas yra sąvokose. Gerumas plinta kuriant sąvokas. Sąvokos leidžia rinktis ar įsijausti ar atsitokėti, yra dviprasmiška, apibendrina, leidžia mokytis, leidžia kitiems įsitraukti.

Mus vienija Dievo požiūris mūsų sąlygose, tai dangaus karalystė.

Esame viena septintu požiūriu:

O nulinį ir septintą požiūrį sieja, galiausiai, laipsnynas, tad kalbos.

Visaregio pagrindas yra vienybės išsišakojimas 0 + 1 + 2 + 4 + 8 (prisiminti išskyrimus) Poreikių dėsniais esame viena; dvejonėmis išsiskiria požiūris ir aplinkybė; lūkesčiais išsiskiria keturi jauduliai; vertybėmis išsiskiria aštuoni "Dievo veidai"

Vertybe esame priversti atsiliepti, jei esame viena su savimi. Ir savo vertybę galime kiekvienas išryškinti, išpuoselėti, išbrandinti, kad ji spindėtų ko ryškiau.

Kaip viską suprasti Dievu

Asmens požiūriu - Dievo požiūriu

Kaip suprasti?

Ketveriopai išgyvename jo požiūrį: jis moko, trokšta, pažįsta ir globoja

Dievas trokšta, jo troškimai yra jo santykis su savimi. Jis išeina už savęs į save, tad į Mano požiūrį, Tavo požiūrį į požiūrį ir Kito požiūrį į požiūrį į požiūrį. Šių keturių asmenų apimtys yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Užtat Kitam atpuola Dievo išgyvenimas, jisai yra laisvas nuo Dievo, o Dievas lieka nulybe. Tad Dievo troškimus galime naujai suprasti, kaip jo veiklą, jo santykį su kitu, nuo jo atskilusiu asmeniu, kad jis bręstų išmąstymu. Iš to, ką išgyveno Dievas, jo atvaizdų, belieka nulybės atvaizdai - iš dvasios belieka sąvokos santvarkoje - iš meilės belieka prasmė; iš ramybės belieka pastovumas; iš užtikrintumo belieka betarpiškumas; iš savarankiškumo belieka teisingumas. Dievas puoselėja nieką, kad per Kitą veiktumėme savarankiškai - bręstumėme trejybe; puoselėja kažką, kad Kitas virstų Tavimi, per kurį veikiame užtikrintai - leidžiant požiūriui plėstis; puoselėja betką, kad Tu virstum Manimi, per kurį veikiame ramiai - išmąstymą papildome troškimu; puoselėja viską, kad Aš virsčiau Dievu, per kurį veikiame mylėdami - išeiname už savęs veiksniais +1, +2, +3, tad trokšdami - vieningai, kaip asmenys, bet troškimą išskaidę į jį sudarančius veiksnius. Iš paskirų liudijimų peraugame - vertybėmis, veikla, dvejonėmis, dėsniais - į bendrą vieningumą. Tai vyksta bendro žmogaus - Jėzaus Kristaus - pagrindu, jo teiginiais, "Aš esu...", kuriais gyvename dvasia. Išmąstyti teisingumą, tiesą, viską, tai išmokti trokšti. Aplinkybės psalmėse išryškina kaip peraugame iš paskiro žmogaus į bendrą žmogų, ir kaip išryškėja skirtumas tarp gyvenančių dvasia - Dievu ir gyvenančių pasauliu - be Dievo.

Dievui sąvokų kalba vystosi tokia eilės tvarka: ji tiesa (jisai savarankiškas), ji betarpiška (jisai užtikrintas), ji pastovi (jisai ramus), ji prasminga (jisai mylintis), taip kad atsiskleidžia santvarka. Užtat santvarkoje iškyla Kitas kuriam sąvokų kalba atsistato priešinga tvarka: ji prasminga (jisai savarankiškas), ji pastovi (jisai užtikrintas), ji betarpiška (jisai ramus), ji teisinga (jisai mylintis). Sąvokų kalba yra santvarkos, kurioje esame, išvertimas. Išmąstydami vis plačiau, vis labiau išverčiame santvarką,kuriame sąvokų kalbą, kuriame esmingą bendrystę, žmogiškų, asmeniškų mąstų.

Išmąstome vis plačiau, kad galėtumėme išmąstyti viską, tad išmokti melstis - trokšti, kaip kad Dievas trokšta, ir būtent vieningai.

Keturi susikalbėjimai, santykiai

Bendravimo santykiais yra sutarimai, susikalbėjimai dėl visko, betko, kažko, nieko. Tai sutarimai:

Jais esame viena atsiliepdami

Atsiliepimu papildome Dievą ir jį naujai iškeliame savimi.

Dievas dalyvauja puoselėdamas, brandindamas apimtį, savastį mūsų bendrai savasčiai, mūsų vienybės įkūnijimui, jos išraiškai:

Teigiamais įsakymais įsisaviname Dievo troškimus, jo brandinamas apimtis, savastis: jo savarankiškumą (neturėti kitų dievų); jo užtikrintumą (nešaukti jo vardo be reikalo); jo ramumą (džiaugtis poilsiu); jo meilę (tėvų). Užtat dalyvaujame bendrai puoselėjamoje savastyje, dalyvaujame vienybėje.

Psalmės išsako, kaip išgyvename Dievo santykį su mumis:

Platėja aplinkybių mąstai (laikas ir erdvė) kuriuose išgyvename Dievo įsijungimą, jo dalyvavimą ir neabejingumą, jo gerumą. Užtat didėja reikalingas tikėjimas.

Pirminės sandaros išsako išmąstymo apimtį, jo vienetus: viską, betką, kažką, nieką. Tai sutarimo, susikalbėjimo apimtys.

Teigiami įsakymai išsako Dievo išėjimą už savęs troškimais, pasitraukimais.

Įsisąmonijame:

Every scope, any scope, some scope, no scope. What would that mean? Some scope - there is a disagreement in scope. Any scope - each scope in turn. Every - all at once.

Should I invert the four walls: Wishes for everything, anything, something, nothing so that it starts with nothing? Would that be similar to the question, Am I necessary? and the answer No... and turn around for the answer Yes... Consider the order: A - E - I - U - I - E - A in which we'd start with everything. God asks: Am I necessary? Am I dubious? Am I expected? Am I valued?

A "Wish" is the coming together to one state by three operations: +1, +2, +3. This is represented by each area:

A wish is the 3–fold aspect of the omniscope (I wish... ... to know everything and apply that knowledge usefully). The wisher, the wished, and the wishing. It is the framework for everlasting growth, everlasting life.

The previous two modes are idealistic. They are divine, they manifest our human spirit. I suppose I focused on them with my laboratory, Minciu Sodas, for independent thinkers. There are two more modes that are practical, that express a "law" for how to deal within our existing social world.

Dievo valios vykdymas tiesiogiai - Žmogus reiškiasi kalba, aštuongubiu keliu. Netiesiogiai - įsakymu, dešimts Dievo įsakymų - žmogus glūdi.

Dievas Tėvas (Ką randi, tą myli) ir Dievas Sūnus (Kaip tiki, taip yra) yra dangaus karalystės (įtikėtinumo) kraštutinumai. Juos sieja Palaiminimai ir Jėzaus pasisakymai.

Išgvildenti: Mūsų vienumą poreikių dėsniai išreiškia vieneriopai (neturėti poreikių, juos tenkinti); abejonių dvejonės išreiškia dvejopai (atskirti požiūrį ir aplinkybes); jauduliai išreiškia ketveriopai (lūkesčiais); vertybės išreiškia aštuoneriopai.

Dievo požiūrį išgyvename

Teigiami įsakymai: įsisavinti Dievo troškimus, jo požiūrį. Jisai savarankiškas (pirm bet kokio dievo), užtikrintas (nešauktinas be reikalo), ramus (poilsiauja), mylintis (tėvas).

Dievas išmąsto mumis, o mes Dievu

God's participation and growth

In each case, God beyond context matches up with God within context (us, that is). And so, in each case, God is good. But God doesn't have to be good.

Each fosters the growth of an individual: Other, You, I, God.

How is God participating? and how does that foster growth?

ir jokio išgyvenimo neatmetame

  • Kaip šeši neigiami įsakymai susiję su keturių teigiamų poromis?
  • Kaip mylėti Dievą ir mylėti artimą susiję su susikalbėjimu?

Antrinėmis sandaromis bręstantis Dievas atjaučia kitą, ne Dievą, nebręstantį, skurdžiadvasį. Užtat jisai vienas su bręstančiu Dievu, kartu su juo atsiliepiančiu į netroškimą. Siauresnis Dievas yra skurdžiadvasiui aiškesnė, ryškesnė dvasia, kurią gali rinktis, vietoj santvarkos.

Neigiami įsakymai skirti Tau.

Gerbtinas ryšys su platesniu požiūriu. Nepažeisti mūsų atskirumo. Dievas išmąsto plačiau už mus:

Niekas yra požiūris į atvaizdus, o jų yra 2 x 4, tai aštuongubas kelias - nulybės ir vienybės atvaizdų neiginiai. Požiūriai į požiūrius - atvaizdai - išsako jaudulius, o padalinimų požiūriai - išsako dvejones. Tiesioginį išgyvenimą išsako poreikiai ir juos tenkinantys dėsniai.

Išmąstome - paskui išgyvename. Ir atvirkščiai. O Dievas atjaučia.

Netrukdyti Dievui už mūsų ir mumyse sutapti (kitu ir kitų grandine): nešalinti požiūrio, netrukdyti atsiliepti. Atsiliepimas iš vieno lygmens plačiau į kitą. Nepažeisti asmens, priimančio požiūrį, tad išplečiančio požiūrį. Nežeisti Dievo, nežeisti manęs, nežeisti tavęs. Neatskirti požiūrį nuo požiūrio priimančio.

Netrukdyti požiūrį išgyventi - įsisavinti - išplėsti išmąstymą. Išgyvendami požiūrį, jį įsisaviname, jis nebesiskiria nuo mūsų, o požiūris yra išmąstymas, tad mūsų išmąstymas plečiasi.

Pastaba: neigiami įsakymai apverčia ženklų savybes, įprastą tvarką.

Išgyvenimo rūšys:

Palyginti su pasiklydusiu vaiku: Vaiko požiūris (eiti ten kur tėvai jo ieškotų) į tėvo požiūrį (kur vaikas eitų) į vaiko požiūrį (ieško tėvų) į tėvo požiūrį (pergyvena, kad vaiko neranda) į vaiko požiūrį (pasigenda tėvų). Susikalbėjimo (kalbos) metmenys. Vaikas pasigendantis tėvų yra "Aš"; ieškantis tėvų yra jiems "Tu"; einantis ten kur jo ieškotų yra, iš šalies, "Kitas".

Vagystė, svetmoterystė tai pažeidžia mūsų atskirtumą, mūsų paskirumą, mūsų asmeniškumą. Melavimas ir geidimas pažeidžia mūsų bendrystę.

Kaip trys kalbos susiję su rūpėjimu, įtikimu ir paklusimu? Ar pagrindimas susijęs su rūpėjimu ar /paklusimu?

Neigiami įsakymai išsako mūsų išėjimą už savęs pasitraukimu, pripažįstant kitą.

Neaišku ar tai Antrinės sandaros išsako išmąstymo vyksmą, troškimų įgyvendinimą:

Apdorojame = netrokštame

Trys kalbos gali būti susiję su aštuongubo kelio supratimu veiksniais +1, +2, +3. Aštuongubas kelias sieja dvi skirtingas kryptis, vienybės ir nulybės atvaizdų neigimą, kurios prasideda nuliniu lygmeniu ir žengia +1, +2 ir +3, viena viena kryptimi ir kita kita kryptimi. Pagrindimas lygina tikėjimą ir rūpėjimą; o įvardijimas - paklusimą ir tikėjimą? ir pasakojimas - rūpėjimą ir paklusimą? Žengimas +1, +2, +3 yra medžių išvaikščiojimas.

Kalbomis trokštantis Dievas įsijaučia į aštuongubą kelią ir jo trejybę. Pagrindimas susijęs su geros valios pratimų išvystymu, mat, išpuoselėjami mūsų jausmai, kas mus jaudina neigiamai, teigiamai ir dar labiau, neigiamai ir teigiamai. Tokiu būdu Dievas trokštantis betko išgyvena aštuongubą kelią. Žinojimo rūmai susiję su įvardijimu, juk santvarka išsakoma dvejonėmis. Tad tai išgyvena Dievas trokštantis kažko. Nors dvėjonės taip pat iškyla geros valio pratimų rūšyse. O pasakojime įtampą kuriančių balsai ir Palaiminimai pagrįsti poreikiais, vadinas, susiję su Dievu trokštančiu nieko. Gali būti, kad lūkesčiais laipsnynas yra skaidomas ketveriopai, užtikrintumu skaidomas dvejopai (požiūris ir padėtis), o savarankiškumu skaidomas vieneriopai.

Geros valios pratimų išvystymas ir žinojimo rūmai labai susiję, tad neaišku ar jie iš tikrųjų išreiškia skirtingas kalbas. O jei išreiškia, tai galima matyt, kaip pagrindimo ir įvardijimo kalbos susijusios, būtent dvejonėmis.

Jeigu tenka įrodyti (suvokti - suskaidyti į žingsnelius) kažką šiais būdais, kyla tokie jausmai: Viduje, dvasia: Morfizmas (Laiminga - nes sutampame), Indukcija (Liūdna - nes negalime sutapti, išvada kitame lygmenyje), Algoritmo sustatymas (Bjauru - nėra kaip suvokti, išjausti). Išorėje, santvarkoje: Substitucija (Linksma - nes išsisprendžia savaime, be įsijautimo), Atvejų nagrinėjimas (Nuostabu - nes nesuprantama, tai nepažįstamas suskaidymas), Sustatymas (Baisu - nes daikto kilmė nesuprantama, tai pabaisa). Matematiniai įrodymo būdai išsako

Trejybės poslinkio sutrikdymas bene vyksta nulybės atvaizdu (ketverybės nario paneigimu). Užtat įvardijime (žinojimo rūmuose) laipsnyną siejame su dėmesiu (betarpiškumu), bene pasakojime su akivaizdumu - įtampos kūrimu (tiesa), bene pagrindime su pastovumo ieškojimu santvarka (pastovumu).

Pasakojimas išsako trikdžio atskleidimą ir pašalinimą. Įtampos židinys laipsnynu išgyvena visus įmanomus trikdžius. Trikdis atskleidžiamas įtampos kūrėjo balsu, jo pastovumu. Trikdžio pašalinimas išaiškėja nauju, kitu įtampos kūrėjo balso pastovumu.

Dvejonės - Dievo požiūriu - išvysto pertvarkymus - išskiria, kas už vieneto ir kas vienete - tai vyksta padalinimais. Pavzydžiui, kaip man atrodo? Raida. kaip kitaip elgtis? Žemėlapynas. Ar sudarytų skirtumą? Šventraštis (pirmumo aiškinimas) Kas nuo manęs priklauso? Metraštis. Ar įstengiu svarstyti klausimą? Žinynas. (skaidymas) Ar taip turėtų būti? Klajonė.

Linksniai nurodo kur santvarkoje kreipti dėmėsį, ar į patį veikėją (kaip man atrodo), ar į pačią santvarką (ar taip turėtų būti). O dėmesys (Dievo užtikrintumas) santvarkoje išgyvena dvejones, Dievas išeina už savęs.

Laipsnynas išsako ryšį tarp trejybės narių - užtat trikdį. Kur trikdys vyksta trejybėje ir ar jisai suprastinas dvasioje ar santvarkoje?

Gali būti, kad kalbos į šias sandaras žiūri atbulai, pavyzdžiui, "kas rūpi" iškyla trejybės sutrikdymu, taip kad koks nors klausimas tampa opus ir yra įvardijamas. "Kas reiškia" iškyla klausimo ir atsakymo išskyrimu, bene vėlgi trejybės sutrikdymu. Ir "kas įvyksta" iškyla trejybės sutrikdymu - įtampos kūrėjo ar židinio palaikymu - vietoj kad savarankišku trečiu veiksmu. Trejybės sutrikdymas tai aštuongubame kelyje reiškia Dievo negloba, Dievo nebuvimu, Dievo nepakankamumu - nes Dievas ne mylintis, o ramus (pagrindimu), užtikrintas (įvardijimu) ar savarankiškas (pasakojimu). Vadinas, Dievas nebūtinai geras, yra amžinas gyvenimas - kalba. Jis gali nebūti mūsų pačių noru, kad jisai nebūtų.

Atkrenta neišgyventi (netikri) požiūriai, tai bendravimo Kliūtys, kurias sąvokų kalba įveikiame.

Kodėl žmonės nebendrauja iš esmės, sąvokomis?

What keeps us from agreeing deeply? from saying what we'd like to say, and hearing what we'd like to hear? Why don't we speak heart-to-heart? I think deep agreement takes time, and so, the people who agree superficially end up in the center, and independent thinkers end up everywhere else. Why do we rush to agree?

––––––––––––––––––––––––––––

Psalmės ir Dievo požiūris'

Ryšiai su Dievu susiję su psalmėmis:

Dievas yra prasmingumas, mylintis mane labiau, kaip aš save. O aš esu:

Dievas pastovumas, kuriam visa kas įvyksta yra gera. O aš kūrėjas:

Dievas betarpiškumas, kuriam yra taip kaip jis trokšta. O aš kūrinys:

Dievas tiesa, kuriai nieko netrūksta. O aš nesu:

Darbai

Išmąstyti esmę.

Pavaizduoti pagrindines mintis.

Sukurti parodos modelį.

Įtraukti kitus žmones.

Skirti darbus.

Muzikos renginį surengti.

Kurti darbus.

Susigaudyti, kiek kokių medžiagų reikės.

Sienos

Sumanymai

Meninis pristatymas

Keturios dalys:

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/U%c5%bera%c5%a1ai/I%c5%a1m%c4%85styk
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2013 birželio 08 d., 22:31