Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Dievas

Žr. Dievo šokis, Dievo raiškos, Dievo požiūris, Dievo tyrimai

Kas yra Dievas?

Imagining God's State of Mind As a Question: Is God Necessary?

Tiriu ir dėlioju, kaip įvairiai suvokiu Dievą. Savo vaizduotės pagrindu išmąstau, koks man galėtų būti Dievo požiūris. Dievo požiūriu išvedu ir grindžiu įvairiausias proto sandaras, kurias esu aptikęs.

Tvarkau ankstyvesnius užrašus.

Kas yra Dievas?

Kaip apibrėžti Dievą?

Dievo apibrėžimai: Dievas, viskas, troškimai, meilė

Šie keturi Dievo apibrėžimai:

God makes space for Everything, Anything, Something, Nothing and so he defines himself as NotEverything (God), NotAnything (Everything), NotSomething (Wishing), NotNothing (Love).

Pristatau proto sandarą, Dievo šokį, išreikiančią, kas išsivysto kuomet įsivaizduoju Dievą klausiantį savęs, Ar Dievas būtinas?

Tiriu apžvelgdamas ir išdėstydamas būdus, kaip iš tiesų įsivaizduoju Dievą. Atkreipiu dėmesį į įvardžius, kuriuos manau Dievas priskiria sau.

Kartu paėmus, šie 24 būdai nusako Dievo šokį, kurį pristatau.

Šie metmenys apžvelgia tai ką bene bet kokia žmogiška vaizduotė įgimtai pažįsta įsivaizduojant Dievo išeities tašką. Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, tad man Dievo išeities taškas yra labai reikšmingas, nežiūrint ar patsai Dievas yra tikras ar menamas. Jo išeities taškas yra pamatinis siekiant besąlygiškos tiesos ar paprasčiausiai aprėpiant gyvenimą.

I am God

Let us imagine God all alone, prior to all things, including logic, time, world, thought, being, meaning and love.

What could possibly motivate God?

I imagine only one issue. God asks himself, Is God necessary? Would God be even if God was not? And so God proceeds as in a proof by contradiction. If God exists, then God exists. Such is the spiritual world. But suppose God did not exist. Even so, ultimately, God should exist. This accords with the physical world.

God thus makes way for the least favorable situation for his existence, which we can think of as our own lives. Surely God must arise, as I believe occurred with Jesus, although it could and should with any of us. For each of us is a Godling, a drop of God, a shard of God, a child of God. And so there is God who understands but also God who comes to understand that he is God. How do they know that they are the same God? They understand the same God! namely, God-the-lens by which the Godling is equal to the original God. For the Godling's incredible naivety insists that God be good, and indeed, makes God so.

This says less about God and more about the ways our imagination approaches God. It makes sense of Christianity's Holy Trinity without relying on faith or requiring any mystery. God asserts "I am God", Godling asserts "You are God", and God-the-Lens asserts: "That is God".

You are God

We have described three perspectives by which God considers whether God is necessary. But this is how it appears for God who understands. How does it look to the Godling who comes to understand, for whom God is "You"? The Godling does not experience God's going beyond himself but rather distinguishes its four stages. Furthermore, the Godling may welcome God within this world or discover God beyond it. The various combinations yield eight ways of imagining God.

For God to remove himself, he must go beyond himself. But he is yet to have a self, and so this self arises as he goes beyond himself. And he has nowhere to go except into himself. Thus he goes beyond himself, into himself and thereby gives rise to himself. God thus finds himself within a system, within conditions. And God within conditions is goodness.

With all of this in mind, I imagine God's going beyond himself in terms of four distinct states: God beyond conditions, God making way for conditions, God entering conditions, and God within conditions.

Imagine that God is a parent and the Godling is a lost child. Foolish children look for their parents, which makes things worse. Wise children realize, "I am the child; they are the parent; they should be looking for me; I will go where they will most easily find me." Wise children coordinate with their parents without any communication.

In the Gospels, I discern a conflict between the Son's and the Father's point of view, where they favor the good child and the bad child, respectively. The Son's vision is given by his Sermon on the Mount, whereby the moral behavior of the good children establishes a "kingdom of heaven", in which what we believe is what happens, God is welcome on this earth, and everybody is drawn in. The Father's vision is rather to let us, sinners, hate the Son for being good, make an example of him, realize the evil we have done, repent and be saved. Thus "God so loved the world that he gave his only begotten Son...", whereas at the Last Supper, the Son tells the Father, "I don't pray for the world, I pray for my own." And yet, the Son defers, "Not my will, but yours."

We thus have two narratives. The "good child" wonders, "Am I God?", and comes to realize, "Yes, I am God, in that God lives through me, in that I am good." As a good child, there are four ways that I welcome God who is beyond goodness:

The "bad child" wonders, "Am I good?", and comes to realize, "No, I am not good, for I need God, who is greater than me." As the bad child, I equate God with goodness in four ways:

These two narratives define an eightfold structure by which we as Godlings imagine, "You are God". I think it is fundamental to the prayer "Our Father" which Jesus taught for engaging God. Other eightfold structures which I think leverage this framework are The Beatitudes, St.Peter's eight virtues from faith to love (2 Pt 1:5-7), Buddha's eightfold way, and even the major chords of the musical octave.

That is God

Consider now how this looks to God-the-lens for whom "That is God". God's going beyond himself yields 4 different stages where God and Godling may coincide. Yet there are also 6 different pairs of stages by which they may be separated. I relate these to the Ten Commandments, four of which are positive, and six of which are negative.

A headstrong God goes beyond himself by wishing conditions upon himself: Nothing, Something, Anything and Everything. Whereas we, as Godlings, already find ourselves in conditions, and thus we do not wish them.

Charles Peirce's signified (whether) and three kinds of sign - icon, index, symbol (what, how, why) - inspire me to relate the above with four positive commandments for being one with God by embracing his wishes:

We thus embrace a manifestly unconditional God at some point of his going beyond himself in conditions. In practice, this means unconditional love, as when we love our enemy. Now, we in conditions may be disconnected from God. Immersed in life, we may not avail of God's perspective, his wishes from beyond conditions. Still, we variously know of a potential, imaginary, unconditional God from what we know about our own conditions. This negative knowledge informs 6 negative commandments, what we should not do. We must respect the divinity which we know is inherent and potential in our own conditions. We thus must likewise love our selves, our friends, our neighbors.

Uniting God

How are these all the same God?

There are three more ways that I imagine God by which I experience the preconditions for God.

Each of these preconditions for God is also a condition for me, and thus each of them unites God's being and nonbeing. In life, when we take a stand, follow through, and reflect, then we live and unite these three unities. I take a stand as if I was all alone; I follow through as a person-in-general; and I reflect with a consciousness that steps in and out of a community.

This three-cycle of preconditions is the same for God as for me or any such Godling. I am a human who does not fully appreciate that I am God. As such, I manifest that God is not necessary!

However, this learning cycle of taking a stand, following through, and reflecting, allows me to grow continuously from what I am doing towards what I should be doing, which is the scope of morality. I take a stand, but do I follow through? I follow through, but do I reflect? I reflect, but do I take a stand? These questions reflect my independence of God but they also expose my vulnerability to all that is beyond the learning cycle and may prejudice it. If I leverage the fruitfulness of my learning cycle, if I am able to live ever closer to the edge, ever more alive, sensitive and responsive, then my life is bearing witness to God who watches over me. In my life, God grows from a cold, self-sufficient God to a warm, loving God, and the fruitfulness of such friendships is what manifests God's necessity, his reality, his existence there where he was not.

I have sketched God's dance by structuring the 24 ways that I imagine God. Indeed, if God wants me to know everything, in what form might that knowledge be available to me? It seems reasonable that it match the very limits of my imagination itself. And so, pragmatically, to the extent that there is a God, one who is not cruel, then this investigation yields true knowledge. But regardless of the actual nature of God, it documents and models the kind of God that, by my nature, is inherent in my imagination.

24 Dievo raiškos

Dievo trejybė

Dievo vienumas: Vienų vienumas

Aštuongubas kelias

Asmens vienumas: Bendras žmogus

Teigiami įsakymai

Neigiami įsakymai

Asmenų vienumas: Plasnojanti dvasia

Dievo Trejybė

Dievo trejybė išsako Dievo raiškas ir Dievo vieningumą pačiame Dieve, be jokio asmens.

DDD1 Suvokiantis


DDD2 Susivokiantis


DDD3 Jų bendrai suvoktas


Dievo Trejybė išreiškia būtent Dievo Tėvo požiūrį. Jo požiūriu, trys asmenys yra visiškai nepriklausomi. Tuo tarpu Dievo Sūnaus požiūrį išsako aštuongubas kelias ir Dievo Dvasios požiūrį išsako dešimt Dievo įsakymų.


Suvokimas, tai tikėjimo sąlygos, Tėvo ir Sūnaus

Dievas veiksniu +1 pasitraukia įsijungdamas visuminiu požiūriu. Jo veikla atsispindi sandara viskame kaip veidrodyje. Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią) - Tėvas, tai požiūrio atsisakymas, o Sūnus, tai jo priėmimas - o jiedu mato tą patį. Tad Dievo požiūris yra nuovokus.

Ar Dievas būtinas?

Dievo trejybė ir asmens vienumas

Dievo įsisąmonijimas (ir jo sąmoningumas): Tėvas, Sūnus, Dvasia

Dievo trejybė išsako, koks Dievas yra sau, koks jisai įsisąmonijimas.

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Jisai to imasi širdingai, strimagalviškai, mat, sutampa tai ką jis mąsto, ką jis daro ir kas jisai yra. Užtat jisai pasitraukia ir naujai iškyla. Šia strimagalviška veikla iškyla, išsiskiria suvokimas, nestrimagalviškumas, kuria atskiriami: Dievo požiūriu išsiskiria suvokimo kampai, o tyrimo požiūriu išsiskiria trejybės požiūriai.

Dievui Tėvui rūpi, kad vyktų bešališkas tyrimas, užtat jis visaip pasitraukia. Dievui Sūnui rūpi, kad Dievas iškiltų ne vien jame, bet ir visuose, jų bendryste. Dievui Dvasiai rūpi tai suderinti dviprasmybe, tiesa, amžinu gyvenimu.

Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią):

Tad Dievo požiūris yra nuovokus.

Dievo sandara yra viskas. Dievo veikla atsispindi viskame kaip veidrodyje. Jo veiklą atspindi visko padalinimai, save apibrėžiančios sandaros. Jis veiksniu +1 savo visuminiu požiūriu kaskart įsijungia ir perkuria viską.

Dievas (ir būtent Dievas) veikia padalinimų rato veiksmais: +1, +2, +3. Dievas ir žmogus skirtingai išgyvena padalinimus. Padalinimai išsako žmogaus proto būseną, tačiau žmogus gali būti pasinėręs į kurį nors vieną požiūrį, teisiog jame įstrigęs. O veiksmais mąstomas visuminis požiūris. Būtent jais pereinama iš vienos būsenos į kitą būseną. Veiksmais galima ištraukti mąstymą iš paskiro požiūrio į visai naujas aplinkybes.

Dievas pasaulį sukūrė veiksmu +1, tai savęs suvokimas. Veiksmu +2 vyksta bendras suvokimas, kuriuo pasikartojanti veikla iššaukia sandarą, o sandara nukreipia veiklą. Veiksmu +3 vyksta sąmoningumas. Šv.Trejybė, tai mūsų įsisąmonijimas Dievo.

Suvokimu Dievas pasitraukimu ir iškilimu išeina už savęs, atskiria save nuo savęs, suvokiantį nuo susivokiančio. Jisai netapatus sau. Jisai iškyla būtent mumis, trejybe.

Išsiskiria Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus požiūriai:

Dievo valia įvairiai vykdoma:

Skirtinguose gyvenimo lygties lygmenyse:

Būtent ką Dievas suvokia?

Nežinantis Dievas. Nežinojimas.

Nežinomybė, neapibrėžtas

Žinojimas, sąmoningumas visada išbraukia gerumą (juk darai iš anksto žinodamas, kas gera), bet visada išplėčia nežinomumą, gerumo lauką, tad nereikia dėl to nusiminti. Dorybės irgi gerumą verčia nežinomu, nesąmoningu.


AA2 Dievo vieningumas


Vienų vienas


Susijusios sandaros:

Žiūrėjimas ne į Dievą, o su Dievu, lygiagrečiai.


Dievo galimumas

Dievas vienų vienas

Asmuo-Asmuo: Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti

Šitą vieningumą atskyrus į tobulą Dievą ir pakankamą Dievą gauname aštuongubą kelią. Panašiai, kitus vieningumas atskirame, gauname nevieningumo sandaras.

Meilė yra suvokimo įsisąmonijimas. Vieningumas rūpėjimu. Tai, ką bendrai suvokia Tėvas paklusimu ir Sūnus tikėjimu, tad Dvasia rūpėjimu.

Pakankamas Dievas.

Dievas viengubu požiūriu. Tad padalinimais. Tėvas.

Meilė yra:

Meilė - palaiko dviprasmybės įtampą

Meilė išsako kas ir koks Dievas yra.

Dievo vieningumas yra:

Meilės esmė yra jog Dievas iškils ten, kur jo nėra, tad blogis yra tiktai laikinas.

Meilė palaiko trejybės ratą

Be visų Dievo raiškų, palaikančių dviprasmybę, yra dar meilė (1), tai vienumo pagrindas, tuo pačiu dviprasmybės pagrindas, tai vieningumas, Dievo esmė.

Meile pilnai atsiskleidžiame

Pakankamas Dievas palaiko tapatumą. Tai priešprieša tobulam Dievui. O tobulumas yra tapatumo (didėjančio ir mažėjančio laisvumo atvaizdų - "didesnio" ar "mažesnio" tapatumo) vieningumas. Tobulumas yra pavyzdingumas.

Dievo vienumas

Aštuongubas kelias

Aštuongubas kelias išsako Dievo raiškas manyje, viename asmenyje.

Asmuo-Dievas-Asmuo: Branda (Kitas) Dievo požiūris grindžiantis mūsų brandą, perėjimą iš seno požiūrio be Dievo į naują požiūrį su Dievu.

Gerasis vaikas:

Apie mane, kaip aš bręstu, kas galima.

Apie Dievą, kaip jisai bręsta.

Dievas įsivaizduojamas kaip "Tu". Mūsų asmeniškas santykis su Dievu.

TU susiskaldai Manimi (Mano savastimi)(Tave kalbinu) ir Kitu (apie kurį kalbamės). (Bisecting a view.) Jeigu skaldymas kraštutinis, gaunasi tobulas Dievas iš vienos pusės (žiūrėjimas atgal į Dievą)(nulinis požiūris) arba (Dievas==Kitas)(žiūrėjimas su Dievu, su pakankamu Dievu)(septintasis požiūris). Tai aštuongubio kelio dvejybė (TAVO asmens vienumas)(Sandara TU).

Aštuongubas kelias aštuoneriopai išsako Dievas yra X.

išsako skirtumą tarp žinojimo ir nežinojimo Kiparskio gradacija agentas->vietovė. Tėve mūsų: rūpėjimas->artimumas. Įvardijimas: paklusimas->žavesys. Laisvė: įsisavinti (tikėti), tada galime žinoti.

Gerasis vaikas: Dievo išėjimas už savęs mumis (emanacija). Blogasis vaikas: Mūsų sugrįžimas į Dievą (ekstazė, reversija, epistrofija - žr.Plotinas). Tai yra dinamiški lygmenys, išsakantys Dievo veiklą. Dievas teikia pirmenybę ekstazei.

Blogasis vaikas: Kierkegoro pakopos:

Galiu skirti pasaulio Dievą ir savo vaizduotės Dievą. Pirmenybę tenka teikti savo vaizduotės Dievui plačiausia prasme, juk mano visas žinojimas eina per vaizduotę, tad viskuo kitu turiu ne mažiau suabejoti. Tačiau į tą vaizduotę įeina kitos galimybės, kitos žinios, į kurią turiu atsižvelgti. Ir jos gali prieštarauti tam, kas man aiškiausiai atrodo. Dorovė derina šituos žinojimus, kad galėčiau pasižiūrėti ne tiktai savo bet ir kitų požiūriais, Dievo požiūriu, kartu ir savo keliais skirtingais požiūriais.

Tasai tobulasis Dievas - jei turiu ryšį su juo ir galiu rinktis jį vietoj savęs - tai jisai vis tiek yra visiškai man nesuvokiamas, visiškai kitokio lygio. O jį girdžiu, su juo turiu ryšį, išversdamas save. Užtat tas ryšys yra savaime neišbaigtas, tad netobulas. Aš nusilenkiu jam, bet aš tiksliai jo nesuprantu, bet tiktai apgraibomis. O kada neturiu ryšio su Dievu, būtent tada jisai gyvena manimi tiesiogiai, trejybe. Bet ar aš pats gyvenu ta trejybe?

Tėve mūsų. Pirmi keturi prašymai išsako, kas yra gera, kas iš Dievo, kas linkėtina. O kiti keturi prašymai išsako, kas yra bloga, ko žmogus bijo, kokios globos prašo.

Aštuongubas kelias mažina laisvumą, tad didina laisvumą (gerojo vaiko požiūriu - šalina, tad laisvina) ir didina laisvumą, tad mažiną laisvumą (blogojo vaiko požiūriu - išplečia dėmesį, tad veržia tampriau, įpareigoja). Reiškiasi Tu.

Dviprasmiška ar "gyvenimas yra neteisingas" ar "gyvenimas yra maloningas".

Aštuongubas kelias išsako Dievo Sūnaus požiūrį. Dievas Sūnus žiūri atgal į Dievą Tėvą, o Dievas Tėvas žiūri pirmyn. Reikia žiūrėti ne atgal į Dievą, o pirmyn su Dievu.

Gerojo vaiko požiūris išsako Dievo Tėvo išėjimą už savęs seka, žiūrėjimą su juo: Dievas, Aš (Dievas aplinkybėse), Tu (Dievas santykyje), Kitas (Dievas terpėje). Tai Dievo nebūtinumas. Blogojo vaiko požiūris išsako atsigręžimą atgal į Dievą. Tai Dievo būtinumas.

Ar mes patys atsakome už savo gerus darbus? Ar tai Dievo nuopelnas? Tai dviprasmiška - tai priklauso ar gyvename uždaroje ar atviroje santvarkoje - tai entropijos apibrėžimo klausimas. Ir panašiai, kiek atsakome už savo nuodėmes? Kiek jos pareina nuo Dievo duotų aplinkybių?

Aštuongubo kelio tikslas

Klausausi Dievo: jautrumas Dievui

Turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu

Aštuongubo kelio sandara

Asmens galimybę išsako jį supančios, rėminančios, sustatančios raiškos, o reiškiasi būtent Dievo raiškos trūkumas, tai nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimai, ketverybės atvaizdai.

Pastarieji, tai įskaito tris tvarkas:

Ši sandara išsako brandą. O Tėvo klausimai ir Sūnaus atsakymai susiveda į vieningą asmenį. Yra vienumas asmenyje. Tad yra asmenų galimybė apskritai.

4 neigiamybės išgyvenimai ir 4 teigiamybės išgyvenimai

Gerasis vaikas ir blogasis vaikas

Dangaus karalystė yra sąlyginis Dievo raiškos, jo savybių, atstatymas

Maldų rūšys

Žinojimas - sąmoningėjimas - branda

Dievo raiškos ir išsiaiškinimai

Dievo branda ir žmogaus branda

Dievo šaltumo ir gerumo šilumos pripažinimas

Dievo būtinumas ar nebūtinumas

Gerojo vaiko požiūriu, Dievo nebūtinumas, atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:

Malonė ir teisingumas

Lėtasis protas ir ūmusis protas

Tėvas neigia Dievą, Sūnus teigia Dievą, tarp jų yra tarpas

Nesutarimas su Dievu

Ko Dievas mane pamoko

Blogojo ir gerojo vaiko sparnai išreiškia šešis pokalbius, pertvarkymus, vienumo raiškas:

Pusė žinojimo rūmų išdėsto viską iki šio Asmens, tad kildena Asmenį, išsako jo pagrindus. Pusė žinojimo rūmų sąlygiškai užsiima Dievo klausimu, ar jisai būtinas?

DDD => DAD išreiškia Dievo nebūtinumą sukeitimu D=>A. AA => ADA išreiškia Dievo būtinumą, kad jisai iškyla ten kur vyksta gvildenimas, tad ir įsiterpimas.

Gerasis vaikas: Gyvenimo lygties lygmenys

Seka "Dievas-Viskas-Troškimai-Meilė" taipogi veda iš Dievo į meilę. Tai seka iš nulybės į trejybę. Tai augantis požiūrių skaičius. Meilė apibrėžiama kaip Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas. Tačiau šiluma nuo to nepriklauso. Trejybės atvaizdas būtinas-tikras-galimas yra šaltas kaip ir nulybės atvaizdas tiesa. Trejybės atvaizdas būti-veikti-mąstyti yra šiltas kaip ir nulybės atvaizdas prasmingumas.

Šylantis Dievas, sutampantis su šiluma. Gyvenimo lygties keturi lygmenys, taip pat, keturi asmenys.

Dievo vieningumas vyksta lygmenimis: Dievu, viskuo, troškimais, meile. Tie lygmenys nuasmenina Dievą, taip kad meilėje nelieka jokio asmens.

Tad meilė yra tai, ką trejybė apibūdina, tuo tarpu ir Dievo trejybė apibūdina. Dievo trejybė, tai būtinumas, tikrumas ir galimumas, nes Dievas Tėvas yra būtinas, Dievas Sūnus yra tikras, o Dievas Dvasia yra galimas.

Keturios lygtys išsako, ką reiškia netrokšti, apibrėžti:

Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas.

DAD1 Viską žinantis


Bendrai: Dievas-Asmuo-Dievas: Žinojimas (Asmuo) Mūsų požiūris atskiriantis ir derinantis esantį Dievą ir iškylantį Dievą.

Dievas, išeinantis už savęs į save, į Mane

Dievo veidrodis

Viskas yra NeDievas

Dievas viską aprėpia

Dievas, visapusiškai atsidavęs

Dievo požiūris

Viskas yra visų sandarų išeities taškas.

Tiesos dvasia

Yra vienas Dievas.


Visko žinojimas

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.


Žinojimo rūmai

DAD2 Dievas, su kuriuo bendradarbiauju


Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas nulybės atvaizdo, Dievo savybės, kad jisai tiesus, betarpiškas. Užtat yra tai, kas išreikšta, kas reiškia, yra įvardijimo kalba, kuria išsakome širdies ir pasaulio tiesas, yra geros valios pratimai, sąlyginis betarpiškumo, širdingumo atstatymas. Dievas nesireiškia, užtat yra tuo pasirinkimu tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse.

Pakankamas Dievas

Dievo raiška, su kuria bendraujame

Dievas, su kuriuo galime bendradarbiauti

Dialoginis mąstymas

Bendravimas su Dievu - laisvai mąstyti - prašiau to

Savasties santykiai su Dievu (asmenimis - sandaromis)

Dievas, kurį meldžiame septyneriopai.

Dievo santykis su savimi

Kas ir koks yra Dievas? - kodėl asmuo - apibrėžimas

Dievas iškyla už santvarkos (kad jis yra) ir taip pat santvarkoje (kad jo nėra):

Pasiklydęs Dievas - gerumas

Dievas asmenyje ir už jo

Troškimai ir netroškimai

Pirminės sandaros



DAD3 Dievas, savo nemalone išryškinantis mano dorovę


Dievas, tikrovėje žmogui parodantis nemalonę.

Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas nulybės atvaizdo, Dievo savybės, kad jisai pastovus. Užtat yra tai, kas nepastovu, kas kuriama, kas įvyksta, yra pasakojimo kalba, kuria atstatome sąlyginį pastovumą, užtat išreiškiame turinį. Dievas nesireiškia, užtat yra tuo išbandymu.

Dievas, žmogų išbandantis, kaip jisai pasielgs Dievo nepamalonintas, kaip kad Senajame Testamente (Kainas, Esavas, Juozapas, Jobas), kaip kad su Jėzumi.

Dievo nemalonė, kaip ženklas šviesuoliams, kuriuo vienas kitą atpažįsta.

Dievas, "palaiminantis" palaiminimais.

Antrinės sandaros

Amžinas gyvenimas.

AA3 Gyvenantis mumis visais


Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas nulybės atvaizdo, Dievo savybės, kad jisai prasmingas. Užtat yra tai, kas aprėpia, yra santvarka, pirminės sandaros, tad yra sąlyginė prasmė. Dievas nesireiškia, užtat yra ta santvarka.

Gyvenantis bendru žmogumi, tad Dievas juo iškyla, šviesuolių karaliumi, apie jį atskleidžia šviesuolių bendrystę.

Dievo ir mūsų bendras požiūris.

Pasiklydęs vaikas sutampantis su Dievu

Šviesuolių bendrystės esmė

Gyvenantis kitais

Gyvenantis bendru žmogumi

Dievo vienumas Kitu

AA1 Malonė.

Malonė. Šiluma, kurią jaučiame, kurią su laiku priskiriame Dievui.


Paskiri šilumos balsai, kuriuos priskiriame Dievui.

Požiūrio pagrindimo (sutapimo ir išplėtimo, palaikymo) galimybė - požiūrio išklausymas

Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog tai būtina sąvoka. Malonė yra tai, kas nėra būtina. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +0.

ADA1 Prasmingo išgyvenimo palaikytojas.

Mus mylinti meilė, kuria galime laisvai atsisakyti senos savasties ir priimti naują.


Tai Dievo pasitraukimas - paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog neturi vidinės sandaros, užtat tai padalinimų pagrindas. Juk iškyla naujas požiūris, kaip kad veiksmu +1. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +1.

Dievas prisiima mūsų aplinkybes ir jas išplėčia

Dievas, atveriantis sąlygiškumą

Dievas, išgyvenantis mūsų aplinkybes

Dievas, atsisakantis savęs vardan manęs, atvėrimas man laisvės, bendrumas kartu atsisakant

Dievas, mylintis mus, kad galėtumėme bręsti

Mūsų išėjimas už savęs, naujo požiūrio priėmimas

Požiūrio priėmimas, išplėtimas savęs požiūriu

Atsiplėšimas požiūriu

Širdingas gyvenimas.

Išgyvena mūsų požiūrį, išlaiko mūsų savastį

Dorybių amžinybė

ADA2 Tobulas žmogus

Širdies tiesa gyvenantis tobulas žmogus, kuriuo bet kada galiu gyventi, nors akimirkai, ir nuo kurio pastoviai nuklystu pasaulio tiesa.


Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog visaką priima. Tai pagrindimas atvaizdų, taip kad padalinimas veiksmu +2 tampa sietu, atskiriančiu Dievą pirm sieto ir gerumo po jo, kaip kad šešerybę išplečiant aštuongubu keliu. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +2.

Gyvenantis širdies tiesa, ne pasaulio tiesa

Ar aš esu Dievas? Ar juo galiu būti? Mano ieškojimai, mano santykiai su juo.

Ko aš menkesnis už Jėzų?

Savo nuklydimo pripažinimas

ADA3 Dievas, mane pamokantis


Dievas išplėčiantis mano požiūrį, mano nežinojimą išplėčiantis žinojimu. Dievas, mylintis mane labiau, nė aš pats save myliu, kuris net už mane rimčiau rūpinasi mano rūpesčiais, tikrais ir prisigalvotais, juos įprasmina, globoja mane papildomu požiūriu, kurį galiu priimti, taip kad galiu pakilti virš savęs, naujai suvokti save, galiu valingai susitelkti darbui, būti jo bendradarbiu. Dievo požiūris kurį galiu priimti ir tokiu būdu praplėsti savo.

Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog neturi išorinės aplinkos. Išorinė aplinka, tai aplinkybės, kuriomis Dievas mus įsivaizduoja, taip kad veiksmu +3 jisai mūsų sąmoningumas, kaip kad pasiklydęs vaikas sąmoningas, atsiplėšęs nuo savo aplinkybių, jose gyvenantis bendru žmogumi. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +3.

Dievas, mus mylintis, tad mums suteikęs laisvę

Dievas, kurio pagalbos meldžiamės, kuris mus globoja

Dievas, ieškantis pasiklydusio vaiko.

Vieningas Asmuo

A Asmens vienumas


Visiškas atsisakymas savęs, taip kad sąlygos yra Dievas.

Dievas dvigubu požiūriu. Tad Sūnus. Atvaizdais ir aplinkybėmis.

Asmens vienumas

Bendras žmogus

Suderinantis Dievo buvimą ir nebuvimą

Dievas, kuriuo esame viena


Asmuo - Nurodytasis

Asmuo svarbus Dievo raiškų esmei

Dievo nebūtinumas - asmens paklusnumas

Susiplojimas, nuolankumas

Septintasis požiūris.

Šviesuolių virsmas, tai pasirinkimas:

Šviesuolių virsmas

Dievas, prisiimantis aplinkybes

Laisva valia: tai Dievo trejybės vieningumo įgyvendinimas. Suvedantis asmuo - Dievo tikrumas, gyvenimiškumas, tikslas - trigubas virsmas - Dievas prasiplečia Asmenimi

Dešimt Dievo Įsakymų

Dešimt Dievo įsakymų išsako Dievo raiškas mumyse, asmenyse.

Dievo įsakymai išsako Dievo požiūrį kurį galime įsivaizduoti, savo požiūriu priimdami jo požiūrį (teigiamais įsakymais) ir jo požiūriu galime priimti savo požiūrį (neigiamais įsakymais).

Teigiamais įsakymais matome Dievą iš šalies, o neigiamais įsakymais mes Dievu matome save iš šalies.

Dešimt Dievo įsakymų išsako Dievo Dvasios požiūrį, kad Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus gali sutapti (susitikti) Tavimi (troškimais) ir gali būti atskirti Kitu (netroškimais).

Dešimt Dievo įsakymų yra:

Mylėti Dievą ir mylėti artimą

Mylėti Dievą

Santvarkoje ir už santvarkos

4 malonės raiškos ir 6 teisingumo raiškos

4 ir 6

6=(4 2)



Keturios pakopos Dievo išėjimo už savęs

Aukštesnis lygmuo apibrėžia žemesnį lygmenį. Aukštesnis lygmuo labiau įsitvirtinęs sandaroje, santvarkoje. Tad 6 apibrėžimais išeinama į Dievą už sandaros, grįžtama į jį, išsakomas jo tarpas, ką Kitas išgyvena.

Kita pusė išdėsto viską, kas išplaukia iš Asmens, iš išbaigto pašnekovo, tad iš visapusiškos kalbos. Kita pusė žinojimo rūmų besąlygiškai išreiškia Dievo ir asmens dviprasmybę, jos sąlygas. Išsakomas klausytojas (asmuo), kuriam pašnekovas (būtent Dievas) atsiskleidžia. Iš pradžių, tai neišsakytas klausytojas (kada Dievas atsiskleidžia - D), o paskui, tai išsakytas klausytojas, asmuo (kada Dievas atsiskleidžia asmeniui - DA). Ir tas klausytojas yra išbaigtas atskirai (asmuo - A - kurį šnekiname). Ir tas klausytojas yra savistovis, be mūsų, dviprasmybe kasdienybėje, bet kokioje apimtyje - AAA vietinės reikšmės trejybe.

Asmuo yra širdyje - tai galimas Dievas, į kurį už savęs išėjo Dievas. Dievas ir Asmuo eina vienas link kito. Tad gaunasi jų santykiai. Dievas yra teisingas, dviprasmiškas ar maloningas.

Šventosios Dvasios sandaromis:

Asmenų galimybę išsako įstatymas, tiek Sūnaus teigiamas, tiek Tėvo neigiamas. Įstatymo pagrindas, tai aštuongubo kelio atsiskleidimas, Dievui išeinant už savęs, taip kad atsiveria tiek pirminės sandaros, tiek antrinės sandaros. Juos bene sieja trejybė. Iškyla vieningi asmenys, šviesuolių bendrystė, jos akimirka.

Jeigu gyvensime pomirtinį gyvenimą, tai juk gyvensime ne paskirai, kaip dabar, bet visi visais, Dievas mumis ir mes Dievu.

Tikrovės kūrimas smulkmenomis.

Maldos veiklos logika teigiamai vienas kitą veikiame. Yra ir atitinkamai neigiama veikla - nuoskaudų logika - kai mus skaudina, mus susipaudžia, mes su laiku turime atsitiesti - tačiau turime laisvę "kaip" tatai padarysime, ar dirbsime "naudingą darbą" ar tai bus griaunamoji veikla. Tai yra karmos dėsniai. O Kristaus nukryžiavimas, tai jo pakėlimas visų mūsų kančių, jų susivedimas į jį ir jo neturėjimas kam pervesti.

Dvasia: kiekvieną Dešimt Dievo įsakymų susieti su Dievo raiška, kaip įsakymas iššaukia langą į Dievą, kuriam paklūstam

Kada pasitraukiam, Dievas įvairiausiai iškyla. Mūsų širdis yra tai, kas mumyse giliausia. Ar jinai pasitraukia, ar jinai nepasitraukia? Ar jinai gera širdis (už mūsų, giliau nei mes), ar jinai pikta širdis (užstojanti kelią). Tad širdis yra šaltinis to, kas iš mūsų išplaukia.

Padalinimai - už santvarkos jie tiesiog nustato požiūrių galimybes. Tačiau santvarkoje jie išsako prieštaravimą, kurį pergyvename, santvarkoje gyvenantys. Prieštaravime nereikalinga laisvė, ir jos nėra padalinimuose. O tas prieštaravimas išnyksta kada nusakomas Dievo tarpsnis, jam išeinant už savęs. Įsakyme nebėra prieštaravimo, užtat yra laisvė, kurią duoda dviprasmybė teigiamų ir neigiamų įsakymų. Dievas nebūtinas nes yra tobulas žmogus, bet Dievas tampa būtinas nes palaikomas ir netobulas žmogus, tai vyksta vienumu, atjauta, asmens trejybe, o tam raktas yra meilė. Tobulas žmogus kuris laikosi įsakymo yra išplečiamas netobulu žmogumi, kuris įsakymo nesilaiko, o vis dėl to mylimas.

Teigiami įsakymai: Dievo patirtis - šaltis ir šiluma

Požiūris sieja asmenį ir aplinkybes. Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio.

Aplinkybės išsako Dievo atvertą tarpą. Mums gyventi amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia. Tai tarpas tarp pasitraukiančio Dievo Tėvo ir iškylančio Dievo Sūnaus. Tas tarpas yra jų bendrai suvokta Dievo Dvasia.

Mylimas Dievas

Grynasis požiūris: nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas


Dievas šyla mumis

Keturi troškimai

Seka "savarankiškas - užtikrintas - ramus - mylintis" veda į meilę (Dievą trokštantį visko). Tai seka iš nieko į viską. Tai platėjantys vienumo apimtys, ryšio apimtys. Šaltį ir šilumą nusako ryšio apimtis. Ko siauresnė apimtis, to šalčiau; ko šiltesnė apimtis, to šilčiau. Platesnė apimtis grindžia asmeniškesnį požiūrį.

Dievas išeina už savęs į save. O jisai šilčiausias, mylintis, kada trokšta visko. O viskas yra Dievo sandara. Tad Dievas išsipildo būtent pilnai išėjęs už savęs. Aišku, toks yra Dievo Dvasios požiūris, kur Dievas. Kiekvienoje nevienumo sandaroje Dievo išeities taškas (lokalizacija) kitaip priskiriamas, kitaip suprantamas.

Dievas išeina už savęs. Tai eiga nusakoma jo troškimais. Jisai:

Tai vienumo apimtys niekame, kažkame, betkame, visakame.

Keturi liudijimai sudaro semiotinį kvadratą:

Mylėti visų kūnu, protu, širdimi, dvasia - tai atliepimai į netroškimus.

Besąlygiškai šaltas:

Šaltas, bet šylantis:

Šiltas, santykinai, dalinėje sandaroje:

Besąlygiškai šiltas:

D1 Pirmapradis Dievas

D1 Dievas.

Už santvarkos. Šaltas.

Savarankiškas. Grynasis nulgubas požiūris.

Nulinis asmuo, be požiūrio

Asmenų šaltinis

Poreikiai, tenkinimai - Savarankiškas - Nieko netrokšta

D2 Dvasia


Jo santykis su pasauliu, tai požiūris į kažką: abejonės.

Grynasis viengubas požiūris.

Širdies tiesa reiškiasi savo vidiniu nuoseklumu, o pasaulio tiesa atsiremia į pavyzdžius pasaulyje. Tad skiriasi kaip eiga ir daiktas. Skirtumas tarp jų yra kažkas, tai nuoroda į tai, į ką sutelktas jų dėmesys.

Išėjimas už savęs į save, į požiūrį.

Dvasia yra už sandaros, už savęs.

Dievo išsitenkimas sandaroje - tapatumas sau

Neapibrėžtumas - Tapatumas sau

Pasikartojanti veikla - Tapatumas sau

Nulybės atvaizdai - tapatumas sau

Nulinė sąvoka - vienų vienumas - Tapatumas sau

Neišskirtinumas - tapatumas sau

Teisybė - tapatumas sau



Įžvalga (teorija, logosas, žodis). Išryškėjimas, jog Dievas būtinas.

Vaizdavimas nebuvimu

Šilumos galimybė

Dievas, suvedantis pradžią ir pabaigą

Dievo suvokimas.

Tapatumo sau (matematinės ekvivalencijos) rūšys: kintamųjų rūšys, ženklų savybių lygmenų poros

Išėjimas už tapatumo sau

Dievas pirm neigimo, pirm santvarkos

Dievo galimybė

Palyginti su tiesa, žinojimu, prietarais, mokslu, išmintimi.

Abejonės, dvejonės

D3 Dviprasmybė


Grynasis dvigubas požiūris. Jo santykis su pasauliu, tai požiūris į betką: lūkestis.

Pasaulio tiesa kyla iš širdies tiesos, bet neatvirkščiai. Tad būtent širdies tiesa yra dviprasmiška. Tai skirtumas tarp visumos (širdies) ir vienio (pasaulio). Jų santykis yra betko ir ne betko.

Dievas veržiasi į pasaulį

Dievas tūno dviprasmybėje

Jeigu gyvename dviprasmiškai, tiek santvarkoje, tiek už jos, tiek neigiamybe, tiek teigiamybe, tada gyvename dviem požiūriais, širdimi, gyvename širdingai, šiltai, dvasia, gyvename dieviškai, mumis gyvena Dievas. Tad svarbu gyventi ta dviprasmybe, kuria mumis santvarkoje galėtų gyventi Dievas už santvarkos.

Dievas reiškiasi tarpe

Troškimų dviprasmybė

Priežastinė dviprasmybė.

Dievui buvimas ir nebuvimas yra tas pats - jo dviprasmybė


Sutapimai, parodantys Dievo neabejingumą

Sulaukimai, patvirtinantys mūsų žmoniškumą, parodantys Dievo palaikymą

Lūkesčiai, gėrio kryptys

  • Gėrio kryptys - iš gėrio, į gėrį. Geras Dievas, dovana, savybė ir geras žmogus, darbas, žodis.
  • Gero Dievo gera dovana (malonė), gera savybė (teisybė). O gero žmogaus gero darbo geras žodis.
  • Jausminiai atsiliepimai? Ką išgyventi? Dievas ramus. Kristaus lūkesčiai. Kalba gėriui žmonėse.
  • Būdai ką nuveikti -
  • Lūkesčių pakeitimai
  • Dievas ir širdis
  • Jėzaus lūkesčiai, kad esame viena, ir jo jausminiai atsiliepimai.
  • Geras žodis - pasaulio šviesa - kuria mato gerų žmonių gerus darbus, tad šlovintų Dievą (dėl to nuoseklumo, to teisingumo). Gera savybė - žemės druska.

D4 Gera širdis



Visur. Išėjęs už savęs į save. Tad mūsų gelmėse. Dievas manyje.

Grynasis trigubas požiūris.

Dievas, pasireiškiantis mūsų laisva valia

Gera širdis

Širdies tiesa, kuriai priešpastatoma pasaulio tiesa, kaip kad geros valios pratimais.

Pasaulyje nesutelpantys Dievo pažadai

Dievas ir Dievo Dievas

Aštuongubas kelias

Jėzaus palyginimų turiniai. Kristaus pamokymai, tai požiūrių santykis, jų apvertimas, išvertimas, apsukimas nuo plačiausio iki siauriausio. Pirmi trys yra platesni už mus, o kiti trys yra siauresni už mus. Tai prasmės tiltas, Dievo ir mūsų visų įvairiausias siejimas, amžinas gyvenimas čia ir dabar.

Kristaus pamokymai išreiškia mūsų savavalingumo, savavaliavimo, valios savarankiškumo laipsnį. Tai susikalbėjimo pagrindas. Kaip tiki, taip ir bus: susikalbėjimas priklauso nuo mūsų nepriklausomo sudalyvavimo. Prisimenu, kaip vaikystėje pamojuodavau sau ateityje esančiam ir kaip kartais pamojuoju sau atgal.

Asmuo renkasi. Pasirinkimai, tai gyvenimo sandaros, betko, šeši atvaizdai.

Dievas-Asmuo: Atsiplėšimas (Požiūriai) Iš Dievo kylanti santrauka -> Požiūris mane pilnai atskleidžiantis -> Požiūris mane praplėčiantis

6 Neigiami įsakymai

Dievas yra tarpe, Dievo ir (mūsų) gerumo atskyrime. Šešeriopai išreiškiamas tarpas tarp Dievo įsitraukiusio troškimais ir atsitraukiusio netroškimais.

Ženklų savybės

Ženklų savybės išreiškia santykį tarp dviejų kopijų, tai yra, tarp dviejų ženklų, užtat išsako tapatumo galimybes, to ženklo santykį su savimi. Ženklų savybių aplinkybes išsako pertvarkymai. Pavyzdžiui:

Šeši atvaizdai

Neigiamų įsakymų Dievas kyla iš tiesos, iš nulybės atvaizdo:

Tad šie šeši požiūriai.

Dešimt Dievo įsakymų

Šešiais neigiamais įsakymais draudžiama su kitais elgtis, kaip Dievas, juos versti ar spausti reikštis. Draudžiama:

Juk visa tai trukdo Dievo tyrimui.

Palaikome kitų laisvę prisirišti, iškilti, išsipildyti, atsiskleisti savo vieningumu:

Prisirišimas yra greitojo proto veikla. Tai mūsų valios suvedimas. Galime papildyti Dievo požiūriu. Tada susives į Dievo valią, kaip mūsų greitasis protas ją supranta. Reik šiuos šešis išsakymus išvesti iš keturių įsakymų leisti Dievui pasitraukti (neturėk kitų dievų - leisti Dievui nebūti; nedaryk jo vaizdinių; gerbk jo poilsį; gerbk jo meilę, jo aukštesnį požiūrį). Leisk atitikti lygmenims, leisk vienam lygmeniui iššaukti kitą: dvasia, kūnas, širdis, valia?


Neigiami įsakymai

Lygmenų poros

Keturiom raiškom Dievas išreiškia save. Šešiom raiškom jisai kartu išreiškia mus.

Praraja tarp Dievo (iš kurio jisai išeina, nuo kurio jisai atsitraukia) ir jo savasties (į kurią jisai įeina, kurią jisai atjaučia):

Šeši Dievo apibrėžimai:

Asmenų vienumo klausimas iškyla raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

Grynumas negrynume. Vienumas nevienume. Troškimai gryni, netroškimai negryni. Sukeitimai:

Grynasis požiūris grynai prisiima negryną požiūrį (viengubą - savasties, dvigubą - asmens, trigubą - asmenų santykių). Tarp gryno ir negryno yra tarpas, tai pertvarkymas. Gryna tvarka pertvarko negryną tvarką. Užtat nesusiveda.

6 būdai, kaip vienoks, grynas Dievas reiškiasi kitu, negrynu, gyvenimišku, sintetiniu Dievu. Kaip kažkas iš nieko (ir t.t.) - padalinimai ir kaip Dievas kuria. Atvaizdų dviprasmybė (visuma ir dalis), aplinkybių dviprasmybė (teigiamas - išgyventas, ir neigiamas - neišgyventas). Veiksmai (kalbos): +1 pagrindimas, +2 įvardijimas, +3 pasakojimas.

Antrinės sandaros

Dievas troškimais atjaučia netroškimus

Dievas reiškiasi daugiaprasmybe. Yra šešios dviprasmybės rūšys, pavyzdžiui:

Antrinės sandaros, tai apibrėžimo būdai:

Antrinės sandaros - Sandaromis apibrėžtas - Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio ir priima mūsų požiūrį; ar mes atsiplėšiame nuo savo ir priimame jo?

Dievo valios vykdymas

Dievo valios vykdymas: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu

Dievas reiškiasi širdies tiesom

Širdies ir pasaulio tiesos. Dvejonės. Širdies tiesos tai kreipia dėmesį į dvasią, į gelmę, kas nesimato, kas praeina. O pasaulio tiesos kreipia dėmesį į sandarą, į paviršių, kas matosi, kas lieka.

Šeši pokalbiai

6 pokalbiais vienas asmuo supranta, išgyvena kitą asmenį. Tai uždaras supratimas:

Tad štai yra būdai, kaip aprėpti Dievą ir asmenis. O Kitą aprėpiame jų vienumu.


Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais.

Visi pokalbiai turi šaknis už santvarkos, tačiau jie visi aprėpiama ir išsakomi būtent santvarka, šešiais pokalbiais, neigiamais įsakymais, lygmenų poromis.

Šeši neigiami įsakymai yra pagrįsti vienumo pagrindais, tačiau kiekvieną įsakymą grindžia vienumas kylantis iš pirmesnio pertvarkymo:

Tad vienumo pagrindai grindžia Dievo savęs supratimus.

Buvimas viena

DA1 Neribotas.


Dievas mumis savęs neneigia, o save išbando. Ar atsisakysime sąves? Ar atsiskleisime? Ar jį atrasime?

Dievas, viską dalinantis

Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo. Visa, kas man nežinoma, laikau Dievu. Ir tai skverbiasi po viską. Sutampantis su šiluma, tad šylantis.

Dievas reiškiasi padalinimuose

Dievo visa veikla, jo kūryba vyksta požiūriais, tad yra šaltas, tačiau dviprasmiškas. O žmogus gyvena išgyvenimais, tad yra šiltas, tačiau savo akimis vienaprasmiškas, bet Dievo akimis dviprasmiškas. Dievo veikla reiškiaisi šiais požiūrių santykiais:

Susijusios sandaros

Dievas yra net jeigu jo nebūtų. Neigimo aprėpimo plėtotė yra padalinimų pagrindas. Tai slypi dvejonėse.

Viskas yra be ribų. O betkas lieka ribose. Išsiskiria, kas priskiriama Dievui (viskas) ir kas ne Dievui, o Man (betkas). Išsiskiria Dievas ir Aš. Tad skirtingai suvokiame padalinimus, juos skirtingai išgyvename.

Mano ir Dievo atsakymai į 12 klausimų parodo mūsų skirtumus:

Neigiamai apibrėžtas, be mano ribų, be mano ribotumo

Visiškai laisvas, nes be ribų

Geras, nes laisvas - didėjantis laisvumas

Mane ir Dievą sieja mūsų laisvė:

Mus sieja keturi lygmenys, keturi asmenys, kuriais galime daugiau ar mažiau prieštarauti sau

Dievo savybės (nulybės atvaizdai) jį išsako neigimu, troškimai teigimu

Apibrėžtas, kaip neapibrėžtas

DA2 Pranokstantis


Atvaizdai šešeriopai išsako savastį. Dievas išsako kaip atsisakyti savęs nuliniu, septintu požiūriais.

Platesnis požiūris

Susijusios sandaros

Vaizduotės ribų atskleistas Dievas, kūrėjas.

Dievo raiškas pažįstame jusliniame lygmenyje koks. Ogi jo dviprasmybę suvokiame giliau, daiktų savaime lygmenyje, ar. Kartu su juo puoselėjame tą dviprasmybę. Toks yra pragmatinis spekuliatyvusis transcendentalizmas. Tai iš mūsų vaizduotės ribų - kaip Dievą įsivaizduojame - sudarytas žemėlapis, iš kurio galim nutuokti, koks yra Dievas ir jo tikslas, kaip galim dalyvauti.

Dievas yra mano proto ribų kūrėjas, mano kalėjimo kūrėjas. Iš savo kalėjimo galiu jį pažinti tiek, kiek jisai pasireiškia. O jisai yra būtent tiek, kiek jisai pasireiškia. ("Those things are which show themselves to be.") "Esu koks esu".

Mano sąlygišką požiūrį grindžiantis.

Dievas mus pranoksta ir atveria mums Kito požiūrį, kurio neaprėpiame, tad ir septintąjį požiūrį.

Vieningo asmens aplinkybėse - savarankiškas Dievas yra skirtingas

Dievas, bet kurį asmenį pranokstantis ir praplečiantis

Dievas, kurio požiūris mūsų pakeičia ar praplečia

Dievas, kurį renkuosi vietoj savęs, jo valia

Dievo požiūris, išpildantis sandarą

Dievas pasireiškiantis sandaromis

Mūsų pasaulėžiūrą papildanti Dvasia

Išeina už savęs ir įtraukia visus požiūrius

DA3 Įstatymiška laisvė


Dvasia asmenyje: Įstatymiška laisvė.

Susijusios sandaros

Įstatymo suteikta laisvė

Gyventi bendrybėmis, bendrai, bendrumu, tad įsakymu.

Dievo dviprasmybė apibrėžia mūsų ir Dievo tęstinumą: Dievas dviprasmišku įsakymu (teigiamu ir neigiamu) atveriantis laisvę

Jeigu Dievą ko mažiau primetame, tai ko aiškiau matome, kur jisai iškyla.

Dievas aplinkybėse.

Dievo ir gerumo atskyrimas

Savasties atgaliniai santykiai su Dievu: Asmenys

Dievo priešpriešos

Dievo įsakymas

Tiesa - nėra nieko nežinojimo - tad nėra Kito - tad visi esame viena.

Susikalbėjimas? jo pagrindas? Pažeidimai? nesiskaitymas su kitų laisve. (Neigiamas įsakymas)

NeDievą papildantis

Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai - 10 Dievo įsakymų

Dievas mums teikiantis savo įsakymus ir laiduojantis jų privalomumą.

DA4 Klausimas, kaip Dievui kiekvieną pasiekti?


Kaip Dievas žiūri į mus

Išeities taškas.

Susijusios sandaros

Junginiu apibrėžtas - buvimu ir nebuvimu

Dievas toks apibrėžtas mano vaizduotės. Ar jisai pats toks yra, ar pats taip įsivaizduotų, ar jo paties vaizduotė jį taip išjudina?

Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo.

Dievo valia

DA5 Dievas, su kuriuo galiu stebėti amžino gyvenimo atsiskleidimą

DA6 Mane sutelkianti mylimoji


Susijusios sandaros


Indų penkios meilės: mylėti visu kūnu (besąlygiška meilė), protu (tarnauti), širdimi (draugyste) ir valia (tėvų meilė), o visas meiles sudėjus, tai (meilė mylimajai).

Meno (žavesio, išminties, įsimylėjimo, įkvėpėjos) tikslas ugdyti taurų žmogų (drąsų žmogų). Dievo balsas, tai kas mums išimtinai gražu. Užtat kai išgyvename gamtos (matematikos, fizikos, žmogaus dvasios, elgesio, jausmų) tyrą grožį, jaučiamės, kad Dievas reiškiasi.

Dievo tikrumas



Visų susivedimas į Dievą pabaigoje, jog Dievas yra geras, žodžiu, būtent pabaigoje yra gyvenimas, tad amžinas gyvenimas.

Asmenų Vienumas

AAA Asmenų vienumas


Dievas trigubu požiūriu. Dvasia. Sąvokų kalbomis.

Išskirtinis septintasis požiūris

Maldos veiksmingumas


Šventoji Dvasia - plazdenanti, švystelėjanti tarp žmonių.

Dėkingumas, tai jautrumas šilumai.

Dievo dvigubas požiūris (trigubas požiūris?)

Dievas, mane vedantis

Dievas šviesuolis


Visapusiškas jautrumas

Klausimų Dievas

Galimybės atsivėrimas

Vienkartinė raiška

Įvardinimo galia - kaip tiki, taip yra.

Įsivaizdavimas prasmės

Įsiklausymas į Dievą

Mūsų bendryste sueina Dievas

Šviesuolių bendrystės raiška

Išmokstame trokšti

Veikiame kartu ir atskirai

Asmens ir požiūrio (vertybės) saviveika


Dievo šokyje įvairiausiai iškyla meilė:

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dievas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 rugsėjo 12 d., 12:44