Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Aleksandras

Cognitive Framework for Alexander, Pagrindimas


Klausimai:

Pagrįsti:

Taip pat kitos sąvokos:

Išmąstyti, kaip dorą elgseną.


Skaidrės

Iššūkiai

Modeliuojant užtat iškyla skirtumas tarp trejybės atvaizdų: trejybės ratu nėra pasirinkimo, esame suvesti; logika išskaidomi trys lygiagretūs požiūriai (būtina, tikra, galima). Didėjantis laisvumas sprendimas.

Ištirti

Dora elgsena

Nikos Salingaros - trys taisyklės:

Antros kalbos mokymosi priemonės atskleidžia žmogiškos pasikartojančios veiklos įvairumą, žmonijos bendrai ir paskirų kultūrų etnogramas.


PurplSoc, Krems, Austria, Krems, October 19-21, 2017.

A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life

Christopher Alexander has explored three different ways in which our sense of peace (or wholeness) is a guide to creating loving environments (which support life). We present evidence for a cognitive framework that can ground and relate 1) the Quality Without a Name, 2) patterns and pattern languages, and 3) 15 properties of life.

Our cognitive framework distinguishes healthy concerns, which are rooted in the tensions of our world, and unhealthy concerns, which are not.

Healthy concerns have us apply a pattern abstractly, through potential and actual recurring activity, to step outside of our situation, as if into an extra dimension of new possibility, where we locate a sense of peace and balance. From this optimal vantage point we resolve our tensions by establishing the pattern concretely, as material structure, and stepping back into our situation, where we become sensitive to new tensions.

We thus develop circumstances for an ever more central sense of peace, and an ever greater sensitivity to life, to the natural tensions and concerns ever forming at the periphery. We describe a system of six concerns which patterns address and which provide various "names" for aspects of this Quality Without a Name.

We relate the 15 properties of life to 4 planes of being stepped out, being stepped in, and moving to and from these states. 3 general properties (strong centers, strong boundaries, levels of scale) get expressed in these planes as 12 specific properties. We derive these 12 properties and relate them to cognitive linguistics.

Naujos mintys

Galiu bandyti sieti šešerybę (3 poslinkiai: 2 priežastingumo ir 1 teorija-praktika tarp jų) ir aštuonerybę (klaidų rūšyse yra 4 poslinkiai).

Penkerybės esmė: kiekviena pasekmė turi savo priežastį, bet ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasekmes.

Kitais žodžiais: žinoma pasekmė turi žinomą priežastį, tačiau jau yra nežinomų priežasčių kurios dar tik turės savo nežinomas pasekmes.

Priežasties ir pasekmės ryšys kyla iš dvejybės atvaizdo išore ir vidumi. Tačiau pasekmės žinojimas keičia kryptį. Pirma išgyvename išorę, paskui išgyvename vidų. Tačiau pirma išgyvename pasekmės žinojimą ir paskui išgyvename priežasties žinojimą. Ir žinojimas vyksta žinojimo apimtyje. O žinojimo apimtį apibrėžia požiūris - žinovo dabartis - arba žinojimo riba. Ir tą požiūrį apibrėžia žinojimo augimas, tai ką sužinome, tai kas skiria žinojimą ir nežinojimą, ir tai kas lemia žinojimo augimo kryptingumą, tad laiko tekmės - priežastingumo tekmės - kryptingumą.

Tas žinojimas leidžia man įsivaizduoti, kaip tapau pasekme - kaip atsiradau viduje, taip kad tai žinodamas galiu įsivaizduoti priežastį, kartu ir išorę. Tad tas žinojimas yra tiesiog jungiklis, kuriuo patekau į vidų, užtat būtent kuriuo galiu įsivaizduoti, kad čia patekau. Tas jungiklis ir yra pažinimas. Žinojimas leidžia pasižiūrėti į priežastingumą iš šalies, taip kad mes neišgyvename išorę, ir mes nesutampame su priežastimi, o mes verčiau matome priežastį iš šalies, savo žinojimo lauke.

Žinojimas leidžia pasižiūrėti iš šalies, kaip atrodo pasekmė ir priežastis. O nežinojimu tenka įsivaizduoti tiesiogiai, kaip išgyvename, kitaip nesuprasime.

Tad auga žinojimas - pažinimas - praktika. O pirma jo yra nežinojimas - nepažinimas - teorija. Nes teorija (nepažinimas) yra neįjungtas algoritmas (nesuveikęs poslinkis), o praktika (pažinimas) yra įjungtas algoritmas (suveikęs poslinkis).

Tolimasis priežastingumas vedantis iš vertybių į svajones yra neracionalus nes jis išeina už pažinimo ribų. Jį atspindi artimasis priežastingumas, kuris išreiškia žingsnius pirmyn. Pažinimas auga žingsniais tarsi veidrodyje, ir dėliojasi bene pertvarkymais.

Užtat nežinojime atsiranda tarpas, tai yra poslinkį galime suprasti kaip tarpą, kaip sąvoką nepažinime sutampančią su patyrimu kurį išgyvename pažinime. Mūsų nepažinimas vyksta sąmonėje - tas tarpas gali būti skaidomas - tuo tarpu pažinimas vyksta pasąmonėje, tai savastis. (O kas yra pasaulis? Kaip jis išsiskiria?)

Sąmoningumas aplinkybėmis išgyvena pasąmonę. Gryname sąmoningume išsiskiria nariai - būtinumas, tikrumas, galimumas - be jokių poslinkių. Tai yra santykiai tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo kurie šešerybėje reiškiasi trimis nariais.

Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas (savarankiškumas) - sąmonė (užtikrintumas) - pasąmonė (ramybė) - pasaulis (meilė). Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (tolimosios priežasties), tikrumo (tolimosios pasekmės) ir galimumo (sąžinės).

Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius siejant derinius. Palyginti su Polya išsiaiškinimo būdais (patterns).

Kūrėjo tikslais (kodėl) išeiname už santvarkos (už savasties?). Meno taisyklėmis (kaip) įeiname į santvarką (į savastį?).

(Kūrybos) tikslas yra įsijausti - gyventi pasaulyje. O ramybė (atsitokėjimas) yra tam priemonė.

Every discipline and every person needs its own house of knowledge because it needs its own distinction of the truths of the heart and the world, which includes the distinction by the accumulated unconscious by which it is either at peace or riled.

Thus the four tests of the heart and the world are applicable to the unconscious (riled or at peace), the conscious (ask the broader question) and two levels in between: the truth of the heart leads to the truth of the world, and not the other way around; and the truth of the world can be learned from examples, but the truth of the heart must be already known. Thus the truth of the heart is the truth of the conscious, and the truth of the world is the truth of the unconscious. The general principle is that the unconscious is designed to give priority to the conscious. If the conscious mind cedes authority, which may be very tempting, but this causes problems.

Related thinkers

Ramybės pavadinimai turi jausminį atspalvį, tai ramybės atspalviai. O kaip su meile, kaip ją įvairiai išreiškia mūsų kertinės vertybės?

Derinių kalba

Gyvenimo lygtis ir deriniai: dvasia (savęs apibrėžimas), sandara (derinys-sprendinys), atvaizdai (tinkinimas-nuostata), esmė (klausimai-atsipalaidavimas). Esmė yra ta dalis iš kurios galima atstatyti visumą, visą kitą.

Šachmatuose Aleksandrinis derinys yra sumanymas. Galėčiau tirti šachmatus, kaip derinių kalbą, ir tuo pačiu tirti išsiaiškinimo būdus šachmatuose.

Derinys turi pavadinimą nes tai gairė, tai pakartotinas sprendimas. Tad derinį išsako lygtis siejanti sandarą, veiklą ir gairę:

Tinkinimas (derinių) - susijęs su tobulumu, gerumo esme.

Atminties pagrindas - CDZ - yra deriniai, nes tai veikla, sandara, gairė ir jų tikslinimas - o jų pagrindas yra atkartojamumas.

Atmintis "iššaukta" veiklos - ne visai pasikartojančios.

Įsisavinimui reikalingas pakartojimas, tad, pavyzdžiui, mažas vaikas kartoja sau "dūle, dūle, dūle, dūle..." įsijausdamas, įsiklausydamas į save, užtat tikslindamas raišką, ją tobulai išmokdamas. Meno kūrinys yra tai kas mumyse skatina tokį įsigilinimą, įsiklausymą, pakartojimą mintyse, užtat mus traukia, užtat tai tampa mūsų dalimi. Užtat tuo pačiu tas pasikartojimas gali vykti bendrijoje, visuomenėje, gali grįsti bendrystę. Meno kūrinys iššaukia pasikartojančią veiklą.

Thinking powerfully, sensitively, etc. primena derinių iššūkius.

Derinių taikymas

Meno tikslai - tirti toliau

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Aleksandras
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 sausio 15 d., 01:48