Iš Gvildenu svetainės

Mintys: EgzistencializmoIštakos


Klausimai

Išmąstyti


Heidegerio lygtis 2+3=5

Šiaip klausimas (sąlygiškumas (jeigu) - užrankiškumas) yra pirminis požiūris, o būtis (besąlygiškumas - atsakymas - parankiškumas) yra antrinis požiūris. Tačiau suvokiant buvimą visuose keturiuose atvaizduose, buvimas iškyla svarbiausiu - dabartimi.

Sąlygos


Panagrinėti

Atsiremiant į gyvenimo lygties dvasios lygmenį, +1 plėtoja viską padalinimais (sandara), +2 plėtoja betką atvaizdais (atvaizdai), +3 plėtoja kažką aplinkybėmis (vieningumas). O trys kalbos atsiremia į gyvenimo lygties esmės lygmenį - į meilę.

Jėzus "Aš esu..."

Heidegeris neparašė antros dalies Būties ir laiko nes tai būtų buvę 5+3=0 Dievas, juk sąmoningas sprendimas yra iš nežinojimo taško, taigi iš Dievo taško. Dievo būklė yra laisvė, užtat -1 + 1 = 0 nes +1 išpildo būklę ją išgyvenančiu požiūriu.

Būties (kaip ženklo) savybės ir Esančiojo sąlygos:

būties reikšmė ir prasmė - šių sąvokų dviprasmiškumas - visgi lietuvių kalba skiriasi veiksmažodžių reikšti ir prasti išeities taškai, pažintojo ir pažinovo.

yra tai, kas suprasta, o supratimas, suvokimas vyksta laike

ryšys tarp rūpesčių ir klausimų, ypač esančiojo klausimo, kas aš esu?

aš esu liudytojas. ir ko? apskritai visko, paliūdyto, tai yra būties. būtis yra paliudytas viskas

Išėjimas už savęs į save: atsirandama erdvėje, laike

Išeiname iš gyvenimo sąlygų (being in) kada nieko nežinome. Tuome jom nepriklausome ir esame besąlygiški. Esame gyvenimo sąlygose tiek, kiek kažką žinome.

Kad kažkas yra sąlygose (o sąlygas įsivaizduojame laike ir erdvėje) mes įsivaizduojame iš to, kad patys esame sąlygose. Sąlygos yra penkerybės (ir sprendimo) esmė. Sąlygas įsivaizduojame laiku arba erdve.

čiabūtis, tai suprastis

būties reikšmė vs. prasmė

Veiksmai +1, +2, +3 yra visi dalis 4 lygmenų tarpo: [3]+1, [2]+2, [1]+3, kurie sieja įžvalgos gilumą (kiek požiūrių) ir veiksmų suvokimo lygmenį (kiek požiūrių judama padalinimų ratu).

Egzistencializmo ištakos, Heidegeris, Kantas

Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas.

Besąlygiškumas

Mano kertinė vertybė yra gyventi tiesa, būtent besąlygiška tiesa. Užtat daug metų gvildenu, kas yra besąlygiška? O šiuo metu mane labai domina, kaip iš besąlygiškumo kyla sąlygiškumas?

Nusakysiu, pirma, kaip aptarti besąlygiškumą, antra, kaip iš besąlygiškumo išplaukia sąlygiškumas, ir trečia, kaip apie tai kalbėjo Kantas kategorijomis ir transcendentaline dedukcija, ir kaip kalbėjo Heidegeris būties ir laiko klausimais.

Galime kiekvienas paskaityti Kanto "Grynojo proto kritiką" bei Heidegerio "Būtį ir laiką". Užtat aš bandysiu atskleisti, ką manau jie norėjo pasakyti, o dar pirmiau, kaip manau iš tikrųjų yra. Dėkoju profesoriui Antanui Andrijauskui, ir ypač daktarui Tautvydui Vėželiui bei profesoriui Tomui Kačerauskui, kuris šiandien negalės dalyvauti, sutikusiems man užleisti laiką numatytą jų pranešimui, "Heideggerio egzistencialiosios fenomenologijos posūkis", kuris šiandien neįvyks. O toliau konferencija vyks pagal esamą programą.

trejybė ratas - ne žodžiai svarbūs, o požiūrių savaiminis santykis

visko padalinimai: abėcėlė - dvejybė, trejybė, ketverybė

vidinė kalba kuri man seniai pažįstama - daug triūso įdėta - tikiu bus vaikų darželyje mokomi dalykai

kokiais būdais padalinimai pastebimi, apibrėžiami

Mano Mama kai pirmą kartą grįžau kalėdinių atostogų iš universiteto ir bandžiau papasakoti, kas yra dvejybė, trejybė, ketverybė. Ji man linkėjo ko greičiau persirgti šią ligą. Jūs galite pasijusti visai panašiai. Tačiau paaiškinsiu, kur ieškoti šitų sandarų.

visapusiškame

ketverybė ir jos atvaizdai

labai svarbu, kad tai būtų visko - besąlygiškai visko - padalinimas, ne šiaip visko kokiose nors sąlygose (pavyzdžiui, visko ant stalo). Tokiu atveju gaunasi empiricistų sąlygiškumas vietoj kad racionalistų besąlygiškumas. Užtat gaunasi iškreipimai, kaip antai Aristotelio keturios priežastys (juk tai sąlygos). Arba ko nors trūksta, kaip kad Peirce'ui. Užtat visko padalinimų žinojimu kaip tik ir galime susigaudyti, kur nukrypstama.

keturi žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl

galima papildomai remtis šiais padalinimais - vaizduotės ribomis - įsivaizduoti kitus požiūrius (ne savo) ir taip pat gyvenimą keliais požiūriais (visuma), kas mums gana svetima - ir taip pat įsivaizduoti požiūrį šių ribų Kūrėjo, kokie jo kūrybos tikslai

Ketverybė

hipotetinė - sąlygos gali keistis

racionalistai - mokomės iš proto, empiricistai - iš patirties, o aš: patirtimi mokytis iš proto

dvejybės atvaizdai - apsiverčia kryptis reflektuojant - būtent sąmoningumu - labai svarbu (ypač lygčiai)

Pirmapradiškai klausti Būties klausimą taip, kad apčiuoptumėme Būties esmės tiesos atsiskleidimo uždavinį, reiškia atsiverti nuosprendžiui dėl šiuose atskyrimuose paslėptų galių, ir reiškia jas parvesti į savo tiesą. (ps.153)

Būtis ir Būties suvokimas nėra užrankiškos esamybės. Būtis yra pagrindinis vyksmas, vienintelis pagrindas suteiktas istoriškam Esančiajam tarp visuma atsivėriusių būtybių. (ps.153)

Kaip yra su Būtimi kaip tokia? Kodėl iš viso yra būtybės ir ne šiaip niekas? (Ar Būtis tėra tuščias žodis?)

aplinkybės ir proto žaidimai

nulybes išvesti iš dvejybės atvaizdų aptarimo

matome "proto žaidimai" nusako įmanomus teiginio sudėtis: apriori (pirm patyrimo) / aposteriori (patyrimo), analitiniai (besąlyginiai) / sintetiniai (sąlyginiai)

Kantas širdingai tikėjo, jog yra būtent 12 kategorijų

Beveik neigimas: sąryšio atsiradimas

Neigimo atsiradimas

Neigimas

aplinkybės apibrėžia nulybės atvaizdo pagrindu

nulybės ir vienybės atvaizdai - skirtumas tarp Dievo ir visko

penkerybė, šešerybė, septynerybė ir jų atvaizdai

šeši atvaizdai

padalinimų ratas - 7+1=0

Padalinimo ratą pastebėjau kai buvau 24 metų amžiaus.

1=(Tvarkos) Apibrėžimo klausimas - palyginti su Heidegerio Būties klausimu - būtis yra tai, kas tenkina apibrėžimą

toliau: trys kalbos, kaip jos apibrėžia

Dievo išgyvenima, jo klausimas Ar Dievas būtinas? Veiksmas +1 ir išsikvėpimas septynerybe

Sūnaus (asmens) išgyvenima - Dievas nulybėje ir septynerybėje - veiksmas +2

Dvasios (asmenybės) išgyvenimas - mūsų sąmoningumas +3

Sąlygos, sąvokos, riba, tarpas

Sąsaja tarp sąmonės ir pasąmonės.

Pripažįstame ribą tarp savęs ir pasaulio. Būtent todėl galime įsivaizduoti pasaulyje esančius daiktus ir asmenis.

2+3=5

Dvejybė savaimingai veda iš sąlygiškumo į besąlygiškumą. O kaip, priešingai, iš besąlygiškumo išvesti sąlygiškumą? Iš sąlygiškumo išgaruoja papildoma energija, lieka Būtis, tai yra, besąlygiškumas glūdintis sąlygiškume. Tad dvejybė skiria "būtį" ir "Būtį". Būties klausimas priskirtas vienam dvejybės požiūriui, būtent "viskas visvien". Taip yra su kiekvienu padalinimu, juk jisai turi save priskirti kuriam nors požiūriui. Vėlgi, tai priklauso nuo to, kaip suprasime visumą, kokiu atvaizdu.

5+3=0

Each category presumes unity (of the concept). That unity is the representation of the nullsome from which it was derived.

Iš vaizduotės ribų galima pažinti - ne vien iš pažinimo, kaip tvirtina Kantas. Ir iš tų ribų (ir langų) išbaigtumo ir nuoseklumo galime suvokti ko tai santvarkai reikia. Iš nulybių atvaizdų (nes jų nepastebime, jos "pastovios" ir t.t., tiktai neigimais pažįstame.) Ir jų vieningumą kurio gyvenimiškumą suprantame gyvendami. 5+3=0.

5+3=0 apibrėžia nulybę vienijančią aplinkybes!

Suvedant: Pasekmės trims kalboms, dorovei, elgesiui

Toliau tiriu veiksmus +1, +2, +3. Kartu gvildenu, Kaip žmonės elgiasi? Kaip turėtų elgtis?

Tikslas yra bandyti susikalbėti sąvokų kalba.


Gyvenimiškumą kalbėt yra savo gyvenimą ir jų duomenų pagrindu.

Kiekviena sąmoninga mintis yra minties pakartojimas. Aš mąstau "ką aš darau". (re-flect) Kiekviena mintis yra "ką aš darau". Turi būti dėsningas pasikartojimas. Yra laike ir erdvėje nes sąvokai to reikia, atkarpos. Ir atsidavusiam mąstymui reikia to pasikartojimo. +2 = pasikartojimas, atsidavimas.

Jaučiamės dabartyje nes ten vyksta KOKS ryšys (teorija->praktika), kiti laikai vyksta KAIP. Sąmoningumas yra apvertimas poslinkio.

trejybės ratas: patvirtina laimę teiginyje "Aš mąstau ką darau"

sąžinė žiūri į dabartį

sąvokos dėžė tampa trejybės rato nariais

aplinkybės išlaiko sąsają su nulybės atvaizdais, tuom jos skiriasi nuo trejybės atvaizdų narių, ir taip pat dėl to aplinkybės gali būti bet kur įžvelgtos, ten kur yra nulybės atvaizdas, kur "nėra žinojimo"

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/EgzistencializmoI%c5%a1takos
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 gruodžio 12 d., 23:00