Gegužės 27 d. konferencija Estetika, meno filosofija ir kūrybinė veikla socialinių virsmų metu. Siūlyti iki gegužės 15 d.
Ironijos tyrimams medžiaga: Holokausto kaltininkus pažinojusiųjų atsiminimai.
Betirdamas lietuvių tautos valios reiškėjų vaidmenį Holokauste, susidūriau su keturiais atsiminimais, atskleidžiančiais žudynių kaltininkų gyvenimus taip, kaip patys rašytojai neįsivaizdavo.
LYA LKP archyve yra nepaskelbti varguolio, puskarininkio, policininko, sukilėlio, žudynių rengėjo, partizano, politinio kalinio Alfonso Nykštaičio širdingi atsiminimai, kuriuose jisai savo nuotykiais pavaizduoja priežastis dėl kurių „vis labiau žmonės nukrypsta į socializmo lagerį“. Atsiminimus paskatino rašyti "Kauno tiesos" redaktorius. Jų pagrindu 1961 metais A.Nykštaičiui buvo įvykdyta mirties bausmė.
Štuthofo kalinys kun.Stasys Yla savo atsiminimais „Žmonės ir žvėrys Dievų miške“ (1951 m.) mus supažindina su kartu kalėjusiais nacių persekiojamais lietuviais šviesuoliais. Istoriją kitaip nušviečia supratimas, kad keliolika iš jų prisidėjo prie Lietuvos žydų skriaudimo ar net išžudymo.
Rašytojas, skulptorius Vytautas Mačiuika savo gyvenimo kronikoje „Šiaurės novelės“ (1996 m.) ir politiniame romane „Savi ir svetimi“ (1992-1994 m.) aprašo savo vaikystę, kaip augo tarp karo lakūnų, ir paauglystę, kaip tris kartus kalėjo lageryje už partizaninę veiklą. Jisai įamžina šaunuolius, savo a.a. tėvo Antano Mačiuikos bendražygius, kurie jį globojo ir įkvėpė, taip ir nenutuokdamas jų genocidinės veiklos.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyve yra išeivijos poetų Zentos Irenos Tenisonaitės-Hellemans ir Prano Visvydo susirašinėjimas 1976-2001 metais. Jinai protarpiais užsimina apie sumanymą parašyti knygą, „Mano Mamos portretas“. Laiškuose aprašo savo motinos šviesų gyvenimą, bet taip ir neprieina prie jos tragiškos žūties, kaip sukilėliai Lietuvos Respublikos vardu ją sušaudė kaip komunistę, ir iš tiesų, kaip feministę.
Ši medžiaga praturtintų ne tiktai Lietuvos kiną, bet taip pat ironijos tyrimus. Ironiją paaštrina tiek Holokausto nusikaltimų baisumas, tiek jų nežinojimas, nutylėjimas ar nesureikšminimas. Ironijos pavyzdžius nagrinėjant išryškėja vaizduotės ribotumas, reikšmių pasikeitimo galimybės. Išsiskiria žmoniškai siauras požiūris ir dieviškai platus požiūris. Žmogaus požiūrį varžo jo aplinka, tačiau jisai nuoširdumu pranoksta save. Užtat jis padeda mums suprasti tai, ko jisai pats negalėjo suprasti.