Išmąstyk

Užrašai

Knyga?

Psalmės

Pakeitimai

Santrauka? FFFFFF

Pavaizdavimai? E6E6FF

Asmeniškai? BA9696

Klausimai FFFFC0

Išsiaiškinimai D8F1D8

Duomenys? FFE6E6

Užrašai EEEEEE

Nuojauta? AAAAAA

Kitų mintys? ECD9EC

Dievas man? FFECC0

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Užrašai.Suvedimas istorija

Rodyti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2021 sausio 14 d., 01:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-4 eilutės:
[[20130126Suvedimas]]

[+Suvedimas+]
2013 gegužės 22 d., 19:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 538-540 eilutės iš
į:
Jėzus savo veikla tampa vienas su kitais, kitose aplinkybėse, jų požiūriai susiveda.

Trejybės narį (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) galima išreikšti kaip poslinkį tarp požiūrių: tad aplinkybė yra toksai požiūris: tai pusė nario. Nulybės atvaizdai išsako tarpą tarp požiūrių. Esu: tarp nusistatau ir vykdau; veikiu: tarp vykdau ir permąstau; mąstau: tarp permąstau ir nusistatau. Tarpai tarp būti, veikti, mąstyti, tai viskas. O būtina, tikra, galima tai iš esmės sutampa su nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tarpai yra niekas. Nusistatyti - tai mažėjantis laisvumas, kas suderinta, neišplėsta, labiau užtikrinta. Vykdyti - tai didėjantis laisvumas, kas išplėsta, nesuderinta viduje, mažiau užtikrinta. Permąstyti - tai naujai apibrėžti apimtį. Žr. aplinkybes kube. Psalmėse: Dievas yra niekas - daugiau ar mažiau; kažkas - daugiau ar mažiau; betkas - daugiau ar mažiau; viskas - daugiau ar mažiau. Apmąstyti lūkesčių ir jausmų pasikeitimus. Sulyginti su Jėzaus kalbėjimu į žmogaus gerą valią, taip kad dalis požiūrio yra Jėzuje, dalis yra žmoguje, o juos jungia veiklos rūšis, atsiliepimas.
2013 gegužės 22 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 204 eilutė iš:
http://www.ms.lt/uploads/kubas.png
į:
http://www.ms.lt/uploads/20130522kubas.png
2013 gegužės 22 d., 08:55 atliko AndriusKulikauskas -
2013 gegužės 22 d., 08:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 536 eilutė iš:
į:
Lūkesčiai išsako skirtumą tarp patikrinimo ir vertinimo, o šį skirtumą išsako troškimo apimtis ir atitinkamas nulybės atvaizdas skiriantis trokštantį Dievą nuo išpildusio Dievo.
2013 gegužės 22 d., 07:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 523 eilutė iš:
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti kitus
į:
Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti tave
Pakeista 529 eilutė iš:
Bjaurestis savo piktybė: laikausi Dievo
į:
Bjaurestis savo piktybe: laikausi Dievo
Pridėta 534 eilutė:
2013 gegužės 22 d., 06:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 517-523 eilutės iš
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas išgelbės ->
* Linksmas - Nesuabejojau - Dievas išgelbėjo belaukiant - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
* Nustembu - Suabejojau - Dievas išgelbėjo belaukiant
- nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
* Laimingas - Nesuabejojau - Dievas išgelbėjo nelaukiant - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
* Liūdna
- NĖRA - Suabejojau - Dievas išgelbėjo nelaukiant.

Bjaurestis savu priešu
-
į:
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas atskirs ->
* Linksmas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "buvo" - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
* Nustembu - Suabejojau
- Dievas atskyrė man belaukiant - Dievas "vykdė" - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
* Laimingas - Nesuabejojau - Dievas atskyrė man nelaukiant
- Dievas "mąstė" - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
* Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas neatskyrė nelaukiant.

Bjaurestis savu priešu: galiu perkalbėti kitus
* Laimingas - galiu perkalbėti kitus
* Liūdnas - negaliu perkalbėti kitų
* Linksmas - mano perkalbėjimas yra veiksmingas
* Nustembu - NĖRA mano perkalbėjimas nėra veiksmingas

Bjaurestis savo piktybė: laikausi Dievo
* Laimingas - laikausi Dievo
* Nustembu - Dievas pataiso mane
* Liūdnas - nesilaikau Dievo
* Linksmas - NĖRA
-
2013 gegužės 22 d., 05:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 512-526 eilutės iš
Jėzus yra viena su Dievu - per nulybės atvaizdą, nes per tave - tai kaip Dievas reiškiasi tuo nulybės atvaizdu, kaip jisai su juo susijęs, kai jisai atsiranda? Trejopai.
į:
Jėzus yra viena su Dievu - per nulybės atvaizdą, nes per tave - tai kaip Dievas reiškiasi tuo nulybės atvaizdu, kaip jisai su juo susijęs, kai jisai atsiranda? Trejopai. Kiekvienu atveju paneigiama viena iš keturių galimybių.

Aplinkybė sulyginama su Dievu. Tad kaip mus pačius suprasti?

Lūkesčių išvertimas - tikime, kad Dievas yra, kad atsiras (Jėzus užtikrintas) - tad kokie lūkesčiai įmanomi? kaip mūsų užtikrintumas veikia lūkesčius?
Baimė svetimo priešo: Neabejoju, kad Dievas išgelbės ->
* Linksmas - Nesuabejojau - Dievas išgelbėjo belaukiant - Viešpats ne tik išgelbsti, bet jo pagalba atbaidė priešus
* Nustembu - Suabejojau - Dievas išgelbėjo belaukiant - nes suabejojau ar per anksti šlovinti Viešpatį, bet jis užtikrina mano saugumą
* Laimingas - Nesuabejojau - Dievas išgelbėjo nelaukiant - Viešpats mane ištraukė iš nelaimės, neturiu pagrindo liūdėti
* Liūdna - NĖRA - Suabejojau - Dievas išgelbėjo nelaukiant.

Bjaurestis savu priešu -

2013 gegužės 22 d., 04:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 474-475 eilutės:
Dievas yra viena su manimi atvaizdais, o Jėzus yra viena su Dievu (per tave) aplinkybėmis.
Pakeistos 512-513 eilutės iš
į:
Jėzus yra viena su Dievu - per nulybės atvaizdą, nes per tave - tai kaip Dievas reiškiasi tuo nulybės atvaizdu, kaip jisai su juo susijęs, kai jisai atsiranda? Trejopai.
Pakeista 632 eilutė iš:
Dievas išjaučia mus, atjaučia mus, užjaučia mus atrinėmis sandaromis. Išgyvenimai yra trejopas išjautimas (Tėvu, Sūnumi, Dvasia), išsakomi kalbomis; jausmais ir lūkesčiais įsijaučiama dvejopai (Tėvas, Sūnus); dvejonėmis įsijaučiama, įsimąstoma vieneriopai (Tėvas).
į:
Dievas išjaučia mus, atjaučia mus, užjaučia mus antrinėmis sandaromis. Išgyvenimai yra trejopas išjautimas (Tėvu, Sūnumi, Dvasia), išsakomi kalbomis; jausmais ir lūkesčiais įsijaučiama dvejopai (Tėvas, Sūnus); dvejonėmis įsijaučiama, įsimąstoma vieneriopai (Tėvas).
2013 gegužės 22 d., 04:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 509-510 eilutės:
2013 gegužės 22 d., 03:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 503-512 eilutės:

Aplinkybės iškyla psalmėse. Tai sąlygos, kuriomis Dievas atsiranda. Jėzus tikisi, jog esame viena - jis ir Dievas yra viena per "tave".

Pirmiausiai, Dievo nėra, tad negalim vertinti ar esame viena su Dievu - užtat išgyvename baimę ar bjaurestį. Aplinkybės išsako vertinimo įvykdymą, išpildymą (resolution).

Nulybės atvaizdas išsako kurioje plotmėje bendraujame su tavimi ir užtat tikimės būti viena su Dievu - ar jisai mums atitinkamai prasmingas, pastovus, betarpiškas ar teisingas? Ar Dievas už mūsų - išgyvename jo globą; mūsų išorėje - išgyvename jo atjautą; mūsų viduje - išgyvename jo troškimą; mūsų gelmėse - išgyvename jo pamokymą?

----------------------

Jėzus (užtikrintas Dievas) išgyvena mane ryšium su "tavimi" per kurį viliasi, tikisi, jog yra vienas su Dievu, tad tavimi esame viena.
2013 gegužės 22 d., 03:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 474 eilutė iš:
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
į:
Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla - kad esu vienas su Dievu už manęs. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
Pakeistos 479-481 eilutės iš
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas.
* gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras
* geras žodis - didėjantis laisvumas
- bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras
į:
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Tarpą išsako lūkesčiai - teigiami ar neigiami, vidiniai ar išoriniai.
* gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta
- pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
* geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras, ar esame viena
2013 gegužės 22 d., 03:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 473-484 eilutės:

Savarankiškasis Dievas mumis išgyvena lūkestį ir jaudulius. O lūkestis, kurį mumis išgyvena yra, kad esame geri - kad Dievas mumis iškyla. Užtat jauduliai kuriuos jaučiame ir Dievas kartu, atliepia gėrio kilmę:
* geras žmogus, tai yra, mes esame geri - jaučiamės laimingi - myliu visus - esu vienas su viskuo
* geras darbas - galimybė kažką gražaus nuveikti - jaučiamės linksmi - myliu betką - esu vienas su betkuo
* gera dovana - gerumas kažkame - nustembu - myliu kažką - esu vienas su kažkuo
* geras Dievas - Dievas neiškilo manimi - liūdna - myliu nieką - esu vienas su niekuo
Tarpas tarp gerumo ir Dievo yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas.
* gera savybė - mažėjantis laisvumas - baisu, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras
* geras žodis - didėjantis laisvumas - bjauru, teismas vyksta - pats nevertinu, nespėju įtakoti, ar aš geras


------
2013 kovo 13 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 611-612 eilutės:

Pertvarkymai. Primetimo rūšys. Neigiamybių (ribotų išgyvenimų) atveju jaučiame būtinumą, rinktis prielaidas, o teigiamybių - ne? Rašyti juokais? klausimais?
2013 kovo 09 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 582-583 eilutės:

Atskirti laisvumą: Dievo ir žmogaus (daiktu), dovanų ir darbo (eiga), savybės ir žodžio (asmuo). Laisvumą atskirti (būtinas ir t.t.) ar jungti (būti ir t.t.)
2013 kovo 04 d., 09:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 571-572 eilutės iš
Kur gerumas, laisvumas?
* Geras Dievas
, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas
į:
Kur trejybėje (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra gerumas, laisvumas? Gerumas yra aplinkybės papildymas trejybės nariu. Aplinkybė tad yra aplinka nariui.
* Kiekvieno nario papildinys papildomas nariu: Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas.
Pakeista 575 eilutė iš:
* Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.
į:
* Poslinkiai papildomi jų pagrindimu: Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.
2013 kovo 04 d., 09:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 571-572 eilutės iš
* Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - vienas, visybė, daugis; būtinas, tikras, galimas
* Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti; asmuo, daiktas, eiga
į:
Kur gerumas, laisvumas?
* Geras Dievas,
gera dovana, gera savybė - būtinas, tikras, galimas
* Ar tai, kas atskiria Dievą ir žmogų? daiktas, eiga, asmuo.
* Gera širdis: Geras žmogus tai geras Dievas (geras Dievas geram žmoguje), geras darbas tai gera dovana, geras žodis tai gera savybė - vienas, visybė, daugis.
* Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti.
2013 kovo 02 d., 22:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 390-391 eilutės:

Veiksmas +2 parodo, kad pirm visko yra betkas; pirm betko yra kažkas; pirm kažko yra niekas; pirm nieko yra... ? Ir savybės vystosi, kaupiasi atitinkamai: būtina sąvoka (niekas); be vidinės sandaros (kažkas); paprasčiausias algoritmas, priimantis visa ką (betkas); be išorinės aplinkos (viskas). Tad jeigu pradėti nuo būtinumo, tai iš nieko išsivysto viskas. O kaip atsiranda nebūtinumas?
2013 kovo 02 d., 20:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 461-462 eilutės:

Antrinės sandaros išreiškia tarpą tarp Dievo ir Dievo, tai yra, tarp Dievo ir gerumo, tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje. Savarankiškas Dievas trokštantis nieko neturi jokio gerumo sampratos, tuo tarpu Užtikrintas Dievas trokštantis kažko turi gerumo sampratą. O platesnį gerumą išreiškia netroškimai, į kuriuos Dievas įsijaučia.
2013 kovo 02 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 495-498 eilutės:
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.

Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
Pridėtos 501-502 eilutės:
Kaip lūkesčiai ir laimė susiję su supratimu? su mąstymo ir veikimo atskyrimu? su įsijautimu, atjauta?
Pridėtos 511-522 eilutės:
Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse. Kaip suprasti tą priešingumą, ir kaip susiję neigiamybė ir teigiamybė?

Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?

Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas. Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.

Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.

Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.

Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko), abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu), lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi), o vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).
Pridėtos 561-564 eilutės:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.

Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.
Pakeistos 570-571 eilutės iš
Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu?
į:
Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
* Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
* Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
* Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
* Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko

Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.

Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo
nebūtinumu? Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
Ištrintos 585-615 eilutės:


Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.

Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
* Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
* Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
* Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
* Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko

Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse. Kaip suprasti tą priešingumą, ir kaip susiję neigiamybė ir teigiamybė?

Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?

Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas. Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.

Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.

Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.

Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.

Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.

Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.

Kaip lūkesčiai ir laimė susiję su supratimu?

Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.

Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko), abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu), lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi), o vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).
2013 kovo 02 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 492-494 eilutės iš
į:
* Esame viena. Tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
* Esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?
Pridėtos 523-526 eilutės:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).

Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.
Pakeistos 531-538 eilutės iš

Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės
atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)

Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).

Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu?
į:
''Nulybė ir jos atvaizdai''
Pridėtos 535-544 eilutės:
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
* savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
* užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
* ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
* mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti

''Aplinkybių išvedžiojimas''

Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)
Pakeistos 548-549 eilutės iš
Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.
į:
Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu?
Pakeistos 557-561 eilutės iš
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
* savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
* užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
* ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
* mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti
į:
Ištrintos 566-569 eilutės:

Jėzus tikisi, jog esame viena, tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.

Jėzus tikisi, kad esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?
2013 kovo 02 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 490-491 eilutės iš
*Jėzaus lūkestis yra, kad žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
į:
* Žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
* Jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu.

Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.

''Jėzus ir Dievas''

Tėvas yra savarankiškas, Jėzus yra užtikrintas, Dvasia yra rami.

Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.

Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.

''Teigiamybė ir neigiamybė''
Ištrintos 506-507 eilutės:
Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.
Pakeistos 509-511 eilutės iš
Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.

Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.
Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
į:
Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
Pakeistos 518-521 eilutės iš
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)

Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
į:
Pridėtos 521-530 eilutės:
''Trejybė ir jos atvaizdai, poslinkiai''

Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.



Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)

Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
Ištrintos 560-561 eilutės:

Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
2013 kovo 02 d., 13:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 486-491 eilutės:
''Bandau aplinkybes suvokti kaip Jėzaus, Dievo Sūnaus, išgyvenimus.''

Jėzaus lūkestis yra, jisai tikisi, kad:
* Visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
*Jėzaus lūkestis yra, kad žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
Ištrintos 514-519 eilutės:
Jėzaus lūkestis yra, kad žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.

Jėzaus lūkestis yra toks, kad iš jo iškyla aplinkybės? ar iš ko?

Jėzaus lūkestis yra, kad visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
Ištrinta 520 eilutė:
2013 kovo 02 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 514-515 eilutės:

Reikia pamąstyti, kaip susiję su veiksmu +2, su Dievo nebūtinumu?
2013 kovo 01 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 512-513 eilutės:

Jėzaus lūkestis yra, kad visi esame viena: nevalingai turime ryšį su esme.
2013 kovo 01 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 482-483 eilutės:
Dievo Tėvo lūkestis toks, kad jo lūkestis tampa sietu, filtru, kriteriju, užtat atvaizdu.
Pridėtos 510-511 eilutės:

Jėzaus lūkestis yra toks, kad iš jo iškyla aplinkybės? ar iš ko?
2013 vasario 28 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 506-507 eilutės:

Jėzaus lūkestis yra, kad žmonėms rūpi esmė, o ne ženklas; jiems rūpi reikalas, o ne atvaizdas. Užtat žmonėms turėtų rūpėti Dievas ir ne jo reiškiniai. Gerumas, laisvumas atskiria dvasią ir atvaizdą, tad leidžia rinktis vieną ar kitą.
2013 vasario 28 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 508-511 eilutės:

* Geras Dievas, gera dovana, gera savybė - vienas, visybė, daugis; būtinas, tikras, galimas
* Geras žmogus, geras darbas, geras žodis - būti, veikti, mąstyti; asmuo, daiktas, eiga
2013 vasario 28 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 507 eilutė iš:
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Kaip gerumas susijęs su nulybės atvaizdu? ir su septynerybe?
į:
Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Kaip gerumas susijęs su nulybės atvaizdu? ir su septynerybe? Gerumas yra skirtumas tarp padalinimo ir jo atvaizdo, ir būtent, tarp nulybės ir jos atvaizdo. Tokiu būdu gerumas iškyla atvaizduojant Dievą, kaip kad ir yra su kiekvienu padalinimu. Gerumas yra priešingybė susijusi su viskuo, užtat savarankiška priešingybė, nes kada skirtumas tarp dvasios ir jos atvaizdo yra niekinis, nulinis, vis tiek yra gerumas, jisai sutampa su dvasia, tačiau kaip jos papildinys (bet ar tuomi nėra jos priešingybė ?)
2013 vasario 28 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 506-507 eilutės:

Jėzus kalbina gėrį "kažkame", būtent kitame. Užtat kitas yra geras. Kaip gerumas susijęs su nulybės atvaizdu? ir su septynerybe?
2013 vasario 27 d., 15:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 550-551 eilutės:

Kaip lūkesčiai ir laimė susiję su supratimu?
2013 vasario 26 d., 18:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 534-535 eilutės:

Jėzus tikisi, kad esame viena. Vienumas reiškiasi nulybe, jos atvaizdais: prasmingas, pastovus, betarpiškas, tiesus. Kaip tai susiję su Jėzaus jausmais? ir elgesiu?
2013 vasario 26 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 487-488 eilutės:

Papildinys yra trejybės nario paneigimas. Jėzaus pašnekesys, geros valios kalbinimas, jungia teigimą ir neigimą.
2013 vasario 26 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 485-486 eilutės:

Aplinkybės yra trejybės narių papildiniai. Juos papildyti galima kiekvieną paskirai, arba suburiant vieną, du arba visus tris narius. Panašiai nariai suburiami pirminių sandarų.
2013 vasario 25 d., 17:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 544-545 eilutės:

Apimtis išsako ryšį tarp Jėzaus ir žmogaus (Dievo) kurį jisai kalbina. Kada apimtis niekinė, tada santykis dalykiškas ir yra neigiamybė-teigiamybė, kaip kad su būtina-tikra-galima. Kada apimtis visiškas, tada santykis asmeninis, kaip kad su būti-veikti-mąstyti.
2013 vasario 25 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 499-500 eilutės iš
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina.
į:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina. Jėzus kreipiasi į žmones, kad tai būtent jų nenusistatymas (laisvė), būtent jų nevykdymas (pastangos, palaikymas), būtent jų nepermąstymas (branda).
Pridėtos 502-503 eilutės:

Aplinkybės sieja neigiamybių trejybę - trejybės paskirus narius (kada trejybė sutrikdyta) ir teigiamybių trejybę - jos visumą (kada ji teka ratu). O aplinkybės (trejybės atvaizdai) yra ryšys tarp tų dviejų (neigiamybių ir teigiamybių trejybių), užtat kaip įsisuka trejybė, kaip Jėzaus lūkesčiai pasiteisina.
2013 vasario 25 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 499 eilutė iš:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina.
į:
Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina. Dievas leidžia, palaiko ir išbrandina.
2013 vasario 25 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 498-499 eilutės:

Nenusistatyti, tai teikti laisvę, kad kad Dievas teikia; nevykdyti, tai teikti pagalbą, kaip kad Dievas teikia; nepermąstyti, tai išbrandinti, kaip kad Dievas išbrandina.
2013 vasario 25 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 498-499 eilutės:

Neigiamybės yra trikdžiai, kaip kad geros valios pratimuose, tai kas trukdo mums gyventi trejybe.
2013 vasario 25 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 534-535 eilutės:

Jėzus kalba iš savo nelaisvumo į jų laisvumą.
2013 vasario 25 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 488 eilutė iš:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
į:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Jisai tiki, kad galima susikalbėti gerumu. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
Pakeista 499 eilutė iš:
* ''Aplinkybes suvokti, kaip Jėzaus išgyvenimus.
į:
* ''Aplinkybes suvokti, kaip Jėzaus išgyvenimus.''
2013 vasario 25 d., 13:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 480 eilutė iš:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
į:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. Tad gerumas turi kilti iš sandaroje esančio "kaip". O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
2013 vasario 25 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 480 eilutė iš:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. O jis išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
į:
Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. Gerumas (Dievas sandaroje) yra ne Dievo, o sandaros reiškinys, juk būtent tuo Dievas yra būtinas. O Dievas išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
2013 vasario 25 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 479-480 eilutės:

Kada Dievas trokšta nieko, tada jis atspindi jį papildančią, supančią sandarą. Jo lūkestis yra, kad gerumas kyla iš žmogaus. O jis išgyvena iš kur įvairiai gerumas kyla, tai ir yra atvaizdai. Užtat jis neišgyvena geros širdies ir geros naujienos, nes iš jų gerumas nekyla. Gera naujiena yra gera valia, tai kad Dieve ir žmoguje, neigiamybėje ir teigiamybėje yra tas pats gerumas.
2013 vasario 25 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 466-467 eilutės:
Lūkesčiai išsako pašnekesį tarp to, ką tikime ir to, kas bus. Dievo pašnekovas yra žmogus, o žmogaus pašnekovas yra Dievas kitame.
Pridėtos 478-479 eilutės:
Palyginti atvaizdus su vienumo kampais: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai.
Pridėta 531 eilutė:
Dievas Sūnus trokšta kažko, tad gerumas yra iš dalies jame, iš dalies kitame.
2013 vasario 25 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 474-475 eilutės:
Dievas trokšta nieko, jisai savarankiškas, tad gerumo netrokšta jisai, o būtent mes. Kaip tai susiję su juo lūkesčiu, kad būtent mes esame geri?
Pakeista 495 eilutė iš:
* ''Suderinti dvi ketverybes''
į:
* ''Aplinkybėmis suderinti du ketverybės išsidėstymus''
Ištrinta 526 eilutė:
Kaip aplinkybės suderina du ketverybės išdėstymus?
2013 vasario 25 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 492 eilutė iš:
* ''Susigaudyti, kaip Jėzus kalbina gerą valią mumyse''
į:
* ''Susigaudyti, kaip Jėzus kalbina gerą valią mumyse. Naujai peržvelgti [[http://www.ms.lt/ms/projects/reasonfeatures/991104markemotion.html | Morkaus evangeliją]]''
2013 vasario 24 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 492 eilutė:
* ''Susigaudyti, kaip Jėzus kalbina gerą valią mumyse''
Pridėta 496 eilutė:
* ''Kaip Jėzaus lūkestis, jog esame viena, susijęs su būdais, kaip esame viena?''
2013 vasario 24 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 491-494 eilutės iš
''Sieti aplinkybes su keturiais kampais''
į:
* ''Aplinkybes suvokti, kaip Jėzaus išgyvenimus.
* ''Suderinti dvi ketverybes''
* ''Susieti Dievo savybes ir nulybės atvaizdus''
*
''Sieti aplinkybes su keturiais kampais''
2013 vasario 24 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 477-478 eilutės:

Dievo Tėvo gerumas reiškiasi mylint priešą, kuomet mūsų lūkesčiai neigiami; o Dievo Sūnaus (žmogaus) gerumas reiškiasi mylint artimą, kuomet mūsų lūkesčiai teigiami.
2013 vasario 24 d., 11:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 521-522 eilutės:

Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko), abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu), lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi), o vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).
2013 vasario 23 d., 17:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 515-518 eilutės:

Dievas Tėvas ieško gerumo žmoguje, jo tikisi, tuo tarpu Jėzus (žmogus) kalbina patį gerumą (kaip Dievą - žmoguje) ir tikisi, kad juo esame viena, kad Jėzaus išorė sutampa su žmogaus vidumi, kad pas žmogų yra kitas toks, kaip jisai. Užtat vienas kitą kalbina ir gaunasi priešingi pašnekovai, tuo pačiu papildiniai. Jėzus išverčia Dievą, aplinkybės išverčia atvaizdus.

Kaip aplinkybės suderina du ketverybės išdėstymus?
2013 vasario 23 d., 17:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 510 eilutė iš:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
į:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybė: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
2013 vasario 23 d., 17:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 513-514 eilutės:

Būtinumas, tikrumas, galimumas išreiškia kaip renkamės Dievą vietoj savęs, o būti, veikti, mąstyti išreiškia kaip patys pasitikriname. Pirmųjų papildinių skirtumas nuo paskirų trejybės narių yra niekas, o pastarųjų yra viskas.
2013 vasario 22 d., 21:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 511-512 eilutės:

Dievo Tėvo lūkestis yra būtinumas. Šis lūkestis atitinkamai perteikiamas kaip Dievo Sūnaus tikrumas ir šv.Dvasios galimumas. Jėzus priima Dievą kaip trejybę ir jį atranda mumyse, papildinyje, sandaroje, tad yra aplinkybės.
2013 vasario 22 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 510 eilutė iš:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
į:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo išreiškia du dalykiškus narius (daiktą, eigą) ir vieną asmenišką poslinkį (asmuo), o aplinkybės vienis-visybė-daugis išreiškia vieną dalykišką narį (daugį) ir du asmeniškus poslinkius (rinkti vienį, tikrinti (nerinkti) visumą). Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
2013 vasario 22 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 510 eilutė iš:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
į:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Tai primena Kanto skirstymą santykių į analitinius apriorinius; sintetinius apriorinius; sintetinius aposteriorinius; analitinius aposteriorinius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
2013 vasario 22 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 510-511 eilutės:
Jėzus yra Dievo Tėvo papildinys, iškylantis ten kur jo nėra, tad ir jo išjaustos aplinkybės yra papildiniai. Dievas Tėvas yra trejybe: nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Jų papildinys gali būti niekinis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "objektyvią", dalykišką kiekvieno paskiro nario aplinką, atitinkamai: būtinumas, tikrumas, galimumas. Jų papildinys gali būti visuminis, kuriuo atveju aplinkybės išreiškia "subjektyvų", asmeninį trejybės (jos poslinkių) išgyvenimą tarpais, pradais: būti, vykdyti, mąstyti. Užtat aplinkybės daiktas-eiga-asmuo turėtų išreikšti du narius ir vieną poslinkį, o aplinkybės vienis-visybė-daugis turėtų išreikši vieną narį ir du poslinkius. Ir kaip visa tai susiję su gėrio kryptimis?
Pridėtos 521-522 eilutės:

Dievas išjaučia mus, atjaučia mus, užjaučia mus atrinėmis sandaromis. Išgyvenimai yra trejopas išjautimas (Tėvu, Sūnumi, Dvasia), išsakomi kalbomis; jausmais ir lūkesčiais įsijaučiama dvejopai (Tėvas, Sūnus); dvejonėmis įsijaučiama, įsimąstoma vieneriopai (Tėvas).
2013 vasario 22 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 473-474 eilutės:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?)
Pridėtos 475-476 eilutės:

Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?) Šešerybė taip pat bene sieja teigiamybių ir neigiamybių iššauktus išgyvenimus.
2013 vasario 22 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 474 eilutė iš:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio.
į:
Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio. O šešerybė sieja teigiamus ir neigiamus jausmus, kaip antai meilę ir neapykantą; žavesį ir bjauresį; artimumą ir baimę (ar prisirišimą ir atitrūkimą?)
2013 vasario 22 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 473-474 eilutės:

Atvaizdais lūkesčiai siaurėja (kada nesėkmingi) ar platėja (kada sėkmingi). O aplinkybėmis gali būti, kad nesėkmės atveju galime pradėti tikėtis dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, iš ko kyla neigiamai jausmai: neapykantos, pykčio, palengvėjimo, nykulio.
2013 vasario 22 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 461-462 eilutės:

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/000101goodwill.gif
2013 vasario 22 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 503-504 eilutės:

Jėzus tikisi, jog esame viena, tad jis atitinkamai išgyvena liūdesį, nuostabą, jaudulį, pasitenkinimą kada jaučiasi vienas su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. O Dievas Tėvas tikisi, jog žmogus yra gerumo šaltinis. Tokiu atveju Dievas yra būtinas. Gerumas yra Dievo atsiradimas apimtyje. Dievas Tėvas tikisi, jog atsiranda žmogiškoje ašyje: kaip-koks, o ne dieviškoje apimtyje: kodėl-ar. Tokiu būdu ketverybė dvejaip sietina su jauduliais. Dievo Tėvo lūkesčiai susiję su jo išėjimu už savęs, iš Dievo į žmogų, taip kad dovana ir darbas yra tarpinės būsenos: geras Dievas, gera dovana, geras darbas, geras žmogus. Atitinkamai: Kodėl - ar - koks - kaip. Taip kad gaunasi atmetimas "kodėl" ir žinojimo lygmenų plėtojimas sandaroje.
2013 vasario 20 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 477 eilutė iš:
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų nekintamumą
į:
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų vangumą
Pridėtos 499-500 eilutės:

Dievo jausmai ir Jėzaus jausmai sutampa, nors jų lūkesčiai skiriasi. Jie taip pat kalbina priešingus požiūrius mumyse. Kaip suprasti tą priešingumą, ir kaip susiję neigiamybė ir teigiamybė?
2013 vasario 20 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 494-498 eilutės iš
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.
į:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė. Nusistatyti, vykdyti, permąstyti:
* Būti, veikti, mąstyti - visiškai tarpiniai poslinkiai - nuo narių atskirti visko - Dievas yra mylintis, trokšta visko
* Vienis, visybė, daugis - nuo narių atskirti betko -
* Daiktas, eiga, asmuo - nuo narių atskirti kažko -
* Būtinas, tikras, galimas - sutampa su nariais - nuo narių atskirti nieko - Dievas yra savarankiškas, trokšta nieko
2013 vasario 20 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 478 eilutė iš:
** Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirstumą
į:
** Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirtėją
Pakeista 494 eilutė iš:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena.
į:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena. Trejybės atveju jos nariai atvaizduojami jos poslinkiais, tad gali būti išsakytas skirtumas tarp narių ir poslinkių, kurį išsako nulybės atvaizdas. Dievas (Jėzus) išgyvena, ką reiškia būti viena, ir tą vienumą apibrėžia Dievas Tėvas, nulybė.
2013 vasario 20 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 494 eilutė iš:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu.
į:
Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu. Jeigu esame viena, mus skiria nulybė, ir būtent nulybės atvaizdas, juk esame kažkuo neesminiu skirtingi, jeigu esame viena.
2013 vasario 20 d., 13:51 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 429-430 eilutės:
Pridėtos 493-494 eilutės:

Turi būti apibrėžti visi trys poslinkiai, ir kiekvienas poslinkis turi būti suvoktas kaip nulybė, tad išgyventas nulybės atvaizdu.
2013 vasario 19 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 495-496 eilutės:

Jėzus atsiremia į Dievą esantį juose, kalbina tą Dievą glūdintį juose, ar tai gerą širdį, ar tai gerą naujieną.
2013 vasario 19 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 478-480 eilutės iš
** Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
** Vydom kas įmanoma - kalbina jų nekintamumą
** Permąstom kas yra - kalbina jų atkirstumą
į:
** Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina jų nekintamumą
** Nepermąstom ko nėra - kalbina jų atkirstumą
Pakeistos 482-484 eilutės iš
** Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina ką jie pasieks
** Nepermąstom ko nėra - kalbina ką jie galėtų veikti
į:
** Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
** Vykdom kas įmanoma - kalbina ką jie pasieks
** Permąstom kas yra - kalbina ką jie galėtų veikti
2013 vasario 19 d., 10:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 501-502 eilutės:

Didėjantis ir mažėjantis laisvumas (jauduliuose) atitinkantys sėkmingiems ir nesėkmingiems lūkesčiams, aštuongubio kelio (pavyzdžiui, malda Tėve mūsų) išsako "anteną" kuria kai vykdom Dievo valią, Dievas mums teikia laisvę kada turim ryšį, o kada neturime ryšio, iššaukiame Dievą.
2013 vasario 19 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 494 eilutė iš:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai yra poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.
į:
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) yra ketveriopai aplinkybių apibrėžiami kaip poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.
2013 vasario 19 d., 10:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 489-495 eilutės:
Tai sieja Dievo savybes, apimčių troškimus, su nulybės atvaizdais:
* savarankiškas, trokštantis nieko - tiesus - būtinas, tikras, galimas
* užtikrintas, trokštantis kažko - betarpiškas - daiktas, eiga, asmuo
* ramus, trokštantis betko - pastovus - vienis, visybė, daugis
* mylintis, trokštantis visko - prasmingas - būti, veikti, mąstyti
Aplinkybės yra trejybės narių pradai, taip kad trejybės nariai yra poslinkiai tarp požiūrių. Užtat aplinkybės yra apibrėžimo pradai. Atvaizdai ir aplinkybės kartu išsprendžia apibrėžimo klausimą.
Pakeista 500 eilutė iš:
Kalbas išgyventų savarankiškas Dievas (Tėvas), užtikrintas Dievas (Sūnus), ramus Dievas (Dvasia).
į:
Kalbas išgyventų savarankiškas Dievas (Tėvas), užtikrintas Dievas (Sūnus), ramus Dievas (Dvasia). Kalbos taiko apibrėžimą, jam suteikia turinį, Dievo Tėvo veiklą padalinimais, užtat besąlygiškai įprasmina bet kurias sąlygas, įprasmina bet kurias vertybes, bet kurį požiūrį.
2013 vasario 19 d., 10:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 226-227 eilutės iš
'''Dievo dvejonės'''
į:
'''Dievo dvejonės - padalinimai'''
Pridėtos 466-467 eilutės:
'''Dievo Tėvo jauduliai - atvaizdai'''
Pridėtos 474-475 eilutės:
'''Dievo Sūnaus jauduliai - aplinkybės'''
Pridėtos 488-489 eilutės:

Lūkesčiai ir jauduliai, atvaizdai ir aplinkybės kartu išsako veiksmą +2, Dievo nebūtinumą.
2013 vasario 19 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 470 eilutė iš:
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.
į:
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Kada lūkesčiai nesėkmingi, siaurėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename baimę; o kada lūkesčiai sėkmingi, platėja apimtis, kas mums sava, tad lūkesčių netaikant, išgyvename bjaurestį. Ta prasme, baimė ir bjauresys išsako lūkesčių išvestines. Dieviška ketverybės ašimi (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašimi (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizdai: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.
2013 vasario 19 d., 10:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 483-486 eilutės:
''Sieti aplinkybes su keturiais kampais''

'''Kalbos'''
Pridėtos 488-489 eilutės:

Veiksmu +3 šventoji Dvasia jungia Dievo Tėvo veiksmą +1 ir Dievo Sūnaus veiksmą +2.
2013 vasario 19 d., 02:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 482-483 eilutės:

Kalbas išgyventų savarankiškas Dievas (Tėvas), užtikrintas Dievas (Sūnus), ramus Dievas (Dvasia).
2013 vasario 19 d., 02:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 481 eilutė iš:
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių.
į:
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių. Dievo (Jėzaus) užtikrintumas reiškiasi jam žinant, jog yra Dievas už jo. (Ar tai Dievo Dievas?)
2013 vasario 19 d., 02:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 473-478 eilutės iš
* Nusistatom kas pageidautina
* Vydom kas įmanoma
* Permąstom kas yra
* Nenusistatom kas nepageidautina
* Nevykdom kas neįmanoma
* Nepermąstom ko nėra
į:
* Dievo ašis, neigiamybėm, nesame viena:
** Nusistatom kas pageidautina - kalbina jų sutikimą keistis
** Vydom kas įmanoma - kalbina jų nekintamumą
** Permąstom kas yra - kalbina jų atkirstumą
* Žmogaus ašis, teigiamybėm, esame viena:
** Nenusistatom kas nepageidautina - kalbina jų vidinę ištikimybę
** Nevykdom kas neįmanoma - kalbina ką jie pasieks
** Nepermąstom ko nėra - kalbina ką jie galėtų veikti
Šitas trejybes, jų narius, galima išgyventi iš keturių kampų, išsakančių slypintį Dievą Tėvą, tai yra nulybės atvaizdai. Užtat gautųsi dvylika aplinkybių.
2013 vasario 19 d., 02:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 472-478 eilutės iš
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
į:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
* Nusistatom kas pageidautina
* Vydom kas įmanoma
* Permąstom kas yra
* Nenusistatom kas nepageidautina
* Nevykdom kas neįmanoma
* Nepermąstom ko nėra
2013 vasario 19 d., 02:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 472 eilutė iš:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią.
į:
Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią. Palyginti su išgyvenimų rūšimis: kas yra, kas įmanoma, kas pageidautina; ko nėra, kas neįmanoma, kas nepageidautina.
2013 vasario 19 d., 02:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 470-472 eilutės iš
Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai.
į:
Savarankiško Dievo Tėvo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai. Atvaizdai tad išsako, ką Dievas Tėvas išgyvena, ką jaučia.

Užtikrinto Dievo Sūnaus lūkestis yra, kad jisai ir žmonės yra viena. Aplinkybės išsako, kaip Jėzus elgiasi, kokiais darbais jis atsiliepia, kažką pasiekti, parodyti gerą valią
.
2013 vasario 19 d., 02:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 470 eilutė iš:
Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas.
į:
Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas. Užtat tai yra šešios kryptys iš kurių gėris gali ateiti. Jos išreiškia vieiningumą, "esmę", iš kurios gerumas atplaukia, ir jos yra lūkesčių išdava. Yra dar dvi kryptys kurios nėra lūkesčių išdava, neišreiškia vieningumo ar esmės, ir užtat yra nesutelktos kažkur, o persmelkia viską. Tai yra Dievo ramybę išreiškiančia gera širdis, kurioji Dievas sutelktas sąlygiškai, ne besąlygiškai; ir Dievo įtampą išreiškianti geroji naujiena, kur siejamos ketverybės ašys, Dievo ir žmogaus gerumai.
2013 vasario 19 d., 01:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 469-470 eilutės:

Savarankiško Dievo lūkestis yra, kad žmogus yra gerumo šaltinis. Užtat liūdna jeigu Dievas geras, laiminga jeigu žmogus geras, linksma jeigu darbai geri, nuostabu jeigu dovana gera. Baisu jeigu savybė gera (gėris ir blogis atsijojami laisvumo mažėjimu), juk tai išgyvename ne žmoguje, o už žmogaus, o bjauru jeigu žodis geras (gėris ir blogis atsijojami laisvumo didėjimu), juk tai išgyvename žmoguje, iš žmogaus. Dieviška ketverybės ašis (kodėl -> ar) išreiškiama gero Dievo gera dovana, mažėjančiu laisvėjimu, o žmoniška ašis (kaip -> kas) išreiškiama gero žmogaus geru darbu, didėjančiu laisvėjimu. Tokiu būdu iškyla šeši atvaizda: viskas, niekas, mažėjantis laisvėjimas; betkas, kažkas, didėjantis laisvėjimas.
2013 vasario 19 d., 01:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 462-471 eilutės:
Kaip Dievas dalyvauja pirminėse sandarose ir antrinėse sandarose?

Dievas dvejoja, tai iššaukia padalinimus.

Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas). Kaip?

Kada lūkesčiai nepatenkinami, jie mažėja, tad išgyvename baimę. Tai mažėjantis laisvumas. O kada lūkesčiai patenkinami, jie didėja, tad išgyvename bjaurestį. Tai didėjantis laisvumas.

-----
Ištrintos 512-518 eilutės:

Kaip Dievas dalyvauja pirminėse sandarose ir antrinėse sandarose?

Dievas dvejoja, tai iššaukia padalinimus.

Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas). Kaip?
2013 vasario 19 d., 01:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 503-509 eilutės:

Kaip Dievas dalyvauja pirminėse sandarose ir antrinėse sandarose?

Dievas dvejoja, tai iššaukia padalinimus.

Dievas atsiliepia į savo lūkesčius, tai iššaukia atvaizdus (kada jis savarankiškas) ir aplinkybes (kada jis užtikrintas). Kaip?
2013 vasario 04 d., 09:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 392-393 eilutės:

Pasirinkti save ar Dievą, tai rinktis gyvenimą ar amžiną gyvenimą.
2013 vasario 03 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 390-391 eilutės:

Kaip gali sutapti Dievo ir Mano požiūriai, jei žiūrime priešingomis kryptimis?
2013 vasario 01 d., 18:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 277 eilutė iš:
* Suvokti, jog Dievas geras: ar geras, koks geras, kaip geras, kodėl geras.
į:
* Suvokti, jog Dievas geras: ar geras, koks geras, kaip geras, kodėl geras; arba tiesiog, suvokti ar Dievas, koks Dievas, kaip Dievas, kodėl Dievas.
Pakeistos 280-282 eilutės iš
į:
'''Esmė įsakymo: Mylėk savo artimą kaip save patį'''

Iš šito įsakymo ir jo išsaugojamos laisvės turi išplaukti antrinės sandaros. O antrines sandaras apibrėžia trokštantis Dievas netroškimų santvarkoje. Meilė reiškiasi jo troškimu. Savastis, tai trokštantįjį atitinkanti santvarka, o artimas yra kita santvarka. Tad artimą reikia mylėti ne jam atitinkančiu troškimu, o sau atitinkamu troškimu. Artimo dvejones išgyvename ne jam atitinkamu užtikrintumu, o savo savarankiškumu, pavyzdžiui. Taip atsiveria laisvė, kurią išsako padalinimai. Tai įvairumas požiūrių, ir požiūrių į požiūrius, ir požiūrių į požiūrius į požiūrius. Kaip tad santvarkas susieti su paskirais įsakymais, ko nedaryti?
2013 vasario 01 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 271-272 eilutės iš
į:
* Šeši įsakymai susiję su valios išraiškomis. (Žr. brėžinį)
Pakeistos 275-280 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų pavyzdžiai.
į:
'''Dešimt Dievo įsakymų pavyzdžiai'''

* Suvokti, jog Dievas geras: ar geras, koks geras, kaip geras, kodėl geras
.
* Neversti suvokti, neatmesti Dievo gerumo:...
2013 vasario 01 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 243-244 eilutės iš
Tokiomis progomis susigaudau, kokią nuostabią malonę patyriau, kad galiu išvysti tokią nepaprastą tiesą, tarsi atsivėrusį kraštovaizdį, išklojantį man žemėlapį, kokiais keliais galiu eiti, ir padrąsinantį kopti vis aukščiau. Aš tada jau nuoširdžiai šlovinu Dievą, koks jis man geras, koks jisai nuostabus ir didingas. Būna kad atsiklaupiu ir persižegnoju, nuolankus. Juk aš tikėjau, o jis mano tikėjima pateisino, su kaupu! Tad jį būtinai prisimenu.
į:
Tokiomis progomis susigaudau, kokią nuostabią malonę patyriau, kad galiu išvysti tokią nepaprastą tiesą, tarsi atsivėrusį kraštovaizdį, išklojantį man žemėlapį, kokiais keliais galiu eiti, ir padrąsinantį kopti vis aukščiau. Aš tada jau nuoširdžiai šlovinu Dievą, koks jis man geras, koks jisai nuostabus ir didingas. Būna kad atsiklaupiu ir persižegnoju, nuolankus. Juk aš tikėjau, o Dievas mano tikėjima pateisino, su kaupu! Tad jį būtinai prisimenu.
Pakeistos 247-251 eilutės iš
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis.

Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau
, iš ko jos išsiveda?

Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės
.
į:
Nuo to laiko, bene 2000 metais, skyriau keturias "pirmines sandaras" (santvarkas, kuriomis žmogus netrokšta nieko, kažko, betko, visko) ir šešias "antrines sandaras" (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos).

Numačiau, kad Dievo įsijautimais pavyks vieningai apibrėžti visas man žinomas sandaras
. Pavyks jas patikslinti, suderinti ir išvesti. Tačiau tai sekasi sunkiai, sunkiai!

Užtat galimas ryšys su dešimt Dievo įsakymų tapo aiškesnis. Juk dešimt sandarų šeimų atitinka keturis ketverybės lygmenis ir šešias jų poras. Vadinas, atitinka 4 ženklų rūšis ir 6 ženklų savybes.
Manytina, jog dešimt Dievo įsakymų išsidėsto panašiai. O tai laikau kelženkliu, padrąsinančiu, jog einu teisingu keliu, jei taip reikšmingai įsipaišo tokia svarbi tikėjimo tiesa.
2013 vasario 01 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 241-245 eilutės iš
Supratau jog tokiu būdu iš vienos iš keturių santvarkų (žmogaus netroškimų, Dievo troškimų, kurias paskui vadinau "pirminėmis sandaromis") pavyko išvesti vieną iš šešių likusių santvarkų (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir pagrindimo, įvardijimo bei pasakojimo kalbos, kurias paskui vadinau "antrinėmis sandaromis").



apie išeidavo pasivaikščioti
į:
Supratau jog tokiu būdu iš vienos iš keturių santvarkų (žmogaus netroškimų, Dievo troškimų, kurias paskui vadinau "pirminėmis sandaromis") pavyko išvesti vieną iš šešių likusių santvarkų (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir pagrindimo, įvardijimo bei pasakojimo kalbos, kurias paskui vadinau "antrinėmis sandaromis"). Kaip išvesti kitas? Supratau, kad suporavau vieno laipsnio Dievą - savarankišką, trokštantį nieko - ir kito laipsnio santvarką - dvejonių, netrokštančių kažko. Vadinas, Dievo troškimas ir santvarkos netroškimai buvo skirtingų laipsnių. Galėtų būti šešios tokios poros!

Tokiomis progomis susigaudau, kokią nuostabią malonę patyriau, kad galiu išvysti tokią nepaprastą tiesą, tarsi atsivėrusį kraštovaizdį, išklojantį man žemėlapį, kokiais keliais galiu eiti, ir padrąsinantį kopti vis aukščiau. Aš tada jau nuoširdžiai šlovinu Dievą, koks jis man geras, koks jisai nuostabus ir didingas. Būna kad atsiklaupiu ir persižegnoju, nuolankus. Juk aš tikėjau, o jis mano tikėjima pateisino, su kaupu! Tad jį būtinai prisimenu.
2013 vasario 01 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 230-241 eilutės iš
Kartą Čikagoje, žvarbų žiemos vakarą, ėjau ilgo, aukštai pakelto plento šaligatviu, iš kurio matėsi vidumiesčio dangoraižiai. Bandžiau naujai pamąstyti, iš pagrindų, kaip viską aprėpti ir suvesti. Gal buvo kažkiek liūdna, gal siekiau Dievo bendrystės. Naujai pagalvojau, ką mąsto Dievas, kaip įsivaizduoju? Įsivaizdavau, kaip Dievas klausia savęs, Ką kitą turėčiau veikti? ir kitus klausimus, būtent dvejones, kurias buvau ištyręs. Ir supratau, kada Dievas klausia, Kaip kitaip turėčiau elgtis? tuomet iškyla du požiūriai, sudaromos sąlygos būties klausimui, vyksta visko padalinimas į dvi dalis.
į:
Kartą Čikagoje, žvarbų žiemos vakarą, ėjau ilgo, aukštai pakelto plento šaligatviu, iš kurio matėsi vidumiesčio dangoraižiai. Bandžiau naujai pamąstyti, iš pagrindų, kaip viską aprėpti ir suvesti. Gal buvo kažkiek liūdna, gal siekiau Dievo bendrystės. Naujai pagalvojau, ką mąsto Dievas, kaip įsivaizduoju? Įsivaizdavau, kaip Dievas klausia savęs, Ką kitą turėčiau veikti? ir kitus klausimus, būtent dvejones, kurias buvau ištyręs. Ir supratau, kada Dievas klausia, Kaip kitaip turėčiau elgtis? tuomet iškyla du požiūriai, sudaromos sąlygos būties klausimui, vyksta visko padalinimas į dvi dalis. Mat, vienų vienasis Dievas, kurį taip mąstau, yra kaip veidrodis, kaip tuštuma, išryškinantis mano proto ribas, mano dvasios sandarą. Taip ir pastebėjau, jog Dievas įvairiai dvejodamas iššaukia visko padalinimus:
* Ko iš tikrųjų trokštu? iššaukia nulybę, patį Dievą;
* Kaip man atrodo? iššaukia vienybę, tvarkos klausimą;
* Kaip kitaip turėčiau elgtis? iššaukia dvejybę, būties klausimą;
* Ar sudarytų skirtumą? iššaukia trejybę, dalyvavimo klausimą;
* Kas nuo manęs priklauso? iššaukia ketverybę, žinojimo klausimą;
* Ar įstengiu taip pasamprotauti? iššaukia penkerybę, sprendimo klausimą;
* Ar taip turėtų būti? iššaukia šešerybę, dorovės klausimą;
* Ar pats ką nors darau tuo klausimu? iššaukia septenerybę, laisvumo klausimą.
Padalinimai išsirikiuoja būtent ta tvarka, kurią išsirikiuoja dvejonės, tai yra, kaip išsirikiuoja dvejones atitinkančios ženklų savybės, ketverybės laipsnių poros.

Supratau jog tokiu būdu iš vienos iš keturių santvarkų (žmogaus netroškimų, Dievo troškimų, kurias paskui vadinau "pirminėmis sandaromis") pavyko išvesti vieną iš šešių likusių santvarkų (padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir pagrindimo, įvardijimo bei pasakojimo kalbos, kurias paskui vadinau "antrinėmis sandaromis").
2013 vasario 01 d., 10:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 228-234 eilutės:
Dažnai sau parenku vieną ar kitą klausimą, kartais patį sunkiausią ar giliausią ar plačiausią, kurį galėčiau vis prisiminti ir pasvarstyti, kada tik mano protas laisvas, pavyzdžiui, kada išeinu pabėgioti ar važiuoju kur autobusu. Prisimenu, profesorius Robert Soare mums pasakojo apie logiką Sacks, kuris skirdavo laiko kiekvieną dieną pasivaikščioti ir pasamprotauti, kaip apvaldyti begalinį skaičių prasižengimų, taip kad jam po metų kitų tai pavyko. Ką sugalvoju užsirašau arba bandau taip įsiminti, kad galėčiau surašyti grįžęs.

Kartą Čikagoje, žvarbų žiemos vakarą, ėjau ilgo, aukštai pakelto plento šaligatviu, iš kurio matėsi vidumiesčio dangoraižiai. Bandžiau naujai pamąstyti, iš pagrindų, kaip viską aprėpti ir suvesti. Gal buvo kažkiek liūdna, gal siekiau Dievo bendrystės. Naujai pagalvojau, ką mąsto Dievas, kaip įsivaizduoju? Įsivaizdavau, kaip Dievas klausia savęs, Ką kitą turėčiau veikti? ir kitus klausimus, būtent dvejones, kurias buvau ištyręs. Ir supratau, kada Dievas klausia, Kaip kitaip turėčiau elgtis? tuomet iškyla du požiūriai, sudaromos sąlygos būties klausimui, vyksta visko padalinimas į dvi dalis.



apie išeidavo pasivaikščioti
2013 vasario 01 d., 09:15 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 0-38 eilutės:
* Esmė
* Vienų vienumas
* Dešimt Dievo įsakymų
* Mylėk Dievą
* Mylėk artimą, kaip save patį
* Gerasis samarietis
* Mylėk priešą
* Pakartotas įstatymas
* Būti viena
* Dešimt sandarų šeimų
* 24
* Kubas
* Proto ribos
* Sandarų išdėstymas aštuongubu keliu
* Dievo dvejonės
* Pirminės ir antrinės sandaros
* Įsakymai sąvokų kalba
* Neigiamų įsakymų ryšiai su kitomis sandaromis
* Minčių sodo darbo grupės
* Autorinių teisių algebra
* John Caswell verslo lygtis
* Strategija viską suvesti
* Dievo požiūris
* Bendra santvarka
* Visaregis
* Asmenys
* Išsiskyrimai ir atskyrimai
* Padalinimai aštuongubiame kelyje
* Asmens lygtis
* Suvedimas
* Žvilgsniai pirmyn ir atgal
* Ne-Dievas
* Gairių kalba
* Niekinė veikla
* Sandarų išgavimas veiksmu +2
* Trys veiksmai +1, +2, +3

Pakeistos 887-926 eilutės iš
* Kaip pavaizduoti visaregį?
į:
* Kaip pavaizduoti visaregį?

>>bgcolor=#EEEEEE<<

* Esmė
* Vienų vienumas
* Dešimt Dievo įsakymų
* Mylėk Dievą
* Mylėk artimą, kaip save patį
* Gerasis samarietis
* Mylėk priešą
* Pakartotas įstatymas
* Būti viena
* Dešimt sandarų šeimų
* 24
* Kubas
* Proto ribos
* Sandarų išdėstymas aštuongubu keliu
* Dievo dvejonės
* Pirminės ir antrinės sandaros
* Įsakymai sąvokų kalba
* Neigiamų įsakymų ryšiai su kitomis sandaromis
* Minčių sodo darbo grupės
* Autorinių teisių algebra
* John Caswell verslo lygtis
* Strategija viską suvesti
* Dievo požiūris
* Bendra santvarka
* Visaregis
* Asmenys
* Išsiskyrimai ir atskyrimai
* Padalinimai aštuongubiame kelyje
* Asmens lygtis
* Suvedimas
* Žvilgsniai pirmyn ir atgal
* Ne-Dievas
* Gairių kalba
* Niekinė veikla
* Sandarų išgavimas veiksmu +2
* Trys veiksmai +1, +2, +3
2013 vasario 01 d., 09:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-39 eilutės:
* Esmė
* Vienų vienumas
* Dešimt Dievo įsakymų
* Mylėk Dievą
* Mylėk artimą, kaip save patį
* Gerasis samarietis
* Mylėk priešą
* Pakartotas įstatymas
* Būti viena
* Dešimt sandarų šeimų
* 24
* Kubas
* Proto ribos
* Sandarų išdėstymas aštuongubu keliu
* Dievo dvejonės
* Pirminės ir antrinės sandaros
* Įsakymai sąvokų kalba
* Neigiamų įsakymų ryšiai su kitomis sandaromis
* Minčių sodo darbo grupės
* Autorinių teisių algebra
* John Caswell verslo lygtis
* Strategija viską suvesti
* Dievo požiūris
* Bendra santvarka
* Visaregis
* Asmenys
* Išsiskyrimai ir atskyrimai
* Padalinimai aštuongubiame kelyje
* Asmens lygtis
* Suvedimas
* Žvilgsniai pirmyn ir atgal
* Ne-Dievas
* Gairių kalba
* Niekinė veikla
* Sandarų išgavimas veiksmu +2
* Trys veiksmai +1, +2, +3

2013 sausio 31 d., 19:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 249-255 eilutės:
'''Neigiamų įsakymų ryšiai su kitomis sandaromis'''

* Šeši įsakymai susiję su poreikiais.
* Šeši įsakymai susiję su Jėzaus Kristaus antitezėmis.
* Ar šeši įsakymai susiję su lūkesčiais? Ar su neigiamais jausmais, neapykanta, ir t.t.?
* Šeši įsakymai susiję su aštuoniais pasirinkimais, su aštuonerybe.
Pridėtos 258-259 eilutės:
Dešimt Dievo įsakymų pavyzdžiai.
Pakeistos 264-270 eilutės iš
Šeši įsakymai susiję su poreikiais.

Šeši įsakymai susiję su Jėzaus Kristaus antitezėmis.

Ar šeši įsakymai susiję su lūkesčiais? Ar su neigiamais jausmais, neapykanta, ir t.t.?

Šeši įsakymai susiję su aštuoniais pasirinkimais, su aštuonerybe.
į:
'''Strategija viską suvesti'''
2013 sausio 31 d., 19:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 235-237 eilutės iš

Minčių sodo darbo grupės
į:
Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės.

'''Įsakymai sąvokų kalba'''
Pakeistos 249-251 eilutės iš
Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs.

Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės.
į:
'''Minčių sodo darbo grupės'''

'''Autorinių teisių algebra'''

'''John Caswell verslo lygtis'''
2013 sausio 31 d., 17:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 173-179 eilutės:
Jėzus visada tikisi, jog esame viena. Šitą išsiaiškinau iš Šv.Morkaus evangelijos, kuri labai jausminga, tad iš kurios rinkau visus atvejus, kada Jėzus kažkokį jausmą išgyveno. Iš jo išgyvenimų supratau jo lūkestį, jog esame viena. Kartą įsijaučiau ir patyriau:
* kai jaučiamės viena su visais, tai mus džiugina;
* kai jaučiamės viena su betkuo, tai mus jaudina;
* kai jaučiamės viena su kažkuo, tarkim, mylimąją, tai mus stebina;
* kai jaučiamės viena su niekuo, tai mus liūdina, jaučiamės kaip Kristaus ant kryžiaus, kai jisai Dievui Tėvui pasakė, Ko mane apleidai?
Įsidėmėkime, kaip sausos sąvokos, kaip kad ''viena su kažkuo'', iššaukia mūsų ryškiausius jausmus, kaip antai, ''nuostabą''. Būtent šito ir siekiu, sausom sąvokom išsakyti ir iššaukti mūsų išgyvenimus, aiškiai, tiksliai, spalvingai, prasmingai ir naudingai.
Pakeistos 192-193 eilutės iš
Neprisimenu, kada man dingtelėjo, jog gali būti dešimt sandarų šeimų, keturios ir šešios, ir jos gali atitikti dešimt Dievo įsakymų. Tai būtų lyg ir prasminga. Tačiau tai reikštų, jog yra dar viena sandara, kitas aprėpianti, kurią reikėtų paaiškinti ir kildinti.
į:
Neprisimenu, kada man dingtelėjo, jog iš viso gali būti dešimt sandarų šeimų, keturios ir šešios, ir jos gali atitikti dešimt Dievo įsakymų. Atitikimas būtų lyg ir prasmingas. Tačiau tai reikštų, jog yra dar viena sandara, kitas aprėpianti, kurią reikėtų paaiškinti ir kildinti.
Pakeistos 229-230 eilutės iš
į:
'''Pirminės ir antrinės sandaros'''

Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis.

Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda?
Ištrintos 262-267 eilutės:

'''Pirminės ir antrinės sandaros'''

Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis.

Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda?
2013 sausio 31 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 207-218 eilutės:
'''Sandarų išdėstymas aštuongubiu keliu'''

Aš stengiuos visas sandaras suprasti ir išsakyti ko ryškiau, tiksliau, teisingiau. Tada ir prieštaravimai tampa įdomūs bei prasmingi.

Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išoriniai kontekstai. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. Ketvirta visko savybė, tai kad ji būtina sąvoka - tad neigiant šią savybę, gautųsi nebūtinumas.

Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Tad aštuongubis kelias sieja vienybės ir nulybės atvaizdus, ar bent jų paneigimus. Ką tai galėtų reikšti? Tarsi nulybę ir vienybę sulygina paneigiant visa tai, kas juos kaip nors atskirtų, užtat dvasios (nulybės) ir sandaros (vienybės) vienumą naujai išsakant ar tiesiog įsakant.

Nebūtinumas - tai gali būti jokia iš trijų sandarų - o beprasmybė, tai visos trys sandaros kartu paėmus, kada, matyt, jos nieko negali pasakyti, nes nebėra laisvumo ir viskas per daug išsakyta.

Tokiu būdu aštuongubis kelias yra sandara suvedanti daugybę sandarų. Mane labai padrąsina, kada man jau žinomos sandaros vienas kitą suveda, taip kad nereikia ieškoti vis naujų sandarų. Jaučiu, kad sandaros kartojasi, jos gali išsibaigti ir pačios į kažką susivesti. Tada panašu, kad tikrai įmanoma viską žinoti.
Pridėta 223 eilutė:
Ištrintos 262-269 eilutės:

'''Sandarų išdėstymas aštuongubiu keliu'''

Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išoriniai kontekstai. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. Ketvirta visko savybė, tai kad ji būtina sąvoka - tad neigiant ją, gautųsi nebūtinumas.

Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Tad aštuongubis kelias sieja vienybės ir nulybės atvaizdus, ar bent jų paneigimus. Ką tai galėtų reikšti? Tarsi nulybę ir vienybę sulygina paneigiant visa tai, kas juos kaip nors atskirtų, užtat dvasios (nulybės) ir sandaros (vienybės) vienumą naujai išsakant ar tiesiog įsakant.

Nebūtinumas - tai gali būti jokia iš trijų sandarų - o beprasmybė, tai visos trys sandaros kartu paėmus, kada, matyt, jos nieko negali pasakyti, nes nebėra laisvumo ir viskas per daug išsakyta.
2013 sausio 31 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 195 eilutė iš:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3 x 4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?
į:
Kubas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kubas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 = 6 + 8 + 12 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3 x 4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?
2013 sausio 31 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 195-196 eilutės iš
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?
į:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3 x 4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?
Pridėtos 198-205 eilutės:

'''Proto ribos'''

Gali atrodyti, kad čia viskas gal ir susideda, gal ir susidėtų. Galima pamanyti, o gal šita visa veikla, šitas žaidimas, tiesiog atspindi Andriaus protą, ką jisai mąsto? ir jo minčių vidinį nuoseklumą?

Taip, būtent šito tikiuosi. Jeigu man pavyks savo protelį išnarplioti ir tvarkingai pristatyti, tai gal suprasiu, koks jis iš tiesų paprastas, žavus ir veiksmingas. Gal atpažinsite, jog tai ir jūsų protelis, tai mūsų visų. Gal iš jo susigaudysime, kokia gyvenimo esmė, ir tiesiog visa ką Dievas norėtų, kad mes galėtumėme iš savęs susigaudyti.

Užtat ko toliau, to labiau man auga viltys, jog sekasi ir tikrai pavyks viską žinoti.
2013 sausio 31 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 181-198 eilutės:
Yra be to padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Taip pat manau, kad yra trys kalbos: pagrindimo, įvardijimo ir pasakojimo. Tai lyg ir visos sandaros, kurias kada aptikau.

Ilgai abejojau ar dešimt Dievo įsakymų yra sandara. Ar tai nėra tik kratinys, kažkokia samplaika? Jinai nėra paprasta, ne du ar trys ar keli. Jos vidinė sąranga neakivaizdi. Paskiri įsakymai lyg ir neturi bendrų bruožų. Gal svarbiausia, nematyti, kur gyvenime ji pasitaikytų. Net ir kada nutuokiau, jog yra keturi įsakymai mylėti Dievą ir šeši įsakymai mylėti artimą, jinai atrodė dirbtinai sukergta.

Neprisimenu, kada man dingtelėjo, jog gali būti dešimt sandarų šeimų, keturios ir šešios, ir jos gali atitikti dešimt Dievo įsakymų. Tai būtų lyg ir prasminga. Tačiau tai reikštų, jog yra dar viena sandara, kitas aprėpianti, kurią reikėtų paaiškinti ir kildinti.

'''24'''

Kada man pavyko išgvildenti pasakojimo kalbą, tada tikėjausi jo pagrindu greitai išaiškinti ir kitas dvi kalbas, pagrindimo ir įvardijimo. Pasakojimo kalba mus veda iš 6 balsų, keliančių įtampą, į 8 įmanomas pasakų rūšis. Pagalvojau, kad 6 balsai, tai 6 atvaizdai, o 8 pasakų rūšys, tai 8 padalinimai. Trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8.

Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Pastebėjau, kad yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. Vadinasi, šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Panašiai su kalbomis, galim įsivaizduoti, kad pasakojimas reiškiasi dvejybe vedančia iš 3 x 2 atvaizdų į 2 x 4 padalinimų, įvardijimas ketverybe vedančia iš 2 x 4 padalinimų į 4 x 3 aplinkybes, o pagrindimas trejybe vedančia iš 4 x 3 aplinkybių į 3 x 2 atvaizdus. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas.

'''Kubas'''

Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?

http://www.ms.lt/uploads/kubas.png
Ištrintos 241-248 eilutės:

'''24 ir kubas'''

Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas.

Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?

http://www.ms.lt/uploads/kubas.png
2013 sausio 31 d., 10:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 171-173 eilutės iš
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyva, gyvybinga, gyvenimiška, įkvėpianti, padrika, laki, nesuvaržoma, plati sąvoka, kokios reikia įprasminti tai, ką išgyvename, o buvimas viena yra sausa, siaura, tiksli, dalykiška, moksliška, vienaprasmiška, sudėliota, tvarkinga, suvaldyta sąvoka, kokios reikia tai naudingai išsakyti.

'''
į:
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyva, gyvybinga, gyvenimiška, įkvėpianti, padrika, laki, nesuvaržoma, plati sąvoka, kokios reikia įprasminti tai, ką išgyvename, o buvimas viena yra sausa, siaura, tiksli, nuobodi, dalykiška, moksliška, vienaprasmiška, sudėliota, tvarkinga, suvaldyta sąvoka, kokios reikia tai naudingai išsakyti.

'''Dešimt sandarų šeimų'''

Man labai rūpėjo aprėpti ir išvesti visas sandaras, kurias buvau aptikęs. Galvojau, kad kuo nuodugniau jas išvesiu, tuo giliau jas suprasiu, tuo gražiau jos susidės, tuo tiksliau ir teisingiau jas pavyks apibrėžti, kol galiausiai jos suguls taip, kad viskas, viskas bus aišku. O tada jau įsijausiu, ką jos tuomi pasako ir susigaudysiu, kokia gyvenimo esmė.

Iš tiesų, atkaklus mąstymas, gvildenimas ir rakinėjimas, minčių kaupimas, kaip tik manyje vystė vidinę kalbą, sandarų, požiūrių ir sąvokų kalbą, kuria galėjau vis daugiau ką pamąstyti. Kartojosi klausimai ir atsakymai, taip kad mąstydamas įvairiausiomis kryptimis, supratau, jog esmines sandaras esu kaip ir apžvelgęs. Galiu pamąstyti, kaip jos visos susideda, į ką susiveda, iš ko išplaukia?

Žinojau, kad yra keturios sandarų šeimos atitinkančios troškimus. Dievas trokšta nieko, yra savarankiškas, o mes išgyvename poreikius; Dievas trokšta kažko, yra užtikrintas, o mes abejojame; Dievas trokšta betko, yra ramus, o mes kažko tikimės; Dievas trokšta visko, yra mylintis, o mes gyvename vertybėmis.
2013 sausio 31 d., 10:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 161-162 eilutės:
Jeigu nedarysiu blogo, tai beliks daryti gerą. Jeigu visada mylėsiu draugą - tikrą draugą, kuris tikrai mane myli ir palaiko - tada gyvenimas duos ir tokių draugų, kurių nemėgstu ar nenoriu ar net neapkenčiu, taip kad išmoksiu visus mylėti. Jeigu mylėsiu artimą, tai mane likimas susies ir su tais, kurie dabar gal ir labai tolimi.
Pridėtos 172-173 eilutės:

'''
2013 sausio 31 d., 10:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 169 eilutė iš:
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyvenimiška sąvoka, o buvimas viena yra
į:
Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyva, gyvybinga, gyvenimiška, įkvėpianti, padrika, laki, nesuvaržoma, plati sąvoka, kokios reikia įprasminti tai, ką išgyvename, o buvimas viena yra sausa, siaura, tiksli, dalykiška, moksliška, vienaprasmiška, sudėliota, tvarkinga, suvaldyta sąvoka, kokios reikia tai naudingai išsakyti.
2013 sausio 31 d., 09:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 162-169 eilutės:

'''Būti viena'''

Atsakymas į kurį viskas susiveda turėtų būti itin gyvenimiškas, turiningas, bet taip pat turėtų būti išreiškiamas sandara, kad būtų naudingas. Matome, kad meilė yra esminė sąvoka, juk Jėzus įsako mylėti Dievą ir mylėti artimą. Tačiau, kas yra meilė? Kaip ją apibrėžti? Šv.Jono evangelijoje įsidėmėjau Jėzaus asmenišką pabendravimą su savo Tėvu. Jame jisai kalba apie ''meilę'' ir ''buvimą vienu'' tarsi tai būtų vos ne tas pats:

''Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.''

Matyt, tai labai tampriai susiję. Buvimas viena yra meilės vaisius. Noriu pabrėžti, jog meilė yra ypatingai gyvenimiška sąvoka, o buvimas viena yra
2013 sausio 30 d., 20:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 161-164 eilutės iš
Užtat jaučiasi, kad čia iš tikrųjų "pakartotas įstatymas". Savotiška, kad tarp Mozės knygų yra penktoji, Pakartoto Įsakymo, kuriame atkartojama tai, kas kitose išsakyta. Argi tobulas rašytojas taip rašytų tobulą knygą? Taip ir čia, savotiška, jog tą patį tarsi galima įsakyti dvejaip: daryk gerą ir nedaryk blogo. Tarsi sutampa du požiūriai: dieviškas ir žmogiškas.
į:
Užtat jaučiasi, kad čia iš tikrųjų "pakartotas įstatymas". Savotiška, kad tarp Mozės knygų yra penktoji, Pakartoto Įsakymo, kuriame atkartojama tai, kas kitose išsakyta. Argi tobulas rašytojas taip rašytų tobulą knygą? Taip ir čia, savotiška, jog tą patį tarsi galima įsakyti dvejaip: daryk gerą ir nedaryk blogo. Tokiu būdu sutampa du požiūriai: dieviškas ir žmogiškas.

'''Dievo dvejonės'''
Pridėtos 175-177 eilutės:

* siela/dvasia (gera), protas/kūnas (geras - blogas), širdis/turtas (gera - bloga), valia/tikslas (gera)
* dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas
2013 sausio 30 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 113-114 eilutės iš
Įsakyta mylėti Dievą ''visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu (Lukas 10, žr. taip pat Matas 22, Morkus 12)''. Ar tai kuria nors tvarka atitinka keturiem įsakymams?
į:
Įsakyta mylėti Dievą ''visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu (Lukas 10, žr. taip pat Matas 22, Morkus 12)''. Ar tai kuria nors tvarka atitinka keturiems įsakymams?
Pakeistos 159-160 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų atitinkamai susiskirsto į keturis įsakymus mylėti Dievą ir šešis įsakymus mylėti artimą. Pirmieji išsakyti teigiamai, ką mums daryti, o pastarieji išsakyti neigiamai, ko nedaryti.
į:
Dešimt Dievo įsakymų atitinkamai susiskirsto į keturis įsakymus mylėti Dievą ir šešis įsakymus mylėti artimą. Savaip apibendrindavau, nors tai ginčytina, jog pirmieji išsakyti teigiamai, ką mums daryti, o pastarieji išsakyti neigiamai, ko nedaryti. Maždaug taip: daryk gerą ir nedaryk blogo.

Užtat jaučiasi, kad čia iš tikrųjų "pakartotas įstatymas". Savotiška, kad tarp Mozės knygų yra penktoji, Pakartoto Įsakymo, kuriame atkartojama tai, kas kitose išsakyta. Argi tobulas rašytojas taip rašytų tobulą knygą? Taip ir čia, savotiška, jog tą patį tarsi galima įsakyti dvejaip: daryk gerą ir nedaryk blogo. Tarsi sutampa du požiūriai: dieviškas ir žmogiškas.
2013 sausio 30 d., 20:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 113-117 eilutės iš
Jėzus mus r

*
''Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. (Lukas 10)''
* ''Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. (Matas 22)''
* ''Klausyk, Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. (Morkus 12)''
į:
Įsakyta mylėti Dievą ''visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu (Lukas 10, žr. taip pat Matas 22, Morkus 12)''. Ar tai kuria nors tvarka atitinka keturiem įsakymams?
2013 sausio 30 d., 19:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 114-117 eilutės:

* ''Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. (Lukas 10)''
* ''Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. (Matas 22)''
* ''Klausyk, Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. (Morkus 12)''
2013 sausio 30 d., 19:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-114 eilutės:
Jėzus mus r
Pakeistos 153-161 eilutės iš
Tad išryškėja du skirtingi įsakymai, kuriuos Jėzus iškelia ir suveda: ''Mylėti Dievą'' ir ''Mylėti artimą, kaip save patį''. Arba, kaip nagrinėjau, ''Mylėti priešą'' ir ''Mylėti draugą''.
į:
Tad išryškėja du skirtingi įsakymai, kuriuos Jėzus iškelia ir suveda: ''Mylėti Dievą'' (būk tobulas) ir ''Mylėti artimą, kaip save patį'' (būk tapatus). Arba, kaip nagrinėjau, ''Mylėti priešą'' ir ''Mylėti draugą''.

Mylėti Dievą, tai gyventi plačiai, visapusiškai, besąlygiškai, dieviškai. Mylėti artimą, tai apsiriboti tuo, kas čia pat. Tarsi visi, veikdami vietoje, sudalyvaujame visatoje, taip kaip mums dera.

Jėzus šiuos du įstatymus įkūnija, nes jisai tobulas, būdamas Dievas, ir mums tapatus, būdamas žmogus. Per jį mes, netobuli žmonės, galime būti viena su Dievu.

Dešimt Dievo įsakymų atitinkamai susiskirsto į keturis įsakymus mylėti Dievą ir šešis įsakymus mylėti artimą. Pirmieji išsakyti teigiamai, ką mums daryti, o pastarieji išsakyti neigiamai, ko nedaryti.
2013 sausio 30 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 131-132 eilutės iš
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Bet jam nepatiko, kad aš per daug šaižus, tiesmukiškas, reiklus, kraštutiniškas, atgrasus. Man būdavo gaila, nes vertinau jo mąstymą, nors man atrodė, kad jis atsisako gyventi pagal savo nuostatas. Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime pakelti žmoniją? Norėdavau jam atsakyti, paprasčiausias būdas, tai dirbti su kitais, nepaisant ar juos mėgsti.
į:
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Bet jam nepatiko, kad aš per daug šaižus, tiesmukiškas, reiklus, kraštutiniškas, atgrasus. Man būdavo gaila, nes vertindavau jo užmojus, nors man atrodė, kad jis atsisako gyventi pagal savo nuostatas. Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime pakelti žmoniją? Norėdavau jam atsakyti, paprasčiausias būdas, tai dirbti su kitais, nepaisant ar juos mėgsti.
Pridėtos 150-151 eilutės:

Tad išryškėja du skirtingi įsakymai, kuriuos Jėzus iškelia ir suveda: ''Mylėti Dievą'' ir ''Mylėti artimą, kaip save patį''. Arba, kaip nagrinėjau, ''Mylėti priešą'' ir ''Mylėti draugą''.
2013 sausio 30 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 73-79 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip:

* ''K) Negeisi savo artimo žmonos.''
* ''L) Netrokši savo artimo namų ar lauko, ar vergo bei vergės, ar jaučio bei asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''

Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, A laiko tiesiog įvadu, B kartu su C laiko pirmuoju įsakymu, o K ir L laiko skirtingais įsakymais.
į:
Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas K rašomas taip:

* ''L) Negeisi savo artimo žmonos.''
* ''M) Netrokši savo artimo namų ar lauko, ar vergo bei vergės, ar jaučio bei asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''

Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, A laiko tiesiog įvadu, B kartu su C laiko pirmuoju įsakymu, o L ir M laiko skirtingais įsakymais.
Pakeista 131 eilutė iš:
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime
į:
"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Bet jam nepatiko, kad aš per daug šaižus, tiesmukiškas, reiklus, kraštutiniškas, atgrasus. Man būdavo gaila, nes vertinau jo mąstymą, nors man atrodė, kad jis atsisako gyventi pagal savo nuostatas. Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime pakelti žmoniją? Norėdavau jam atsakyti, paprasčiausias būdas, tai dirbti su kitais, nepaisant ar juos mėgsti.
2013 sausio 30 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 125-127 eilutės iš
Kartą skaičiau Jėzaus palyginimą apie gerąjį samarietį ir įsidėmėjau jo žodžius, ''Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?'' Mat, Jėzus buvo įsakęs mylėti savo artimą kaip save patį. Tad jo paklausė, ''O kas gi mano artimas?'' Jėzus atsiliepė palyginimu, kaip samarietis - kitatikis pasirūpino pusgyviu žmogumi, kurį rado ant kelio. Kunigai savo pamoksluose visada pabrėžia, kaip samarietis mylėjo savo artimą. Užtat nustebau, atidžiai skaitydamas, jog Jėzus kalba ne apie samariečio artimą, o apie nukentėjusio artimą. Jėzus klausia, kas buvo nukentėjusio artimas? Ir jam atsako, ''Tas, kuris parodė jam gailestingumą.'' Tad mylėti artimą yra mylėti tą samarietį, kuris manęs pasigailėjo, kuris buvo geras man.

Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, ydingiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Užtat vertinu, kad Irena mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai pastoviai palaiko ir kitus. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ireną gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės.
į:
Kartą skaičiau Jėzaus palyginimą apie gerąjį samarietį ir įsidėmėjau jo žodžius, ''Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas? (Lukas 10)'' Mat, Jėzus buvo įsakęs mylėti savo artimą kaip save patį. Tad jo paklausė, ''O kas gi mano artimas?'' Jėzus atsiliepė palyginimu, kaip samarietis - kitatikis pasirūpino pusgyviu žmogumi, kurį rado ant kelio. Kunigai savo pamoksluose visada pabrėžia, kaip samarietis mylėjo savo artimą. Užtat nustebau, atidžiai skaitydamas, jog Jėzus kalba ne apie samariečio artimą, o apie nukentėjusio artimą. Jėzus klausia, kas buvo nukentėjusio artimas? Ir jam atsako, ''Tas, kuris parodė jam gailestingumą.'' Tad mylėti artimą yra mylėti tą samarietį, kuris manęs pasigailėjo, kuris buvo geras man.

Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, ydingiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Šalia to, Irena iš tų žmonių, prie kurių asmeniškai nelinkstu, nors sutikčiau, kad tai verčiau ne jos, o mano būdo išdava. Užtat vertinu, kad Irena mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai pastoviai palaiko ir kitus. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ireną gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės.

Kunigai ir žmonės šį palyginimą supranta visai kitaip. Jiems nerūpi mąstyti, tai kas aiškiai parašyta. Užtat Jėzus kalbėjo palyginimais, kad regėdami, galėtų nematyti, ir matydami, galėtų nesuprasti, ir nesuprasdami, galėtų būti neišgelbėtais! (Lukas 8, Matas 13 - siūlau pasitikrinti vertimą!) Jėzus bijojo pažeisti žmonių laisvę, užtat kalbėdavo aiškiai tiktai jau įtikėjusiems. Kunigai ir žmonės skaito ir supranta, kaip jiems patogiau: kad Jėzus liepia kažko labai daug, būtent atsisakyti savęs vardan kiekvieno nelaimės ištikusio, arti ar toli. Juk nuo tokio įsakymo lengva išsisukti, juk visi turime bėdų ir pažįstame, kas jų turi, ir visgi, visuomenė mūsų nevers mylėti kažkokius vargšus ar iš viso su jais bendrauti. Jėzus gi įsako kažką daug paprastesnio, ko žmonės nenori girdėti: mylėti savo geradėją, net jeigu jis tau asmeniškai nepatinka.

"Minčių sodą" betelkdamas, susipažinau su Tom Munnecke, kuris mane netgi atskraidino iš Lietuvos į Kaliforniją talkininkauti jo seminare "Imagine Iraq". Jį visada domino klausimas, kokiu paprasčiausiu būdu galime
2013 sausio 30 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 133-134 eilutės iš
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, ir gal su pagrindu, bet galiu atsisakyti savo neapykantos vardan už save aukštesnio vado ar platesnio tikslo.
į:
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, ir gal su pagrindu, bet galiu atsisakyti savo neapykantos vardan aukštesnio vado ar platesnio tikslo.
Pakeistos 137-145 eilutės iš
Visgi, toks susiskaldymas yra toks svetimas, kad nė aš, nė kiti, negalim viens kitam iš savęs liepti, ''Mylėk priešą!'' Geriausiu atveju galim tai atkartoti. Juk kaip aš galiu tave įpareigoti taip esmingai atsisakyti savęs? Galiu įpareigoti nebent savo pagrindu, kurio, matyt, neatsisakiau! Tad tokia mintis, nors jinai žavi ir teisinga, negali kilti iš mūsų, bet kyla tik iš aukščiau, būtent iš Dievo. Užtat šis ir kiti dieviško mąstymo atvejai yra tas įrodymas, jog Jėzus yra Dievas, kuris mane įtikina. Ne vienas buvo nukryžiuotas; ne vienas prisikėlė iš numirusių; ne vienas save paaukojo vardan kitų, gerų ir blogų. Bet tiktai vienas Jėzus Kristus kalbėjo taip, kaip mąsto Dievas, o ne žmonės. Aš matau, jis kalba tai, ko be jo neįstengiu. Kas gali, tegul kalba!
į:
Visgi, toks susiskaldymas yra toks svetimas, kad nė aš, nė kiti, negalim viens kitam iš savęs liepti, ''Mylėk priešą!'' Geriausiu atveju galim tai atkartoti. Juk kaip aš galiu tave įpareigoti taip esmingai atsisakyti savęs? Galiu įpareigoti nebent savo pagrindu, kurio, matyt, neatsisakiau! Tad tokia mintis, nors jinai žavi ir teisinga, negali kilti iš mūsų, bet kyla tik iš aukščiau, būtent iš Dievo. Užtat šis ir kiti dieviško mąstymo atvejai yra tas įrodymas, jog Jėzus yra Dievas, kuris mane įtikina. Ne vienas buvo nukryžiuotas; ne vienas prisikėlė iš numirusių; ne vienas save paaukojo vardan kitų, gerų ir blogų. Bet tiktai vienas Jėzus Kristus kalbėjo taip, kaip mąsto Dievas, o ne žmonės. Aš matau, jis kalba tai, ko be jo neįstengiu. Kas gali, tegul kalba! ir kas negali, tegul liudija!

Jėzus paaiškina savo įsakymą mylėti priešą:

''Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, tai kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. (Matas 5)''

Viršuj aiškinau, kad Jėzus moko, jog mylėti artimą, tai mylėti draugą, tą, kuris tave myli. Visi susigaudo taip elgtis, juk taip žmonės vienas kitam atsilygina. Užtat Jėzaus pasekėjai išsiskiria nebent ir būtent mylėdami priešą. Tai yra Jėzaus sekimo esmė - ne atgaila, ne atsivertimas, ne tikėjimas, ne bažnyčia - o meilė priešui, visa kas tik tai palaiko. Jėzus moko, kad mylėdami priešą, elgiamės besąlygiškai ir tobulai, elgiamės kaip Dievas elgiasi, tad esame jo vaikai. Savo elgesiu sutampame su Dievu. Užtat sutaps ir mūsų likimas, mūsų atlygis, kaip tėvas kalbėjo doram sūnui, "Visa kas mano yra tavo."

'''Pakartotas įstatymas'''
2013 sausio 30 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 111 eilutė iš:
Įsakymai išsirikiuoja ketverybės eilės tvarka. Tokia išsirikiavimo tikimybė ne per didelė. Taip išsirikiuoja 2 deriniai iš 24 galimų.
į:
Įsakymai išsirikiuoja ketverybės eilės tvarka. Tokia išsirikiavimo tikimybė ne per didelė, 8%, juk eilės tvarka išsirikiuoja 2 rikiuotės iš 24 galimų.
2013 sausio 30 d., 11:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 133-134 eilutės iš
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, bet galiu atsisakyti savo
į:
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, ir gal su pagrindu, bet galiu atsisakyti savo neapykantos vardan už save aukštesnio vado ar platesnio tikslo.

Tai paaiškina kodėl, kiek patyriau, bedievis negali mylėti priešo. Juk tam reikia suskaldyti savo valią ir pripažinti kitą valią, aukštesnę už savo, ir jai paklusti ne išore, o vidumi, visu atsidavimu. Užtat doras ateistas visaip stengsis neturėti priešų. Betgi kartais pasitaiko žmonių, skriaudžiančių mus ar kitus. Tokiu atveju yra teisinga juos laikyti priešais. Užsimerkti, kad jų nėra, tai panašu, kaip matematikui visaip sukti galvą, kaip atsiriboti nuo neigiamų skaičių. Tai yra tiesos iškraipymas.

Visgi, toks susiskaldymas yra toks svetimas, kad nė aš, nė kiti, negalim viens kitam iš savęs liepti, ''Mylėk priešą!'' Geriausiu atveju galim tai atkartoti. Juk kaip aš galiu tave įpareigoti taip esmingai atsisakyti savęs? Galiu įpareigoti nebent savo pagrindu, kurio, matyt, neatsisakiau! Tad tokia mintis, nors jinai žavi ir teisinga, negali kilti iš mūsų, bet kyla tik iš aukščiau, būtent iš Dievo. Užtat šis ir kiti dieviško mąstymo atvejai yra tas įrodymas, jog Jėzus yra Dievas, kuris mane įtikina. Ne vienas buvo nukryžiuotas; ne vienas prisikėlė iš numirusių; ne vienas save paaukojo vardan kitų, gerų ir blogų. Bet tiktai vienas Jėzus Kristus kalbėjo taip, kaip mąsto Dievas, o ne žmonės. Aš matau, jis kalba tai, ko be jo neįstengiu. Kas gali, tegul kalba!
2013 sausio 30 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 127-129 eilutės iš
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Aplamai, ji man svetimo būdo. Užtat vertinu, kad ji mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai ir kitus pastoviai palaiko. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ją gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės.
į:
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, ydingiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Užtat vertinu, kad Irena mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai pastoviai palaiko ir kitus. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ireną gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės.

Mylėti artimą, tai mylėti tą
, kuris tau daro gerą, vadinas, tikrą draugą. Šiam įsakymui galim priešpastatyti kitą Jėzaus įsakymą, mylėti priešą.
Pridėta 133 eilutė:
Mylėti priešą, tai manau, svetima ne tik man, bet apskritai žmonėms. Juk kaip man mylėti tą, kurio neapkenčiu? Tai juk nesuderinama, jeigu tik esu vieninga būtybė. Užtat, kiek paskui suvokiau, mylėti priešą gali tiktai pripažįstantys kitą požiūrį, aukštesnį už savo, ar tiesiog Dievo požiūrį. Aš pats kažko neapkenčiu, bet galiu atsisakyti savo
2013 sausio 29 d., 16:18 atliko AndriusKulikauskas -
2013 sausio 29 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 127-128 eilutės iš
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klube "Atžalyne", susikirsdavau su gaujele vaikinų
į:
Pavilnyje, Liaudies kūrybos klubo "Atžalyno" kieme, susikirsdavau su gaujele vaikinų, kokia bus tvarka. Tuo metu seniūnas tebeleido klubui naudotis tik vienu sandelėliu, kur buvo ir mano daiktai. Bandžiau ten tęsti veiklą, draugus ir pažįstamus kviečiau, ir kažkiek bijojau, kad ta gauja manęs vieno ten užkluptų. Vienintelė, kuri pasirodė, kuri atėjo į pagalbą, buvo scientologė Irena. Man asmeniškai tada ir dabar scientologija atrodė šlykščiausia, klampiausia nesąmonė, ir vis galvodavau ir įtardavau, kokios jos neigiamos pasėkmės Irenos mąstymui. Aplamai, ji man svetimo būdo. Užtat vertinu, kad ji mane palaikė, kai to labai norėjau. Jinai ir kitus pastoviai palaiko. Kaip Jėzus moko, spręsk apie medį iš vaisių. Ją gerbiu, jai linkiu pasisekimo, ją prisimenu ir tikiu jos neužmiršti, gerosios scientologės.


2013 sausio 29 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 121-123 eilutės iš
Šios trys poros paskatino mane pamanyti, kad galėsiu pagrįsti, jog yra šeši įsakymai, kaip mylėti artimą. Yra keturi įsakymai, kaip mylėti Dievą, tad augo viltys, jog dešimt Dievo įsakymų yra ne šiaip taisyklių kratinys, ne vien Šventojo rašto citata, ne istorinis atsitiktinumas, o mūsų proto ribos, besąlygiškai išreikšta dorovė, kurią pavyks išsakyti sąvokų kalba.

'''Mylėk priešą, mylėk draugą'''
į:
Šios trys poros paskatino mane pamanyti, kad galėsiu pagrįsti, jog yra šeši įsakymai, kaip mylėti artimą. Yra keturi įsakymai, kaip mylėti Dievą, tad augo viltys, jog dešimt Dievo įsakymų yra ne šiaip taisyklių kratinys, ne vien Šventojo rašto citata, ne istorinis atsitiktinumas, ogi mūsų proto ribos, besąlygiškai išreikšta dorovė, kurią pavyks išsakyti sąvokų kalba.

'''Gerasis samarietis'''

Kartą skaičiau Jėzaus palyginimą apie gerąjį samarietį ir įsidėmėjau jo žodžius, ''Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?'' Mat, Jėzus buvo įsakęs mylėti savo artimą kaip save patį. Tad jo paklausė, ''O kas gi mano artimas?'' Jėzus atsiliepė palyginimu, kaip samarietis - kitatikis pasirūpino pusgyviu žmogumi, kurį rado ant kelio. Kunigai savo pamoksluose visada pabrėžia, kaip samarietis mylėjo savo artimą. Užtat nustebau, atidžiai skaitydamas, jog Jėzus kalba ne apie samariečio artimą, o apie nukentėjusio artimą. Jėzus klausia, kas buvo nukentėjusio artimas? Ir jam atsako, ''Tas, kuris parodė jam gailestingumą.'' Tad mylėti artimą yra mylėti tą samarietį, kuris manęs pasigailėjo, kuris buvo geras man.

Pavilnyje, Liaudies kūrybos klube "Atžalyne", susikirsdavau su gaujele vaikinų

'''Mylėk priešą
'''
2013 sausio 29 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 118-128 eilutės:

Susigalvojau tokį pavyzdį. Jeigu man kažkas labai nepatinka, tai būtų nuoširdu jį primušti ar nužudyti. Jeigu atsisakau, jeigu prisikalbu, kad jis ne toks blogas, tai nėra nuoširdu. Šis pavyzdys parodo, kaip įsakymai "Nežudyk" ir "Nemeluok" gali būti susiję. Pavyzdys gana pritemptas, bet man teikė vilčių, kad šie du įsakymai gali vienas kitą atspindėti ir būti pora.

Šios trys poros paskatino mane pamanyti, kad galėsiu pagrįsti, jog yra šeši įsakymai, kaip mylėti artimą. Yra keturi įsakymai, kaip mylėti Dievą, tad augo viltys, jog dešimt Dievo įsakymų yra ne šiaip taisyklių kratinys, ne vien Šventojo rašto citata, ne istorinis atsitiktinumas, o mūsų proto ribos, besąlygiškai išreikšta dorovė, kurią pavyks išsakyti sąvokų kalba.

'''Mylėk priešą, mylėk draugą'''




Minčių sodo darbo grupės
2013 sausio 28 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 97-100 eilutės iš
* Gerbk patį Dievą: Tikėk Dievą, neturėk kitų dievų.
* Gerbk jo ikoną: Neminėk Dievo vardo be reikalo, nekurk stabų.
* Gerbk jo indeksą: Sekmadienį švęsk.
* Gerbk jo simbolį: Gerbk savo tėvą ir motiną.
į:
* A), B) Gerbk patį Dievą: Tikėk Dievą, neturėk kitų dievų.
* C), D) Gerbk jo ikoną: Neminėk Dievo vardo be reikalo, nekurk stabų.
* E) Gerbk jo indeksą: Sekmadienį švęsk.
* F) Gerbk jo simbolį: Gerbk savo tėvą ir motiną.
2013 sausio 28 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 111-112 eilutės:
Įsakymai išsirikiuoja ketverybės eilės tvarka. Tokia išsirikiavimo tikimybė ne per didelė. Taip išsirikiuoja 2 deriniai iš 24 galimų.
Pakeistos 115-124 eilutės iš
Likę įsakymai yra visi neigiami, draudžiantys ir išsakantys santykius su kitais žmonėmis. Įžvelgiau jų poras. Vieni liečia išorinius veiksmus, kaip antai, "Nevok", o kiti liečia vidinius nusiteikimus, pavyzdžiui, "Negeisk svetimo daikto".
į:
Likę įsakymai yra visi draudžiantys ir išsakantys santykius su kitais žmonėmis. Įžvelgiau jų poras. Vieni įsakymai liečia išorinius veiksmus, kaip antai, "Nevok", o kiti liečia vidinius nusiteikimus, pavyzdžiui, "Negeisk svetimo daikto". Panašiai suporuotini "Nesvetmoteriauk" ir "Negeisk svetimo moters ar vyro". Ar atitinkamai suporuotini likę du įsakymai, "Nežudyk" ir "Nemeluok"?

Iš šv.Pauliaus laiškų įsiminiau jo mintį, kad esame pasmerkti nusidėti. Šį pasmerkimą įžiūriu šiose įsakymų porose. Jeigu kažką pavogčiau, tai jo nebegeisčiau. Jeigu jį geidžiu, tai jo nesu pavogęs. Vengdamas vogti, galiu žadinti geismą. Vengdamas geisti, galiu ryžtis pavogti. Kaip ir neaišku, kaip išsisukti. Tiesiog noriu pabrėžti pavojų, jog susilaikymas nuo išorinių nuodėmių gali kurstyti vidines nuodėmes, o susilaikymas nuo vidinių nuodėmių gali pastumti į išorines nuodėmes. Išorinės ir vidinės nuodėmės gali būti lygiavertės.

* aš dalykas, artimas ikonas
* aš dalykas, artimas indeksas
* aš ikonas, artimas indeksas
* aš indeksas, artimas simbolis
* aš ikonas, artimas simbolis
* aš dalykas, artimas simbolis
2013 sausio 28 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 106 eilutė iš:
* Gerbk jo ikoną: Nes jis prasižengėjo nepaliks nenubausto.
į:
* Gerbk jo ikoną: Nes jis prasižengėjo nepaliks nenubausto, o jo įsakymą mylintį laimins.
Pakeistos 108-112 eilutės iš
* Gerbk jo simbolį: Kad ilgai gyventumėme.

'''Mylėk artimą'''

Likę įsakymai yra visi neigiami ir
į:
* Gerbk jo simbolį: Kad ilgai gyventumėme mums skirtoje žemėje.
Manau, jaučiasi sąmoningėjimas, kartu ir dorovės įsisąmonijimas.

'''Mylėk artimą, kaip save patį'''

Likę įsakymai yra visi neigiami, draudžiantys ir išsakantys santykius su kitais žmonėmis. Įžvelgiau jų poras. Vieni liečia išorinius veiksmus, kaip antai, "Nevok", o kiti liečia vidinius nusiteikimus, pavyzdžiui, "Negeisk svetimo daikto".
2013 sausio 28 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 88-89 eilutės iš
'''10 = 4 + 6'''
į:
'''Mylėk Dievą'''
Pakeistos 92-93 eilutės iš
Įsakymai mini Dievo vardą, jo panašumą, jo paveikslą ar, sakyčiau, ikoną. Tai primena ženklų rūšis (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis) ir ketverybės žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena žymi Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar).
į:
Įsakymai mini Dievo vardą, jo panašumą, jo paveikslą ar, sakyčiau, ikoną. Tai primena ženklų rūšis (dalykas, ikonas, indeksas, simbolis) ir ketverybės žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena žymi Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (dalykas, ar).
Pridėtos 97-112 eilutės:
* Gerbk patį Dievą: Tikėk Dievą, neturėk kitų dievų.
* Gerbk jo ikoną: Neminėk Dievo vardo be reikalo, nekurk stabų.
* Gerbk jo indeksą: Sekmadienį švęsk.
* Gerbk jo simbolį: Gerbk savo tėvą ir motiną.

Juos visus galim apjungti įsakymu "Mylėk Dievą", kaip Jėzus moko, ketveriopai, visu kūnu, visu protu, visa širdimi, visa dvasia.

Įdomu, kad Dievas paaiškina, kodėl reikia laikytis šių įsakymų:
* Gerbk patį Dievą: Nes jis žydus išvedė iš vergijos Egipte.
* Gerbk jo ikoną: Nes jis prasižengėjo nepaliks nenubausto.
* Gerbk jo indeksą: Nes jo pavyzdys mus šventina ir laimina.
* Gerbk jo simbolį: Kad ilgai gyventumėme.

'''Mylėk artimą'''

Likę įsakymai yra visi neigiami ir
2013 sausio 28 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-93 eilutės iš
Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, ženklų savybes (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis), žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar).
į:
Įsakymai mini Dievo vardą, jo panašumą, jo paveikslą ar, sakyčiau, ikoną. Tai primena ženklų rūšis (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis) ir ketverybės žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena žymi Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar).
Pakeista 96 eilutė iš:
Užtat yra
į:
Užtat yra įsakymai atitinkantys visus ketverybės laipsnius:
2013 sausio 28 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-94 eilutės iš
Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (ar).

Ar kuris iš įsakymų nurodytų Dievo esmę, koks jis visiems?
(Kodėl) Į akis krenta įsakymas "Gerbk tėvą ir motiną."
į:
Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, ženklų savybes (daiktas, ikonas, indeksas, simbolis), žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (ikonas, koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (indeksas, kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (daiktas, ar).

Ar kuris iš įsakymų nurodytų Dievo esmę, (simbolis, kodėl), koks jis visiems? Į akis krenta įsakymas "Gerbk savo tėvą ir motiną." Jis mūsų nedraudžia, kaip kad toliau sekantys įsakymai. Ar šį įsakymą galime suvokti, kaip susijusį su Dievu, verčiau kaip kad su žmonėmis? Ar tėvai mums gerbtini, kaip Dievo simbolis? Juk tėvai yra mus mylintys labiau, kaip mes patys save mylime, labiau norintys, kad būtumėme gyvi, jautrūs ir atsiliepiantys.

Užtat yra
2013 sausio 28 d., 11:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 91-94 eilutės:

Įsakymai mini Dievo vardą ir jo paveikslą, jo panašumą. Tai primena ketverybę, žinojimo laipsnius (ar, koks, kaip, kodėl), ir būtent vaizdavimą (koks). Ar gali kiti įsakymai būti susiję su kitais ketverybės laipsniais? Šabo diena ženklina Dievą kūrėją (kaip). Įsakymas tikėti Dievą, neturėti kitų dievų, nurodo Dievą kaip tokį, koks jis pats sau yra (ar).

Ar kuris iš įsakymų nurodytų Dievo esmę, koks jis visiems? (Kodėl) Į akis krenta įsakymas "Gerbk tėvą ir motiną."
2013 sausio 28 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 88-89 eilutės:
'''10 = 4 + 6'''
Pridėtos 95-102 eilutės:

Šeši įsakymai susiję su poreikiais.

Šeši įsakymai susiję su Jėzaus Kristaus antitezėmis.

Ar šeši įsakymai susiję su lūkesčiais? Ar su neigiamais jausmais, neapykanta, ir t.t.?

Šeši įsakymai susiję su aštuoniais pasirinkimais, su aštuonerybe.
2013 sausio 28 d., 11:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 84-85 eilutės iš
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma, kaip kad būna diktatorių šventės.
į:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, ir dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma, kaip kad būna diktatorių šventės.
Pakeista 88 eilutė iš:
Ieškau įsakymų tvarkos jų tarpusavio santykiuose. Juos gretinu, lyginu. Vieni įsakymai nustato, kokie turėtų būti mūsų santykiai su Dievu, kaip antai, "Sekmadienį švęsk", o kiti nustato, kokie su žmonėmis. mūsų santykius su Dievu
į:
Įsakymai išsakyti žodžiais. Kaip juos išsakyti sąvokomis? Įsakymus gretinu, lyginu. Tiriu, kurie panašūs, kurie skirtingi? Vieni įsakymai nustato, kokie turėtų būti mūsų santykiai su Dievu, kaip antai, "Neturėk kitų dievų", o kiti nustato, kokie su žmonėmis, pavyzdžiui, "Nežudyk". Vieni įsakymai mus draudžia, ko nedaryti, kaip antai, "Nevok", o kiti mums liepia, ką daryti, pavyzdžiui, "Gerbk savo tėvą ir motiną".
2013 sausio 28 d., 11:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, Kitas išlieka laisvas tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Teigiu, jog įsisaviname tiktai įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai pagrįstai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, Kitas išlieka laisvas tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Teigiu, jog įsakymą įsisaviname tiktai įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o įsakymo leidėjo valią, tai yra, Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Vadinas, mums neužtenka įsakymo, o mums reikia įsakymą įprasminančio Dievo. Kada kiekvienas tai pagrįstai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 28 d., 11:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 84 eilutė iš:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma.
į:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma, kaip kad būna diktatorių šventės.
2013 sausio 28 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 78-79 eilutės iš
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais. Tenka pačiam pamąstyti, kiek jų yra, ir svarbiausia, kaip jie susiję. Juk juos galima besąlygiškai apibrėžti tiktai jeigu jie patys savo sąlygas išsako. O savo sąlygas išsakyti gali nebent savo santykiais vieni su kitais.
į:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, A laiko tiesiog įvadu, B kartu su C laiko pirmuoju įsakymu, o K ir L laiko skirtingais įsakymais.

Man tenka pačiam pamąstyti, kiek įsakymų
yra, ir svarbiausia, kaip jie susiję. Juk juos galima besąlygiškai apibrėžti tiktai jeigu jie patys savo sąlygas išsako. O savo sąlygas išsakyti gali nebent savo santykiais vieni su kitais.
Pakeistos 84-85 eilutės iš
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk".
į:
Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk". Sutinku šabo dieną švęsti sekmadienį, "Sekmadienį švęsk". Juk svarbiau už istorinę tikrovę, už kurią neatsakau ir kurios niekad užtikrintai nežinosiu, yra mano vidinis nusiteikimas, ta vidinė šventė su Dievu, kurią būtent aš tikrai galiu žinoti. Man pačiam neprieštaravimas savo bažnyčiai, dėkingumas, kad iš viso įaugau į kažkokią bažnyčią, yra šiokia tokia dalis to švento nusiteikimo. Man atrodo, svarbiausia tą poilsio dieną pabūti su Dievu, o be to, kratytis darbų bei įsipareigojimų. Manau, visai gražu nueiti į bažnyčią, dalyvauti mišiose, taip įprasti. Bet aš asmeniškai manau, toks ėjimas turėtų būti labiau iš noro, nė iš pareigos, juk tai šventė, užtat, manau, negali būti griežtai privaloma.
Pridėtos 87-88 eilutės:

Ieškau įsakymų tvarkos jų tarpusavio santykiuose. Juos gretinu, lyginu. Vieni įsakymai nustato, kokie turėtų būti mūsų santykiai su Dievu, kaip antai, "Sekmadienį švęsk", o kiti nustato, kokie su žmonėmis. mūsų santykius su Dievu
2013 sausio 28 d., 10:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 51-52 eilutės iš
Tikiu, atsakymas yra mylėti Dievą ir mylėti artimą. O visgi, kaip mums to siekti, kaip mums mylėti?
į:
Tikiu, atsakymas yra mylėti Dievą ir mylėti artimą.

Vadinas, tokią įsivaizduoju savo tyrimo galutinę išvadą. O visgi, ką reiškia
mylėti? Kaip ir kodėl mums mylėti? Siekiu meilės mokslo kurį galėtumėme išvesti, vystyti ir taikyti.
Pakeistos 57-71 eilutės iš
Juos pacituosiu iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis:

''Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.''
* ''A) Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.''
* ''B) Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.''
* ''C) Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.''
* ''D) Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.''
* ''E) Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei Žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.''
* ''F) Nežudysi.''
* ''G) Nesvetimausi.''
* ''H) Nevogsi.''
* ''I) Neliudysi melagingai prieš savo artimą.''
* ''J) Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''

Žydai juos suskirsto ir skaičiuoja būtent taip. Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip:
į:
Pacituosiu dešimt Dievo įsakymų iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinsiu raidėmis:

''A) Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.''
* ''B) Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.''
* ''C) Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.''
* ''D) Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.''
* ''E) Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.''
* ''F) Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei Žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.''
* ''G) Nežudysi.''
* ''H) Nesvetimausi.''
* ''I) Nevogsi.''
* ''J) Neliudysi melagingai prieš savo artimą.''
* ''K) Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''

Žydai laiko A pirmuoju įsakymu, o antruoju įsakymu laiko B kartu su C.

Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip:
2013 sausio 28 d., 10:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską. Juk viskas, viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę, kas betką lydi.
į:
Tikiuos, viskas susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską. Juk viskas, viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę, kas betką lydi.
2013 sausio 28 d., 10:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, Kitas išlieka laisvas tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Teigiu, jog įsisaviname tiktai įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai pagrįstai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 28 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Kiek įsivaizduoju, tai Dievui pats rimčiausias, įdomiausias klausimas.
į:
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų būtų visakame reikalingas. Dievas turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Kiek įsivaizduoju, tai Dievui pats rimčiausias, įdomiausias klausimas.
2013 sausio 28 d., 10:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 75-80 eilutės:

Vadinas, galvoju, kaip dešimt Dievo įsakymų išsakyti ne žodžiais, o sąvokų kalba.

Užtat remiuosi pirmiausiai ne Šventuoju raštu, o ta vaikiška dorove, kuria pirmiausiai įsakymus pripažįstu, kaip teisingus ir laikytinus. Savo širdyje suprantu, "Nemeluok", tad įsakymas "Neliudysi melagingai prieš savo artimą" mane nuvilia. Jisai per daug siauras, per daug žemiškas, per daug tolimas ir svetimas man, atsidavusiam tiesai, joje jaučiantis patį Dievą. Jisai neatspindi mano atsidavimo savo vidiniam teisingumui. Panašiai, aš kaip vaikas nepripažįstu "Nežudyk", bet sakau sau paprasčiau, "Neužmušk". Įsakymą "Negeisi savo artimo žmonos" mielai išplečiu, "Nepaleistuvauk".

Matyt, branginu dešimt Dievo įsakymų ne kaip įstatymus visuomenės laimei, o kaip nurodymus sau išpuoselėti savo tyrumą, savo gerumą. Užtat man labai artima kaip Jėzus Kristus išplečia kiekvieną įsakymą savo Pamoksle nuo kalno ir kitur, kaip jų ragina laikytis iš vidaus, iš širdies, nesivaržant, be jokio saiko.
2013 sausio 28 d., 10:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 55-56 eilutės iš
Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis:
į:
Juos pacituosiu iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis:
Pakeista 74 eilutė iš:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais.
į:
Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais. Tenka pačiam pamąstyti, kiek jų yra, ir svarbiausia, kaip jie susiję. Juk juos galima besąlygiškai apibrėžti tiktai jeigu jie patys savo sąlygas išsako. O savo sąlygas išsakyti gali nebent savo santykiais vieni su kitais.
2013 sausio 28 d., 10:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-55 eilutės iš
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis:
į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Ar jie išsako sandarą?

Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis:
2013 sausio 28 d., 09:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo:
į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo. Įdomu, kad žydai ir katalikai sutaria, kad yra dešimt Dievo įsakymų, bet nesutaria, kaip juos skirstyti ir skaičiuoti. Įsakymus tad paženklinu raidėmis:
Pakeistos 56-65 eilutės iš
* ''Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.''
* ''Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.''
* ''Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.''
* ''Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.''
* ''Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei Žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.''
* ''Nežudysi.''
* ''Nesvetimausi.''
* ''Nevogsi.''
* ''Neliudysi melagingai prieš savo artimą.''
* ''Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''
į:
* ''A) Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.''
* ''B) Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.''
* ''C) Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.''
* ''D) Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.''
* ''E) Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei Žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.''
* ''F) Nežudysi.''
* ''G) Nesvetimausi.''
* ''H) Nevogsi.''
* ''I) Neliudysi melagingai prieš savo artimą.''
* ''J) Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''

Žydai juos suskirsto ir skaičiuoja būtent taip. Dešimt Dievo įsakymų taip pat pakartojami Pakartoto Įstatymo knygos 5 skyriuje. Ten įsakymas J rašomas taip:

* ''K) Negeisi savo artimo žmonos.''
* ''L) Netrokši savo artimo namų ar lauko, ar vergo bei vergės, ar jaučio bei asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''

Katalikai ir liuteronai, sekdami šv.Augustiną, laiko A ir B vienu įsakymu, o K ir L skirtingais įsakymais.
2013 sausio 28 d., 09:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 53 eilutė iš:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo:
į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Man primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo:
2013 sausio 28 d., 09:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 53 eilutė iš:
Prisimenu dešimt Dievo įsakymų.
į:
Mylėti Dievą, mylėti artimą, tai Dievo įsakymai. Primena dešimt Dievo įsakymų. Įdomu pasigilinti, ar dešimt Dievo įsakymų yra dėsningi, neatsitiktini. Juos cituoju iš Išėjimo knygos 20 skyriaus, ekumeninio leidimo:
2013 sausio 28 d., 08:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 59 eilutė iš:
* ''Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, 10 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.''
į:
* ''Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.''
2013 sausio 28 d., 08:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-67 eilutės iš
Prisimenu dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs.
į:
Prisimenu dešimt Dievo įsakymų.

''Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.''
* ''Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.''
* ''Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.''
* ''Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.''
* ''Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, 10 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.''
* ''Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei Žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.''
* ''Nežudysi.''
* ''Nesvetimausi.''
* ''Nevogsi.''
* ''Neliudysi melagingai prieš savo artimą.''
* ''Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.''

Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs.
2013 sausio 27 d., 22:17 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 46-49 eilutės:
'''Meilė'''

Mylėti - palaikyti gyvybę.
Pakeistos 49-53 eilutės iš
Dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs.
į:
Viskas išplaukia iš Dievo vienų vienumo. O į ką susiveda? Koks manome yra atsakymas į visus gyvenimo klausimus?

Tikiu, atsakymas yra mylėti Dievą ir mylėti artimą. O visgi, kaip mums to siekti, kaip mums mylėti?

Prisimenu dešimt
Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs.
2013 sausio 27 d., 22:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Dievas mus myli mus palaikydamas, kad amžinai ugdytumėmės, bręstumėme, gyventume.
į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas.

Kas yra meilė? Meilė
, tai gyvybės palaikymas, kad būtumėme jautrūs ir atsiliepiantys. Dievas mus myli labiau nė mes patys save, kad ugdytumėmės, bręstumėme, gyventume ne tik čia ir dabar, bet ir amžinai.
2013 sausio 27 d., 22:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-47 eilutės:

'''Meilė'''

Mylėti - palaikyti gyvybę.
2013 sausio 27 d., 22:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Viliuos, tai galėtų būti ir mūsų požiūris. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?
į:
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Viliuos, tai galėtų būti ir mūsų požiūris. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?
Pakeistos 41-42 eilutės iš
Nuo pat vaikystės, kada įsivaizduoju Dievą, vis pagalvoju, ką reikštų būti visiškai vienų vienam? Ką beliktų mąstyti ar veikti? Ką belieka įsivaizduoti, jei nėra nei žmonių, nė daiktų, nė žodžių, nė aplinkos? Iš to ir išplaukia visko padalinimai, juk pasidalindamas save galiu savyje savimi išgauti sandarą, kažką reiškiančią, veikiančią, laikančią.
į:
Nuo pat vaikystės, kada įsivaizduoju Dievą, vis pagalvoju, ką reikštų būti visiškai vienų vienam? Ką beliktų mąstyti ar veikti? Ką belieka įsivaizduoti, jei nėra nei žmonių, nė daiktų, nė žodžių, nė aplinkos? Iš to ir išplaukia visko padalinimai, juk pasidalindamas save galiu savyje savimi išgauti sandarą, kažką reiškiančią, veikiančią, laikančią. O jeigu Dievas išeina už savęs, tada iš vienų vienumo išeitų į bendravimą, kas paaiškintų, kokiu pagrindu mes atsirandame.

Vienų vienumas mane patį sukrečia giliai, jį išgyvenu labai tyrai, tai ir ramybė ir prasmingas liūdesys. Lengvai įsivaizduoju, jog būtent kada esu vienų vienas, esu vienas su Dievu, esame viena su visais. Būtent kada esame vienų vieni, esame savi, tikri, tyri, užtikrinti, pakankami, nepaneigiami, amžini ir vieningi.
2013 sausio 27 d., 20:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 40-41 eilutės:

Nuo pat vaikystės, kada įsivaizduoju Dievą, vis pagalvoju, ką reikštų būti visiškai vienų vienam? Ką beliktų mąstyti ar veikti? Ką belieka įsivaizduoti, jei nėra nei žmonių, nė daiktų, nė žodžių, nė aplinkos? Iš to ir išplaukia visko padalinimai, juk pasidalindamas save galiu savyje savimi išgauti sandarą, kažką reiškiančią, veikiančią, laikančią.
2013 sausio 27 d., 20:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau iš kito kampo, kaip savavališkai ir geranoriškai pažįstu Dievą, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.
į:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau iš kito kampo, kaip savavališkai ir geranoriškai pažįstu Dievą per jo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.
2013 sausio 27 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau, kaip Dievą pažįstu, savavališkai ir geranoriškai, iš kito kampo, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.
į:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau iš kito kampo, kaip savavališkai ir geranoriškai pažįstu Dievą, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.
2013 sausio 27 d., 20:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 33 eilutė iš:
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?
į:
O kieno būtent tai požiūris? Prasmė turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Viliuos, tai galėtų būti ir mūsų požiūris. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?
2013 sausio 27 d., 20:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 31 eilutė iš:
Tas požiūris, kurio ieškau, turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris.
į:
Tas požiūris, kurio ieškau, turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė, visų prasmių prasmė, yra požiūris.
2013 sausio 27 d., 20:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakysiu daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar reik išaiškinti. Visgi, jaučiu, kad suprantu bendrus bruožus, kuriuos vis kartosiu. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda.
į:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakysiu daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar reik išaiškinti. Visgi, jaučiu, kad suprantu bendrus bruožus, prie kurių vis grįšiu, kuriuos vis naujai permąstysiu. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda.
2013 sausio 27 d., 19:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-27 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.

Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti -
yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio už sąmoningumą, tiek savo, tiek mūsų.

Ta esmė negali būti kažkoks daiktas
, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris.
į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Dievas mus myli mus palaikydamas, kad amžinai ugdytumėmės, bręstumėme, gyventume.

Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas: Dievo tobulumo ir mūsų visų tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu
. Vaikystėje, susitardamas su Dievu irgi rėmiausi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.

Šv.Trejybė taipogi galėtų būti visai svarbi. Jinai
yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio už sąmoningumą, tiek savo, tiek mūsų.

Esmė
, kurios ieškau, negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, asmuo ar dvasia, tai kas tūno už santvarkos.

Tas požiūris, kurio ieškau,
turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris.
2013 sausio 27 d., 19:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-23 eilutės iš
Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską, juk viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę.

Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu,
visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.
į:
Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską. Juk viskas, viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę, kas betką lydi.

Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą
visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė, kurios ieškau, arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės siekis, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.
2013 sausio 27 d., 19:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda.
į:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakysiu daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar reik išaiškinti. Visgi, jaučiu, kad suprantu bendrus bruožus, kuriuos vis kartosiu. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda.
2013 sausio 27 d., 19:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai išbaigta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 27 d., 14:32 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 0-1 eilutės:
Žr. [[20130126Suvedimas]]
Pakeistos 11-12 eilutės iš
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Su Kitu atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
Pakeistos 23-29 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.

Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio ir jo ir mūsų sąmoningumą.

Ta
esmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs.

O kieno būtent tai
požiūris? Tai turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?
į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jėzaus mintys yra man dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. Mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.

Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio už sąmoningumą, tiek savo, tiek mūsų.

Ta
esmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs. Esmė ar prasmė yra požiūris.

O kieno būtent tai požiūris? Prasmė
turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?
2013 sausio 27 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Tai teikia vilčių jog visos visos sandaros apskritai į kažką susiveda. Taigi, į ką?
į:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia, kaip jas mąstome, kaip mūsų mąstymas jųjų susistato. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Tai teikia vilčių jog visos visos sandaros apskritai į kažką susiveda. Taigi, į ką?
2013 sausio 27 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai mylint tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek tyriau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai įsisavinant tą įsakymą. Įsisaviname įsivaizduodami ir vykdydami ne savo, o Dievo valią, paklusdami Dievui ar tikėdami Dievą ar rūpindamiesi tuo, kas Dievui rūpi. Jeigu kiekvienas tai liudysime, tai mūsų liudijimais, Dievas bus būtinas, ar tiesiog, jais jau yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, o gal ir neišsibaigs, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 27 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus išsakančias sandaras. Išsivysto visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus apsakančias sandaras. Atsiskleidžia visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tiktai jam širdingai mylint tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 27 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir Iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek mąstau, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir tuomi iššaukia mus išsakančias sandaras. Išsivysto visapusiškai savistovi santvarka - Dievo įsakymas, kurioje Kitas yra tobulai laisvas, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 27 d., 13:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Dievui širdingai svarstant šį klausimą

Kiek mąstau
, jam uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Kiek įsivaizduoju, tai Dievui pats rimčiausias, įdomiausias klausimas.

Kiek mąstau
, jam sau uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Širdingai svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir Iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 27 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
Drįstu manyti, man tai jau turbūt ir pavyko!
į:
Drįstu manyti, iš esmės man jau gal tai pavyko!
Pridėtos 10-11 eilutės:

Ar Dievo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu jis tikrai rimtai Dievas, tai jis turėtų iškilti net ir nepalankiausiose aplinkybėse. Dievui širdingai svarstant šį klausimą
2013 sausio 27 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengtumėme įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. Ta prasme, jis tikrai yra.
į:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris.
Pakeista 11 eilutė iš:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Kiek mąstau, jam uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Svarstydamas savo būtinumą, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 26 d., 17:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Žr. [[20130126Suvedimas]]
2013 sausio 24 d., 14:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, ir kad Dievas yra santykyje, kad priešingai, mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.
į:
Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau, kaip Dievą pažįstu, savavališkai ir geranoriškai, iš kito kampo, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.
2013 sausio 24 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi; jinai Dievo sąmoningas išgyvenimas.

Ta prasmė
negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs.
į:
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio ir už jo ir mūsų sąmoningumą.

Ta esmė
negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs.
2013 sausio 24 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
2013 sausio 24 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.
į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.
2013 sausio 24 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta laisvė gali išsilaikyti tik mylint, palaikant tą įsakymą. Ji laikosi įsakymo vykdydama Dievo valią, jam paklusdama ar jį tikėdama ar rūpindamasi tuo, kas jam rūpi. Jos tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; jos tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; jos laisvumas yra viena su viskuo visakame; jos gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 23 d., 17:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 227 eilutė iš:
Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastaruosiuose padalinimuose.
į:
Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastariuosiuose padalinimuose.
2013 sausio 23 d., 17:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 226-227 eilutės:

Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastaruosiuose padalinimuose.
2013 sausio 23 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 581-582 eilutės:
* Kaip veiksmas +3 suveda veiksmus +1 ir +2, kad sutaptų? kaip kad Kanto transcendentalinė dedukcijoje?
2013 sausio 23 d., 11:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 580 eilutė:
* Kaip veiksmas +2 veikia padalinimus? Kaip suvokti lygtis 0+2=2, 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5 ir taip toliau?
2013 sausio 23 d., 11:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 161-162 eilutės:

http://www.ms.lt/uploads/veiksmas2.png
2013 sausio 22 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 221-222 eilutės iš

Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs?
į:
Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? Veiksmas +3 turėtų sujungti veiksmus +1 ir +2, išreikšti, kad jie bendrai suvokti, kaip kad šventoji Dvasia.
2013 sausio 22 d., 10:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-73 eilutės:

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/observationalplane.jpg
2013 sausio 21 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 217-218 eilutės iš
Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla. Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo.
į:
Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla.


Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs?
Pakeista 226 eilutė iš:
Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs?
į:
Dievas nebūtinas savo įsakymu. Dievo įsakymas įrodo, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes laikomės Dievo įsakymo tiktai vykdydami Dievo valią paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu. Užtat Dievas yra būtinas.
2013 sausio 21 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 216-217 eilutės:

Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla. Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo.
2013 sausio 17 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 173-174 eilutės iš
* išorinis kontekstas pritaikytas Dievui (atvirkščiai) atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Aš
nesu Dievas (esantis už manęs), o savo ruožtu, turiu išorinę aplinką, esu betkame, tai mano savastis
į:
* išorinis kontekstas pritaikytas Dievui (atvirkščiai) atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo. Galiu būti viskas (rinkdamas Dievą) arba betkas (rinkdamas save).
* rinkdamas
nesu Dievas (esantis už manęs), o savo ruožtu, turiu išorinę aplinką, esu betkame, tai mano savastis
Pakeistos 176-177 eilutės iš
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas irsutampame Tavimi, kažkuriame išsiskyrime, kažkurioje apimtyje, esi mūsų ryšys
į:
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - nežiūrint arrenku Dievą ar save - užtat Dievas iškyla Tavimi, Dievas ir Aš sutampame Tavimi, kažkuriame išsiskyrime, kažkurioje apimtyje, esi mūsų ryšys
* Užtat Tu esi betkas, tas betkas apibrėžiamas ne Manimi, o Tavimi, "kažkur" tarp Dievo ir Manęs, jo pastovumo - juk jis pastovus, tad Tu (mano Savasties asmuo) gali būti bet kur tarp Dievo ir Manęs
Pridėta 179 eilutė:
* tas Kažkas, ką tu priimi, yra Tavo savastis - tu gali sietis su Dievu (Manimi, betkuo) arba su savimi, su kažkuo
Pakeista 186 eilutė iš:
* taip apibrėžtas Kitas nėra Dievas, gyvena sandarose, jį apibrėžiančiose, tad yra niekame
į:
* taip apibrėžtas Kitas nėra Dievas, gyvena sandarose, jį apibrėžiančiose, tad yra niekame - Kito savastis yra niekas, jis gali rinktis Dievą-Mane-Tave, kažką arba save, nieką.
Pridėtos 193-195 eilutės:

2013 sausio 17 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 177-178 eilutės iš
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - betkas priima visa ką, tai yra, betką - o priima Dievo kryptimi, link Manęs
* betko priėmimas atskiria Tave, iškilusį betkame, nuo Manęs
, nes Tu priimi tiktai kas sieja Dievą ir Mane, kažkur tarp mūsų, mano gelmių nepasiekus
į:
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - betkas priima visa ką, tai yra, betką, vis kažką
* betko priėmimas atskiria Tave, susitelkusį kažkame, nuo tolydumo tarp Manęs ir Dievo
, nes Tavimi priimame kažką kas sieja Dievą ir Mane, būtent "kažkur" - kažkurioje apibrėžtoje apimtyje - tarp manęs ir Dievo
2013 sausio 16 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 168-169 eilutės iš
Asmuo yra Dievas iškilsiantis apimtyje, kuris tos apimties, tos savasties gali rinktis, ar laikytis tos apimties ir prisirišti prie savęs, ar būti viena su Dievu už jos.
į:
Asmuo yra Dievas iškilsiantis apimtyje, kuris tos apimties, tos savasties gali rinktis, ar laikytis tos apimties ir prisirišti prie savęs, ar būti viena su Dievu už apimties.
Pakeista 174 eilutė iš:
* taip apibrėžtas Aš nesu Dievas, o savo ruožtu, turiu išorinę aplinką, esu betkame, tai mano savastis
į:
* taip apibrėžtas Aš nesu Dievas (esantis už manęs), o savo ruožtu, turiu išorinę aplinką, esu betkame, tai mano savastis
Pakeistos 176-179 eilutės iš
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas ir Aš sutampame Tavimi, kažkuriame išsiskyrime, esi mūsų ryšys
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - betkas priima visa ką, tai yra, betką
* betko priėmimas atskiria Tave, iškilusį betkame, nuo pirmapradžio Dievo, nes Tu priimi tiktai kas sieja Dievą ir Mane
* taip apibrėžtas Tu nesi Dievas
, esi priėmęs ne betką, o tik kai ką, esi kažkame
į:
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas ir Aš sutampame Tavimi, kažkuriame išsiskyrime, kažkurioje apimtyje, esi mūsų ryšys
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - betkas priima visa ką, tai yra, betką - o priima Dievo kryptimi, link Manęs
* betko priėmimas atskiria Tave, iškilusį betkame, nuo Manęs, nes Tu priimi tiktai kas sieja Dievą ir Mane, kažkur tarp mūsų, mano gelmių nepasiekus
* taip apibrėžtas Tu nesi nė Dievas, nė Aš
, esi priėmęs ne betką, o tik kai ką, esi kažkame
2013 sausio 16 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 167-168 eilutės:

Asmuo yra Dievas iškilsiantis apimtyje, kuris tos apimties, tos savasties gali rinktis, ar laikytis tos apimties ir prisirišti prie savęs, ar būti viena su Dievu už jos.
2013 sausio 16 d., 17:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 168 eilutė:
* Dievo savastis, tai viskas
Pakeistos 171-172 eilutės iš
* išorinis kontekstas pritaikytas Dievui atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Aš nesu Dievas, turiu išorinę aplinką, esu betkame
į:
* išorinis kontekstas pritaikytas Dievui (atvirkščiai) atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Aš nesu Dievas, o savo ruožtu, turiu išorinę aplinką, esu betkame, tai mano savastis
Pakeista 174 eilutė iš:
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas ir Aš sutampame Tavimi, esi mūsų ryšys
į:
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas ir Aš sutampame Tavimi, kažkuriame išsiskyrime, esi mūsų ryšys
Pridėtos 191-192 eilutės:

Savastį išsako laipsnyno linksniai, pradedant vardininku, baigiant vietininku (apimtimi).
2013 sausio 16 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 170 eilutė iš:
* išorinis kontekstas atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
į:
* išorinis kontekstas pritaikytas Dievui atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
Pakeista 175 eilutė iš:
* betko priėmimas atskiria Tave, iškilusį betkame, nuo pirmapradžio Dievo
į:
* betko priėmimas atskiria Tave, iškilusį betkame, nuo pirmapradžio Dievo, nes Tu priimi tiktai kas sieja Dievą ir Mane
Pakeistos 177-178 eilutės iš
* Tu esi kažkame, kaip toks, esi už Dievo, santvarkoje, atskyrimais, su Dievu nevisada turintis ryšį
* Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu - Dievas atstoja Tave kaip savaiminis ryšys
į:
* Tu esi kažkame, kaip toks, esi už Dievo, santvarkoje, atskyrimais, su Dievu nevisada turintis ryšį, svyruojantis tarp įsikimbimo į Dievą kažkame ir Dievo ieškojimo už jo, betkame.
*
Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu - Dievas numato Tave kaip savistovią galimybę tarp Dievo už tavęs ir Dievo tavyje, betarpiškai susijusius.
Pakeistos 180-183 eilutės iš
* kažko nepriklausomumas atskiria Kitą, iškilusį kažkame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Kitas nėra Dievas, turi vidinę sandarą, jį apibrėžiančią, tad yra niekame
* Kitas yra niekame
, kaip toks, yra už Dievo, praduose ir kalbose, laisvas nuo Dievo ir Manęs
* Dievas iškyla už savęs
, niekame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - tiesa
į:
* kažko nepriklausomumas atskiria Kitą, iškilusį kažkame, nuo pirmapradžio Dievo, jame ir už jo, kuris lieka dvasia
* taip apibrėžtas Kitas nėra Dievas, gyvena sandarose
, jį apibrėžiančiose, tad yra niekame
* Kitas yra niekame
, kaip toks, yra už Dievo, praduose ir kalbose, laisvas nuo Dievo ir Manęs, nuo Dievo už jo ir savo gelmėse.
* Dievas iškyla už savęs, niekame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - tiesa - išsisakanti sandaromis, jų kalba
Pakeista 185 eilutė iš:
* nieko būtinumas atskiria Visus, mūsų vieningumas, iškilęs niekame, nuo pirmapradžio Dievo
į:
* nieko būtinumas atskiria Visus, mūsų vieningumą, iškilusį niekame, sandarų kalbos būtinoje sąvokoje, nuo pirmapradžio Dievo
Pridėta 187 eilutė:
* mumis Visais, taip išskaidytais, nesusikalbančiais, tad ir Dievas nebūtinas, ir mes tuo pačiu
2013 sausio 16 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 170-173 eilutės iš
* išorinis kontekstas išskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Aš turiu išorinę aplinką, esu betkame
*
esu betkame, kaip toks, esu už Dievo, aplinką išsakančiame visaregyje
* Dievas iškyla už savęs, betkame
, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas ir Aš sutampame Tavimi, turime ryšį
į:
* išorinis kontekstas atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Aš nesu Dievas, turiu išorinę aplinką, esu betkame
* Aš esu betkame, kaip toks, esu už Dievo, aplinką išsakančiame visaregyje, išskyrimais
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas ir Aš sutampame Tavimi, esi mūsų ryšys
Pakeistos 175-183 eilutės iš
* betko priėmimas išskiria Tave, iškilusį betkame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Tu esi jau priėmęs ne betką, o tik kai ką, esi kažkame
* esi kažkame, kaip toks, esi už Dievo, santvarkoje, su Dievu nevisada turintis ryšio
* Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu - Dievas ir Tu iš
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - kažkas yra
sąvoka, neturi vidinės sandaros
* tad Kitas yra vidinėje sandaroje
* Dievas Kitu iškyla už savęs, niekame
, niekine veikla, nulybės atvaizdu - tiesa
* būtina sąvoka
* tad ...
yra nebūtina sąvoka
į:
* betko priėmimas atskiria Tave, iškilusį betkame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Tu nesi Dievas, esi priėmęs ne betką, o tik kai ką, esi kažkame
* Tu esi kažkame, kaip toks, esi už Dievo, santvarkoje, atskyrimais, su Dievu nevisada turintis ryšį
* Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu - Dievas atstoja Tave kaip savaiminis ryšys
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - kažkas yra
sąvoka, neturi vidinės sandaros, yra esmė, nepriklausoma nuo Dievo ir Manęs
* kažko nepriklausomumas atskiria Kitą
, iškilusį kažkame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Kitas nėra Dievas, turi vidinę sandarą, jį apibrėžiančią, tad yra niekame
* Kitas yra niekame, kaip toks, yra už Dievo, praduose ir kalbose, laisvas nuo Dievo ir Manęs
* Dievas iškyla už savęs, niekame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - tiesa
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - niekas yra būtina sąvoka
* nieko būtinumas atskiria Visus, mūsų vieningumas, iškilęs niekame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžti Visi nėra Dievas,
yra nebūtina sąvoka
2013 sausio 16 d., 13:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 169-177 eilutės iš
* neturi išorinio konteksto
* tad Aš turiu išorinį kontekstą
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla
, nulybės atvaizdu - pastovumu
* viską priima
* tad Tu ne viską priimi
* Dievas iškyla už savęs, kažkame
, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu
* neturi vidinės sandaros
* tad Kitas yra vidinė sandara
* Dievas
iškyla už savęs, niekame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - tiesa
į:
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - viskas neturi išorinio konteksto
* išorinis kontekstas išskiria Mane
, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Aš turiu išorinę aplinką, esu betkame
* esu betkame
, kaip toks, esu už Dievo, aplinką išsakančiame visaregyje
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - Dievas ir Aš sutampame Tavimi, turime ryšį
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - betkas priima visa ką, tai yra, betką
* betko priėmimas išskiria Tave, iškilusį betkame, nuo pirmapradžio Dievo
* taip apibrėžtas Tu esi jau priėmęs ne betką, o tik kai ką, esi kažkame
* esi kažkame, kaip toks, esi už Dievo, santvarkoje, su Dievu nevisada turintis ryšio
* Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu - Dievas ir Tu iš
* niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - kažkas yra sąvoka, neturi vidinės sandaros
* tad Kitas yra vidinėje sandaroje
* Dievas Kitu
iškyla už savęs, niekame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - tiesa
Pridėtos 184-185 eilutės:

Kaip šie visko savybių paneigimai susiję su aplinkybėmis, atvaizdais, padalinimais?
2013 sausio 16 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 100 eilutė iš:
Dievas išeina už savęs į Mane, kuris tačiau viską regi priešingai. Abu sutampa Tavimi. Atskyrus Dievą ir Mane, jų tarpe iškyla Kitas, kuriuo visi galim būti viena.
į:
Dievas išeina už savęs į Mane, kuris tačiau viską regi priešingai, visaregiu. Abu sutampa Tavimi, santvarkomis. Atskyrus Dievą ir Mane, jų tarpe iškyla Kitas, kuriuo visi galim būti viena, pradais ir kalbomis.
2013 sausio 16 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 99-100 eilutės:

Dievas išeina už savęs į Mane, kuris tačiau viską regi priešingai. Abu sutampa Tavimi. Atskyrus Dievą ir Mane, jų tarpe iškyla Kitas, kuriuo visi galim būti viena.
2013 sausio 16 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 162-163 eilutės iš
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, jo atsiradimas ten kur jo nebuvo, visakame. Prasmingumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama. Įsivaizduojama, kad Dievas jau yra atsiradęs iš už ten, bet mąstoma atvirkščiai, kad nėra kaip jo aprėpti, juk jo yra už ten, kas "ten" bebūtų. Dievo-nulybės atžvilgiu, tas "ten" tai Dievo "savastis", o visko-vienybės atžvilgiu, tas "ten" tai yra "išorinis kontekstas". Tad ši savybė išreiškiama, išverčiam visko savybe, jog Dievas (iškilęs visakame) neturi išorinio konteksto. Ir Viskas sulyginamas su šiuo Dievu, tad tai yra Visko savybė. Toliau, Dievas visakame yra atskiriamas nuo Dievo "iš už ten", kaip dar neišėjęs (priešinga kryptimi) už savęs. Veiksmą išreiškus sandara, galima atskirti asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - kurį asmuo pasirenka vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Tad esu betkas...
į:
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, jo atsiradimas ten kur jo nebuvo, visakame. Prasmingumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama. Įsivaizduojama, kad Dievas jau yra atsiradęs iš už ten, bet mąstoma atvirkščiai, kad nėra kaip jo aprėpti, juk jo yra už ten, kas "ten" bebūtų. Dievo-nulybės atžvilgiu, tas "ten" tai Dievo "savastis", o visko-vienybės atžvilgiu, tas "ten" tai yra "išorinis kontekstas". Tad ši savybė išreiškiama, išverčiama visko savybe, jog Dievas (iškilęs visakame) neturi išorinio konteksto. Ir Viskas sulyginamas su šiuo Dievu, tad tai yra Visko savybė. Toliau, Dievas visakame yra atskiriamas nuo Dievo "iš už ten", kaip dar neišėjęs (priešinga kryptimi) už savęs. Veiksmą išreiškus sandara, galima atskirti asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - kurį asmuo pasirenka vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Tad esu betkas...
Pakeistos 166-173 eilutės iš
* Dievas iškyla už savęs, visakame, niekine veikla - prasmingumu
*
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla - pastovumu

*
Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla - betarpiškumu

* Dievas iškyla už savęs, niekame, niekine veikla -
tiesa
į:
* Dievas iškyla už savęs, visakame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - prasmingumu
* neturi išorinio konteksto
* tad Aš turiu išorinį kontekstą
*
Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu
* viską priima
* tad Tu ne viską priimi
* Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu
* neturi vidinės sandaros
* tad Kitas yra vidinė sandara
* Dievas iškyla už savęs, niekame, niekine veikla, nulybės atvaizdu -
tiesa
* būtina sąvoka
* tad ... yra nebūtina sąvoka
Pridėtos 192-193 eilutės:

Veiksmas +2 išsako nebūtinumą, tuo tarpu veiksmas +3 išsako būtinumą.
2013 sausio 16 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 165-172 eilutės:

* Dievas iškyla už savęs, visakame, niekine veikla - prasmingumu
*
* Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla - pastovumu

* Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla - betarpiškumu

* Dievas iškyla už savęs, niekame, niekine veikla - tiesa
2013 sausio 16 d., 11:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 180 eilutė iš:
Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0.
į:
Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0. Manau, tai išgyvename rūpėjimu, tikėjimu ir paklusimu.
2013 sausio 16 d., 11:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 179-180 eilutės:

Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0.
2013 sausio 16 d., 11:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 177-178 eilutės:

Veiksmas +1 išsako suprantančio Dievo požiūrį, kaip jis išeina už savęs. Veiksmas +2 išsako susigaudančio Dievo požiūrį, kaip jis iškyla ten kur jo nėra. Veiksmas +3 turėtų išsakyti suvokto Dievo požiūrį, kaip sutampa suvokiantis Dievas ir susivokiantis Dievas nes jie suvokia tą patį. Jis turėtų išsakyti kaip Dievo sąvoka mums tampa esminga, kaip įvairiai ja su Dievu bendraujame. Tokiu būdu trys veiksmai išsako šv.Trejybę, sąmoningą Dievo sąvokos išgyvenimą, jo paties įsisąmonijimą.
2013 sausio 15 d., 21:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 162 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama, išsakoma visuotine sandara ir būtent neigiamai. Tad Dievas iškylantis visakame yra sutapatinamas su viskuo, jo iškilimas yra apverčiamas Ši savybė atsiejama nuo Dievo, išverčiama ir išreiškiama, kaip visko savybė, jog Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą.
į:
Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, jo atsiradimas ten kur jo nebuvo, visakame. Prasmingumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama. Įsivaizduojama, kad Dievas jau yra atsiradęs iš už ten, bet mąstoma atvirkščiai, kad nėra kaip jo aprėpti, juk jo yra už ten, kas "ten" bebūtų. Dievo-nulybės atžvilgiu, tas "ten" tai Dievo "savastis", o visko-vienybės atžvilgiu, tas "ten" tai yra "išorinis kontekstas". Tad ši savybė išreiškiama, išverčiam visko savybe, jog Dievas (iškilęs visakame) neturi išorinio konteksto. Ir Viskas sulyginamas su šiuo Dievu, tad tai yra Visko savybė. Toliau, Dievas visakame yra atskiriamas nuo Dievo "iš už ten", kaip dar neišėjęs (priešinga kryptimi) už savęs. Veiksmą išreiškus sandara, galima atskirti asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - kurį asmuo pasirenka vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Tad esu betkas...
2013 sausio 15 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 160-162 eilutės iš
Dievas veikia, o ne-Dievas tą patį išsako sandara. Dievas yra vienų vienas, o ne-Dievas išsako, jog vienų vienumas (Viskas) yra Dievas. Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne-Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą.
į:
Dievas veikia išeidamas už savęs į save, iškildamas ten kur jo nėra. Ne-Dievas yra ta apimtis už Dievo, kurioje Dievo nebuvo, kurioje visgi Dievas iškyla. Užtat Dievo veiklą Ne-Dievas išsako sandara. Dievas žiūri pirmyn, o Ne-Dievas žiūri atgal. Dievas yra vienų vienas, o ne-Dievas išsako, jog vienų vienumas (Viskas) yra Dievas. Ne-Dievas tai yra, pirmiausiai, viskas.

Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama, išsakoma visuotine sandara ir būtent neigiamai. Tad Dievas iškylantis visakame yra sutapatinamas su viskuo, jo iškilimas yra apverčiamas Ši savybė atsiejama nuo Dievo, išverčiama ir išreiškiama, kaip visko savybė, jog
Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą.
2013 sausio 15 d., 18:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 154-157 eilutės iš
Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, kuri jokių prielaidų nedaro, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos. Dievas iškyla būtent niekine veikla, priklausomai nuo apimties: visakame, prasme; betkame, pastovumu; kažkame, betarpiškumu; niekame, tiesa. Jis iškyla atitinkamai, kaip Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla
. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties.
į:
Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, kuri jokių prielaidų nedaro, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos, kas jos nepaiso, kas yra dvasia. Dievas iškyla būtent niekine veikla, priklausomai nuo apimties: visakame, prasme; betkame, pastovumu; kažkame, betarpiškumu; niekame, tiesa. Jis iškyla atitinkamai, kaip Dievas, Aš, Tu, Kitas. Jis ja išeina už savęs ir atsiranda santvarkoje.

Aplamai, kiekvienoje santvarkoje galime bandyti įvardinti tai, kas neįvardinta. Pavyzdžiui, dirbant su skaičiais gali būti naudinga įvardinti nulį
, nors juo niekas ir neskaičuojama. Rašant arba perrašant savo mintis, galima įvardinti tuščią lapą kaip tuščią. Visada santvarkoje bus tai, kas neišsakyta. Kartais paklausiu savo mokinių, kiek yra 10+4? Ir kai jie atsako 14, tada pamokau, ne! 10+4 = 2 Ir jų paklausiu kodėl taip yra? Tada paaiškinu, jog turiu mintyje laikrodį, taip kad prie dešimtos valandos pridėjus keturias valandas gaunasi antra valanda. Aišku, jie šito negalėjo žinoti. Užtat šis pavyzdys pamoko jog mes niekad negalim viską išrašyti, kas žinotina, ir kad turim viltis, jog būsim suprasti, gal tik su laiku, bebendraujant.

'''Sandarų išgavimas veiksmu +2'''

Dievas veikia, o ne-Dievas tą patį išsako sandara. Dievas yra vienų vienas, o ne-Dievas išsako, jog vienų vienumas (Viskas) yra Dievas. Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne-Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą.
Pridėtos 165-166 eilutės:

Dievo veiklą, jo išėjimą už savęs į save, galima išreikšti jokiu požiūriu +0, vienu požiūriu +1, dviem požiūriais +2 ar trim požiūriais +3.
2013 sausio 15 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 144-146 eilutės iš
Aleksandras pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai statomi pagal brėžinius, architektams dažnai net nesusipažinus su numatyto pastato aplinka. Šitaip statyti spaudžia rinka, reikalaujanti ko daugiau erdvės ko pigesnia kaina, taip pat stumianti architektus pasireikšti ko išskirtiniau, nesiskaitant su tuo kas vietai iš tiesų būdinga. Ogi nuo seno

Tokiu būdu visos sandaros išsivysto iš Dievo veiksmo +2
.
į:
Aleksandras pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai statomi pagal smulkmeniškus brėžinius, architektams dažnai net nesusipažinus su numatyto pastato aplinka. Šitaip statyti spaudžia rinka, reikalaujanti ko daugiau erdvės ko pigesnia kaina, taip pat stumianti architektus pasireikšti ko išskirtiniau, nesiskaitant su tuo kas vietai iš tiesų būdinga. Ogi nuo seno pastatai yra statomi "pagal akį", laikantis nusistovėjusių gairių, pagal kurias statybos klausimai sprendžiami vietoje, vis atsižvelgiant į tai, kas jau padaryta, ir vis naujai vertinant santykį su aplinka, statybą tinkinant atitinkamai. Iš pradžių išsisprendžia svarbiausi klausimai, kaip antai, kur namas turėtų stovėti, kokie mastai labiausiai tiktų, kurioje pusėje turėtų būti įėjimas ir t.t. Bestatant sprendžiasi vis nauji klausimai, kaip išdėstyti kambarius, kur prakirsti langus, kad šviesa kristų iš dviejų pusių, jei tik įmanoma, ir aplamai, kaip patobulinti, kad būtų ko jaukiau, ko geriau gyventi. Kiekvieną klausimą išsprendžia gairė ("rule of thumb") kuri pritaikoma ne iš anksto, o vietoje, išjaučiant, koks sprendimas iš tiesų labiausiai tiktų, koks labiausiai paveiktų visumą, jos gyvumą, jos dvasią. Aleksandras moko kaip įžvelgti, išsakyti ir sąmoningai taikyti šių gairių rinkinius, "gairių kalbą" ("pattern language").

Kiekviena gairė, kiekvienas sprendimas, kiekvienas derinys suveda pasikartojančią veiklą su ją palaikančia sandara. Pavyzdžiui, jeigu indus plausiu tik vieną kartą, tai nelabai svarbu, kaip to imsiuosi. Tačiau jeigu tai darysiu kasdien, tada ši veikla išsauks ją palaikančią sandarą. Viršuj atsiras švarus vanduo, o nešvarus atsiras apačioj. Parankiui atsiras muilas ir vieta, kur padžiauti indus, gal ir prasikirs langas, kad būtų maloniau dirbti. Veikla iššaukia sandarą.

O sandara nukreipia veiklą. Vieną pusmetį nuomavau kambarėlį Visalia, Kalifornijos derlingajame slėnyje, pas vieną jaunuolį, Miguel. Mūsų namai buvo lyg ir pavojingesnėje miesto dalyje, tad virš priekinių durų buvo užsidėję geležines duris. Užtat prireikėjo trijų raktų pro jas įeiti. Ir kas atsitiko? Šoninės durys tapo priekinėmis durimis. Šalia jų statė gėlių vazonas, ten vis pašluodavo, išaugo tvora. O priekinės durys apaugo voratinkliais, pradėjo byrėti dažai ir tinkas, ir niekas nesirūpino. Tai pavyzdys, kaip sandara nukreipia veiklą, lemia gyvybę ir negyvybę.

Veiksmas +2 sieja veiklą ir sandarą.
2013 sausio 15 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 140-141 eilutės iš
'''Derinių kalba'''
į:
'''Gairių kalba'''
Pridėtos 144-145 eilutės:
Aleksandras pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai statomi pagal brėžinius, architektams dažnai net nesusipažinus su numatyto pastato aplinka. Šitaip statyti spaudžia rinka, reikalaujanti ko daugiau erdvės ko pigesnia kaina, taip pat stumianti architektus pasireikšti ko išskirtiniau, nesiskaitant su tuo kas vietai iš tiesų būdinga. Ogi nuo seno
Pakeista 152 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties.
į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties.
2013 sausio 15 d., 13:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 154-162 eilutės iš
į:
'''Trys veiksmai +1, +2, +3'''

Manau, visko išvedimas ir suvedimas išsakomas trejopai, trimis veiksmais: +1, +2, +3, trimis kalbomis, užtat neturėdami pagrindo manyti kitaip, galim tik pritarti, ar tiesiog nepaprieštarauti, jog jį išsako veiksmas +0, jokio požiūrio nepridedantis, kuris tad mums prieinamas tik vaizduotės išjungimu, ką ir reiškia paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas. Visai panašiai, vystant geros valios pratimus, visur sutampa trys patikrinimai, kuri tiesa kyla iš širdies, kuri iš pasaulio, užtat pripažįstame ketvirtą patikrinimą, patį gyvenimiškiausią, jog klysta (ar klydo) tas, kuris jaudinasi.

Veiksmai išsako, kiek požiūrių tenka pridėti vystant visumą, vadinas, kokiu skaičiumi požiūrių suvokiame ne-Dievą. Vienu požiūriu +1 įsivaizduojame, kaip sutveriamas pasaulis, kaip jisai praturtėja padalinimais, kaip Dievas vis išeina už savęs, tai Aš. Šiuo veiksmu išdėstomos visos prielaidos, tai pradžiamokslis.

Dviem požiūriais +2 įsivaizduojame, kaip susikalba Dievas ir ne-Dievas, tai Tu. Šiuo veiksmu apibrėžiamos visos sandaros ir kalbos.

Trimis požiūriais +3 turėtumėme įsivaizduoti, kaip sąmoningėjame besirūpindami Kitu, būdami vieni su juo. Tai turėtų būti Dievo iššaukimas bet kokiose sąlygose, kas yra šviesuolių bendrystės esmė. Pradedant bet kokia sąvoka, bet kokia veikla, tikiu, galime išvystyti Dievo reikšmę ir manau, būtinai ją išvysime, jei tik esame sąžiningi.
2013 sausio 15 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 134-135 eilutės:
'''Ne-Dievas'''
Pridėtos 140-147 eilutės:
'''Derinių kalba'''

Iš mūsų laikų mąstytojų, man asmeniškai svarbiausias yra architektas Kristupas Aleksandras (Christopher Alexander). Jo knyga "The Timeless Way of Building" (Amžinas statybos menas) man prilygsta Platono "Valstybei" ir Kanto "Grynojo proto kritikai", nusileidžia tik Jėzui Kristui ir jo "Pamokslui nuo kalno". Aleksandras klausia, Kodėl vieni pastatai yra gyvi, o kiti ne? Jam ypač rūpi, kodėl seni trobesiai, "mėgėjų" pastatyti, kaip taisyklė būna visai jaukūs, šilti, žmoniški, įkvėpiantys, tuo tarpu "profesionalų" suprojektuoti pastatai paprastai atšiaurūs, šalti, nežmoniški, slegiantys.

Tokiu būdu visos sandaros išsivysto iš Dievo veiksmo +2.

'''Niekinė veikla'''
Pridėtos 153-154 eilutės:
2013 sausio 15 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 130-132 eilutės iš
'''Žvilgsnis pirmyn ir atgal'''

Mąsčiau skirtumą tarp gyvenimo (Dievo ir gerumo vienumą) ir amžino gyvenimo (Dievo ir gerumo atskyrimą). Įsijaučiau, kuo šie požiūriai skiriasi, kokia jų esmė. Supratau, jog primesti Dievui gerumą, tuo pačiu, primesti gyvenimui teisingumą, tai labai varžytų, kokius reiškinius ir ypač skaudulius, nuoskaudas, skriaudas pripažįstame, kokius jų sprendimus, kartais visai netikėtus, atpažįstame. Toks požiūris ko toliau, to labiau mus varžytų, nieko naujo neatvertų, o tik esamą išrištų, kol galiausiai nebeliktų ką išrišti, liktų niekas, sulauktumėme pabaigos, vadinas, mirties. O amžinas gyvenimas, priešingai, atviras visoms neteisybėms, abejonėms, priekaištams, mus daro vis jautresniais, akylesniais, mus įtraukia ir į visako sprendimą, taip kad vis didėja iššūkiai, vis platėja akiračiai, ratai žmonių ir aplinkybių, kuriuos turėtumėme paveikti. Vis nusistumia galutinis įrodymas, kad Dievas yra iš tiesų geras, tačiau jisai ir jo gerumas gyvai, amžinai atsiskleidžia, vis įtraukiant ir mus, vis lavinant ir brandinant tiek mus, tiek patį Dievą, taip kad amžinai mokomės, ugdomės, gyvename jau čia ir dabar. Supratau, gyvenimas ir amžinas gyvenimas stebi tuos pačius reiškinius, tik iš skirtingų pusių. Įsivaizdavau, gyvenimas
į:
'''Žvilgsniai pirmyn ir atgal'''

Mąsčiau skirtumą tarp gyvenimo (Dievo ir gerumo vienumą) ir amžino gyvenimo (Dievo ir gerumo atskyrimą). Įsijaučiau, kuo šie požiūriai skiriasi, kokia jų esmė. Supratau, jog primesti Dievui gerumą, tuo pačiu, primesti gyvenimui teisingumą, tai labai varžytų, kokius reiškinius ir ypač skaudulius, nuoskaudas, skriaudas pripažįstame, kokius jų sprendimus, kartais visai netikėtus, atpažįstame. Toks požiūris ko toliau, to labiau mus varžytų, nieko naujo neatvertų, o tik esamą išrištų, kol galiausiai nebeliktų ką išrišti, liktų niekas, sulauktumėme pabaigos, vadinas, mirties. O amžinas gyvenimas, priešingai, atviras visoms neteisybėms, abejonėms, priekaištams, mus daro vis jautresniais, akylesniais, mus įtraukia ir į visako sprendimą, taip kad vis didėja iššūkiai, vis platėja akiračiai, ratai žmonių ir aplinkybių, kuriuos turėtumėme paveikti. Vis nusistumia galutinis įrodymas, kad Dievas yra iš tiesų geras, tačiau jisai ir jo gerumas gyvai, amžinai atsiskleidžia, vis įtraukiant ir mus, vis lavinant ir brandinant tiek mus, tiek patį Dievą, taip kad amžinai mokomės, ugdomės, gyvename jau čia ir dabar. Supratau, gyvenimas ir amžinas gyvenimas stebi tuos pačius reiškinius, tik iš skirtingų pusių. Įsivaizdavau, Dievas atsiskleidžia, ir kas žiūri jo požiūriu, tas regi amžiną gyvenimą be galo atsiskleidžiantį. O kas atsigręžtų, tas matytų tik baigtinį kelią kuriuo jau nueita, tas netrukus grįžtų prie ištakų, kur viskas ir išsibaigtų. Šis atbulas žvilgsnis man primena žmogaus požiūrį. Tad šiuos požiūrius, Dievo ir žmogaus, įsivaizduoju, kaip žiūrėjimą pirmyn ir atgal. Amžinas gyvenimas, tai žiūrėjimas pirmyn, kartu su Dievu, o gyvenimas, tai žiūrėjimas atgal, į Dievą, užtat į ištakas, tad ir į mirtį, juk toks požiūris išsiriša, išsibaigia. Šie du požiūriai tai yra, atitinkamai, klausimas (didėjantis laisvumas) ir atsakymas (mažėjantis laisvumas). Šias dvi kryptis išsako penkerybė: žiūrint atgal, kiekviena pasekmė turi savo priežastį, o žiūrint pirmyn, yra priežasčių, kurios savo pasekmių dar neturėjo.
2013 sausio 15 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 130-133 eilutės:
'''Žvilgsnis pirmyn ir atgal'''

Mąsčiau skirtumą tarp gyvenimo (Dievo ir gerumo vienumą) ir amžino gyvenimo (Dievo ir gerumo atskyrimą). Įsijaučiau, kuo šie požiūriai skiriasi, kokia jų esmė. Supratau, jog primesti Dievui gerumą, tuo pačiu, primesti gyvenimui teisingumą, tai labai varžytų, kokius reiškinius ir ypač skaudulius, nuoskaudas, skriaudas pripažįstame, kokius jų sprendimus, kartais visai netikėtus, atpažįstame. Toks požiūris ko toliau, to labiau mus varžytų, nieko naujo neatvertų, o tik esamą išrištų, kol galiausiai nebeliktų ką išrišti, liktų niekas, sulauktumėme pabaigos, vadinas, mirties. O amžinas gyvenimas, priešingai, atviras visoms neteisybėms, abejonėms, priekaištams, mus daro vis jautresniais, akylesniais, mus įtraukia ir į visako sprendimą, taip kad vis didėja iššūkiai, vis platėja akiračiai, ratai žmonių ir aplinkybių, kuriuos turėtumėme paveikti. Vis nusistumia galutinis įrodymas, kad Dievas yra iš tiesų geras, tačiau jisai ir jo gerumas gyvai, amžinai atsiskleidžia, vis įtraukiant ir mus, vis lavinant ir brandinant tiek mus, tiek patį Dievą, taip kad amžinai mokomės, ugdomės, gyvename jau čia ir dabar. Supratau, gyvenimas ir amžinas gyvenimas stebi tuos pačius reiškinius, tik iš skirtingų pusių. Įsivaizdavau, gyvenimas
Pakeistos 140-142 eilutės iš
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ... tokiu būdu išskiriamas asmuo .... ir Dievas naujai randamas jame...
į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties.

Tačiau ... tokiu būdu išskiriamas asmuo .... ir Dievas naujai randamas jame...
2013 sausio 14 d., 21:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 136 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ...
į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ... tokiu būdu išskiriamas asmuo .... ir Dievas naujai randamas jame...
2013 sausio 14 d., 20:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 136 eilutė iš:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa.
į:
Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa. Užtat jau tvirtinama, kad Dievas neturi išorinio konteksto. Bet ši išraiška skiria asmenį - Dieva sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - taip išreiškiant asmens pasirinkimą Dievo vietoj savęs. Tačiau ...
2013 sausio 14 d., 20:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 135-136 eilutės:

Dievo požiūriu, Dievas santvarkoje iškyla niekine veikla. Tuo tarpu, ne Dievo požiūriu, ta niekinė veikla išreiškiama visuotine sandara, kurią ji paneigia. Tad Dievo prasmingumas, neaprėpiamumas atsiejamas nuo Dievo ir išreiškiamas sandaros, visko savybe, jog jisai neturi išorinio konteksto, taip kad Viskas ir Dievas sutampa.
2013 sausio 14 d., 20:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 132-134 eilutės iš
Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) išsako Dievo požiūrį, o apimtys (Viskas, Betkas, Kažkas, Niekas) atitinkamai išsako ne-Dievo požiūrį. Juos sieja sandaros (Viskas, Visaregis, Santvarkos, Sandaros). Apimtyse Dievo nėra, bet jis iškyla, užtat apimtys skiria Dievą esantį pirm ir už santvarkos ir Dievą po santvarkos, viduj jos.

Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos
.
į:
Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) išsako Dievo požiūrį, o apimtys (Viskas, Betkas, Kažkas, Niekas) atitinkamai išsako ne-Dievo požiūrį. Juos sieja sandaros (Viskas, Visaregis, Santvarkos, Sandaros). Apimtyse Dievo nėra, bet jis iškyla, užtat apimtys skiria Dievą esantį pirm ir už santvarkos ir Dievą po santvarkos, viduj jos. Apimtis tad yra Dievo neigimas, taip kad Laisvumas yra Dievo teigimas. Užtat visi atvaizdai arba teigia, arba neigia Dievą.

Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, kuri jokių prielaidų nedaro, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos. Dievas iškyla būtent niekine veikla, priklausomai nuo apimties: visakame, prasme; betkame, pastovumu; kažkame, betarpiškumu; niekame, tiesa. Jis iškyla atitinkamai, kaip Dievas, Aš, Tu, Kitas
.
2013 sausio 14 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 133-134 eilutės:

Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos.
2013 sausio 14 d., 19:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 131-132 eilutės:

Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) išsako Dievo požiūrį, o apimtys (Viskas, Betkas, Kažkas, Niekas) atitinkamai išsako ne-Dievo požiūrį. Juos sieja sandaros (Viskas, Visaregis, Santvarkos, Sandaros). Apimtyse Dievo nėra, bet jis iškyla, užtat apimtys skiria Dievą esantį pirm ir už santvarkos ir Dievą po santvarkos, viduj jos.
2013 sausio 14 d., 18:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 129-130 eilutės:

Dievo būtinumas reiškiasi esmine jo savybe, kad Dievas yra vienų vienas. Vadinas, be Dievo nieko kito nėra. Norint ištirti, ar Dievas tikrai būtinas, tenka paneigti jo būtinumą, prileisti, kad jisai nebūtinas. O tai įmanoma tiktai viską apverčiant aukštyn kojom ir tvirtinant jog vienų vienumas yra Dievas. Taip tvirtina Dievo savastis, jo sandara, būtent viskas. Šia prasme, Viskas yra ne-Dievas.
2013 sausio 13 d., 21:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 346 eilutė iš:
į:
* How is inversion and framing related to duality?
Ištrintos 454-455 eilutės:

* How is inversion and framing related to duality?
2013 sausio 13 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 449-452 eilutės:

* tad įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, tai bene bendras dėsnis, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą, kaip tokiu būdu siejami Dievas, meilė ir paskiro žmogaus kertinė vertybė?

* (Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui.
2013 sausio 13 d., 20:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 440-441 eilutės:
** Kaip meilė vienija keturis troškimus? meilę viskam, betkam, kažkam, niekam?
** Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?
Pakeistos 449-452 eilutės iš
* Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu?

* What is the FourfoldDivergence of Love
?
į:
* Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?
Ištrintos 451-454 eilutės:
* Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas
* Kaip meilė susijusi su Dievo įsakymu?

* Meilė sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam.
2013 sausio 12 d., 20:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 441 eilutė iš:
** 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus. Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
į:
** 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
Ištrintos 450-451 eilutės:
* Dievo vienybė - 4 lygmenys
* Gyvybės palaikymas - 6 tarpai
2013 sausio 12 d., 19:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 435 eilutė iš:
* Kas yra meilė? Gyvybės palaikymas.
į:
* Kas yra meilė? Gyvybės palaikymas. Dievo sandaros atvaizdų vieningumas. Kaip tai susiję?
Pakeistos 438-445 eilutės iš
* Kaip mylėti? Kaip kiekvieną mylėti? Nuoširdžiai bendraujant. Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą. 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus. Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
į:
** Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
** Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
* Kaip mylėti? Kaip kiekvieną mylėti?
** 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
. Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
** Nuoširdžiai bendraujant.
** Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* Kaip meile esame viena? Mylėdami ir priimdami meilę. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius. Įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai.
** Kokia neribota meilė (mylėti Dievą, priešą) ir ribota meilė (mylėti artimą)?
Pakeistos 447-448 eilutės iš
* How do Love and Understanding relate (via empathy for views)? Given love as the unity of the representations of God, in what sense is love the support of life?
* What is the role of Love and how is it related to Truth and Understanding?
į:
* Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu?
Pakeistos 450-456 eilutės iš
* What is the role of being loved and of loving?
* What is the relationship between Coinciding and Love?
* What is the role of Love as coinciding of views?
* What is limited love (LoveYourNeighborAsYourself) and unlimited love (LoveGod)?
* What is the relationship between love and separateness?
* Kaip esame viena meile?
į:
Pakeistos 458-463 eilutės iš
* Kaip meile esame viena?
* esame viena mylėdami
* esame viena priimdami meilę
* mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį
* mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius
* įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai
į:
2013 sausio 12 d., 19:42 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 346 eilutė:
Ištrinta 348 eilutė:
Pridėtos 435-439 eilutės:
* Kas yra meilė? Gyvybės palaikymas.
** Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
** Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
* Kaip mylėti? Kaip kiekvieną mylėti? Nuoširdžiai bendraujant. Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą. 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus. Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
* Kaip įžiebti meilę?
Ištrintos 447-455 eilutės:
* Kaip mylėti?
* Kaip kiekvieną mylėti?
* Nuoširdžiai bendraujant
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
* išryškinant brandą 4 lygmenyse
* Kaip įžiebti meilę?
* Kaip meilė palaiko amžiną gyvenimą?
Pakeistos 449-450 eilutės iš
* Kaip meilė palaiko amžiną brandą?
* Kas yra meilė?
į:
Pakeista 455 eilutė iš:
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
į:
2013 sausio 12 d., 19:37 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 329 eilutė:
Pakeista 339 eilutė iš:
* Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
į:
* Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą. Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
Ištrintos 376-378 eilutės:

* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
2013 sausio 12 d., 19:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
Pakeista 257 eilutė iš:
** Kurios sąvokos pačios svarbiausios?
į:
** Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
Pakeista 340 eilutė iš:
* Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)?
į:
* Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
Pridėtos 363-364 eilutės:
** Kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
** vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga
Pakeistos 370-373 eilutės iš
* The AlgebraOfDistinguishability, of equality and nonequality, is what allows us to fix what is defined. How can we ground Definition in an AlgebraOfDistinguishability? What Definitions result? Are Equality and Distinguishability two different outlooks simply separated by Not, but otherwise inversions?
* Note that the definition of equality keeps changing, keeps getting reinterpreted, as we consider anew what it means for the one who has gone beyond to be with the one who has not. What does this mean for understanding, how
does it arise from definition?
į:
* Kaip mes galime rinktis? Kaip keičiasi vienumas?
** The AlgebraOfDistinguishability, of equality and nonequality,
is what allows us to fix what is defined. How can we ground Definition in an AlgebraOfDistinguishability? What Definitions result? Are Equality and Distinguishability two different outlooks simply separated by Not, but otherwise inversions?
** Note that the definition of equality keeps changing, keeps getting reinterpreted, as we consider anew what it means for the one who has gone beyond to be with the one who has not. What
does this mean for understanding, how does it arise from definition?
** Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
** Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
Pakeistos 378-380 eilutės iš
* Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
* Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
į:
Pakeistos 380-383 eilutės iš
* Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
* vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga
* We can't understand all, but God can, thus how do we accept God's understanding?
į:
Pridėta 394 eilutė:
* Mes kažkuria prasme negalime suvokti visko, o Dievas gali, tad kaip mes priimame Dievo suvokimą?
2013 sausio 12 d., 19:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 324 eilutė:
* Ką požiūriai reiškia žmogui ir Dievui ir kaip jomis dalyvauja?
Pakeistos 330-331 eilutės iš
'''Žvilgsnių algebra'''
į:
'''Požiūrių sutapimas - Žvilgsnių algebra'''
Pakeista 334 eilutė iš:
* Kaip vienas požiūris priima kitą požiūrį?
į:
* Kaip vienas požiūrį priima kitą požiūrį? Ar tai susiję su veiksmu +1? Kaip žmogus pažįsta, supranta, priima Dievo požiūrį? Kaip priimti kitą asmenį ar žodį?
Pridėtos 337-342 eilutės:
* Kaip požiūris susijęs su nuostata (position)? su sąlygom, aplinkybėm, kontekstu?
* Kaip sutampa požiūriai?
* Kaip esame viena požiūriais?
* Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)?
* Kaip kiekvieną pasiekti? būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones?
* Su kieno požiūriu ir nuostata siejami Dievas ir santvarka?
Pakeistos 347-363 eilutės iš
* Su kieno požiūriu ir nuostata siejami Dievas ir santvarka?
* Kaip požiūriai išreiškia paklydusio vaiko požiūrį?

* What is the perspective latent in the questions about knowledge (in the section on facts) and how is it shifting from question to question?


'''Požiūrių sutapimas - Žvilgsnių algebra'''

* Kaip sutampa požiūriai?
* Kaip vienas požiūrį priima kitą požiūrį? Ar tai susiję su veiksmu +1? Kaip žmogus priima Dievo požiūrį? Kaip priimti kitą asmenį ar žodį?
* Kaip požiūris susijęs su nuostata (position)? su sąlygom, aplinkybėm, kontekstu?
* Kaip esame viena požiūriais?
* Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku?
* Kaip Dievo ir žmogaus skirtingi požiūriai gali sutapti? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)?
* Kaip kiekvieną pasiekti? būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones?
į:
Ištrintos 349-351 eilutės:

* Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja?
* Kaip žmogaus požiūriu pažįstame, suprantame, prisiimame Dievo požiūrį?
2013 sausio 12 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 321 eilutė iš:
* Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos. * Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
į:
* Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos. Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
Ištrinta 344 eilutė:
Pakeistos 350-351 eilutės iš
* Kaip esame viena požiūriais? susiveda pasiklydusiu vaiku?
į:
* Kaip esame viena požiūriais?
* Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai
pasiklydusiu vaiku?
Pakeista 358 eilutė iš:
* Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja? Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku?
į:
* Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja?
2013 sausio 12 d., 18:27 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 269 eilutė:
Pridėta 325 eilutė:
* Kur sąlygose mano ir kitų požiūriai?
Pakeistos 327-328 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp vaizdo (požiūrio) ir atvaizdo?
Pakeistos 338-341 eilutės iš
* Whose relationships with System and with God are given by Perspective and Position?
* How is a perspective related to a position
? to a context? to the chain in the LostChild metaphor?
* How do Life and EternalLife relate the single perspective and the double perspective?
į:
* Kaip gyvenimas ir amžinas gyvenimas sieja viengubą ir dvigubą požiūrį?
* Su kieno požiūriu ir nuostata siejami Dievas ir santvarka
?
* Kaip požiūriai išreiškia paklydusio vaiko požiūrį?
Pakeistos 344-347 eilutės iš
* Kur sąlygose mano ir kitų požiūriai?

'''Požiūrių sutapimas
'''
į:

'''Požiūrių sutapimas - Žvilgsnių algebra
'''
Pakeistos 349-350 eilutės iš
* Kaip vienas požiūrį priima kitą požiūrį? Ar tai susiję su veiksmu +1? Kaip priimti kitą asmenį ar žodį?
į:
* Kaip vienas požiūrį priima kitą požiūrį? Ar tai susiję su veiksmu +1? Kaip žmogus priima Dievo požiūrį? Kaip priimti kitą asmenį ar žodį?
* Kaip požiūris susijęs su nuostata (position)? su sąlygom, aplinkybėm, kontekstu
?
Pakeista 352 eilutė iš:
* Kaip Dievo ir žmogaus skirtingi požiūriai gali sutapti?
į:
* Kaip Dievo ir žmogaus skirtingi požiūriai gali sutapti? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)?
Pakeistos 360-363 eilutės iš
* Kaip priimti Dievo požiūrį?
* What does it mean for God's and human's perspectives to coincide?
* Why is it that God and human's perspectives coincide in GoodUnderstanding?
* Koks ryšys tarp vaizdo (požiūrio) ir atvaizdo?
į:
2013 sausio 12 d., 18:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 322-324 eilutės iš
* Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
* Ką reiškia pažvelgti, turėti požiūrį? Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?
į:
* Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos. * Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
* Ką reiškia pažvelgti, turėti, priimti požiūrį
? Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?
* Kokie yra Dievo, mano, Kito, santvarkos, žmogaus požiūriai? Koks yra nepriklausomas poreikis? pirminis (default) poreikis? ir kaip jie iškyla?
* Kaip mūsų požiūriai veikiami?
* Kaip požiūriai reiškiasi sandarose? (vienas, du, trys požiūriai)
Pridėta 331 eilutė:
* Kaip vienas požiūris priima kitą požiūrį?
Ištrinta 337 eilutė:
* Understand an AlgebraOfViews as the foundation for the unfolding of all structure: Absolute, Relative, Shared, Subordinate perspectives. Where possible, make use of CategoryTheory.
Ištrinta 340 eilutė:
* What are the perspectives of the Other and of the System?
Pakeistos 342-354 eilutės iš
* What is an independent perspective as compared with the default perspective and how does it arise and unfold?
* How does one perspective variously take up another perspective? (see Operation +1)
* How can the two points of view of God and human be one and the same?
* How to think of the Representations in a unified way?
* How can there be unity of representations?
* What is the role of equating unity with the original? (for example, love with God)? How is this human, cyclic, threesome-creating?
* Kaip mūsų požiūriai veikiami?
* Kaip požiūriais ir susijusiomis sąvokomis išsakyti išsiaiškinimų vidinę sandarą?
* Tikiu išaiškinti tris kalbas. Kaip jas išsakyti požiūriais?
* Kaip kiekvieną pasiekti, manau, būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones.
* Koks yra mano ir kitų požiūris?
* Kaip priimti bet kokį požiūrį?
* Priimti kitą. Priimti žodį.
į:
Pakeistos 344-354 eilutės iš
* Kaip esame viena požiūriais?
* Kaip sutampa požiūriai?
* Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
* Kategorijų mokslu grįsti požiūrių algebrą
* Ką reiškia priimti požiūrį
?
* Kaip viską išreikšti požiūriais?
* Požiūriais noriu naujai išsakyti savo filosofiją, [[http://www.worknets.org/wiki.pl?LivingByTruth/Summary | jos santrauką]].
* Požiūrių sutapimo klausimu permąstyti viską.
* Kaip požiūrius išreikšti matematika, kategorijų teorija?
* Kas yra požiūris ir koks yra Dievo požiūris? bei žmogaus požiūris? ir jų susivedimas pasiklydusiu vaiku?
* Kaip žmogaus požiūriu taipogi suvokti visas sandaras?
Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja? Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku?
į:
'''Požiūrių sutapimas'''

*
Kaip sutampa požiūriai?
*
Kaip vienas požiūrį priima kitą požiūrį? Ar tai susiję su veiksmu +1? Kaip priimti kitą asmenį ar žodį?
* Kaip esame viena požiūriais? susiveda pasiklydusiu vaiku?
* Kaip Dievo ir žmogaus skirtingi požiūriai gali sutapti?
* Kaip kiekvieną pasiekti? būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones?


* Kaip žmogaus požiūriais išreikšti viską? Dievo ir žmogaus požiūriais, jų sutapimu? kaip išsakyti tris kalbas, išsiaiškinimų vidinę sandarą?

*
Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja? Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku?
Ištrinta 358 eilutė:
* Koks yra Dievo požiūris?
Pakeistos 361-362 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp vaizdo (požiūrio) ir atvaizdo?
Pridėtos 374-376 eilutės:
* How to think of the Representations in a unified way?
* How can there be unity of representations?
* What is the role of equating unity with the original? (for example, love with God)? How is this human, cyclic, threesome-creating?
2013 sausio 12 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 322-324 eilutės iš
* Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)?
* Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?
į:
* Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
* Ką reiškia pažvelgti, turėti požiūrį?
Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?
Ištrintos 355-356 eilutės:
* Kas yra požiūris? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
* Kaip apibrėžti požiūrį ir jo priėmimą?
Pakeistos 362-364 eilutės iš
'''Kaip požiūrius išreikšti matematika?'''
* Gali būti naudinga atsiremti į matematiką, pavyzdžiui, [[KategorijųTeorija | kategorijų teoriją]].
* Kas yra požiūris ir koks yra Dievo požiūris? bei žmogaus požiūris? ir jų susivedimas pasiklydusiu vaiku? Išsakyti kategorijų teorija.
į:
* Kaip požiūrius išreikšti matematika, kategorijų teorija?
* Kas yra požiūris ir koks yra Dievo požiūris? bei žmogaus požiūris? ir jų susivedimas pasiklydusiu vaiku?
Ištrintos 367-369 eilutės:

'''Požiūrio imtis'''
2013 sausio 12 d., 17:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 269-271 eilutės iš
**
į:
Pakeistos 322-328 eilutės iš
* What is View?
* How to compose views
?
* How to compose Perspectives?
* What is a limited view? an unlimted view
?
* How do views preserve Understanding? in the CategoryTheory sense.
* How does view preserve truth? What is the Structure that is being preserved?
* Does view map understanding to understanding
? Then why is understanding a map of view to view?
į:
* Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)?
* Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?

'''Žvilgsnių algebra'''

Suvokti žvilgsnių algebrą kaip pagrindą visų sandarų atsiskleidimui: Besąlygiškų, sąlygiškų, bendrų ir pavaldžių požiūrių. Kiek įmanoma, remtis kategorijų teorija.
* Kaip sudurti vieną požiūrį ir kitą požiūrį
?
* Kaip sudurti vieną žvilgsnį į kitą žvilgsnį?
* Kaip žvilgsniai išsaugoja suvokimą
?
* Kaip žvilgsniai išsaugoja tiesą? kurią sandarą išsaugoja?
* Ar žvilgsniai suvokimui priskiria suvokimą? Ar suvokimas žvilgsniui priskiria žvilgsnį?
2013 sausio 12 d., 16:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 249-252 eilutės:
[++Visuma++]

* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
Pridėta 258 eilutė:
** Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
Pakeista 260 eilutė iš:
** Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais?
į:
** Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
Pridėta 265 eilutė:
** Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
Pakeistos 268-277 eilutės iš

[++Visuma++]

* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
* Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
* We can't understand all, but God can, thus how do we accept God's understanding?
* Account for all concepts that bear on the Overview.
* Į visumą įtraukti mano, gvildentojo, požiūrį.
į:
** Kaip susiję tai, kad Dievas nebūtinai geras? Mūsų požiūriui akivaizdūs netobulumai, neteisybės yra Dievo būtinumo užtaisas.
**
Pridėta 398 eilutė:
* We can't understand all, but God can, thus how do we accept God's understanding?
2013 sausio 12 d., 16:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 248-262 eilutės:

[++Esminiai klausimai++]

Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
* Dievo nebūtinumo
** Kurios sąvokos pačios svarbiausios?
** Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
** Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais?
** Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
** Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
** Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
** Kaip įvairiai suvokti 6+4?
* Dievo būtinumo
** Kaip Dievas vėlei iškyla?
2013 sausio 12 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 360-368 eilutės iš
* Kaip apibrėžti vienumą?
* Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?
* Suvokti kame žmogus yra viena ir neviena.
* Atrinkti matematikos uždavinius, žaidimus
* Kaupti pavyzdžius
, uždavinius, duomenis. Pavaizduoti plakatu.
* Keturiais lygmenimis: Dievo valia
, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.
* Kaip vienybė mus vienija
? (Meilė, valia, tobulumas, Dievo valia)
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra
, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais
požiūriais.
į:
* Kaip apibrėžti vienumą? Kaip tai susiję su asmenimis? Kaip esame viena ar neviena? sutampame su Dievu ir kitais? Kaip mums būti viena? Kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Koks mano, tarpininko, vaidmuo, kad Dievas ir visi būtumėme viena?
** Esame viena Kitu. Kitas yra vieningumo lygmens asmuo. (Esame dvasia Dievu, sandara Manimi, atvaizdas Tavimi, vieningumas Kitu). Kaip susivienijame Kitu?
** Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais
požiūriais.
** Esame viena Dievo sūnumi jungiančiu tobulumą ir tapatumą, teigiamą ir neigiamą įsakymą.
** Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas. Keturiais lygmenimis: Dievo valia, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.
** Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
** Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?
** Kaip vienybė mus vienija? (Meilė, valia, tobulumas, Dievo valia)
** Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
Pakeistos 370-371 eilutės iš
* Kodėl nebendrauja su Dievu.
į:
** Kodėl nebendrauja su Dievu.
Pakeistos 374-384 eilutės iš
* Kaip esame viena asmenimi?
* Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais?
* Kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais?
* Koks mano, tarpininko, vaidmuo, kad Dievas ir visi būtumėme viena?
* Kaip esame viena kitu? Nes Kitas yra vieningumo lygmens asmuo. (Esame dvasia Dievu, sandara Manimi, atvaizdas Tavimi, vieningumas Kitu).
* Ką reiškia būti [[viena]]?
* Kaip esame viena?
* Kaip mums būti viena?
* Kas mums trukdo būti viena?
* Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas
* Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
į:
Ištrinta 380 eilutė:
* Kaip esame viena? Kaip sutampame su Dievu? Kaip susivienijame Kitu?
Ištrinta 486 eilutė:
Pakeistos 578-586 eilutės iš
'''Aklavietės'''

* Kas yra aklavietės? (pavojingos mintys, branda pristabdantys klystkeliais - susiję su Dievo būtinumu, taip pat su dvylika klausimų)
* Kaip išsisukame iš aklaviečių? - Pristatyti brandą pristabdančias aklavietes - klystkelius - ir kaip jas išvengti. Rinktis žiūrėti pro asmens akis, vietoj kad į asmenį.
* Ar antrinės sandaros išsako aklavietes? Kaip aklavietės įveikiamos: padalinimais požiūriai derinami; atvaizdais požiūrių atsisakoma; aplinkybėmis požiūriai priimami; kalbomis požiūriai išgyvenami, atjaučiami, apibendrinami.
* Kaip suvokimas (jog Dievas nebūtinai geras) mums suteikia laisvės, išsprendžia aklavietes, kaip tampame viena? Kaip vienas kitą palaikome ar smukdome?
* Kaip atsiranda aklavietės? Neįveikiami klausimai? Ir kaip jos įveikiamos? išsiaiškinimais? - Aklavietės susijusios su pilka riba, su upe, su primetimu, kad Dievas būtinai geras. Aklavietę įvaldome įtvirtindami ribą, ją priimdami kaip aplinką, kurioje įmanoma veikla, gyvybingumas
* Aklavietės, suvokimai: Dievas būtinas: Dievo valios vykdymas (Niekas)
į:
* Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
* geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
* išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
* amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu
Pakeistos 610-615 eilutės iš
* Kaip pavaizduoti visaregį?

* Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
* geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
* išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
* amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu
į:
* Kaip pavaizduoti visaregį?
2013 sausio 12 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 390-393 eilutės iš
į:
* Kaip esame viena? Kaip sutampame su Dievu? Kaip susivienijame Kitu?
* Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
* vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga
Pakeistos 425-428 eilutės iš
į:
* Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
* Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa?
* Kaip susivienijame Kitu? Dievas - gyventi Mumis. Dievas Mumis - gyventi Kitu.
Pakeistos 485-486 eilutės iš
* vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga
į:
* (Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui.
Pakeistos 518-519 eilutės iš
į:
* Kaip atvaizdai 4+2 reiškiasi 3+3, pavyzdžiui, laipsnynu arba septynerybe?
Pakeistos 558-560 eilutės iš
į:
* Kaip savanoriškai įsijungiame į Dievą? į jo augimą? ir tuomi vykdome Dievo valią?
* Kaip vykdome Dievo valią?
Ištrintos 626-646 eilutės:



Kaip savanoriškai įsijungiame į Dievą? į jo augimą? ir tuomi vykdome Dievo valią?
Kaip vykdome Dievo valią?
Kaip esame viena? Kaip sutampame su Dievu? Kaip susivienijame Kitu?

Kaip mūsų vertybės sutampa meile?
Kaip širdingai bendrauti?
* Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
* Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
* Ar Dievas pakenčia bendrystę? (Taip ir ne) Dievo valia, į kurią viskas susiveda, yra kad Dievas augtų, bręstų, tad leistų bendrystę, bendrakūrybą, bet užtat viskas išplaukia iš vieno Dievo, nes jisai yra Dievas, jo valia už viską atsako.
* Kaip puoselėjame visuomenę, šviesuolių, amžino gyvenimo bendrystę? Ko reikia, kad ji vystytųsi?
* Kaip tarnaujame vienas kitam?



* Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa?
* Kaip susivienijame Kitu? Dievas - gyventi Mumis. Dievas Mumis - gyventi Kitu.
* Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena?
Pakeistos 630-632 eilutės iš
* amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu

* (Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui.
į:
* amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu
2013 sausio 12 d., 14:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 300-305 eilutės:
Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
* 4 x 2 amžinojo gyvenimo požiūriai: gėrio kryptys
* 6 (4+2) gyvenimo požiūriai: pasirinkimai (susiveda į valią) laipsnynas?
* 2 Žmogaus požiūriai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas (sutapimai)
* 4 Dievo požiūriai: asmenys (troškimai) nieko, kažko, betko, visko.
Pakeistos 418-422 eilutės iš
į:
* Kaip iš Dievo pusės išsivysto Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas)? Kaip mes iškylame iš Dievo raidos?
* Kaip iš Kito pusės tai reiškiasi Lygtis: Gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas, tai jo suvokimas, kad Dievas ir gerumas yra atskiri?
* Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas?
* Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena?
Pridėtos 552-556 eilutės:
Kaip vykdome Dievo valią?
* Sandaros: Dievas nebūtinas (Viskas)
* Išsiaiškinimai (Betkas)
* Klausimai (Kažkas)
Pakeistos 573-574 eilutės iš
į:
* Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis?
Pakeistos 619-633 eilutės iš
---------------






Iššūkis mums

* Kaip iš Dievo pusės išsivysto Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas)? Kaip mes iškylame iš Dievo raidos?
* Kaip iš Kito pusės tai reiškiasi Lygtis: Gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas, tai jo suvokimas, kad Dievas ir gerumas yra atskiri?

Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas?
Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis?
į:
Pakeista 624 eilutė iš:
Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena?
į:
Pakeistos 627-663 eilutės iš
Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
Ar Dievas pakenčia bendrystę? (Taip ir ne) Dievo valia, į kurią viskas susiveda, yra kad Dievas augtų, bręstų, tad leistų bendrystę, bendrakūrybą, bet užtat viskas išplaukia iš vieno Dievo, nes jisai yra Dievas, jo valia už viską atsako.
Kaip puoselėjame visuomenę, šviesuolių, amžino gyvenimo bendrystę? Ko reikia, kad ji vystytųsi?
Kaip tarnaujame vienas kitam?

Kaip vykdome Dievo valią?
Sandaros: Dievas nebūtinas (Viskas)
Išsiaiškinimai (Betkas)

Klausimai (Kažkas)


Kaip
Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas? Štai įvairiai išgyvenami ryšiai tarp Dievo ir galimo Dievo, tad įvairiai išgyvenama Dievo branda.
Kito Dievas: Amžinas Gyvenimas (paklusimui Dievas) tad gyvenam atsakymu
Tavo Dievas: Gyvenimas (tikėjimui Dievas) tad gyvenam rūpėjimu
Mano Dievas: Gerumas (rūpėjimui
Dievas) tad gyvenam tikėjimu
Dievo Dievas: Dievas (atsakymui Dievas
- nešališka, nuoširdi tiesa) tad gyvenam paklusimu

Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa?

Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
4 x 2 amžinojo gyvenimo požiūriai: gėrio kryptys
6 (4+2) gyvenimo požiūriai: pasirinkimai (susiveda į valią) laipsnynas?
2 Žmogaus požiūriai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas (sutapimai)
4 Dievo požiūriai: asmenys (troškimai) nieko, kažko, betko, visko.

Kaip susivienijame Kitu?
Dievas - gyventi Mumis
Dievas Mumis - gyventi Kitu

Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena?
Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu

(Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui.
į:
* Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
* Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
* Ar Dievas pakenčia bendrystę? (Taip ir ne) Dievo valia, į kurią viskas susiveda, yra kad Dievas augtų, bręstų, tad leistų bendrystę, bendrakūrybą, bet užtat viskas išplaukia iš vieno Dievo, nes jisai yra Dievas, jo valia už viską atsako.
* Kaip puoselėjame visuomenę, šviesuolių, amžino gyvenimo bendrystę? Ko reikia, kad ji vystytųsi?
* Kaip tarnaujame vienas kitam?



* Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa?

* Kaip susivienijame Kitu? Dievas - gyventi Mumis. Dievas Mumis - gyventi Kitu.
* Kaip atjaučiame asmenis?
ir tuo esame viena?

*
Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
* geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
* išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
* amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu

*
(Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui.
2013 sausio 12 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 292-299 eilutės iš
į:
* Koks yra Dievo Dievas? Būtinasis Dievas, iškylantis iš Dievo nebūtinumo.
* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku?
* Dievo klausimas Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? (Būtinas ir nebūtinas)
* Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas.
* Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja
* jisai atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.
* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti? (Meile) Per nieką, kažką, betką, viską. Per nė vieno, kažkurį, betkurį, visus. Tai yra išvertimas asmenų. Tai yra kaip sandaros supranta asmenis. Jūs bendraujate su: sandaromis (Kitu); asmeniu už sandarų (Tu); sandara už asmenų (Manimi); asmenimis (Dievu).
Pakeistos 411-412 eilutės iš
į:
* Kaip asmenys (Dievas) susiję su apimtimis (viskuo)?
Ištrinta 563 eilutė:
Pakeistos 566-567 eilutės iš
* Kas yra aklavietės? (Užmiršau, ar susiję su pavojingomis mintimis?)
* Kaip atsiranda aklavietės? Neįveikiami klausimai? Ir kaip aklavietės įveikiamos? išsiaiškinimais
?
į:
* Kas yra aklavietės? (pavojingos mintys, branda pristabdantys klystkeliais - susiję su Dievo būtinumu, taip pat su dvylika klausimų)
* Kaip išsisukame iš aklaviečių
? - Pristatyti brandą pristabdančias aklavietes - klystkelius - ir kaip jas išvengti. Rinktis žiūrėti pro asmens akis, vietoj kad į asmenį.
Pakeistos 571-572 eilutės iš
į:
* Aklavietės, suvokimai: Dievas būtinas: Dievo valios vykdymas (Niekas)
Pakeistos 605-621 eilutės iš
Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku?



Suvedimai

Iššūkis Dievui

Dievo klausimas Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? (Būtinas ir nebūtinas)
Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas.
Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja
jisai atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.

* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kaip asmenys (Dievas) susiję su apimtimis (viskuo)?
* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti? (Meile) Per nieką, kažką, betką, viską. Per nė vieno, kažkurį, betkurį, visus. Tai yra išvertimas asmenų. Tai yra kaip sandaros supranta asmenis. Jūs bendraujate su: sandaromis (Kitu); asmeniu už sandarų (Tu); sandara už asmenų (Manimi); asmenimis (Dievu).
į:


Pakeista 617 eilutė iš:
Kaip išsisukame iš aklaviečių? - Pristatyti brandą pristabdančias aklavietes - klystkelius - ir kaip jas išvengti. Rinktis žiūrėti pro asmens akis, vietoj kad į asmenį.
į:
Pakeista 634 eilutė iš:
Aklavietės, suvokimai: Dievas būtinas: Dievo valios vykdymas (Niekas)
į:
2013 sausio 12 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 289-292 eilutės iš
į:
* Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam?
* Koks Dievas yra?
* Pirmapradis Dievas yra strimagalvis
Pakeistos 532-533 eilutės iš
į:
* Išsūkis Dievui - Dievo nebūtinumas; iššūkis mums - Dievo būtinumas.
Ištrintos 556-557 eilutės:
Pridėtos 595-596 eilutės:
---------------
Pakeistos 599-600 eilutės iš
Kaip suvokimas (jog Dievas nebūtinai geras) mums suteikia laisvės, išsprendžia aklavietes, kaip tampame viena? Kaip vienas kitą palaikome ar smukdome?
į:
Ištrintos 604-606 eilutės:
Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam?
Koks Dievas yra?
Pirmapradis Dievas yra strimagalvis
2013 sausio 12 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 164 eilutė iš:
Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris).
į:
Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.
2013 sausio 12 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 164-165 eilutės:
Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris).
Pakeistos 370-374 eilutės iš
į:
* Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
* Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
Pakeistos 400-401 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?
Ištrintos 546-547 eilutės:
Pakeistos 552-555 eilutės iš
* Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?
į:
Pridėta 557 eilutė:
* Kas yra aklavietės? (Užmiršau, ar susiję su pavojingomis mintimis?)
Ištrintos 579-585 eilutės:
'''Tampame viena'''

* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
* Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
* Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
Pakeistos 592-663 eilutės iš
[+Išsakymas+]
į:
Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku?

Kaip suvokimas (jog Dievas nebūtinai geras) mums suteikia laisvės, išsprendžia aklavietes, kaip tampame viena? Kaip vienas kitą palaikome ar smukdome?

Suvedimai

Iššūkis Dievui

Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam?
Koks Dievas yra?
Pirmapradis Dievas yra strimagalvis
Dievo klausimas Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? (Būtinas ir nebūtinas)
Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas.
Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja
jisai atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.

* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kaip asmenys (Dievas) susiję su apimtimis (viskuo)?
* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti? (Meile) Per nieką, kažką, betką, viską. Per nė vieno, kažkurį, betkurį, visus. Tai yra išvertimas asmenų. Tai yra kaip sandaros supranta asmenis. Jūs bendraujate su: sandaromis (Kitu); asmeniu už sandarų (Tu); sandara už asmenų (Manimi); asmenimis (Dievu).

Iššūkis mums

* Kaip iš Dievo pusės išsivysto Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas)? Kaip mes iškylame iš Dievo raidos?
* Kaip iš Kito pusės tai reiškiasi Lygtis: Gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas, tai jo suvokimas, kad Dievas ir gerumas yra atskiri?

Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas?
Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis?
Kaip išsisukame iš aklaviečių? - Pristatyti brandą pristabdančias aklavietes - klystkelius - ir kaip jas išvengti. Rinktis žiūrėti pro asmens akis, vietoj kad į asmenį.
Kaip savanoriškai įsijungiame į Dievą? į jo augimą? ir tuomi vykdome Dievo valią?
Kaip vykdome Dievo valią?
Kaip esame viena? Kaip sutampame su Dievu? Kaip susivienijame Kitu?
Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena?
Kaip mūsų vertybės sutampa meile?
Kaip širdingai bendrauti?
Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
Kaip mūsų požiūriai sutampa pasiklydusiu vaiku? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą
Ar Dievas pakenčia bendrystę? (Taip ir ne) Dievo valia, į kurią viskas susiveda, yra kad Dievas augtų, bręstų, tad leistų bendrystę, bendrakūrybą, bet užtat viskas išplaukia iš vieno Dievo, nes jisai yra Dievas, jo valia už viską atsako.
Kaip puoselėjame visuomenę, šviesuolių, amžino gyvenimo bendrystę? Ko reikia, kad ji vystytųsi?
Kaip tarnaujame vienas kitam?

Kaip vykdome Dievo valią?
Sandaros: Dievas nebūtinas (Viskas)
Išsiaiškinimai (Betkas)
Klausimai (Kažkas)
Aklavietės, suvokimai: Dievas būtinas: Dievo valios vykdymas (Niekas)

Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas? Štai įvairiai išgyvenami ryšiai tarp Dievo ir galimo Dievo, tad įvairiai išgyvenama Dievo branda.
Kito Dievas: Amžinas Gyvenimas (paklusimui Dievas) tad gyvenam atsakymu
Tavo Dievas: Gyvenimas (tikėjimui Dievas) tad gyvenam rūpėjimu
Mano Dievas: Gerumas (rūpėjimui Dievas) tad gyvenam tikėjimu
Dievo Dievas: Dievas (atsakymui Dievas - nešališka, nuoširdi tiesa) tad gyvenam paklusimu

Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa?

Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
4 x 2 amžinojo gyvenimo požiūriai: gėrio kryptys
6 (4
+2) gyvenimo požiūriai: pasirinkimai (susiveda į valią) laipsnynas?
2 Žmogaus požiūriai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas (sutapimai)
4 Dievo požiūriai: asmenys (troškimai) nieko, kažko, betko, visko.

Kaip susivienijame Kitu?
Dievas - gyventi Mumis
Dievas Mumis - gyventi Kitu

Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena?
Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu

(Galimas) Dievas susisiejantis su pirmapradžiu Dievu atveria, išpuoselėja erdvę gerumui. Tai meilė. Tik amžinybe aplinka prilygsta asmeniui.
2013 sausio 12 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 285-287 eilutės iš
į:
* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kaip Dievą įžvelgti visakame?
Pakeistos 329-334 eilutės iš
į:
* Kas yra požiūris ir koks yra Dievo požiūris? bei žmogaus požiūris? ir jų susivedimas pasiklydusiu vaiku? Išsakyti kategorijų teorija.
* Kaip žmogaus požiūriu taipogi suvokti visas sandaras? Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja? Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku?
* Kaip žmogaus požiūriu pažįstame, suprantame, prisiimame Dievo požiūrį?
* Kaip priimti Dievo požiūrį?
* Koks yra Dievo požiūris?
Pakeistos 387-388 eilutės iš
į:
* Kaip sąlygas išgyvename plačiau?
Pridėtos 469-474 eilutės:
'''Sandaros'''

* Sandarų rūšis susieti su klausimais.
* Kaip iš požiūrių iškyla sandaros ir jų kalba?
* Kaip išsakyti sandaras, santvarkos apibrėžtas, ir pirm jos reiškiančias?
Pakeistos 479-484 eilutės iš
į:
* Understand the role of the secondary structures, especially in terms of increasing scope, by which humans (and God through them) go beyond themselves (and God grows).
* Dievas veikia padalinimais veiksniu +1. Kaip jisai veikia kitomis antrinėmis sandaromis?
* Kaip išsiveda padalinimai, atvaizdai, aplinkybės?
* Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia?
* Kaip visko padalinimas derina požiūrius? Kaip ginčijamės ar išvengiame ginčų?
Pakeistos 521-531 eilutės iš
[+Suvedimas+]


* Understand the role of the secondary structures, especially in terms of increasing scope, by which humans (and God through them) go beyond themselves (and God grows).

'''Gyvumas'''

* Kaip gyviau suvokti sandaras? Įsijausdamas į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.
* Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus?
į:
* Išsakyti ir derinti sandarų išsivystymą (nebūtinumo eigą) ir valios vykdymą (būtinumo eigą).

----------
Pakeistos 537-540 eilutės iš

* Kaip sąlygas išgyvename plačiau?
į:
* Kaip gyviau suvokti sandaras? Įsijausdamas į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.
* Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus?
Ištrintos 549-570 eilutės:
* Kas yra požiūris ir koks yra Dievo požiūris? bei žmogaus požiūris? ir jų susivedimas pasiklydusiu vaiku? Išsakyti kategorijų teorija.
* Kaip žmogaus požiūriu taipogi suvokti visas sandaras? Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja? Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku?
* Kaip žmogaus požiūriu pažįstame, suprantame, prisiimame Dievo požiūrį?
* Kaip priimti Dievo požiūrį?
* Koks yra Dievo požiūris?


* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kaip Dievą įžvelgti visakame?

'''Sandaros'''

* Sandarų rūšis susieti su klausimais.
* Kaip iš požiūrių iškyla sandaros ir jų kalba?
* Kaip išsiveda padalinimai, atvaizdai, aplinkybės?
* Klausimai, atsakymai ir jų sąsajos (apimtys) yra atvaizdai (didėjantis ir mažėjantis laisvumas; viskas, betkas, kažkas, niekas). Kaip tai suprasti? Tai taip pat yra padalinimų (dvejybės, ketverybės) požiūriai... kaip tai suprasti? ir kaip tai susiję su trejybe ir aplinkybėmis... ?
* Kaip pavaizduoti antrines sandaras amžino gyvenimo pusėje?
* Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia?
* Kaip visko padalinimas derina požiūrius? Kaip ginčijamės ar išvengiame ginčų?
* Kaip išsakyti sandaras, santvarkos apibrėžtas, ir pirm jos reiškiančias?
* Išsakyti ir derinti sandarų išsivystymą (nebūtinumo eigą) ir valios vykdymą (būtinumo eigą).
* Dievas veikia padalinimais veiksniu +1. Kaip jisai veikia kitomis antrinėmis sandaromis?
2013 sausio 12 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 165-166 eilutės:

Kas visiškai vienų vienas yra Dievas. Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą.
2013 sausio 12 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 150 eilutė:
Pridėtos 164-165 eilutės:
Vienų vienumas reiškiasi klausimu - atsiskyrimu - o tas klausimas yra, Ar aš būtinas? ir iškyla atsakymas - nebūtinas ir būtinas.
Pakeistos 313-325 eilutės iš
į:
* Kaip esame viena požiūriais?
* Kaip sutampa požiūriai?
* Kas yra požiūris? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
* Kaip apibrėžti požiūrį ir jo priėmimą?
* Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
* Kategorijų mokslu grįsti požiūrių algebrą
* Ką reiškia priimti požiūrį?
* Kaip viską išreikšti požiūriais?
* Požiūriais noriu naujai išsakyti savo filosofiją, [[http://www.worknets.org/wiki.pl?LivingByTruth/Summary | jos santrauką]].
* Požiūrių sutapimo klausimu permąstyti viską.
'''Kaip požiūrius išreikšti matematika?'''
* Gali būti naudinga atsiremti į matematiką, pavyzdžiui, [[KategorijųTeorija | kategorijų teoriją]].
Pridėtos 333-343 eilutės:
* Kaip apibrėžti vienumą?
* Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?
* Suvokti kame žmogus yra viena ir neviena.
* Atrinkti matematikos uždavinius, žaidimus
* Kaupti pavyzdžius, uždavinius, duomenis. Pavaizduoti plakatu.
* Keturiais lygmenimis: Dievo valia, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.
* Kaip vienybė mus vienija? (Meilė, valia, tobulumas, Dievo valia)
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais.
* Kas mums trukdo būti viena?
* Kodėl nebendrauja su Dievu.
Pakeistos 346-359 eilutės iš
į:
* Kaip esame viena asmenimi?
* Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais?
* Kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais?
* Koks mano, tarpininko, vaidmuo, kad Dievas ir visi būtumėme viena?
* Kaip esame viena kitu? Nes Kitas yra vieningumo lygmens asmuo. (Esame dvasia Dievu, sandara Manimi, atvaizdas Tavimi, vieningumas Kitu).
* Ką reiškia būti [[viena]]?
* Kaip esame viena?
* Kaip mums būti viena?
* Kas mums trukdo būti viena?
* Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas
* Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? - Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui.
* Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.
Ištrintos 489-491 eilutės:

[+Suvedimas+]
Pridėtos 491-503 eilutės:

'''Būtinumas'''

* Peržiūrėti rodą ''Trokštu išmanyti''.
* Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?
* Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?
* Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui?
* Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas. Pasiklydęs vaikas.
* Žinojimo rūmai išvysto mūsų atitolimą nuo Dievo (paklūst -> tikėt -> rūpėt) tačiau įsisąmonijimą Dievo vidinį nevieningumą.

[+Suvedimas+]
Ištrintos 505-514 eilutės:
-----------------

'''Vienumas'''

* Kaip esame viena asmenimi?
* Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais?
* Kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais?
* Koks mano, tarpininko, vaidmuo, kad Dievas ir visi būtumėme viena?
* Kaip esame viena kitu? Nes Kitas yra vieningumo lygmens asmuo. (Esame dvasia Dievu, sandara Manimi, atvaizdas Tavimi, vieningumas Kitu).
Ištrintos 515-516 eilutės:
-----------------
Pakeistos 525-554 eilutės iš
-------------

* Kaip esame viena požiūriais?
* Kaip sutampa požiūriai?
* Kas yra požiūris? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
* Kaip apibrėžti požiūrį ir jo priėmimą?
* Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
* Kategorijų mokslu grįsti požiūrių algebrą
* Ką reiškia priimti požiūrį?
* Kaip viską išreikšti požiūriais?
* Požiūriais noriu naujai išsakyti savo filosofiją, [[http://www.worknets.org/wiki.pl?LivingByTruth/Summary | jos santrauką]].
* Požiūrių sutapimo klausimu permąstyti viską.

'''Kaip požiūrius išreikšti matematika?'''

* Gali būti naudinga atsiremti į matematiką, pavyzdžiui, [[KategorijųTeorija | kategorijų teoriją]].

'''Kaip apibrėžti vienumą?'''

* Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?
* Suvokti kame žmogus yra viena ir neviena.
* Atrinkti matematikos uždavinius, žaidimus
* Kaupti pavyzdžius, uždavinius, duomenis. Pavaizduoti plakatu.
* Keturiais lygmenimis: Dievo valia, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.
* Kaip vienybė mus vienija? (Meilė, valia, tobulumas, Dievo valia)
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais.
* Kas mums trukdo būti viena?
* Kodėl nebendrauja su Dievu.
į:
Ištrintos 527-537 eilutės:
----------------

'''Būtinumas'''

* Peržiūrėti rodą ''Trokštu išmanyti''.
* Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?
* Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?
* Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui?
* Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas. Pasiklydęs vaikas.
* Žinojimo rūmai išvysto mūsų atitolimą nuo Dievo (paklūst -> tikėt -> rūpėt) tačiau įsisąmonijimą Dievo vidinį nevieningumą.
Ištrintos 530-532 eilutės:
* Kuriai sienai priklauso Dievas, Mes, Vienumas, Yra-Užtat-Nebūtinas ir kuriai priklauso Dievas Mumis, Bendravimas, Kitas, Nėra-Užtat-Būtinas? Kaip jos bendrauja?
* Prieštaravimas manyje, kurį turiu išrišti: kurioje aš upės pusėje? (ar ženklais esame abejose?) ar dangaus karalystė yra vieno didelio šuolio? ar daug mažyčių?
* Kaip susieti dvi sienas, atskiriant, jų išgyvenimą iš vidaus, iš asmens, ir kaip atrodo iš šalies? Panašu, kad apsiverčia, išgyvename priešingai, kaip atrodo iš šalies, o tai ir sieja dvi sienas. Kaip tai siejasi su tuo, kaip išgyvename, suvokiame Dievą? Bene Dievo požiūris išreiškiamas Dievu ir amžinu gyvenimu, o mūsų požiūris į tas pačias sandaras išreiškiamas gerumu ir gyvenimu.
Pridėta 532 eilutė:
Pakeistos 534-537 eilutės iš
* Ką kiekvienam asmeniui reiškia Dievas? ir kaip jų supratimai juos suvienija?

'''Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas'''
į:
Ištrinta 538 eilutė:
* Kaip pavaizduoti Dievą ir jo santykį su mumis?
Pridėtos 541-542 eilutės:
Ištrintos 544-552 eilutės:
* Ką reiškia būti [[viena]]?
* Kaip esame viena?
* Kaip mums būti viena?
* Kas mums trukdo būti viena?
* Kuo skiriasi Dievas, Jėzus, aš ir kiti?
* Kaip Kristus įvairiai suvokė Dievą ir meilę?
* Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? - Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui.
* Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.
2013 sausio 12 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 304-312 eilutės iš
į:
* Kaip mūsų požiūriai veikiami?
* Kaip požiūriais ir susijusiomis sąvokomis išsakyti išsiaiškinimų vidinę sandarą?
* Tikiu išaiškinti tris kalbas. Kaip jas išsakyti požiūriais?
* Kaip kiekvieną pasiekti, manau, būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones.
* Koks yra mano ir kitų požiūris?
* Kaip priimti bet kokį požiūrį?
* Priimti kitą. Priimti žodį.
* Kur sąlygose mano ir kitų požiūriai?
Pakeistos 493-498 eilutės iš
[+++Kaip sutampa požiūriai?+++]

'''Kas
yra požiūris?'''

* Žvilgsniu
ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
į:
* Kaip sutampa požiūriai?
* Kas yra požiūris? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
Pakeistos 499-501 eilutės iš
'''Kaip viską išreikšti požiūriais?'''
į:
* Kaip viską išreikšti požiūriais?
Ištrintos 500-501 eilutės:
* Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas. Pasiklydęs vaikas.
* Žinojimo rūmai išvysto mūsų atitolimą nuo Dievo (paklūst -> tikėt -> rūpėt) tačiau įsisąmonijimą Dievo vidinį nevieningumą.
Pakeistos 517-528 eilutės iš
'''Kaip mūsų požiūriai veikiami?'''

* Kaip požiūriais ir susijusiomis sąvokomis išsakyti išsiaiškinimų vidinę sandarą?
* Tikiu išaiškinti tris kalbas. Kaip jas išsakyti požiūriais?
* Kaip kiekvieną pasiekti, manau, būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones.

'''Koks yra mano ir kitų požiūris?'''

'''Kaip priimti bet kokį požiūrį?'''

* Priimti kitą. Priimti žodį.
į:
* Kas mums trukdo būti viena?
* Kodėl nebendrauja su Dievu.
Pakeistos 521-526 eilutės iš
* Kur juose mano ir kitų požiūriai?

'''Kas mums trukdo būti viena?'''

* Kodėl nebendrauja su Dievu.
į:
Pridėtos 530-531 eilutės:
* Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas. Pasiklydęs vaikas.
* Žinojimo rūmai išvysto mūsų atitolimą nuo Dievo (paklūst -> tikėt -> rūpėt) tačiau įsisąmonijimą Dievo vidinį nevieningumą.
2013 sausio 12 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 453-462 eilutės iš
''Kaip esame viena asmenimi?''

'''Kaip gyviau suvokti sandaras?'''

* Įsijausdamas į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.

'''Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus?'''

'''Koks mano, tarpininko, vaidmuo?'''
į:
'''Vienumas'''

*
Kaip esame viena asmenimi?
Pakeistos 458-466 eilutės iš
-------------------

''Kaip esame viena kitu
?''

[+++Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus
?+++]

'''Kas yra žmogus?
'''
į:
* Koks mano, tarpininko, vaidmuo, kad Dievas ir visi būtumėme viena?
* Kaip esame viena kitu? Nes Kitas yra vieningumo lygmens asmuo. (Esame dvasia Dievu, sandara Manimi, atvaizdas Tavimi, vieningumas Kitu).

'''Gyvumas'''

* Kaip gyviau suvokti sandaras? Įsijausdamas į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.
* Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus?

'''Žmogus'''

* Kas yra žmogus?
* Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?
Pakeista 484 eilutė iš:
''Kaip esame viena požiūriais?''
į:
* Kaip esame viena požiūriais?
2013 sausio 12 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 305-309 eilutės:
'''Požiūrio imtis'''

* What does it mean for God's and human's perspectives to coincide?
* Why is it that God and human's perspectives coincide in GoodUnderstanding?
Pakeistos 326-327 eilutės iš
į:
* PairsOfConcepts Consider how the different levels of understanding relate to the intensity of the relationship between two concepts such as God and good.
Pakeistos 371-397 eilutės iš
į:
* Kaip mylėti?
* Kaip kiekvieną mylėti?
* Nuoširdžiai bendraujant
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
* išryškinant brandą 4 lygmenyse
* Kaip įžiebti meilę?
* Kaip meilė palaiko amžiną gyvenimą?
* Kaip esame viena meile?
* Kaip meilė palaiko amžiną brandą?
* Kas yra meilė?
* Dievo vienybė - 4 lygmenys
* Gyvybės palaikymas - 6 tarpai
* tad įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, tai bene bendras dėsnis, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą, kaip tokiu būdu siejami Dievas, meilė ir paskiro žmogaus kertinė vertybė?
* Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas
* Kaip meilė susijusi su Dievo įsakymu?
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
* Meilė sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam.
* Kaip meile esame viena?
* esame viena mylėdami
* esame viena priimdami meilę
* mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį
* mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius
* įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai
* vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga
Pakeistos 439-440 eilutės iš
į:
* Consider how to relate the factors (and their defining equations) to the topologies, divisions, representations
* Consider how to relate the factoring to the heart and the inversion effect.

Sąmoningumas, sąmoningėjimas

* What is the role of growth in awareness (structure, representations, unity)?
Ištrintos 450-467 eilutės:
Growth in awareness

* What is the role of growth in awareness (structure, representations, unity)?

Overview

* What does it mean for God's and human's perspectives to coincide?
* Why is it that God and human's perspectives coincide in GoodUnderstanding?

The Factors

* Consider how to relate the factors (and their defining equations) to the topologies, divisions, representations
* Consider how to relate the factoring to the heart and the inversion effect.

PairsOfConcepts

* Consider how the different levels of understanding relate to the intensity of the relationship between two concepts such as God and good.
Pakeistos 476-512 eilutės iš
''Kaip esame viena meile?''

[+++Kaip meilė palaiko amžiną brandą
?+++]

'''Kas yra meilė?'''

*
Dievo vienybė - 4 lygmenys
* Gyvybės palaikymas - 6 tarpai
* tad įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, tai bene bendras dėsnis, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą, kaip tokiu būdu siejami Dievas, meilė ir paskiro žmogaus kertinė vertybė?
* Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas
* Kaip meilė susijusi su Dievo įsakymu?
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
* Meilė sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam
.

'''Kaip meile esame viena?'''

* esame viena mylėdami
* esame viena priimdami meilę
* mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį
* mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius
* įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai
* vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga

'''Kaip kiekvieną mylėti?'''

* Kaip mylėti?
* Nuoširdžiai bendraujant
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
* išryškinant brandą 4 lygmenyse

'''Ką reiškia bręsti?'''

* Kas yra gyvybė?
* Dievo gerumas. Jautrumas ir atliepumas.
* Kaip meilė palaiko amžiną gyvenimą?
į:
'''Gyvybė, branda'''

* Kas yra gyvybė
? Dievo gerumas. Jautrumas ir atliepumas. Savasties įsakymas.
Pakeistos 480-481 eilutės iš
* kaip deri gyvenimas ir amžinas gyvenimas?
* Gyvybė - savaiminis įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas.
į:
* Kaip deri gyvenimas ir amžinas gyvenimas? Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
Pakeistos 483-484 eilutės iš
'''Kaip įžiebti meilę?'''
į:
* Ką reiškia bręsti?
2013 sausio 12 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 271 eilutė iš:
* and the most important concepts: Love, JesusChrist - LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself, the Holy Trinity, EternalLife.
į:
* and the most important concepts (MeaningfulConcepts): Love, JesusChrist - LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself, the Holy Trinity, EternalLife.
Ištrintos 274-275 eilutės:
Include and relate the MeaningfulConcepts
Pakeistos 299-304 eilutės iš
į:
* How does one perspective variously take up another perspective? (see Operation +1)
* How can the two points of view of God and human be one and the same?
* How to think of the Representations in a unified way?
* How can there be unity of representations?
* What is the role of equating unity with the original? (for example, love with God)? How is this human, cyclic, threesome-creating?
Pakeistos 316-321 eilutės iš
į:
* Why does the system collapse because understanding is the understanding of all? Because All is separated from experiencing, yet All is experiencing. In All, indistinction and distinction are the same, and thus the system collapses.
* What does it mean that God is understanding of God, Everything is understanding of I, and so forth? What is I combining? In each case, God is being combined with the spirit of the system for a particular level.
* In what sense is Understanding (without scope) related to Love? Is it the very fact that it has no scope?
* How are the Foursome, Fivesome, Sixsome generated in Self-understanding? In what sense does this LoveSelf? What are the roles of Activity and the Operation +2?
* Write up what the levels of understanding have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.
Ištrinta 370 eilutė:
Ištrintos 372-373 eilutės:
Pridėtos 379-381 eilutės:
* I am working on correctly describing the mechanics of the Omniscope and the PrimaryStructures. Then the SecondaryStructures, and in particular, the languages will fall out correctly, and they will predict and verify what we find empirically.
* Intuit and relate the structural parts
Pakeistos 385-386 eilutės iš
į:
* describe the SecondaryStructures, especially the three Languages, as arising from primary structures
Ištrintos 403-405 eilutės:

Intuit and relate the structural parts
Pakeistos 408-420 eilutės iš
Structure

* describe the SecondaryStructures, especially the three Languages, as arising from primary structures




* Why does the system collapse because understanding is the understanding of all? Because All is separated from experiencing, yet All is experiencing. In All, indistinction and distinction are the same, and thus the system collapses.
* What does it mean that God is understanding of God, Everything is understanding of I, and so forth? What is I combining? In each case, God is being combined with the spirit of the system for a particular level.

* I am working on correctly describing the mechanics of the Omniscope and the PrimaryStructures. Then the SecondaryStructures, and in particular, the languages will fall out correctly, and they will predict and verify what we find empirically.
į:
Ištrintos 413-418 eilutės:
Understanding

* In what sense is Understanding (without scope) related to Love? Is it the very fact that it has no scope?
* How are the Foursome, Fivesome, Sixsome generated in Self-understanding? In what sense does this LoveSelf? What are the roles of Activity and the Operation +2?
* Write up what the levels of understanding have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.
Ištrintos 416-423 eilutės:

Perspectives

* How does one perspective variously take up another perspective? (see Operation +1)
* How can the two points of view of God and human be one and the same?
* How to think of the Representations in a unified way?
* How can there be unity of representations?
* What is the role of equating unity with the original? (for example, love with God)? How is this human, cyclic, threesome-creating?
2013 sausio 12 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 261 eilutė:
Ištrintos 262-264 eilutės:

* God is an affirmer and NotGod a negater and what kind of connection might there be between them?
Ištrinta 263 eilutė:
Ištrintos 265-279 eilutės:
* What is NullStructure and NullActivity and what does it mean to negate them? How does Negation introduce or reintroduce Scope? How is Negation basic to Understanding?
* How can we add a NullStructure to Understanding and then remove a NullActivity?

'''Antrinės sandaros'''

* How are the SecondaryStructures rolled out? And what does that mean regarding their opening us up ever more?

* How to think of No as Or from the opposite point of view? the view of God in Not God, for example? as opposed to the view of God?

* How do the Possibility of God and the Necessity of God become interchangeable as God?
* What does it mean that the God of Possibility and of Necessity are the same God in Actuality? How does their identification determine the structure of the Level?
* How is God connected to Relationship so that with the Necessity of God there is a collapse and God as Person and as System are the same God?

* What does it mean that God's level is collapsed, unlike the other levels?
Pridėtos 277-284 eilutės:
'''Dievas'''

* God is an affirmer and NotGod a negater and what kind of connection might there be between them?
* How do the Possibility of God and the Necessity of God become interchangeable as God?
* What does it mean that the God of Possibility and of Necessity are the same God in Actuality? How does their identification determine the structure of the Level?
* How is God connected to Relationship so that with the Necessity of God there is a collapse and God as Person and as System are the same God?
* What does it mean that God's level is collapsed, unlike the other levels?
Pakeistos 302-303 eilutės iš
'''Vienumas, Tapatumas, Atsakymas'''
į:
'''Patyrimas, Išgyvenimas, Vienumas, Tapatumas, Atsakymas'''
Pridėtos 307-313 eilutės:
'''Suvokimas, Klausimas, Atskyrimas'''

* Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.
* What is the difference in understanding between statements such as EternalLife is understanding of Life and statements such as Everything is understanding of I?
* What is Separate? kept separate?
* How to think of No as Or from the opposite point of view? the view of God in Not God, for example? as opposed to the view of God?
Pridėtos 338-342 eilutės:
'''Niekinė veikla, sandara'''

* What is NullStructure and NullActivity and what does it mean to negate them? How does Negation introduce or reintroduce Scope? How is Negation basic to Understanding?
* How can we add a NullStructure to Understanding and then remove a NullActivity?
Pakeistos 363-369 eilutės iš
'''Suvokimas, Klausimas, Atskyrimas'''

* Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.
* What is the difference in understanding between statements such as EternalLife is understanding of Life and statements such as Everything is understanding of I?
* What is Separate? kept separate?
į:
Pakeistos 374-376 eilutės iš
į:
'''Antrinės sandaros'''

* How are the SecondaryStructures rolled out? And what does that mean regarding their opening us up ever more?
2013 sausio 12 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 163-164 eilutės iš
į:
Vieningumu vyrauja atsakymas, viskas sujungta; dvasia vyrauja klausimas, viskas yra vienų viena.
Pridėtos 258-259 eilutės:
* How does God grow more distant and explicit in the progression God, I, You, Other?
* How does God's vantage point shift inwards?
Pridėtos 261-262 eilutės:
* How is structure arising, especially: Everything, Divisions, PrimaryStructures and SecondaryStructures? Are these the basic structures?
Pakeistos 264-266 eilutės iš
* What is the relationship between Defining and Wishing? Especially given that the scopes of Wishing are from Nothing to Everything, whereas the scopes of Defining are from Everything to Nothing? How are the RepresentationsOfTheOnesome not defining scope?
* What needs to be added to Definitions of Scopes for BeingOneWith?
į:
Ištrintos 266-270 eilutės:
* Is Scope a substitute for what is scopeless? How does Negation introduce Scope?
* What is the perspective latent in the questions about knowledge (in the section on facts) and how is it shifting from question to question?
* How is Person grounded in Scope?

* What is an independent perspective as compared with the default perspective and how does it arise and unfold?
Pakeistos 270-275 eilutės iš
* What is the role of Willingness?
* How does this unfolding relate to that expressed in terms of Willingness or in terms of the kinds of Understanding and the LostChild metaphor?
* What is the difference in understanding between statements such as EternalLife is understanding of Life and statements such as Everything is understanding of I?
* How does God grow more distant and explicit in the progression God, I, You, Other?
* How does God's vantage point shift inwards?
į:
Pakeistos 274-281 eilutės iš
* How can we understand I, You, Other in terms of the structures by which they unfold?

* How do Life and EternalLife relate the single perspective and the double perspective?
* How is a perspective related to a position? to a context? to the chain in the LostChild metaphor?
* What is the relationship between Coinciding and Love?

* What is the role of Other in our coinciding with God?
* How is structure arising, especially: Everything, Divisions, PrimaryStructures and SecondaryStructures? Are these the basic structures?
į:
'''Antrinės sandaros'''
Pakeistos 277-278 eilutės iš
* What are the perspectives of the Other and of the System?
* Where does Factoring come into play? And how are the two chains related across their levels?
į:
Pakeista 279 eilutė iš:
* Whose relationships with System and with God are given by Perspective and Position?
į:
Pakeista 283 eilutė iš:
* God is Shared and NotShared, so what does it mean that he is Undefined? What does it mean to be Defined?
į:
Pakeistos 285-289 eilutės iš
* What is the connection between Level and Definition?
* understand scope as a relationships between observer and observational plane, and as making sense of a series of concepts such as perspective, suppostion, view, concept
* Understand an AlgebraOfViews as the foundation for the unfolding of all structure: Absolute, Relative, Shared, Subordinate perspectives. Where possible, make use of CategoryTheory.
* Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.
į:
Pakeistos 297-298 eilutės iš
'''Tapatumas'''
į:
'''Požiūriai'''

* What is View?
* How to compose views?
* How to compose Perspectives?
* What is a limited view? an unlimted view?
* How do views preserve Understanding? in the CategoryTheory sense.
* How does view preserve truth? What is the Structure that is being preserved?
* Does view map understanding to understanding? Then why is understanding a map of view to view?
* Understand an AlgebraOfViews as the foundation for the unfolding of all structure: Absolute, Relative, Shared, Subordinate perspectives. Where possible, make use of CategoryTheory.
* Whose relationships with System and with God are given by Perspective and Position?
* How is a perspective related to a position? to a context? to the chain in the LostChild metaphor?
* How do Life and EternalLife relate the single perspective and the double perspective?
* What are the perspectives of the Other and of the System?
* What is the perspective latent in the questions about knowledge (in the section on facts) and how is it shifting from question to question?
* What is an independent perspective as compared with the default perspective and how does it arise and unfold?

'''Vienumas, Tapatumas, Atsakymas
'''
Pridėtos 319-336 eilutės:
'''Apimtis'''

* Is Scope a substitute for what is scopeless? How does Negation introduce Scope?
* understand scope as a relationships between observer and observational plane, and as making sense of a series of concepts such as perspective, suppostion, view, concept
* What needs to be added to Definitions of Scopes for BeingOneWith?

'''Asmuo'''

* How is Person grounded in Scope?
* How can we understand I, You, Other in terms of the structures by which they unfold?
* What is the role of Other in our coinciding with God?

'''Apibrėžimas'''

* What is the connection between Level and Definition?
* God is Shared and NotShared, so what does it mean that he is Undefined? What does it mean to be Defined?
* What is the relationship between Defining and Wishing? Especially given that the scopes of Wishing are from Nothing to Everything, whereas the scopes of Defining are from Everything to Nothing? How are the RepresentationsOfTheOnesome not defining scope?
Pakeistos 353-373 eilutės iš
į:
* What is the relationship between Coinciding and Love?
* What is the role of Love as coinciding of views?
* What is limited love (LoveYourNeighborAsYourself) and unlimited love (LoveGod)?
* What is the relationship between love and separateness?

'''Valingumas'''

* What is the role of Willingness?
* How does this unfolding relate to that expressed in terms of Willingness or in terms of the kinds of Understanding and the LostChild metaphor?

'''Suvokimas, Klausimas, Atskyrimas'''

* Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.
* What is the difference in understanding between statements such as EternalLife is understanding of Life and statements such as Everything is understanding of I?
* What is Separate? kept separate?


* How is inversion and framing related to duality?

Pridėtos 402-405 eilutės:
'''Skaidymas'''

* Where does Factoring come into play? And how are the two chains related across their levels?
Pakeistos 410-428 eilutės iš
AlgebraOfViews

'''Vienumas'''


'''Atskyrimas'''
* What is Separate? kept separate?
* What is Truth?
* What is View?
* How to compose views?
* How to compose Perspectives?
* What is a limited view? an unlimted view?
* How do views preserve Understanding? in the CategoryTheory sense.
* How is inversion and framing related to duality?
* How does view preserve truth? What is the Structure that is being preserved?
* Does view map understanding to understanding? Then why is understanding a map of view to view?
* What is the role of Love as coinciding of views?
* What is limited love (LoveYourNeighborAsYourself) and unlimited love (LoveGod)?
* What is the relationship between love and separateness?
į:
2013 sausio 12 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 164-165 eilutės:
Dievas išgyvena klausimą? o viskas atsakymą? Betgi Dievas priima viską kaip save, tuo tarpu, viskas atskiria save nuo Dievo.
Pridėtos 239-240 eilutės:
Asmens lygčių trikampis - kokia jo reikšmė, svarba?
Ištrinta 250 eilutė:
Pridėta 257 eilutė:
* How do the structures arise as the system unfolds?
Pakeistos 261-262 eilutės iš
* The AlgebraOfDistinguishability, of equality and nonequality, is what allows us to fix what is defined. How can we ground Definition in an AlgebraOfDistinguishability? What Definitions result? Are Equality and Distinguishability two different outlooks simply separated by Not, but otherwise inversions?
* Note that the definition of equality keeps changing, keeps getting reinterpreted, as we consider anew what it means for the one who has gone beyond to be with the one who has not. What does this mean for understanding, how does it arise from definition?
į:
Pakeista 263 eilutė iš:
* What is NullStructure and NullActivity and what does it mean to negate them? How does Negation introduce or reintroduce Scope? How is Negation basic to Understanding?
į:
Pakeista 267 eilutė iš:
* What is the role of Willingness?
į:
Pakeista 270 eilutė iš:
* How do the structures arise as the system unfolds?
į:
Pridėta 272 eilutė:
* What is the role of Willingness?
Ištrintos 275-276 eilutės:
* How can we add a NullStructure to Understanding and then remove a NullActivity?
* How can we understand I, You, Other in terms of the structures by which they unfold?
Pakeistos 277-282 eilutės iš
* What is the role of Love and how is it related to Truth and Understanding?
į:
* What is NullStructure and NullActivity and what does it mean to negate them? How does Negation introduce or reintroduce Scope? How is Negation basic to Understanding?
* How can we add a NullStructure to Understanding and then remove a NullActivity?

* How can we understand I, You, Other in terms of the structures by which they unfold?
Pakeistos 286-288 eilutės iš
* What is the FourfoldDivergence of Love?
* What is the role of being loved and of loving?
* What is the role of other
in our coinciding with God?
į:
* What is the role of Other in our coinciding with God?
Pakeista 294 eilutė iš:
* How do the Possibliity of God and the Necessity of God become interchangeable as God?
į:
* How do the Possibility of God and the Necessity of God become interchangeable as God?
Pridėtos 315-319 eilutės:
'''Tapatumas'''

* The AlgebraOfDistinguishability, of equality and nonequality, is what allows us to fix what is defined. How can we ground Definition in an AlgebraOfDistinguishability? What Definitions result? Are Equality and Distinguishability two different outlooks simply separated by Not, but otherwise inversions?
* Note that the definition of equality keeps changing, keeps getting reinterpreted, as we consider anew what it means for the one who has gone beyond to be with the one who has not. What does this mean for understanding, how does it arise from definition?
Pridėtos 333-335 eilutės:
* What is the role of Love and how is it related to Truth and Understanding?
* What is the FourfoldDivergence of Love?
* What is the role of being loved and of loving?
2013 sausio 12 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 146-147 eilutės iš
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė.
į:
Klausimai reiškiasi sandara, būtent:
* išsiskyrimais (divergences)
* atskyrimais (distinctions)
* padalinimais (divisions)
Pridėtos 166-167 eilutės:
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė.
Ištrinta 345 eilutė:
Pakeistos 347-348 eilutės iš
* Relate the different levels of understanding to the relationships between TheBeginning and TheEnd. Consider the role of JesusChrist (as a bridge between the beginning and the end) and how humans grow to be loving. Consider the structures involved at each stage and link to them.
į:
Ištrintos 352-353 eilutės:
* describe GeneralStructure: what does it mean to take up a Perspective?
* describe the PrimaryStructures as arising from general structure, consider especially the expectations and how the topologies and the criteria derive from the pretexts for outreach
Pakeistos 354-355 eilutės iš
consider other structures: the WaysOfRethinking, the LogicOfHeartAndWorld, the PropertiesOfLivingSystems and the PropertiesOfMentalSystems.
į:
Pridėtos 357-360 eilutės:
'''Vienumas'''


'''Atskyrimas'''
Pakeistos 390-391 eilutės iš
į:
* Write up what the levels of understanding have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.
Ištrintos 395-396 eilutės:
Ištrintos 416-419 eilutės:

LevelsOfUnderstanding

* Write up what the levels have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.
2013 sausio 12 d., 11:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 294-302 eilutės:
'''Dievo požiūriu, kas svarbu'''

Consider God's point of view
* and the most important concepts: Love, JesusChrist - LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself, the Holy Trinity, EternalLife.
* the most important structures: Threesome, Everything, Slack, Anything, two concepts together and separate, looking Forwards and Backwards.
* consider other important concepts: Creator, human, Empathy, Perspective.

Include and relate the MeaningfulConcepts
Pridėtos 313-316 eilutės:
'''Meilė'''

* How do Love and Understanding relate (via empathy for views)? Given love as the unity of the representations of God, in what sense is love the support of life?
Ištrintos 340-349 eilutės:

Consider God's point of view

* and the most important concepts: Love, JesusChrist - LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself, the Holy Trinity, EternalLife.
* the most important structures: Threesome, Everything, Slack, Anything, two concepts together and separate, looking Forwards and Backwards.
* consider other important concepts: Creator, human, Empathy, Perspective.

Include and relate the MeaningfulConcepts

* How do Love and Understanding relate (via empathy for views)? Given love as the unity of the representations of God, in what sense is love the support of life?
2013 sausio 12 d., 11:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 245-246 eilutės iš
* Ką reiškia vienumas kiekviename iš atsiskleidimo lygmenų?
į:
* Ką reiškia vienumas kiekviename iš atsiskleidimo lygmenų, kiekvienoje apimtyje?
* Kaip vienumas iškyla iš vienumo visuose lygmenyse? Gali būti visų keturių lygmenų vienumas. Taip pat gali būti visų šešių lygmenų porų vienumas.
2013 sausio 12 d., 10:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 138-147 eilutės:
Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai Dievas. Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu?

Kalbomis mąstome sąvokas, o padalinimais - atvaizdais - aplinkybėmis mąstome požiūrius?

* Aš, visaregis - išsako vieną požiūrį, atsiplėšimą - jį išgyvename padalinimais
* Tu, santvarkos - išsako du požiūrius (trokštančio Dievo, netrokštančio žmogaus) - jį išgyvename dviem padalinimais (atvaizdais, aplinkybėmis)
* Kitas, sandaros - išsako tris požiūrius (mano, Dievo, kito) - juos išgyvename kalbomis

Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė.
Pakeistos 157-159 eilutės iš
į:
* Kaip vienumas apibrėžiamas kiekviename iš atsiskleidimo lygmenų?
* Kaip atsiskleidimas apibrėžia viską, betką, kažką, nieką? ir neigimą? ir klausimą bei atsakymą?
Ištrintos 160-171 eilutės:

Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai Dievas. Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu?

Kalbomis mąstome sąvokas, o padalinimais - atvaizdais - aplinkybėmis mąstome požiūrius?

* Aš, visaregis - išsako vieną požiūrį, atsiplėšimą - jį išgyvename padalinimais
* Tu, santvarkos - išsako du požiūrius (trokštančio Dievo, netrokštančio žmogaus) - jį išgyvename dviem padalinimais (atvaizdais, aplinkybėmis)
* Kitas, sandaros - išsako tris požiūrius (mano, Dievo, kito) - juos išgyvename kalbomis

Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė.

-----------
2013 sausio 12 d., 10:45 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 113-114 eilutės:
Ištrintos 129-130 eilutės:
Pridėta 146 eilutė:
* Tad koks šešerybės vaidmuo atsiskleidžiant? Ar tai susiję su Dievo įsakymu? Su Dievo valios vykdymu?
2013 sausio 12 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 149 eilutė iš:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Atsiskleidimas yra pilnavertė antistruktūra, išreiškianti asmenis 0, 1, 2, 3 laisvumo matais.
į:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Atsiskleidimas yra pilnavertė antistruktūra, išreiškianti asmenis 0, 1, 2, 3 laisvumo matais. Atsiskleidimas išsakomas penkerybe, kur Kitas yra čia/dabar, tarp Dievo ir Manęs, atsižvelgiant į laiko kryptį.
2013 sausio 12 d., 10:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 149 eilutė iš:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį.
į:
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Atsiskleidimas yra pilnavertė antistruktūra, išreiškianti asmenis 0, 1, 2, 3 laisvumo matais.
2013 sausio 12 d., 10:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
Atsiskleidimas reikalauja keturių lygmenų: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Ir atitinkamų asmenų bei požiūrių skaičiumi.
į:
'''Atsiskleidimas'''

Atsiskleidimas
reikalauja keturių lygmenų:
* joks požiūris
, Dievas: dvasia (ar atsiskleidžia)
* vienas požiūris, Aš: sandara (kas atsiskleidžia)
* du požiūriai, Tu: atvaizdai (kaip atsiskleidžia)
* trys požiūriai, Kitas: vieningumas (kodėl atsiskleidžia)
.
Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį.
Pridėtos 247-248 eilutės:
* Kaip atvaizdai išreiškia atsiskleidimą?
* Ką reiškia vienumas kiekviename iš atsiskleidimo lygmenų?
2013 sausio 12 d., 10:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
į:
Atsiskleidimas reikalauja keturių lygmenų: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Ir atitinkamų asmenų bei požiūrių skaičiumi.
Pakeista 241 eilutė iš:
* Kodėl yra keturi lygmenys? Ar jie susiję su neigimu?
į:
* Kaip atsiskleidimas susijęs su neigimu?
Pakeistos 300-308 eilutės iš
* document the PrimaryStructures
* understand the CounterChoices for the EightfoldWay
* understand the role of the RepresentationsOfTheNullsome and the PropertiesOfGod
* sharpen the results for the directions to and from the good
* What is the relationship between Assumptions (in general) and Expectations (and other such constructs in each of the PrimaryStructures)?
* How does the Threesome arise in the PrimaryStructures?
* How do the QualitiesOfSigns match RepresentationsOfTheNullsome with RepresentationsOfTheOnesome?
* How can we think of the PrimaryStructures as coinciding as through a lens?
į:
Pakeistos 304-309 eilutės iš
* understand how the secondary structures arise from the injections
* derive the representations
* derive the topologies and relate them to Christopher Alexander's principles of life
* derive the divisions
* How can we think of the SecondaryStructures as coinciding of two single perspectives?
į:
Ištrintos 569-573 eilutės:

'''Atvaizdai'''

* Koks ryšys tarp Dievo/visko ir nulybės atvaizdų?
* Kaip pavaizduoti nulybės ir vienybės atvaizdus, jų paneigimą ir paneigimų suvedimą aštuongubiu keliu?
2013 sausio 12 d., 10:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 288-289 eilutės iš
* What is the role of AntiStructure (Fivesome, Sixsome, Sevensome, Eightsome) in the collapse of structure, so that Person and their outlook are the same?
į:
* Kas yra laisvumas?
* How does it relate to Factoring
, SharedUnderstanding and the Operation +3?
* Koks antistruktūros vaidmuo (penkerybės, šešerybės, septynerybės, aštuonerybės) sandaros sugriuvime, taip kad asmuo ir jo pasaulėžiūra yra tas pats
?
Ištrintos 345-348 eilutės:
Slack

* What is slack? How does it relate to Factoring, SharedUnderstanding and the Operation +3?
Pakeistos 389-391 eilutės iš
Slack

* What is slack?
į:
2013 sausio 12 d., 10:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 224-225 eilutės:
Pripažinti, įtraukti ir savo, gvildentojo, požiūrį - tai padėjo išmąstyti visaregį pagal savo troškimą
Pridėta 230 eilutė:
* Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.
Ištrinta 232 eilutė:
* Consider the big picture
Pakeistos 234-236 eilutės iš
į:
* Į visumą įtraukti mano, gvildentojo, požiūrį.
Ištrinta 328 eilutė:
* Incorporate my own investigatory point of view into the overview.
2013 sausio 12 d., 10:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 222-223 eilutės:
Prasmingas sąvokas - bandydavau surašyti, aprėpti, apmąstyti, užtikrinti, jog jas įtraukiu ir jos iškyla
Pakeistos 230-232 eilutės iš
į:
* Consider the big picture
* Account for all concepts that bear on the Overview.
Pakeistos 276-279 eilutės iš
į:
* understand scope as a relationships between observer and observational plane, and as making sense of a series of concepts such as perspective, suppostion, view, concept
* Understand an AlgebraOfViews as the foundation for the unfolding of all structure: Absolute, Relative, Shared, Subordinate perspectives. Where possible, make use of CategoryTheory.
* Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.
Pakeistos 286-289 eilutės iš
į:
'''Tiesa'''

* What is the role of Truth with regard to Love and Understanding?
Pakeistos 309-320 eilutės iš
--------



* understand scope as a relationships between observer and observational plane, and as making sense of a series of concepts such as perspective, suppostion, view, concept

* What is the role of Truth with regard to Love and Understanding?

* Understand an AlgebraOfViews as the foundation for the unfolding of all structure: Absolute, Relative, Shared, Subordinate perspectives. Where possible, make use of CategoryTheory.

* Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.
į:
'''Veiksmai'''
Ištrintos 324-327 eilutės:
Consider the big picture

Account for all concepts that bear on the Overview.
Ištrintos 325-326 eilutės:
* Consider the essentials of a Christian point of view, how do they enter here?
* How does the HolyTrinity become relevant? (Perhaps as God's will, good will, wisdom.) And where can that relevance be found in the Koran?
2013 sausio 12 d., 10:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 220-221 eilutės:
Sąvokų siejimas, apibrėžimas - naudojau TheBrain, bandžiau išnarplioti visas sąvokas, iškylančias - tas padėjo geriau susigaudyti, bet nelabai padėjo aprėpti visumos
Pakeistos 227-230 eilutės iš
į:
* We can't understand all, but God can, thus how do we accept God's understanding?

'''Atsiskleidimas'''
Ištrintos 232-257 eilutės:


[++Sąvokos++]

'''Laisvumas'''

* What is the role of AntiStructure (Fivesome, Sixsome, Sevensome, Eightsome) in the collapse of structure, so that Person and their outlook are the same?


[++Santvarkos++]

* document the PrimaryStructures
* understand the CounterChoices for the EightfoldWay
* understand the role of the RepresentationsOfTheNullsome and the PropertiesOfGod
* sharpen the results for the directions to and from the good
* What is the relationship between Assumptions (in general) and Expectations (and other such constructs in each of the PrimaryStructures)?

[++Sandaros++]

* understand how the secondary structures arise from the injections
* derive the representations
* derive the topologies and relate them to Christopher Alexander's principles of life
* derive the divisions

--------
Ištrinta 239 eilutė:
* We can't understand all, but God can, thus how do we accept God's understanding?
Ištrintos 242-243 eilutės:
* How does the Threesome arise in the PrimaryStructures?
* How do the QualitiesOfSigns match RepresentationsOfTheNullsome with RepresentationsOfTheOnesome?
Ištrintos 253-254 eilutės:
* How can we think of the PrimaryStructures as coinciding as through a lens?
* How can we think of the SecondaryStructures as coinciding of two single perspectives?
Pridėtos 272-301 eilutės:

[++Sąvokos++]

'''Laisvumas'''

* What is the role of AntiStructure (Fivesome, Sixsome, Sevensome, Eightsome) in the collapse of structure, so that Person and their outlook are the same?


[++Santvarkos++]

* document the PrimaryStructures
* understand the CounterChoices for the EightfoldWay
* understand the role of the RepresentationsOfTheNullsome and the PropertiesOfGod
* sharpen the results for the directions to and from the good
* What is the relationship between Assumptions (in general) and Expectations (and other such constructs in each of the PrimaryStructures)?
* How does the Threesome arise in the PrimaryStructures?
* How do the QualitiesOfSigns match RepresentationsOfTheNullsome with RepresentationsOfTheOnesome?
* How can we think of the PrimaryStructures as coinciding as through a lens?

[++Sandaros++]

* understand how the secondary structures arise from the injections
* derive the representations
* derive the topologies and relate them to Christopher Alexander's principles of life
* derive the divisions
* How can we think of the SecondaryStructures as coinciding of two single perspectives?

--------
2013 sausio 12 d., 09:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 153-154 eilutės:
Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė.
Pakeistos 222-228 eilutės iš
Why are there four Levels? Do they relate to negation?

Other Questions

* What is the overall logic of how and why God unfolds Everything?
* What is the role of AntiStructure (Fivesome, Sixsome, Sevensome, Eightsome) in the collapse of structure, so that Person and their outlook are the same?
* What is the relationships between Assumptions (in general) and Expectations (and other such constructs in each of the PrimaryStructures)
?
į:
[++Visuma++]

* Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo
?

* Kodėl yra keturi lygmenys? Ar jie susiję su neigimu?
Pakeistos 229-230 eilutės iš
Older Questions
į:

[++Sąvokos++]

'''Laisvumas'''

* What is the role of AntiStructure (Fivesome, Sixsome, Sevensome, Eightsome) in the collapse of structure, so that Person and their outlook are the same?


[++Santvarkos++]

* document the PrimaryStructures
* understand the CounterChoices for the EightfoldWay
* understand the role of the RepresentationsOfTheNullsome and the PropertiesOfGod
* sharpen the results for the directions to and from the good
* What is the relationship between Assumptions (in general) and Expectations (and other such constructs in each of the PrimaryStructures)?

[++Sandaros++]

* understand how the secondary structures arise from the injections
* derive the representations
* derive the topologies and relate them to Christopher Alexander's principles of life
* derive the divisions

--------
Ištrintos 298-305 eilutės:
Currently, I want to:

* document the PrimaryStructures
* understand the CounterChoices for the EightfoldWay
* understand the role of the RepresentationsOfTheNullsome and the PropertiesOfGod
* sharpen the results for the directions to and from the good
* understand how the secondary structures arise from the injections
* derive the representations
Pakeistos 300-304 eilutės iš
* derive the topologies and relate them to Christopher Alexander's principles of life
* derive the divisions
* sketch out the three languages
į:
Ištrintos 545-546 eilutės:
[++ Amžinas gyvenimas ++]
Ištrintos 562-567 eilutės:
Suderinti, susieti keturis sluoksnius, klodus:
* Lūpos, giesmės, upė: Dievas: Kodėl? Žinoti viską: Atsakymai (Sandaros). Dievas būtinas ar nebūtinas? Kaip jam kiekvieną pasiekti? Sandaros.
* Pėdos, batai: Aš: Kaip? Žinoti betką: Išsiaiškinimai. Žinojimo rūmai. (Tikėjimas)
* Peteliškės, akmenys upėje: Tu: Koks? Žinoti kažką: Klausimai. (Rūpėjimas)
* Rankos, dirvožemis, sėklos: Kitas: Ar? Žinoti nieką: Aklavietės. "Mintys", tarp jų, pavojingos mintys. Tai "meilės" ir kitų vertybių sieną, jos mūsų sėklos mumyse, tačiau jos paskiros, kaip žvaigždės danguje. Dievo valios vykdymas. (Paklusimas)
Ištrintos 587-591 eilutės:

-------

[+ Kitas +]
Ištrintos 607-618 eilutės:
'''Kalbos'''

* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?
* Kaip kalbos sudaro sąlygas saviraidai?
* Kaip išsakyti tris kalbas?
** Dievas, paklusimas, pasakojimas
** Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
** Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
* Kokia svarba trijų kalbų?
* Išnagrinėti įrodymų geometrijos dėsnius.
Pakeistos 612-613 eilutės iš
* Ar dėstant 'guviai' reikalingi įvairūs klausytojai, kad neįsikinkytumėme į vieną paradoksą, bet suvoktumėme, kad yra jų visa eilė? Paradoksus suploja vienas lygmuo (ar), tarsi sutaptų apimties buvimas ir nebuvimas, o atskiria kitas lygmuo (kodėl).
* Kaip nesusivedimai susiję su klausimais? Parodai galvoju tirti ir pristatyti paradoksus, juk jais sutelkiama esmė, ir meninės priemonės gali į jas sutelkti mūsų dėmesį. Išnagrinėti, surūšiuoti [[http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_paradoxes | paradoksų sąrašą]]. Paradoksais suprasti ribas tarp skirtingų apimčių, lygmenų, jais išvardinti, apibrėžti lygmenis. Kaip paradoksai susiję su pirminėm sandarom, pavyzdžiui, su prasmės siekimo beprasmybe? su pirminių sandarų šešiais laipsniais? su Kanto antonimais?
į:
* Ar dėstant 'guviai' reikalingi įvairūs klausytojai, kad neįsikinkytumėme į vieną paradoksą, bet suvoktumėme, kad yra jų visa eilė? Nesusivedimus suploja vienas lygmuo (ar), tarsi sutaptų apimties buvimas ir nebuvimas, o atskiria kitas lygmuo (kodėl).
* Kaip nesusivedimai susiję su klausimais? Parodai galvoju tirti ir pristatyti paradoksus, juk jais sutelkiama esmė, ir meninės priemonės gali į jas sutelkti mūsų dėmesį. Išnagrinėti, surūšiuoti [[http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_paradoxes | paradoksų sąrašą]]. Nesusivedimais suprasti ribas tarp skirtingų apimčių, lygmenų, jais išvardinti, apibrėžti lygmenis. Kaip paradoksai susiję su pirminėm sandarom, pavyzdžiui, su prasmės siekimo beprasmybe? su pirminių sandarų šešiais laipsniais? su Kanto antonimais?
Ištrintos 624-637 eilutės:
'''Atsakymai, kalbos, išvedimas'''

* Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja. Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?
* Kokios yra trys kalbos?

'''Dievo valios vykdymas'''

* Kaip pavaizduoti tris kalbas ir jų ryšį su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? ir tylėjimu
* Suvokti kaip Jėzus ir Dievas mąstė tikėjimą ir rūpėjimą ir jų sąsąją, taip pat ir paklusimą.

-----

[+ Tu +]
Pridėtos 643-644 eilutės:

[+Išsakymas+]
2013 sausio 11 d., 23:03 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 412-441 eilutės:
[+++Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?+++]

vienybe su kitais skirtingose sąlygose, su Kitu sąlygose ir su Dievu už visų salygų

'''Kaip sieti Dievu ir kertinėmis vertybėmis?'''

* Kaip pereiti tarp Dievo kertinės vertybės (meilės) ir kito žmogaus kertinės vertybės?
* Kaip sieti vertybes su Dievu?

'''Kaip sieti gvildenimais ir išsiaiškinimais?'''

* Kaip sieti gvildenimus su išsiaiškinimais?
* Aplinkybių išraiška žinojimo rūmais.
* Atrinkti pavyzdinius išsiaiškinimus: mano, Jėzaus, matematikos.
* Lyginti Dievo, Jėzaus, mano žinojimo rūmus.
* Kaip mano? Kito? Matematikos? išmintis prieinama žinojimo rūmais?
* Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose?

'''Kuo skiriasi Dievas, Jėzus, aš ir kiti?'''

* Suvokti mūsų santykį.
* Jėzaus ir Dievo skirtingi požiūriai, medžių vertinimai.
* Mano santykį su Dievu.
* Kodėl žmogus būtent toks sukurtas, kad jį būtų galima mylėti.
* Duomenys vs. įžvalgos (Trokštu išmanyti).
* Mano ir Dievo atsakymai į 12 klausimų.
* Kristaus atsakymai iš Šventojo rašto.
* Lyginti Dievo, mano, Jėzaus išsiaiškinimus.
* Dievo troškimas - gyvenimas. Žmogaus netroškimas - sunaikina.
Ištrintos 430-460 eilutės:

'''Kaip susikalbėti kertine vertybe, gvildenimu?'''

* Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
* Suvokti žmonių įvairias vertybes, klausimus.
* Kaip išsiskiriam vertybėm, klausimais? Kaip sutampam?
* Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą?
* Ką reiškia žmonėms tikrovė, visuomenė, kertinė vertybė?

'''Kaip būti viena su nebendraujančiais?'''

* Gera širdimi
* Malda
* Mylėti priešą

'''Kaip ugdyti, ugdytis?'''

* Kaip juos paskatinti gvildenti?
* Kaip žaidimais palaikyti?
* Atsiremti į kertinę vertybę, gvildenimus, sieti su išsiaiškinimais, su žmogaus jausmais, lūkesčiais, žinojimo rūmais, su asmens dorove.

'''Kaip pristatyti svetimas sąvokas?'''

* Dievas matematikos žinojimo rūmuose.
* Dievo ryšys su kertine vertybe.

'''Kaip bendradarbiauti dalinai?'''

* Pripažinti betką (vienumo pagrindas?) jei priimt asmeniškai, širdingai
* Kaip bet kokia sritis, bet koks mokslas, bet koks žmogus išsireiškia žinojimo rūmais?
* Geros valios patikrinimas, laidoti tiesą.
2013 sausio 11 d., 22:55 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 719-829 eilutės:

'''Žinojimo rūmai'''

* Kaip žinojimo rūmai išsako klausimus? Žinojimo rūmais apžvelgti klausimus, kuriuos esu atsakęs ir kuriems ieškau atsakymų.
* Koks išsiaiškinimų ryšys su trejybe, užtat ir su išsiaiškinimų trejybe, aštuongubiu keliu ir kitų išsiaiškinimų raida? Kurie išsiaiškinimai vyksta tvarkingai, brėžinio numatyta tvarka, ir kurie laisvai įsiterpia ir kaip? Ir kaip tai siejasi su tikėjimu?
* Kaip išsakyti išsiaiškinimų [[PašnekovųRaida | raidą]]?
* Suvokti savo žinojimo rūmų menes ir pomenes.
* Kaip žinojimo rūmus suvokti, kaip išsiaiškinimo sistemą?
* Kaip bet kokia sritis, bet koks mokslas išsireiškia žinojimo rūmais?
* Kaip žinojimas ir suvokimas yra susiję?
* Kaip suvokimo rūmai (visaregis) ir žinojimo rūmai susiję?

'''Pavyzdiniai išsiaiškinimai'''

* Atrinkti 48 pavyzdinius išsiaiškinimus, kiekvienai pomenei po vieną.
* Kurie klausimai svarbiausi? ir kuriais išsiaiškinimais juos atsakiau?
* Kurie išsiaiškinimai yra svarbiausi? Atrinkti labiausiai tirtinus išsiaiškinimus, juos plačiau aprašyti, ką jais išsiaiškinau, ir kokios sandaros jais iškyla, kaip Dievas sudalyvauja?

'''Dievo išsiaiškinimai'''

* Kaip žinojimo rūmais iškyla Dievas?
* Nagrinėti Šventąjį Raštą, ieškoti pavyzdžių, kaip Dievas ir Kristus išsiaiškina.
* Kaip Jėzaus pasisakymai sutampa su išsiaiškinimais?
* Kurie išsiaiškinimai būdingi [[Dievas | Dievui]]? Strimagalvystė. Koks suvokimo vaidmuo?
* Kaip Dievas įvairiai dalyvauja mano žinojimo rūmuose? Kaip jį suvokiu? Arba kaip jis suveikia? Ir kaip dalyvauja įvairios kertinės vertybės? Kaip jas tvarko žinojimo rūmai?

'''Žmonių išsiaiškinimai'''

* Kaip rinkti iš žmonių pavyzdžius, kaip ką yra išsiaiškinę? Kaip rinkti vidumiestyje ir išreikšti [[Menas | menais]]?
* Ką išsiaiškinome "Minčių sodu"?
* Kaip kas ką esame išsiaiškinę? Rinkti pavyzdžius iš kitų žmonių.
* Rinkti pavyzdžius iš knygų.

'''Išsiaiškinimų nagrinėjimas'''

* Kokio pobūdžio [[tikėjimas]] (ir pašnekovas) glūdi įvairiuose išsiaiškinimuose? Kaip siejasi tikėjimo apimtys?
* Koks yra kiekvieno išsiaiškinimo tikslas, ir atitinkamai, tikėjimo apimtis? Kaip tikslai susiję?
* Kokia išsiaiškinimų vidinė eiga?
* Paskirų pavyzdžių nagrinėjimas Išnagrinėti kiekvieną išsiaiškinimą. Suvokti:
** Kas jame įdomu?
** Kaip klausimas kelia įtampą?
** Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
** Kurią sandarą prileidžiame?
** Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
** Kaip sandarą savimi papildome?
** Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
** Kaip naujai iškyla įtampa?
** Kaip išsiaiškinimo rūšis siejasi su atminties rūšimi?

'''Paskiro išsiaiškinimo sandara'''

* Kaip suvokti išsiaiškinimą, kaip kalbos vienetą?
* Kokia yra išsiaškinimo eiga?
* Kaip kas tampa įdomu? Gal įdomu tada, kada pasikeičia įdomumo vienetas?
* Kaip išauga sandara ir kaip ji save apibrėžia?
* Kaip bendravimo prielaidomis sutampa atsakymai ir klausimai? Kaip bręsta mūsų suvokimas Dievo?
* Kaip iš jų kyla dėmesio vienetai kalboms, kaip toliau tie vienetai tampa sudėtingesni, brandesni?
* Ar tie vienetai žymi visumą, užtat yra įdomūs?
* Ar pirminiai vienetai yra atvaizdai, aplinkos, padalinimai?
* Kokia išsiaiškinimų vidinė sandara? Tas gali sietis su vieningumais, su laipsnynu, taip pat su geros valios pratimų sustatymu.

'''[[Tikėjimas]]'''

* Kokio pobūdžio tikėjimas reiškiasi kiekviename išsiaiškinime?
* Kaip su tikėjimu susieti visas su išsiaiškinimais susijusias sąvokas bei matmenis?
* Kaip su tikėjimu siejasi išsiaškinimo veikla - klausti, atsakyti, bendrauti, sudurti - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - ir t.t. ?
* Kaip su tikėjimu siejasi išsiaiškinimo daugialypis požiūris?
* Ko reikėtų atsisakyti išsiaiškinimo išvadų, jas paneigti? Ar taip galima apibrėžti tikėjimo apimtį?

'''Klausimų išsiaiškinimas'''

* Kaip perėjau iš vieno klausimo į kitą(?)
* Mane domina į kurį klausimą išsiaiškinimas atsako, nebūtinai kurį jisai kelia.
* Kurie išsiaiškinimai susiaurina sprendžiamo klausimo (ir tikėjimo) apimtį?
* Ką sužinome ne iš klausimų? o priešingai, kitaip? Pavyzdžiui, Dievo klausausi, gyvenimas pamoko.

'''Išsiaiškinimų išsiaiškinimas'''

* Kaip kiekvieną išsiaiškinimą išsiaiškinome? Kokia jų kilmė? Gaunasi išsiaiškinimų medis.
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?

'''Išsiaiškinimų kalba'''

* Kaip išsiaiškinimai yra susiję vienas su kitu?
* Kaip išsiaiškinimai vienas kitą palaiko?
* Kaip klausimas veda į atsakymą, o atsakymas į naujus klausimus?
* Kaip mūsų mintys seka viena po kitos? Kaip jos išauga?
* Kaip tai susiję su tuo, kas Dievui rūpi, reiškia, įvyksta? O jam rūpi mūsų branda.
* Kaip išsiaiškinimai susiję su kalbomis: pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ką bendro turi klausimai: kaip kas ima rūpėti? reikšti? įvykti?
* Gal trys gyvenimo kalbos ir apskritai švietimas išplaukia iš to, kaip mums kas tampa įdomu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su visaregiu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su geros valios pratimais?
* Koks laipsnyno vaidmuo? Kokie įtampos balsai?
* Kaip žinojimo rūmai susiję su kalbomis?

'''Apžvelgti išsiaiškinimais'''

* Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?
* Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
* Kaip atrodytų mano žinojimas jeigu viską išdėstyčiau žinojimo rūmais? Visa ką esu išradęs išdėstyti savo žinojimo rūmais. Susieti klausimus kuriuos atsakiau su tuo kaip Dievas tame dalyvavo ir su išsiaiškinimu. Taip kad pavaizduoju savo ir Dievo bendravimą.'
* Klausimus, kuriuos atsakiau, susieti su išsiaiškinimais. Išsiaiškinimus susieti su klausimais, kuriuos atsakiau. Žinojimo rūmais apžvelgti visus klausimus.
* Kaip su žinojimo rūmais susieti visas įvairiausias sandaras?
* Parodos kambario išdėstymu sugretinti, sulyginti įvairius visko pristatymo būdus: visko žinojimą ir žinojimo taikymą; žinojimo rūmus; klausimų brėžinį; Dievo vaidmenį.
* Sieti kiekvieną savo aprašų temą su susijusiomis menėmis, pomenėmis. Kurios menės lieka?

'''Išsiaiškinimais puoselėti bendrystę'''

* Kaip bendradarbiauti su Dievu pristatant išsiaiškinimus meniškai, kūrybinga veikla ir jais skatinti savišvietą? amžiną gyvenimą, brandą čia ir dabar?
* Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?
* Kodėl meilė neiškyla mano išsiaiškinimų svarboje? Kodėl man nerūpi mylėti?
2013 sausio 11 d., 22:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 831-842 eilutės:

'''Visaregis'''

* Kaip klausimai susiję su troškimu viską žinoti?
* Dar bandyti suvokti iš visko pusės. Kaip su Dievu bandom jį aprėpti? Kaip jis perduoda viską į mano rankas? Kaip nepasimetame visakame?
* Kaip visaregis atveria ir išsako klausimus?
* Kaip visaregis susijęs su dvejonėmis? (jeigu su klausimais?)
* Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius? ir vieningai aprėpia bendrystę? Susieti laipsnyną su visaregiu.
* Kaip iškyla suvokimo rūmai (visaregis)?
* Kaip visaregis, Dievo suvokimo rūmai išsivysto Jėzaus, netobulo žmogaus, įvairiausių sričių, jų galimybių (matematikos) suvokimo rūmais? Kaip susidaro saviraidos sąlygos?
* Kaip visaregis atveria ir išsako klausimus? - Visaregis išdėsto įvairiausias prielaidas, kurių galime atsisakyti, iš ko ir kyla paskiri klausimai.
* Kaip pavaizduoti visaregį?
2013 sausio 11 d., 22:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 719-830 eilutės iš
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
į:
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?

'''Žinojimo rūmai'''

* Kaip žinojimo rūmai išsako klausimus? Žinojimo rūmais apžvelgti klausimus, kuriuos esu atsakęs ir kuriems ieškau atsakymų.
* Koks išsiaiškinimų ryšys su trejybe, užtat ir su išsiaiškinimų trejybe, aštuongubiu keliu ir kitų išsiaiškinimų raida? Kurie išsiaiškinimai vyksta tvarkingai, brėžinio numatyta tvarka, ir kurie laisvai įsiterpia ir kaip? Ir kaip tai siejasi su tikėjimu?
* Kaip išsakyti išsiaiškinimų [[PašnekovųRaida | raidą]]?
* Suvokti savo žinojimo rūmų menes ir pomenes.
* Kaip žinojimo rūmus suvokti, kaip išsiaiškinimo sistemą?
* Kaip bet kokia sritis, bet koks mokslas išsireiškia žinojimo rūmais?
* Kaip žinojimas ir suvokimas yra susiję?
* Kaip suvokimo rūmai (visaregis) ir žinojimo rūmai susiję?

'''Pavyzdiniai išsiaiškinimai'''

* Atrinkti 48 pavyzdinius išsiaiškinimus, kiekvienai pomenei po vieną.
* Kurie klausimai svarbiausi? ir kuriais išsiaiškinimais juos atsakiau?
* Kurie išsiaiškinimai yra svarbiausi? Atrinkti labiausiai tirtinus išsiaiškinimus, juos plačiau aprašyti, ką jais išsiaiškinau, ir kokios sandaros jais iškyla, kaip Dievas sudalyvauja?

'''Dievo išsiaiškinimai'''

* Kaip žinojimo rūmais iškyla Dievas?
* Nagrinėti Šventąjį Raštą, ieškoti pavyzdžių, kaip Dievas ir Kristus išsiaiškina.
* Kaip Jėzaus pasisakymai sutampa su išsiaiškinimais?
* Kurie išsiaiškinimai būdingi [[Dievas | Dievui]]? Strimagalvystė. Koks suvokimo vaidmuo?
* Kaip Dievas įvairiai dalyvauja mano žinojimo rūmuose? Kaip jį suvokiu? Arba kaip jis suveikia? Ir kaip dalyvauja įvairios kertinės vertybės? Kaip jas tvarko žinojimo rūmai?

'''Žmonių išsiaiškinimai'''

* Kaip rinkti iš žmonių pavyzdžius, kaip ką yra išsiaiškinę? Kaip rinkti vidumiestyje ir išreikšti [[Menas | menais]]?
* Ką išsiaiškinome "Minčių sodu"?
* Kaip kas ką esame išsiaiškinę? Rinkti pavyzdžius iš kitų žmonių.
* Rinkti pavyzdžius iš knygų.

'''Išsiaiškinimų nagrinėjimas'''

* Kokio pobūdžio [[tikėjimas]] (ir pašnekovas) glūdi įvairiuose išsiaiškinimuose? Kaip siejasi tikėjimo apimtys?
* Koks yra kiekvieno išsiaiškinimo tikslas, ir atitinkamai, tikėjimo apimtis? Kaip tikslai susiję?
* Kokia išsiaiškinimų vidinė eiga?
* Paskirų pavyzdžių nagrinėjimas Išnagrinėti kiekvieną išsiaiškinimą. Suvokti:
** Kas jame įdomu?
** Kaip klausimas kelia įtampą?
** Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
** Kurią sandarą prileidžiame?
** Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
** Kaip sandarą savimi papildome?
** Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
** Kaip naujai iškyla įtampa?
** Kaip išsiaiškinimo rūšis siejasi su atminties rūšimi?

'''Paskiro išsiaiškinimo sandara'''

* Kaip suvokti išsiaiškinimą, kaip kalbos vienetą?
* Kokia yra išsiaškinimo eiga?
* Kaip kas tampa įdomu? Gal įdomu tada, kada pasikeičia įdomumo vienetas?
* Kaip išauga sandara ir kaip ji save apibrėžia?
* Kaip bendravimo prielaidomis sutampa atsakymai ir klausimai? Kaip bręsta mūsų suvokimas Dievo?
* Kaip iš jų kyla dėmesio vienetai kalboms, kaip toliau tie vienetai tampa sudėtingesni, brandesni?
* Ar tie vienetai žymi visumą, užtat yra įdomūs?
* Ar pirminiai vienetai yra atvaizdai, aplinkos, padalinimai?
* Kokia išsiaiškinimų vidinė sandara? Tas gali sietis su vieningumais, su laipsnynu, taip pat su geros valios pratimų sustatymu.

'''[[Tikėjimas]]'''

* Kokio pobūdžio tikėjimas reiškiasi kiekviename išsiaiškinime?
* Kaip su tikėjimu susieti visas su išsiaiškinimais susijusias sąvokas bei matmenis?
* Kaip su tikėjimu siejasi išsiaškinimo veikla - klausti, atsakyti, bendrauti, sudurti - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - ir t.t. ?
* Kaip su tikėjimu siejasi išsiaiškinimo daugialypis požiūris?
* Ko reikėtų atsisakyti išsiaiškinimo išvadų, jas paneigti? Ar taip galima apibrėžti tikėjimo apimtį?

'''Klausimų išsiaiškinimas'''

* Kaip perėjau iš vieno klausimo į kitą(?)
* Mane domina į kurį klausimą išsiaiškinimas atsako, nebūtinai kurį jisai kelia.
* Kurie išsiaiškinimai susiaurina sprendžiamo klausimo (ir tikėjimo) apimtį?
* Ką sužinome ne iš klausimų? o priešingai, kitaip? Pavyzdžiui, Dievo klausausi, gyvenimas pamoko.

'''Išsiaiškinimų išsiaiškinimas'''

* Kaip kiekvieną išsiaiškinimą išsiaiškinome? Kokia jų kilmė? Gaunasi išsiaiškinimų medis.
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?

'''Išsiaiškinimų kalba'''

* Kaip išsiaiškinimai yra susiję vienas su kitu?
* Kaip išsiaiškinimai vienas kitą palaiko?
* Kaip klausimas veda į atsakymą, o atsakymas į naujus klausimus?
* Kaip mūsų mintys seka viena po kitos? Kaip jos išauga?
* Kaip tai susiję su tuo, kas Dievui rūpi, reiškia, įvyksta? O jam rūpi mūsų branda.
* Kaip išsiaiškinimai susiję su kalbomis: pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ką bendro turi klausimai: kaip kas ima rūpėti? reikšti? įvykti?
* Gal trys gyvenimo kalbos ir apskritai švietimas išplaukia iš to, kaip mums kas tampa įdomu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su visaregiu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su geros valios pratimais?
* Koks laipsnyno vaidmuo? Kokie įtampos balsai?
* Kaip žinojimo rūmai susiję su kalbomis?

'''Apžvelgti išsiaiškinimais'''

* Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?
* Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
* Kaip atrodytų mano žinojimas jeigu viską išdėstyčiau žinojimo rūmais? Visa ką esu išradęs išdėstyti savo žinojimo rūmais. Susieti klausimus kuriuos atsakiau su tuo kaip Dievas tame dalyvavo ir su išsiaiškinimu. Taip kad pavaizduoju savo ir Dievo bendravimą.'
* Klausimus, kuriuos atsakiau, susieti su išsiaiškinimais. Išsiaiškinimus susieti su klausimais, kuriuos atsakiau. Žinojimo rūmais apžvelgti visus klausimus.
* Kaip su žinojimo rūmais susieti visas įvairiausias sandaras?
* Parodos kambario išdėstymu sugretinti, sulyginti įvairius visko pristatymo būdus: visko žinojimą ir žinojimo taikymą; žinojimo rūmus; klausimų brėžinį; Dievo vaidmenį.
* Sieti kiekvieną savo aprašų temą su susijusiomis menėmis, pomenėmis. Kurios menės lieka?

'''Išsiaiškinimais puoselėti bendrystę'''

* Kaip bendradarbiauti su Dievu pristatant išsiaiškinimus meniškai, kūrybinga veikla ir jais skatinti savišvietą? amžiną gyvenimą, brandą čia ir dabar?
* Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?
* Kodėl meilė neiškyla mano išsiaiškinimų svarboje? Kodėl man nerūpi mylėti
?
2013 sausio 11 d., 22:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 708-719 eilutės iš
* Suvokti kaip Jėzus ir Dievas mąstė tikėjimą ir rūpėjimą ir jų sąsąją, taip pat ir paklusimą.
į:
* Suvokti kaip Jėzus ir Dievas mąstė tikėjimą ir rūpėjimą ir jų sąsąją, taip pat ir paklusimą.

-----

[+ Tu +]

'''Tampame viena'''

* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
* Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
* Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
2013 sausio 11 d., 22:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 639-708 eilutės iš
* Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.
į:
* Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.

'''Atvaizdai'''

* Koks ryšys tarp Dievo/visko ir nulybės atvaizdų?
* Kaip pavaizduoti nulybės ir vienybės atvaizdus, jų paneigimą ir paneigimų suvedimą aštuongubiu keliu?


-------

[+ Kitas +]

'''Sandaros'''

* Sandarų rūšis susieti su klausimais.
* Kaip iš požiūrių iškyla sandaros ir jų kalba?
* Kaip išsiveda padalinimai, atvaizdai, aplinkybės?
* Klausimai, atsakymai ir jų sąsajos (apimtys) yra atvaizdai (didėjantis ir mažėjantis laisvumas; viskas, betkas, kažkas, niekas). Kaip tai suprasti? Tai taip pat yra padalinimų (dvejybės, ketverybės) požiūriai... kaip tai suprasti? ir kaip tai susiję su trejybe ir aplinkybėmis... ?
* Kaip pavaizduoti antrines sandaras amžino gyvenimo pusėje?
* Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia?
* Kaip visko padalinimas derina požiūrius? Kaip ginčijamės ar išvengiame ginčų?
* Kaip išsakyti sandaras, santvarkos apibrėžtas, ir pirm jos reiškiančias?
* Išsakyti ir derinti sandarų išsivystymą (nebūtinumo eigą) ir valios vykdymą (būtinumo eigą).
* Dievas veikia padalinimais veiksniu +1. Kaip jisai veikia kitomis antrinėmis sandaromis?

'''Aklavietės'''

* Kaip atsiranda aklavietės? Neįveikiami klausimai? Ir kaip aklavietės įveikiamos? išsiaiškinimais?
* Ar antrinės sandaros išsako aklavietes? Kaip aklavietės įveikiamos: padalinimais požiūriai derinami; atvaizdais požiūrių atsisakoma; aplinkybėmis požiūriai priimami; kalbomis požiūriai išgyvenami, atjaučiami, apibendrinami.
* Kaip suvokimas (jog Dievas nebūtinai geras) mums suteikia laisvės, išsprendžia aklavietes, kaip tampame viena? Kaip vienas kitą palaikome ar smukdome?
* Kaip atsiranda aklavietės? Neįveikiami klausimai? Ir kaip jos įveikiamos? išsiaiškinimais? - Aklavietės susijusios su pilka riba, su upe, su primetimu, kad Dievas būtinai geras. Aklavietę įvaldome įtvirtindami ribą, ją priimdami kaip aplinką, kurioje įmanoma veikla, gyvybingumas

'''Kalbos'''

* Kaip įvardijimas, širdies ir pasaulio tiesos, išsako klausimus?
* Suvokti tris kalbas: susieti klausimus su įvardijimu; išsiaiškinimus su pagrindimu; ir kaip suprasti ir pavaizduoti pasakojimą?
* Kaip kalbos sudaro sąlygas saviraidai?
* Kaip išsakyti tris kalbas?
** Dievas, paklusimas, pasakojimas
** Aš, gyvenimas klausimais, įvardijimas
** Tu, gyvenimas išsiaiškinimais, rūpėjimas
* Kokia svarba trijų kalbų?
* Išnagrinėti įrodymų geometrijos dėsnius.

'''Dviprasmybės, 6+4'''

* Leonard Bernstein: variation is violation. Localized relations, logic are made possible by metaphors, what are they and in which language?
* Nesusivedimas: "nebijoti" ir "bijoti Dievo".
* Ar dėstant 'guviai' reikalingi įvairūs klausytojai, kad neįsikinkytumėme į vieną paradoksą, bet suvoktumėme, kad yra jų visa eilė? Paradoksus suploja vienas lygmuo (ar), tarsi sutaptų apimties buvimas ir nebuvimas, o atskiria kitas lygmuo (kodėl).
* Kaip nesusivedimai susiję su klausimais? Parodai galvoju tirti ir pristatyti paradoksus, juk jais sutelkiama esmė, ir meninės priemonės gali į jas sutelkti mūsų dėmesį. Išnagrinėti, surūšiuoti [[http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_paradoxes | paradoksų sąrašą]]. Paradoksais suprasti ribas tarp skirtingų apimčių, lygmenų, jais išvardinti, apibrėžti lygmenis. Kaip paradoksai susiję su pirminėm sandarom, pavyzdžiui, su prasmės siekimo beprasmybe? su pirminių sandarų šešiais laipsniais? su Kanto antonimais?
* Rūšiuoti nesusivedimus ir suvokti jų visumą. Susieti su lygmenimis ir jų poromis.
* Suvokti kintamųjų rūšis. Susieti su [[Paradoksai | paradoksais]].
* Kaip Dievo ir žmogaus požiūriai sutampa įstatymu? Kaip tai suvokti paklydusio vaiko įvaizdžiu?
* Kaip suvokti sandarą 6+4 įsakymu, nesusivedimais, kintamaisiais, pertvarkymais?
* Išsiaiškinti, kaip keturi lygmenys yra reikalingi paradoksui, sulyginti ar atskirti paradoksą grindžiančias apimtis?
* Kaip suvokti 6+4 įsakymus, nesusivedimus, kintamuosius, pertvarkymus?
* Kaip pavaizduoti kambario viduryje: pirmines sandaras ir 6 antrines sandaras.
* Kaip suvokti ženklų savybes? Kaip jos susijusios su vienybe? su laipsnynu? Kaip jas tirti?
* Kokios yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?
* Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu?

'''Atsakymai, kalbos, išvedimas'''

* Atsakymai (kaip kad David'o pasakojimas, kaip jį pamokė gorila Bušmanas) yra pasakojimai, tai jų pavidalas mūsų prote, kaip mus paveikia ir perauklėja. Kaip pasakojimai yra atsakymai? ir kuom tai skiriasi nuo pagrindimo ar įvardijimo?
* Kokios yra trys kalbos?

'''Dievo valios vykdymas'''

* Kaip pavaizduoti tris kalbas ir jų ryšį su paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? ir tylėjimu
* Suvokti kaip Jėzus ir Dievas mąstė tikėjimą ir rūpėjimą ir jų sąsąją, taip pat ir paklusimą.
2013 sausio 11 d., 22:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 594-639 eilutės iš
----------------
į:
----------------

[++ Amžinas gyvenimas ++]

'''Būtinumas'''

* Peržiūrėti rodą ''Trokštu išmanyti''.
* Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?
* Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?
* Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui?

'''Asmenų lygtis'''

* Visame žinojime, koks ryšys tarp Dievo, amžino gyvenimo, gyvenimo ir gerumo? Kaip tai atsispindi sandarose? ir būtent Dievo ar mūsų požiūryje?
* Kuriai sienai priklauso Dievas, Mes, Vienumas, Yra-Užtat-Nebūtinas ir kuriai priklauso Dievas Mumis, Bendravimas, Kitas, Nėra-Užtat-Būtinas? Kaip jos bendrauja?
* Prieštaravimas manyje, kurį turiu išrišti: kurioje aš upės pusėje? (ar ženklais esame abejose?) ar dangaus karalystė yra vieno didelio šuolio? ar daug mažyčių?
* Kaip susieti dvi sienas, atskiriant, jų išgyvenimą iš vidaus, iš asmens, ir kaip atrodo iš šalies? Panašu, kad apsiverčia, išgyvename priešingai, kaip atrodo iš šalies, o tai ir sieja dvi sienas. Kaip tai siejasi su tuo, kaip išgyvename, suvokiame Dievą? Bene Dievo požiūris išreiškiamas Dievu ir amžinu gyvenimu, o mūsų požiūris į tas pačias sandaras išreiškiamas gerumu ir gyvenimu.
* Betkas turi šešis atvaizdus, pasirinkimus. O kiek jų turi išmintis? ir kas jie yra? (4 x 2)
* Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?
* Ką kiekvienam asmeniui reiškia Dievas? ir kaip jų supratimai juos suvienija?

Suderinti, susieti keturis sluoksnius, klodus:
* Lūpos, giesmės, upė: Dievas: Kodėl? Žinoti viską: Atsakymai (Sandaros). Dievas būtinas ar nebūtinas? Kaip jam kiekvieną pasiekti? Sandaros.
* Pėdos, batai: Aš: Kaip? Žinoti betką: Išsiaiškinimai. Žinojimo rūmai. (Tikėjimas)
* Peteliškės, akmenys upėje: Tu: Koks? Žinoti kažką: Klausimai. (Rūpėjimas)
* Rankos, dirvožemis, sėklos: Kitas: Ar? Žinoti nieką: Aklavietės. "Mintys", tarp jų, pavojingos mintys. Tai "meilės" ir kitų vertybių sieną, jos mūsų sėklos mumyse, tačiau jos paskiros, kaip žvaigždės danguje. Dievo valios vykdymas. (Paklusimas)

'''Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas'''

* Kas yra požiūris ir koks yra Dievo požiūris? bei žmogaus požiūris? ir jų susivedimas pasiklydusiu vaiku? Išsakyti kategorijų teorija.
* Kaip žmogaus požiūriu taipogi suvokti visas sandaras? Ką jos jam reiškia ir kaip jisai jomis dalyvauja? Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku?
* Kaip žmogaus požiūriu pažįstame, suprantame, prisiimame Dievo požiūrį?
* Kaip pavaizduoti Dievą ir jo santykį su mumis?
* Kaip priimti Dievo požiūrį?
* Koks yra Dievo požiūris?
* Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
* Kaip Dievą įžvelgti visakame?
* Ką reiškia būti [[viena]]?
* Kaip esame viena?
* Kaip mums būti viena?
* Kas mums trukdo būti viena?
* Kuo skiriasi Dievas, Jėzus, aš ir kiti?
* Kaip Kristus įvairiai suvokė Dievą ir meilę?
* Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? - Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui.
* Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.
2013 sausio 11 d., 22:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 407-594 eilutės iš
* Write up what the levels have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.
į:
* Write up what the levels have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.

-----------------

''Kaip esame viena asmenimi?''

[+++Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?+++]

vienybe su kitais skirtingose sąlygose, su Kitu sąlygose ir su Dievu už visų salygų

'''Kaip sieti Dievu ir kertinėmis vertybėmis?'''

* Kaip pereiti tarp Dievo kertinės vertybės (meilės) ir kito žmogaus kertinės vertybės?
* Kaip sieti vertybes su Dievu?

'''Kaip sieti gvildenimais ir išsiaiškinimais?'''

* Kaip sieti gvildenimus su išsiaiškinimais?
* Aplinkybių išraiška žinojimo rūmais.
* Atrinkti pavyzdinius išsiaiškinimus: mano, Jėzaus, matematikos.
* Lyginti Dievo, Jėzaus, mano žinojimo rūmus.
* Kaip mano? Kito? Matematikos? išmintis prieinama žinojimo rūmais?
* Kaip Jėzaus lūkestis būti viena reiškiasi jo žinojimo rūmuose?

'''Kuo skiriasi Dievas, Jėzus, aš ir kiti?'''

* Suvokti mūsų santykį.
* Jėzaus ir Dievo skirtingi požiūriai, medžių vertinimai.
* Mano santykį su Dievu.
* Kodėl žmogus būtent toks sukurtas, kad jį būtų galima mylėti.
* Duomenys vs. įžvalgos (Trokštu išmanyti).
* Mano ir Dievo atsakymai į 12 klausimų.
* Kristaus atsakymai iš Šventojo rašto.
* Lyginti Dievo, mano, Jėzaus išsiaiškinimus.
* Dievo troškimas - gyvenimas. Žmogaus netroškimas - sunaikina.

'''Kaip gyviau suvokti sandaras?'''

* Įsijausdamas į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.

'''Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus?'''

'''Koks mano, tarpininko, vaidmuo?'''

* Kaip galim būti viena su Dievu ir kitais?
* Kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais?

-------------------

''Kaip esame viena kitu?''

[+++Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?+++]

'''Kas yra žmogus?'''

'''Kaip susikalbėti kertine vertybe, gvildenimu?'''

* Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
* Suvokti žmonių įvairias vertybes, klausimus.
* Kaip išsiskiriam vertybėm, klausimais? Kaip sutampam?
* Kaip kertinės vertybės išreiškia vienumą? ir kaip jos viena su kita susijusios, kaip įvairiai išreiškia vienumą?
* Ką reiškia žmonėms tikrovė, visuomenė, kertinė vertybė?

'''Kaip būti viena su nebendraujančiais?'''

* Gera širdimi
* Malda
* Mylėti priešą

'''Kaip ugdyti, ugdytis?'''

* Kaip juos paskatinti gvildenti?
* Kaip žaidimais palaikyti?
* Atsiremti į kertinę vertybę, gvildenimus, sieti su išsiaiškinimais, su žmogaus jausmais, lūkesčiais, žinojimo rūmais, su asmens dorove.

'''Kaip pristatyti svetimas sąvokas?'''

* Dievas matematikos žinojimo rūmuose.
* Dievo ryšys su kertine vertybe.

'''Kaip bendradarbiauti dalinai?'''

* Pripažinti betką (vienumo pagrindas?) jei priimt asmeniškai, širdingai
* Kaip bet kokia sritis, bet koks mokslas, bet koks žmogus išsireiškia žinojimo rūmais?
* Geros valios patikrinimas, laidoti tiesą.

-----------------

''Kaip esame viena meile?''

[+++Kaip meilė palaiko amžiną brandą?+++]

'''Kas yra meilė?'''

* Dievo vienybė - 4 lygmenys
* Gyvybės palaikymas - 6 tarpai
* tad įmanomas perėjimas tarp Dievo ir laisvo žmogaus požiūrių, tai bene bendras dėsnis, perėjimas iš teigiamos tiesos į neigiamą tiesą, kaip tokiu būdu siejami Dievas, meilė ir paskiro žmogaus kertinė vertybė?
* Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas
* Kaip meilė susijusi su Dievo įsakymu?
* Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
* Meilė sieja 4 lygmenis, troškimus su vienybe, su meile viskam, betkam, kažkam, niekam.

'''Kaip meile esame viena?'''

* esame viena mylėdami
* esame viena priimdami meilę
* mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį
* mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius
* įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai
* vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga

'''Kaip kiekvieną mylėti?'''

* Kaip mylėti?
* Nuoširdžiai bendraujant
* Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
* 4 lygmenimis palaikyti 6 tarpus
* išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose
* išryškinant brandą 4 lygmenyse

'''Ką reiškia bręsti?'''

* Kas yra gyvybė?
* Dievo gerumas. Jautrumas ir atliepumas.
* Kaip meilė palaiko amžiną gyvenimą?
* Kaip gyvybė siejasi su sandaromis?
* kaip deri gyvenimas ir amžinas gyvenimas?
* Gyvybė - savaiminis įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas.
* Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm).
* Kaip gyvybė susijusi su šešeriopu plyšiu, su pertvarkymais?

'''Kaip įžiebti meilę?'''

-------------

''Kaip esame viena požiūriais?''

[+++Kaip sutampa požiūriai?+++]

'''Kas yra požiūris?'''

* Žvilgsniu ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos.
* Kaip apibrėžti požiūrį ir jo priėmimą?
* Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
* Kategorijų mokslu grįsti požiūrių algebrą
* Ką reiškia priimti požiūrį?

'''Kaip viską išreikšti požiūriais?'''

* Požiūriais noriu naujai išsakyti savo filosofiją, [[http://www.worknets.org/wiki.pl?LivingByTruth/Summary | jos santrauką]].
* Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas. Pasiklydęs vaikas.
* Žinojimo rūmai išvysto mūsų atitolimą nuo Dievo (paklūst -> tikėt -> rūpėt) tačiau įsisąmonijimą Dievo vidinį nevieningumą.
* Požiūrių sutapimo klausimu permąstyti viską.

'''Kaip požiūrius išreikšti matematika?'''

* Gali būti naudinga atsiremti į matematiką, pavyzdžiui, [[KategorijųTeorija | kategorijų teoriją]].

'''Kaip apibrėžti vienumą?'''

* Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?
* Suvokti kame žmogus yra viena ir neviena.
* Atrinkti matematikos uždavinius, žaidimus
* Kaupti pavyzdžius, uždavinius, duomenis. Pavaizduoti plakatu.
* Keturiais lygmenimis: Dievo valia, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.
* Kaip vienybė mus vienija? (Meilė, valia, tobulumas, Dievo valia)
* Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
* Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais.

'''Kaip mūsų požiūriai veikiami?'''

* Kaip požiūriais ir susijusiomis sąvokomis išsakyti išsiaiškinimų vidinę sandarą?
* Tikiu išaiškinti tris kalbas. Kaip jas išsakyti požiūriais?
* Kaip kiekvieną pasiekti, manau, būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones.

'''Koks yra mano ir kitų požiūris?'''

'''Kaip priimti bet kokį požiūrį?'''

* Priimti kitą. Priimti žodį.
* Kaip sąlygas išgyvename plačiau?
* Kur juose mano ir kitų požiūriai?

'''Kas mums trukdo būti viena?'''

* Kodėl nebendrauja su Dievu.

----------------
2013 sausio 11 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 217-407 eilutės:

>>bgcolor=#FFFFC0<<

Why are there four Levels? Do they relate to negation?

Other Questions

* What is the overall logic of how and why God unfolds Everything?
* What is the role of AntiStructure (Fivesome, Sixsome, Sevensome, Eightsome) in the collapse of structure, so that Person and their outlook are the same?
* What is the relationships between Assumptions (in general) and Expectations (and other such constructs in each of the PrimaryStructures)?
* What is the role of adding layers of Self and removing layers of Self so that there are four layers? Relativizing the concept of Aloneness as the flow of truth requires three layers of self.

Older Questions

* What is the relationship between Defining and Wishing? Especially given that the scopes of Wishing are from Nothing to Everything, whereas the scopes of Defining are from Everything to Nothing? How are the RepresentationsOfTheOnesome not defining scope?
* What needs to be added to Definitions of Scopes for BeingOneWith?
* The AlgebraOfDistinguishability, of equality and nonequality, is what allows us to fix what is defined. How can we ground Definition in an AlgebraOfDistinguishability? What Definitions result? Are Equality and Distinguishability two different outlooks simply separated by Not, but otherwise inversions?
* Note that the definition of equality keeps changing, keeps getting reinterpreted, as we consider anew what it means for the one who has gone beyond to be with the one who has not. What does this mean for understanding, how does it arise from definition?
* God is an affirmer and NotGod a negater and what kind of connection might there be between them?
* What is NullStructure and NullActivity and what does it mean to negate them? How does Negation introduce or reintroduce Scope? How is Negation basic to Understanding?
* Is Scope a substitute for what is scopeless? How does Negation introduce Scope?
* We can't understand all, but God can, thus how do we accept God's understanding?
* What is the perspective latent in the questions about knowledge (in the section on facts) and how is it shifting from question to question?
* How is Person grounded in Scope?
* What is the role of Willingness?
* How does the Threesome arise in the PrimaryStructures?
* How do the QualitiesOfSigns match RepresentationsOfTheNullsome with RepresentationsOfTheOnesome?
* What is an independent perspective as compared with the default perspective and how does it arise and unfold?
* What is the relationship between Experiencing, NotExperiencing and Understanding as regards Spirit and System?
* How do the structures arise as the system unfolds?
* What is the distinction between before and after system and inside and outside system? Does it involve systemic and nonsystemic points of view on this? And how does it relate to the various structures such as the PrimaryStructures? Perhaps this is at the heart of unfolding structure, the relationship between presystemic and systemic points of view.
* How does this unfolding relate to that expressed in terms of Willingness or in terms of the kinds of Understanding and the LostChild metaphor?
* What is the difference in understanding between statements such as EternalLife is understanding of Life and statements such as Everything is understanding of I?
* How does God grow more distant and explicit in the progression God, I, You, Other?
* How can we add a NullStructure to Understanding and then remove a NullActivity?
* How can we understand I, You, Other in terms of the structures by which they unfold?
* How does God's vantage point shift inwards?
* What is the role of Love and how is it related to Truth and Understanding?
* How can we think of the PrimaryStructures as coinciding as through a lens?
* How can we think of the SecondaryStructures as coinciding of two single perspectives?
* How do Life and EternalLife relate the single perspective and the double perspective?
* How is a perspective related to a position? to a context? to the chain in the LostChild metaphor?
* What is the relationship between Coinciding and Love?
* What is the FourfoldDivergence of Love?
* What is the role of being loved and of loving?
* What is the role of other in our coinciding with God?
* How is structure arising, especially: Everything, Divisions, PrimaryStructures and SecondaryStructures? Are these the basic structures?
* How are the SecondaryStructures rolled out? And what does that mean regarding their opening us up ever more?
* What are the perspectives of the Other and of the System?
* Where does Factoring come into play? And how are the two chains related across their levels?
* How to think of No as Or from the opposite point of view? the view of God in Not God, for example? as opposed to the view of God?
* Whose relationships with System and with God are given by Perspective and Position?
* How do the Possibliity of God and the Necessity of God become interchangeable as God?
* What does it mean that the God of Possibility and of Necessity are the same God in Actuality? How does their identification determine the structure of the Level?
* How is God connected to Relationship so that with the Necessity of God there is a collapse and God as Person and as System are the same God?
* God is Shared and NotShared, so what does it mean that he is Undefined? What does it mean to be Defined?
* What does it mean that God's level is collapsed, unlike the other levels?
* What is the connection between Level and Definition?

Currently, I want to:

* document the PrimaryStructures
* understand the CounterChoices for the EightfoldWay
* understand the role of the RepresentationsOfTheNullsome and the PropertiesOfGod
* sharpen the results for the directions to and from the good
* understand how the secondary structures arise from the injections
* derive the representations
* understand scope as a relationships between observer and observational plane, and as making sense of a series of concepts such as perspective, suppostion, view, concept
* derive the topologies and relate them to Christopher Alexander's principles of life
* derive the divisions
* sketch out the three languages


* What is the role of Truth with regard to Love and Understanding?

* Understand an AlgebraOfViews as the foundation for the unfolding of all structure: Absolute, Relative, Shared, Subordinate perspectives. Where possible, make use of CategoryTheory.

* Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.

I want to understand the Operations, and in particular, the operation +3. In exploring this, I am considering:
* their action on Wholeness
* that action's relationship to that which understands, that which is understanding, and that which is by them both understood.
* the relationship between the one who loves and the one who is loved
* the relationship GodVHeart between God and heart
* the role of Love and Understanding, and as part of that, the Independence of the one we love
* the LevelsOfUnderstanding and the LevelsOfConsciousness
* the ConstructiveHypotheses and the Representations, perhaps they are one and the same
* the nature of Self-understanding and SharedUnderstanding
* the role of Spirit, Structure, Representations, Unity
* Internalization
* Factoring and Embedding
* negations of the representations of the Nullsome and of the Onesome, and the EightfoldWay

Consider the big picture

Account for all concepts that bear on the Overview.

* Incorporate my own investigatory point of view into the overview.
* Consider the essentials of a Christian point of view, how do they enter here?
* How does the HolyTrinity become relevant? (Perhaps as God's will, good will, wisdom.) And where can that relevance be found in the Koran?

Consider God's point of view

* and the most important concepts: Love, JesusChrist - LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself, the Holy Trinity, EternalLife.
* the most important structures: Threesome, Everything, Slack, Anything, two concepts together and separate, looking Forwards and Backwards.
* consider other important concepts: Creator, human, Empathy, Perspective.

Include and relate the MeaningfulConcepts

* How do Love and Understanding relate (via empathy for views)? Given love as the unity of the representations of God, in what sense is love the support of life?
* Relate Operations and Activity and Structure for the Factors.
* Relate the different levels of understanding to the relationships between TheBeginning and TheEnd. Consider the role of JesusChrist (as a bridge between the beginning and the end) and how humans grow to be loving. Consider the structures involved at each stage and link to them.

Intuit and relate the structural parts

Slack

* What is slack? How does it relate to Factoring, SharedUnderstanding and the Operation +3?

Structure

* describe GeneralStructure: what does it mean to take up a Perspective?
* describe the PrimaryStructures as arising from general structure, consider especially the expectations and how the topologies and the criteria derive from the pretexts for outreach
* describe the SecondaryStructures, especially the three Languages, as arising from primary structures
consider other structures: the WaysOfRethinking, the LogicOfHeartAndWorld, the PropertiesOfLivingSystems and the PropertiesOfMentalSystems.

AlgebraOfViews

* What is Separate? kept separate?
* What is Truth?
* What is View?
* How to compose views?
* How to compose Perspectives?
* What is a limited view? an unlimted view?
* How do views preserve Understanding? in the CategoryTheory sense.
* How is inversion and framing related to duality?
* How does view preserve truth? What is the Structure that is being preserved?
* Does view map understanding to understanding? Then why is understanding a map of view to view?
* What is the role of Love as coinciding of views?
* What is limited love (LoveYourNeighborAsYourself) and unlimited love (LoveGod)?
* What is the relationship between love and separateness?

* Why does the system collapse because understanding is the understanding of all? Because All is separated from experiencing, yet All is experiencing. In All, indistinction and distinction are the same, and thus the system collapses.
* What does it mean that God is understanding of God, Everything is understanding of I, and so forth? What is I combining? In each case, God is being combined with the spirit of the system for a particular level.

* I am working on correctly describing the mechanics of the Omniscope and the PrimaryStructures. Then the SecondaryStructures, and in particular, the languages will fall out correctly, and they will predict and verify what we find empirically.


[+Suvedimas+]

* What is the role of spirit - structure - representation - unity in the growth of consciousness - and in the levels of understanding?
* Understand the role of the secondary structures, especially in terms of increasing scope, by which humans (and God through them) go beyond themselves (and God grows).

Understanding

* In what sense is Understanding (without scope) related to Love? Is it the very fact that it has no scope?
* How are the Foursome, Fivesome, Sixsome generated in Self-understanding? In what sense does this LoveSelf? What are the roles of Activity and the Operation +2?

Growth in awareness

* What is the role of growth in awareness (structure, representations, unity)?

Slack

* What is slack?

Perspectives

* How does one perspective variously take up another perspective? (see Operation +1)
* How can the two points of view of God and human be one and the same?
* How to think of the Representations in a unified way?
* How can there be unity of representations?
* What is the role of equating unity with the original? (for example, love with God)? How is this human, cyclic, threesome-creating?

Overview

* What does it mean for God's and human's perspectives to coincide?
* Why is it that God and human's perspectives coincide in GoodUnderstanding?

The Factors

* Consider how to relate the factors (and their defining equations) to the topologies, divisions, representations
* Consider how to relate the factoring to the heart and the inversion effect.

PairsOfConcepts

* Consider how the different levels of understanding relate to the intensity of the relationship between two concepts such as God and good.

LevelsOfUnderstanding

* Write up what the levels have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.
2013 sausio 11 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 139-140 eilutės:

[[http://www.worknets.org/wiki.cgi?LivingByTruth/Summary | Summary]]
2013 sausio 11 d., 21:02 atliko AndriusKulikauskas -
2013 sausio 11 d., 19:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 134-135 eilutės iš
'''Kiti užrašai'''
į:
>>bgcolor=#EEEEEE<<
Pakeistos 141-144 eilutės iš


--------
į:
>>bgcolor=#D8F1D8<<
2013 sausio 11 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 126-128 eilutės iš
į:
'''Suvedimas'''

Viską suvesti galiausiai pavyko mąstant sandaromis labai abstrakčiai. Mąsčiau Dievo ir visko (kaip ne Dievo) skirtumą (tarsi semantikos ir sintaksės), Dievo išraišką nuline (ar niekine) veikla, priešingą visko veikla - jų išsakymas nulybės ir vienybės atvaizdais, vis kažkurios vienybės atvaizdo paneigimas, apimties siaurėjimas. Galiausiai bandžiau paneigti, kad viskas yra būtina sąvoka. Bet viską suvedant supratau, kad teisingiau ir vaisingiau yra išvesti, jog Dievas nebūtinas. Juk jis privalo būti tiek būtinas, tiek nebūtinas!
2013 sausio 11 d., 14:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 147-150 eilutės:

* Aš, visaregis - išsako vieną požiūrį, atsiplėšimą - jį išgyvename padalinimais
* Tu, santvarkos - išsako du požiūrius (trokštančio Dievo, netrokštančio žmogaus) - jį išgyvename dviem padalinimais (atvaizdais, aplinkybėmis)
* Kitas, sandaros - išsako tris požiūrius (mano, Dievo, kito) - juos išgyvename kalbomis
2013 sausio 11 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 123-130 eilutės:

Tad asmens lygtis išsakytina keturiais lygmenimis. Mane paskatino ir tai, kad keturi visko atvaizdai ir du laisvumo atvaizdai yra, kartu paėmus, visi atvaizdai, bet kieno? O viskas ir laisvumas yra, kiek supratau, betkas - viskui išeinant už savęs. Laisvumas gi yra išėjimo už savęs sąlyga.



http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/godandnotgod.jpg
2013 sausio 10 d., 20:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 84-85 eilutės iš
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Šias plotmes siejau su apimtimis: viskas, betkas, kažkas, niekas.
į:
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Šias plotmes siejau su apimtimis: viskas, betkas, kažkas, niekas. Jos taip pat ir išreiškia keturis lygmenis, tad visa susiveda.
Pakeistos 100-104 eilutės iš
Taip pat naujai suvokiau svarbą Dievo išėjimo už savęs, jo "atsiplėšimo" nuo savęs ir tuo pačiu susitelkimo į save, į savo požiūrį, į kurį viskas susiveda, tarsi į "mane".
į:
'''Išsiskyrimai ir Atskyrimai'''

Taip pat naujai suvokiau svarbą Dievo išėjimo už
savęs, jo "atsiplėšimo" nuo savęs ir tuo pačiu susitelkimo į save, į savo požiūrį, į kurį viskas susiveda, tarsi į "mane". Dievui šiaip nereikia savasties ir jos kaip ir neturi kol jos neprireikia, o prireikia būtent tada kada jisai išeina už savęs, kuriuo atveju jis įeina būtent į save.

Visaregį supratau kaip išsakantį išsiskyrimus - vieneriopą, dvejopą, trejopą, ketveriopą - ir iš jų daugyba susidarantį. Juos supratau kaip žyminčius slenksčius, Dievui išeinant už savęs
.
2013 sausio 10 d., 20:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 97-100 eilutės:

Išmąsčius visaregį padidėjo viltys visas sandaras suvesti. Mat, jau aiškėjo keturi sandarų lygmenys: Dievas, visaregis, pirminės sandaros (santvarkos) ir antrinės sandaros (sandaros bei kalbos). Taip pat išryškėjo jog lygmenys skiriasi asmenimis, tai yra, visaregis išgyvenamas "manimi", tuo tarpu santvarkos išgyvenamos "tavimi". Supratau, kad antrinės sandaros suvoktinos, kaip išgyvenamos trečiuoju asmeniu, kitu. O patį Dievą galime suvokti kaip nulinį asmenį. Tad yra keturi asmenys - Dievas, aš, tu, kitas - kuriais išgyvename visas sandaras, ir kuriais išsiskiria pagrindinės sandarų rūšys.

Taip pat naujai suvokiau svarbą Dievo išėjimo už savęs, jo "atsiplėšimo" nuo savęs ir tuo pačiu susitelkimo į save, į savo požiūrį, į kurį viskas susiveda, tarsi į "mane".
2013 sausio 10 d., 19:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 84-87 eilutės iš
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją.

Tokiu būdu gavosi 1 x 2 x 3 x 4 = 24 galimybės
. Laipsnyną galima suprasti kaip 2 x 3, tad gavosi 4 laipsnynai, kurių ir norėjosi.
į:
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Šias plotmes siejau su apimtimis: viskas, betkas, kažkas, niekas.

Tokiu būdu gavosi 1 x
2 x 3 x 4 = 24 galimybės. Laipsnyną galima suprasti kaip 2 x 3, tad gavosi 4 laipsnynai, kurių ir norėjosi.

Iš laipsnyno žinojau, kad dvejybę galiu suprasti kaip požiūrį santvarkoje ir požiūrį iš už santvarkos. Aplamai, vyksta atsiplėšimas. Dievas atsiplėšia nuo savęs. Tai ir yra požiūris. Jis apima 24 žvilgsnius ar rūpesčius.

Nustatant kurią nors iš 4 plotmių gaunam santvarką, tačiau tenka papildomai išsakyti nulinį (Dievo) ir septintą (gerumo) požiūrius.

Visaregis man tiko, bent iš dalies, kaip sprendimas, nes jisai jautėsi ir visuminis, ir sutelktas, ir išsakytas. Gali būti, kad jame išdėstyta, išsakyta visa kas tik reikalinga apibrėžti požiūrį. Visa tai prieinama iš vieno taško, iš Dievo požiūrio, kurį tačiau galima sutelkti įvairiose plotmėse. Dievas visaregiu reiškiasi ne pažingsniui, ne kažkokiu beatsiskleidžiančiu užtaisu, o vienu ypu, visas iš karto, lygiaverčiai. Užtat iš jo gali atskilti įvairiausi daliniai požiūriai bei jųjų sandaros.

Visaregis tuo tarpu man tebuvo teorinis išmislas, tiesiog visas sandaras suvedantis, nesusijęs su mūsų gyvenimo reiškiniais. Man tas gyvenimiškas turinys paprastai būna itin svarbus, kad neprisigalvočiau nebūtų dalykų. Tačiau šiuo atveju galvoju, galima tokių reiškinių nesitikėti, nes ši sandara žmogui per daug plati. Vėliau, kada rinkau ir rūšiavau išsiaiškinimo būdus, kaip ką esu išsiaiškinęs, visi būdai įtikinančiai susivedė į "žinojimo rūmus", susidedančius iš 24 menių. Tokius rūmus galima išvesti bet kuriam mokslui, dalykui, pasaulėžiūrai ar netgi asmeniui, išsakyti kaip jis įvairiausiai išsiaiškina. Manau, visaregis gali ir turi būti kaip nors su tai tampriai susijęs, nors jisai daug simetriškesnis. Visaregis turbūt yra Dievo žinojimo rūmai persmelkiantys kiekvieno iš mūsų žinojimo rūmus.
2013 sausio 10 d., 18:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
Ilgai ir sunkiai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. Supratau, kad ta bendra sandara turėtų susidaryti iš savistovio, žmoniško trejybės rato (tikiu, nusistatau, vykdau), ir iš trejopų ryšių su Dievu už mūsų (buvimas, veikimas mąstymas), kaip kad Tėve mūsų ar apskritai aštuongubyje kelyje. Tačiau Dievas (ar nulis) kiekvienu atveju kitoks, besireiškiantis jokiu, vienu, dviem ar trim nariais, požiūriais. Man tuo tarpu nepavyko tiksliai ir įtikinančiai nustatyti šių santvarkų raišką. Tačiau supratau laipsnyno svarbą.
į:
Ilgai ir sunkiai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. Supratau, kad ta bendra sandara turėtų susidaryti iš savistovio, žmoniško trejybės rato (tikiu, nusistatau, vykdau), ir iš trejopų ryšių su Dievu už mūsų (buvimas, veikimas mąstymas), kaip kad Tėve mūsų ar apskritai aštuongubyje kelyje. Tačiau Dievas (ar nulis) kiekvienu atveju kitoks, besireiškiantis jokiu, vienu, dviem ar trim nariais, požiūriais. Man tuo tarpu nepavyko tiksliai ir įtikinančiai nustatyti šių santvarkų raišką. Tačiau supratau laipsnyno svarbą. Supratau taip pat, kad apibendrinant, gali atkristi pirmasis (nulinis) ir paskutinis (septintas) požiūriai, kaip Dievo ir gerumo išraiškos, kurios sandaros nariais "įsikūnija" tik sandarą išreiškiant viena iš santvarkų.

Vėlgi, kiekviena santvarka veikia kaip sandarų šeima. Dvejonės atsiliepia abejonėms. Jausminiai atsiliepimai atliepia lūkesčius, o į jausmus galim atsakyti veiklos būdais. Sunku susigaudyti, kurios sandaros yra esminės, kurias reikėtų lyginti, ieškant bendro prado. Užtat laipsnynai buvo panašūs, nors jų žinojau tiktai tris. Visgi, pradėjau manyti, kad gali būti visa apimanti sandara, man kol kas nežinoma, susidaranti iš 4 laipsnynų, tad turinčią 4 x 6 narius
.
Pakeistos 84-85 eilutės iš
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes jisai turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją.
į:
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją.

Tokiu būdu gavosi 1 x 2 x 3 x 4 = 24 galimybės. Laipsnyną galima suprasti kaip 2 x 3, tad gavosi 4 laipsnynai, kurių ir norėjosi.
Pakeista 91 eilutė iš:
Pastebėjau, kad "pirminėmis" sandaromis tarsi (trokštantis) Dievas išgyvena mūsų (netrokštančių) požiūrį. Tuo tarpu "antrinėmis" sandaromis mes išgyvename kito požiūrį.
į:
Pastebėjau, kad "pirminėmis" sandaromis tarsi (trokštantis) Dievas išgyvena mūsų (netrokštančiųjų) požiūrį. Tuo tarpu "antrinėmis" sandaromis mes išgyvename kito požiūrį.
2013 sausio 10 d., 17:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 76-82 eilutės:

Šiame požiūryje ("Aš trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti") labai ryškus manasis "aš", ar Dievo "aš". Ir pastebėjau, kad jame glūdi esminiai padalinimai:
* vienybė: "Aš"
* dvejybė: žinoti ir taikyti
* trejybė: trokšti (troškiantis, troškiamas, troškimas)
* ketverybė: "ir"
Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes jisai turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją.
2013 sausio 10 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:
'''Esmė'''
Pridėtos 29-30 eilutės:
'''Vienų vienumas'''
Pridėtos 35-36 eilutės:
'''Dešimt Dievo įsakymų'''
Pridėtos 41-46 eilutės:
'''Dievo požiūris'''

Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Mąsčiau, kaip jisai eina už savęs, ir būtent į save, ir kaip tuomi ir iškyla jo savastis. Įsivaizdavau jį svarstantį, kaip matematikos įrodyme, ar jisai būtinas? Ar jo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu būtų (kaip yra su dvasia), tai būtų, bet jeigu nebūtų (kaip kad pasaulyje), tai visgi jis būtų, jis kaip nors atsirastų, matyt, mumis taptų tikras. Šitą naujai permąstydamas, supratau, jog čia iškyla dvejybė. Žinojau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. Taip ir išmąsčiau veiksmą +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda Dievo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Tai labai prasmingai apibrėžė šv.Trejybę ir leido man suvokti skirtumą tarp to kaip aš išgyvenu padalinimus ir kaip Dievas juos išgyvena. Tačiau manęs netenkino šitas veiksmas +1 nes jau pradėjau suprasti, jog jis savęs nepaaiškina, nė kuo jisai pirmesnis už veiksmus +2 ir +3, neišveda kitų sandarų, neįvaldo visumos ir neatskleidžia Dievo gaivališkumo. Gal svarbiausia, man nebuvo aišku, kas yra požiūris ir kaip jisai apibrėžiamas, o atsakymo iš veiksmo +1 nesulaukiau.

'''Pirminės ir antrinės sandaros'''
Pridėtos 51-52 eilutės:
'''Bendra santvarka'''
Pridėtos 55-56 eilutės:
'''24 ir kubas'''
Pridėtos 63-64 eilutės:
'''Sandarų išdėstymas aštuongubiu keliu'''
Pakeistos 71-76 eilutės iš
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo jo išsivesti, kokia tvarka? Mąsčiau, kaip jisai eina už savęs, ir būtent į save, ir kaip tuomi ir iškyla jo savastis. Įsivaizdavau jį svarstantį, kaip matematikos įrodyme, ar jisai būtinas? Ar jo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu būtų (kaip yra su dvasia), tai būtų, bet jeigu nebūtų (kaip kad pasaulyje), tai visgi jis būtų, jis kaip nors atsirastų, matyt, mumis taptų tikras. Šitą naujai permąstydamas, supratau, jog čia iškyla dvejybė. Žinojau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. Taip ir išmąsčiau veiksmą +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda Dievo požiūris, padalinimas juo pasipildo.

Visaregis
.
į:
'''Visaregis'''

Man rūpėjo išrasti tą išeities tašką
kurio išplaukia Dievo požiūris. Tai labai sunku kadangi tai turėtų būti pirma bet kokios sandaros, bet kokių tų priemonių, kuriomis jas apibrėžiame. Aš neįstengdavau tai kaip nors rašyti, tiesiog nesusigaudydavo, nuo ko pradėti ir kurios krypties laikytis betvarkant minčių tankumynę.

Kartais prisimindavau savo sandorą
su Dievu, kad jame kaip ir glūdi visa kas prasminga. Visa glūdi net ir pačiame mano siekyje, kurį vaikystėje vardydavau "viską žinoti", o jau suaugęs iškėliau ir tų žinių prasmingą taikymą, kurį buvau numatęs, kad mano siekis neišsigimtų, tad sakau "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Pagalvojau, gal tai ir yra paties Dievo tikslas, ar tiesiog jo požiūris.

'''Asmenys'''
Pakeistos 81-82 eilutės iš
į:
'''Padalinimai aštuongubiame kelyje'''
Pakeistos 85-90 eilutės iš
Padalinimai išsidėsto aštunogubiu keliu. Nulybė sietina su Dievu ir septynerybė su gerumu. Koks padalinimų vaidmuo?

Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs?

Veiksmas +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat veiksmais +1 ir +2.
į:
Padalinimai išsidėsto aštuongubiu keliu. Nulybė sietina su Dievu ir septynerybė su gerumu. Koks padalinimų vaidmuo?



'''Asmens lygtis'''
Pakeistos 97-99 eilutės iš
Išmąstęs
į:
'''Kiti užrašai'''

Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs?

Veiksmas +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat veiksmais +1 ir +2.
2013 sausio 10 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Supratau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. išsivedė iš Di
į:
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Mąsčiau, kaip jisai eina už savęs, ir būtent į save, ir kaip tuomi ir iškyla jo savastis. Įsivaizdavau jį svarstantį, kaip matematikos įrodyme, ar jisai būtinas? Ar jo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu būtų (kaip yra su dvasia), tai būtų, bet jeigu nebūtų (kaip kad pasaulyje), tai visgi jis būtų, jis kaip nors atsirastų, matyt, mumis taptų tikras. Šitą naujai permąstydamas, supratau, jog čia iškyla dvejybė. Žinojau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. Taip ir išmąsčiau veiksmą +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda Dievo požiūris, padalinimas juo pasipildo.
Pridėtos 57-58 eilutės:
Ištrintos 67-68 eilutės:

Veiksmas +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo.
2013 sausio 10 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 35-38 eilutės iš
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų apibrėžti

4 pirminės sandaros ir 6 antrinės sandaros
.
į:
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis.
Pakeistos 49-50 eilutės iš
Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių.
į:
Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Tad aštuongubis kelias sieja vienybės ir nulybės atvaizdus, ar bent jų paneigimus. Ką tai galėtų reikšti? Tarsi nulybę ir vienybę sulygina paneigiant visa tai, kas juos kaip nors atskirtų, užtat dvasios (nulybės) ir sandaros (vienybės) vienumą naujai išsakant ar tiesiog įsakant.
Pakeistos 53-54 eilutės iš
Buvau taip pat pastebėjęs, kad kitasias sandaras galiu
į:
Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Supratau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. išsivedė iš Di
Pridėtos 57-60 eilutės:
Pastebėjau, kad "pirminėmis" sandaromis tarsi (trokštantis) Dievas išgyvena mūsų (netrokštančių) požiūrį. Tuo tarpu "antrinėmis" sandaromis mes išgyvename kito požiūrį.

Pakeista 65 eilutė iš:
Pasiklydęs vaikas. Požiūrių grandinė.
į:
Pasiklydęs vaikas. Kaip sutaria Dievo ir vaiko požiūriai. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs?
2013 sausio 10 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-67 eilutės iš
Operacija +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo.

Operacija +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat operacijomis +1 ir +2.
į:
Veiksmas +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo.

Veiksmas +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat veiksmais +1 ir +2.
2013 sausio 10 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 35-36 eilutės iš
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra dešimt. Supratau, kad tai galėtų atitikti
į:
Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų apibrėžti
Pakeistos 63-75 eilutės iš
į:
Pasiklydęs vaikas. Požiūrių grandinė.

Operacija +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda jo požiūris, padalinimas juo pasipildo.

Operacija +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat operacijomis +1 ir +2.

Asmens lygtį išvedžiau iš šv.Jono evangelijos. Ją tada supratau kaip gyvenimo lygtį. Gyvenimas, tai Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas tai gyvenimo suvokimas, užtat, atskyrimas Dievo ir gerumo. Dievas strimagalvis, o žmogumi suvokia.

Tuo tarpu bandžiau susigaudyti atvaizduose. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai yra tarsi Dievo atvaizdai. Betgi Dievą taip pat suvokiame nulybe, kurios atvaizdai yra tiesumas, betarpiškumas, pastovumas, prasmingumas. Kaip šių atvaizdų rinkiniai susiję? Taip pat stengdavausi ko mažiau remtis Dievu, ko daugiau apsieiti be jo. Tad rašydavau ne Dievas, o viskas trokšta, nes Dievo ir visko per daug neskyriau. Bet ši smulkmena tapo svarbi, esminė. Tad kaip iš tikrųjų? Taip po truputį išnarpliojau, kad Dievas yra dvasia, o viskas yra sandara. Dievas, tai visko dvasia, o viskas, tai Dievo sandara. Atvaizdai atvaizduoja sandarą. Tad troškimai yra visko atvaizdai.

O berods benagrinėdamas šešias valios išraiškas iškilo mintis, kad tai yra atvaizdai ir valia yra jų vieningumas. Taip po truputį išnarpliojau asmens lygties vaizdavimą įvairiais lygmenimis, jog yra dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Pavyzdžiui, meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, tai yra, visko atvaizdų vieningumas, tai yra, troškimų vieningumas.

Išmąstęs
2013 sausio 10 d., 12:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi.
į:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengtumėme įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi. Ta prasme, jis tikrai yra.
2013 sausio 10 d., 12:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 45 eilutė iš:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą?
į:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?
2013 sausio 10 d., 12:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-47 eilutės iš
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip šiuos 12 kantų sieti su
į:
Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą?

http://www.ms.lt/uploads/kubas.png
2013 sausio 10 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 56-59 eilutės:

Ženklų savybės atitinka padalinimams nuo vienybės iki šešerybės. Reikėtų palyginti šį atitikimą su Dievo išgyvenamų dvejonių atitikimą padalinimais, kaip jie susiję?

Padalinimai išsidėsto aštunogubiu keliu. Nulybė sietina su Dievu ir septynerybė su gerumu. Koks padalinimų vaidmuo?
2013 sausio 10 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Tokia, kaip suprantu, yra visakuo esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda.
į:
Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda.
2013 sausio 10 d., 11:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas.
į:
Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi; jinai Dievo sąmoningas išgyvenimas.
Pakeistos 43-45 eilutės iš
Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė.

Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius
. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros.
į:
Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas.

Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26
sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip šiuos 12 kantų sieti su
2013 sausio 09 d., 20:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 43-51 eilutės iš
Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išorinės sąlygos. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį.
į:
Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė.

Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros.

Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išoriniai kontekstai. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. Ketvirta visko savybė, tai kad ji būtina sąvoka - tad neigiant ją, gautųsi nebūtinumas.

Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių.

Nebūtinumas - tai gali būti jokia iš trijų sandarų - o beprasmybė, tai visos trys sandaros kartu paėmus, kada, matyt, jos nieko negali pasakyti, nes nebėra laisvumo ir viskas per daug išsakyta
.
2013 sausio 09 d., 18:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 42-43 eilutės:

Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išorinės sąlygos. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį.
2013 sausio 09 d., 18:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-48 eilutės iš
Ilgai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas.
į:
Ilgai ir sunkiai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. Supratau, kad ta bendra sandara turėtų susidaryti iš savistovio, žmoniško trejybės rato (tikiu, nusistatau, vykdau), ir iš trejopų ryšių su Dievu už mūsų (buvimas, veikimas mąstymas), kaip kad Tėve mūsų ar apskritai aštuongubyje kelyje. Tačiau Dievas (ar nulis) kiekvienu atveju kitoks, besireiškiantis jokiu, vienu, dviem ar trim nariais, požiūriais. Man tuo tarpu nepavyko tiksliai ir įtikinančiai nustatyti šių santvarkų raišką. Tačiau supratau laipsnyno svarbą.

Buvau taip pat pastebėjęs, kad kitasias sandaras galiu

Visaregis.
Pakeistos 59-61 eilutės iš

į:
Kalbomis mąstome sąvokas, o padalinimais - atvaizdais - aplinkybėmis mąstome požiūrius?

-----------
2013 sausio 09 d., 17:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-21 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Šv.Trejybė irgi turėtų būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas.
į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.

Šv.Trejybė irgi galėtų
būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas.
2013 sausio 09 d., 17:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-39 eilutės:

Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda?

Ilgai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas.
2013 sausio 09 d., 17:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi.
į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi. Ir pats Jėzus yra junginys šių dviejų sąvokų, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Šv.Trejybė irgi turėtų būti visai svarbi; jinai Dievo įsisąmonijimas.
Pakeistos 31-35 eilutės iš
į:
Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės.

Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra dešimt. Supratau, kad tai galėtų atitikti

4 pirminės sandaros ir 6 antrinės sandaros.
2013 sausio 09 d., 16:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-31 eilutės iš
Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, kad Dievas yra vienų vienas.
į:
Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, ir kad Dievas yra santykyje, kad priešingai, mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.

Dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs.
2013 sausio 09 d., 16:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-27 eilutės:

Supratau iš Malcolm ir jo paskolintos knygos, kad Dievas yra vienų vienas.
2013 sausio 09 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais taipogi netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
Pakeistos 19-21 eilutės iš
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, manau, teisingos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis.
į:
Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir Dievo įsakymas taipogi.

Ta prasmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs.

O kieno būtent tai požiūris? Tai turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?

Pamąstau, koks Dievas buvo pradžioje, koks jisai pirmapradis. Juk Dievo nevaržo nė laikas, nė erdvė, nė logika, nė gerumas, nė būtis, nė prasmė, nė meilė. Dievas yra vienų vienas.
2013 sausio 09 d., 11:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-21 eilutės iš
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę...
į:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Tai teikia vilčių jog visos visos sandaros apskritai į kažką susiveda. Taigi, į ką?

Į ką turėtų viskas susivesti?

Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską, juk viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę.

Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, manau, teisingos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis.
2013 sausio 09 d., 11:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijami, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo visakame; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijame, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.

Tokia, kaip suprantu, yra visakuo esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda
.
2013 sausio 09 d., 11:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk eina kalba apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju savo raštu, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi.
į:
Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk kalbu apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju šia knygute, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi.
Pakeista 9 eilutė iš:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, per
į:
Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad iškyla tokia tobulai išsakyta santvarka, jog Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, tas tobulumas yra viena su meile mylinčia ir netobulybę; tas tapatumas yra viena su troškimais trokštančiais ir netapatumo; tas laisvumas yra viena su viskuo; tas gerumas santvarkoje yra viena su Dievu už jos. Mes kiekvienas tai liudijami, tad mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Tačiau mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galinutai neišsipildė, o dar skleidžiaisi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2013 sausio 08 d., 21:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-9 eilutės:

Įsivaizduoju, Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas?

Uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Joms išsivystant, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, taip kad Dievas tampa visai nebūtinu. O visgi, per
2013 sausio 08 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-6 eilutės:
Ar įmanoma viską, viską suvesti?

Drįstu manyti, man tai jau turbūt ir pavyko!

Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris, tiek tikro Dievo, koks jis bebūtų, tiek menamo Dievo, kiek jį beįstengiam įsivaizduoti. Tai turėtų būti tas pats Dievas, jei tik mums įmanoma iš viso kaip nors bendradarbiauti su Dievu. Juk eina kalba apie viską, kiek tai tik gali būti susiję su manimi ar kitais tokiais. Jei Dievas nesileidžia, tai šiuo atveju, jo kaip ir nėr. Betgi manau, kaip liudiju savo raštu, jisai kaip tik leidžia mums jį suprasti, atjausti, įtraukti ir išgyventi.
2013 sausio 08 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-16 eilutės:
Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę...







--------

Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai Dievas. Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu?



2013 sausio 02 d., 06:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-62 eilutės:
'''Accumulate thoughts''' Conversing with: my mind I have kept notes of my philosophical thoughts. In high school, I jotted down scribbles of my thoughts on physical reality, energy and matter and light. In college and graduate school, I would jot notes on paper, but my thoughts were so murky, and headed off in so many directions, I found it impossible to write them up. Then I purchased an Amstad word processor with memory and I started writing up my ideas. I continued with my father's old Macintosh which he gave me. I also kept sketch books with my notes and ideas. Then I put the papers in presentation books with transparent pockets. I programmed a FoxPro database for collecting examples of structures. Later I created Microsoft Access databases for recording data from my good will exercises, my conversations with God, and my structures and diagrams. I used Windows Paint to create diagrams. Later I used Dia diagram editor for Linux. I used Stephen Danic's Lucid Fried Eggs. Ultimately, the best tool for accumulating and organizing my notes was a wiki. I used PmWiki and ProWiki. Now I have created a database for collecting ways of figuring things out. Since I graduated in 1993, I work almost every morning on my philosophy. I try to come up with at least one new idea every day. I remember my ideas by connecting them with my overall system and also by phrasing relevant questions which I can keep in mind. Writing down my thoughts and organizing them helps me to see where they fit within the overall system. I would forget them if I didn't write them down because there are so many.592 C2-1

'''Sorting thoughts''' Conversing with: limits of my mind I've written my thoughts as notes on paper, in sketchbooks, and on index cards and in presentation books. I've stored them in various databases, including FoxPro, Access and OpenOffice Base. But I've found it especially helpful to write them down on HTML pages, especially wiki pages. I've used Lucid Fried Eggs, PmWiki, ProWiki and my own interface. Sometimes I work on them on one humongous page, sorting and resorting my thoughts and notes, making hundreds and hundreds of edits. Other times I work with several hundred different wiki pages. Working with the master page helps me look for and develop the overall view.638 C2-1

'''Exhaustive review''' Conversing with: significance In 2009, to my surprise, I completed my quest "to know everything" with a 10 minute video summary, "I Wish to Know". I needed to find my bearings afterwards. I considered, in the broadest sense, what did I learn from my quest? And what came next? I learned two things. I need not be cold or distant to God as I had been, I need not keep God at arm's length, for God's point of view had made sense of absolutely every structure that I had uncovered in my search. I realized also that the useful application of this knowledge would be to foster a culture of truth, of self-learning, of figuring things out, which from my experience at Minciu Sodas was very much Jesus' vision of the Kingdom of Heaven. 707 C4-1

'''Consider how a word is used in other passages''' Is God good? Jesus in the Gospels seems to speak in a private language, a personal code, much as I think in my philosophy. I find that about a third of his sayings are unclear as to their meaning. I look for other passages where he uses the same word or image or idea and that helps me decode what I think he means. In the Gospel of John, I traced down that the "Son of Man" means one who is taught by man, and man teaches by making an example out of him. I did a comprehensive review of Jesus's words in the Gospel of John and how he uses and explains his words, I chased them down and found that they centered on doing the will of God, which is that we have eternal life. With further contemplation, I concluded that "life is the fact that God is good, but eternal life is understanding that fact, that God need not be good." Similarly, I've tried to decode Kant's Critique of Pure Reason and the beginning of Heidegger's Being and Time. As I do that, I look for approaches and structures that I myself have uncovered in my own thinking. I think a similar approach led to the decoding of the Rosetta stone and of the Egyptian hieroglyphics as well as many others.1725 CB-0

'''Turn a question on its head''' Conversing with: circumstances Given a question, such as, Why is there evil? I may invert it, assume "there is evil" and ask, What does that say about God? Rather than pretend that there is no evil, or that it only appears to be evil, or presume that God is good, I allow myself to think more simply that God isn't primarily concerned with evil, that God wants absolutely all of the good, and is willing to allow for evil if that's what it takes to include every least bit of good. In this way, I can say that there is some good that comes with evil, yet there is other good that need not, and so evil is not necessary in general.770 0-1

'''Making sense of a statement through personal intuition''' Is God good? I was contemplating God and the idea that he was both inside us and outside of us, yet the same God. I remembered an idea of Jesus from the Gospel of John and, in contemplating both, I made sense of its meaning: that life is the fact that God is good, uniting them, but understanding that fact, distinguishing them, is eternal life, by which God need not be good. I believed there was meaning in a statement, and by leveraging my personal intuition, I was able to get that meaning. I think that Father Dave Martin prepared his sermons similarly, relating his personal intuition to a passage from the Gospel, noting how it differed, and contemplating the difference.2258 1-0

'''How are two concepts different?''' I thought "life is will" and I asked, what is the difference? At first, I supposed that life is the "unity" of the "representations" of "anything", whereas will is the "unity" of the "representations of anything". Subsequently, I concluded that anything is the structure of life, choosing is the representations of anything, and will is the unity of choosing, thus the will is the unity of the representations of the structure of life. 1699 2-0

'''Identifying the issue''' Conversing with: conditionality I may solve an issue by appealing to the heart of it. For example, I may wonder whether God would let me hear him, whether God would allow for that. Yet of all the things that I could ask for, isn't that the most ordinary one for God to grant? If Jesus encourages us to ask God for things, then isn't this the one that he can't credibly deny me?652 2-1

'''Define a concept in terms of other concepts''' I wanted to be sure to include and define all of the basic concepts in life. I wanted to do that in terms of the most basic concepts, and ultimately, ground them in the structures that I was discovering. I defined life as "the fact that God is good" and love as "support for life" and also as "the unity of the representations of the structure of God", thus "the unity of wishing", "the unity of the representations of everything". I organized these definitions using TheBrain and then later exported that to an HTML hierarchy. I knew that this kind of definition was, by itself, problematic and so I looked for other ways of defining as well, such as by way of "mind games" as with the topologies.1698 3-0

'''Expressing the essence as a relation of concepts'''*** What are the elements of an experience? Conversing with: concepts I formulated the seven counterquestions as perspectives placed in situations. I recognized the qualities of signs as pairs of levels from the foursome. Similarly, I recognized that I could express the secondary structures as injections of God of one level into a primary structure of another level. In studying verbalization, I realized that the deep issue of a good will exercise could be considered as built up from two concepts which are put together differently by the truth of the heart and the truth of the world.682 3-0

'''Absolute Learning''' In real life, we address our doubts (surface problems) with counterquestions (deep solutions). I may doubt, How do I know I'm not a robot? and because that has me question all of my experiential knowledge, I can't resolve that by staying in the same level as my problem. Instead, I ask a counterquestion that takes me to my metalevel: Would it make any difference? If there's a difference, then I can check if I'm a robot. If there's not a difference, then it's just semantic and I'm fine with being a robot (by analogy, #3 and #4 may actually be equivalent in some total order). My counterquestion in this case forced you to pin down your variable, like forcing an "arbitrary" epsilon to be fixed so that I could choose my delta accordingly. There are six doubts answered by six counterquestions:
* 10 Do I truly like this? How does it seem to me?
* 20 Do I truly need this? What else should I be doing?
* 21 Is this truly real? Would it make any difference?
* 32 Is this truly problematic? What do I have control over?
* 31 Is this truly reasonable? Am I able to consider the question?
* 30 Is this truly wrong? Is this the way things should be?
Consider also the qualities of signs:
* 10 malleable: icon can change without thing changing
* 20 modifiable: index can change without thing changing
* 21 mobile: index can change without icon changing
* 32 memorable: symbol can change without index changing
* 31 meaningful: symbol can change without icon changing
* 30 motivated: symbol can change without thing changing
And consider the "ten commandments". Note that these six "rooms" correspond to the six divisions of everything as generated by God taking up the counterquestions. The zeroth division corresponds to What do I truly want? and obeying God, and the seventh division corresponds to Am I doing anything about this? and caring=believing, living as a person-in-general, thus relating (Obeying) God the Father and (Believing) Jesus. Consider how the other secondary structures likewise arise in the house of knowledge from God's taking up the primary structures.34 AL

'''Example (34) Investigation of 6+4''' I'm investigating the conceptual structure of 6+4. I'll be keeping some notes here as I find convenient. I'm wondering if error may play a role in pairing two levels. Directed, cyclic, causal graphs may allow for the study of whether there are errors and how they may be corrected.1834 AL

'''Example (34) Primary and Secondary Structures''' I came to realize that the six secondary structures (divisions, representations, topologies, argumentation, verbalization, narration) were given by pairs of levels of the foursome that injected God into primary structures.1707 AL

'''Example (34) Symmetric functions''' I wrote my Ph.D. on the combinatorics of the symmetric functions of the eigenvalues of a matrix. I think it may well be relevant here because it gives the foundations of all matrix combinatorics including walks, cycles, words, Lyndon words, and surely all manner of trees and priorities. The usual symmetric functions may also be relevant.1713 AL

'''Contemplating revelation''' Conversing with: greater than human perspective I studied the Gospel of John to try to decode what he was saying, specifically in his "I am..." statements, but also more generally, for in that gospel he speaks as if in an algebraic code. He keeps defining abstract words in terms of other abstract words, on and on, and I chased them as if they were equations. At the heart of that seemed to be the will of God that we have eternal life. And that perspective helped me appreciate the tension between presuming God to be good or not. And thus I realized that life is the fact that God is good, which conflates God and good as if they were the same, but eternal life is the understanding that God does not have to be good, so that God and good are separate, and there is an eternal life in reconciling God beyond the system and good within the system.605 10-0

'''Survey all of the structures that I know''' I made a survey of all of the conceptual structures that I had found and was familiar with. I was able to put them together in a system 1 + 6 + 4 + 1 that is much like half of the House of Knowledge.1708 20-0

'''Leveraging hypotheses of structural symmetry''' I often make large and fruitful leaps by considering the structures that operate at the highest meta level, assuming that they work as efficiently, elegantly, effectively as possible, thus supposing that they make profound use of symmetry. In 1988, in noting the role of the threesome in the eightfold way, I looked for and found three variants (Lord's prayer, St.Peter's Keys to Heaven, Beatitudes). I expected that each served as a framework for a language and that there were, accordingly, three languages: argumentation, verbalization and narration. I saw that Maslow's hierarchy was a backbone for the Beatitudes and I expected it to play a key role in narration, which I found to be the case. I discovered that there were eight divisions, six representations and twelve topologies, and that narration moved us from the divisions to the representations. I also saw that these structures along with argumentation and verbalization could be considered as negations of the representations of the onesome (no internal structure, simplest algorithm, no external context) and negations of the representations of the nullsome (significant, constant, direct) and so these six structures were themselves a spine for the eightfold way. This allowed me to deduce by symmetry that argumentation moves us from topologies to representations, and verbalization moves us from topologies to divisions. Such thinking helps me be alert as to what to look for.1696 20-1

'''Compatibility with structures I know''' In Scripture I sometimes find references to images and numbers that bring to mind the conceptual structures that I have been documenting. I noticed how the seven days of creation could mean events for God, thus the seven divisions of everything, which they match in number. And so I think of creation as an operation +1 of reflection. And I notice with interest that the creations of the first three days are governed by the creations of the next three days, as noted by bishop Skvireckas in his notes to his translation of the Bible into Lithuanian. Similarly, I notice that Ezekiel's chariot of God is carried by four creatures, like the four representations of the nullsome, or the four representations of everything. I notice that there are 24 elders in Revelations. Such coincidences spark my mind and encourage me to think that I may be on track, overall.1954 21-0

'''Pregnant structure''' A structure may be able to say more than I know it to say, especially along with other structures. When I realized that I could think of the secondary structures could be expressed as God of one level of the foursome injected into a primary structure from another level, I noticed in particular in 2003 what happened to the seventh perspective of the primary structures. They showed an interesting variety of behavior, which I thought of as six expressions of the will, six representations of anything:
* I engage
* I wait, in suspense
* I believe
* I rely
* I love
* I suffer
Subsequently, I related them to six of the ten commandments, and to Jesus' logic of the woes.1697 32-1

'''Define structure in terms of itself''' Conversing with: expression, language Structure is complete when it can define itself in terms of itself. This is the case with the threesome, and with the totality of structure, including the three languages.633 30-1

'''Pulling structures together''' Conversing with: totality I considered how to pull together all the conceptual structures I found, in my overview. I likewise considered how the Beatitudes (and Maslow's hierarchy of needs) served as a framework for the language of Narration.623 O-1

Suvedimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 sausio 14 d., 01:11