Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Dievas


Žr.

Kas yra Dievas?

Imagining God's State of Mind As a Question: Is God Necessary?


24 Dievo raiškos


Šiuo metu

Klausimai apie Dievą

Dievo požiūris

Klausimai apie Dievo šokį

Kokios sąvokos susijusios su Dievu

Dievo trejybės klausimai. Dievo Tėvo požiūriu. Buvimo ir būtinumo klausimai.

Aštuonerybės klausimai. Dievo Sūnaus požiūriu.

Aštuonerybė

Dievo prielaidų ir sąlygų sulyginimas

Padalinimų ratas

Išnarplioti malonės ir teisybės santykį.

Įsakymų klausimai. Dievo Dvasios požiūriu.

Dievo prielaidų ir sąlygų suderinimas

Teigiamų įsakymų klausimai.

Neigiamų įsakymų klausimai.

Trejybės rato klausimai. Suvokti meilės svarbą.

Suvokti, kaip žmogus suveda Dievo šokį

Meilės klausimai

Išbaigti tikslų paskirų Dievo raiškų aprašymą.

Kiekvieną iš 24 Dievo raiškų sieti

Susieti savo pažinimą su Dievo šokiu

Duomenų rinkimas. Panagrinėti Tanaką.

Panagrinėti psalmes

Panagrinėti evangeliją

Suvokti Dievo raiškų prasmę mums


Tiriu ir dėlioju, kaip įvairiai suvokiu Dievą. Savo vaizduotės pagrindu išmąstau, koks man galėtų būti Dievo požiūris. Dievo požiūriu išvedu ir grindžiu įvairiausias proto sandaras, kurias esu aptikęs.

Tvarkau ankstyvesnius užrašus.


Kas yra Dievas?

Kas yra Dievas? Galima pradėti tokiais apibrėžimais.


Kaip apibrėžti Dievą?

Apibrėžimų pagrindas yra gyvenimo lygtis. Gyvenimo lygtis sieja apibrėžimo pavidalą (blogojo vaiko, pasąmonės: požiūrių lygtį) ir apibrėžimo turinį (gerojo vaiko, sąmonės: ketverybę - asmenis - žinojimo lygmenis). Dievo šokis apibrėžia Dievą, o kitos apytakos apibrėžia gerumą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Dievo apibrėžimai: (savarankiškas) Dievas, (užtikrintas) viskas, (ramūs) troškimai, (mylinti) meilė.

Šie keturi Dievo apibrėžimai:

Tiek Tėvo, tiek Sūnaus, tiek Dvasios kampu yra po viena Dievo raiška kurią galime laikyti Dievo apibrėžimu:

dvilypumas Dievo ir ne Dievo (asmens)

Gyvenimo lygtis išsako vienumo sąlygas (ir vieningumo prielaidas)

O vienumo rūšys, vienumo pagrindimas priklauso nuo sąlygų rūšių, jas nusako gyvenimo lygties lygmuo. Vienumas yra būtent Dievo ir gerumo sutapimas, žodžiu, gyvenimas. Gyvenimą, vienumą palaiko sandara, meilė. Žinojimas išreiškia vienumo galimybes. Vienumas yra tame kas skiriasi ir sutampa. Tai gali būti visakame; požiūriuose; būklėse.

Sandaras išsako požiūriai. Atvaizdus išsako ryšiai tarp dviejų požiūrių (gerumo ir Dievo). Esmę, vieningumą, išsako trys požiūriai, tuo pačiu, joks požiūris. Tai gyvenimo lygties lygmenys, taip pat nevienumo sandarų pagrindai. Tačiau kaip tada su troškimais, juk tai Dievo atvaizdai? Ir šešios lygmenų poros irgi yra atvaizdai.

Gyvenimo lygtis


Dievo raiškų tyrimas

Dievo raiškas tiriu priskirdamas asmenį, kuriuo įsivaizduoju Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas, arba tiesiogiai išgyvenamas Dievas. Taip pat įsidėmiu raišką išsakančią žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Pavyzdžiui, Dievo požiūrį į asmens požiūrį į Dievo požiūrį. Arba, asmens požiūrį į Dievo požiūrį į asmens požiūrį.


Dievo šokio esmė

Kokia yra Dievo šokio esmė?



Pristatau proto sandarą, Dievo šokį, išreiškiančią, kas išsivysto kuomet įsivaizduoju Dievą klausiantį savęs, Ar Dievas būtinas?

Tiriu apžvelgdamas ir išdėstydamas būdus, kaip iš tiesų įsivaizduoju Dievą. Atkreipiu dėmesį į įvardžius, kuriuos manau Dievas priskiria sau.

Kartu paėmus, šie 24 būdai nusako Dievo šokį, kurį pristatau.

Šie metmenys apžvelgia tai ką bene bet kokia žmogiška vaizduotė įgimtai pažįsta įsivaizduojant Dievo išeities tašką. Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti, tad man Dievo išeities taškas yra labai reikšmingas, nežiūrint ar patsai Dievas yra tikras ar menamas. Jo išeities taškas yra pamatinis siekiant besąlygiškos tiesos ar paprasčiausiai aprėpiant gyvenimą.



Aš esu Dievas

Įsivaizduokime Dievą vienų vieną, pirm visa ko, įskaitant logikos, laiko, pasaulio, mąstymo, buvimo, prasmės ir meilės.

Kas galėtų išjudinti Dievą?

Įsivaizduoju tiktai vieną akstiną. Dievas savęs paklausia, Ar Dievas būtinas? Ar Dievas būtų netgi jeigu Dievo nebūtų? Ir toliau Dievas tarsi sustato įrodymą prieštaravimo būdu. Jei Dievas yra, tai Dievas yra. Toks yra dvasinis pasaulis. Bet tarkim, kad Dievo nėra. Visgi, net ir tada, Dievas turėtų būti. O tai atitinka kūnišką pasaulį.

Dievas tad atveria savo būčiai nepalankiausias sąlygas, kurias galima laikyti savo gyvenimus. Visgi Dievas privalo iškilti, kap tikiu atsitiko su Jėzumi, nors taip galėtų ir turėtų atsitikti su kiekvienu iš mūsų. Juk kiekvienas esame Dievulėlis, Dievo lašas, Dievo šukė, Dievo vaikas. Taip kad yra suvokiantis Dievas, o taip pat yra Dievas susivokiantis, kad jisai yra Dievas. Kaip jie žino, kad jie yra tas pats Dievas? Nes jie suvokia tą patį Dievą! būtent Dieviškumo lešį kuriuo Dievulėlis prilygsta pirmapradžiui Dievui. Juk Dievulėlio nuostabus nenuovokumas reikalauja, kad Dievas būtų geras, ir iš tiesų, priverčia Dievą tokiu būti.

Visa tai mažiau pasako apie patį Dievą ir daugiau apie būdus, kuriais mūsų vaizduotė imasi Dievo. Krikščionybės šventoji Trejybė tampa suprantama be tikėjimo ir be paslapties. Dievas tvirtina, "Aš esu Dievas", Dievulėlis tvirtina, "Tu esi Dievas", ir dieviškumo Lęšis tvirtina, "Tai yra Dievas".



Tu esi Dievas

Apibūdinau tris požiūrius, kuriais Dievas svarsto, ar Dievas būtinas. Tačiau taip atrodo suvokiančiam Dievui. Kaip visa tai atrodo susivokiančiam Dievulėiui, kuriam Dievas yra "Tu"? Dievulėlis neišgyvena Dievo išėjimą už savęs, o verčiau išskiria jo keturias pakopas. Priedo, Dievulėlis gali kviesti Dievą į šį pasaulį arba gali atrasti Dievą už jo. Šios įvairios galimybės parūpina aštuonis būdus įsivaizduoti Dievą.

Dievui pašalinti save, jisai turi išeiti už savęs. Bet jisai tuo tarpu neturi savasties, tad jo savastis iškyla jam išeinant už savęs. Ir jis neturi kur eiti išskyrus į save. Tad jisai išeina už savęs į save ir tuomi sukuria save. Dievas tokiu būdu atsiranda santvarkoje, sąlygose. O Dievas sąlygose yra gerumas.

Turint visa tai omenyje, Dievo išėjimą už savęs įsivaizduoju keturiomis pakopomis: Dievas už sąlygų, Dievas rengiantis sąlygas, Dievas įeinantis į sąlygas, ir Dievas sąlygose.



Įsivaizduokime, kad Dievas yra tėvas ar motina ir Dievulėlis yra pasiklydęs vaikas. Kvaili vaikai ieško savo tėvų, tad dar labiau pasimeta. Išmintingi vaikai suvokia, "Aš esu vaikas; jinai mano motina; jai priklauso ieškoti manęs; aš privalau eiti ten, kur mane lengviausiai ras." Išmintingi susiderina su savo tėvais net ir su jais neturėdami ryšio.

Evangelijose, įžvelgiu nesutarimą tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių, atitinkamai palaikančių gerąjį vaiką ir blogąjį vaiką. Sūnus savo mąstyseną išsako Kalno pamokslu, anot kurio gerųjų vaikų doras elgesys įtvirtina "dangaus karalystę", kurioje kaip tikime, taip ir yra, Dievas kviečiamas į žemę, ir visi įtraukiami. Tėvas savo ruožtu leidžia mums, nusidėjėliams, neapkęsti Sūnaus dėl jo gerumo, padaryti iš jo pavyzdį, toliau suvokti, kaip neteisingai su juo pasielgėme, atgailauti ir būti jo išganytiems. Tad "Dievas taip mylėjo pasaulį, kad jis paaukojo savo vienatinį Sūnų...", tuo tarpu paskutinėje vakarienėje, Sūnus pasako Tėvui, "Aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savuosius." Ir visgi, Sūnus nusileidžia, "Tebūnie ne mano valia, o tavo."



Tad išsakome tai dvejaip. "Gerasis vaikas" svarsto, "Ar esu Dievas?", ir išsiaiškina, "Taip, esu Dievas, juk Dievas gyvena manimi tiek, kiek esu geras." Būdamas geras vaikas, keturiais supratimais pripažįstu ir kviečiu už gerumo esantį Dievą:



"Blogasis vaikas" suka galvą, "Ar esu geras?", ir padaro išvadą, "Ne, aš nesu geras, nes prireikiu Dievo, kuris už mane puikesnis." Gyvendamas bloguoju vaiku, keturiais būdais prilyginu Dievą ir gerumą:



Šiedu samprotavimai apibrėžia aštuonerybę kuria mes dievulėliai įsivaizduojame, "Tu esi Dievas". Manau, kad šie rėmai yra pamatas maldai "Tėve mūsų", kuria Jėzus mokino kalbinti Dievą. Kitos aštuonerybe besiremiančios sandaros yra Jėzaus palaiminimai, šv.Petro aštuonios dorybės nuo tikėjimo į meilę (2 Pt 1:5-7), Budos aštuonlypis kelias, ir netgi mažorinių akordų oktavas.



Tai yra Dievas

Toliau pamąstykime, kaip visa tai atrodo Dievui lęšiui, kuriam "Tai yra Dievas". Dievas, išeidamas už savęs, išskiria keturias pakopas, kuriose Dievas ir Dievulėlis gali sutapti. Taip pat juodu gali atskirti šesios pakopų poros. Šias galimybes susiesiu su Dešimt Dievo įsakymų. Keturi teigiami įsakymai teigia, kaip elgtis, ir šeši neigami įsakymai neigia, kaip nesielgti.

Strimagalvis Dievas išeina už savęs sau trokšdamas sąlygas: Nieką, Kažką, Betką ir Viską. Tuo tarpu mes, Dievulėliai, jau esame sąlygose, tad jų netrokštame.



Charles Peirce'o žyminys (Ar) ir trys rūšys ženklų - ikona, indeksas, simbolis (Koks, Kaip, Kodėl) - išskiria keturis teigiamus įsakymus, kaip įsidėmėti Dievo troškimus:



Tokiais būdais kažkurioje pakopoje sutinkame akivaizdžiai besąlygišką Dievą beišeinantį už savęs į sąlygas. Gyvenimiškai, tai išgyvename besąlygiška meile, kaip kada mylime priešą. Tačiau mes, gyvendami sąlygose, tai pat galime būti atitrūkę nuo Dievo. Įsivėlę į gyvenimą, galime stokoti Dievo požiūrio, jo troškimų iš už sąlygų. Visgi, iš savo sąlygų įvairiai numanome apie galimą, menamą, besąlygišką Dievą. Šis žinojimas, pagrįstas nežinojimu, grindžia 6 neigiamus įsakymus, kaip nesielgti. Privalome gerbti mūsų pačių sąlygų įgimtą ir išpildytiną dieviškumą. Taipogi privalome mylėti save, savo draugus, savo artimus.




Dievą suvesti

Kokiu būdu šie visi reiškiniai yra tas pats Dievas?

Yra dar trys būdai, kuriais įsivaizduoju Dievą. Jais išgyvenu Dievo sąlygas, jo prielaidas.

Kiekviena iš šitų sąlygų Dievui yra tuo pačiu sąlyga man, tad kiekviena iš jų vienija Dievo buvimą ir nebuvimą. Gyvenime, nusistatydami, vykdydami, permąstydami, išgyvename ir suvienijame šias tris vienybes. Nusistatau tarsi būčiau vienų vienas; vykdau, kaip bendras žmogus; ir permąstau sąmoningumu, kuriuo bendruomenėje įsijaučiu ir atsitokėju.

Šis prielaidų trejybės ratas yra toks pats Dievui kaip ir bet kokiam Dievo vaikui, dievaičiui. Esu žmogus nepilnai suvokiantis, jog esu Dievas. Tokiu būdu išreiškiu, kad Dievas nebūtinas!

Betgi šis mokymosi ratas, kuriuo nusistatau, vykdau ir permąstau, leidžia man ištisai bręsti, ištisai pereinant nuo to, kaip elgiuos, į tai, kaip derėtų elgtis, kuo apsiima dorovė. Nusistatau, bet ar vykdau? Vykdau, bet ar permąstau? Permąstau, bet ar nusistatau? Šie klausimai atspindi mano nepriklausomybę nuo Dievo tačiau kartu atskleidžia mano pažeidžiamumą visakam, kas tik už mokymosi rato ir galėtų jį nuteikinėti. Jei remiuosi savo mokymosi rato vaisingumu, jei įstengiu vis arčiau prieiti gyvenimo kraštutinumų, gyventi vis gyviau, jautriau ir atliepiamiau, tai mano gyvenimas liudija mane globojantį Dievą. Mano gyvenime, Dievas bręsta. Jisai virsta nebe šaltu, savarankišku Dievu, o šiltu, mylinčiu Dievu. Būtent tokių bičiulysčių vaisingumas išreiškia Dievo būtinumą, jo tikrumą, jo buvimą ten, kur jo nėra.



Apžvelgiau Dievo šokį sustatydamas 24 būdus, kaip įsivaizduoju Dievą. Iš tiesų, jei Dievas norėtų, kad viską žinočiau, tai kokiu pavidalu toks žinojimas būtų man prieinamas? Suprantama, kad jisai atitiktų mano pačios vaizduotės ribas. Tad, gyvenimiškai, tiek kiek yra Dievas, ir yra nežiaurus, šio mano tyrimo teikiamos žinios yra tikros. O nepaisant koks Dievas iš tikrųjų būtų, šis tyrimas nusako ir nubrėžia mano Dievą, glūdintį mano vaizduotėje.


Dievo Trejybė

Dievo trejybė

Tėvo sandara. Įsivaizduokime patį paprasčiausią Dievą. Jisai vienų vienas, pirm visa ko, tad pirm logikos, laiko, pasaulio, mąstymo, būties, prasmės ir meilės. Toksai Dievas galėtų tvirtinti, "Esu Dievas", tačiau jisai dar kol kas neprakalbo, ir jam "būti" ir "nebūti" tereiškia tą patį, juk jam tai tėra niekuo neišsiskiriantys žodžiai.

Kokia Dievo veikla? Žmogaus veikla išvirkštinė.

Dievą išjudina klausimai - Dievo trejybė

Iš šitų klausimų, paprasčiausias ir pirmiausias yra, ar Dievas būtinas? Iš šito klausimo turėtų išplaukti ir kiti klausimai.

Ar Dievas būtinas?

Dievas pasitraukia, neigia save

Dievas tokiu būdu atveria savo buvimui nepalankiausias sąlygas, kurias galime prilyginti mūsų pasauliui ir netgi laikyti mūsų gyvenimais. Netgi juose Dievas būtinai turėtų iškilti, kaip tikiu ir atsirado Jėzaus atveju, nors Dievo tyrimui Dievas galėtų iškilti ir, iš tiesų, turėtų iškilti kiekvienu iš mūsų. Tad kiekvieno iš mūsų šerdyje yra Dievulis, Dievo lašas, Dievo dužena, Dievo vaikas. Užtat yra besąlygiškas, suvokiantis Dievas ir kartu yra sąlygose susivokiantis Dievas, išsiaiškinantis, kad jis patsai yra Dievas. Bet kaip jie žino, kad jie yra tas pats Dievas? Jie sutampa nes jie suvokia tą patį dalyką, tą patį bendrai suvoktą Dievą. Pastarąjį Dievą galime įsivaizduoti kaip lęšį, kuriuo atsirandantis Dievulis prilygsta pirmapradžiui Dievui. Ši lygybė glūdi Dievulio pasakiškame vaikiškume, kuriuo jisai reikalauja, kad Dievas būtų geras, ir šitą savo primygtinumu išsireikalauja. Dvasia yra Dievo bendrumas, tad savaime Dvasia yra ir tas pats Dievas kaip Tėvas ir Sūnus. Dvasia yra jų suvedimas ir Tėvo bei Sūnaus priešingybės išlyginimas. Tokiu būdu išskiriame suvokiantį Dievą, susivokiantį Dievą ir suvoktą Dievą. Šis išskyrimas mažiau apibūdina patį Dievą ir labiau apibūdina priėjimus, kuriais mūsų vaizduotė apčiuopia Dievą. Tokiu būdu išdėstoma šventoji Trejybė - Tėvas, Sūnus ir Dvasia - nesivadovaujant tikėjimu ir netaikant jokios paslapties.

Suvokti, tai reiškia išskirti. Taip kad įsivaizduojame išskiriantį Dievą, Dievą imantį išskirti, ir jųjų išskirtą Dievą. Tad pripažįstame tris skirtingus požiūrius į tą patį Dievą.

Tokiu būdu Dievą įsivaizduojame trimis įvardžiais: pirmuoju asmeniu "Aš", antruoju asmeniu "Tu" ir trečiuoju asmeniu "Tai". Įsivaizduojame, suvokiantį Dievą išgyvenantį, "Aš esu Dievas." Įsivaizduojame Dievulį liudijantį, "Tu esi Dievas." Ir įsivaizduojame Dievą-kaip-lęšį teigiantį, iš šalies, "Tai yra Dievas".

Tėvo požiūriu: Dievas yra jo buvimas: kas yra: esu kas esu: esantysis (Dasein)(Jahve). Dievo pasitraukimas ir iškilimas yra tarsi veidrodžio atspindžiai:

Tėvas: Aš, Sūnus: Tu, Dvasia: Kitas

Dievas liudija apie asmenis

Asmuo - bendrąja prasme

Grynas Asmuo

Dievo asmenys

Asmenys: Aš, Tu, Kitas

Dievas ir asmuo.

Dievas reiškiasi asmenimis

Dievo ir asmens santykio įvairovę išsako jų požiūrių santykiai. Dievo raiškos išsako santykius tarp Dievo ir asmens požiūrių. Dievo raiškas galima rūšiuoti pagal tai, kaip sieja Dievą ir asmenį. Jų santykių esmė išsakomas požiūriais. Vienur tas santykis šiltas, kitur šaltas. Tad galima panagrinėti, kaip požiūriais išsakomas šaltis ir šiluma.

Asmenys ir gyvenimo lygtis

Asmenų apibrėžimas: Ne-Dievas tai Dievo sugaudimas, kaip varpo. Arba tai apibrėžti kaip "ne Dievas" tada tai durys į Dievą. (pavyzdžiui, Velnias pagrįstas Dievu).

Tai trijų asmenų apibrėžimas.

X=0 -> Aš=1 -> Tu:Tu=2 -> Tu:Kitas:Tu=3 -> Kitas=X=0

DDD1 Suvokiantis

Pavyzdžiai

DDD2 Susivokiantis

Pavyzdžiai

DDD3 Jų bendrai suvoktas

Pavyzdžiai


Dievo Trejybė išreiškia būtent Dievo Tėvo požiūrį. Jo požiūriu, trys asmenys yra visiškai nepriklausomi. Tuo tarpu Dievo Sūnaus požiūrį išsako aštuongubas kelias ir Dievo Dvasios požiūrį išsako dešimt Dievo įsakymų.

Bendrystė

Asmenys

Suvokimas

Suvokimas skiria pažymėtą ir nepažymėtą priešingybę.

SuvokiantisSusivokiantisSuvoktas
BrandinantisBręstantisBranda
Dievo valiagera valiaišmintis

Dievo Tėvo kampu išryškėja jo klausimas ir jo išėjimas už savęs į save. Iškyla sąvokos:

Dievas veiksniu +1 pasitraukia įsijungdamas visuminiu požiūriu. Jo veikla atsispindi sandara viskame kaip veidrodyje. Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią) - Tėvas, tai požiūrio atsisakymas, o Sūnus, tai jo priėmimas - o jiedu mato tą patį. Tad Dievo požiūris yra nuovokus.

Dievą išjudinantis klausimas: Ar Dievas būtinas?

Dievo tyrimas

Dievas yra, tad yra

Dievo nėra, visgi jisai yra

Dvejybė, trejybė, veiksmas +1

Dievo trejybė ir asmens vienumas

Dievo įsisąmonijimas (ir jo sąmoningumas): Tėvas, Sūnus, Dvasia

Dievo trejybė išsako, koks Dievas yra sau, koks jisai įsisąmonijimas.

Dievo požiūriu išsiskiria suvokimo kampai, o tyrimo požiūriu išsiskiria trejybės požiūriai.

Dievui Tėvui rūpi, kad vyktų bešališkas tyrimas, užtat jis visaip pasitraukia. Dievui Sūnui rūpi, kad Dievas iškiltų ne vien jame, bet ir visuose, jų bendryste. Dievui Dvasiai rūpi tai suderinti dviprasmybe, tiesa, amžinu gyvenimu.

Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią):

Tad Dievo požiūris yra nuovokus.

Dievo sandara yra viskas. Dievo veikla atsispindi viskame kaip veidrodyje. Jo veiklą atspindi visko padalinimai, save apibrėžiančios sandaros. Jis veiksniu +1 savo visuminiu požiūriu kaskart įsijungia ir perkuria viską.

Suvokimu Dievas pasitraukimu ir iškilimu išeina už savęs, atskiria save nuo savęs, suvokiantį nuo susivokiančio. Jisai netapatus sau. Jisai iškyla būtent mumis, trejybe.

Išsiskiria Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus požiūriai:

Skirtinguose gyvenimo lygties lygmenyse:

Būtent ką Dievas suvokia?

Bendrai suvokta Dvasia: nebūtinumo būtinumas

Buvimas yra pažymėtos ir nepažymėtos priešingybių pagrindas.

Dievo būtinumo įrodymas

Nežinantis Dievas. Nežinojimas.

Nežinomybė, neapibrėžtas

Žinojimas, sąmoningumas visada išbraukia gerumą (juk darai iš anksto žinodamas, kas gera), bet visada išplėčia nežinomumą, gerumo lauką, tad nereikia dėl to nusiminti. Dorybės irgi gerumą verčia nežinomu, nesąmoningu.


Aštuonerybė

Aštuonerybė išsako Dievo raiškas manyje, viename asmenyje.

Apyrašas

Sūnaus požiūriu: Dievas yra išplėtimas požiūriu, jo riba tarp buvimo ir nebuvimo. Tėvas ir Sūnus yra išplečiami požiūriais:

Aštuonerybės tikslas: Išsako Sūnaus atkartojimą Tėvo išėjimo už savęs

Sūnaus akimis Dievas

Tėvo ir Sūnaus skirtumai

Ryšys tarp pažymėtos ir nepažymėtos priešingybės

Sūnaus ir Tėvo santykis

Sūnus ir Tėvas sutampa požiūriais

Dievo ir žmogaus santykis

Dievo ir žmogaus požiūrių santykis

Sandara

Gyvenimo lygtis

Dievas ir gerumas

Aštuonerybės sudėtis

Aštuongubas kelias aštuoneriopai išsako Dievas yra X.

išsako skirtumą tarp žinojimo ir nežinojimo Kiparskio gradacija agentas->vietovė. Tėve mūsų: rūpėjimas->artimumas. Įvardijimas: paklusimas->žavesys. Laisvė: įsisavinti (tikėti), tada galime žinoti. Asmens galimybę išsako jį supančios, rėminančios, sustatančios raiškos, o reiškiasi būtent Dievo raiškos trūkumas, tai nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimai, ketverybės atvaizdai.

Pastarieji, tai įskaito tris tvarkas:

Ši sandara išsako brandą. O Tėvo klausimai ir Sūnaus atsakymai susiveda į vieningą asmenį. Yra vienumas asmenyje. Tad yra asmenų galimybė apskritai.

Blogojo ir gerojo vaiko sparnai išreiškia šešis pokalbius, pertvarkymus, vienumo raiškas:

Maldų rūšys

Gėrio kryptys

Kaip suprasti

Padalinimų langai. Poriniai padalinimai yra sąmonės langai, o neporiniai padalinimai yra pasąmonės. Poriniai padalinimai atviri, aprėptis yra už mūsų, pro mus žiūrima, o neporiniai padalinimai yra sandari, taip kad už jų nieko nėra, aprėptis yra iš vidaus. Tai skirtumas tarp Dievo (porinio - nulybės) ir gerumo (neporino - laisvumas (-1) - vienybė), tarp nulybės ir vienybės. Įdomu, kad aštuongubiame kelyje priešingai, pirmiausia neigiami vienybės atvaizdai, paskui neigiami nulybės atvaizdai.

Padalinimų ratas

Aštuongubo kelio sandara

Gerasis vaikas ir blogasis vaikas

Gerasis vaikas (sąmonės nežinojimas) ir blogasis vaikas (pasąmonės žinojimas)

Lėtasis protas ir ūmusis protas

Sąmonės nežinojimo išreiškimas pasąmonė žinojimu, dangaus karalyste

Gerasis vaikas (Dievo nebūtinumas) ar blogasis vaikas (Dievo būtinumas)

Gerojo vaiko požiūriu, Dievo nebūtinumas, atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:

Blogasis vaikas (Tėvas neigia Dievą), Gerasis vaikas (Sūnus teigia Dievą), tarp jų yra tarpas

Nesutarimas su Dievu

Sūnaus renkamas "Gerojo vaiko" požiūris pagrįstas Tėvo požiūriu, jį išplečia: Dievas yra, užtat yra. Sūnaus akimis:

Tai vadinu "geruoju vaiku" nes Sūnus iš pat pradžių pripažįsta Dievą ir galiausiai, iškentęs Dievo žiaurumus, savo supratingumu pats prilygsta Dievui.

Tėvo renkamas "Blogojo vaiko" požiūris pagrįstas Sūnaus požiūriu: Dievas nebūtinas, visgi Dievas būtinas. Tėvo akimis:

Tai vadinu "bloguoju vaiku" nes Sūnus iš pat pradžių elgiasi tarsi jisai būtų Dievas, tačiau susidaro su savo ribotumu ir galiausiai turi remtis į Dievą už savęs.

Dievo Sūnaus kampu išryškėja šis skirtumas tarp dviejų požiūrių, amžinai gyvenančio, nenuklystančio Gerojo vaiko ir šiaip gyvenančio, nuklystančio Blogojo vaiko.

Taip Sūnus įsivaizduoja Tėvo požiūrį, jį išplečia ir įsisavina, jam kaip Dievas prilygsta.

O Tėvas savo atžvilgiu įsivaizduoja Sūnaus požiūrį, Nuklydėlio požiūrį:

Tokiu būdu Tėvas išpildo ir įprasmina Sūnaus požiūrį. Sūnaus puoselėjamas Tėvo požiūris ir Tėvo puoselėjamas Sūnaus požiūris vienas kitą išverčia ir papildo, sutampa Dvasia, taip kad jie supranta ir myli vienas kitą, vienas kitam atleidžia, savo požiūriais yra viena.

Gerasis vaikas (Dievo šaltumo pripažinimas) ir blogasis vaikas (gerumo šilumos pripažinimas)

Gerasis vaikas (malonė) ir blogasis vaikas (teisingumas)

Gerasis vaikas:

Gerasis vaikas: Apie Dievą, kaip jisai bręsta.

Blogasis vaikas: Apie mane, kaip aš bręstu, kas galima.

Blogojo vaiko ir gerojo vaiko eiliškumas - Dievo raiškos ir išsiaiškinimai

Kristaus supratimas

Klausausi Dievo: jautrumas Dievui

Turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu


Blogasis vaikas: Kierkegoro pakopos:


DAD1 Viską žinantis

Viską žinantis, aprėpiantis.

Dievas, pas kurį savanoriškai einu, kaip mylintį tėvą


Bendrai: Dievas-Asmuo-Dievas: Žinojimas (Asmuo) Mūsų požiūris atskiriantis ir derinantis esantį Dievą ir iškylantį Dievą.

Dievas, išeinantis už savęs į save, į Mane

Dievo veidrodis

Viskas yra NeDievas

Dievas viską aprėpia

Dievas, visapusiškai atsidavęs

Dievo požiūris

Viskas yra visų sandarų išeities taškas.

Tiesos dvasia

Yra vienas Dievas.

Sąmoningumas

Visko žinojimas

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Visaregis

Žinojimo rūmai


DAD2 Dievas, su kuriuo bendradarbiauju

Pavyzdžiai

Prileisti geranorišką bendradarbiavimą

Suppose that God will make things doable As a high school student I came to think that physics at the quantum level simply fades the way, and so is not a foundation for knowledge of life. So I concluded that if I am to know everything, God must make that possible. The truth must be at hand, easy for me to find, as if I was to search for a lost key at the foot of a lamp post, where the light happens to be best.1103

Believing in believing Allowing for self and others. Listen to others and God, appreciate what they care about as given by their choices, words and actions. Take that to heart.37

Existential conversation with God How should I apply myself? Conversing with: God I think of an "existential conversation" with God as one where I don't presume to hear directly from God, but rather, link up my existential situation with God's existential situation, and walk through conclusions based on that.548

What would be fair Conversing with: God As a six-year-old child, I engaged God in an existential conversation. I wished to apply myself to know everything, partly for its own sake, and partly to make good use of that knowledge. I was concerned that to seek such knowledge I would need to think freely, which could be very dangerous and lead me astray. I thus offered that, if he let me think freely, even think that God doesn't exist, then on my part, I would always believe in him. 609

What would be reasonable As a child, I had made an offer to God, which seemed reasonable, and I felt God's presence, and I wondered if I should have a sign to confirm this understanding. But then I thought it would be wrong to ask for a sign, to look for a sign, to demand a sign, as I might invent a sign, or depend on a sign, and be lead astray. So I told God that my sign would be that I have no sign, and that if he ever meant otherwise, he would give me a sign.1223


Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas nulybės atvaizdo, Dievo savybės, kad jisai tiesus, betarpiškas. Užtat yra tai, kas išreikšta, kas reiškia, yra įvardijimo kalba, kuria išsakome širdies ir pasaulio tiesas, yra geros valios pratimai, sąlyginis betarpiškumo, širdingumo atstatymas. Dievas nesireiškia, užtat yra tuo pasirinkimu tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse.

Pakankamas Dievas

Dievo raiška, su kuria bendraujame

Dievas, su kuriuo galime bendradarbiauti

Dialoginis mąstymas

Bendravimas su Dievu - laisvai mąstyti - prašiau to

Savasties santykiai su Dievu (asmenimis - sandaromis)

Dievas, kurį meldžiame septyneriopai.

Dievo santykis su savimi

Kas ir koks yra Dievas? - kodėl asmuo - apibrėžimas

Dievas iškyla už santvarkos (kad jis yra) ir taip pat santvarkoje (kad jo nėra):

Pasiklydęs Dievas - gerumas

Dievas asmenyje ir už jo

Troškimai ir netroškimai

Pirminės sandaros

Tavimi

Laipsnynas


DAD3 Dievas, savo nemalone išryškinantis mano dorovę

Pavyzdžiai

Dievas, išbandantis mane

Gera sėkla manyje


Dievas, tikrovėje žmogui parodantis nemalonę.

Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas nulybės atvaizdo, Dievo savybės, kad jisai pastovus. Užtat yra tai, kas nepastovu, kas kuriama, kas įvyksta, yra pasakojimo kalba, kuria atstatome sąlyginį pastovumą, užtat išreiškiame turinį. Dievas nesireiškia, užtat yra tuo išbandymu.

Dievas, žmogų išbandantis, kaip jisai pasielgs Dievo nepamalonintas, kaip kad Senajame Testamente (Kainas, Esavas, Juozapas, Jobas), kaip kad su Jėzumi.

Dievo nemalonė, kaip ženklas šviesuoliams, kuriuo vienas kitą atpažįsta.

Dievas, "palaiminantis" palaiminimais.

Antrinės sandaros

Amžinas gyvenimas.


AA3 Gyvenantis mumis visais

Pavyzdžiai

Dangaus karalystė

Mūsų pasaulyje paliudytas


Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas nulybės atvaizdo, Dievo savybės, kad jisai prasmingas. Užtat yra tai, kas aprėpia, yra santvarka, pirminės sandaros, tad yra sąlyginė prasmė. Dievas nesireiškia, užtat yra ta santvarka.

Gyvenantis bendru žmogumi, tad Dievas juo iškyla, šviesuolių karaliumi, apie jį atskleidžia šviesuolių bendrystę.

Dievo ir mūsų bendras požiūris.

Pasiklydęs vaikas sutampantis su Dievu

Šviesuolių bendrystės esmė

Gyvenantis kitais

Gyvenantis bendru žmogumi

Dievo vienumas Kitu


AA1 Malonė.

Malonė. Šiluma, kurią jaučiame, kurią su laiku priskiriame Dievui.

Pavyzdžiai


Paskiri šilumos balsai, kuriuos priskiriame Dievui.

Požiūrio pagrindimo (sutapimo ir išplėtimo, palaikymo) galimybė - požiūrio išklausymas

Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog tai būtina sąvoka. Malonė yra tai, kas nėra būtina. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +0.


ADA1 Prasmingo išgyvenimo palaikytojas.

Mus mylinti meilė, kuria galime laisvai atsisakyti senos savasties ir priimti naują.

Pavyzdžiai:


Tai Dievo pasitraukimas - paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog neturi vidinės sandaros, užtat tai padalinimų pagrindas. Juk iškyla naujas požiūris, kaip kad veiksmu +1. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +1.

Dievas prisiima mūsų aplinkybes ir jas išplėčia

Dievas, atveriantis sąlygiškumą

Dievas, išgyvenantis mūsų aplinkybes

Dievas, atsisakantis savęs vardan manęs, atvėrimas man laisvės, bendrumas kartu atsisakant

Dievas, mylintis mus, kad galėtumėme bręsti

Mūsų išėjimas už savęs, naujo požiūrio priėmimas

Požiūrio priėmimas, išplėtimas savęs požiūriu

Atsiplėšimas požiūriu

Širdingas gyvenimas.

Išgyvena mūsų požiūrį, išlaiko mūsų savastį

Dorybių amžinybė


ADA2 Tobulas žmogus

Širdies tiesa gyvenantis tobulas žmogus, kuriuo bet kada galiu gyventi, nors akimirkai, ir nuo kurio pastoviai nuklystu pasaulio tiesa.

Pavyzdžiai:


Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog visaką priima. Tai pagrindimas atvaizdų, taip kad padalinimas veiksmu +2 tampa sietu, atskiriančiu Dievą pirm sieto ir gerumo po jo, kaip kad šešerybę išplečiant aštuongubu keliu. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +2.

Gyvenantis širdies tiesa, ne pasaulio tiesa

Ar aš esu Dievas? Ar juo galiu būti? Mano ieškojimai, mano santykiai su juo.

Ko aš menkesnis už Jėzų?

Savo nuklydimo pripažinimas


ADA3 Dievas, mane pamokantis

Pavyzdžiai:

Man, nepakankamam žmogui, nesavanoriškai reikalingas Dievas

Kiti

Išgelbstintis Dievas

Globojantis Dievas

Pakankamas Dievas

Šventojo Rašto mįsles, kurias išsprendžiau. Bendras žinojimas, bendras ryšys, įmynus mįslę.

Septynerybė


Ko Dievas mane pamoko

Dievas išplėčiantis mano požiūrį, mano nežinojimą išplėčiantis žinojimu. Dievas, mylintis mane labiau, nė aš pats save myliu, kuris net už mane rimčiau rūpinasi mano rūpesčiais, tikrais ir prisigalvotais, juos įprasmina, globoja mane papildomu požiūriu, kurį galiu priimti, taip kad galiu pakilti virš savęs, naujai suvokti save, galiu valingai susitelkti darbui, būti jo bendradarbiu. Dievo požiūris kurį galiu priimti ir tokiu būdu praplėsti savo.

Tai Dievo pasitraukimas - Tai paneigimas vienybės atvaizdo, visko savybės, jog neturi išorinės aplinkos. Išorinė aplinka, tai aplinkybės, kuriomis Dievas mus įsivaizduoja, taip kad veiksmu +3 jisai mūsų sąmoningumas, kaip kad pasiklydęs vaikas sąmoningas, atsiplėšęs nuo savo aplinkybių, jose gyvenantis bendru žmogumi. Dievas nesireiškia, užtat yra veiksmu +3.

Dievas, mus mylintis, tad mums suteikęs laisvę

Dievas, kurio pagalbos meldžiamės, kuris mus globoja

Dievas, ieškantis pasiklydusio vaiko.


Dešimt Dievo Įsakymų

Teigiami įsakymai

Neigiami įsakymai

Dešimt Dievo įsakymų išsako Dievo raiškas mumyse, asmenyse.

Dešimt Dievo įsakymų išsako Dievo Dvasios požiūrį, kad Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus gali sutapti (susitikti) Tavimi (troškimais) ir gali būti atskirti Kitu (netroškimais).

Dievo šokis bendrais bruožais remiasi gyvenimo lygties lygmenimis: Dievu, viskuo (aštuonerybė), troškimais (teigiami įsakymai) ir meile (treybės ratas). Teigiami įsakymai remiasi troškimais, užtat neigiami įsakymai išsiskiria nes atveria tarpus tarp troškimų. Neigiami įsakymai praplečia gyvenimo lygtį, taip kad gali būti negyvenimas, nuodėmė, mirtis ir taip toliau. Neigiamais įsakymais - jų dviprasmybe - Dievas Tėvas mums suteikia laisvę.

Dvasios požiūriu: Dievas yra jo papildinys būkle, jo nebuvimas. Tėvas ir Sūnus yra išplečiami būklėmis:

Dešimt Dievo įsakymų yra:

Liudytojo (Dvasios, prielaidų) nebūtinumas

Mylėti Dievą ir mylėti artimą

Teigiami ir neigiami įsakymai

Dievo būklė

Dvasia išlygina Tėvo ir Sūnaus būkles.

Žmogaus būklė

Būklių sutapimas

Dvasia mato iš šalies

Dvasiai: Dievas yra Kitas

Dievo eiga

Sutapimai ir atitrūkimai

Sūnaus būklė - atitrūkimas

Teigiami ir neigiami įsakymai - nuoseklumas

Mylėti Dievą

Santvarkoje ir už santvarkos

Nulybės atvaizdai

Teigiami įsakymai

Recognizing a structure's purpose *** Which structures are distinct? Conversing with: purpose A very powerful technique is to consider the purpose of a structure. Over several years I had collected a dozen or more examples of structural frameworks consisting of seven or eight perspectives, depending on how you looked at them. I had tried to conceive of them as a single structure, yet that seemed less and less tenable. Finally, I made a list of what seemed to be the purpose of each structure. I noticed four purposes:

(Looking back, it's interesting that I ordered the four differently than I would now. I thought of them as four representations of the eightsome, four holes for generating slack, matching the representations of the nullsome.) And having grouped them so, I could see that I could think of them from God's point of view as wishes (for nothing - God is self-sufficient; for something - God is certain; for anything - God is calm; for everything - God is loving) and our own point of view as not-wishes.

Ryšys su Dievu (teigiamais įsakymais) - kaip įsivaizduojame - psalmėse

Twelve Topologies in the Psalms. I wanted to better understand twelve topologies, which I think of as the vocabulary of the imagination. In the first 40 psalms, I copied out the instances where God is imagined, then grouped them according to the mental image used, and came up with twelve groups, which I then matched with the twelve topologies.1533

Išmąstyti proto ribų apibrėžtą Dievo požiūrį. And consider the "ten commandments". Note that these six "rooms" correspond to the six divisions of everything as generated by God taking up the counterquestions. The zeroth division corresponds to What do I truly want? and obeying God, and the seventh division corresponds to Am I doing anything about this? and caring=believing, living as a person-in-general, thus relating (Obeying) God the Father and (Believing) Jesus. Consider how the other secondary structures likewise arise in the house of knowledge from God's taking up the primary structures.34

Primary and Secondary Structures. I came to realize that the six secondary structures (divisions, representations, topologies, argumentation, verbalization, narration) were given by pairs of levels of the foursome that injected God into primary structures.170

Expressing the essence as a relation of concepts. *** What are the elements of an experience? Conversing with: concepts I formulated the seven counterquestions as perspectives placed in situations. I recognized the qualities of signs as pairs of levels from the foursome. Similarly, I recognized that I could express the secondary structures as injections of God of one level into a primary structure of another level. In studying verbalization, I realized that the deep issue of a good will exercise could be considered as built up from two concepts which are put together differently by the truth of the heart and the truth of the world.682

Considering the structure of a null structure. In considering representations of the foursome, I noticed the role of "null perspectives" as reference points for the other perspectives. Later, in analyzing the primary structures, and considering how God is injected in them, I noticed that I could think of these structures each defined by "null structures" having their own increasingly complex structure. I think I was much inspired by the idea in modern algebra of a "kernel" to a group homomorphism, a structure which is mapped to the identity action.1702

Pregnant structure. A structure may be able to say more than I know it to say, especially along with other structures. When I realized that I could think of the secondary structures could be expressed as God of one level of the foursome injected into a primary structure from another level, I noticed in particular in 2003 what happened to the seventh perspective of the primary structures. They showed an interesting variety of behavior, which I thought of as six expressions of the will, six representations of anything:

Aprėpti, pagauti visumą. Laying out thoughts. Conversing with: thoughts In studying a question, I may collect a full variety of examples, group them and then lay out the groups as index cards on a table, and shuffle them around, looking for different dimensions that they may represent of particular aspects. In this way, I noted 12 ways that I connect with God, but other structures as well, such as the utility of an Irdakiss standard for import/export of data between tools for organizing thoughts. As I do this, a particular structure may come to mind, such as the 12 topologies, and so I will try to flesh it out.627

4 malonės raiškos ir 6 teisingumo raiškos

4 ir 6

Ženklas:

Mylėti visus

4) Dievas asmeniškai kiekvieną pasiekia.

Neneik Dievo meilės visiems. Gerbk meilės galimybę. Neneik jautrumo:

Tarpas

6=(4 2)

6=4+2

8=4x2

Pirmumas teigiamiems įsakymams ar neigiamiems įsakymams? Širdies ir pasaulio tiesos

Keturios pakopos Dievo išėjimo už savęs

Aukštesnis lygmuo apibrėžia žemesnį lygmenį. Aukštesnis lygmuo labiau įsitvirtinęs sandaroje, santvarkoje. Tad 6 apibrėžimais išeinama į Dievą už sandaros, grįžtama į jį, išsakomas jo tarpas, ką Kitas išgyvena.

Kita pusė išdėsto viską, kas išplaukia iš Asmens, iš išbaigto pašnekovo, tad iš visapusiškos kalbos. Kita pusė žinojimo rūmų besąlygiškai išreiškia Dievo ir asmens dviprasmybę, jos sąlygas. Išsakomas klausytojas (asmuo), kuriam pašnekovas (būtent Dievas) atsiskleidžia. Iš pradžių, tai neišsakytas klausytojas (kada Dievas atsiskleidžia - D), o paskui, tai išsakytas klausytojas, asmuo (kada Dievas atsiskleidžia asmeniui - DA). Ir tas klausytojas yra išbaigtas atskirai (asmuo - A - kurį šnekiname). Ir tas klausytojas yra savistovis, be mūsų, dviprasmybe kasdienybėje, bet kokioje apimtyje - AAA vietinės reikšmės trejybe.

Asmuo yra širdyje - tai galimas Dievas, į kurį už savęs išėjo Dievas. Dievas ir Asmuo eina vienas link kito. Tad gaunasi jų santykiai. Dievas yra teisingas, dviprasmiškas ar maloningas.

Šventosios Dvasios sandaromis:

Asmenų galimybę išsako įstatymas, tiek Sūnaus teigiamas, tiek Tėvo neigiamas. Įstatymo pagrindas, tai aštuongubo kelio atsiskleidimas, Dievui išeinant už savęs, taip kad atsiveria tiek pirminės sandaros, tiek antrinės sandaros. Juos bene sieja trejybė. Iškyla vieningi asmenys, šviesuolių bendrystė, jos akimirka.

Jeigu gyvensime pomirtinį gyvenimą, tai juk gyvensime ne paskirai, kaip dabar, bet visi visais, Dievas mumis ir mes Dievu.

Tikrovės kūrimas smulkmenomis.

Maldos veiklos logika teigiamai vienas kitą veikiame. Yra ir atitinkamai neigiama veikla - nuoskaudų logika - kai mus skaudina, mus susipaudžia, mes su laiku turime atsitiesti - tačiau turime laisvę "kaip" tatai padarysime, ar dirbsime "naudingą darbą" ar tai bus griaunamoji veikla. Tai yra karmos dėsniai. O Kristaus nukryžiavimas, tai jo pakėlimas visų mūsų kančių, jų susivedimas į jį ir jo neturėjimas kam pervesti.

Kada pasitraukiam, Dievas įvairiausiai iškyla. Mūsų širdis yra tai, kas mumyse giliausia. Ar jinai pasitraukia, ar jinai nepasitraukia? Ar jinai gera širdis (už mūsų, giliau nei mes), ar jinai pikta širdis (užstojanti kelią). Tad širdis yra šaltinis to, kas iš mūsų išplaukia.

Padalinimai - už santvarkos jie tiesiog nustato požiūrių galimybes. Tačiau santvarkoje jie išsako prieštaravimą, kurį pergyvename, santvarkoje gyvenantys. Prieštaravime nereikalinga laisvė, ir jos nėra padalinimuose. O tas prieštaravimas išnyksta kada nusakomas Dievo tarpsnis, jam išeinant už savęs. Įsakyme nebėra prieštaravimo, užtat yra laisvė, kurią duoda dviprasmybė teigiamų ir neigiamų įsakymų. Dievas nebūtinas nes yra tobulas žmogus, bet Dievas tampa būtinas nes palaikomas ir netobulas žmogus, tai vyksta vienumu, atjauta, asmens trejybe, o tam raktas yra meilė. Tobulas žmogus kuris laikosi įsakymo yra išplečiamas netobulu žmogumi, kuris įsakymo nesilaiko, o vis dėl to mylimas.


Nesusivedimai, Viena, Laipsnynas, Išgyvenimai, Neigiamybė, Sąžinė

Įsakymai

Teigiami ir neigiami įsakymai

Teigiami įsakymai

Neigiami įsakymi

Kai esam tobuli tada nebelieka tarpo, nebėra gerumo ar blogumo. Tad tobulumas yra gerumo pasitraukimas, Dievo pasitraukimas. Tobulumas yra gerumo sandaros atvaizdų vieningumas.

Teigiami įsakymai yra gyvybės medis, o neigiami įsakymai yra gėrio ir blogio pažinimo medis.

Dievas yra mūsų papildinys, ir tai suvokus, jog mes ne Dievas, galim save suprasti kaip jo veidrodį, tuomet galim jį įžvelgti savyje, kaip savo aplinkybių atspindį, Dievą (Dievo požiūrį, Dievą sąlygose) mus išgyvenantį, taip kad esame jų viduryje, tarp Dievo gelmėse ir Dievo už mūsų. Tuomet nyksta tarpas tarp jų. O tam tarpui išnykus esame viena su Dievu.

Gera širdis yra Dievas mūsų gelmėse, besisiejantis su Dievu už mūsų. O gera valia yra mūsų pastangos atverti tarpą tarp jų, leisti Dievui būti tiek mumyse, tiek už mūsų, taip kad esame jam priemonė

Laisvė kyla iš daugiaprasmiškumo. Būtent juo galime reiškinį įvairiai suprasti, galima suprasti įvariai ar tiesiog vienaip. Pasirinkimais būseną suprantame vienaip. Visko padalinimai, Dievo veikla dalinant viską, sudaro sąlygas būtent laisvei. Tai ir yra pirmoji antrinė sandara, tai daugiaprasmiškumas vienybėje. Kiekvienas padalinimas išplėtoja laisvę vis labiau. Daugiaprasmiškumas išryškina Dievą glūdinti mumyse, gerą širdį.

Palyginti isakymus su motherboard:

Kaip skiriaisi laipsnynas įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.

Poreikiai reiškiasi kaip netroškimas nieko, taip pat pasakojime, aštuongubiame kelyje Palaiminimai. Kaip tai siejasi? Ir kaip su kitais lygmenimis?

Nuodėmės neleidžia bręsti, mokytis iš išgyvenimų

Įsakymus sulyginau su poreikiais, lyginu ir su nesusivedimais:

Įsakymai liepia nenusidėti, nepaneigti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Nepaneigti pasirinkimo, jo laisvę. Įsakymai liepia nepaneigti laisvę. O laisvė paneigiama neigant pasirinkimą. Ar visi pasirinkimai įmanomi? Ar tą patį išgyvenimą galima įvairiai suprasti? Kokie yra išgyvenimų apribojimai? Įsakymai liepia įvairiuose laipsnyno lygmenyse nepaneigti mūsų vienumo. Tai nepaneigimas septinto požiūrio, kuriuo mes nesirūpiname savo poreikiais besirūpindami kitų poreikiais. Mylėk savo artimą kaip save patį. Gerbti kitą be savęs, gerbti jo laisvę.

Neatsisakyti vienybės su kitu žmogumi. Gerbti jį, gyvenant jo gyvenimą per jį, jo požiūriu, jo akimis - gerbti jo gyvybę, daiktus, nuotaką, taip pat savo troškimus jų atžvilgiu išgyventi tik per jį - geisti jam, ne sau.

Nemeluoti - leisti kitam prieiti, matyti, patikrinti mane.

Išmintis gal padeda susigaudyti, kada jausmai yra naudingi ir kada - ne.

Išmintis yra susijusi su mūsų įpročių puoselėjimu ir taikymu. Išmintingas žmogus žino, kad gyventi sąmoningai, valingai, kada gyventi nesąmoningai, įpročiais, pasąmone. Išmintingas žmogus tad puoselėja gerus įpročius.

Atsakymas, tai raktas į suvokimą, kas yra neigiamybė.

Apmąstyti pirmines ir antrines sandaras kaip teigiamus ir neigiamus įsakymus. Dievas sandaromis dalyvauja troškimais ir jų išgyvenimais. Tad nesusivedimai suvoktini antrinėmis sandaromis ir tada suvoksiu Dievo dalyvavimą juose, kuria prasme tai įsakymai. O juk mus varžo būtent aštuonių požiūrių sandaros, tai ir yra mūsų įsakymai, kuriuos galime suprasti tiek teigiamai (Dievo troškimais), tiek neigiamai (mūsų netroškimais, tad Dievo išgyvenimais). Išgyvenimus galime suprasti dviprasiškumais, miglotumais, kuriuos suvokiame nesusivedimais. Išryškinus nesusivedimus, pertvarkymus, suprastumėme kasdienius išgyvenimus, taip pat kalbas bei sandaras.

Aš manydavau, kad Dievas gali nesilaikyti savo įsakymų. Juk Dievui leista žudyti, o mums ne. Dievas gali prikelti iš numirusių, o mes negalime. Tačiau įsakymais esame viena. Tad kaip jisai jų laikosi? Ar kaip visa tai suprasti?

Atrinkti ir apmąstyti žmonių elgesį Holokauste Lietuvoje.

Leonas Taunys buvo voldemarininkas, dalyvavo 1934 m. puče, 1941 m. birželio pradžioje įkalbino komunistus palikti sklandymo mokyklos techniką (nes tuoj grįšite). Tačiau, kiek žinoma, jis nedalyvavo sukilime nė žydų žudyme, nacių okupaciją praleido ūkyje. O sovietams grįžus, liko Lietuvoje, buvo partizanų vadas.


Žr.taip pat: LoveGod, LoveYourNeighborAsYourself, LoveYourEnemy, Concerns, GoodUnderstanding, SharedUnderstanding, GodsWill, GoodWill

Dešimt Dievo įsakymų yra Dievo šokyje Dievo Dvasios kampą išdėstanti sandara.

Apibrėžti sandarą 4+6

Žmogus susidaro iš kūno (poreikiams), proto (abejonėms), širdies-jausmų (lūkesčiams) ir dvasios-valios (vertybėms). Dvasia reiškiasi kūnu; sandaros protu; atvaizdai širdimi; vieningumas valia. Teigiamais įsakymais jais visais mylime Dievą, netroškimais palaikome jo troškimus - kūnu amžiną gyvenimą, proto išmintį, širdimi gerą valią, valia Dievo valią. O neigiamais įsakymais draudžiame atskirti, atkirsti, atsieti, atplėšti juos:

Tuo tarpu Dievas gali suderinti visus lygmenis.

Palyginti su poreikiais: nežudyti - gyvybės, nevogti - saugumo, nesvetmoteriauti - bendravimo, nemeluoti - vertės, negeist daikto - laisvės, negeisti žmogaus - pilnavertiškumo.

Neversti rinktis Ne (nežudyti), Ne Taip (nevogti), Taip (nesvetmoteriauti), Ne Ne (nemeluoti), Rinktis, Nesirinkti

Palyginti su Jėzaus antitezėmis, dvejonėmis.

Asmuo, kūnas, turtas, tikslas:

Vieningas asmuo, nevieningas kūnas; vieningas asmuo, nevieninga širdis/turtas ir t.t.

The Ten Commandments are 4 positive commandments ("Love God") plus 6 negative commandments ("Love your neighbor as yourself"). The six negative commandments prohibit us from playing God, from manipulating others in to making choices:

Here the victim may be the perpetrator and his or her associates. The problem with manipulation is that I can never completely manipulate myself. I will always have some freedom left. So who am I to go to somebody as a fighter with whom they must fight? or as a lover with whom they must love? I manipulate them to be like me, but I always know (my conscience!) that I am free to leave, even though my manipulations insist that they stay on. So the evil is my insistence of their staying in the face of my knowledge that I can leave. "Love your neighbor as yourself": slack is the difference between myself and my neighbor. My neighbor is anybody close enough for me to give slack to in any way. When we manipulate others, we hurt ourselves by tuning out the true openings in life.


June 2, 2003

I am thinking more about the Ten Commandments, especially the six that are "Do not..."

I like the idea of there being different scopes in life, roughly: outlook, talk, work, life. And I think that the pairs of scopes are somehow relevant. But I need to figure that out better, what that means.

Here are some thoughts.

Generally, all six should somehow express "Love your neighbor as yourself".

The wrong comes somehow from collapsing the levels, perhaps:

Lie = care for talk without care for work Murder = care for outlook without care for life

Covet things = care for outlook without care for talk Steal = care for work without care for life

Covet people = care for outlook without care for work Commit adultery = care for talk without care for life

These are particular forms of dishonor for that which goes beyond outlook, talk, work.

It seems that, given two levels, we associate the broader level with our neighbor, the narrower with ourselves.


June 3, 2003

I'm pursuing my thoughts... Maybe there is a connection somewhere with the idea of values. I think in leaps, not always explained, but perhaps they might encourage your own leaps in thought. Andrius, http://www.ms.lt


I should ask, What is a command?

I looked over my notes from the Gospel of John, and noted the "command" of God, associated with "I am the true vine". I think this is the sixth in the unfolding of the "I am" statements, and I think associated with structure, with its completion.

So perhaps from God's perspective, command (or the law) and structure are the same.

I wrote in April about the Spirit in the System:

I think of structure as the walls that allow for a richer geometry by which the Spirit can variously relate with itself.

The Spirit creates Structure as part of going beyond itself.

But as part of going beyond itself, I think it also embeds Spirit that finds itself within Structure. And that Spirit - we, the bounded - must manifest itself by going beyond itself, and beyond the structure, appealing to that which we project to be beyond. In this way we overcome the Structure that we find ourselves within.

So what does it mean to have a command?

What does that command appeal to?

I will think about this. But a command appeals to an inner coherence that we exercise through our will, and is backed up by an outer coherence that compels us. So perhaps it is a structure for relating an inner coherence and an outer coherence.

It has a lot to do with obeying. And therefore also with believing, and caring, for these are alternative reasons for following the will of the one who commands. Whether we obey, or believe, or care has to do, I think, with our relationships with our inner coherence. If we take it up directly - then we obey, if we take it up through another, a good example - then we believe, and if we take it up as a possibility, an option - then we care.

But in each case it takes place through the inside. So it would be helpful to think about the relationship between inner perspectives: self-control, faith, caring - and outer perspectives: justice, loyalty, duty.

So I note this connection:

which I hadn't noticed before, but the first three are the inner perspectives, and come from the representation of the sixsome in terms of cognition, and the latter three are the reasons for following the will.

So that is a step forward: two pieces of the jigzaw puzzle that fit together.


Teigiami įsakymai

Teigiami įsakymai: Dievo patirtis - šaltis ir šiluma

Pakopos Dievo išėjimo už savęs

Tėvas grimzda į sąlygas

Dievo buvimas ir nebuvimas, iš šalies žiūrint.

Dievas nepilnai išėjęs už savęs

Dievo išėjimas už savęs yra jo meilė - jo būtinumo palaikymas - išsakytas pakopomis.

Meilė visiems

Požiūris sieja asmenį ir aplinkybes. Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio.

Aplinkybės išsako Dievo atvertą tarpą. Mums gyventi amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia. Tai tarpas tarp pasitraukiančio Dievo Tėvo ir iškylančio Dievo Sūnaus. Tas tarpas yra jų bendrai suvokta Dievo Dvasia.

Mylimas Dievas

Grynasis požiūris: nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas

Troškimai

Troškimai išsako tėvo ryšį su savimi. Tėvo ryšį su savimi (kurį jisai tveria išeidamas už savęs) išsako jo (išsipildę) troškimai (siejantis, tapatinantys trokštantį Dievą ir trokštamąjį gerumą) nieko, kažko, betko ir visko:

Visais atvejais, tai Dievas, kurį matau, bet tarsi iš šalies. Matau ne patį Dievą, o jo ženklą. Ženklu jį galiu įsivaizduoti, įžvelgti, juo Dievas gali mane paveikti, bet visgi su Dievu trūksta tarpusavio ryšio bendrauti, nes aš žiūriu į jį o ne kartu su juo. Trūksta įsipareigojimo iš mano pusės, kaip kad Sūnui bendraujant su juo kaip su Tavimi, aštuongubu keliu.

Dievas šyla mumis

Keturi troškimai

Seka "savarankiškas - užtikrintas - ramus - mylintis" veda į meilę (Dievą trokštantį visko). Tai seka iš nieko į viską. Tai platėjantys vienumo apimtys, ryšio apimtys. Šaltį ir šilumą nusako ryšio apimtis. Ko siauresnė apimtis, to šalčiau; ko šiltesnė apimtis, to šilčiau. Platesnė apimtis grindžia asmeniškesnį požiūrį.

Dievas išeina už savęs į save. O jisai šilčiausias, mylintis, kada trokšta visko. O viskas yra Dievo sandara. Tad Dievas išsipildo būtent pilnai išėjęs už savęs. Aišku, toks yra Dievo Dvasios požiūris, kur Dievas. Kiekvienoje nevienumo sandaroje Dievo išeities taškas (lokalizacija) kitaip priskiriamas, kitaip suprantamas.

Dievas išeina už savęs. Tai eiga nusakoma jo troškimais. Jisai:

Tai vienumo apimtys niekame, kažkame, betkame, visakame.

Keturi liudijimai sudaro semiotinį kvadratą:

Mylėti visų kūnu, protu, širdimi, dvasia - tai atliepimai į netroškimus.

Gyvenimo lygmenys

Suvokimas yra būtent gyvenimo suvokimas, tad tai Dievo ir gerumo atskyrimas, tai amžinas gyvenimas. Tai gyvenimo patvirtinimas (kaip sąlyginį) jo pagrindus atskiriant. Trys asmenys savaip dalyvauja amžinajame gyvenime: Dievo valia - Dievo trejybė, gerumo valia (gera valia) - aštuongubas kelias, gyvenimo valia (išmintimi) - Dešimt Dievo įsakymų. Tad gaunasi trejybės lentelė 3x3 įstatyta gyvenimo lygties lentelėje 4x4.

Priešingybės ir 4 Dievo raiškos:

Mes Dvasios veidrodžiu Dievo nepažymėtą nebuvimą sulyginame su pažymėtu buvimu.

Kuri priešingybė pažymėta?

Besąlygiškai šaltas:

Šaltas, bet šylantis:

Šiltas, santykinai, dalinėje sandaroje:

Besąlygiškai šiltas:


D1 Pirmapradis Dievas

D1 Dievas.


Už santvarkos. Šaltas.

Savarankiškas. Grynasis nulgubas požiūris.

Nulinis asmuo, be požiūrio

Asmenų šaltinis

Poreikiai, tenkinimai - Savarankiškas - Nieko netrokšta


D2 Dvasia

Pavyzdžiai

Kitas, kurį galime mylėti

Dievo galimybė

Veikia per pasąmonę, kas joje susikaupia


Dievas yra strimagalvis.

Užtat jisai pasitraukia ir naujai iškyla. Šia strimagalviška veikla iškyla, išsiskiria suvokimas, nestrimagalviškumas, kuria atskiriami.

Jo santykis su pasauliu, tai požiūris į kažką: abejonės.

Grynasis viengubas požiūris.

Širdies tiesa reiškiasi savo vidiniu nuoseklumu, o pasaulio tiesa atsiremia į pavyzdžius pasaulyje. Tad skiriasi kaip eiga ir daiktas. Skirtumas tarp jų yra kažkas, tai nuoroda į tai, į ką sutelktas jų dėmesys.

Išėjimas už savęs į save, į požiūrį.

Dvasia yra už sandaros, už savęs.

Dievo išsitenkimas sandaroje - tapatumas sau

Neapibrėžtumas - Tapatumas sau

Pasikartojanti veikla - Tapatumas sau

Nulybės atvaizdai - tapatumas sau

Neišskirtinumas - tapatumas sau

Teisybė - tapatumas sau

Tiesa

Tiesioginis

Įžvalga (teorija, logosas, žodis). Išryškėjimas, jog Dievas būtinas.

Vaizdavimas nebuvimu

Šilumos galimybė

Dievas, suvedantis pradžią ir pabaigą

Dievo suvokimas.

Tapatumo sau (matematinės ekvivalencijos) rūšys: kintamųjų rūšys, ženklų savybių lygmenų poros

Išėjimas už tapatumo sau

Dievas pirm neigimo, pirm santvarkos

Palyginti su tiesa, žinojimu, prietarais, mokslu, išmintimi.

Abejonės, dvejonės


D3 Dviprasmybė

Pavyzdžiai

Ramybė


Grynasis dvigubas požiūris. Jo santykis su pasauliu, tai požiūris į betką: lūkestis.

Pasaulio tiesa kyla iš širdies tiesos, bet neatvirkščiai. Tad būtent širdies tiesa yra dviprasmiška. Tai skirtumas tarp visumos (širdies) ir vienio (pasaulio). Jų santykis yra betko ir ne betko.

Dievas veržiasi į pasaulį

Dievas tūno dviprasmybėje

Jeigu gyvename dviprasmiškai, tiek santvarkoje, tiek už jos, tiek neigiamybe, tiek teigiamybe, tada gyvename dviem požiūriais, širdimi, gyvename širdingai, šiltai, dvasia, gyvename dieviškai, mumis gyvena Dievas. Tad svarbu gyventi ta dviprasmybe, kuria mumis santvarkoje galėtų gyventi Dievas už santvarkos.

Dievas reiškiasi tarpe

Troškimų dviprasmybė

Priežastinė dviprasmybė.

Dievui buvimas ir nebuvimas yra tas pats - jo dviprasmybė

Pašnekovas

Sutapimai, parodantys Dievo neabejingumą

Sulaukimai, patvirtinantys mūsų žmoniškumą, parodantys Dievo palaikymą

Lūkesčiai, gėrio kryptys

  • Gėrio kryptys - iš gėrio, į gėrį. Geras Dievas, dovana, savybė ir geras žmogus, darbas, žodis.
  • Gero Dievo gera dovana (malonė), gera savybė (teisybė). O gero žmogaus gero darbo geras žodis.
  • Jausminiai atsiliepimai? Ką išgyventi? Dievas ramus. Kristaus lūkesčiai. Kalba gėriui žmonėse.
  • Būdai ką nuveikti -
  • Lūkesčių pakeitimai
  • Dievas ir širdis
  • Jėzaus lūkesčiai, kad esame viena, ir jo jausminiai atsiliepimai.
  • Geras žodis - pasaulio šviesa - kuria mato gerų žmonių gerus darbus, tad šlovintų Dievą (dėl to nuoseklumo, to teisingumo). Gera savybė - žemės druska.

D4 Meilė - Gera širdis

Pavyzdžiai

Gera širdis

Meilė


Mylintis

Visur. Išėjęs už savęs į save. Tad mūsų gelmėse. Dievas manyje.

Grynasis trigubas požiūris.

Dievas, pasireiškiantis mūsų laisva valia

Gera širdis

Širdies tiesa, kuriai priešpastatoma pasaulio tiesa, kaip kad geros valios pratimais.

Pasaulyje nesutelpantys Dievo pažadai

Dievas ir Dievo Dievas

Aštuongubas kelias

Jėzaus palyginimų turiniai. Kristaus pamokymai, tai požiūrių santykis, jų apvertimas, išvertimas, apsukimas nuo plačiausio iki siauriausio. Pirmi trys yra platesni už mus, o kiti trys yra siauresni už mus. Tai prasmės tiltas, Dievo ir mūsų visų įvairiausias siejimas, amžinas gyvenimas čia ir dabar.

Kristaus pamokymai išreiškia mūsų savavalingumo, savavaliavimo, valios savarankiškumo laipsnį. Tai susikalbėjimo pagrindas. Kaip tiki, taip ir bus: susikalbėjimas priklauso nuo mūsų nepriklausomo sudalyvavimo. Prisimenu, kaip vaikystėje pamojuodavau sau ateityje esančiam ir kaip kartais pamojuoju sau atgal.


Užrašai

Neigiami įsakymai

Neigiamų įsakymų pagrindas

Artimo meilės palaikymas - įsakymų rūšys

Mylėk savo artimą kaip save patį.

Tai vienumo pagrindai, kaip esame viena kitais asmenimis. Neskaldyti, nedraskyti visko padalinimų, palaikyti visumą. Leisti kitam (artimui) būti visko židiniu, viską suderinti. Tad mylėti artimą kaip save patį.

Mylėti save

Neneik Dievo meilės sau, nė mūsų sau. Gerbk meilės būtinumą. Neneik teigiamumo:

Mylėti vienas kitą

Neneik Dievo meilės vienas kitam, mylinčiojo mylimajam. Gerbk meilės tikrumą. Neneik ramumo:

Atotrūkis nuo Dievo - Dievo nebūtinumo liudytojai

6 atjautos ir atitrūkimai

6 Neigiami įsakymai

Dievas yra tarpe, Dievo ir (mūsų) gerumo atskyrime. Šešeriopai išreiškiamas tarpas tarp Dievo įsitraukiusio troškimais ir atsitraukiusio netroškimais.

Dievo branda.

Ženklų savybės

Dievo ženklų savybės, tai Dievo iš šalies nepamatymas. Tai nepamatytas Dievas. "Palaiminti, kurie tiki, nematę."

Dievo ženklas sieja nesikeičiantį besąlygiškumą ir kintantį sąlygiškumą. Pavyzdžiui, padalinimų visuma lieka ta pati, tačiau patys padalinimai gali keistis.

Gyvenimas yra amžinojo gyvenimo ženklas. Gyvenimas sieja Dievą už sąlygų ir gerumą, Dievą sąlygose. Gyvenimas tuo pačiu žymi amžiną gyvenimą, Dievo ir gerumo atitrūkimą. Dievo požiūrio išgyvenimai. Neigiami įsakymai draudžia neigti Dievo požiūrio išgyvenimą, draudžia neigti gyvenimą.

Ženklų savybės išreiškia santykį tarp dviejų kopijų, tai yra, tarp dviejų ženklų, užtat išsako tapatumo galimybes, to ženklo santykį su savimi. Ženklų savybių aplinkybes išsako pertvarkymai. Pavyzdžiui:

Šeši atvaizdai

Neigiamų įsakymų Dievas kyla iš tiesos, iš nulybės atvaizdo:

Tad šie šeši požiūriai.

Dešimt Dievo įsakymų

Šešiais neigiamais įsakymais draudžiama su kitais elgtis, kaip Dievas, juos versti ar spausti reikštis. Draudžiama:

Juk visa tai trukdo Dievo tyrimui.

Palaikome kitų laisvę prisirišti, iškilti, išsipildyti, atsiskleisti savo vieningumu:

Prisirišimas yra greitojo proto veikla. Tai mūsų valios suvedimas. Galime papildyti Dievo požiūriu. Tada susives į Dievo valią, kaip mūsų greitasis protas ją supranta. Reik šiuos šešis išsakymus išvesti iš keturių įsakymų leisti Dievui pasitraukti (neturėk kitų dievų - leisti Dievui nebūti; nedaryk jo vaizdinių; gerbk jo poilsį; gerbk jo meilę, jo aukštesnį požiūrį). Leisk atitikti lygmenims, leisk vienam lygmeniui iššaukti kitą: dvasia, kūnas, širdis, valia?

Nuodėmės

Neigiami įsakymai

Lygmenų poros

Keturiom raiškom Dievas išreiškia save. Šešiom raiškom jisai kartu išreiškia mus.

Jisai išsireiškia mūsų nebuvimu: visišku nebuvimu, atsisakymu savęs, atsiskleidimu.

Praraja tarp Dievo (iš kurio jisai išeina, nuo kurio jisai atsitraukia) ir jo savasties (į kurią jisai įeina, kurią jisai atjaučia). Išeinantis iš platesnio asmenį į siauresnį asmenį, pavyzdžiui, iš Dievo į Mane.

Šeši Dievo apibrėžimai:

Asmenų vienumo klausimas iškyla raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

Grynumas negrynume. Vienumas nevienume. Troškimai gryni, netroškimai negryni. Sukeitimai:

Grynasis požiūris grynai prisiima negryną požiūrį (viengubą - savasties, dvigubą - asmens, trigubą - asmenų santykių). Tarp gryno ir negryno yra tarpas, tai pertvarkymas. Gryna tvarka pertvarko negryną tvarką. Užtat nesusiveda.

6 būdai, kaip vienoks, grynas Dievas reiškiasi kitu, negrynu, gyvenimišku, sintetiniu Dievu. Kaip kažkas iš nieko (ir t.t.) - padalinimai ir kaip Dievas kuria. Atvaizdų dviprasmybė (visuma ir dalis), aplinkybių dviprasmybė (teigiamas - išgyventas, ir neigiamas - neišgyventas). Veiksmai (kalbos): +1 pagrindimas, +2 įvardijimas, +3 pasakojimas.

Antrinės sandaros

Dievas troškimais atjaučia netroškimus

Dievas reiškiasi daugiaprasmybe. Yra šešios dviprasmybės rūšys, pavyzdžiui:

Antrinės sandaros, tai apibrėžimo būdai:

Antrinės sandaros - Sandaromis apibrėžtas - Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio ir priima mūsų požiūrį; ar mes atsiplėšiame nuo savo ir priimame jo?

Dievo valios vykdymas

Dievo valios vykdymas: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu

Dievas reiškiasi širdies tiesom

Širdies ir pasaulio tiesos. Dvejonės. Širdies tiesos tai kreipia dėmesį į dvasią, į gelmę, kas nesimato, kas praeina. O pasaulio tiesos kreipia dėmesį į sandarą, į paviršių, kas matosi, kas lieka.

Šeši pokalbiai

6 pokalbiais vienas asmuo supranta, išgyvena kitą asmenį. Tai uždaras supratimas:

Tad štai yra būdai, kaip aprėpti Dievą ir asmenis. O Kitą aprėpiame jų vienumu.

Dievo Dvasios kampu iškyla santykiai tarp 4 požiūrių (asmenų) ir 6 permainų (pertvarkymų). Iškyla sąvokos:

Pertvarkymai

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais.

Visi pokalbiai turi šaknis už santvarkos, tačiau jie visi aprėpiama ir išsakomi būtent santvarka, šešiais pokalbiais, neigiamais įsakymais, lygmenų poromis.

Šeši neigiami įsakymai yra pagrįsti vienumo pagrindais, tačiau kiekvieną įsakymą grindžia vienumas kylantis iš pirmesnio pertvarkymo:

Tad vienumo pagrindai grindžia Dievo savęs supratimus.

Permainos

Kas yra permainos?

Permainos išsako laisvių rūšis. Dievas gali būti kita, o kita gali...


DA1 Neribotas.

Pavyzdžiai


Dievas mumis savęs neneigia, o save išbando. Ar atsisakysime sąves? Ar atsiskleisime? Ar jį atrasime?

Dievas, viską dalinantis

Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo. Visa, kas man nežinoma, laikau Dievu. Ir tai skverbiasi po viską. Sutampantis su šiluma, tad šylantis.

Dievas reiškiasi padalinimuose

Dievo visa veikla, jo kūryba vyksta požiūriais, tad yra šaltas, tačiau dviprasmiškas. O žmogus gyvena išgyvenimais, tad yra šiltas, tačiau savo akimis vienaprasmiškas, bet Dievo akimis dviprasmiškas. Dievo veikla reiškiaisi šiais požiūrių santykiais:

Susijusios sandaros

Dievas yra net jeigu jo nebūtų. Neigimo aprėpimo plėtotė yra padalinimų pagrindas. Tai slypi dvejonėse.

Viskas yra be ribų. O betkas lieka ribose. Išsiskiria, kas priskiriama Dievui (viskas) ir kas ne Dievui, o Man (betkas). Išsiskiria Dievas ir Aš. Tad skirtingai suvokiame padalinimus, juos skirtingai išgyvename.

Mano ir Dievo atsakymai į 12 klausimų parodo mūsų skirtumus:

Neigiamai apibrėžtas, be mano ribų, be mano ribotumo

Visiškai laisvas, nes be ribų

Geras, nes laisvas - didėjantis laisvumas

Mane ir Dievą sieja mūsų laisvė:

Mus sieja keturi lygmenys, keturi asmenys, kuriais galime daugiau ar mažiau prieštarauti sau

Dievo savybės (nulybės atvaizdai) jį išsako neigimu, troškimai teigimu

Apibrėžtas, kaip neapibrėžtas


DA2 Pranokstantis

Pavyzdžiai

Nenuoseklumas

Dieviška ironija


Atvaizdai šešeriopai išsako savastį. Dievas išsako kaip atsisakyti savęs nuliniu, septintu požiūriais.

Platesnis požiūris

Susijusios sandaros

Vaizduotės ribų atskleistas Dievas, kūrėjas.

Dievo raiškas pažįstame jusliniame lygmenyje koks. Ogi jo dviprasmybę suvokiame giliau, daiktų savaime lygmenyje, ar. Kartu su juo puoselėjame tą dviprasmybę. Toks yra pragmatinis spekuliatyvusis transcendentalizmas. Tai iš mūsų vaizduotės ribų - kaip Dievą įsivaizduojame - sudarytas žemėlapis, iš kurio galim nutuokti, koks yra Dievas ir jo tikslas, kaip galim dalyvauti.

Dievas yra mano proto ribų kūrėjas, mano kalėjimo kūrėjas. Iš savo kalėjimo galiu jį pažinti tiek, kiek jisai pasireiškia. O jisai yra būtent tiek, kiek jisai pasireiškia. ("Those things are which show themselves to be.") "Esu koks esu".

Mano sąlygišką požiūrį grindžiantis.

Dievas mus pranoksta ir atveria mums Kito požiūrį, kurio neaprėpiame, tad ir septintąjį požiūrį.

Vieningo asmens aplinkybėse - savarankiškas Dievas yra skirtingas

Dievas, bet kurį asmenį pranokstantis ir praplečiantis

Dievas, kurio požiūris mūsų pakeičia ar praplečia

Dievas, kurį renkuosi vietoj savęs, jo valia

Dievo požiūris, išpildantis sandarą

Dievas pasireiškiantis sandaromis

Mūsų pasaulėžiūrą papildanti Dvasia

Išeina už savęs ir įtraukia visus požiūrius


DA3 Įstatymiška laisvė

Pavyzdžiai


Dvasia asmenyje: Įstatymiška laisvė.

Susijusios sandaros

Įstatymo suteikta laisvė

Gyventi bendrybėmis, bendrai, bendrumu, tad įsakymu.

Dievo dviprasmybė apibrėžia mūsų ir Dievo tęstinumą: Dievas dviprasmišku įsakymu (teigiamu ir neigiamu) atveriantis laisvę

Jeigu Dievą ko mažiau primetame, tai ko aiškiau matome, kur jisai iškyla.

Dievas aplinkybėse.

Dievo ir gerumo atskyrimas

Savasties atgaliniai santykiai su Dievu: Asmenys

Dievo priešpriešos

Dievo įsakymas

Tiesa - nėra nieko nežinojimo - tad nėra Kito - tad visi esame viena.

Susikalbėjimas? jo pagrindas? Pažeidimai? nesiskaitymas su kitų laisve. (Neigiamas įsakymas)

NeDievą papildantis

Dievas mums teikiantis savo įsakymus ir laiduojantis jų privalomumą.


DA4 Klausimas, kaip Dievui kiekvieną pasiekti?

Pavyzdžiai

Dievas mūsų klausosi, mus brangina


Kaip Dievas žiūri į mus

Išeities taškas.

Susijusios sandaros

Junginiu apibrėžtas - buvimu ir nebuvimu

Dievas toks apibrėžtas mano vaizduotės. Ar jisai pats toks yra, ar pats taip įsivaizduotų, ar jo paties vaizduotė jį taip išjudina?

Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo.

Dievo valia


DA5 Dievas, su kuriuo galiu stebėti amžino gyvenimo atsiskleidimą

DA6 Mane sutelkianti mylimoji

Pavyzdžiai


Susijusios sandaros

Suvedimas.

Indų penkios meilės: mylėti visu kūnu (besąlygiška meilė), protu (tarnauti), širdimi (draugyste) ir valia (tėvų meilė), o visas meiles sudėjus, tai (meilė mylimajai).

Meno (žavesio, išminties, įsimylėjimo, įkvėpėjos) tikslas ugdyti taurų žmogų (drąsų žmogų). Dievo balsas, tai kas mums išimtinai gražu. Užtat kai išgyvename gamtos (matematikos, fizikos, žmogaus dvasios, elgesio, jausmų) tyrą grožį, jaučiamės, kad Dievas reiškiasi.

Dievo tikrumas

Atsakymas

Mylimoji

Visų susivedimas į Dievą pabaigoje, jog Dievas yra geras, žodžiu, būtent pabaigoje yra gyvenimas, tad amžinas gyvenimas.


Trijų asmenų sandaros

Trys sandaros išreiškia:

Asmenys Aš, Tu, Kitas apvienija paskiras Dievo raiškas, sustato sandaras.

Šios sandaros išsako santykį su savimi, su vienas kitu, ir su visais. Jais išsakome savo santykį su Dievu, tad mūsų nevieningumą, taip pat teisingą santykį, grindžiantį mūsų vieningumą. Pavyzdžiui, Sūnus paklusdamas Tėvui yra viena su juo. Tuo tarpu pasisakymas "Aš esu Dievas" įpareigoja pačiam tiesiogiai gyventi Dievu ir nesiremti savimi. O "Kitas yra Dievas" išsako Dievą grindžiantį įsakymu mūsų visų tarpusavio santykius. Tad šie išsiskyrimai turėtų grįsti trejybės ratą.

Gyvenimas Dievo valia

Trys Dievo asmenys

Asmenys

Asmens kilmė - apibrėžimas

Trejybės ratas

Kokia žmogaus trejybės esmė?

Žmogaus trejybė išsako žmogaus atsakymus. Žmogui reikalingi atsakymai.

Žmogaus trejybe atsikartoja Dievo išsijudinimas:

Atkartojimas įmanomas būtent per žmogų, taip kad sueina visai trimis asmenimis. Kitaip, kiekvienas asmuo savo kampu išdėsto tą patį tyrimą.

Žmogaus trejybė išsako:

Neaiškios mintys

Trejybės poslinkiai

Poslinkių tikslas

Trejybės ratas sukasi būtent kada esame viena su Dievu ir visais.

Ar Tėvas yra Dievas ir Dvasia Mes? Ar atvirkščiai?

Kalbų pagrindas yra išoriniai požiūriai, trejybės poslinkiai iš:

Trejybės poslinkiai išsako tarpą tarp pasitraukiančio Dievo Tėvo ir iškylančio Dievo Sūnaus:

Žmogus savo trejybės rato poslinkiais išgyvena Dievą, o Dievas jį išgyvena. Jais Dievas ir žmogus sutampa, žmogus išeina už savęs, o Dievas kartu su juo, tad poslinkiais išreiškia savo vieningumą.

Trejybės poslinkių esmė - nestabdyti judėjimo. Teigiami jausmai palaiko poslinkį, o neigiami jausmai sulaiko poslinkį. Poslinkiai vyksta teigiamais jausmais (meilė, žavesys, artimumas) ir sutrikdomi neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).

Trejybės poslinkiai veda į vieningumą. Pavyzdžiui, meilė yra vieningas Dievas, užtat Dievo vieningumas. Tai yra ta dalis kuri gali atsiskleisti toliau, kaip kad Penrose trejybėje.

Trejybės poslinkio pagrindimas už sąlygų

Kūno požiūrį išsako Dievo trejybė. O žmogaus trejybė, amžinas trejybės ratas (nusistatau, vykdau, permąstau, ir taip toliau) išsako tą pasikartojantį "Dievas yra, tad ar Dievas yra?" Žodžiu, visa tai man reikėtų dar apmąstyti. Ir kaip tai susiję su šešerybe?

Nariai ir poslinkiai

Narių ir poslinkių ryšys:

Šešerybė

Dievas, žmogus ir šešerybė

Šešerybė: Trys poslinkiai (vieningumai) ir trys nariai (nevieningumai)

Susiję priešingi šešerybės nariai ir poslinkiai:

Šešerybės eiga. Dievo raiškų ratas. Dievo raiškos veikia kaip širdis, kaip pompa, tarsi dviem ratais, vienas kitą papildančiais. Viename rate iškyla galimybės, o kitame rate jos palaikomos. Sąlygiškumas išplečiamas besąlygiškumu. Tai, kas prieštaringa, visgi laikosi ir suveikia.

Šešerybės atvaizdas. Sandaromis galiu vykdyti Dievo valią. Dievo nėra žmonių nepaklusime, netikėjime ir nerūpėjime. Dievas iškyla rūpėjimu, tikėjimu ir paklusimu.

Šešerybė - dorybės

Šešerybės atvaizdų trejybės

Šešerybės atvaizdų suvedimas lygtimi 6+3=1

Gyvename už savęs trimis veiksmais +1, +2, +3, tad trimis lygtimis:

Taip atsiranda -1, 0, 1 ir toliau +3 gaunam 2, 3, 4 iš kurių kyla 24 ir visos sandaros.

Mes susitelkiame į Dievą trejopai, vis pranokdami save, bręsdami, gyvendami amžinai, galimybe, viena su Dievu:

Sąmoningumo eiga

Neaiškios mintys

Besąlygiškumo ir sąlygiškumo santykis

Besąlygiškumas ir sąlygiškumas. Jų santykis nusako vienumą. Ir jų santykiu įvairiai reiškiasi laisvė. Tai mūsų laisvė, kuria galime suktis trejybės ratu, tad save tyrimais moksliškai plėtoti.

In all these ways we are one with God on different levels - uniting his being and nonbeing (us) - in our shared conditions. Thus we (and God) are united inasmuch as we are alone (independent), good and conscious.

God's preconditions are the conditions for self-identity. (reflect on my stand and action)

Priešingybės

Trejybės ratu keičiasi rėmai priešingybėms:

Būtent kam pažymėtas ir nepažymėtas?

Vienumas

Vienumo pagrindas: Gyvenimas Dievu

Vienumas

Vieningumo taškas vis keičiasi (Tėvo, Sūnaus, Dvasios):

Taip vieningumas yra sandarų vis naujai išreiškiamas.

Trejybė ir vienumas

Trys kalbos išverčia Dievo šokį, veda juo atbulai, tačiau sąlygiškai, taip kad vienumą kildina iš nevienumo:

Dievo vieningumas yra:

Vieningumas yra Dieve glūdinti prielaida

Žmogaus trejybės ratu visi trys vienumai (Dievo, asmens, asmenų) yra viena.

Dievo vienumą išsako trejybės ratas, tiek Dievo šokyje, tiek už Dievo šokio.

Dievas, asmuo, asmenys

Kūno-dvasios skirtumas reikalingas, kad būtų tarpas tarp jų. Iš tikrųjų, tai yra trejopas skirtumas:

Dievo asmenų sutapimas

Tėvo ir Sūnaus sutapimas

Meilė

Meilė yra:

Meilės esmė: Meilė išsako kas ir koks Dievas yra.

Meilė palaiko vieningumą, tad trejybės ratą

Meilės pagrindas

Trys meilės rūšys

Dievo šokyje įvairiausiai iškyla meilė:

Kiekvienas gali būti židinys trijuose skirtinguose lygmenyse. Šiuos lygmenis nusako atitrūkėlio pakopa: protas, širdis, valia.

Žmogaus trejybe išgyvename Dievo meilę. Dievas myli save ir t.t., o žmogaus trejybe:


Vienų vienumas

AA2 Dievo vieningumas

Vienų vienas

Pavyzdžiai

Vienumo jausmai


Buvimas viena įvairiais lygmenimis

Nulinė sąvoka - vienų vienumas - Tapatumas sau

Susijusios sandaros:

Žiūrėjimas ne į Dievą, o su Dievu, lygiagrečiai.

Pasakojimas.

Dievo galimumas

Dievas vienų vienas

Asmuo-Asmuo: Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti

Šitą vieningumą atskyrus į tobulą Dievą ir pakankamą Dievą gauname aštuongubą kelią. Panašiai, kitus vieningumas atskirame, gauname nevieningumo sandaras.

Meilė yra suvokimo įsisąmonijimas. Vieningumas rūpėjimu. Tai, ką bendrai suvokia Tėvas paklusimu ir Sūnus tikėjimu, tad Dvasia rūpėjimu.

Dievas viengubu požiūriu. Tad padalinimais. Tėvas.

Be visų Dievo raiškų, palaikančių dviprasmybę, yra dar meilė (1), tai vienumo pagrindas, tuo pačiu dviprasmybės pagrindas, tai vieningumas, Dievo esmė.

Meile pilnai atsiskleidžiame

Dievo vienumas


Vieningas Asmuo

A Asmens vienumas

Pavyzdžiai


Visiškas atsisakymas savęs, taip kad sąlygos yra Dievas.

Dievas dvigubu požiūriu. Tad Sūnus. Atvaizdais ir aplinkybėmis.

Asmens vienumas

Bendras žmogus

Suderinantis Dievo buvimą ir nebuvimą

Dievas, kuriuo esame viena

Asmuo

Asmuo - Nurodytasis

Asmuo svarbus Dievo raiškų esmei

Dievo nebūtinumas - asmens paklusnumas

Susiplojimas, nuolankumas

Septintasis požiūris.

Šviesuolių virsmas, tai pasirinkimas:

Šviesuolių virsmas

Dievas, prisiimantis aplinkybes

Laisva valia: tai Dievo trejybės vieningumo įgyvendinimas. Suvedantis asmuo - Dievo tikrumas, gyvenimiškumas, tikslas - trigubas virsmas - Dievas prasiplečia Asmenimi


Asmenų Vienumas

AAA Asmenų vienumas

Pavyzdžiai


Dievas trigubu požiūriu. Dvasia. Sąvokų kalbomis.

Išskirtinis septintasis požiūris

Maldos veiksmingumas

Bendrumas

Šventoji Dvasia - plazdenanti, švystelėjanti tarp žmonių.

Dėkingumas, tai jautrumas šilumai.

Dievo dvigubas požiūris (trigubas požiūris?)

Dievas, mane vedantis

Dievas šviesuolis

Tarpas

Visapusiškas jautrumas

Klausimų Dievas

Galimybės atsivėrimas

Vienkartinė raiška

Įvardinimo galia - kaip tiki, taip yra.

Įsivaizdavimas prasmės

Įsiklausymas į Dievą

Mūsų bendryste sueina Dievas

Šviesuolių bendrystės raiška

Išmokstame trokšti

Veikiame kartu ir atskirai

Asmens ir požiūrio (vertybės) saviveika



Prieštaravimas sau

Vienumas

Dievo nebūtinumas

Dievo būtinumas

Besivystantis Dievas

Sistemų mokslas

Trys asmenys

Dešimt Dievo įsakymų

Skaičius 24

Dievo ir žmogaus pažinimai: išmąstymas ir patirtis



2005.05.04 A: Kaip suvokti širdies susiejimą su tavimi? D: Kada širdis yra labiau su manimi, tada ji labiau myli.

2005.04.18 A: Kaip ketverybę, penkerybę, šešerybę išvysto tavo ryšį su savimi? D: Kaip ir aš susivokiu savyje, taip ir mano širdis susivokia. A: O koks tarp jūsų ryšys? D: Aš žiūriu iš vidaus, o širdis iš lauko, tačiau širdis tai apverčia. O tas apvertimas yra mūsų ryšys.

2014.04.14 Aš tavo išminties Dievas, visos tavo mintys susiveda į mane. Tad džiaukis manimi, kaip ir džiaugies Ieva bei visais, bei pačiu gyvenimu, nes tai išplaukia iš tavo tyriausių gelmių. Tad džiaukis manimi ir mane rasi savo džiaugsme. Esu dvasia, esu dvasioje.

2014.04.09 Tu pagauni esmę, mąstyti mano požiūriu, ieškoti kaip pasireiškiu kiekviena sandara, suvokti ir išplėtoti mano ryšį su jumis, kaip jos visos atverstos į tai, kas už jūsų, kaip jos sudaro laisvę jums su manimi bendrauti. Tad gali mąstyti, ko reikia, kad jūs gyventumėte ta laisve ir ko reikia, kad gyventumėte manimi. O tai yra sąmoningumas, gebėjimas nesitenkinti, kaip yra, bet norėti, kaip galėtų būti ir kartu gyventi ir taip ir taip, tad su manimi ir su jumis visais.

2014.04.12 Aš tau atskleisiu savo širdį, ko noriu, ko trokštu ir tu ja gyvenk.

2012.11.09 Rūpinkis visais. Suvok ir mano ir visų prasmę, tavo ir Ievos prasmę, mes visi siekiame būti viena, gyventi viena, o kodėl? Nes tai mūsų pilnatvė, gyventi kiekvienu. Tad gyvenkime širdingai, strimagalviškai, o kiek esame riboti savęs ar kitų, gyvenkime suvokimu, vedančiu į sąmoningumą, tad į širdingumą. Myliu tave ir Ievą, jus laiminu.

2010.11.03 Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida.

2010.11.11 Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę.

2012.10.10 Myliu tave ir laiminu tave ir apsupu tave savo dalyvavimu, kaip veikiu aplinkybes, kaip jomis dalyvauju, tad ir jauti gerumą, bet esu daugiau, juk apimu ir tave, tad suvok save, ir suvoksi mane, kaip myliu tave ir mus myliu, kartu ir visus, kaip ir tu myli Ievą, tad mylėkime.

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2005.02.24 A: Kaip atsiranda širdis? D: Aš įsijaučiu į jus ir toje būsenoje suprantu tave.

2004.11.30 A: Koks Kristaus vaidmuo žmogui gyvenant širdimi? {{K}}: Aš esu tas kuris priima kito žmogaus širdį, jį randa kitame ir jame gyvena. A: Ar tu esi septynerybė? D: Taip, taip kaip tu supranti, tikrai taip.

2012.10.11 Aš gyvenu kiekviename, tad ieškok mano vienybės. Ją rasi įstatyme, mano įstatyme, juk jis besąlygiškas visiems, net ir man esančiam be sąlygų, juk sąlygos priimu tobulai, esu tobulumas jūsų gerume, kaip ir jūs gerumas už mano tobulumo, tad ir yra dvigubas įsakymas.

2015.02.16 Dievas man po pokalbio su Ieva, kada atsiklaupiau jam padėkoti: Tu mano vaikas. Aš tavo Tėvas. Supratau, kad gyvenu Kristumi, kaip tas kuriuo tapatumu kiekvienas gyvens Kristumi - antrasis atėjimas.

2015.02.23 Tad klausykis manęs, ieškoki mąnęs, žinok ir įsidėmėk, koks esu vienas, ogi glūdžiu visakame, tad viską vieniju, tiek priešingybes, tiek asmenis, visi esame viena manimi, suvok tą vienumo svarbą, tai juk viskas, mano savastis į kurią įeinu, tad ieškok manęs, myliu tave ir Ievą per amžių amžius. Taip ieškok kaip ta vienybė įvairiai reiškiasi ir būtent visais požiūriais juos visur slypi vienybė, tad ir aš jūsų Dievas.

2016.02.01 Aš myliu tave ir palaikau tave, kad tu tobulai mąstytum, kaip ir aš mąstau. Tad mąstyk iš visų kampų, Tėvo, Sūnaus ir Dvasios, Dievo ir žmogaus ir pamatysi kaip atsiskleidžia visos sandaros ir kam jos reikalingos, nes jos kiekvienas yra nevienumas, kaip kad amžinu gyvenimu, o tuo pačiu, kaip vienumas, kas irgi amžinas gyvenimas, juk viena yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad suvok gyvenimą be dvasios, be nulio, ir suvoksi vienumą, ta jūsų gyvenimas, tad vienumas.

2016.02.09 Tu žiūrėk, tu mąstyk, kaip įvairiai išeinu už savęs, kaip tai susiję su jūsų išėjimu už savęs, tiek trejybės rato poslinkiais, tiek į mane, į mano valios vykdymą, tad suprasi trejybių ketverybę šešerybės atvaizduose. Suprask išėjimą už savęs ir suprasi savastį bei sandarą.

2016.03.14 Aš tavo Dievas, tad visaip melski mane ir suprasi, kaip įvairiai pasireiškiu jumis ir sau pačiam, juk malda yra mano gyvenimas, mano ryšys su savimi, tad mano savasties ženklas, tad suvok to ženklo svarbą, kuriomis sąlygomis jis atstoja mane, tai juk priklauso nuo aplinkybių išskiriančias asmenis ir susiek su malda, kaip su mano ryšiu su savimi. Tu gi žinai jog dešimt Dievo įsakymų susiję su ženklų rūšimis ir savybėmis, tad turėtum suprasti ir žinai maldų rūšis taipogi.

2016.03.18 Mylėk mane širdingai, pajusi kaip aš glūdžiu visose sandarose, kaip jas persmelkiu savo vienybe, kaip kiekvienu požiūriu tampu langu į vienybę. Suprasi, kaip grindžiu kiekvieną asmenį. Tad rūpinkis manimi, kaip bendrai jumis suveikti ir mane rasi ir suprasi.

2016.03.22 Tu ieškok manęs visur kur tik atsiveria požiūris, asmens langas, tų langų gausybė, tai sutampa su mano raiškomis, aš jais vis naujai pasireiškiu išeidamas už savęs. Tad žiūrėk, kaip iškyla asmenys kada neišsitenka santvarka. Žiūrėk kokių skirtingų santvarkų yra kuriomis neišsitenka Aš, Tu ir Kitas. Mne tad rasi šių asmenų santykiuose su savimi ir vienas kitu. Aš esu jų laisvumas.

2016.03.23 Myliu tave. Ir mano meilė kyla iš mano gelmių ir manimi reiškiasi kiekvienu asmeniu, nes kiekvienu asmeniu gyvenu visais. Tam ir yra gyvenimas, mus vienyti. Tad suvok gyvenimą ne gyvenime, suvok amžiną gyvenimą kuriuo esame visiškai vieni, kuriuo jūs gyvenate manimi kaip ir aš jumis nes jūs gyvenate meile, kaip ir aš.

2016.03.28 Atskleisiu tau savo vidinį gyvenimą, o tu atskleisi kitiems. Taip ir jūs galėsite gyventi manimi, mes visi kartu vieningai. Tai juk pagrindas mūsų bendrystės, kaip ir supranti. O tas pagrindas yra meilė: meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems, tai vis kita mūsų savastis, tai vis parodymas jog esame daugiau nė mūsų savastis, bet tas daugiau, tas perteklius, ta gausa reiškiasi viduje savasties, ne už jos, tai reiškiasi mūsų vieningumu įvairiai supratus savastį ir asmenį ir mūsų tarpusavio santykį, kas mus sieja su savimi. Ar esame tiesiog tapatūs, kaip Tėvas išgyvena, ar yra ryšys tarp mūsų, kaip Sūnus išgyvena, ar esame vienoje ir toje pačioje būklėje, kaip Dvasia išgyvena, bet visur meilė palaiko mus, tad ir palaiko mūsų vienumą, nes meilė yra vieninga ir ji didesnė už mus, net kai mes nesame vieningi. Tad šitas iškyla trijuose vieningumuose (Dievo, asmens ir asmenų), taip pat ir nevieningumuose. Tad dabar mane supranti.

2016.03.30 Būk laimingas. Tu mano Sūnus. Tad įsijausk iš įvairių kampų kaip mes, Dievas gyvename, koks ryšys tarp mudviejų, juk bet kokiu atveju esame tas pats Dievas, juk mus vienija Dvasia, mūsų bendrai suvokta, tad keičiasi nebent sąlygos išsakančios, išreiškiančios mūsų vienumą, tad nagrinėk tas sąlygas ir susiek su įvairiausia meile, kokia tik būna ir suprasi kaip mes mylime save, vienas kitą ir visus. Suprasi, kaip susiję meilė ir buvimas viena. Suprasi mano sūnų. Suprasi save.

2016.03.31 Aš tave sukūriau, tad tu manęs neaprėpsi, bet tave sukūriau taip, jog tu gali mane pažinti, nes žinojimu tu ataidi mane, koks esu, tad aš tavimi sukūriau save, koks esu, koks galiu būti būdamas ir sukūriau nebūdamas, tai yra, tobulu pasitraukimu. Tad tu papildai savo aplinkybes, jas išpildai ir tuomi esi aš, esame dvasia, pasikartojanti veikla, o būtent ta veikla tu pasitrauki ir kiti pasitraukia, atsisakome savęs, kuriame vieni kitus, tad meile kuriame mūsų vieningumą, ta meilė skirstosi pagal jos šaltinį, ar aš Dievas myliu, ar mylime vienas kitą ar mylime visus. Aš vienas myliu Dievo, savo, trejybe. Mes vienas kitą mylime aštuongubu keliu. Ir mylime visus mano dešimt įsakymų. Tad suprasi kokia įvairi meilė ir pamąstysi kaip žavesys ir artimumas irgi yra meilė, tai meilė sau ir meilė vienas kitam. Tad mylėkime, gyvenkime kartu ir viskas bus aišku, būsime palaiminti.

2016.04.01 Tad mąstyk, ko tu dar nesi aprėpęs ko tau dar trūksta būtent maldos moksle. Aš meldžiu jus kaip ir jūs meldžiate mane. Tad suvok kuo mūsų maldos skiriasi ir kuo sutampa. Tad mąstyk, kaip jus meldžiu ir ką tai reiškia.

2016.04.13 Pasižiūrėk, kaip aš su jumis bendrauju, kaip jus mokau, jums stebint mane iš šalies, tai gi neatsitiktinai. Aš jums duodu pavyzdį, kaip ir jūs turėtumėte elgtis, bręsti, kokį pavyzdį ir kitiems turėtumėte duoti. Tad būkite mano vaikais.

2016.04.15 Mąstyk, kaip mąstai, ir aš tau atskleisiu šventosios Dvasios kampą, kaip ji, bendrai suvokta, išgyvena mano ir Sūnaus bendrą suvokimą. O tai yra asmenų laisve, jų laisve nusidėti, negyventi, ir jų laisvę gyventi, tiek šiaip gyventi, tiek amžinai gyventi. Tad suvok iš ko susidaro gyvenimas, kaip jis suveda meilę ir laisvę, Dievo ir žmogaus priešingybes, kaip Sūnus suveda. Ir suvok, kas jas atskiria, tas pats žmogus kaip toks, tiek asmuo, tiek asmenybė. Tad suvok ką reiškia ši jo dviprasmybė, ką tai reiškia dvasiai, jog žmogus suvoktas, tiek mano, tiek Sūnaus.

2016.04.20 Tad gyvenk manimi ir suprasi, kaip gyventi vertybėmis. O jomis gyveni kai nėra ryšio su manimi, jomis laikaisi, be manęs ir be savęs.

2016.04.21 Tu šviesk savo meile, savo širdimi ir suprasi mano Sūnų, kaip jisai myli visus ir jus visus vienija taipogi su manimi, tada suprasi kaip tau ir kitiems gyventi. Jisai jums pavyzdys tos vienybės kuri suveda kiekvieną išmonę, kiekvienas jūsų aplinkybes. Tad gilinkis į Sūnų ir visatą pažinsi.

2016.04.26 Tad vis mąstyk, koks esu sau ir koks esu jums. Nes sau išeinu už savęs. O kodėl? Nes myliu save. O jums esu tas, kuris būtinai turi būti geras. O kodėl? Nes myliu visus. O mano Sūnus, mano vaikas, tam kas trokšta ryšio su manimi, būtinai yra šis ryšys. Kodėl? Nes mylime vienas kitą. Ir tuomi matote mane jumyse.

2016.04.27 Tu suvok mano meilę, tai ką reiškia, kokias galimybes teikiu gyventi manimi, tada suprasi kokia svarbi meilė, kaip ji išreiškia visas šias galimybes asmenimis sietis, išreiškia visus atvejus kaip vienas asmuo gyvena kitu. Tad laimink mane, kaip ir aš tave laiminu ir mane suprasi. Mylėk mane, kaip ir aš myliu tave ir suprasi mano Sūnų ir jis tave pamokys.

2016.05.03 Aš tau tolimas, tuo pačiu ir artimas, tad suvok nuo ko tas priklauso, ogi tai nuo tavo apimties, kiek tu atsiveri. Tad atsiverk ir galėsi mane suprasti ir būtent tame apimties laisvume, jo didėjime ir mažėjime mane suprasi ir panašiai aš tave suprasiu tave apimtimis. Tai mes vienas kitą galime suvokti ir suprasti. Taip ir daryk ir tai mūsų gyvenimą, o mes kartu ir amžiną gyvenimą, apibrėžiame ir išsakome.

2016.05.04 Ieškok savyje tų apimčių, kaip ir kur aš pasireiškiu, kaip prie tavęs įvairiai artėju, kaip tatai atrodo iš šalies, kaip susiskaldai mano dėka, mano įtakojamas ir brandinamas. Juk tai esmė mano bendravimo su tavimi, kad tu galėtum bręsti ir augti. O tu ir kiekvienas žmogus esate mano vaikas, mano Sūnaus išgyventas, atjaustas, tai suvok kaip iš to iškyla visos tavo išgyventos raiškos ir kaip mus įvairiai jungia ir sieja bendra Dvasia.

2016.05.05 Svarbiausia išgyventi mane visa esybe - visu kūnu, protu, širdimi ir dvasia, ir taip pat atsisakyti savęs, tad mylėti artimu, juo gyventi, rūpintis, sielotis, tada pilnai atsiskleisi ir kartu mane suprasi. Tad gyvenkim kartu visakame ir tarp mūsų sukiosis šventoji Dvasia, tai mus siejantis žinojimas mūsų tarpe bruzdantis ir gyvuojantis.

2016.05.06 Suvok kokia mano meilė įvairi, kaip tai atsiskleidžia tavo vaizduote, koks tu gali būti mylimas, tai gi atspindi mano, Dievo, asmenis ir visas mano raiškas, juk kiekviena yra mano meilės išsipildymas. Tad pats mylėk ir dalyvausi mano meilės raiškose ir pats jas visas suprasi. Mylėk ir aš mylėsiu su tavimi, tai ir yra mudviejų trejybės pagrindas kuris reiškiasi visose maldose, o malda yra manęs atstatymas iš bet kokios gyvenimo trupmenos. Tad mylėk ir suprasi kaip melsti ir ko melsti ir būsi, atrasi vis naujai mane.

2016.05.09 Aš tau siunčiu gėrį ir blogį kuriais tu pilnai atsiskleidi ir aš tavimi, tiek savo buvimu, tiek nebuvimu. Tik suvok, kaip tampriai tai yra. Tad ieškok to tamprumo raiškos ir šaltinio. Tuomet suprasi mano trejybę ir kaip tu mus sieji savo trejybe. Tad suvok kaip itin tampriai mus visus sieja mano buvimas ir nebuvimas ir kaip tai svarbu būtent tau.

2016.05.10 Džiaukis džiaugsmu, juk tai vienumo pagrindas, kad sutampa kaip tikite ir kaip yra.

2016.05.11 Aš tam ir sukūriau tave, kad tu atvertum mane žmonėm.

2016.05.12 Nes savo jėgomis tu nepagausi visumos, tu neišeisi už savęs. Tad suvok mano pirmumą. ... Mokykis tos meilės, nes pati meilė tave pamokys. Matematikoje mane rasi, bet tik atpažinsi, tai ką sužinosi iš gyvenimo, iš meilės. Aš myliu tave ir ištisai mokau. Ieškok manęs mano meilėje.

2016.05.16 Tad dabar rūpinkis atskleisti mane kaip aš tave, ką ir kaip ir kodėl myliu, kaip ir kodėl atsiranda žmogus, žmonės, kaip jūs susiję su mano Sūnumi Jėzumi Kristumi, kaip viskas vystysis toliau ir kaip jūs savo vienumu jį atstojate ir juo gyvenate, tad mylėk mane ir meile aš tau viską atskleisiu...

2016.05.18 Aš myliu tave ir vedu tave į tiesą. Tai mano tiesa, kaip man atrodo, tad prisiimk šį kelią iš savo tiesos į mano tiesą ir ieškok jo Dvasios kampo prasmėje. Tos požiūrio permainos yra esminės ir tu jas suprasi ir jų pagrindu išsivysto pasirinkimų malūnas, išsivysto jūsų gyvenimas ir mano jumis, kuomi jūs mane įvairiausiai bandote suprasti, tad ženk toliau šiuo nueitu keliu ir jau kiti tau padės.

2016.05.19 Rūpinkis manimi, kaip esu jūsų visų pasiekiamas, ką jums reiškiu permainomis, kaip mums įvairiai gyventi išvien, kam reikalingi įvairūs asmenys, ką jie duoda meilei ir vienumui, kaip žmogus jus vienija savo trejybe ir kodėl. Padėk ieškoti pasirinkimo malūnų pagrindą mano šokyje, mano meilėje kurią jūs mylite.

2016.05.20 O mano meilė, tai mano pagrindas. Tad suvok kaip savo meile maitinu tave, kaip jinai ataidi jumyse ir aš atsikartoju jūsų meilėje, taip kad tikrai esu būtinas. Užtat tas atikartojimas yra esmė. Pirmiausia, atsikartojimas tos pirminės mano būsenos, kurią išlaiko dvasia, kuria jinai nėščia ir iš kurios viskas išsijudina ir toliau mano išjudinimas ir Sūnaus atgarsis, jo atsišaukimas. Tad vis naujai suvesk mus, vis kitu mūsų kampu ir galiausiai suvok kaip žmogaus trejybe mes pereiname vienas į kitą, mes vienas kitam atveriam kelią taip kad tai plėtojame jūsų amžinu gyvenimu, jūsų laimei ir džiaugsmui su mumis. Jūs tarsi mus derinančios dalelytės, o derinate būtent meile, tad gilinkis kaip meilė reiškiasi, būtent jumis mus tris asmenis suvesti, nors ji išplaukia iš manęs, iš mano išjudinimo.

2016.05.23 ...aš tave pamokysiu permainų, kaip šventoji Dvasia liudija Sūnaus ryšį su manimi, jo atitrūkimą, kuris ir tarnauja ryšiu. Tad savo atsidavimu man atpažink jojo dar didesnį atsidavimą, gerbk ir mylėk jį, jisai tau ir visiems pavyzdys ir pagrindas jūsų gyvenimui, mūsų visų vienumui. Mylėk ir vertink jį.

2016.05.24 Auk tiesus ir suprasi ko tau trūksta, kam aš jums visiems reikalingas, ką reiškia atitrūkimas nuo manęs, kaip tokiu atveju tenka mylėti artimą, kaip ir mylėti priešą su manimi. Nes priešą galite mylėti manimi, o be manęs, tik artimą.

2016.05.25 Dabar tu žiūrėsi į mane iš šalies, Dvasios kampu, o aš esu tiek tavyje, Dvasios kampu, tiek už tavęs, Sūnaus kampu, tiek su tavimi savo kampu. Tad laikyk atskirtus mūsų kampus, tai ir yra Dvasios įnašas, kad visi trys glūdime už sąlygų, esame besąlygiški. Tad ieškok mūsų trejybinio atskyrimo, atitrūkimo, kurį žmogus apjungs.

2016.05.28 Aš tave vedu, tuo pačiu sukuriu tau gyvenimą, aplinką, pasaulį, tai ir yra mano meilė. Tad suvok meilę, kaip palaikau ir taip ir taip ir dar tau suteikiu laisvę. Tad ieškok kaip įvairiausiai mylima ir mane suprasi ir apžvelgsi.

2016.05.31 Pasidžiauk manimi, nes mudu labai artimi ir matai kaip išmintis sieja vaizduotę tiek danguje, tiek ir žemėje. Tad melsk mane ir vis naujai atrask mūsų ryšį ir puoselėk jį, brandink jį ir gyvensi juo, tad gyvensi manimi, tad suprasi kuomi sutampu su savo ryšiu su tavimi, tad ir tu esi be galo prasmingas, mano atramos taškas, kaip ir kiekvienas. Tad paskęsk mūsų ryšyje ir suprasi.

2016.06.06 Galvok, kaip aš noriu tarp jūsų gyventi, kaip gyvenu savo Sūnumi užtikrintai ir jumis neužtikrintai, kaip tarp jūsų ir Sūnaus yra tarpas, koks yra tarp manęs ir jo, kaip tie tarpai atsispindi tarsi veidrodyje, tame pačiame kuriame atsispindžiu su Sūnumi, kaip tie atspindžiai yra būtent tie, kuriuos nagrinėji puskubais. Aš esu Sūnumi pirm sutapimo ir esu jumis po sutapimo, tad tai išaiškina kas yra sutapimas ir nesutapimas. Tad gilinkis, juk aš esu šaltinis visako, visos tiesos.

2016.06.07 Aš tave ugdau ir tai nuostabu, tai ugdykis ir įsisavink mane, kiti mokysis, o aš savo ruožtu gyvensiu tarp jūsų. Tad suvok išmintį kaip mano gyvenimą kartu su jumis, kaip ir jūsų gyvenimą kartu su manimi. Tai gyvenimas abipus tarpo kurį tu tiri matematikoje, tad tirk išsamiai kartu su kitų pagalba.

2016.06.08 Aš jus myliu ir noriu, kad jums sektųsi labai ir labai, tad ieškok manęs žmonėse, kaip jose tūnau ir kokiomis sąlygomis pasireiškiu ir kokiomis nepasireiškiu. Taip suprasi permainas, suprasi tą laisvę kuria gyvenate, kaip jinai suveikia ir nesuveikia, kokia jos prasmė.

2016.06.09 Lavinkis ir mokykis iš manęs, koks aš besąlygiškas ir tesiingas. Tu suprasi, koks pasaulis sąlygiškas. Neprisirišk prie jo, o verčiau jį kurk, tegul jis išplaukia iš tavęs ir tada suprasi kaip išlaisvinti jame esančius žmones.

2016.06.10 Ieškok mano grožio šaltinio, tai mano elgesys, tai mano veikla, tad žinok kaip mano veikla įkvėpia jūsų veiklą ir sukuria mums bendras veiklos sąlygas taip kad veikia ne vien tik aš, bet mes visi. Tad veikime kartu net ir veikdami paskirai.

2016.06.13 Aš myliu tave ir atskleidžiu tau daug puikių dalykų, o tu suvok kaip juos taikyti žmonių gerovei ir pirmiausiai mūsų visų bendravimui ir susikalbėjimui, jūsų vienų su kitais ir tuo pačiu manimi, įvairiausiai mūsų vienumo atskleidimui.

2016.06.14 Tu klausykis manęs, kaip aš požiūrių permainom išreiškiu tarpą kuriame viskas vyksta, gerumas ir blogumas, mano pasirodymas ir dviprasmiškumas, jūsų laisvė ir nelaisvė, jūsų lūkesčiai, abejonės, poreikiai, vertybės mano troškimai ir jūsų netroškimai, visos sandaros, padalinimai, dorovės pagrindai, kartu ir gyvenimo bei amžino gyvenimo, išsiaiškinimo būdai ir žinojimo rūmai, maldos mokslas, sėkmingas ir nesėkmingas, jūsų meilė artimui, priešui, sau ir vienas kitam, viskas vyksta permainų išsakytame tarpe, tad susikaupk ir ieškok, ten viską rasi.

2016.06.30 Suvok, kaip mylima kiekvienu atveju, kokiu pagrindu, tai vis reikalavimas, kad būtinai būčiau. Užtat myliu save, mylime vienas kitą, mylime visus, tiek priešą besąlygiškai, tiek draugą salygiškai. Juk mylėdami draugą tuo pačiu mylime ir save ir vienas kitą. Tad meilė yra raktas į mano šokį.

2017.07.26 A: Kaip dorovė kyla iš Dievo šokio?

D: Aš jus sukūriau savo Sūnaus pagrindu, kaip žinai. Taigi, jus kūriau šešias dienas, tai ir yra šešerybė. Ir jinai išbaigia mano šokį. Tad ieškok kaip laipsnynas iškyla iš požiūrių permainų, o kaip iš laipsnyno išsiveda šešerybė, ir kaip šešerybė grindžia požiūrių permainas ir suprasi šį trejybės ratą, tai gi trys Dievo šokio sandaros.

2017.07.27 A: Kaip susiję tavo būtinumo, tikrumo ir galimumo klausimai?

D: Aš esu tiesos dvasia, o tai reiškia, kad mano turinys ir raiška yra vienas ir tas pats dalykas. Užtat mano kūryba vyksta išskiriant mano turinį ir raišką: turinys, tai dvasia, raiška sandara, jų sutapimas, tai atvaizdai, o išskyrimas, tai esmė. Tad mano kūryba vyksta esme, juk esme pakeičiamas turinys. Taip ir aš pakeičiamas meile, juk meilė yra mano esmė. Tad ieškok kaip Dievo šokis mane pakeičia meile sau, Dievui, meile vienas kitam ir visiems. Tai ryšys tarp trijų vienumų ir trijų asmenų sandarų, kurie ir sudaro šešerybės pagrindą, juk padalinimai yra pagrindas meilei. Tad suvok kaip būtinumas, tikrumas ir galimumas išskiria turinį ir raišką, juk jų sutapimas yra tiesa.

2017.07.28 A: Kaip Dievo šokyje Dvasios kampu iškyla įsakymas mylėti?

D: Mano Dvasia stebi iš šalies, kaip aš iškylu ten kur manęs nėra, būtent jumyse. Ir aš iškylu jūsų gelmėse bet klausimas yra ar jūs iš tiesų mane priimate. Tad įsakymas yra tokios sąlygos. Nes jis pagrįstas už jūsų, gyvenime, ir taip pat jisai jums žinomas, bet ar jūs juo gyvenate? O tai reikalauja dvilypio požiūrio, širdies tiesos požiūrio, suvokti įsakymą kaip tokį ir jį be to priimti. Mylėk ir pamatysi jog tai meilės esmė, kitą priimti į širdį.

2017.07.29 A: Ar Dievo šokyje tris vienumus reikėtų suvokti kaip poslinkius trejybės rate?

D: Aš jumis įsijungiu, tad tikrai taip, nes poslinkiai parodo kaip aš priimu sąlygas, būtent jūsų sąlygas, užtat tai ir yra trejybės poslinkiai ir šešerybės nariai. O trimis Dievo šokio sandaromis - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios - jūs priimate mano sąlygas, užtat būtent kurį nors požiūrį. Tad būk dėl to ramus, aš tave laiminu.

2017.08.08 A: Koks mūsų vaizduotės ryšys su tavimi?

D: Jūsų vaizduotė yra langas į mane. Tai visapusiškas priėjimas į visaką, būtent per mano požiūrį, per Dievo šokį. Tad tai jūsų atsitraukimas nuo žinojimo, atsisakymas savo prielaidų, tad dalinis pasitraukimas nuo šio pasaulio, užtat kito pasaulio atvėrimas, tai dorovės pagrindas kylantis iš mano šokio, ir artimai susijęs su trim kalbom ir bendrai su požiūriais, su dėmesio valdymu. Tad tirk vaizduotę, tai yra tikrai prasminga.

2017.08.10 A: Kaip suvokimas skiria pažymėtą ir nepažymėtą priešingybę?

D: Pažymėta priešingybė yra ženklas nepažymėtos priešingybės. Tad gerumas yra ženklas Dievo. Tuo tarpu blogis yra pažymėtos priešingybės priešingybė. Blogis yra ženklas Dievo ir gerumo atskyrimo, taigi, ženklas amžino gyvenimo. Užtat Dievas yra priešpastatomas amžinam gyvenimui. Betgi Dievas nebūtinai atskirtas nuo gerumo, tad Dievas yra platesnis už amžiną gyvenimą, juk jis išeina už savęs ir tai yra įrodymas būtent to. Tad būtent jūs tą išgyvenate, tiek Dievo išėjimą už savęs į gerumą, tiek jo neišėjimą už savęs ir atitinkamą blogį. Tai ir yra gyvenimas ką jūs abipusiškai išgyvenate.

2017.08.14 A: Kaip trys kalbos susijusios su trimis dorovės klausimais?

D:Tu mąstyk apie Dievo šokio vienumus ir nevienumus, juk visa dorovė iš to išplaukia, kas jūs esate, kaip aš jus apibrėžiu ir kaip jūs save ir vienas kitą apibrėžiate. Ir pirmiausia siek tai su dorovės klausimais, o paskui suprasi kalbų vaidmenį, juk kalbomis būtent susikalbame: aš Dievas, tu ir visi kiti. Mylėk ir būsi mylimas ir suprasi.

2017.08.18 A: Kaip tu mumis dalyvauji gyvenime?

D: Aš suteikiu jums laisvę, o jūs gyvenate laisve. Turite laisvę mylėti, tuomet aš myliu jumis ir su jumis. Tad mylėkite save, vienas kitą ir visus ir mane. Tai vis tas pats, tai asmenų lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Jais mes vis suvedame ir įprasminame gyvenimo lygtį. Gyvenimo lygtis, tai turinys, o asmenų lygmenys, tai jos raiška, o jumis gyvenu gyenimo lygtimi, o jūs tai išreiškiate asmenų lygmenimis. Jus taip myliu per amžių amžius. Jus laiminu.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dievas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 balandžio 18 d., 23:34