Iš Gvildenu svetainės

Taika: AldonaTenisonienė


Sužinoti ar Vaclava Jačionytė-Martinėnienė tebėra gyva.

Rasti daugiau žinių apie Aleksandro Tornau mirtį. Kurią dieną jisai mirė?

Literatūra

LCVA


Už ką sušaudė jos mamytę?

Zenta Irena Tenisonaitė Hellemans

Genocido centro atsakymas: Galima prielaida, kad vienas iš asmenų, nagrinėjusų malonės prašymus, buvo ir kpt.Jonas Noreika.

Manome, kad 1941 m. birželio sukilimo metu ir po jo atsikūrusi lietuvių administracija, kuri vertino save kaip nepriklausomos Lietuvos administraciją, turėjo teisę persekioti asmenis, sovietų okupacijos laikotapiu bendradarbiavusius su režimu, kuris vertintinas kaip Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą neteisėtai įvykdytos okupacijos ir aneksijos pasekmė bei atsakingas už masinį gyventojų naikinimą (1940–1941m. sovietinio genocido aukomis tapo per 31 tūkst. žmonių. (Arvydas Anušauskas. „Sovietinis genocidas ir jo padariniai“).

Lietuvių administracijos nelaimė ta, kad nacių okupacinė valdžia nepripažino lietuvių 1941 m. birželio 23 d. Kaune paskelbtos nepriklausomybės ir Lietuvos laikinosios vyriausybės, kad 1941 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė buvo priversta savo veiklą prieš savo valią nutraukti. Anksčiau pateikto minėto Karo lauko teismo sprendimo nevertiname kaip fakto, sietino su Holokaustu. Kitą vertus, jis remiasi įstatymu „Organizacijų, sudarytų okupuotoje Lietuvoje ar svetimose valstybėse,dalyviams ir ju padėjėjams bausti“.

Telšių gimnazija

Vilutis

Aldona Ložinskaitė Tenisonienė

Andrius Ašmantas: Gyvenimas ir kūryba Mokytoja Aldona Ložinskaitė-Tenisonienė (Tornau), gimusi knygnešio šeimoje Žarėnų valsčiaus Šilų kaime 1898 m. liepos 26 d., buvo baigusi Vo-ronežo gimnaziją. Rietavo mokinius mokė lietuvių kalbos, istorijos, rankų darbų (CVA F. 391, ap. 7, b. 5691).

Krupavičiaus prisiminimai (žr.Voronežo ateitininkai)

Algimantas Katilius. Kauniečių "Motinėlės" draugija Kaune.

Vikipedija: Juozas Ložinskis

Juozas Ložinskis (1858-1909)

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.

LLKS cituoja Kazys Saja: Nežinau, ką turėtume kaltinti – gyvenimo sumaištį ar savo nejautrumą, kad apsidairę pasigendame žmonių, kuriems mes likome skolingi. Jiems laiku net ačiū nepasakėm. Tai mūsų vyresni draugai ir mokytojai, linkėję mums juos pasivyti ir pralenkti. Sovietmečiu turėjom tik vieną cenzūros varžomą grožinės literatūros leidyklą, vėliau pavadintą „Vaga“. Vaga, kurioje Lietuvos daigas vešliai išaugo ir davė neblogų vaisių. Šiandien vertėtų bent jau prisiminti Joną Čekį ir Jurgį Tornau, Dominyką Urbą, Aldoną Liobytę, Donatą Linčiuvienę ir dar daugelį kitų redaktorių, vertėjų, kuriems gimtoji kalba rūpėjo kaip mūsų kasdienė duona.

Vardai ir veidai. Stasys Yla. Antanas Baranauskas. Žemaičių seminarijos sambūriai.

Jurgis Tornau iš Telšių. Vikipedija: Jurgis Tornau

Darnus Tornau šeimos gyvenimas pradėjo byrėti, kai tėvas Aleksandras Haroldas Tornau įsimylėjo Aldoną Tenisonienę, šeimos draugę ir Elizabetos kolegę gimnazijoje. Abu paliko savo šeimas ir išvyko gyventi į Kauną. Elizabeta Tornau viena turėjo rūpintis trimis vaikais.1938m. pavasarį JurgisTornau baigė Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnaziją, o vasarą staiga mirė tėvas.

Aleksandras Haroldas Tornau (1895–1938) II Seimo narys (1923 06 05 – 1924 04 13).

Vaclava Jačionytė-Martinėnienė, Mes gyvenome Telšiuose

Sakaitė: Aleksandras Tornau (sūnus?) padėjo gelbėti Dorą Kaganaitę - Tallat-Kelpšienę, po karo mokytojavusią Telšiuose.

Tamošaitis M., Tornau Aleksandras Haroldas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 522–530.

Sonata Birvydaitė. GORSKIŲ MECENATINĖ, FILANTROPINĖ VEIKLA IR BAŽNYČIŲ FUNDACIJOS XVII –XX a. I PUSĖJE


1941 m. gegužės 3 dienos laikraštyje Tarybų Žemaitija randame tokią Tenisonienės informaciją: „Trūksta bolševikiško atkaklumo“. „Prieš tris mėnesius Telšiuose susiorganizavo aktyvistų, partinių ir nepartinių bolševikų politinio lavinimosi būrelis.

Partijos Apkomo salėje susirinko apie 23 žmonės. Dauguma iš jų pareiškė norą studijuoti VKP(b) istoriją ir užsirašė į nuolatinių lankytojų skaičių.

Tačiau pasirodė, kad šis būrelis turėjo pavasario sniego pobūdį. Juo labiau kaitino saulės spinduliai, tuo smarkiau tirpo aktyvistų būrelis, net greičiau, negu sniegas. Beliko vos 5 žmonės. Tai labai blogas reiškinys, kad draugai nesupranta, jog reikia mokytis“.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Taika/AldonaTenisonien%c4%97
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2020 vasario 07 d., 17:40