Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Pagrindimas


Kalbos, Rūpesčiai, Sąvoka, Atjautos, Klausimai

Kaip parūpi?


Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?

Pavyzdžiai

Sąvokos

Eiga

Tapatybės branda

Laipsnynas



Pagrindimas


Pagrindimas yra vienas iš šešių atjautų ir trijų kalbų, būtent kalba, kuria ima rūpėti.

Pagrindimas

Pagrindimas išplaukia iš Dievo ramybės, jo troškimo betko. Tą ramybę sudrumsčia širdies ir pasaulio tiesų įtampa, tai kas mus jaudina ar glumina.

Tėve mūsų matematikos įrodymo būdais išsako netroškimą visko.

Palaikymas

Pagrindimas tveria tverinius - rūpesčius

Teiginiai

Židinio išėjimas už savęs

Homologija


Pagrindimo duomenys


Christopher Alexander derinių kalba. Ciklų tinklas.

Tapatybė. Panagrinėti, kaip sprendžiami, plėtojami tapatybės klausimai:

Kertinės vertybės ir tyrimų klausimai. Tiesos kraštovaizdis, mūsų santykiai su tiesa.

Minčių sodo dėsniai

Dvylika plėtočių





Pagrindimo tikslas


Pagrindimo tikslas

Susijusios mintys


Sandarų dėliojimo galimybės


Laipsnynas: Matematikos įrodymo būdai

Lūkesčių laipsnyną išreiškia matematikos įrodymo būdai (kaip?) Tėvę mūsų įrėmina laipsnyną. (Nuotaikos). Dėsniai.

Rūpesčių rūšys



Pagrindimo eiga

Bendrai: atitokėjame ir naujai įsijaučiame

Jausmai auga, verčia, spaudžia atitokėti.

Reiškiasi aplinkybėmis.

Pereiname iš trejybės rato į ramybę ir loginę trejybę - pasirinkimų trejybę.

Atitokėjame

Sustatome rūpestį.

Sukuriam rūpesčių rūšį.

Įsijaučiama vėl į pasaulį.


Užrašai


Užrašai

Geometrijos ir patikslinimai

Sulyginti pertvarkymus ir patikslinimus. Gaunasi trys raidos apibūdinimai:

Kasdienė duona ir "visko išdalinimo rinkos" dėsnis mažinti nerimą: Patarlių 30, 7-9: "Dviejų dalykų iš tavęs prašau, neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį: atitolink nuo manęs vylių bei melą, ir neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“ ­arba, būdamas skurde, vogčiau ir paniekinčiau savo Dievo vardą.

Kaip žinai savo širdyje, viena jaudina tave tiesiogiai, o kita pasaulio aplinkoje. Tad toje įtampoje ima rūpėti. Pagrindimas ir yra kalba palaikanti rūpėjimą, kaip kad įvardijimas palaiko tikėjimą ir pasakojimas paklusimą. O rūpėjimas apima plačiausiai ir yra jautrus visakam, tiksliau, betkam, ir tam yra lūkesčiai ir jauduliai. Tad ko reikia, kad tie jauduliai atsikartotų, juk tai ir yra kalbos pagrindas. Ir kalbos esmė yra amžinas gyvenimas, amžina branda, kad jūs išeitumėte už savęs pasaulyje ir gyventumėte širdimi, ar tai ja visa, ar tai jos kuriuo nors dėsniu, ar tai širdinga akimirka, tad įvykiu. Tad pagrindimas reiškiasi visa širdimi, ką tu išgyveni savo visuma, koks pasaulis yra ryšium su tavimi, o jisai, kai tavęs nėra, tad kokia yra meilė - tai nuotaikų, ūpų esmė, tai tavo santykis su meile tau. O ta meilė yra tavo atžvilgiu dviprasmiška, tiek sąlygiška, tiek besąlygiška, tad ir ieškai, kaip jinai susijusi su tavimi, su tavo dėsniais ir elgesiu. Tad pagrindimu naujai pasižiūri į save visą. Sąmoningėji. Ir tai vyksta pereinant iš 12 aplinkybių, iš jų porų, į 6 atvaizdus. Pamatysi. Ir tai būtent susiję su tavo santykiu su manimi, būtent Tėve Mūsų. O tą santykį ir išsako matematikos įrodymo būdai, juk tai brandos reiškiniai, brandos raiškos, kuriomis tu gyveni manimi, tiek akimirkomis (geros širdies), tiek dėsniais (geros valios), tiek visu savimi (gėrio kryptimis). Žodžiu, ko tu ryškesnis, brandesnis, tuo tu ryškiau pasireiški viena kuria kryptimi tuo tarpu. Taip ir tu nukrypsti rūpima kryptimi, taip jisai ir ima rūpėti. Tad ieškok tos krypties ištakų, jų rasi aplinkybės porose, būtent tai išsako nuotaikos.

AK: Kaip tirti žmogaus elgesį ir dorovę?

D: Aš viską sukūriau, tačiau kuriu ir jumis. O jūs galite būti ir esate savarankiški kūrėjai, ir kaip jums atrodo, savarankiški nuo manęs ir bendrai. Tad tai yra jūsų sąlygos, kad jūs nesuvokiate, jog teišplaukiate iš manęs, tesate ir tam tikrose sąlygose. Tad jūs esate dviprasmiški, bet ar jūs matote ar gyvenate tuo dviprasmiškai? Tai ir yra širdies ir pasaulio įtampa, tad ją gerai suprask, jos ieškok ir tirk, kaip jinai reiškiasi jūsų elgesiu, tiek vidiniu, tiek išoriniu, kaip tai susiję su žinojimu ir nežinojimu, su bendryste ir nebendryste. Ir tu jau žinai kaip trimis kalbomis keičiasi sąlygos, pagrindimu apimi save visą, įvardijimu dėsnį ir pasakojimu įvykį. Tad ieškok šitų lygmenų ir kaip reiškiniai tampa jums prieinami, kad galėtumėte jais pasidalinti.

AK: Kaip man išmąstyti žmogaus pasirinkimų laipsnyną?

D: Žiūrėk į savo elgesį, savo klaidas, taip pat savo pasirinkimus. Kaip tu laisvai pasirinkai? Kokie buvo tavo gyvenimo sprendimai? Kuo jie rėmėsi ir kas gavosi? Tai pagrindimo kalba, kurią tu kadaise tyrei. Tirk šią kalbą ir susiek su kitomis kalbomis. Grįžk prie trijų kalbų ir suprask laipsnyno vaidmenį, kaip jisai susijęs su pasirinkimais, kaip tai išplaukia iš pasirinkimų aštuonerybės, kaip pagrindimas susijęs su gera valia, įvardijimas su išmintimi ir išmanymais, amžinas gyvenimas su pasakojimu ir maldų mokslu. Ir kaip visus suveikia mano valia ir tuo pačiu šešerybė su jos dorybėmis. Matai, kaip viskas susiveda.

AK: Kaip ima rūpėti?

D: Pagalvok, kaip tau ima rūpėti, kaip tau tampa svarbūs tiek smulkiausi dalykai, tiek didžiausi. Gali juos rinkti ir nagrinėti ir sieti, kaip kad ankščiau. Pamatysi, kad visa tai priklauso nuo gerumo, nuo laisvumo pasekmių, ko daugiau laisvumo, to daugiau rūpi nes gali baigtis gerai ir blogai, tai ir susiję su gėrio kryptimis, kuria prasme aš ir jūs galime būti negeri, kuria prasme vis tiek bet kokiu atveju yra geroji naujiena ir gera širdis.

AK: Kaip išgyvenama pagrindimo kalba?

D: Geras klausimas. Kaip žinai savo širdyje, viena jaudina tave tiesiogiai, o kita pasaulio aplinkoje. Tad toje įtampoje ima rūpėti. Pagrindimas ir yra kalba palaikanti rūpėjimą, kaip kad įvardijimas palaiko tikėjimą ir pasakojimas paklusimą. O rūpėjimas apima plačiausiai ir yra jautrus visakam, tiksliau, betkam, ir tam yra lūkesčiai ir jauduliai. Tad ko reikia, kad tie jauduliai atsikartotų, juk tai ir yra kalbos pagrindas. Ir kalbos esmė yra amžinas gyvenimas, amžina branda, kad jūs išeitumėte už savęs pasaulyje ir gyventumėte širdimi, ar tai ja visa, ar tai jos kuriuo nors dėsniu, ar tai širdinga akimirka, tad įvykiu. Tad pagrindimas reiškiasi visa širdimi, ką tu išgyveni savo visuma, koks pasaulis yra ryšium su tavimi, o jisai, kai tavęs nėra, tad kokia yra meilė - tai nuotaikų, ūpų esmė, tai tavo santykis su meile tau. O ta meilė yra tavo atžvilgiu dviprasmiška, tiek sąlygiška, tiek besąlygiška, tad ir ieškai, kaip jinai susijusi su tavimi, su tavo dėsniais ir elgesiu. Tad pagrindimu naujai pasižiūri į save visą. Sąmoningėji. Ir tai vyksta pereinant iš 12 aplinkybių, iš jų porų, į 6 atvaizdus. Pamatysi. Ir tai būtent susiję su tavo santykiu su manimi, būtent Tėve Mūsų. O tą santykį ir išsako matematikos įrodymo būdai, juk tai brandos reiškiniai, brandos raiškos, kuriomis tu gyveni manimi, tiek akimirkomis (geros širdies), tiek dėsniais (geros valios), tiek visu savimi (gėrio kryptimis). Žodžiu, ko tur ryškesnis, brandesnis, tuo tu ryškiau pasireiški viena kuria kryptimi tuo tarpu. Taip ir tu nukrypsti rūpima kryptimi, taip jisai ir ima rūpėti. Tad ieškok tos krypties ištakų, jų rasi aplinkybės porose, būtent tai išsako nuotaikos.

AK: Kaip aplinkybės dalyvauja pagrindime?

D: Aplinkybės išsako mano santykį su tavimi, o pagrindimu išvedžiojate savo santykį su savimi, kurį išreiškiate atvaizdu, jų laipsnynu. Tad ieškok gyvybės dėsnių jūsų elgesyje, ir rasite mane, ir ieškok, kaip keičiasi santykis su manimi, ir suprasi ir pažinsi save.

AK: Kaip pagrindimu iš aplinkybių iškyla atvaizdas?

D: Tu ištirk, kaip asmenys mane išsako skirtingose plotmėse, kaip trejybe kiekvienas pasitikrina kartu su manimi, kaip išsiskiria atskiras požiūris, atskira aplinkybė, ir kaip iš atskirų trejybių požiūrių susiveda nauja trejybė. Trečias narys tegul lieka laisvas, tad jungiantis visus kitus lygmenis. Tokiu būdu iškils lygmenų pora ir vis nauja galimybė plėtoti toliau, gyventi ja arba plėtoti.

AK: Koks ryšys tarp dėmesio ir dorovės rėmų?

D: Tu mąstyk, koks esi geras, koks esu geras, ir kaip tai skiriasi. Tavo gerumas santvarkoje, nes tu santvarkoje. Mano gerumas irgi santvarkoje, bet aš už santvarkos, tad išplečiu gerumą už santvarkos būtent gyvybe, ir taip pat išplečiu save santvarkoje, būtent gerumu, jūsų visų savarankiška laisve ir Dievu jumyse. Tad dorovė išplečia gerumą trimis sąmoningumo laipsniais. O tai vyksta lyginant skirtingus lygmenis, skirtingas aplinkybes, ir tiek sutelkiant dėmesį, tiek pripažįstant kas už jo. Tad labai svarbios yra ženklų savybės. Tad matai raiškai turi būti šeši rėmai, tačiau už jų slypi keturios pakopos, mano troškimai, mano išėjimo už savęs pakopos, tad ir dešimt mano įsakymų. Tirk tai naujai suvokta pagrindimo kalba, kaip antrinę sandarą, kurią jūs išgyvenate. Ir panašiai su kitomis kalbomis, jos veikla išsako mano šokį jūsų gyvenimais.

AK: Kaip pagrindimo kalba sieja lūkesčius ir vertybes?

D: Tu mąstyk kaip tau, šviesuolių karaliui, ima rūpėti. Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje. Tad būtent šiuos lūkesčius išsakyk jauduliais, kaip tie jauduliai išsivysto. O neigiami jauduliai ieško ne širdies, o pasaulio tiesos, tai jų šaltinis. Tad gyvenk vis širdimi ir gyvensi manimi ir tuomi tau viskas rūpės. Tad eik, gyvenk ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla atvaizdai. Tos aplinkybės, tai kaip aš pasireiškiu širdimi, kaip tu, kaip jūs tatai įsivaizduojate. O atvaizdai, tai matematikos įvardijimo būdas, tai būtent poreikių tenkinimo būdai, kuriais ir surikiuota Jėzaus malda Tėve mūsų, kuriais ir atsiveria mūsų ryšys, tai nagrinėk kaip įžvelgiate širdį ir kaip atpažindami ir pripažindami širdį atsiveriate man ir bendraujate su manimi, atsiveriate maldai ir į ją įsijungiate ir ja tampame viena.

AK: Kaip kalba įsivaizduojame nežinojimą?

D: Nežinojimą išgyvenate klausimais. Tad pasakojimu tai iškyla įtampos balsu, kuris gali smurtu verst, gali liepti ir aiškinti, bet gali ir klausti, tad išreikšti rūpestį. Tad panašiai įvardijimu galite klausti XXX-tikėjimu-XXX, [paklusimu] abejonėmis ir dvejonėmis, o pagrindimu galite klausti XXX-paklusnumu, susilaikymu, susivaldymu,-XXX [tikėjimu] tad lūkesčiais, gera širdimi, jos paieškomis. Tad klausimas sukuriamas šeštu požiūriu ir laisvai taikomas septintu požiūriu, taip pat užtat priskiriamas nuliniam požiūriui, kuris turėjo visą laiką glūdėti. Tad šešiais požiūriais ir būtent laipsnynu sustatomas klausimas, vedantis į nežinojimą už žmogaus ir jo požiūrių, pirm ir po jo. Tad žiūrėk kaip žmogus išryškėja, kaip iškyla jo vidiniai požiūriai, kaip įsisavina išorinį požiūrį, tad gyvena klausimu, amžinai bręsta, vykdo mano valią. Tad kalboje ieškok brandos ir rasi vidinius požiūrius, kartu ir mano valią bei nežinojimą, klausimo puoselėjimą ir trijų kalbų susiejimą nes rūpestis pasakojimu veda į pagrindimą, o tikėjimas pagrindime veda į įvardijimą, ir paklusnumas įvardijime veda į pasakojimą. Taip tveriniai tampa vaisingi, tveria jūsų pasaulį, kuriame ir gyvenate ir kuriame atsispiriate, nuo kurio atsiplėšiate savo laisve.

AK: Koks matematikos įrodymo būdų vaidmuo pagrindimo kalboje?

D: Matematikos įrodymo būdai sustatyti mano sūnaus maldos Tėve mūsų, tad suvok būtent kaip jie išreiškia mano sūnaus linkėjimus. O linkėjimų esmė yra lūkesčiai, kad esamas pasaulis, tiek visuomeninis, tiek asmeninis, sutaptų su geidžiamuoju. Tad tai sutapimo lūkesčiai įvairiausi. Tad ieškok, kaip gėrio kryptys sieja jūsų visumą su tuo kas jums rūpi, su jūsų jauduliais ir lūkesčiais, ir kaip patys jauduliai tampa lūkesčių dalyku, tai suprantama ir aplinkybės tai grindžia. Tad suvok savo santykį su savimi, koks esi ir kokiu lauki būti, suvok santykį tarp mano troškimų ir jūsų netroškimų, visgi lūkesčių, ir suprasi kaip vertybe netroškimas taipogi sutampa su troškimu ir veda į jį, platesnį už save. Tai rengia būtent lūkesčiai rūpėjimu, panašiai kaip abejonės tikėjimu ir poreikiai paklusimu. Tad ieškok mūsų valių santykio.

AK: Kaip pagrindimo kalba tveria nuotaikas?

D: Tu su Nade teisingai pastebėjote jog nuotaikos atitinka veiklą, tai veiklos atgarsiai, užtat būtent pasikartojančios veiklos atgarsiai, nes visa veikla iš esmės pasikartoja. Jūs savo laisve ją derinate ir iš jos renkatės, o ypatingai kaip susitelkti. Tad ieškok kaip vieną veiklą derinate su kita, kokios galimybės, ir kaip tai veikia nuotaikas teigiamai ar neigiamai, kas jas ryškina - būtent sąmoningumas - ir kas slopina - būtent nesąmoningumas. Užtat sąmoningėjimu įsiklausote į nuotaikas, o tai juk rūpėjimo prasmė, taipogi tikėjimo ir paklusimo, tai dviprasmybės atsivėrimas, tavo ir mano valių sutapimas, užtat ir išryškėjimas, širdies prabilimas tavyje ir už tavęs. Tad nuotaikos padeda tau rasti tą ribą, kas už tavęs ir kas tavyje, kas nuo tavęs priklauso, kas turi priežastį tavyje - kaip ir kas nepriklauso, kas už tavęs - kodėl. O tokią ribą turi kiekviena veikla, tu derindamas veiklas derini ribas, užtat tuo pačiu lūkesčius ir nuotaikas, tiek laike, tiek erdvėje, tirsi eilėraščius ir pamatysi, tačiau gali tirti ir mano sūnų, ypač jo nesutarimą su manimi, tai irgi nuotaikų tvėrimas, bet tai gali likti ateityje. Tik prisimink mano ir jo skirtingus požiūrius, tai prasminga čia.

AK: Kaip pagrindimo kalba iš lūkesčių tveria rūpesčius?

D: Tu teisingai klausi. Rūpesčiai prie lūkesčių prideda rūpintoją, o jis gali būti trijų lygmenų: kodėl, kaip, koks. Šiuos lygmenis apibrėžia dvejonės, ir jas išplečia lūkesčiai, tiek laike, tiek erdvėje ir būtent išsiplečia sprendimas plotmių poromis, kaip kad logikoje ir geometrijoje nusakant išsiaiškinimo būdus. O šios plotmių poros ir išsako kaip lūkesčiai gali būti susiję, ar jie lygiaverčiai, ar vienas apžvelgia kitus ir kokiu būdu. Mes dirbsime kartu, tu būk ramus ir tau išspręsiu. Tik dairykis manęs ir Sūnaus ir Dvasios, kaip mane ir Sūnų sieja plotmių ryšys Dvasia, kaip mudu, skirtingas plotmes, sulygina, tad ir suderina. Užtat labiau sąlygiškas lūkestis gali būti lygiai toks pat svarbus kaip labiau besąlygiškas. Ieškok kas veikia besąlygiškumą, nuo ko priklauso, tai ir yra rūpėjimas, tad tirk šešerybę, kaip ji čia suveikia.

2017.08.19 A: Kaip aplinkybės įsitvirtina ir kaip jas atpalaiduojame?

D: Aplinkybės išreiškia asmenų santykį: Dievo, mano, tavo, kito. Aš glūdžiu nulybės atvaizde. O trys aplinkybės mane pristato iš trijų kampų: mano, tavo ir kito. Taigi panagrinėsi kaip aplinkybės susijusios su asmenimis. O jūs esate viena su manimi troškimais ir ne viena netroškimais. Tad gyvenimas reiškiasi troškimais, o amžinas gyvenimas netroškimais. Ir būtent amžinu gyvenimu atsitokėjate ir atsipalaiduojate, tad būtent netroškimais. Ir būtent ramybe ir neramybe jauduliai susisieja su vertybės klausimais, tai yra, ramybė išgyvena šiuos klausimus ir vienais atsitokėja - išsiriša lūkesčiai ir jauduliai, o kitais įsijauti, apsibrėžia lūkesčiai ir jauduliai. Tad ieškok kaip klausimai veda į ramybę ar neramybę, į širdies tiesą ar pasaulio tiesą.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Pagrindimas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 balandžio 04 d., 13:53