Dorovės kilmė
- Kaip atsiranda privalėjimas?
- Kaip iškyla dorovė?
- Kaip iškyla dorovės klausimai?
- Kaip dorovė iškyla iš tarpo, iš sugebėjimo nuklysti, iš sąmoningo elgesio, tai yra, elgesio vardan elgesio, tenkinimo tenkinimo, elgesio sužaidinimo?
Dorovė ir elgesys
- Kuom skiriasi elgesys ir dorovė?
- Koks santykis tarp dorovės ir elgesio?
- Kaip atsiranda ir išsivysto skirtumas tarp elgesio (senosios savasties) ir dorovės (naujosios savasties)?
- Kaip veiksmai +1, +2, +3 ir sąmoningėjimas susiję su skirtumu tarp elgesio ir dorovės?
Dorovės sąsajos
- Kaip dorovė susijusi su žaidimu ir galimybe nusižaisti?
- Kaip dorovė susijusi su pagrindimu ir kitomis kalbomis?
Dorovės ištakos
Pasąmonė atveria sąmonę
- Kūnu: Veiksmas +0: tiesioginis išgyvenimas.
- Protu: Veiksmas +1: refleksija - pamąstymas.
- Širdimi: Veiksmas +2: atjauta sau bei kitiems.
- Valia: Veiksmas +3: sąmoningumas, laisva valia. Renkamės ar įsijausti širdimi ar atsitokėti protu.
Dorovės aplinkybės: Kaip iškyla dorovė?
Pasąmonė atveria sąmonę
- Susivokiama, modeliuojant save, jog už pasaulį yra kažkas daugiau - modelio pasaulis.
- Neteisingumo pastebėjimas - teisingų lūkesčių neteisingas nepatenkinimas - ir teisingumo troškimas.
- Dvejonės - iškyla klausimai, nežinojimas.
Dorovė iškyla kartu su pasirinkimo galimybe
- Dorovė iškyla kada renkamės ar tikėtis to, ko trokštame, kada lūkesčius tveriame lūkesčiams, kada sužaidžiame pačiu savimi, o nebe gyvenimu, tai yra, kada mūsų jauduliai mums nebėra ženklai, o tikslai.
- Dorovė iškyla pasirinkimu, kaip rinktis, tiek apskritai, tiek sau, tad atsakomybe, sąmoningumu.
- Dorove susieja kuo esame visiems prasmingi ir kuo esame sau prasmingi.
- Dorovė iškyla kur branginame savo laisvę
- Computer bugs - basis for morality - distinction "what computers do" and "what computers should do". So artificial intelligence will need to fix its own bugs - will need to have such a concept. Built-in bugs = original sin?
- Galimybė susivokti ar nesusivokti, veikti sąmoningai ar nesąmoningai, atsakyti už save tiesiogiai ar netiesiogiai. Matematika - gali daryti matematiką suprasdamas ką ženklai reiškia ar nesuprasdamas. Etika - gali elgtis sąmoningai arba nesąmoningai, nepagalvodamas, nepasitikrindamas. Technologija reikia panašiai turėti galimybę nesuveikti. Visur dorovės ir Dievo pagrindas yra galimybė nieko nedaryti.
- Dorovės kilmė: Derėjimas. Susigaudymas, jog galima įvairiai suprasti, ir kaip derėtų. Deri atsisakyti sąlygų ir tik tada jų rinktis.
Mes galime gyventi Dievu (mylėti besąlygiškai, mylėti Dievą, gyventi nežinojimu, sąmone) arba gyventi savimi (mylėti sąlygiškai, mylėti save, gyventi žinojimu, pasąmone). Dorovės klausimas iškyla kuomet gyvename savimi. Tuomet iškyla klausimas, ar mylėsime kitą, ir būtent savo artimą, kaip kad mylime save? Vadinas, ar sąlygose mylėsime besąlygiškai?
Kada gyvename Dievu, kitaip tariant, kada gyvename Dievo valia, tada savaime susidėlioja Dievo tyrimai (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) ir atitinkami Dievo valios lygmenys: amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia. Tai grindžia keturi teigiami Dievo įsakymai. Kada gyvename savimi, asmenimis, savo valia, tuomet patys privalome sudėlioti asmenų tyrimus (Ar Dievas yra? Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?) ir atitinkamus lygmenis: gyvenimą, betką, pasirinkimus, valią. Dorovė yra privalėjimas šiuos lygmenis teisingai sudėlioti. Kartu teisingai susidėlioja vienumo sampratos. Šį susidėliojimą grindžia šeši neigiami Dievo įsakymai. Užtat dorovei rūpi sąmoningėjimas. Tai grindžia sąžiningą tyrimą.
Vaisingos prielaidos ir gyvenimas besąlygiškomis sąvokomis
- Mūsų gebėjimas gyventi besąlygiškomis sąvokomis remiasi vaisingomis prielaidomis, kuriomis gyvename.
Elgesio ir dorovės palyginimas
- Elgesys išplaukia iš mūsų išgyvenimų, iš mūsų pasąmonės atsakymų į gyvenimo klausimus. O dorovė išplaukia iš mūsų neišgyvenimų, tad iš mūsų laisvės patiems klausti gyvenimo klausimus.
- Pasąmonė mums nurodo veikti, ką veikti ir kaip veikti. Tuo tarpu sąmonė gali mūsų paklausti kodėl mes veikiame? ir suabejoti ar mums veikti vienaip ar kitaip.
- Elgesys (mūsų laisvė) tampa dorove (pasaulio laisve - meile) ir mūsų meile Dievas iškyla
- Dievas iškyla kai pereiname iš savo laisvės į Dievo laisvę, tikrai bręstame, ne šiaip gyvename ar elgiamės, bet dorove pripažįstame savo laisvę ir ją įtvirtiname meile, suvokiame jo meilė tai plyšys pasaulyje, atitinkantis laisvės plyšį mumyse, laisvumo šaltinio pripažinimą.
- Dievas iškyla kai mes mylime, kada sugebame pakęsti neteisybę, mąstyti plačiau, nes patys esame mylimi, tad galime vykdyti Dievo valią, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, mylėti save, vienas kitą ir Dievu, tad ir Dievą.
- Laisvė išsako skirtumą tarp dorovės ir elgesio. Ko ryškesnis skirtumas tarp mūsų galimybių ir kaip turėtumėme elgtis, to didesnė laisvė.
- Kalbose Dievas reiškiasi ne meile, o pirmesniais visko atvaizdais, savo troškimais: savarankiškumu pasakojime, užtikrintumu įvardijime, ramybe pagrindime. Meilė iškyla klausimais, kurie sieja Dievo kertinę vertybę, meilę, su mūsų kertinėmis vertybėmis, tad savo nežinojimą su mūsų žinojimais.
- Žmogus yra Dievo vaikas. Tad jisai prisiima ir perima dieviškumą. Dieviškumas yra būtent tame perdavime. Tas perdavimas atsakomybės iš vieno į kitą ir yra amžinas gyvenimas, jisai mus visus sieja ir vienija amžinu gyvenimu.
- Dievas mūsų netroškimus atjaučia savo troškimais, taigi, nuliniu požiūriu. O mes kitus atjaučiame, atsisakome savęs, septintu požiūriu. Santvarkoje septintas požiūris yra ženklas nulinio požiūrio.
- Kūnas, protas, širdis yra mūsų ženklai, grubūs ženklai, visgi jais galime matyti save, gyventi sąmoningai. Poreikiai ir jų tenkinimai, abejonės ir dvejonės, lūkesčiai ir jauduliai yra ženklai, kuriais galime susigaudyti, bet kurie nėra mūsų gyvenimo tikslas.
Elgesį ir dorovę reikėtų išskirti
- Išskirti ką žmogus veikia (sąlygiškai) ir ką galėtų veikti (besąlygiškai).
- Veiklos tikslas turėtų būti nežinojimas. Žmogus turėtų savo žinojimu sutapti su nežinojimu. Žmogus turėtų sąmoningai tikslinti save - tiek Dievo trejybe (kai tikslas aiškus), tiek žmogaus trejybe (kai tikslas neaiškus).
- Įžvelgiame besąlygiškumą (širdį, nežinojimą, dvasią) glūdintį už elgesio sąlygų (pasaulio, žinojimo, visuomenės, gerumo).
Dievo įsijautimai
- Permąstyti Dievo įsijautimus (injekcijas). Ramusis Dievas atsitokia atvaizdais (mąsto visumą) ir įsijaučia aplinkybėmis (mąsto dalį). Atsitokėjimą ir įsijautimą skiria požiūris. Aplinkybės (trejybės atvaizdai) išsako Dievo įsijautimo laipsnį, žmogiško išgyvenimo laipsnį, kuris tampa pilnavertis trejybės amžinu ratu.
- Mylintis Dievas įsijaučia į įvairios apimties nesąmonę, tai kalbų išvedimo pagrindas.
Troškimai, lūkesčiai, jauduliai, nuotaikos
- Jėzaus tvirtinimai "Aš esu..." išskiria gyvenimą pasaulyje ir gyvenimą širdimi.
- Troškimas (vienumo) ir netroškimas (paskirumo).
- Nelaukimas (vyriškumas?) veda į laukimą (moteriškumą).
- Seneka ir stoikai moko neigiamai nusiteikti, tačiau tai, manau, labai klaidinga. Tačiau ar ne sveika pasirengti blogiui?
- Kaip sulyginti su jauduliais? 0 ramybė; 1 linksma; 2 baisu; 3 bjauru (gėda!); 4 liūdna; 5 nuostabu; 6 laiminga; 7 įtampa (nerimas). Jauduliai, tai akstinai tenkinti poreikius. Tai vidinis įsisavinimas poreikių, išorinio kūno įsisavinimas ir pakeitimas vidiniu gyvenimu. Tai perėjimas iš linksmumo į laimę. Tad yra ilgas ir pilnas kelias į laimę. Ir jis eina per įtampą.
- Traukuliai...
- Nuotaikų erdves palyginti su Fauconnier proto laukus (mental spaces)
- Gyvenimas, tai Dievo gerumo žinojimas. O amžinas gyvenimas, tai Dievo gerumo nežinojimas.
- Kokia vertė jausmų jeigu nepasidalini? Kuria prasme jausmai turi vertę? ("It's only feelings." "You hurt my feelings.")
- Klaidingi klausimai (ar verta gyventi? ar Dievas yra?) Tai lūkesčių sulaukimas, neigiamas. Turėtų būti: Ar norime, kad Dievas būtų? Tai troškimai, teigiamas.
- Mirties baimė - tai nepilnaverčio gyvenimo baimė. Bet jeigu nugyveni pilnavertį gyvenimą, tada mirtis nėra baisi. Mirtis tėra gyvenimo išvertimas.
- Ieškoti pagrindų skausmui, malonumui.
- Kaltės jausmas: bjaurus sau.
- Ieškoti visuomeninių pagrindų jausmams: gėdai, juokui. Kaip nesiderina mūsų jausmai ir visuomenės jausmai ar įsitikinimai.
- Neteisingumas susijęs su bjauresiu... ir kiti jauduliai, išoriniai požiūriai?
- Pyktis yra pavojingas jausmas nes gali padaryti kažką pikto, piktai pasielgti, piktavališkai, piktybiškai.
- Jėzaus mąstymą ribose parodo jo jaudulių išgyvenimas. Būtent Jėzumi Dievas gyvena sąlygiškai.
Aštuongubas kelias
- Aštuongubas kelias apžergia šešerybę, o kitos santvarkos apžergia laipsnynus. Du šešerybės atvaizdai išskiria skirtingus žmogus ir Dievo požiūrius, o laipsnynai juos suderina į vieną laipsnyną.
- Laipsnynas žmogų veda iš širdies žemesnių trijų požiūrių į pasaulio aukštesnius tris požiūrius, kad būtų galima bręsti, keisti, tikslinti savo požiūrį. Laipsnynas panašus į homologijos ir kohomologijos ryšį.
- Laipsnynas sieja gyvenimą (pirmus tris požiūrius) kuriais Dievas gyvena mumis, tad sutampa Dievas už mūsų ir gerumas mumyse, ir amžiną gyvenimą (kitus tris požiūrius) kuriais mes gyvename Dievu, tad skiriasi Dievas už mūsų ir gerumas mumyse.
Vertybių (atsakymų, pasąmonės) nepakankamumas - atsiradimas vertybę ryškinančių klausimų. Pasirinkimas Dievo požiūrio vietoj savo požiūrio.
Gyvenimas tarpu
Tarpu tarp Dievo ir gerumo išgyvename amžiną gyvenimą.
- Tai taip pat tarpas tarp sąmonės ir pasąmonės. Tai sąmoningumo pagrindas.
- Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė.
- Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.
- Meilės mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.
Aštuongubas kelias
Aštuongubas kelias susieja dorovę (Dievo trejybę - požiūrius už žmogaus) ir elgesį (žmogaus trejybę - kuria žmogus vis pasitikrina). Panašiai, jis susieja sąmonę ir pasąmonę. Aštuongubas kelias suveikia kalbomis.