Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Savastis

自

Kas yra savastis?

Tai kas yra, kas būna.

• Dievas gali būti ar nebūti. O savastis yra tai, kas yra. Užtat pradedant Dievu, išsiskiria asmuo ir savastis. Asmuo yra tai, kas gali savęs atsisakyti, nes gali būti ar nebūti.

Išėjimo už savęs dvilypumas

• tai kas suderina dvi išėjimo už savęs kryptis
• mažėjantis laisvumas - išėjimas už savęs į save, o didėjantis laisvumas - išėjimas iš savęs už savęs.
• priešprieša išėjimo už savęs ir išėjimo į save, taip kad išėjimas į save (nurodytasis atsakymas teigiantis visas sąlygas kaip mūsų vieningą laisvę) išverčia išėjimą už savęs (nurodantasis klausimas neigiantis visas sąlygas vienintele tiesa), buvimu viena priešpastant "tiktai" ir "vieningą" išreikšti buvimą vienų viena ir buvimą vienu. (Čia įžvelgtinas išvertimo poveikis.) Savastis tuomi skiria nurodantįjį ir nurodytąjį).
• Savastis, tai kaip žmogus supranta šventąją Dvasią, kaip veidrodį tarp Tėvo ir Sūnaus. Dvi laiko kryptys, tai skirtingi supratimai to veido - Sūnus ir jo atvaizdas, Tėvas ir jo atvaizdas. Tai gerojo ir blogojo vaiko likimai. Tėvas mato, kad blogasis vaikas dar bus geras.

Savo ribos nustatymas sąmoningumu, įsijaučiant ir atsitokėjant

• Užkrečiamas pasąmonės jautrumas. Kas užkrečiama, tai jautrumas, įsijautimas.
• Potraukis. Ieškoti žmonių grupių kuriose keičiasi patrauklumas (compellingness).
• Kalba turi lyginti kas yra (viengubo požiūrio) ir kas galėtų būti (dvigubo požiūrio) ir vis grįžti prie vieno ir kito kol žmonės pripranta prie dvigubo požiūrio, tai yra, abiejų požiūrių reikalingumo. Nancy Duarte išnagrinėjo 200 įkvėpiančių kalbų Illuminate: Ignite Change Through Speeches, Stories, Ceremonies, and Symbols. Eight classic story techniques Leadership is supporting identity-formation? Consider: Resonate: Present Visual Stories that Transform Audiences
• Laisvumas susitapatinime su savimi. Jeigu esame apytikri - tesame vertybės vaizdinys - tada mes galime tobulėti, bręsti, kaip jos vaizdiniai. Ir to tobulėjimo galimybių sąlygas išreiškia ženklų savybės. Juk mūsų asmenybės yra Dievo ženklai.
• Valingumo mažėjimas ir didėjimas. Normalūs žmonės = maksimalios entropijos būsena.
• Savo ribos nustatymas įsitraukiant ir atsitokėjant.
• Atsakomybė derina jautrumą ir atliepimą. Pasąmonės jautrumas sieja su savastimi, o sąmonės atliepimas atplėšia savastį nuo pasaulio, nuo kitų, nuo bendro reikalo su jais. Sąmoningumas sutapatina mus su savo savastimi, taip kad būtent mes už ją atsakome.
• Atsispyrimas sąmoningumu, atsakomybe už savastį. Žmogus kitoje aplinkoje elgiasi jau atsparus. Keliose aplinkose, bendrystėse gyvenantis žmogus yra atsparus. Užtat šeima padeda vaikui atsispirti prieš pasaulį, o du tėvai padeda atsispirti prieš vieną kurį. Toks bendravimas išugdo sąmoningumą, kuriuo žmogus išsiskiria iš bendruomenės ir atsispiria jai
• Šeimų kūrimas priklauso nuo savarankiškumo (?)
• Kaip šviesuolis išpuoselėja savarankiškumą? Gyvendamas laukimu (nežinojimu, lūkesčiais), pavyzdžiui, klausimais, svajonėmis.
• Sąlygiškumas ir besąlygiškumas. Transition rate is a comparison of two states and thus gives the relative truth but prevalence is a comparison with the absolute state of being human.
• Kažkas yra svarbiau už laisvę, pavyzdžiui, jungtuvės.

Riba

• Tai lūkesčių ir ne vien ribos, išskyrimai, juos grindinčios sąvokos.
• Savastį nusako riba tarp mūsų ir pasaulio, atitinkamai, tarp liūdesio ir nuostabos, tarp laimingumo ir linksmumo.
• Savastis yra savo ir kitų interpretuojama, tad atsiranda savo ir kitų lūkesčiai.
• Liūdesys slopina, atsitraukiame. Laimė skatina, galime įtraukti kitus, deleguoti. Prisiminti būdus, kaip kas pasidaro.
• Savasties riba, tai riba erdvėje, tai "dabartis" erdvės atvaizde, penkerybėje.
• Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė pagrįstos dviem ašimis ir riba tarp jų.

Apimtis

• Tai už ko išeiname, išeinant už savęs.
• suderinimas įžvalgos (apimties) ir reiškinio (asmens)

Aplinka

• ką aplinka mums priskiria
• tai, kas aplinkoje, sąlygose, aplinkybėse
• tai kas nesame, kuo mes ar Dievas esame priskiriami aplinkoje
• tai kas nusako Kas
• pažinimo laukas

Apibrėžimas, sandara

• savęs apibrėžimas
• savo sandara
• Santykis tarp dvasios ir sandaros, taip kad Dievo savastis yra viskas, ar bent taip manydavau. Tokiu būdu Dievo sutapimas su savimi yra Dievo sutapimas su gyvenimu. Savastis iškyla kur yra sandarinė aplinka.

Poros pora

• mūsų poros pora

Išeities taškas, Aš

• mūsų asmeninis išeities taškas
• Įdomu, kad lietuvių kalboje žodis "save" neturi vardininko linksnio. Tėra įvardžiai, tai kas naudojama įvardinti.

Žinojimas, atmintis

• Visa tai, ką žinau. Be žinojimo neturiu jokios savasties. Pirmapradis Dievas mąsto viską, užtat nežino. Jis žino tik išeidamas už savęs į save, tik sukurdamas ir priimdamas savastį. O mus su Dievu sieja mūsų bendras žinojimas, mūsų bendra savastis.
• atmintis kur esu. Užtat kuriu kūno žemėlapius, aplinkos, įrankių ir taip toliau. Jeigu neatsimenu, kur esu, tai neturiu savasties.

Savybių visuma, raiška

• savo savybių visumą
• Atmintis smegenų, bet ir labiausiai, įsipareigojimų.

Sąmoningas įsipareigojimas - atmintis

• Vertybė yra mūsų įsipareigojimas sau. Įsipareigojimais apibrėžiame save, savo tolydumą.
• Kertinė vertybė yra mūsų savastis, viską apimanti.
• Mes (Aš) sutampame per laiką nes aš laikausi savo valios padarinių.

Savęs ženklas

• Nežinojimo išsakymas žinojimu.
• Išsakomas ženklų savybėmis.
• Esminis ženklas siejantis visus ženklus.

Laisvė

• Laisvė bandyti suprasti, interpretuoti, įminti ženklą.

Prasmė

• Ką reiškia (laikui tekant) kad Aš esu Aš? Yra prasmė virš laiko.
• Prasmė (reikšmė) = meaning = katino paveikslas (žemėlapis), jo skaidymas.
• Cigaretė kaip ženklas, kaip prasmė. Ryšium su pasauliu, tai mano valios reiškėjas.

Kas mumis pasireiškia

• Tinkamas metas. Kiekvienas veiksnys išgarsės savu laiku - suveikia gradientas (tolydis)

Už ką atsakome

• Nepastebima įtaka - bendra atsakomybė už bendrą reikalą ir bendrystę - bendrai įtvirtinas elgesys.
• Mes nepastebime, kiek kiti mus įtakoja, nes kada kiti ką nors darome, mes jaučiamės mažiau doroviškai atsakingi. Mes dalinamės dorovine atsakomybe. Ir netgi daugiau atsakomybės priskiriame labiau nusimanantiems.
• Bendruomenė įtvirtina elgesį taip, kaip žmogus pats neįtvirtina, nes bendruomenės leidžia elgtis laisvai nuo savęs, užtat žmogus laisvai renkasi, ne iš įpročio, o tai kaupiasi logaritminiu būdu.

Gyvenimo lygties išsakytas santykis su savimi sąlygose

• Dievo savastis yra gyvenimas, o jo savasties atsisakymas yra amžinas gyvenimas
• Visko savastis yra betkas, savasties atsisakymas yra išmintis
• Troškimų savastis yra pasirinkimai, savasties atsisakymas yra gera valia
• Meilės savastis yra valia, savasties atsisakymas yra Dievo valia

Vienumas

• buvimas viena su mumis
• vienumas aplinkoje
• tai ką išplečiame, kad būtumėme viena su visais, taip kad renkamės būti viena su Dievu negu kad su savo savastimi
• tai prie ko, jei asmuo prisiriša, jisai nesijaučia vienų vienas. Užtat asmuo privalo nebūti. Asmuo privalo prisirišti prie Dievo, kad būtų vienų vienas.

Santykiai

• mūsų santykis su santykiais
• sąsajose su kitais

Kaip savastis keičiasi

Žmogus tveria save. Didele dalimi save tveria ryšium su kitais, ryšium su bendruomene. Tad reikia tirti kaip žmogus tveria savastį.

Savasties tvėrimas

• Pasirinkimai tarp širdies (gelmių) ir pasaulio (bendruomenės) tiesų.
• Žinojimu laikytis nežinojimo kelio. Nežinojimo išsakymas žinojimu.
• Kertinės vertybės plėtojimas klausimų gvildenimu.
• Išėjimas už savęs nežinojimo keliu.
• Išorinių požiūrių įsisavinimas vidiniais požiūriais.
• Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis.

Savasties branda

• Savastis bręsta išgyvenimais = permainomis?
• Santykiai tarp įvairių "aš" gyvenime - permainos.

Savasties pasikeitimas

• Mados įsibėgėjimą atspindės jo iškvėpimas. Varpo kreivė.
• Savasties ribą nustato įsijautimas ir atsitokėjimas. Vidinė veikla savyje yra mažesnių mąstų nė išorinė veikla santykyje su kitais. Tai pagrindas laipsningų mąstų.

Sąmoningėjimas

• Savasties lygmenys sąmoningėjant: Jokia savastis, vienguba savastis, dviguba savastis, triguba savastis.
• Stiprėja mūsų sąmoningumas kuriuo deriname įsijautimą ir atsitokėjimą.

Sąvokos

• Identity formation
• Self-concept (Self-identity, self-construction]] Lūkesčiai savo atžvilgiu: ko tikiuosi iš savęs.
• Labeling theory
• Įtakos laukas. Pasidavimas bendruomenei ar mokėjimas ją įtakoti.
• Dviguba savastis. Priklausome šeimai, taip pat draugų ratui. Tokios grupės, ypač pastaroji, apibrėžia ką mums reiškia išoriniai požiūriai (ištikimybė, pareiga, teisingumas)
• In-group empathy for yawn-contagion.
• Spindle neurons in primates, elephants, dolphins and whales, which correlate with empathetic behavior and recognizing one's self in a mirror.
• Relation of rearing with learning and culture.
• Yra savasties piramidė, kas daugiau ar mažiau keičiasi. Ar galima iš statistikos atpažinti?
• Paslaptys - dalyvaujame pereinant iš nežinojimo į žinojimą.
• High arousal: excited, angry. Low arousal: sadness, contentment.
• Activation - like running in place - increases sharing

Užrašai

• Savastis (asmenybes) yra asmuo, turi gyventi juo.
• Savastis yra išgyvenimų visuma. Tad įdomu koks ryšys tarp išgyvenimo ir savasties, kaip išgyvenimas brandina savastį, panašiai kaip Lie algebra apibūdina Lie grupės savybes be galo mažame dydyje.

Savastis - pirminės sandaros

Kas yra savastis?

• Savastis reikalinga įsisavinimui, kaip kad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
• Bendras žmogus gyvena skyle "bet kas". Paskiras žmogus gyvena būtybe "kažkas".
• Savastis yra gyvybės mazgas, jos vieningumas, mūsų valia, siejanti mūsų laisvumą ir apimtį.

Kaip pirminės sandaros apibrėžia vidų ir išorę, tad savasčių galimybes?

• Dievo troškimai (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis) išsako jo savastis, kuri dalyvauja kuriant antrines sandaras. O jas kuria pasitraukdamas (?) užtat neigiamai (?) ar kodėl sandarų šeimos baigtinės, o kalbos nebaigtinės, išverstos?
• Pirminėmis sandaromis atsisakome savo poreikių ir t.t., priimame kito. Tai yra prasmingi išgyvenimai, nulinis požiūris ir septintas požiūris.
• Poreikiai... Jėzaus pasisakymais "Aš esu..." atsisakome šio pasaulio, priimame Dievo vertybes ... gyvename savimi ar visais (bendravimo, pilnavertiškumo poreikiai)
• Dvejonės... Požiūriai (Dievo, bendro žmogaus, paskiro žmogaus) požiūriai siejami su aplinkybėmis (bendro žmogaus, paskiro žmogaus, pasaulio)
• Jauduliai... Lūkesčiais skiriame ką gerai pažįstame (viduj) ir ką mažai pažįstame (išorėje)
• Aštuongubas kelias... Skiriame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime ... Tėve mūsų: aštuongubas kelias mus sieja su Dievu už mūsų būtybe, kai yra ryšys su juo, ir skyle, kai nėra su juo ryšio.

Savastis naujai apibrėžta. Pradinė savastis perkuriama, išverčiama, tampant antrine savastimi, tai tolydu. Išvertimas (išorė tampa vidumi), įsisavinimas įmanomas meile.

• Savastis yra tai, ką mes žinome, tai mūsų žinojimas, mūsų atmintis, mūsų atitikmuo, mūsų smegenys. Tai sandara, užtat dvasios aplinkybės. Tai mūsų galimybės išgyventi, pajusti ir atsiliepti.