Sąvokų kalba
"Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs." (Jonas 14)
Žmonės įpratę kalbėti žodžiais. O aš mokausi mąstyti ir kalbėti sąvokomis. Sąvokų kalbą išdėstau sau, Dievui, savo mylimajai ir jums visiems, šviesuoliams, kas norėtų ja bendrauti, iš esmės, širdimi, protu ir valia. Žmonės, pavyzdžiui, kalba apie "meilę", bet kokia to žodžio reikšmė? Kaip mums susikalbėti ne paviršutiniškai, neapibrėžtais žodžiais, o iš pagrindų, esmėmis?
Vaikystėje užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Tam pasišvenčiau. Visapusiškai ugdžiausi. Susidūriau su savo proto bei vaizduotės ribomis. Jas išsakiau sandaromis, kurias šia knygute aprašau ir iškart suminėsiu. Jos išplaukia iš sąvokos "viskas". Tai pirmiausiai visko padalinimai į požiūrius, tų padalinimų atvaizdai, tų požiūrių aplinkybės. Šios sandaros baigtinės, užtat gyvenimo neišbaigtumą išgyvename sandarų kaita, būtent trimis kalbomis: pasakojimo, įvardijimo ir pagrindimo. Pasakojimo kalbą ištyriau, o kitas dvi turiu dar ištirti. Kiek suprantu, šių kalbų galimybes apibrėžia jų rėmai, tai mūsų nuojautą išreiškiančios santvarkos, kurias išgyvename savo netroškimais ir Dievo troškimais. Visas sandaras galiausiai suvedžiau įsivaizduodamas, kaip Dievas svarsto, ar jisai būtinas? Dievas nebūtinas, tuo pačiu ir būtinas.
Kai baigsiu visa tai ištirti, tai sėdėsiu, kaip avinėlis ant Dievo kelių, ten iš kur matosi, kaip viskas iš Dievo išplaukia. Ir galėsiu, kaip silpnaregis berniukas atsakyti bet kurį klausimą, žinodamas, kur ieškoti to atsakymo ir mokėdamas kartu su juo pas Dievą sugrįžti. Iš dalies, jau taip yra, arba arti to, jei neklystu. Viliuos, visa tiesa bus kiekvienam apčiuopiama, kas tik jos nori. Tai bus šventosios Dvasios įsikūnijimas. Tiesa gyvensime širdingai.
Kaip tiesą gražiai taikyti? Dievo sūnaus Jėzaus Kristaus skelbiama dangaus karalystė, tai šviesuolių bendrystė, tai amžinas gyvenimas jau čia ir dabar, žmogiškoje vaizduotėje. "Kaip tiki, taip ir bus." Įsivaizduoju, išmoksime bendrauti Dievo sąvokų kalba. Ji tenkins skurdžiadvasius, trokštančius smulkiausiuose masteliuose įsitikinti, jog tikėjimas iš tiesų veiksmingas. Ji leis teisuoliams atpažinti vienas kitą, tuos kurie už savo gerumą iš kiekvienos santvarkos gauna į nagus. Jėzus atvėrė mums šviesuolių bendrystę dangiškais pamokymais, kaip antai Mylėk priešą, tačiau jis mums neišdėstė kaip. Aš puoselėju atitinkamus žemiškus mokslus.
Šią sąvokų kalbą, kurios mokausi, pirmiausiai bandžiau taikyti geros valios pratimais. Jais atsiliepiau į mane ar pažįstamus jaudinančias aplinkybes, kada širdis mus ragina gyventi vienaip, o pasaulyje vyksta visai kitaip. Įsitikinau, kad tas kas jaudinasi, klysta. Galiausiai susigaudžiau, verčiau puoselėti ramybę nei jaudulį. Šviesuolių bendryste susirūpinau bevystant savo įmonę "Minčių sodas". Dvylika metų jos internetine veikla telkiau ir aptarnavau šviesuolius. Mano įmonė žlugo nes nesugebėjau išugdyti rūpestį bendru reikalu, bendra kultūra ar tiesiog bendrystę. Skolų neatmokėjau ir Čikagoje bankrotavau.
Man parūpėjo su Dievu kasdien bendrauti tada kada pradėjau taikomąją veiklą ir suvokiau, jog įtakosiu kitus. Pajutau jo meilę ir padrąsinimą. "Minčių sodą" bepuoselėdamas, apsigyvenau Lietuvos kaime pas ryškiausius šviesuolius, kokius pažinau. Išaugo mano jausmai jų dukrai Ievai, septyniolikmetei. Ji gi man buvo daug per jauna, tad Dievo klausiau, ko jis mane bando, o Dievas man atsakė, kad ją vesiu. Aš jai taip pasakiau, ir jos tėvams, ir savo tėvams, ir jums sakau. Dievas man kas rytą tvirtina, jog taip bus, ir aš tikiu. Jam patinka, kad myliu Ievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, juk visa esybe atsiskleisdamas, galiu taipogi mylėti Dievą ir jus visus. Aš jos siekiau ir siekiu, širdingai, nors suprantu, tai ne mano jėgoms. Įsivaizduoju, Dievas pakalbins Ievą, jinai panorės tekėti už manęs. Ji už viską vertina tiesą, ji domisi filosofija, istorija ir saviugda, tad ir šia savo knyga ją kalbinu. Kaime sukursime šeimą, dvylika vaikų, šviesuolių, kalbančių sąvokomis, kurias ir aprašau šia knygute. Užsiauginsime šviesuolių bendrystę, savo pavyzdžiu ją plėsime, linksmą ir mielą, jautrią ir atjaučiančią, gyvą ir širdingą.
Jau kartą suvedžiau visą ką esu išmąstęs vaizdo įrašu "Trokštu išmanyti". Niekam per daug nerūpi, kokius klausimus gvildenu, kokius atsakymus radau. O gal rūpėtų šimtai būdų, kaip ką esu išsiaiškinęs? Juos užrašiau, surūšiavau, gavosi žinojimo rūmai, dvidešimt keturių menių. Tad savo mintis pristatysiu vis nurodydamas, kaip jas išmąsčiau. Taip pat pristatysiu visas sandaras, kurias atradau, ir klausimus, kuriuos toliau nagrinėju.
O žmonės domisi mano menais, leidžia man išsipasakoti, ką jais pavaizduoju. Juos pristačiau Užupio Galeroje ir Čikagos juodųjų meno židinyje Southside Community Art Center. Tapyba išpuošiau kambarį, "Dievo protą", vaizduojantį visą, ką esu išmąstęs. Pagrindinė mintis: Dievas nebūtinai geras, nė gyvenimas teisingas. Vaizduoju, kaip geras vaikas tą priima, kaip jis puoselėja dangaus karalystę, ir kaip blogas vaikas tai atmeta, smunka ir jį išgelbsti Kristaus auka. Toliau "Dievo protą" išplėčiu "Dievo veidu", vaizduojančiu prasmingus išgyvenimus, amžino gyvenimo akimirkas jau čia ir dabar.
Vengiau rašyti knygą, nes mano mintys miglotos, man sunku jas atrinkti ir suvaldyti, ir abejoju, ar mano žodžiai skaitytoją paveiks. Ar prasminga aiškinti, kaip lėktuvas gali skristi, ar kas patikės nematęs? Prasmingiau sukurti lėktuvą ir juo paskraidyti. Tada kiti patys išsiaiškins, kaip tai įmanoma. Man rūpi sutelkti, išlavinti, išjudinti bendruomenę, iš kurios būtų aišku, kaip galima gražiai, prasmingai gyventi.
Aš manau, tokia bendruomenė telksis ten, kur nykiausia, ir tuo pačiu, kur lengviausiai prieinama. Toks yra Čikagos juodųjų kvartalas Englewood, kur dalyvauju Imagine Englewood if... židinyje, giedu šv.Benedikto Afrikiečio parapijos chore ir lankau savo draugą maurą David Ellison–Bey, Maurų kultūros mokyklėlės vadovą. Tenais ketinu praleisti pavasarius ir vasaras, savo mintis išsakyti menais ir žaidimais, kaip antai savišvietos drobėmis. O rudenį ir žiemą gyvensiu Lietuvos kaime, savo mylimosios krašte.
Šią knygą rašau sau, kad aprėpčiau ką jau išsiaiškinau ir ką belieka išsiaiškinti, ir savo mylimajai, Ievai, kad ji mane suprastų ir gražiai veiktų. Rašau kartu su Dievu, kad suartėtumėme. Tikiu ir jūs šią knygutę išvysite, tad rašau ir jums.
Man svarbiausia išsakyti Dievą, kiek tik įstengiu. Jį pažįstu iš savo gyvenimo, tad išsipasakosiu, su viltimi, kad atpažinsite savo gyvenimą, ir kaip Dievas įvairiai jame dalyvauja. Sąvokų kalba Dievas mumyse susikalba su Dievu vienas kitame, taip kad visi esame viena, vienų viena. Sąvokų kalbos trokštu ir linkiu, širdingai.
Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, jis toliau liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę. Aš jums tai paskelbiau, kad nesukluptumėte. Jie šalins jus iš sinagogų, ir netgi ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui. Jie tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta. Aš jums visa šita kalbėjau, kad, jų siautėjimo metui atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs. Dabar išeinu pas tą, kuris mane yra siuntęs, ir niekas iš jūsų neklausia: ‘Kur tu eini?’ Apie Šventosios Dvasios atsiuntimą Aš jums to nesakiau iš pradžių, nes buvau su jumis.Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo. Bet sakau jums gryną tiesą: jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs aš jį jums atsiųsiu. Jis ateis ir parodys pasauliui, kaip šis klysta dėl nuodėmės, dėl teisumo, dėl teismo. Dėl nuodėmės, kadangi netiki manimi. Dėl teisumo, kadangi aš pas Tėvą einu, o jūs manęs daugiau neberegėsite. Dėl teismo, kadangi šio pasaulio kunigaikštis jau nuteistas. Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. (Jonas 15 ir 16)