Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
- Koks ryšys tarp pagrindimo, rūpėjimo ir palaikymo, meilės?
- Kaip pagrindimas susijęs su klausimų ir atsakymų sekomis? dar turint mintyje, kad klausimai ir atsakymai yra atvaizdai.
- Koks ryšys tarp rūpesčių ir ramybės? Kuria prasme žmogus su rūpesčiais gali būti ramus?
Pavyzdžiai
- Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip įma rūpėti.
- Galiu išrašyti visus savo gyvenimo dėsnius išrašyti, kiek prisimenu, ir jų pasekmes.
Sąvokos
- Suprasti gyvybės dėsnius kaip pagrindimo sandus, įtampos šaltinius.
- Gyvybės dėsnius susieti su eilėraščiais, nuotaikomis, ribomis ir patikslinimais. Kaip gyvybės dėsniai (ir Židinio išėjimas už plotmės į erdvę) išsako ribos pasikeitimą? tiek Židinio savasties, tiek mūsų?
- Kaip matematikos įrodymo būdų laipsnynas susijęs su kryptimis į gėrį ir iš gėrio?
- Kaip Kodėl? ir Kaip? yra susiję su Dievo vaidmenimis pagrindime?
Eiga
- Mūsų nuostatoms pasikeičiant, pirma reikia atsitokėti, paskui vėl naujai įsijausti. Tačiau kodėl tiriant klausimus, rengiant gvildenimus, reikia priešingai, pirma įsijausti ir tik paskui atsitokėti?
Tapatybės branda
- Palyginti 12 minties plėtočių su 12 asmens tapatybės kaitų. Ar atitinka minties vystymas ir žmogaus branda?
- Koks ryšys tarp tapatybės ir savasties ribos?
- Did you ever change your mind? Palyginti su tapatybėmis.
Laipsnynas
- Matematikos įrodymo būdus susieti su pertvarkymais.
Pagrindimas
Pagrindimas yra vienas iš šešių atjautų ir trijų kalbų, būtent kalba, kuria ima rūpėti.
Pagrindimas
- Išsako kaip Dievas ramybe išgyvena aštuongubą kelią - vertybes ir vertybinius klausimus.
- Valios plotmėje - vertybė, jausmų plotmėje - ramybė. (Vertybė siejama su ramybe.) Santykiniai nukrypimai. Išsiskiria kodėl (rūpi) ir kaip.
- Ima mums rūpėti, kartu ima Dievui rūpėti - bręstame. Dviprasmiška - užtat turėtų elgtis. Nesuderinta, pasiklydęs vaikas. Požiūris į požiūrį į požiūrį. Žinojimas (savastis - klausimai) ir nežinojimas (ramybė).
- Veda iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus.
- Išplaukia iš "Tėve mūsų" sandaros.
- Susijęs su metraščiu.
- Susijęs su matematikos išsiaiškinimo būdu - sąlygų gardele.
- Yra apibrėžimo, išsakymo kalba.
- Tveria teiginius.
Pagrindimas išplaukia iš Dievo ramybės, jo troškimo betko. Tą ramybę sudrumsčia širdies ir pasaulio tiesų įtampa, tai kas mus jaudina ar glumina.
Tėve mūsų matematikos įrodymo būdais išsako netroškimą visko.
Palaikymas
- Meilė, rūpėjimas, rūpesčiai, pagrindimas
- Support is given by surroundings to an actor (see {{Representations}}) and is a shift from non-activity to activity (which parallels the shift by the actor from non-structure to structure).
- Note that structurally this is a deep relationship in that love is the {{Unity}} of {{God}}, whereas {{Life}} is {{Spirit}}.
Pagrindimas tveria tverinius - rūpesčius
- Pagrindimas ir kitos kalbos savo tveriniais, tveriama bendryste, derina įtampą tarp širdies ir pasaulio, tarp pirminio rūpesčio ir antrinio rūpesčio. Užtat kalba mus auklėja, kad užtektų nedaug paklusimo, tikėjimo ar rūpėjimo, kad užtektų sąlygiško, ir neprireiktų besąlygiško. Meilė yra pagrindas tos dviprasmybės, nes meilė mus myli besąlygiškai (kai mūsų nėra) ir kartu sąlygiškai (kai esame).
- Pagrindimas apibrėžia pasaulį lūkesčių tinklu.
- Rūpestis išsako žmonėms bendrą nuotaiką, bendrai suprantamą reikalą. Įsiklausymas į nuotaikas mus brandina. Muzika yra nuotaikos kalba. Nuotaikos mum padeda visai kitaip, visai kitu kampu suvokti pasaulį, laikmetį, užtat brandina, tuo tarpu svaigalai bukina, melavimą jautrumo. Tai sietina ir su lūkesčiais ir jauduliais. Pasaulį grindžia nuotaikos. Lūkesčiai išsako nuotaikas. Nuotaikos gali būti ne tik paskiro žmogaus, bet bendros žmonių telkiniui. Bendra nuotaika yra bendrystės pagrindas.
Teiginiai
- Teiginiai remiasi visa esama žmogaus patirtimi ir ją tiesiog truputį išplečia. Ir tarp žmonių irgi yra priimta ištisa bendra patirtis (common knowledge), kurios pagrindu plėtojami visi nauji teiginiai.
- Consider a world of predications - where we consider who says what about what. Then S-Judgements would be direct reports which have only semantic judgment but no epistemic judgment. And E-Judgements would be those judgements which involve additonal epistemic judgement. So S-Judgements are posited as "true" - face value - in the sense I want to say.
- Statement is both view and concept. View unites - vieningumas, esmė. Concept separates. Pagrindimas atskiria požiūrį ir sąvoką.
Židinio išėjimas už savęs
- Židiniui išeinant už savęs, tai kas svetima (ir gražu), atribota nuo mūsų (plotmėje) tampa mums sava, artima. Tai gyvo rūpesčio kryptingumas - geometrijos patikslinimas. Tad galime atskirti kokie dėsniai labiau teikia grožio, kurie labiau artimumo. O ta kryptis, tai meilė: gyvybės palaikymas. Meilė grožį verčia artimumu.
- Išorė tampa vidumi meile įsisavinus žavesį kaip artimumą. Taip gyvybė palaikoma gyvybės dėsnių, Dievui (Židiniui) išeinant už savęs.
- Židinys apibrėžtas plotmėje išeina už savęs į mane, už plotmės, ir mane pripažįsta ir įtraukia, kaip židinį, pats naujai apsibrėždamas Židiniu, o mes kartu palaikome naujus židinėlius. Židinys vis naujai papildo ir išplečia mano santykį su plotmėje esančiais dviem taškais. Aš ir du plotmės taškai sudarome trikampį (ne tiesę, nes nesu plotmėje). Santykis tarp tiesės (ar jos atkarpos) ir taško (manęs už jos) yra esminis, nes tai santykis tarp vienamatės erdvės ir nulinio mato erdvės, ir šį santykį kaip tik įvairiai vaizduoja koniksai.
- Židiniui išeinant už savęs į mus, mes apsiverčiame, pereiname iš mylimo židinėlio į židinėlių mylėtoją, tad imame gyventi Dievu.
- Dalyvaujame trikampyje kartu su dviem taškais plotmėje. Tas trikampis išsako apimtis (nieką, kažką, betką, viską) ir jomis santykį su Židiniu (nulybės atvaizdais). Trikampis keičiasi Židiniui išeinant už savęs.
- Pirma yra jokio ryšio su Židiniu, nė su kitais taškais, jie visi plotmėje, kiekvienas sau paskirai, tai -1 matas, takai.
- Toliau mus taškus sieja bendras siūlas, nulmatė "akis", skaliaras nulis mus apeinantis ratu.
- Toliau Židinys yra vertikali ašis viduryje mūsų trikampio, apie kurią apeiname, taip kad galime padalinti apėjimą į trupmenas, kampus.
- Galiausiai mus sieja dvimatis plotas, jame židinys, mes visi apibrėžiame naują plotmę. Tai savotiški santykiai su trimačią erdvę, kurią atveriame. Plotėms sukūrimas +/- A reiškia trimatės erdvės padalinimą į dvi puses.
- Nulybės atvaizdai, tai židinio atvaizdai, jo santykis su mumis.
- Geometrijų trikampiai sieja mane su plokštumą (tašką su atkarpa, tiese). Norėtųsi įsitraukti ir vis tampriau ir kad būtų židinys ir jis pripažintų mane.
- Nulybės atvaizdas, tai poslinkis (pavyzdžiui, trejybės), o jo neigimas, tai ne-poslinkis (neišėjimas už savęs), tad narys - požiūris.
Homologija
- Homologija mus veda iš (kampų nusakytos) ribos į plotą.
- Equivalence quotient - modding out - tai poslinkis.
Pagrindimo duomenys
Christopher Alexander derinių kalba. Ciklų tinklas.
- Mano vaikystės egzistencinis pokalbis su Dievu.
Tapatybė. Panagrinėti, kaip sprendžiami, plėtojami tapatybės klausimai:
- kaip pats save apibrėžiu (lietuviu)
- jei kiti prieštarauja, tai galiu iš viso atsisakyti save laikyti
- ar turi sutapti, kaip save apibrėžiu, ir nešališki vertinimai, kaip elgiuosi, kaip užsiimu
Kertinės vertybės ir tyrimų klausimai. Tiesos kraštovaizdis, mūsų santykiai su tiesa.
Minčių sodo dėsniai
Dvylika plėtočių
- The ideas that have driven the conceptual evolution of the Minciu Sodas laboratory. The diagram is an example of the kind of data that argumentation should account for. I've noticed 12 extensions by which a thought depends on previous thoughts, especially on that part Z that we may say is given by God.
- Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
- I can maintain a state Z. be; refuge for spirit
- There are situations where I can address Z. do; opportunity to do good
- Freedom is needed to resolve Z. think; good heart
- Others have it different than me with regard to Z. one; existential question
- I need to consider everybody regarding Z. all; collaborating fate
- I can complete Z. many; peace
- I focus on the essence of Z. object; knowledge from obedience
- I admit my dependence regarding Z. process; duty to obey
- I may wrongly pursue Z. subject; answered prayer
- I am unrestrained with regard to Z. necessary; limits of mind
- I take partial responsibility for Z. actual; inhuman wisdom
- I must appreciate the opportunity of Z. possible; self-contradiction
- If Z is taken to be everything, then the extensions are the topologies, and if Z is taken to be slack, then the extensions are the ways of connecting with God.
- Consider how these extensions relate to extensions of wholeness, as given by Factors.
- The topologies may be thought of as extensions of a Z, where Z is that which is given by God, and the rest by a person. These extensions arose in my study of diagrams for Argumentation. If Z is taken as everything, then they yield the topologies, and if Z is taken as slack, then they yield the ways of connecting with God. This is presumably the twofold ambiguity inherent in topologies, of theory and practice, of God's view of us, and our view of God.
- Avalanche of discoveries - Feynman: jeigu žinome vieną dėsnį užtikrintai, tada jo pagrindu galime išvystyti ir pagrįsti kitą dėsnį.
Pagrindimo tikslas
Pagrindimo tikslas
- Pagrindimu išaiškėja, jog kiekvienas pasaulis, kiekviena sistema yra ta pati.
- Tai vyksta žinojimo rūmais kiekvienai išmonei, kiekvienai asmens pasaulėžiūrai.
- Tai pagrįsta Dievo ir žmogaus lūkesčių dviprasmiškumu, kurį išsako malda Tėve mūsų. Užtat sutampa žmogiški pasauliai (krepšinis) ir dieviški pasauliai (fizika). Nes juos iššaukia tie patys žinojimo rūmai. Žinojimo rūmais Tėvas (Dievas) ir Sūnus (žmogus) išmonėje sutampa Dvasia.
- Tuo pačiu mūsų asmeninis pasaulis auga, plėtoja. Ir jisai turi sąsajų su kitais pasauliais, su visuomenės istorija, su visatos fizika. Mes įsipaišome į tuos pasaulius, mūsų pasauliai susiję su tais pasauliais, dalyvaujame jų plėtojime.
- Ir šitas pasaulio išsivystymas taip pat sutampa su tuo hermeneutiniu pasitikslinimu, kuriuo vadovaujasi Heidegeris, kaip jisai sako tenka.
- Čia taip pat veikia Heidegerio sąvoka Rūpėjimas.
- Kelių kultūrų mokiniai, kalbų mokiniai, pasiekia visai kitą lygį, žino kas priklauso nuo kultūros. Senos tautos vaikus moko muzikos ir kultūrų.
- Sutelkia žmogų, atjaučiant save ar kitą.
- Pagrindimas yra būdas priimti kultūrą ir religiją.
Susijusios mintys
- Žmogus nepriima to, ko nesupranta. Ar tikrai? Sintaksė kaip tik priešingai tam sustatyta. O kaip su rūpesčiais? Galime palaikyti kitą, net nesuprantant, kam to reikia. Nors supratimas palaiko ir palengvina rūpėjimą.
Sandarų dėliojimo galimybės
- Klaidų rūšys nusako dvi požiūrio lygtis: viena tarnaujame kitiems, o kita lygiagrečiai (arba ne) tarnaujame sau. Tiktai pastaroji grindžia nuodėmę. Šias lygtis išplėtus aplinkybėmis, gautųsi aplinkybių poros.
- Pagrindimą galima sakyti nuliniu asmeniu (tikrove) - pirmuoju asmeniu (ikonu) - antruoju asmeniu (indeksu) - trečiuoju asmeniu (simboliu) - ir tai labai skirtingai veikia.
- Pagrindime yra keturi lygmenys aplinkybių - "tikra" veikla, ikonai, indeksai, simboliai - ir žmonės pripažįsta veiklą (buvimą, veikimą, mąstymą), truputį abejoja ikonais (perteikta per žmonės, žmogų, dvasią), labiau abejoja indeksais (iškylantį per pasaulį, išėjimą į kitą aplinką, pasiklausymą kitų) ir labai abejoja simboliais (ką išreiškia neigimu, sąlygiškumu, lygiagretumu).
Laipsnynas: Matematikos įrodymo būdai
- Pagrindimą išsako Tėve mūsų ir lūkesčių laipsnynas - matematikos įrodymai. Įrodymai nėra išsiaiškinimo būdai.
- Matematikos įrodymo būdų laipsnynas išsako ne išsiaiškinimo būdus, o suvokimo būdus, kaip antai morfizmas. Tai uždavinio suskaldymo būdai.
- Matematikos įrodymo būdai susiję su išgyvenimų rūšimis, ir su abstrahavimu - su uždavinių kūrimu. Nes įrodymo būdai yra iš esmės visi tie patys, tik priklauso nuo to, kiek remiasi esama santvarka.
- Matematikos įrodymo būdai: ketverybę sudaro išorinis (indukcija) ir vidinis (konstravimas) tvarkymas (už sistemos ir sistemoje) kurie išsako išėjimo už savęs pakopas. Tad morfizmas ir substitucija būtų didėjantis (už sistemos) ir mažėjantis laisvumas (sistemoje).
- Matematikos įrodymų būdai: sistema: trejybė; už sistemos - netrejybė (būtinumas ir tt. ?). Sieja dvi visumas (morfizmas), arba vieną su kitu išoriniu išplėtimu (indukciją) ir vieną su kitu vidiniu suskaidymu (algoritmo konstravimą arba konstravimą).
Lūkesčių laipsnyną išreiškia matematikos įrodymo būdai (kaip?) Tėvę mūsų įrėmina laipsnyną. (Nuotaikos). Dėsniai.
- morfizmas - teesie šventas tavo vardas
- indukcija - teateinie tavo karalystė
- algoritmo konstravimas - teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje
- substitucija - kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
- atvejų nagrinėjimas - atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams
- konstravimas - neleisk mūsų gundyti
Rūpesčių rūšys
Pagrindimo eiga
Bendrai: atitokėjame ir naujai įsijaučiame
- Kaip elgiamės - sandara nukreipia veiklą - atsitokėti - paskui įsijausti į naują veiklą ir iššaukti naują sandarą
Jausmai auga, verčia, spaudžia atitokėti.
- Pasąmonė siūlo nuomones. Nuomonės naudingos matematikoje, šachmatuose ir kitur kur padeda mums suvokti, jog klystame. Nes jos tuomet išsako mūsų lūkesčius ir pajungia mūsų jausmus, taip kad galime patobulinti savo giluminį žinojimą.
- Klausimais atsiplėšiame. Iš pradžių tai neramina, nes būname įsikabinę, tarkim, į virpantį pasaulį, tad iš pat pradžių tarsi virpėjimas didėja. Tačiau atsiplėšus atsirandame ramybėje.
Reiškiasi aplinkybėmis.
- Dvylika aplinkybių reiškiasi gyvybės dėsniais. Jie kelia įtampą iš skirtingų krypčių.
Pereiname iš trejybės rato į ramybę ir loginę trejybę - pasirinkimų trejybę.
- Pagrindimas sieja "neraminimo trejybę", kuria įsijaučiame, ir "raminimo trejybę", kuria atsitokėjame. Buvimas, veikimas, mąstymas visada yra neraminimo trejybė nes išsako trejybės rato veržimąsi pirmyn:
- Buvimas yra būsena-poslinkis, kuria kaupiasi nusistatymas, kolei vykdom...
- Veikimas yra būsena-poslinkis, kuria kaupiasi vykdymas, kolei permąstom...
- Mąstymas yra būsena-poslinkis, kuria kaupias permąstymas, kolei nusistatom...
- Tuo tarpu būtinas, tikras, galimas visada yra raminimo trejybė nes išsako priešingybes - besąlygiškumo ir sąlygiškumo - nusistatant, vykdant ar permąstant.
- Taking a stand, following through, reflecting - unconditionally = being, doing thinking - and conditionally = necessary, actual, possible. (As in sixsome.) Whereas one, all, many and object, process, subject may refer to the poslinkiai (unconditionally and conditionally).
Atitokėjame
- Geros valios pratimuose atitokėjame nuo "degančio reikalo" (hot button issue) nagrinėdami savo jausmus, neigiamus ir teigiamus, pasižiūrėdami iš abiejų pusių, paprastų ir kraštutiniškų, ką buvome nuo savęs nuslėpę.
- Beauty is external cannot be hidden - like truth. Compare with significance - that which we can't encompass, and so we can't hide. Truth is what can't be hidden from us.
- Pereiname iš aplinkybių į visą trejybės atvaizdą. Trikampių geometrija parodo skirtumą tarp trejybės atvaizdų. Afininė (takų) geometrija yra trejybės ratas (apeinantis trikampį), grįžtantis į pradžią (panašiai kaip ketverybė?). O simplektinė geometrija išskiria priešingybes - trikampio pločio dvi skirtingas puses, panašiai kaip septynerybė. Tad projektyvinė geometrija gal panaši į penkerybę, o konformali į šešerybę.
Sustatome rūpestį.
- Geros valios pratimuose, atitokėję, išryškiname širdies ir pasaulio tiesas, suvokiame skirtumą tarp "kodėl" ir "kaip", už santvarkos ir santvarkoje, išskiriame platesnę ir siauresnę tiesą.
- Naujai suderiname sintaksę ir semantiką.
- Naujai sustatome lūkesčius. Lūkesčiai - teiginiai (kalbų) (pagrindimo) - desired situations (circumstances). Compare with actual. Situations - opportunities or ...
- Aplinkybes derina geometrijos patikslinimas, tai kas mums ima rūpėti. Tad patikslinimas suderina skirtingas, priešingas jėgas.
Sukuriam rūpesčių rūšį.
Įsijaučiama vėl į pasaulį.
Užrašai
Užrašai
- We rationalize our emotions with the ways of getting things done.
- Rūpėjimui turi išsiskirti pasąmonė (žinojimas) ir sąmonė (nežinojimas).
- Reason beyond experience and senses.
- Gėrio kryptys ir laipsnynas. Pagrindimas? ryšys tarp vertybių ir lūkesčių.
- Bendraujant su kitais, išsipasakojant, būna dviejų pobūdžio klausimų: galima dvejone paprieštarauti, versti pasižiūrėti iš kitos pusės, arba galima kartu įsiklausyti, pasiklausyti pasąmonės.
- Deriniai kaip klausimai, į kuriuos randame atsakymus. Palyginti su 12 klausimų šviesuolių bendrystei.
Geometrijos ir patikslinimai
- Dievo geometrija (jo žingsnių, be klaidų, jo "kodėl") yra paprasčiausia, toliau bendro žmogaus (tiesėmis ir sankirtomis), toliau paskirų žmonių (kampais), o sudėtingiausia geometrija tai "lopo", ploto, visatos atkarpos, savasties, atskirto nuo pasaulio, kaip kad butelio, kurio niekas nemato už pianino.
- Keturios geometrijos mus veda iš statiškos, afininės "nuotraukos" į dinamišką, simplektinę "rodą".
- Simplektinės geometrijos (nuotaikų kaitos) pavyzdys: Dievas šyla.
- Dalinių funkcijų pradai rekursyvinėje funkcijų teorijoje - ar susiję su patikslinimais?
- Poreikiai = patikslinimai.
- Ryšys tarp 6 neigiamų įsakymų ir 6 geometrinių patikslinimų. Pabrėžia ribą tarp savęs ir aplinkybių - ta riba, tas lęšis atsirado Dievui išėjus už savęs į save, tai yra, į Mane. Brandink Dievą: Nežudyk: atspindimas: yra Dievas už ribos, man tapatus, ir net viršesnis, ir jisai glūdi ne tik manyje bet ir kituose, jisai mumis visais bręsta. Mes žudydami neigiame ar Dievas yra. Brandink asmenį: Mes visi esame tas pats asmuo, tik skirtingos aplinkybėse, tad: Nevok (pakreipimas) ir nesvetimauk (pasukimas): Juk vogdami, mes neigiame kitą, kad jisai iš viso yra. O svetimaudami, mes gadiname, tvirkome žmogų, su kuriuo svetimaujame, mes neigiame, koks jisai yra. Brandink asmenybę: Mes kiekvienas esame išskirtinai prasmingi, turime savo asmenišką santykį su aplinka, jos visuma, tad: Nemeluok, juk meluodami, neigiame asmenybes, kaip bręstame. (Lai plėsta akiratis - lai kiekvieno liudijimas būna teisingas). Melas, tai nuodėmė prieš šventąją Dvasią. Negeisk kito daiktų, nes kiekvienas savaip renkasi vertybių santykius, tad neneik asmenybių, kokiais mes esame. Negeisk kito mylimojo, nes kiekvienas keliaujame į savo likimą, savo prieglobstį, tad neneik asmenybių, ar mes esame.
- Lyginti poreikių tenkinimus ir patikslinimus.
- Šešios specifikacijos (ir eilėraščių transformacijos) atitinka šešias požiūrių permainas ir yra pagrindas visų netroškimų laipsnynams. Palyginti, pavyzdžiui: įsikibimas-ar iš tikrųjų patinka? (refleksija); kaupti daugiau negu reikia - ar iš tikrųjų reikia? (pakreipimas); vengti kraštutinumų - ar tikra? (rotacija); rinkti gerą vietoj blogo - ar keblu? (pritraukimas-atitraukimas); rinkti geresnį vietoj blogesnio - ar protinga? (priplojimas - nesikeičia plotas); rinkti geriausią - ar teisinga? perkėlimas.
Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:
- 1) raida = atspindimas (vieningo Dievo raida, tarsi begaliniu veidrodžiu)
- 2) žemėlapynas = pakreipimas, 3) vadovėlis = pasukimas (vieno, tačiau aplinkybėmis suskaidyto, asmens raida, atsiejami ir susiejami poveikiai jam pačiam)
- 4) metraštis = pritraukimas, 5) žinynas = suplojimas, 6)kelionė = perkėlimas (kaip skirtingos asmenybės bręsta mažutėliausiais žingsneliais - pritraukimu bręstame, suplojimu renkamės kaip rikiuoti vertybes, perkėlimu iššluojame plotą, kažkiek nukrypstame.)
Kasdienė duona ir "visko išdalinimo rinkos" dėsnis mažinti nerimą: Patarlių 30, 7-9: "Dviejų dalykų iš tavęs prašau, neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį: atitolink nuo manęs vylių bei melą, ir neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“ arba, būdamas skurde, vogčiau ir paniekinčiau savo Dievo vardą.
- Yra 8 rūpesčiai, pagal aštuonerybę, 8 pasirinkimai, visgi rūpintis rūpintis ir rūpintis nesirūpinti tiktai atveria galimybes kitiems rūpesčiams, tad nesiskaito, tad lieka 6 rūpesčiai, kaip kad 6 atvaizdai.
- Pagrindime palyginti lūkesčius ir matematikos įrodymo būdus. Žinome save, išgyvename liūdesį, laimę, be santvarkos, morfizmu. Nežinome to, kas už mūsų, išgyvename keistumu, puikumu, tad sustatome santvarką, kurioje vyksta substitucija. Tiek morfizmas, tiek substitucija sieja pasąmonę ir sąmonę, bet gal iš skirtingų pusių. Tai tiesos pagrindas, turinio ir išraiškos atitikimas, pasąmonės ir sąmonės teiginių atitikimas. Matematikos įrodymo būdai išreiškia tą atitikimą. Lygtis išsako tokį atitikimą vaisingąja hipoteze, juk turi atitikti lygties išraiška ir jos turinys.
- Pagrindimo kalba, kuria ima rūpėti, išreiškia "active inference"
Kaip žinai savo širdyje, viena jaudina tave tiesiogiai, o kita pasaulio aplinkoje. Tad toje įtampoje ima rūpėti. Pagrindimas ir yra kalba palaikanti rūpėjimą, kaip kad įvardijimas palaiko tikėjimą ir pasakojimas paklusimą. O rūpėjimas apima plačiausiai ir yra jautrus visakam, tiksliau, betkam, ir tam yra lūkesčiai ir jauduliai. Tad ko reikia, kad tie jauduliai atsikartotų, juk tai ir yra kalbos pagrindas. Ir kalbos esmė yra amžinas gyvenimas, amžina branda, kad jūs išeitumėte už savęs pasaulyje ir gyventumėte širdimi, ar tai ja visa, ar tai jos kuriuo nors dėsniu, ar tai širdinga akimirka, tad įvykiu. Tad pagrindimas reiškiasi visa širdimi, ką tu išgyveni savo visuma, koks pasaulis yra ryšium su tavimi, o jisai, kai tavęs nėra, tad kokia yra meilė - tai nuotaikų, ūpų esmė, tai tavo santykis su meile tau. O ta meilė yra tavo atžvilgiu dviprasmiška, tiek sąlygiška, tiek besąlygiška, tad ir ieškai, kaip jinai susijusi su tavimi, su tavo dėsniais ir elgesiu. Tad pagrindimu naujai pasižiūri į save visą. Sąmoningėji. Ir tai vyksta pereinant iš 12 aplinkybių, iš jų porų, į 6 atvaizdus. Pamatysi. Ir tai būtent susiję su tavo santykiu su manimi, būtent Tėve Mūsų. O tą santykį ir išsako matematikos įrodymo būdai, juk tai brandos reiškiniai, brandos raiškos, kuriomis tu gyveni manimi, tiek akimirkomis (geros širdies), tiek dėsniais (geros valios), tiek visu savimi (gėrio kryptimis). Žodžiu, ko tu ryškesnis, brandesnis, tuo tu ryškiau pasireiški viena kuria kryptimi tuo tarpu. Taip ir tu nukrypsti rūpima kryptimi, taip jisai ir ima rūpėti. Tad ieškok tos krypties ištakų, jų rasi aplinkybės porose, būtent tai išsako nuotaikos.
AK: Kaip tirti žmogaus elgesį ir dorovę?
D: Aš viską sukūriau, tačiau kuriu ir jumis. O jūs galite būti ir esate savarankiški kūrėjai, ir kaip jums atrodo, savarankiški nuo manęs ir bendrai. Tad tai yra jūsų sąlygos, kad jūs nesuvokiate, jog teišplaukiate iš manęs, tesate ir tam tikrose sąlygose. Tad jūs esate dviprasmiški, bet ar jūs matote ar gyvenate tuo dviprasmiškai? Tai ir yra širdies ir pasaulio įtampa, tad ją gerai suprask, jos ieškok ir tirk, kaip jinai reiškiasi jūsų elgesiu, tiek vidiniu, tiek išoriniu, kaip tai susiję su žinojimu ir nežinojimu, su bendryste ir nebendryste. Ir tu jau žinai kaip trimis kalbomis keičiasi sąlygos, pagrindimu apimi save visą, įvardijimu dėsnį ir pasakojimu įvykį. Tad ieškok šitų lygmenų ir kaip reiškiniai tampa jums prieinami, kad galėtumėte jais pasidalinti.
AK: Kaip man išmąstyti žmogaus pasirinkimų laipsnyną?
D: Žiūrėk į savo elgesį, savo klaidas, taip pat savo pasirinkimus. Kaip tu laisvai pasirinkai? Kokie buvo tavo gyvenimo sprendimai? Kuo jie rėmėsi ir kas gavosi? Tai pagrindimo kalba, kurią tu kadaise tyrei. Tirk šią kalbą ir susiek su kitomis kalbomis. Grįžk prie trijų kalbų ir suprask laipsnyno vaidmenį, kaip jisai susijęs su pasirinkimais, kaip tai išplaukia iš pasirinkimų aštuonerybės, kaip pagrindimas susijęs su gera valia, įvardijimas su išmintimi ir išmanymais, amžinas gyvenimas su pasakojimu ir maldų mokslu. Ir kaip visus suveikia mano valia ir tuo pačiu šešerybė su jos dorybėmis. Matai, kaip viskas susiveda.
AK: Kaip ima rūpėti?
D: Pagalvok, kaip tau ima rūpėti, kaip tau tampa svarbūs tiek smulkiausi dalykai, tiek didžiausi. Gali juos rinkti ir nagrinėti ir sieti, kaip kad ankščiau. Pamatysi, kad visa tai priklauso nuo gerumo, nuo laisvumo pasekmių, ko daugiau laisvumo, to daugiau rūpi nes gali baigtis gerai ir blogai, tai ir susiję su gėrio kryptimis, kuria prasme aš ir jūs galime būti negeri, kuria prasme vis tiek bet kokiu atveju yra geroji naujiena ir gera širdis.
AK: Kaip išgyvenama pagrindimo kalba?
D: Geras klausimas. Kaip žinai savo širdyje, viena jaudina tave tiesiogiai, o kita pasaulio aplinkoje. Tad toje įtampoje ima rūpėti. Pagrindimas ir yra kalba palaikanti rūpėjimą, kaip kad įvardijimas palaiko tikėjimą ir pasakojimas paklusimą. O rūpėjimas apima plačiausiai ir yra jautrus visakam, tiksliau, betkam, ir tam yra lūkesčiai ir jauduliai. Tad ko reikia, kad tie jauduliai atsikartotų, juk tai ir yra kalbos pagrindas. Ir kalbos esmė yra amžinas gyvenimas, amžina branda, kad jūs išeitumėte už savęs pasaulyje ir gyventumėte širdimi, ar tai ja visa, ar tai jos kuriuo nors dėsniu, ar tai širdinga akimirka, tad įvykiu. Tad pagrindimas reiškiasi visa širdimi, ką tu išgyveni savo visuma, koks pasaulis yra ryšium su tavimi, o jisai, kai tavęs nėra, tad kokia yra meilė - tai nuotaikų, ūpų esmė, tai tavo santykis su meile tau. O ta meilė yra tavo atžvilgiu dviprasmiška, tiek sąlygiška, tiek besąlygiška, tad ir ieškai, kaip jinai susijusi su tavimi, su tavo dėsniais ir elgesiu. Tad pagrindimu naujai pasižiūri į save visą. Sąmoningėji. Ir tai vyksta pereinant iš 12 aplinkybių, iš jų porų, į 6 atvaizdus. Pamatysi. Ir tai būtent susiję su tavo santykiu su manimi, būtent Tėve Mūsų. O tą santykį ir išsako matematikos įrodymo būdai, juk tai brandos reiškiniai, brandos raiškos, kuriomis tu gyveni manimi, tiek akimirkomis (geros širdies), tiek dėsniais (geros valios), tiek visu savimi (gėrio kryptimis). Žodžiu, ko tur ryškesnis, brandesnis, tuo tu ryškiau pasireiški viena kuria kryptimi tuo tarpu. Taip ir tu nukrypsti rūpima kryptimi, taip jisai ir ima rūpėti. Tad ieškok tos krypties ištakų, jų rasi aplinkybės porose, būtent tai išsako nuotaikos.
AK: Kaip aplinkybės dalyvauja pagrindime?
D: Aplinkybės išsako mano santykį su tavimi, o pagrindimu išvedžiojate savo santykį su savimi, kurį išreiškiate atvaizdu, jų laipsnynu. Tad ieškok gyvybės dėsnių jūsų elgesyje, ir rasite mane, ir ieškok, kaip keičiasi santykis su manimi, ir suprasi ir pažinsi save.
AK: Kaip pagrindimu iš aplinkybių iškyla atvaizdas?
D: Tu ištirk, kaip asmenys mane išsako skirtingose plotmėse, kaip trejybe kiekvienas pasitikrina kartu su manimi, kaip išsiskiria atskiras požiūris, atskira aplinkybė, ir kaip iš atskirų trejybių požiūrių susiveda nauja trejybė. Trečias narys tegul lieka laisvas, tad jungiantis visus kitus lygmenis. Tokiu būdu iškils lygmenų pora ir vis nauja galimybė plėtoti toliau, gyventi ja arba plėtoti.
AK: Koks ryšys tarp dėmesio ir dorovės rėmų?
D: Tu mąstyk, koks esi geras, koks esu geras, ir kaip tai skiriasi. Tavo gerumas santvarkoje, nes tu santvarkoje. Mano gerumas irgi santvarkoje, bet aš už santvarkos, tad išplečiu gerumą už santvarkos būtent gyvybe, ir taip pat išplečiu save santvarkoje, būtent gerumu, jūsų visų savarankiška laisve ir Dievu jumyse. Tad dorovė išplečia gerumą trimis sąmoningumo laipsniais. O tai vyksta lyginant skirtingus lygmenis, skirtingas aplinkybes, ir tiek sutelkiant dėmesį, tiek pripažįstant kas už jo. Tad labai svarbios yra ženklų savybės. Tad matai raiškai turi būti šeši rėmai, tačiau už jų slypi keturios pakopos, mano troškimai, mano išėjimo už savęs pakopos, tad ir dešimt mano įsakymų. Tirk tai naujai suvokta pagrindimo kalba, kaip antrinę sandarą, kurią jūs išgyvenate. Ir panašiai su kitomis kalbomis, jos veikla išsako mano šokį jūsų gyvenimais.
AK: Kaip pagrindimo kalba sieja lūkesčius ir vertybes?
D: Tu mąstyk kaip tau, šviesuolių karaliui, ima rūpėti. Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje. Tad būtent šiuos lūkesčius išsakyk jauduliais, kaip tie jauduliai išsivysto. O neigiami jauduliai ieško ne širdies, o pasaulio tiesos, tai jų šaltinis. Tad gyvenk vis širdimi ir gyvensi manimi ir tuomi tau viskas rūpės. Tad eik, gyvenk ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla atvaizdai. Tos aplinkybės, tai kaip aš pasireiškiu širdimi, kaip tu, kaip jūs tatai įsivaizduojate. O atvaizdai, tai matematikos įvardijimo būdas, tai būtent poreikių tenkinimo būdai, kuriais ir surikiuota Jėzaus malda Tėve mūsų, kuriais ir atsiveria mūsų ryšys, tai nagrinėk kaip įžvelgiate širdį ir kaip atpažindami ir pripažindami širdį atsiveriate man ir bendraujate su manimi, atsiveriate maldai ir į ją įsijungiate ir ja tampame viena.
AK: Kaip kalba įsivaizduojame nežinojimą?
D: Nežinojimą išgyvenate klausimais. Tad pasakojimu tai iškyla įtampos balsu, kuris gali smurtu verst, gali liepti ir aiškinti, bet gali ir klausti, tad išreikšti rūpestį. Tad panašiai įvardijimu galite klausti XXX-tikėjimu-XXX, [paklusimu] abejonėmis ir dvejonėmis, o pagrindimu galite klausti XXX-paklusnumu, susilaikymu, susivaldymu,-XXX [tikėjimu] tad lūkesčiais, gera širdimi, jos paieškomis. Tad klausimas sukuriamas šeštu požiūriu ir laisvai taikomas septintu požiūriu, taip pat užtat priskiriamas nuliniam požiūriui, kuris turėjo visą laiką glūdėti. Tad šešiais požiūriais ir būtent laipsnynu sustatomas klausimas, vedantis į nežinojimą už žmogaus ir jo požiūrių, pirm ir po jo. Tad žiūrėk kaip žmogus išryškėja, kaip iškyla jo vidiniai požiūriai, kaip įsisavina išorinį požiūrį, tad gyvena klausimu, amžinai bręsta, vykdo mano valią. Tad kalboje ieškok brandos ir rasi vidinius požiūrius, kartu ir mano valią bei nežinojimą, klausimo puoselėjimą ir trijų kalbų susiejimą nes rūpestis pasakojimu veda į pagrindimą, o tikėjimas pagrindime veda į įvardijimą, ir paklusnumas įvardijime veda į pasakojimą. Taip tveriniai tampa vaisingi, tveria jūsų pasaulį, kuriame ir gyvenate ir kuriame atsispiriate, nuo kurio atsiplėšiate savo laisve.
AK: Koks matematikos įrodymo būdų vaidmuo pagrindimo kalboje?
D: Matematikos įrodymo būdai sustatyti mano sūnaus maldos Tėve mūsų, tad suvok būtent kaip jie išreiškia mano sūnaus linkėjimus. O linkėjimų esmė yra lūkesčiai, kad esamas pasaulis, tiek visuomeninis, tiek asmeninis, sutaptų su geidžiamuoju. Tad tai sutapimo lūkesčiai įvairiausi. Tad ieškok, kaip gėrio kryptys sieja jūsų visumą su tuo kas jums rūpi, su jūsų jauduliais ir lūkesčiais, ir kaip patys jauduliai tampa lūkesčių dalyku, tai suprantama ir aplinkybės tai grindžia. Tad suvok savo santykį su savimi, koks esi ir kokiu lauki būti, suvok santykį tarp mano troškimų ir jūsų netroškimų, visgi lūkesčių, ir suprasi kaip vertybe netroškimas taipogi sutampa su troškimu ir veda į jį, platesnį už save. Tai rengia būtent lūkesčiai rūpėjimu, panašiai kaip abejonės tikėjimu ir poreikiai paklusimu. Tad ieškok mūsų valių santykio.
AK: Kaip pagrindimo kalba tveria nuotaikas?
D: Tu su Nade teisingai pastebėjote jog nuotaikos atitinka veiklą, tai veiklos atgarsiai, užtat būtent pasikartojančios veiklos atgarsiai, nes visa veikla iš esmės pasikartoja. Jūs savo laisve ją derinate ir iš jos renkatės, o ypatingai kaip susitelkti. Tad ieškok kaip vieną veiklą derinate su kita, kokios galimybės, ir kaip tai veikia nuotaikas teigiamai ar neigiamai, kas jas ryškina - būtent sąmoningumas - ir kas slopina - būtent nesąmoningumas. Užtat sąmoningėjimu įsiklausote į nuotaikas, o tai juk rūpėjimo prasmė, taipogi tikėjimo ir paklusimo, tai dviprasmybės atsivėrimas, tavo ir mano valių sutapimas, užtat ir išryškėjimas, širdies prabilimas tavyje ir už tavęs. Tad nuotaikos padeda tau rasti tą ribą, kas už tavęs ir kas tavyje, kas nuo tavęs priklauso, kas turi priežastį tavyje - kaip ir kas nepriklauso, kas už tavęs - kodėl. O tokią ribą turi kiekviena veikla, tu derindamas veiklas derini ribas, užtat tuo pačiu lūkesčius ir nuotaikas, tiek laike, tiek erdvėje, tirsi eilėraščius ir pamatysi, tačiau gali tirti ir mano sūnų, ypač jo nesutarimą su manimi, tai irgi nuotaikų tvėrimas, bet tai gali likti ateityje. Tik prisimink mano ir jo skirtingus požiūrius, tai prasminga čia.
AK: Kaip pagrindimo kalba iš lūkesčių tveria rūpesčius?
D: Tu teisingai klausi. Rūpesčiai prie lūkesčių prideda rūpintoją, o jis gali būti trijų lygmenų: kodėl, kaip, koks. Šiuos lygmenis apibrėžia dvejonės, ir jas išplečia lūkesčiai, tiek laike, tiek erdvėje ir būtent išsiplečia sprendimas plotmių poromis, kaip kad logikoje ir geometrijoje nusakant išsiaiškinimo būdus. O šios plotmių poros ir išsako kaip lūkesčiai gali būti susiję, ar jie lygiaverčiai, ar vienas apžvelgia kitus ir kokiu būdu. Mes dirbsime kartu, tu būk ramus ir tau išspręsiu. Tik dairykis manęs ir Sūnaus ir Dvasios, kaip mane ir Sūnų sieja plotmių ryšys Dvasia, kaip mudu, skirtingas plotmes, sulygina, tad ir suderina. Užtat labiau sąlygiškas lūkestis gali būti lygiai toks pat svarbus kaip labiau besąlygiškas. Ieškok kas veikia besąlygiškumą, nuo ko priklauso, tai ir yra rūpėjimas, tad tirk šešerybę, kaip ji čia suveikia.
2017.08.19 A: Kaip aplinkybės įsitvirtina ir kaip jas atpalaiduojame?
D: Aplinkybės išreiškia asmenų santykį: Dievo, mano, tavo, kito. Aš glūdžiu nulybės atvaizde. O trys aplinkybės mane pristato iš trijų kampų: mano, tavo ir kito. Taigi panagrinėsi kaip aplinkybės susijusios su asmenimis. O jūs esate viena su manimi troškimais ir ne viena netroškimais. Tad gyvenimas reiškiasi troškimais, o amžinas gyvenimas netroškimais. Ir būtent amžinu gyvenimu atsitokėjate ir atsipalaiduojate, tad būtent netroškimais. Ir būtent ramybe ir neramybe jauduliai susisieja su vertybės klausimais, tai yra, ramybė išgyvena šiuos klausimus ir vienais atsitokėja - išsiriša lūkesčiai ir jauduliai, o kitais įsijauti, apsibrėžia lūkesčiai ir jauduliai. Tad ieškok kaip klausimai veda į ramybę ar neramybę, į širdies tiesą ar pasaulio tiesą.