Atrinkti ir apmąstyti žmonių elgesį Holokauste Lietuvoje.
Nagrinėti Kazį Škirpą ir kitus Holokausto dalyvius.
- Kodėl jisai siekė žydus išvaryti?
- Kur įžvelgtinas Dievas?
- Kaip rodoma gera valia?
Kame nuklydo, nusidėjo:
- kun.Antanas Saulaitis, kun.Zenonas Iganatavičius, Kazys Škirpa?
Dorovės pavyzdžiai
Koščiuška atsisakė Džefersono dovanoto dvaro, nesutiko turėti vergų.
Pavyzdžiai iš Holokausto Lietuvoje
Leonas Taunys buvo voldemarininkas, dalyvavo 1934 m. puče, 1941 m. birželio pradžioje įkalbino komunistus palikti sklandymo mokyklos techniką (nes tuoj grįšite). Tačiau, kiek žinoma, jis nedalyvavo sukilime nė žydų žudyme, nacių okupaciją praleido ūkyje. O sovietams grįžus, liko Lietuvoje, buvo partizanų vadas.
Kazys Škirpa
Manau tirtini Kazio Škirpos ir kitų nuklydimai susiję su Holokausto ištakomis Lietuvoje.
- Ar geriau būti neabejingu ar abejingu?
- Ar geriau įsitraukti ar neįsitraukti?
- Ar geriau dalyvauti "tikrovėje" ar nedalyvauti?
- Ar leisti "demokratijai" ar pačiam vadovauti?
- Ar svarbu ar tai šališka, asmeniška, ar nešališka, apskaičiuota?
- Ar svarbu ar žmogus aukojosi?
- Kada žmogus privalo kreiptis į kitą?
- Ar prasminga lyginti skirtingų žmonių elgesį?
- Ar geriau bendrauti, bendradarbiauti su nedorėliais ar nuo jų atsiriboti?
- Ar dera ieškoti bendrų tikslų su nedorėliais?
- Ar dera iškelti doros klausimus su nedorėliais?
- Ar dera veikti santvarkoje ar už jos?
- Ar geriau, kad mes patys renkamės, ar kad kiti už mus?
- Ar dera įsisavinti ydingą santvarką?
- Ar reikia laukti tobulų aplinkybių? Ar galimų aplinkybių?
- Kaip mums patikrinti save?
- Kaip mums ugdyti savo valią?
- Ar ištikimas tiesai?
- Ar gerbia savo ir kitų abejones?
- Kada galime nustoti rūpintis kitais? Jei reikia visada rūpintis kitais, tai kaip nuklysta argumentai, kad nereikia? Pavyzdžiui, kad žmonės patys savimi nesirūpina, nenori mūsų pagalbos, yra mūsų priešai ar atsiriboję nuo mūsų?
- Ar nepriklausomas nuo kitų? Pavyzdžiui, pinigais?
- Ar paisyti nedorėlių norų?
- Kaip sieja savo siekį ir jo pristatymą? Kaip sustato? Ar gerbia kitų laisvę?
- Ar vertina kitų vertybes?
- Kaip vertina teisėtumą?
- Ar keitė savo paaiškinimą? 1945 m. birželio mėn. 5 d. apie nepriklausomybės aktą: "Šis aktas buvo nukreiptas ginklus - prieš rusus okupantus, o politiškai - prieš nacius, kurių pikti tikslai Lietuvos atžvilgiu visiems jau iš seniau buvo gerai žinomi." (LCVA f.656 a.2 b.1239 l.141)
- Kaip rėmėsi kitais, mažiau sąmoningais, juos įtraukė?
- Argi teisinga atsiriboti nuo politikos, atsisakyti joje visiškai dalyvauti? O ką reiškia joje dalyvauti? Ir kaip galima joje rinkti dorą sprendimą?
Kazys Škirpa:
- Netikėjo savo propaganda prieš žydus. Bet galvojo, kad reiks ja tikėti. Ir kad lietuviai turi išmokti ja įsisavinti.
- Suprato kitų priekaištus, bet juos vertino pagal savo vertybę.
- Nurašė santykius su žydais ateityje. Žiūrėjo trumpalaikiškai.
- Nesuprato, kad aplinkybės keičiasi - tiek sovietų (Stalinas numirė), tiek vokiečių (kad ir būtų laimėję karą)
- Puoselėjo tik vieną galimybę - tik su vokiečiais, ne su sovietais.
- Nesvarbu, kas laimės karą, o kas gali dabar atstatyti Lietuvos nepriklausomybę ir išgelbėti iš sovietų.
- Neprašė ir neėmė pinigų iš vokiečių, tad jautėsi nepriklausomas.
- Nepaisė neteisėtumo, atgaivino Lietuvos piliečių sąjungą.
- Tvirtino, įsivaizdavo, jog aktyvistai vieningi, nors iš tikrųjų jie buvo labai nevieningi
- Veikla rėmėsi pinigais - rūpinosi, kad jų būtų
- Nėjo į kompromisus dėl pagrindinės vertybės, užtat derinosi dėl žydų.