Gvildenu, kaip Dievas reiškiasi įvairiausiose sandarose.
Ieškoti ryšio tarp tobulo Dievo (Dievo sau) ir pakankamo Dievo (Dievo kitam) - pastarasis, tai vaikystės pokalbių Dievas - ir šis ryšys išsako, kaip iškyla nepriklausomas Kitas.
Dievas mums iškyla panašiai kaip kiekviena sąvoka. Jį iššaukiame iš jo savybių. Įsivaizduojame jo požiūrį. Suvokiame, kaip jo požiūris gali sutapti su mūsų, kaip jisai mus supranta. Toliau suvokiame, kaip jo požiūris visgi skiriasi nuo mūsų, kaip jį galime kaip tokį atpažinti. Tokiu būdu šaltasis Dievas tampa mums šiltas, savas. Prisiminti, kaip Dievą patyriau, kaip į jį atsirėmiau.
Panašiu būdu išjaučiame savo kertines vertybes ir įvardijame, panašiu būdu atsiranda visos kalbų sąvokos, visi žodžiai.
| dvasia | sandara | atvaizdai | vieningumas |
| Dievas | viskas | troškimai | meilė |
| visaregis - žinojimo rūmai | pirminės sandaros | antrinės sandaros | |
| kodėl žinom | kaip žinom | ką žinom | ar žinom |
Žinojimo rūmuose galima susieti dvi menes, tikėjimo ir rūpėjimo.
Visą, ką žinau, ką esu išmąstęs, išrašiau, o ypač sandaras. Kiekvienai sandarai, kiekvienam žinojimui išsakiau klausimą, kurį jisai svarsto ir atsako. Sandaras, žinojimus surūšiavau aštuongubu keliu - mūsų ir kito požiūriais, gyvenimo lygties lygmenimis - dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Nežinau, kiek tai prasminga.
Mes
- Mūsų dvasia - Dievo esmė
- Mūsų sandara - Dievo sandara
- Mūsų atvaizdai - Dievo būdas
- Mūsų vienybė - Dievo vertybė
Kitas
- Kito dvasia - Dievo bendravimas
- Kito sandara - Dievo veikla, raiška
- Kito atvaizdai - Dievo apibrėžtumas
- Kito vienybė - Dievo nebuvimas, Dievo valia
