Klausimai
Mano patirtis
- Aprašyti pavyzdžius, kaip esu patyręs Dievą, kokius pasirinkimus išgyvenau.
- Kaip Dievo raiškos išsako visą mano patirtį, kaip įsivaizduoju Dievą?
Kas yra Dievas?
- Išnagrinėti galimybes: God and Other Ultimates
- Ar pirmapradis Dievas yra meilė?
- Kaip su strimagalviu, nevalingu Dievu? Kaip su jo dvilypumu? Jo sąmoningumu, valingumu?
Kokios Dievo savybės?
- Koks Dievas yra?
- Kaip susijusios nulybės atvaizdais ir troškimais išsakytos Dievo savybės?
- Susieti visko atvaizdus (troškimus) ir vienybės atvaizdus (visko savybes).
- Kuria prasme Dievas sąmoningas?
Dievo branda
- Kaip Dievas bręsta, tobulina save, pranoksta save? Kaip tai vyksta jo išėjimu už savęs?
- Ką Dievui reiškia jo gyvybė?
- Praaugame savo tėvus. O kaip su Dievu? Ar tai išplečia žmogaus požiūrio grandine papildomai, kad tai būtų žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį? Ir trejybės ratas naujai užsisklendžia nauju supratimu, kas yra Dievas.
Dievas ir viskas
- Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma
- Kaip Dievą įžvelgti visakame?
- Ar Dievas išgyvena klausimą? o viskas atsakymą? Betgi Dievas priima viską kaip save, tuo tarpu, viskas atskiria save nuo Dievo.
Dievo būtinybė, esamybė, galimybė
- Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam?
- Kaip Dievo galimybė ir Dievo būtinybė tampa tolygūs Dievu?
- Kuria prasme galimybės Dievas ir būtinybės Dievas yra tas pats esamybės Dievas? Kaip jų sutapatinimas nulemia lygmens sandarą?
- Kaip Dievas susijęs su santykiu taip kad Dievo būtinumu subliukšta skirtumai, Dievas kaip asmuo ir Dievas kaip santvarka yra tas pats Dievas?
- Ką reiškia, kad Dievo lygmuo subliukšta bet ne kiti lygmenys?
Dievo apibrėžimas asmenimis
- Kaip Dievas tampa labiau tolimu ir išreikštu, taip pat vis šiltesniu, sekoje Dievas, Aš, Tu, Kitas?
- Kaip Dievo išeities taškas traukiasi vidun, gilyn?
Dievo šokis
- Kaip Dievo laisvė ir Dievo valia pasireiškia Dievo šokyje?
- Kaip trys vienumai išreiškia vienumą? Kokios tai sąlygos kiekvienu atveju? Ir kaip jie sudaro trejybės ratą?
- Kaip Dievo šokis išreiškia gyvybės mokslo žinojimo rūmų Dievą?
Išgyvenimo apytaka
- Koks Dievo Sūnaus vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
- Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
Žinojimo rūmai
- Žinojimo rūmuose, kaip Dievas naujai kyla iš visko, iš keturių lygmenų šešių porų bendro tarpo?
- Kaip Dieve glūdi gyvybės mokslo žinojimo rūmai?
Koks Dievo ir žmogaus santykis?
- Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
- Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
- Kaip suderinti Dievą ir laisvę?
- Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
- Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
- Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję?
- Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku?
Dievo turėjimas
- Kaip Dievo turėjimas pasireiškia 4 terpėmis ir 6 terpių poromis?
- Kaip trys kalbos įvairiai išsako Dievo turėjimą?
Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
- Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
- Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
- Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
- Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
- Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
Dievo apibrėžimai
Dievas yra
- Neapibrėžtasis
- Kartu Neįsivaizduojamasis - tai išplaukia iš jo išėjimą už savęs į Žmogų, ir žmogaus išėjimą už savęs į Dievą
- Visko dvasia.
- O toliau visko atvaizdai yra troškimai, troškimų vieningumas yra meilė, tad Dievo esmė yra meilė.
- Atitinkamai yra keturi mokslai. Dievo šokis yra Dievą apsakantis mokslas.
- Dievas yra trokštantysis, tad glūdi už žmogaus netroškimų. Troškimai išsako Dievo savybes per atvaizdus. Žmogus išeina už savęs į Dievą, renkasi tarp Dievo ir savęs. Dievas glūdi tiek už žmogaus, tiek žmoguje, tačiau pirmenybė teiktina Dievui už savęs.
- Nulinis asmuo, jokio požiūrio nenusakytas, neapribotas.
- Yra nulinis asmuo (Dievas), pirmas asmuo (Aš), antras asmuo (Tu), trečias asmuo (Kitas). Asmenis apibrėžia požiūrių grandinės.
- Nulybė.
- Nulybės atvaizdai yra Dievo savybės. Dievas yra tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas.
- Vienybės atvaizdais yra Dievo savybės per jo sandarą viską. Jisa yra besąlygiškasis, nešališkasis, nepaneigiamasis. Tai Dievo sąmoningumo - trejybės rato - išsakymas.
Kas yra Dievas
- Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.
- Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis.
- Dievas yra šuolis.
- Buvimas viena - kartu - tai dieviška, tai Dievo būsena.
- Vienumas (vienų vienumas) tai savęs nebuvimas (buvimas be savęs), o išgyvenimas tai savastis už savęs.
- Tėvas Dievas, Sūnus gerumas, Dvasia gyvenimas - jie papildo ir išplečia Dievo laisvę, Dievo valią.
- Dievas visoks (sąmoningas, nesąmoningas, valingas, nevalingas, būtinas, nebūtinas...) yra tas pats Dievas.
Dievas yra nulinis asmuo, nulybė
- Dievas yra asmuo pirm neasmens.
- Nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškumas
- Dievas atsiranda kaip nulinis asmuo.
Besąlygiškumas, nešališkumas, nepaneigiamumas
- Dievas išeina už savęs į save, į ribotumą. Tad Dievas trejopai ribotas besąlygiškumo, nešališkumo, nepaneigiamumo - Tėvas neišeinantis už savęs yra trijų kampų apibrėžtas, visa santvarka grindžia tris kampus ir jo neišėjimą už savęs. Dvasia tūno prarajoje tarp žinojimo rūmų sąmone išsakančių mokslus ir pasąmone išsakančių asmenybes. Sūnus (žmogus) yra siųstas (Dievui išeinant už savęs) sieti Tėvą ir Dvasią, jisai grįžta į Dievą paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis - vykdydamas Dievo valią. Žmogus tarpinis (Aš - išgyvenimo apytaka, Tu - žinojimo rūmai) palaiko Sūnų, įsijungia į jo užmojį Dvasia išreikšti Tėvą.
- Meilė yra besąlygiška.
Dievas už mūsų ir Dievas mumyse
- Dievas yra už vaizduotės, tiek už santvarkos, tiek mūsų gelmėse.
- Dievas už mūsų = nulybė, Dievas mumyse = (mūsų visų) vienybė.
- Dievas mus saugantis yra mūsų gelmėse.
- Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai amžinas gyvenimas.
- 4x4: santykis tarp Dievo pirm ir po santvarkos. 4+4 santykis tarp Dievo už santvarkos ir jos gelmėse.
- Dievas iškyla vieningumo lygmenyje kaip meilė. Gerumas iškyla kaip tobulumas. Esmė yra atskirti pirmapradiškumą, kad Dievas yra tiek už santvarkos, tiek santvarkoje, tačiau pirmapradis yra Dievas už santvarkos.
- Dievas atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.
Sąmoningumą grindžia trys meilės.
- Tėvas. Dievas. Myli save.
- Sūnus: Mano Dievas. Myli vienas kitą.
- Dvasia: Mūsų Dievas. Myli visus.
Tai trejybės ratas. Dievas reiškiasi tais, kuriems jisai yra jųjų Dievas. Trejybės ratą grindžia Dievo branda. Meilė palaiko Dievo brandą, prasmingumą, raišką, jo tapimu kažkieno Dievu.
Dievo kampu: Dievo veikla.
Dievas išeina už savęs į save
- Ši Dievo veikla jį apibūdina.
- Ši Dievo veikla išreiškia jo atvirumą, strimagalviškumą.
- Dievas išeidamas už savęs įsikūnija, visgi tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
Dievas išeina už savęs link savo prielaidų
- Dievo prielaida yra viskas, visko prielaida yra troškimai, ir troškimų prielaida yra meilė. Dievo prielaidos nusako koks, kaip ir kodėl jisai būtinas. Meilė grindžia kodėl Dievas būtinas, troškimai išreiškia kaip Dievas būtinas, ir viskas nusako koks Dievas būtinas.
- Šias prielaidas (meilę, troškimus, viską, Dievą) suvokiame kaip asmenis: Kitą (požiūrį į požiūrį į požiūrį), Tave (požiūrį į požiūrį), Mane (požiūrį) ir patį Dievą (jokį požiūrį). Asmenys yra požiūrių santykiai.
- Požiūris į požiūrį į požiūrį yra požiūris į tarpą, į tai, ko nėra. Tuo tarpu joks požiūris išreiškia tai, kas yra. Bendrai, prielaidas suvokiame kaip asmenų ketverybę.
Dievo būtinumas
- Dievas yra tiek būtinas, tiek nebūtinas.
- Santvarkoje, kur nėra prieštaravimo, visgi yra Dievas nes yra gerumas. Tai išsako Dievo būtinumą.
- Dievas nebūtinas savo įsakymu. Dievo įsakymas įrodo, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes laikomės Dievo įsakymo tiktai vykdydami Dievo valią paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu. Užtat Dievas yra būtinas.
- Vienų vienumas reiškiasi klausimu - atsiskyrimu - o tas klausimas yra, Ar aš būtinas? ir iškyla atsakymas - nebūtinas ir būtinas.
- Įrodymas prieštaravimu skiria (besąlygišką) Dievą ir gerumą (sąlygose - nėra užtat yra).
- Dievo Dievas yra būtinasis Dievas, iškylantis iš Dievo nebūtinumo.
Dievo tyrimas
- Dievo šokis. Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.
Dievo branda
- Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas. Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja.
Dievo veiksmai
- Veiksmu +3 šventoji Dvasia jungia Dievo Tėvo veiksmą +1 ir Dievo Sūnaus veiksmą +2.
Žmogaus kampu: Dievo savybės
Koks yra Dievas
- Pirmapradis Dievas yra strimagalvis.
Dievo savybė yra vienumas, kuri reiškiasi, jam atstovauja, keturiose apimtyse, keturiais atvaizdais
Dievo savybės - nulybės atvaizdai
- Dievas yra prasmingas, neaprėpiamas, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, išeina už savęs, užtat paneigdamas, išeina už savęs į save. Tuo paneigia, kad jo sandara neturi išorinio konteksto. Paneigus ir pašalinus viską, lieka betkas, viengubas kontekstas ir asmuo Aš.
- Dievas yra pastovus, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, tūno savyje, užtat sutampa su savimi išėjusiam į save, užtat nukrypsta. Tuo paneigia, kad jo sandara viską priima Paneigus ir pašalinus betką, lieka kažkas, dvigubas kontekstas ir asmuo Tu.
- Dievas yra tiesus ... Tuo paneigia, kad jo sandara neturi vidinės sandaros Paneigus ir pašalinus kažką, lieka niekas, trigubas kontekstas ir asmuo Kitas.
- Dievas yra teisus, akivaizdus ... Tuo paneigia, kad jo sandara yra būtina sąvoka. Paneigus ir pašalinus nieką, asmenys yra nebūtinos.
Dievo savybės - troškimai
- Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
- Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
- Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas
Dievo gerumas
- Dievo negerumu išryškėja jo gerumas. Jo gerumu ir negerumu išryškėja, kad jis daugiau nei gerumas ar negerumas.
Dievas (dvasia) ir ne Dievas (savastis)
- Dievo dvasia atsiskiria nuo Dievo savasties.
- Dievo dvasia yra Dievo buvimas, Dievo savastis yra Dievo nebuvimas.
- Atsiskyrimas išreiškia Dievo buvimą nebuvime.
- Iš pradžių, Dievo buvimas ir Dievo nebuvimas turėtų visiškai sutapti, apimti viską.
- Palaipsniui Dievo buvimas siaurėja nuo visko iki betko iki kažko iki nieko.
- Dievo savastis yra visko žinojimas, o gražus taikymas - šviesuolių bendrystė - yra Dievo dvasia.
- Dievo savastis yra asmens būklė
- Yra keturios Dievo savastys: Dievas, viskas, troškimai, meilė.
- Dievo savastis išreiškia Dievo nebuvimą.
- Širdies ir pasaulio tiesos išsako ryšius tarp teigiančio Dievo ir neigiančio ne Dievo.
Dievo turėjimas
- Pasakojimo rūšys, sakramentai yra Dievo turėjimo ženklai.
- Dievo šlovinimu Dievas reiškiamas, jisai yra kažkieno Dievas. Ir bendrai malda, jos visomis rūšimis, jisai yra kažkieno Dievas. Šlovinimu jisai išreiškiamas visiems. Šlovinimas pagrįstas tikru liudijimu.
Žmogaus santykis su Dievu yra dvilypis.
- Jis yra mūsų Dievas, tad mums kaip toks reikalingas. Galim jo melsti ko mums reikia ar tiesiog pripažinti ir išsakyti mūsų nesimetrišką santykį, kaip kad šlovinimu ir kitomis maldos rūšimis.
- Jisai yra Dievas, tad palaikom jo laisvę, kad būtent mes prie jo derėtumėme ir ne atvirkščiai, kad gyventumėme visiškai lanksčiai. Užtat jis mus moko vienas kitą mylėti, puoselėti bendrystę. Trejybe įsiklausome į gyvenimą, mokomės iš Dievo.
Dievo svarba mums
- Dievas tampa mums reikšimingas kai tenka mylėti priešą, kai turime priešus dėl to, kad užstojame silpnesnius. Ir kai norime auklėti kitus, kad nebūtumėme savanaudžiais.
Užrašai
- Mįslė: Be pradžios ir be pabaigos ir ne Dievas. Ratas. Kaip tai skleidžiasi? Kaip vystosi iš tikslios sekos vidurio?