Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Žinojimas

Kas yra žinojimas?

Ketverybės reikalas

• Žinojimas yra reikalas išgyvenamas ketverybe.
• Žinojimas yra visko žinojimo klausimo (ir Dievo būtinumo klausimo) visiškas išskleidimas, užtat jisai išsakomas ketverybe, kitoje padalinimo ratų pusėje nuo nulybės. Ketverybė grindžia tiek žinojimą, tiek nežinojimą. Ketverybė išsako pakopas nuo nežinojimo (žinau nieką) iki žinojimo (žinau viską). Padalinimai iki ketverybės auga vis pridedant nežinojimo požiūrius (vienybe, dvejybe, trejybe), o toliau auga vis atimant žinojimą (penkerybe, šešerybe, septynerybe).

Išėjimo už savęs pakopa

• Žinojimas yra išėjimo už savęs eigos išraiška kuria nors pakopa.
• the extent to which BeingOneWith has gone beyond itself into NotBeingOneWith and thus defines it.
• Knowledge is the extent to which BeingOneWith has gone beyond itself into NotBeingOneWith and is present there.

Ketverybės atvaizdas

• Žinojimas yra ketverybės atvaizdas mažėjančiu laisvumu, atsakymais Ar! Koks! Kaip! Kodėl! Nežinojimas yra ketverybės atvaizdas didėjančiu laisvumu, klausimais Kodėl? Kaip? Koks? Ar?

Buvimas šalia požiūrio

• Žinojimu esame šalia požiūrio, taip kad galime prie jo prieiti, jį priimti ir juo matyti.
• Yra tiesioginis žinojimas, kuriuo galime patys žinoti, ir netiesioginis žinojimas, kuriuo priimame kitų žinojimą, kuris mums patiems gali būti neprieinamas.

Dievo prielaidų paneigimas

• negates where God comes from (God's properties, where God is)
• Nonexistence of God, interference with God, Questions not taking up Answers.
• (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.

Prielaidų išryškinimas, išskyrimas

• is negation of assumptions about Who
• Knowledge of X is the Relationships (the Conditions) by which X is BeingOneWith and NotBeingOneWith. Knowing X is Understanding these Relationships (keeping separate the Conditions).

Gebėjimas panorėjus atkurti žinias

• Žinojimas yra gebėjimas panorėjus atkurti žinias, tad dėmesį į jas telkti arba netelkti. Žinojime tad slypi galimybė įsijausti į žinių reikšmę ir galimybė nuo tos reikšmės išsilaisvinti. Žinojimas yra sąmoningumo sąlygos: ką žinau, galiu įsisąmoninti. Sąmoningumas yra dviprasmiška būsena gretinanti sąmonės nežinojimą (klausimą) ir pasąmonės žinojimą (atsakymą). Sąmoningumu nustatome savo santykį su savo žiniomis. Žinojime glūdi laisvė nustatyti savo santykį su žiniomis, tad kartu glūdi atsakomybė tomis žiniomis rūpintis, jas gražiai taikyti.
• Tad dėmesį į žinias telkti arba netelkti.
• Žinojime lypi galimybė įsijausti į žinių reikšmę ir galimybę nuo tų pačių žinių išsilaisvinti.
• Žinoti, tamprėjimu įsijaučiant į žinių reikšmę tikrovėje, ir kartu nežinoti, laisvėjimu išryškinant žinių sąlygas vaizduotėje, atsitokėjus.

Apimties apžvalga, asmens pagrindimas

• To view the known is to view the Limited, the Definite.
• Knowledge is the establishing of Person, the circumscription of Who in terms of What they assume, the negation of an assumption about Who. (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True))
• Knowledge is of the Person's Self
• NotBeingOneWith in the extent of BeingOneWith.
• is of Everything (Why), Anything (How), Something (What), Nothing (Whether). Knowledge (about Scope) is of context, what is beyond Scope, what it presumes, thus presumption of what is beyond Scope.
• Truth X within Scope Y. Truth about Y.
• Truth about...
• Knowledge is what allows for the Truth.
• Knowledge is institutional.
• Knowledge, presumption comes after relationship (of BeingOneWith)

Sąmonės sąvokų ir pasąmonės tikrovės atitikimas

• Gebėjimas atkurti žinias, tamprėjimu įsijaučiant į jų reikšmę tikrovėje, ir laisvėjimu išryškinant jų sąlygas vaizduotėje, atsitokėjus. Žinojimas yra sąmoningumo sąlygos: ką žinau, galiu įsisąmoninti.
• Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
• Knowledge is True Concepts.
• Knowledge is the Facts.
• Nuomonės yra nesąmoningumas.

Semantikos ir sintaksės išskyrimas

• Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę (sąmonės jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
• Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
• Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską) ir mažiausias sąmoningumas (žinoti ar, tai nieko nežinoti).

Žinojimas ir nežinojimas

• Žinojimas yra požiūrių priėmimas, nežinojimas yra požiūrių atsisakymas.
• Žinojimas yra atsakymas, o nežinojimas yra klausimas.

Žinojimas yra pagrindas laisvumui.

• Žinojimo apimtis yra laisvumo apimtis - ko daugiau žinai, to laisvesnis esi. Nes žinojimas grindžia dvilypį požiūrį, kad gali remtis tiek žinojimu, tiek nežinojimu, ir gali rinktis, kuo remtis.

Suvokimo išvertimas sąvoka

• Žinojimas, tai suvokimo išvertimas sąvoka. (+4)

Suvokėjo ir suvoktojo sąsaja

• Knowledge is the coinciding of the one who assumes and the one who is assumed

Atmintis - pasąmonės bendrystė

• Atmintis atkartoja ne patį išgyvenimą, o jo atvaizdą, jo įspaudą, jo įspūdį.
• Tiriant tiesos iškraipymus, mąstyti, kaip puoselėjama mūsų pasąmonių bendrystė.
• Vienas žmogus įsijaučia kitas kartu įsijaučia tačiau yra tarpas užtat gali atsitokėti o su laiku įsidrąsina pačiam įsijausti

Santvarkų pažinimas

• Idea: Knowledge is institutional. The difference between 'independent thinking' and 'self-learning' is that self-learning is driven by the thirst for knowledge, and as such is the engagement of institutions. Knowledge is defined within the context of institutions, and so self-learning is pursued both inside and outside of an institution. Self-learning is about intertwining learning in all aspects of our lives, so that we are free to lead ourselves outside of institutions, and we are able to make the most of our being within institutions. Whereas independent thinking is about our own personal development as individuals, and leads to our own world, our own private language.

Knowledge is the issue for which is essential the division of everything into four perspectives. We may think of these four perspectives as questions:

• why?
• how?
• what?
• whether?

Or as answers:

• why!
• how!
• what!
• whether!

In other words, there are two ways to conceive these levels, to approach them with our minds, to represent them.

Ką galime pasakyti apie žinojimą?

Yra 4 takai tarp nežinojimo ir žinojimo:

• Dievas-Kitas
• Dievas-Tu-Kitas
• Dievas-Aš-Kitas
• Dievas-Aš-Tu-Kitas

Aš ir Tu atsirandam semiotiniu kvadratu neigimu ar priešingybės neigimu.

Koks žinojimo tikslas?

Dievas mūsų žinojimu ir nežinojimu susidaro sąlygas savo tyrimui, nes mums kartais jo nėra, o kartais jis yra. Ir kartais jo pasigendame, o kartais nepasigendame.

Žinojimo rūmai

Žinojimo rūmai yra žinojimo aplinkybės, kaip žinojimas išreiškia tai, kas yra sava.

Nežinojimas

Atsitokėjimas, atsiplėšimas

Atsiplėšimas nuo savęs susijęs su:

• Dievo išėjimu už savęs.
• Požiūrio atskyrimu nuo savęs.
• Suvokimu.
• Dievo būtinumo įrodymu - atskyrimu kuniško ir dvasinio pasaulių.
• Išėjimu už sąlygų.
• Meilė sudaro sąlygas atsiplėšti. Leidžia mums bręsti, išgyventi.
• Septintu požiūriu - ir nuliniu požiūriu.
• Apimtimis, tai išėjimo už savęs tarpsniai.
• Visaregiu.
• Troškimais.
• be open to NotBeingOneWith
• the Understanding of one's limits, of one's separation. Our limits are the context that we find ourselves in. To know everything is to understand God's limits, yet he is unlimited, without context, and so goes beyond himself into his limits, into his context, where we may coincide with him. So MyWish seeks to go beyond, go before any context.
• Šaunumas ("cool") yra atsitokėjimas, nesijaudinimas. O įsijautimas yra "hot".

Žinojimo ir nežinojimo santykis

• Nežinomas išeina už savęs į žinomą.
• Pasąmonė remiasi trimis apdorotojais - sąmoningumo lygmenimis. Užtat turi būti trys kalbos skirtingo sąmoningumo lygmenims: kūnui pasakojimas, protui įvardijimas, širdžiai pagrindimas.
• Žinome tai, kas diskretu. Klausimai remiasi tolydumu, tačiau jame ieško lūžio taškų. Diskretus vs. tolydus - tai iškyla penkerybe, aukštesniaisiais padalinimais. Šiuo skirtumu remiasi ir pasąmonė ir sąmonė, jų tarpusavio santykiai.
• Žmogus yra tikrai nežinantis Dievas - nežinantis, pirmiausiai, kad jisai yra Dievas. Ir tą nežinojimą išsako žmogaus trejybės ratas, juk jis vis kelia naujus klausimus, reikalaujančius pasitikrinti. Tad nežinojimas yra dalyvavimas. Ir trejybės ir ketverybės santykis, kaip kad šešerybės atvaizduose, yra nežinojimo ir žinojimo santykis.

Duomenys ir įžvalgos

Duomenys yra mūsų aptinkamos sandaros. Kiekviena iš jų iššaukia klausimą susijusį su žinojimu.

Yra požiūriai, kuriais gali būti sąvoka; tai, kas žinoma; tai, kas savistovu; tai, kas sieja suvokėją ir suvoktąjį.

Suvokimas išskiria sąvokas, jas laiko išskirtas. Sąvoka savyje sieja savo dvasią bei sandarą. Sandara yra sąvokos savastis savyje kurioje sąvoka (dvasia) atsiranda. Suvokti sąvoką yra atskirti dvasią ir sandarą.

• The spirit is of its own. It may realize itself. (This is the perspective Why, a knowledge of Everything. The spirit is separated from itself (its structure) by everything.)
• The spirit goes beyond itself from the unscoped into the scoped. In this way it generates structure. The spirit and structure are considered separately. (This is the perspective How, a knowledge of Anything. The spirit is separated from itself (its structure) by anything.)
• The spirit and structure are considered together. The structure is a limit on the spirit. (This is the perspective What, a knowledge of Something. The spirit is separated from itself (its structure) by something.)
• The structure is of its own. It is an open space which may frame and evoke a spirit. (This is the perspective Whether, a knowledge of Nothing. The spirit is separated from itself (its structure) by nothing.)

A concept is that which "stands on its own". Therefore it needs to be able to "stand apart from itself". The above four perspectives express the different scopes which that entails. I think this is why the basic divisions (of everything into zero, one, two or three perspectives) have four representations.

This also opens up two stances: "standing apart from oneself" (which is God's stance and increases slack and opens up space for a heart) and "standing on one's own" (which is the stance of the heart - that godlet within us that has awaken within our structure, is figuring itself out - and decreases slack). These are the two representations by which we conceive the division of everything into four perspective (or five, or six, or seven).

These two stances are two outlooks in going beyond ourselves. One is that of loving (standing apart from oneself) and the other is of being loved (standing on one's own). And the four levels of knowledge are four scopes where the lover and the loved may coincide.

Love is the support of life, it is the reaching out to coincide with the loved one who is going beyond themselves. Just as God is the spirit of everything, and everything is the structure of God, so we may say that life is the spirit of anything, and anything is the structure of life. In order for us to engage anything, it must be, in every sense, a self-standing system, with the implications as above. So, for example, if we engage a mushroom, then it is as a system - either a local nub - or part of a being that may stretch across an acre of a forest. Life (and alive) are defined for a self-standing system (and that says a lot about life). In particular, we may think of anything as everything plus slack. Or, considering that slack is the structure of good, and good is the spirit of slack, we may say that life is the goodness of God. (Yet eternal life is understanding the goodness of God - keeping those two concepts separate).

Anything is like everything in that it is self-standing, and yet also anything stands apart from itself - it is both "in a world" and "unto itself". So anything has six representations in all - the four representations which everything contributes as a "self-standing" concept - and the two representations which slack contributes (increasing slack and decreasing slack). One of the things that I am studying is how to relate these four and two with the six. But in particular, we may think of the six as the ways of moving from one of the four levels out into another one of them - there are six such pairs - they are concrete ways of going beyond ourselves - "within a world".

I've found it very helpful to read "The Timeless Way of Building" by Christopher Alexander, an architect who considers, "What does it mean to say that a building is alive?" And by "alive" he means this very important "quality without a name" for which "alive" is really just a metaphor from biology. I agree with him that it's this spiritual idea of "life" that is more interesting to us than the purely biological one which we seize upon but only as a metaphor. And he writes profoundly of different words that help us get across that concept but never express it adequately: alive, whole, comfortable, free, exact, egoless, eternal. And clearly there is an eighth, "", which is to say, the nameless, what I might call "zero activity". Perhaps this is the ability to skip a beat so as to be in harmony with another system. And perhaps biological life is what I would call "zero structure", which is to say, the structure of redundancy that allows for that harmony, so that a "positive command DO" can coincide with a "negative command DO NOT".

I agree this is all quite murky. But your question is stimulating. And it is our flexibility to play seriously with such ideas which gives us the chance to find answers. Unfortunately, there is a lack of domains where we can pursue such thinking. The above builds on more than twenty years of private thinking. Maybe some day it will be "publishable". But it is more likely that first it will be "applicable". Imagine building the first airplane. It's easier to show that the airplane works, and have people reverse engineer it, then to try to explain to them that it will truly fly. Perhaps this will all show why I am keen to serve "independent thinkers" and why organizing us in a laboratory where we might apply our ideas gives us a social framework where the reality of such ideas may become evident.

And in summary, I think that you are right, there is a deep connection between life and knowledge. I think that knowledge is the issue that (as a state of mind) involves four scopes by which a "concept" "stands on its own". This makes it possible for "standing apart from oneself" (going beyond oneself) to become a concrete relationship "within a world" between a lover and a loved. And life is the underlying spirit expressed by the various (six) ways they can relate to each other.

JosephGoguen: My first step in answering the question "What is knowing?" would be to break it into two parts: "What is a concept?" and "What is truth?" since true concepts will be knowledge.

I would also like to "de-reify" the question, since i think the processes of knowing are more fundamental than the results. So we should ask about processes of conceptualization, and of reasoning, while still noting that a great deal can be learned from looking at the reified notions of concept and truth.

As you say in your analysis of "everything", knowledge is relative, and hence always uncertain, perhaps even contradictory; it is also uncertain to varying degrees.

As noted long ago by Charles Sanders Peirce, the problems of relativity can be overcome to some extent by making the truth of what concepts refer to relative to context, in a very broad sense of context that includes the "knower" and his/her point of view, background knowledge, perceptions, etc., as well as what is in the world.

So now we want to look at Concepts and how they refer in variable contexts, and how we can reason with concepts in a way that allows the result to truthfully refer, not forgetting that concepts can of course refer to other concepts as well as to percepts.

Andrius

Knowing as the Truth of Concepts - fantastic! And that makes me think that God (the nullsome - division of everything into no perspectives, so that it is of itself) is the "concept of truth" and thereby related to the foursome (division of everything into four perspectives) which may be thought of as bifurcating the "concept of truth" into "concept" and "truth" and reordering them, those holding them separate, which would explain the role of the foursome as the maximal unfolding of structure, which opens up space for the godlet but also starts the collapse of structure, the eightsome finalizing the collapse into the nullsome, as it has a perspective "all are good and all are bad" which is to say, an empty system (here I say: "true"="obvious"="not hidden" which as a "concept" (stands on its own and is thus "hidden") is by nature contradictory and is thus both "obvious" and "hidden").

Užrašai

• Pradžioje buvo nepažinimas (įžvalga, nežinojimas). Jo priešprieša, tai pažinimas (duomenys, sandaros).
• Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.
• Ar žinojimas yra asmens santykis su apimtimi? su viskuo?
• Ketverybė nusako tarpą tarp besąlygiško buvimo ir sąlygiško buvimo. tad nusako sąlygas. O žinojimas yra sąlygų atpažinimas, jų turinio išgavimas.
• Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
• Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
• Žinojimas svarbus padalinimams nes tai požiūrio buvimas šalia. Mąstome vieną požiūrį tačiau pripažįstame šalia esančius požiūrius.
• Žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
• Žinojimas yra susigaudymas netroškime, kokios yra širdies ir pasaulio tiesos ir kurią rinktis. Troškimams nereikia žinoti nes troškimai savaime yra pasirinkimas išeiti už savęs. Tad žinojimas išplečia troškimą požiūriais, jų grandinėmis. O troškimu (nežinojimu) išeinama į žinojimą.