Išmąstyk

Užrašai

Knyga

Psalmės

Pakeitimai

Santrauka FFFFFF

Pavaizdavimai? E6E6FF

Asmeniškai? BA9696

Klausimai FFFFC0

Išsiaiškinimai D8F1D8

Duomenys? FFE6E6

Užrašai EEEEEE

Nuojauta? AAAAAA

Kitų mintys? ECD9EC

Dievas man? FFECC0

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Žr. 20130126Suvedimas

Ar įmanoma viską, viską suvesti?

Drįstu manyti, man iš esmės gal jau ir pavyko!

Viską, viską suvesti tai reikštų mąstyti tokiu požiūriu, iš kurio viskas išplauktų ir į kurį viskas vėl įvairiausiai susivestų. Toks turėtų būti Dievo požiūris.

Įsivaizduoju, Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas?

Kiek matau, uždavus šį klausimą, iškyla visos sandaros, ir būtent tos sandaros, kurias esu aptikęs. Svarstydamas, ar jisai būtinas, Dievas virsta Manimi, toliau Tavimi, galiausiai Kitu, ir kartu iššaukia atitinkamas sandaras. Iškyla visapusiškai išsakyta santvarka - Dievo įsakymas, kurioje yra tobula Kito laisvė, taip kad pats Dievas yra nebūtinas. O visgi, ta Kito laisvė išsilaiko tik jam mylint, palaikant tą įsakymą. Kitas įstengia laikytis įstatymo tiktai įsivaizduodamas Dievo valią ir ją vykdydamas, Dievui paklusdamas ar jį tikėdamas ar rūpindamasis tuo, kas Dievui rūpi. Mes kiekvienas tai liudijame ar, tikiu, kada liudysime, ir būtent šiais mūsų liudijimais, Dievas yra būtinas. Mūsų liudijimas neišbaigtas, tad ir Dievo būtinumas galutinai neišsipildo, o vis skleidžiasi. Tai ir yra amžinas gyvenimas.

Tokia, kaip suprantu, yra visako esmė, išeities taškas iš kurio viskas atsiskleidžia ir į kurį viskas susiveda. Tai išsakytina daugybe smulkmenų, dalį kurių kaip ir žinau, ir dalį kurių dar ne, tačiau manau tokie yra bendri bruožai. Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? Tokiam svarstymui sudaro atitinkamas sąlygas. Iš pačių sąlygų paaiškėja, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes, tų sąlygų išgyventojai kiekvienas atsakome, jog Dievas būtinas. Taip bent įsivaizduoju ir taip mane skatina manyti tai, kaip visos sandaros susideda.

Patyrėme, kaip sandaros vienas kitą papildo, ir netgi išreiškia mūsų mąstymą jųjų. Pavyzdžiui, dvejybę suvokiame vienu iš keturių atvaizdų (viskas, betkas, kažkas, niekas), sudarančių ketverybę (kodėl, kaip, koks, ar), kurią suvokiame vienu iš dviejų atvaizdų (didėjantis, mažėjantis laisvėjimas), sudarančių dvejybę... Tai teikia vilčių jog visos visos sandaros apskritai į kažką susiveda. Taigi, į ką?

Į ką turėtų viskas susivesti?

Esmė

Tikiuos, tai susiveda į kažką prasmingiausio, į raktą į visa ko prasmę, užtat ir į viską, juk viskas gali būti prasminga. Turėtų susivesti į tai, kas betkam suteikia prasmę.

Jėzus Kristus pasakė, jog viskas susiveda į įsakymą mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, ir dar papildomai susiveda į kitą įsakymą, mylėti artimą kaip save patį. Jo mintys yra dieviškai gražios, žmoniškai gyvenimiškos, manau, priimtinos. Tad meilė yra ta prasmė arba jos dalis. Ir taipogi Dievo įsakymas, jo valios vykdymas, ir jo valios bei meilės vaisius, amžinas gyvenimas. Įsakymai mylėti Dievą ir mylėti artimą išsako dvi sąvokas, (Dievo) tobulumo ir (mūsų visų) tapatumo. Jėzus yra šių dviejų sąvokų junginys, taip kad Jėzumi mes visi, nepaisant mūsų netobulumo, esam viena su tobulu Dievu. O mano vaikystės sandora su Dievu irgi rėmėsi atsidavimu Dievui ir visų žmonių tapatumu.

Šv.Trejybė irgi galėtų būti visai svarbi. Jinai yra Dievo sąmoningas išgyvenimas. Ir mums trejybė - nusistatyti, vykdyti, permąstyti - yra esminė, tai mūsų dvasios variklis. Visgi esmė turėtų išplaukti iš paties Dievo, pirmesnio ir už jo ir mūsų sąmoningumą.

Ta esmė negali būti kažkoks daiktas, sąvoka ar mintis nuo kurios būtų įmanoma mus atkirsti, jei mes nors patys kažkiek prasmingi. Juk tada tai nebūtų visko prasmė. Ji negali būti tai kas aprėpiama, o turi būti tai, kas išgyvenama. Užtat tai gali būti požiūris, klausimas, troškimas, išeities taškas, tai kas tūno už santvarkos. Ir tas požiūris turi taip pat aprėpti ar tiesiog išgyventi visa tai, kas yra santvarkoje. Tad jis turi iš už santvarkos aprėpti visa kas yra santvarkoje. Jis pats, kažkuria prasme, ir yra santvarka. Jisai yra santvarkos dvasia, o jinai tai jo savastis. Tad jis išeina už savęs būtent į save. Arba tiesiog jisai pasitraukia, atverdamas savo nebuvimo galimybę, ja sukurdamas ir palaikydamas aplinką, kaip kad meilė ją kuria ir palaiko. Požiūris ir yra atsiplėšimas nuo savęs.

O kieno būtent tai požiūris? Tai turėtų būti Dievo požiūris, ar tiesiog, Dievu bent tuo tarpu vadintinas tas, kurio požiūris viską įprasmina. Manau, tai galėtų būti ir mūsų požiūris, ar bent to siekiu. Kuris iš Dievo bruožų yra esminis, yra pirmapradis, yra raktas į viską, taip kad ir mes galėtumėme jame dalyvauti?

Vienų vienumas

Pamąstau, koks Dievas buvo pradžioje, koks jisai pirmapradis. Juk Dievo nevaržo nė laikas, nė erdvė, nė logika, nė gerumas, nė būtis, nė prasmė, nė meilė. Dievas yra vienų vienas.

Bosnijoje pora kartų į savaitę pabendraudavau su profesoriumi Malcolm Duerod kada mus veždavo pirmyn atgal per kalnus tarp Tuzla ir Sarajevo universiteto filialų. Jisai širdingai išpažindavo, kaip Jėzus Kristus mus išgano, o aš jam savo ruožtu papasakodavau, kaip Dievą pažįstu, savavališkai ir geranoriškai, iš kito kampo, per Dievo man duotas vaizduotės ribas. Malcolm mane paragino paskaityti romaną "The Shack", vaizduojantį Dievą esantį santykyje su savimi, šv.Trejybe. Supratau iš šios knygos ir mūsų pokalbių, priešingai, kad mano pirmapradis Dievas yra vienų vienas.

Dešimt Dievo įsakymų

Dešimt Dievo įsakymų. Yra teigiami ir neigiami. Mylėti Dievą (priešą) ir mylėti artimą. (Mylėti artimą, tai mylėti draugą, kaip kad gerąjį samarietį - įsidėmėti Kristaus žodžius.) Neigiami yra aktyvūs ir pasyvūs.

Dešimt Dievo įsakymų išsidėsto, kaip 4 ženklų rūšys ir 6 ženklų savybės.

Dievo požiūris

Įsivaizdavau pirmapradžio Dievo požiūrį, kaip viskas galėjo iš jo išsivesti, kokia tvarka? Mąsčiau, kaip jisai eina už savęs, ir būtent į save, ir kaip tuomi ir iškyla jo savastis. Įsivaizdavau jį svarstantį, kaip matematikos įrodyme, ar jisai būtinas? Ar jo būtų net jeigu jo nebūtų? Jeigu būtų (kaip yra su dvasia), tai būtų, bet jeigu nebūtų (kaip kad pasaulyje), tai visgi jis būtų, jis kaip nors atsirastų, matyt, mumis taptų tikras. Šitą naujai permąstydamas, supratau, jog čia iškyla dvejybė. Žinojau, jog padalinimai yra Pradžios knygoje aprašytos septynios sutvėrimo dienos. Taip ir išmąsčiau veiksmą +1, kaip jį Dievas išgyvena, kaip vis prisideda Dievo požiūris, padalinimas juo pasipildo. Tai labai prasmingai apibrėžė šv.Trejybę ir leido man suvokti skirtumą tarp to kaip aš išgyvenu padalinimus ir kaip Dievas juos išgyvena. Tačiau manęs netenkino šitas veiksmas +1 nes jau pradėjau suprasti, jog jis savęs nepaaiškina, nė kuo jisai pirmesnis už veiksmus +2 ir +3, neišveda kitų sandarų, neįvaldo visumos ir neatskleidžia Dievo gaivališkumo. Gal svarbiausia, man nebuvo aišku, kas yra požiūris ir kaip jisai apibrėžiamas, o atsakymo iš veiksmo +1 nesulaukiau.

Pirminės ir antrinės sandaros

Įsivaizdavau, kaip Dievas dvejoja dvejonėmis, ir jomis iššaukia, išmąsto ir netgi išveda ir apibrėžia visko padalinimus. Supratau, kad tai yra ryšys tarp troškimų ir kitų sandarų šeimų. Ar galima šią išvadą išplėsti? Kokį Dievą įsivaizdavau? Būtent savarankišką, nieko netrokštantį. Tad sieju vieno lygmens troškimą ir kito lygmens netroškimą. Tokių porų iš viso yra šešios. Supratau, kad tokiu būdu santvarkų troškimai ir netroškimai galėtų tokiais Dievo įsijautimais apibrėžti padalinimus, atvaizdus, aplinkybes ir tris kalbas. Tad santvarkas pradėjau vadinti 4 "pirminėmis" sandaromis, o kitas vadinau 6 "antrinėmis" sandaromis.

Tad supratau, kad pavyko susieti visas man žinomas sandaras. Tačiau, iš ko jos išsiveda?

Bendra santvarka

Ilgai ir sunkiai ieškojau bendros aštuonlypės santvarkos, apibendrinančios keturias santvarkas. Supratau, kad ta bendra sandara turėtų susidaryti iš savistovio, žmoniško trejybės rato (tikiu, nusistatau, vykdau), ir iš trejopų ryšių su Dievu už mūsų (buvimas, veikimas mąstymas), kaip kad Tėve mūsų ar apskritai aštuongubyje kelyje. Tačiau Dievas (ar nulis) kiekvienu atveju kitoks, besireiškiantis jokiu, vienu, dviem ar trim nariais, požiūriais. Man tuo tarpu nepavyko tiksliai ir įtikinančiai nustatyti šių santvarkų raišką. Tačiau supratau laipsnyno svarbą. Supratau taip pat, kad apibendrinant, gali atkristi pirmasis (nulinis) ir paskutinis (septintas) požiūriai, kaip Dievo ir gerumo išraiškos, kurios sandaros nariais "įsikūnija" tik sandarą išreiškiant viena iš santvarkų.

Vėlgi, kiekviena santvarka veikia kaip sandarų šeima. Dvejonės atsiliepia abejonėms. Jausminiai atsiliepimai atliepia lūkesčius, o į jausmus galim atsakyti veiklos būdais. Sunku susigaudyti, kurios sandaros yra esminės, kurias reikėtų lyginti, ieškant bendro prado. Užtat laipsnynai buvo panašūs, nors jų žinojau tiktai tris. Visgi, pradėjau manyti, kad gali būti visa apimanti sandara, man kol kas nežinoma, susidaranti iš 4 laipsnynų, tad turinčią 4 x 6 narius.

24 ir kubas

Supratau, kad trys kalbos gali būti perėjimai tarp 8 padalinimų, 6 atvaizdų ir 12 aplinkybių: pagrindimas 12->6, įvardijimas 8->12 ir pasakojimas 6->8. Supratau, kad kalbas galima suvokti kaip sandaros nedalyvavimą - pagrindimas, tai padalinimų nedalyvavimas; įvardijimas, tai atvaizdų nedalyvavimas; o pasakojimas, tai aplinkybių nedalyvavimas. Supratau, kad šie skaičiai susideda iš skaičių 2, 3 ir 4, ir netgi yra 2 x 4 padalinimai, 3 x 2 atvaizdai ir 4 x 3 aplinkybės. O 24 = 2 x 3 x 4. Galime tvirtinti, kad yra 24 / 3 padalinimai, 24 / 4 atvaizdai ir 24 / 2 aplinkybės. Ir kažkas panašaus su kalbomis. Tokiu būdu, įsivaizduotina, jog yra kažkokia gilesnė sandara 24 galimybių, kurioje dvejybę sulyginus su nuliu ji pasireikštų 12 aplinkybių, o sulyginus trejybę su nuliu ji pasireikštų 8 padalinimais, ir sulyginus ketverybę su nuliu ji pasireikštų 6 atvaizdais. Įsidėmėtina, jog dvejybė, trejybė, ketverybė yra, kiek patyriau, visame šių sandarų moksle dažniausiai aptinkamos sandaros, einamiausios. Taip pat, dvejybė, trejybė, ketverybė turi tris požiūrius daugiau nei, atitinkamai, laisvybė, nulybė ir vienybė (–1,0,1), vadinas, yra jų sąmoningas išgyvenimas.

Kūbas savo geometrija gražiai suveda šiuos skaičius. Kūbas turi 6 šonus, 8 kampus ir 12 kraštų. Jis žavi savo paprastumu. Aš tačiau kol kas nesu sumąstęs, kaip jame išsidėstytų ir susisietų visos 26 sandaros. Naujai pasižiūrėjus, lyg ir aišku man, kaip išsidėstytų 8 kampai (padalinimai) ir 6 šonai (atvaizdai), mat nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė apibrėžia, tai kas yra, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė apibrėžia to ko nėra, tad keturi kampai atitinkamai apsuptų didėjantį ir mažėjantį laisvumą (jei ne atvirkščiai) ir ryšius tarp šių dviejų kvadratų išsakyti keturios apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas. Aplinkybes irgi galima suskirstyti 3x4 į tezes, antitezes ir jas siejančias sintezes. Tačiau kaip jos atitinka 12 kantų? Ir ką reikštų santykiai tarp 6 šonų, 8 kampų ir 12 kantų? Kaip 3 kalbos vestų mus iš vienos sandaros į kitą, tai yra, iš vienos kubo ypatybės į kitą?

Sandarų išdėstymas aštuongubiu keliu

Pastebėjau, kad visko savybės iš esmės kertasi su mano atrastomis sandaromis. Viskas neturi vidinės sandaros, ogi visko padalinimai kaip tik ir yra vidinė sandara. Viskas neturi išorinio konteksto, aplinkybių, ogi aplinkybės kaip tik ir yra išoriniai kontekstai. Viskas priima visa ką, tuo tarpu, atvaizdai yra kriterijai, filtrai, sietai, išskiriantys dalį. Ketvirta visko savybė, tai kad ji būtina sąvoka - tad neigiant ją, gautųsi nebūtinumas.

Išdėstęs visko savybes pagal ketverybę, supratau, kad išsidėstytų nebūtinumas, padalinimai, atvaizdai ir aplinkybės. Supratau, kad tai gali būti viena pusė aštuongubio kelio. Kitoje pusėje galėtų būti kalbos, ir bene tos kalbos, kuriose nedalyvauja pirmoje pusėje minimos sandaros, tai yra, bene ja, kaip trečia sandara, vyksta poslinkis iš pirmos sandaros į antrą sandarą. O iš kur atsirastų tos kalbos? Ką jos galėtų neigti? Supratau, kad jos gali neigti nulybės savybes: pagrindimas 12->6 neigia tiesumą; įvardijimas 8->12 neigia betarpiškumą; pasakojimas 6->8 neigia pastovumą; ir prasmingumą neigtų beprasmybė, nesąmonė, kaip kad trokštant visko, net vaiko nesąmonių. Tad aštuongubis kelias sieja vienybės ir nulybės atvaizdus, ar bent jų paneigimus. Ką tai galėtų reikšti? Tarsi nulybę ir vienybę sulygina paneigiant visa tai, kas juos kaip nors atskirtų, užtat dvasios (nulybės) ir sandaros (vienybės) vienumą naujai išsakant ar tiesiog įsakant.

Nebūtinumas - tai gali būti jokia iš trijų sandarų - o beprasmybė, tai visos trys sandaros kartu paėmus, kada, matyt, jos nieko negali pasakyti, nes nebėra laisvumo ir viskas per daug išsakyta.

Visaregis

Man rūpėjo išrasti tą išeities tašką iš kurio išplaukia Dievo požiūris. Tai labai sunku kadangi tai turėtų būti pirma bet kokios sandaros, bet kokių tų priemonių, kuriomis jas apibrėžiame. Aš neįstengdavau tai kaip nors rašyti, tiesiog nesusigaudydavo, nuo ko pradėti ir kurios krypties laikytis betvarkant minčių tankumynę.

Kartais prisimindavau savo sandorą su Dievu, kad jame kaip ir glūdi visa kas prasminga. Visa glūdi net ir pačiame mano siekyje, kurį vaikystėje vardydavau "viską žinoti", o jau suaugęs iškėliau ir tų žinių prasmingą taikymą, kurį buvau numatęs, kad mano siekis neišsigimtų, tad sakau "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Pagalvojau, gal tai ir yra paties Dievo tikslas, ar tiesiog jo požiūris.

Šiame požiūryje ("Aš trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti") labai ryškus manasis "aš", ar Dievo "aš". Ir pastebėjau, kad jame glūdi esminiai padalinimai:

  • vienybė: "Aš"
  • dvejybė: žinoti ir taikyti
  • trejybė: trokšti (troškiantis, troškiamas, troškimas)
  • ketverybė: "ir"

Ketverybės ieškojau ir pamaniau, kad tą "ir" galima, tiesiog būtina ketveriopai suprasti, nes junginys turi galioti skirtingose plotmėse: už santvarkos, santvarkoje, išeinant už jos ir susivedant į ją. Šias plotmes siejau su apimtimis: viskas, betkas, kažkas, niekas. Jos taip pat ir išreiškia keturis lygmenis, tad visa susiveda.

Tokiu būdu gavosi 1 x 2 x 3 x 4 = 24 galimybės. Laipsnyną galima suprasti kaip 2 x 3, tad gavosi 4 laipsnynai, kurių ir norėjosi.

Iš laipsnyno žinojau, kad dvejybę galiu suprasti kaip požiūrį santvarkoje ir požiūrį iš už santvarkos. Aplamai, vyksta atsiplėšimas. Dievas atsiplėšia nuo savęs. Tai ir yra požiūris. Jis apima 24 žvilgsnius ar rūpesčius.

Nustatant kurią nors iš 4 plotmių gaunam santvarką, tačiau tenka papildomai išsakyti nulinį (Dievo) ir septintą (gerumo) požiūrius.

Visaregis man tiko, bent iš dalies, kaip sprendimas, nes jisai jautėsi ir visuminis, ir sutelktas, ir išsakytas. Gali būti, kad jame išdėstyta, išsakyta visa kas tik reikalinga apibrėžti požiūrį. Visa tai prieinama iš vieno taško, iš Dievo požiūrio, kurį tačiau galima sutelkti įvairiose plotmėse. Dievas visaregiu reiškiasi ne pažingsniui, ne kažkokiu beatsiskleidžiančiu užtaisu, o vienu ypu, visas iš karto, lygiaverčiai. Užtat iš jo gali atskilti įvairiausi daliniai požiūriai bei jųjų sandaros.

Visaregis tuo tarpu man tebuvo teorinis išmislas, tiesiog visas sandaras suvedantis, nesusijęs su mūsų gyvenimo reiškiniais. Man tas gyvenimiškas turinys paprastai būna itin svarbus, kad neprisigalvočiau nebūtų dalykų. Tačiau šiuo atveju galvoju, galima tokių reiškinių nesitikėti, nes ši sandara žmogui per daug plati. Vėliau, kada rinkau ir rūšiavau išsiaiškinimo būdus, kaip ką esu išsiaiškinęs, visi būdai įtikinančiai susivedė į "žinojimo rūmus", susidedančius iš 24 menių. Tokius rūmus galima išvesti bet kuriam mokslui, dalykui, pasaulėžiūrai ar netgi asmeniui, išsakyti kaip jis įvairiausiai išsiaiškina. Manau, visaregis gali ir turi būti kaip nors su tai tampriai susijęs, nors jisai daug simetriškesnis. Visaregis turbūt yra Dievo žinojimo rūmai persmelkiantys kiekvieno iš mūsų žinojimo rūmus.

Asmenys

Išmąsčius visaregį padidėjo viltys visas sandaras suvesti. Mat, jau aiškėjo keturi sandarų lygmenys: Dievas, visaregis, pirminės sandaros (santvarkos) ir antrinės sandaros (sandaros bei kalbos). Taip pat išryškėjo jog lygmenys skiriasi asmenimis, tai yra, visaregis išgyvenamas "manimi", tuo tarpu santvarkos išgyvenamos "tavimi". Supratau, kad antrinės sandaros suvoktinos, kaip išgyvenamos trečiuoju asmeniu, kitu. O patį Dievą galime suvokti kaip nulinį asmenį. Tad yra keturi asmenys - Dievas, aš, tu, kitas - kuriais išgyvename visas sandaras, ir kuriais išsiskiria pagrindinės sandarų rūšys.

Dievas išeina už savęs į Mane, kuris tačiau viską regi priešingai, visaregiu. Abu sutampa Tavimi, santvarkomis. Atskyrus Dievą ir Mane, jų tarpe iškyla Kitas, kuriuo visi galim būti viena, pradais ir kalbomis.

Išsiskyrimai ir Atskyrimai

Taip pat naujai suvokiau svarbą Dievo išėjimo už savęs, jo "atsiplėšimo" nuo savęs ir tuo pačiu susitelkimo į save, į savo požiūrį, į kurį viskas susiveda, tarsi į "mane". Dievui šiaip nereikia savasties ir jos kaip ir neturi kol jos neprireikia, o prireikia būtent tada kada jisai išeina už savęs, kuriuo atveju jis įeina būtent į save.

Visaregį supratau kaip išsakantį išsiskyrimus - vieneriopą, dvejopą, trejopą, ketveriopą - ir iš jų daugyba susidarantį. Juos supratau kaip žyminčius slenksčius, Dievui išeinant už savęs.

Pastebėjau, kad "pirminėmis" sandaromis tarsi (trokštantis) Dievas išgyvena mūsų (netrokštančiųjų) požiūrį. Tuo tarpu "antrinėmis" sandaromis mes išgyvename kito požiūrį.

Padalinimai aštuongubiame kelyje

Ženklų savybės atitinka padalinimams nuo vienybės iki šešerybės. Reikėtų palyginti šį atitikimą su Dievo išgyvenamų dvejonių atitikimą padalinimais, kaip jie susiję?

Padalinimai išsidėsto aštuongubiu keliu. Nulybė sietina su Dievu ir septynerybė su gerumu. Koks padalinimų vaidmuo?

Asmens lygtis

Asmens lygtį išvedžiau iš šv.Jono evangelijos. Ją tada supratau kaip gyvenimo lygtį. Gyvenimas, tai Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas tai gyvenimo suvokimas, užtat, atskyrimas Dievo ir gerumo. Dievas strimagalvis, o žmogumi suvokia.

Tuo tarpu bandžiau susigaudyti atvaizduose. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai yra tarsi Dievo atvaizdai. Betgi Dievą taip pat suvokiame nulybe, kurios atvaizdai yra tiesumas, betarpiškumas, pastovumas, prasmingumas. Kaip šių atvaizdų rinkiniai susiję? Taip pat stengdavausi ko mažiau remtis Dievu, ko daugiau apsieiti be jo. Tad rašydavau ne Dievas, o viskas trokšta, nes Dievo ir visko per daug neskyriau. Bet ši smulkmena tapo svarbi, esminė. Tad kaip iš tikrųjų? Taip po truputį išnarpliojau, kad Dievas yra dvasia, o viskas yra sandara. Dievas, tai visko dvasia, o viskas, tai Dievo sandara. Atvaizdai atvaizduoja sandarą. Tad troškimai yra visko atvaizdai.

O berods benagrinėdamas šešias valios išraiškas iškilo mintis, kad tai yra atvaizdai ir valia yra jų vieningumas. Taip po truputį išnarpliojau asmens lygties vaizdavimą įvairiais lygmenimis, jog yra dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Pavyzdžiui, meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, tai yra, visko atvaizdų vieningumas, tai yra, troškimų vieningumas.

Tad asmens lygtis išsakytina keturiais lygmenimis. Mane paskatino ir tai, kad keturi visko atvaizdai ir du laisvumo atvaizdai yra, kartu paėmus, visi atvaizdai, bet kieno? O viskas ir laisvumas yra, kiek supratau, betkas - viskui išeinant už savęs. Laisvumas gi yra išėjimo už savęs sąlyga.

Suvedimas

Viską suvesti galiausiai pavyko mąstant sandaromis labai abstrakčiai. Mąsčiau Dievo ir visko (kaip ne Dievo) skirtumą (tarsi semantikos ir sintaksės), Dievo išraišką nuline (ar niekine) veikla, priešingą visko veikla - jų išsakymas nulybės ir vienybės atvaizdais, vis kažkurios vienybės atvaizdo paneigimas, apimties siaurėjimas. Galiausiai bandžiau paneigti, kad viskas yra būtina sąvoka. Bet viską suvedant supratau, kad teisingiau ir vaisingiau yra išvesti, jog Dievas nebūtinas. Juk jis privalo būti tiek būtinas, tiek nebūtinas!

Žvilgsniai pirmyn ir atgal

Mąsčiau skirtumą tarp gyvenimo (Dievo ir gerumo vienumą) ir amžino gyvenimo (Dievo ir gerumo atskyrimą). Įsijaučiau, kuo šie požiūriai skiriasi, kokia jų esmė. Supratau, jog primesti Dievui gerumą, tuo pačiu, primesti gyvenimui teisingumą, tai labai varžytų, kokius reiškinius ir ypač skaudulius, nuoskaudas, skriaudas pripažįstame, kokius jų sprendimus, kartais visai netikėtus, atpažįstame. Toks požiūris ko toliau, to labiau mus varžytų, nieko naujo neatvertų, o tik esamą išrištų, kol galiausiai nebeliktų ką išrišti, liktų niekas, sulauktumėme pabaigos, vadinas, mirties. O amžinas gyvenimas, priešingai, atviras visoms neteisybėms, abejonėms, priekaištams, mus daro vis jautresniais, akylesniais, mus įtraukia ir į visako sprendimą, taip kad vis didėja iššūkiai, vis platėja akiračiai, ratai žmonių ir aplinkybių, kuriuos turėtumėme paveikti. Vis nusistumia galutinis įrodymas, kad Dievas yra iš tiesų geras, tačiau jisai ir jo gerumas gyvai, amžinai atsiskleidžia, vis įtraukiant ir mus, vis lavinant ir brandinant tiek mus, tiek patį Dievą, taip kad amžinai mokomės, ugdomės, gyvename jau čia ir dabar. Supratau, gyvenimas ir amžinas gyvenimas stebi tuos pačius reiškinius, tik iš skirtingų pusių. Įsivaizdavau, Dievas atsiskleidžia, ir kas žiūri jo požiūriu, tas regi amžiną gyvenimą be galo atsiskleidžiantį. O kas atsigręžtų, tas matytų tik baigtinį kelią kuriuo jau nueita, tas netrukus grįžtų prie ištakų, kur viskas ir išsibaigtų. Šis atbulas žvilgsnis man primena žmogaus požiūrį. Tad šiuos požiūrius, Dievo ir žmogaus, įsivaizduoju, kaip žiūrėjimą pirmyn ir atgal. Amžinas gyvenimas, tai žiūrėjimas pirmyn, kartu su Dievu, o gyvenimas, tai žiūrėjimas atgal, į Dievą, užtat į ištakas, tad ir į mirtį, juk toks požiūris išsiriša, išsibaigia. Šie du požiūriai tai yra, atitinkamai, klausimas (didėjantis laisvumas) ir atsakymas (mažėjantis laisvumas). Šias dvi kryptis išsako penkerybė: žiūrint atgal, kiekviena pasekmė turi savo priežastį, o žiūrint pirmyn, yra priežasčių, kurios savo pasekmių dar neturėjo.

Ne-Dievas

Dievo būtinumas reiškiasi esmine jo savybe, kad Dievas yra vienų vienas. Vadinas, be Dievo nieko kito nėra. Norint ištirti, ar Dievas tikrai būtinas, tenka paneigti jo būtinumą, prileisti, kad jisai nebūtinas. O tai įmanoma tiktai viską apverčiant aukštyn kojom ir tvirtinant jog vienų vienumas yra Dievas. Taip tvirtina Dievo savastis, jo sandara, būtent viskas. Šia prasme, Viskas yra ne-Dievas.

Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) išsako Dievo požiūrį, o apimtys (Viskas, Betkas, Kažkas, Niekas) atitinkamai išsako ne-Dievo požiūrį. Juos sieja sandaros (Viskas, Visaregis, Santvarkos, Sandaros). Apimtyse Dievo nėra, bet jis iškyla, užtat apimtys skiria Dievą esantį pirm ir už santvarkos ir Dievą po santvarkos, viduj jos. Apimtis tad yra Dievo neigimas, taip kad Laisvumas yra Dievo teigimas. Užtat visi atvaizdai arba teigia, arba neigia Dievą.

Gairių kalba

Iš mūsų laikų mąstytojų, man asmeniškai svarbiausias yra architektas Kristupas Aleksandras (Christopher Alexander). Jo knyga "The Timeless Way of Building" (Amžinas statybos menas) man prilygsta Platono "Valstybei" ir Kanto "Grynojo proto kritikai", nusileidžia tik Jėzui Kristui ir jo "Pamokslui nuo kalno". Aleksandras klausia, Kodėl vieni pastatai yra gyvi, o kiti ne? Jam ypač rūpi, kodėl seni trobesiai, "mėgėjų" pastatyti, kaip taisyklė būna visai jaukūs, šilti, žmoniški, įkvėpiantys, tuo tarpu "profesionalų" suprojektuoti pastatai paprastai atšiaurūs, šalti, nežmoniški, slegiantys.

Aleksandras pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai statomi pagal smulkmeniškus brėžinius, architektams dažnai net nesusipažinus su numatyto pastato aplinka. Šitaip statyti spaudžia rinka, reikalaujanti ko daugiau erdvės ko pigesnia kaina, taip pat stumianti architektus pasireikšti ko išskirtiniau, nesiskaitant su tuo kas vietai iš tiesų būdinga. Ogi nuo seno pastatai yra statomi "pagal akį", laikantis nusistovėjusių gairių, pagal kurias statybos klausimai sprendžiami vietoje, vis atsižvelgiant į tai, kas jau padaryta, ir vis naujai vertinant santykį su aplinka, statybą tinkinant atitinkamai. Iš pradžių išsisprendžia svarbiausi klausimai, kaip antai, kur namas turėtų stovėti, kokie mastai labiausiai tiktų, kurioje pusėje turėtų būti įėjimas ir t.t. Bestatant sprendžiasi vis nauji klausimai, kaip išdėstyti kambarius, kur prakirsti langus, kad šviesa kristų iš dviejų pusių, jei tik įmanoma, ir aplamai, kaip patobulinti, kad būtų ko jaukiau, ko geriau gyventi. Kiekvieną klausimą išsprendžia gairė ("rule of thumb") kuri pritaikoma ne iš anksto, o vietoje, išjaučiant, koks sprendimas iš tiesų labiausiai tiktų, koks labiausiai paveiktų visumą, jos gyvumą, jos dvasią. Aleksandras moko kaip įžvelgti, išsakyti ir sąmoningai taikyti šių gairių rinkinius, "gairių kalbą" ("pattern language").

Kiekviena gairė, kiekvienas sprendimas, kiekvienas derinys suveda pasikartojančią veiklą su ją palaikančia sandara. Pavyzdžiui, jeigu indus plausiu tik vieną kartą, tai nelabai svarbu, kaip to imsiuosi. Tačiau jeigu tai darysiu kasdien, tada ši veikla išsauks ją palaikančią sandarą. Viršuj atsiras švarus vanduo, o nešvarus atsiras apačioj. Parankiui atsiras muilas ir vieta, kur padžiauti indus, gal ir prasikirs langas, kad būtų maloniau dirbti. Veikla iššaukia sandarą.

O sandara nukreipia veiklą. Vieną pusmetį nuomavau kambarėlį Visalia, Kalifornijos derlingajame slėnyje, pas vieną jaunuolį, Miguel. Mūsų namai buvo lyg ir pavojingesnėje miesto dalyje, tad virš priekinių durų buvo užsidėję geležines duris. Užtat prireikėjo trijų raktų pro jas įeiti. Ir kas atsitiko? Šoninės durys tapo priekinėmis durimis. Šalia jų statė gėlių vazonas, ten vis pašluodavo, išaugo tvora. O priekinės durys apaugo voratinkliais, pradėjo byrėti dažai ir tinkas, ir niekas nesirūpino. Tai pavyzdys, kaip sandara nukreipia veiklą, lemia gyvybę ir negyvybę.

Veiksmas +2 sieja veiklą ir sandarą.

Niekinė veikla

Niekinė veikla yra ta veikla santvarkoje kuri nieko neveikia, kuri jokių prielaidų nedaro, užtat šia veikla santvarkoje veikia kas yra už santvarkos, kas jos nepaiso, kas yra dvasia. Dievas iškyla būtent niekine veikla, priklausomai nuo apimties: visakame, prasme; betkame, pastovumu; kažkame, betarpiškumu; niekame, tiesa. Jis iškyla atitinkamai, kaip Dievas, Aš, Tu, Kitas. Jis ja išeina už savęs ir atsiranda santvarkoje.

Aplamai, kiekvienoje santvarkoje galime bandyti įvardinti tai, kas neįvardinta. Pavyzdžiui, dirbant su skaičiais gali būti naudinga įvardinti nulį, nors juo niekas ir neskaičuojama. Rašant arba perrašant savo mintis, galima įvardinti tuščią lapą kaip tuščią. Visada santvarkoje bus tai, kas neišsakyta. Kartais paklausiu savo mokinių, kiek yra 10+4? Ir kai jie atsako 14, tada pamokau, ne! 10+4 = 2 Ir jų paklausiu kodėl taip yra? Tada paaiškinu, jog turiu mintyje laikrodį, taip kad prie dešimtos valandos pridėjus keturias valandas gaunasi antra valanda. Aišku, jie šito negalėjo žinoti. Užtat šis pavyzdys pamoko jog mes niekad negalim viską išrašyti, kas žinotina, ir kad turim viltis, jog būsim suprasti, gal tik su laiku, bebendraujant.

Sandarų išgavimas veiksmu +2

Dievas veikia išeidamas už savęs į save, iškildamas ten kur jo nėra. Ne-Dievas yra ta apimtis už Dievo, kurioje Dievo nebuvo, kurioje visgi Dievas iškyla. Užtat Dievo veiklą Ne-Dievas išsako sandara. Dievas žiūri pirmyn, o Ne-Dievas žiūri atgal. Dievas yra vienų vienas, o ne-Dievas išsako, jog vienų vienumas (Viskas) yra Dievas. Ne-Dievas tai yra, pirmiausiai, viskas.

Dievo požiūriu, Dievas apimtyje, tai yra, už savęs, iškyla niekine veikla. Pirmoji apimtis yra viskas, tad Dievo išėjimas už savęs yra, pirmiausiai, jo prasmingumas, jo neaprėpiamumas, jo atsiradimas ten kur jo nebuvo, visakame. Prasmingumas, tai nulybės atvaizdas. Ne-Dievo požiūriu, ši niekinė veikla apverčiama. Įsivaizduojama, kad Dievas jau yra atsiradęs iš už ten, bet mąstoma atvirkščiai, kad nėra kaip jo aprėpti, juk jo yra už ten, kas "ten" bebūtų. Dievo-nulybės atžvilgiu, tas "ten" tai Dievo "savastis", o visko-vienybės atžvilgiu, tas "ten" tai yra "išorinis kontekstas". Tad ši savybė išreiškiama, išverčiama visko savybe, jog Dievas (iškilęs visakame) neturi išorinio konteksto. Ir Viskas sulyginamas su šiuo Dievu, tad tai yra Visko savybė. Toliau, Dievas visakame yra atskiriamas nuo Dievo "iš už ten", kaip dar neišėjęs (priešinga kryptimi) už savęs. Veiksmą išreiškus sandara, galima atskirti asmenį - Dievą sandaroje, prieš tvirtinimą ir Dievą už sandaros, po tvirtinimo - kurį asmuo pasirenka vietoj savęs. Užtat galima asmenį atskirti, koks jis (Dievas) buvo dar neįveikus šios kliūties. Tas asmuo, tai Aš. Nesu viskas, juk turiu išorinį kontekstą. Tad esu betkas...

Tačiau ... tokiu būdu išskiriamas asmuo .... ir Dievas naujai randamas jame...

Asmuo yra Dievas iškilsiantis apimtyje, kuris tos apimties, tos savasties gali rinktis, ar laikytis tos apimties ir prisirišti prie savęs, ar būti viena su Dievu už apimties.

  • Dievo savastis, tai viskas
  • Dievas iškyla už savęs, visakame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - prasmingumu
  • niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - viskas neturi išorinio konteksto
  • išorinis kontekstas pritaikytas Dievui (atvirkščiai) atskiria Mane, iškilusį visakame, nuo pirmapradžio Dievo. Galiu būti viskas (rinkdamas Dievą) arba betkas (rinkdamas save).
  • rinkdamas nesu Dievas (esantis už manęs), o savo ruožtu, turiu išorinę aplinką, esu betkame, tai mano savastis
  • Aš esu betkame, kaip toks, esu už Dievo, aplinką išsakančiame visaregyje, išskyrimais
  • Dievas iškyla už savęs, betkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - pastovumu - nežiūrint ar Aš renku Dievą ar save - užtat Dievas iškyla Tavimi, Dievas ir Aš sutampame Tavimi, kažkuriame išsiskyrime, kažkurioje apimtyje, esi mūsų ryšys
  • Užtat Tu esi betkas, tas betkas apibrėžiamas ne Manimi, o Tavimi, "kažkur" tarp Dievo ir Manęs, jo pastovumo - juk jis pastovus, tad Tu (mano Savasties asmuo) gali būti bet kur tarp Dievo ir Manęs
  • niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - betkas priima visa ką, tai yra, betką, vis kažką
  • tas Kažkas, ką tu priimi, yra Tavo savastis - tu gali sietis su Dievu (Manimi, betkuo) arba su savimi, su kažkuo
  • betko priėmimas atskiria Tave, susitelkusį kažkame, nuo tolydumo tarp Manęs ir Dievo, nes Tavimi priimame kažką kas sieja Dievą ir Mane, būtent "kažkur" - kažkurioje apibrėžtoje apimtyje - tarp manęs ir Dievo
  • taip apibrėžtas Tu nesi nė Dievas, nė Aš, esi priėmęs ne betką, o tik kai ką, esi kažkame
  • Tu esi kažkame, kaip toks, esi už Dievo, santvarkoje, atskyrimais, su Dievu nevisada turintis ryšį, svyruojantis tarp įsikimbimo į Dievą kažkame ir Dievo ieškojimo už jo, betkame.
  • Dievas iškyla už savęs, kažkame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - betarpiškumu - Dievas numato Tave kaip savistovią galimybę tarp Dievo už tavęs ir Dievo tavyje, betarpiškai susijusius.
  • niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - kažkas yra sąvoka, neturi vidinės sandaros, yra esmė, nepriklausoma nuo Dievo ir Manęs
  • kažko nepriklausomumas atskiria Kitą, iškilusį kažkame, nuo pirmapradžio Dievo, jame ir už jo, kuris lieka dvasia
  • taip apibrėžtas Kitas nėra Dievas, gyvena sandarose, jį apibrėžiančiose, tad yra niekame - Kito savastis yra niekas, jis gali rinktis Dievą-Mane-Tave, kažką arba save, nieką.
  • Kitas yra niekame, kaip toks, yra už Dievo, praduose ir kalbose, laisvas nuo Dievo ir Manęs, nuo Dievo už jo ir savo gelmėse.
  • Dievas iškyla už savęs, niekame, niekine veikla, nulybės atvaizdu - tiesa - išsisakanti sandaromis, jų kalba
  • niekinei veiklai atitinka visuminė sandara - niekas yra būtina sąvoka
  • nieko būtinumas atskiria Visus, mūsų vieningumą, iškilusį niekame, sandarų kalbos būtinoje sąvokoje, nuo pirmapradžio Dievo
  • taip apibrėžti Visi nėra Dievas, yra nebūtina sąvoka
  • mumis Visais, taip išskaidytais, nesusikalbančiais, tad ir Dievas nebūtinas, ir mes tuo pačiu

Kaip šie visko savybių paneigimai susiję su aplinkybėmis, atvaizdais, padalinimais?

Savastį išsako laipsnyno linksniai, pradedant vardininku, baigiant vietininku (apimtimi).

Trys veiksmai +1, +2, +3

Dievo veiklą, jo išėjimą už savęs į save, galima išreikšti jokiu požiūriu +0, vienu požiūriu +1, dviem požiūriais +2 ar trim požiūriais +3.

Manau, visko išvedimas ir suvedimas išsakomas trejopai, trimis veiksmais: +1, +2, +3, trimis kalbomis, užtat neturėdami pagrindo manyti kitaip, galim tik pritarti, ar tiesiog nepaprieštarauti, jog jį išsako veiksmas +0, jokio požiūrio nepridedantis, kuris tad mums prieinamas tik vaizduotės išjungimu, ką ir reiškia paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas. Visai panašiai, vystant geros valios pratimus, visur sutampa trys patikrinimai, kuri tiesa kyla iš širdies, kuri iš pasaulio, užtat pripažįstame ketvirtą patikrinimą, patį gyvenimiškiausią, jog klysta (ar klydo) tas, kuris jaudinasi.

Veiksmai išsako, kiek požiūrių tenka pridėti vystant visumą, vadinas, kokiu skaičiumi požiūrių suvokiame ne-Dievą. Vienu požiūriu +1 įsivaizduojame, kaip sutveriamas pasaulis, kaip jisai praturtėja padalinimais, kaip Dievas vis išeina už savęs, tai Aš. Šiuo veiksmu išdėstomos visos prielaidos, tai pradžiamokslis.

Dviem požiūriais +2 įsivaizduojame, kaip susikalba Dievas ir ne-Dievas, tai Tu. Šiuo veiksmu apibrėžiamos visos sandaros ir kalbos.

Trimis požiūriais +3 turėtumėme įsivaizduoti, kaip sąmoningėjame besirūpindami Kitu, būdami vieni su juo. Tai turėtų būti Dievo iššaukimas bet kokiose sąlygose, kas yra šviesuolių bendrystės esmė. Pradedant bet kokia sąvoka, bet kokia veikla, tikiu, galime išvystyti Dievo reikšmę ir manau, būtinai ją išvysime, jei tik esame sąžiningi.

Veiksmas +1 išsako suprantančio Dievo požiūrį, kaip jis išeina už savęs. Veiksmas +2 išsako susigaudančio Dievo požiūrį, kaip jis iškyla ten kur jo nėra. Veiksmas +3 turėtų išsakyti suvokto Dievo požiūrį, kaip sutampa suvokiantis Dievas ir susivokiantis Dievas nes jie suvokia tą patį. Jis turėtų išsakyti kaip Dievo sąvoka mums tampa esminga, kaip įvairiai ja su Dievu bendraujame. Tokiu būdu trys veiksmai išsako šv.Trejybę, sąmoningą Dievo sąvokos išgyvenimą, jo paties įsisąmonijimą.

Veiksmas +2 išsako nebūtinumą, tuo tarpu veiksmas +3 išsako būtinumą.

Veiksmas +2 išsako, kaip Dievas pasišalina sandara ir atsiranda veikla.

Veiksmas +3 turėtų išsakyti, kaip Dievas (Tėvas) ir gerumas (Sūnus) yra tas pats, nes supranta tą patį (Dvasią). Dievas nebūtinai geras, bet gerumas tai yra iš Dievo. Veiksmas +3 išsako, kaip Dievo ir pasiklydusio vaiko požiūriai sutampa. Požiūrių grandinė. Atitinkami suvokimo lygmenys, kaip jie išauga. Kiek tai prasminga, ką buvau išmąstęs? Veiksmas +3 turėtų sujungti veiksmus +1 ir +2, išreikšti, kad jie bendrai suvokti, kaip kad šventoji Dvasia.

Šie trys veiksmai, manau, susiję su savęs supratimu, su bendru supratimu ir su susikalbėjimu (self-understanding, shared understanding, good understanding). Jie susiveda pasiklydusio vaiko mąstymu. Užtat mes ir Dievas galime sutapti veiksmu +0. Manau, tai išgyvename rūpėjimu, tikėjimu ir paklusimu.

Nesuvokiantis Dievas veikia keturiais atvaizdais (nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę), o suvokiantis Dievas veikia dviem atvaizdais (ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę). Suvokimo sąlygas išsako ketverybė ir jinai glūdi pastariuosiuose padalinimuose.

Dievas nebūtinas savo įsakymu. Dievo įsakymas įrodo, jog Dievas nebūtinas. Tačiau mes laikomės Dievo įsakymo tiktai vykdydami Dievo valią paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu. Užtat Dievas yra būtinas.

Veiksmas +3, padalinimų ratas, apeinamas sąmoningumu, taip pat veiksmais +1 ir +2.

Summary

Dievas mumyse, tai Dievo valia. Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia. Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis. Dievas už mūsų, tai Dievas. Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu?

Kalbomis mąstome sąvokas, o padalinimais - atvaizdais - aplinkybėmis mąstome požiūrius?

  • Aš, visaregis - išsako vieną požiūrį, atsiplėšimą - jį išgyvename padalinimais
  • Tu, santvarkos - išsako du požiūrius (trokštančio Dievo, netrokštančio žmogaus) - jį išgyvename dviem padalinimais (atvaizdais, aplinkybėmis)
  • Kitas, sandaros - išsako tris požiūrius (mano, Dievo, kito) - juos išgyvename kalbomis

Klausimai reiškiasi sandara, būtent:

  • išsiskyrimais (divergences)
  • atskyrimais (distinctions)
  • padalinimais (divisions)

Atsiskleidimas

Atsiskleidimas reikalauja keturių lygmenų:

  • joks požiūris, Dievas: dvasia (ar atsiskleidžia)
  • vienas požiūris, Aš: sandara (kas atsiskleidžia)
  • du požiūriai, Tu: atvaizdai (kaip atsiskleidžia)
  • trys požiūriai, Kitas: vieningumas (kodėl atsiskleidžia).

Tad pristatant atsiskleidimą tenka rinktis lygmenį. Atsiskleidimas yra pilnavertė antistruktūra, išreiškianti asmenis 0, 1, 2, 3 laisvumo matais. Atsiskleidimas išsakomas penkerybe, kur Kitas yra čia/dabar, tarp Dievo ir Manęs, atsižvelgiant į laiko kryptį.

  • Tad koks šešerybės vaidmuo atsiskleidžiant? Ar tai susiję su Dievo įsakymu? Su Dievo valios vykdymu?
  • Kaip vienumas apibrėžiamas kiekviename iš atsiskleidimo lygmenų?
  • Kaip atsiskleidimas apibrėžia viską, betką, kažką, nieką? ir neigimą? ir klausimą bei atsakymą?

Vieningumu vyrauja atsakymas, viskas sujungta; dvasia vyrauja klausimas, viskas yra vienų viena.

Atvaizdais - Dievas gali sieti save su Viskuo (tai juk atvaizdas!) ir išeiti už savęs į Nieką (požiūris). Tad atvaizdai išreiškia Dievo nebūtinumą, o aplinkybės turėtų išreikšti jo būtinumą kaip nulybė per trejybę, bene.

Vienų vienumas reiškiasi klausimu - atsiskyrimu - o tas klausimas yra, Ar aš būtinas? ir iškyla atsakymas - nebūtinas ir būtinas.

Kas visiškai vienų vienas yra Dievas. Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą.

Dievas išgyvena klausimą? o viskas atsakymą? Betgi Dievas priima viską kaip save, tuo tarpu, viskas atskiria save nuo Dievo.

Divergences, distinctions, divisions - kaip išmąsčiau, kokia jų reikšmė.

Accumulate thoughts Conversing with: my mind I have kept notes of my philosophical thoughts. In high school, I jotted down scribbles of my thoughts on physical reality, energy and matter and light. In college and graduate school, I would jot notes on paper, but my thoughts were so murky, and headed off in so many directions, I found it impossible to write them up. Then I purchased an Amstad word processor with memory and I started writing up my ideas. I continued with my father's old Macintosh which he gave me. I also kept sketch books with my notes and ideas. Then I put the papers in presentation books with transparent pockets. I programmed a FoxPro database for collecting examples of structures. Later I created Microsoft Access databases for recording data from my good will exercises, my conversations with God, and my structures and diagrams. I used Windows Paint to create diagrams. Later I used Dia diagram editor for Linux. I used Stephen Danic's Lucid Fried Eggs. Ultimately, the best tool for accumulating and organizing my notes was a wiki. I used PmWiki and ProWiki. Now I have created a database for collecting ways of figuring things out. Since I graduated in 1993, I work almost every morning on my philosophy. I try to come up with at least one new idea every day. I remember my ideas by connecting them with my overall system and also by phrasing relevant questions which I can keep in mind. Writing down my thoughts and organizing them helps me to see where they fit within the overall system. I would forget them if I didn't write them down because there are so many.592 C2-1

Sorting thoughts Conversing with: limits of my mind I've written my thoughts as notes on paper, in sketchbooks, and on index cards and in presentation books. I've stored them in various databases, including FoxPro, Access and OpenOffice Base. But I've found it especially helpful to write them down on HTML pages, especially wiki pages. I've used Lucid Fried Eggs, PmWiki, ProWiki and my own interface. Sometimes I work on them on one humongous page, sorting and resorting my thoughts and notes, making hundreds and hundreds of edits. Other times I work with several hundred different wiki pages. Working with the master page helps me look for and develop the overall view.638 C2-1

Exhaustive review Conversing with: significance In 2009, to my surprise, I completed my quest "to know everything" with a 10 minute video summary, "I Wish to Know". I needed to find my bearings afterwards. I considered, in the broadest sense, what did I learn from my quest? And what came next? I learned two things. I need not be cold or distant to God as I had been, I need not keep God at arm's length, for God's point of view had made sense of absolutely every structure that I had uncovered in my search. I realized also that the useful application of this knowledge would be to foster a culture of truth, of self-learning, of figuring things out, which from my experience at Minciu Sodas was very much Jesus' vision of the Kingdom of Heaven. 707 C4-1

Consider how a word is used in other passages Is God good? Jesus in the Gospels seems to speak in a private language, a personal code, much as I think in my philosophy. I find that about a third of his sayings are unclear as to their meaning. I look for other passages where he uses the same word or image or idea and that helps me decode what I think he means. In the Gospel of John, I traced down that the "Son of Man" means one who is taught by man, and man teaches by making an example out of him. I did a comprehensive review of Jesus's words in the Gospel of John and how he uses and explains his words, I chased them down and found that they centered on doing the will of God, which is that we have eternal life. With further contemplation, I concluded that "life is the fact that God is good, but eternal life is understanding that fact, that God need not be good." Similarly, I've tried to decode Kant's Critique of Pure Reason and the beginning of Heidegger's Being and Time. As I do that, I look for approaches and structures that I myself have uncovered in my own thinking. I think a similar approach led to the decoding of the Rosetta stone and of the Egyptian hieroglyphics as well as many others.1725 CB-0

Turn a question on its head Conversing with: circumstances Given a question, such as, Why is there evil? I may invert it, assume "there is evil" and ask, What does that say about God? Rather than pretend that there is no evil, or that it only appears to be evil, or presume that God is good, I allow myself to think more simply that God isn't primarily concerned with evil, that God wants absolutely all of the good, and is willing to allow for evil if that's what it takes to include every least bit of good. In this way, I can say that there is some good that comes with evil, yet there is other good that need not, and so evil is not necessary in general.770 0-1

Making sense of a statement through personal intuition Is God good? I was contemplating God and the idea that he was both inside us and outside of us, yet the same God. I remembered an idea of Jesus from the Gospel of John and, in contemplating both, I made sense of its meaning: that life is the fact that God is good, uniting them, but understanding that fact, distinguishing them, is eternal life, by which God need not be good. I believed there was meaning in a statement, and by leveraging my personal intuition, I was able to get that meaning. I think that Father Dave Martin prepared his sermons similarly, relating his personal intuition to a passage from the Gospel, noting how it differed, and contemplating the difference.2258 1-0

How are two concepts different? I thought "life is will" and I asked, what is the difference? At first, I supposed that life is the "unity" of the "representations" of "anything", whereas will is the "unity" of the "representations of anything". Subsequently, I concluded that anything is the structure of life, choosing is the representations of anything, and will is the unity of choosing, thus the will is the unity of the representations of the structure of life. 1699 2-0

Identifying the issue Conversing with: conditionality I may solve an issue by appealing to the heart of it. For example, I may wonder whether God would let me hear him, whether God would allow for that. Yet of all the things that I could ask for, isn't that the most ordinary one for God to grant? If Jesus encourages us to ask God for things, then isn't this the one that he can't credibly deny me?652 2-1

Define a concept in terms of other concepts I wanted to be sure to include and define all of the basic concepts in life. I wanted to do that in terms of the most basic concepts, and ultimately, ground them in the structures that I was discovering. I defined life as "the fact that God is good" and love as "support for life" and also as "the unity of the representations of the structure of God", thus "the unity of wishing", "the unity of the representations of everything". I organized these definitions using TheBrain and then later exported that to an HTML hierarchy. I knew that this kind of definition was, by itself, problematic and so I looked for other ways of defining as well, such as by way of "mind games" as with the topologies.1698 3-0

Expressing the essence as a relation of concepts*** What are the elements of an experience? Conversing with: concepts I formulated the seven counterquestions as perspectives placed in situations. I recognized the qualities of signs as pairs of levels from the foursome. Similarly, I recognized that I could express the secondary structures as injections of God of one level into a primary structure of another level. In studying verbalization, I realized that the deep issue of a good will exercise could be considered as built up from two concepts which are put together differently by the truth of the heart and the truth of the world.682 3-0

Absolute Learning In real life, we address our doubts (surface problems) with counterquestions (deep solutions). I may doubt, How do I know I'm not a robot? and because that has me question all of my experiential knowledge, I can't resolve that by staying in the same level as my problem. Instead, I ask a counterquestion that takes me to my metalevel: Would it make any difference? If there's a difference, then I can check if I'm a robot. If there's not a difference, then it's just semantic and I'm fine with being a robot (by analogy, #3 and #4 may actually be equivalent in some total order). My counterquestion in this case forced you to pin down your variable, like forcing an "arbitrary" epsilon to be fixed so that I could choose my delta accordingly. There are six doubts answered by six counterquestions:

  • 10 Do I truly like this? How does it seem to me?
  • 20 Do I truly need this? What else should I be doing?
  • 21 Is this truly real? Would it make any difference?
  • 32 Is this truly problematic? What do I have control over?
  • 31 Is this truly reasonable? Am I able to consider the question?
  • 30 Is this truly wrong? Is this the way things should be?

Consider also the qualities of signs:

  • 10 malleable: icon can change without thing changing
  • 20 modifiable: index can change without thing changing
  • 21 mobile: index can change without icon changing
  • 32 memorable: symbol can change without index changing
  • 31 meaningful: symbol can change without icon changing
  • 30 motivated: symbol can change without thing changing

And consider the "ten commandments". Note that these six "rooms" correspond to the six divisions of everything as generated by God taking up the counterquestions. The zeroth division corresponds to What do I truly want? and obeying God, and the seventh division corresponds to Am I doing anything about this? and caring=believing, living as a person-in-general, thus relating (Obeying) God the Father and (Believing) Jesus. Consider how the other secondary structures likewise arise in the house of knowledge from God's taking up the primary structures.34 AL

Example (34) Investigation of 6+4 I'm investigating the conceptual structure of 6+4. I'll be keeping some notes here as I find convenient. I'm wondering if error may play a role in pairing two levels. Directed, cyclic, causal graphs may allow for the study of whether there are errors and how they may be corrected.1834 AL

Example (34) Primary and Secondary Structures I came to realize that the six secondary structures (divisions, representations, topologies, argumentation, verbalization, narration) were given by pairs of levels of the foursome that injected God into primary structures.1707 AL

Example (34) Symmetric functions I wrote my Ph.D. on the combinatorics of the symmetric functions of the eigenvalues of a matrix. I think it may well be relevant here because it gives the foundations of all matrix combinatorics including walks, cycles, words, Lyndon words, and surely all manner of trees and priorities. The usual symmetric functions may also be relevant.1713 AL

Contemplating revelation Conversing with: greater than human perspective I studied the Gospel of John to try to decode what he was saying, specifically in his "I am..." statements, but also more generally, for in that gospel he speaks as if in an algebraic code. He keeps defining abstract words in terms of other abstract words, on and on, and I chased them as if they were equations. At the heart of that seemed to be the will of God that we have eternal life. And that perspective helped me appreciate the tension between presuming God to be good or not. And thus I realized that life is the fact that God is good, which conflates God and good as if they were the same, but eternal life is the understanding that God does not have to be good, so that God and good are separate, and there is an eternal life in reconciling God beyond the system and good within the system.605 10-0

Survey all of the structures that I know I made a survey of all of the conceptual structures that I had found and was familiar with. I was able to put them together in a system 1 + 6 + 4 + 1 that is much like half of the House of Knowledge.1708 20-0

Leveraging hypotheses of structural symmetry I often make large and fruitful leaps by considering the structures that operate at the highest meta level, assuming that they work as efficiently, elegantly, effectively as possible, thus supposing that they make profound use of symmetry. In 1988, in noting the role of the threesome in the eightfold way, I looked for and found three variants (Lord's prayer, St.Peter's Keys to Heaven, Beatitudes). I expected that each served as a framework for a language and that there were, accordingly, three languages: argumentation, verbalization and narration. I saw that Maslow's hierarchy was a backbone for the Beatitudes and I expected it to play a key role in narration, which I found to be the case. I discovered that there were eight divisions, six representations and twelve topologies, and that narration moved us from the divisions to the representations. I also saw that these structures along with argumentation and verbalization could be considered as negations of the representations of the onesome (no internal structure, simplest algorithm, no external context) and negations of the representations of the nullsome (significant, constant, direct) and so these six structures were themselves a spine for the eightfold way. This allowed me to deduce by symmetry that argumentation moves us from topologies to representations, and verbalization moves us from topologies to divisions. Such thinking helps me be alert as to what to look for.1696 20-1

Compatibility with structures I know In Scripture I sometimes find references to images and numbers that bring to mind the conceptual structures that I have been documenting. I noticed how the seven days of creation could mean events for God, thus the seven divisions of everything, which they match in number. And so I think of creation as an operation +1 of reflection. And I notice with interest that the creations of the first three days are governed by the creations of the next three days, as noted by bishop Skvireckas in his notes to his translation of the Bible into Lithuanian. Similarly, I notice that Ezekiel's chariot of God is carried by four creatures, like the four representations of the nullsome, or the four representations of everything. I notice that there are 24 elders in Revelations. Such coincidences spark my mind and encourage me to think that I may be on track, overall.1954 21-0

Pregnant structure A structure may be able to say more than I know it to say, especially along with other structures. When I realized that I could think of the secondary structures could be expressed as God of one level of the foursome injected into a primary structure from another level, I noticed in particular in 2003 what happened to the seventh perspective of the primary structures. They showed an interesting variety of behavior, which I thought of as six expressions of the will, six representations of anything:

  • I engage
  • I wait, in suspense
  • I believe
  • I rely
  • I love
  • I suffer

Subsequently, I related them to six of the ten commandments, and to Jesus' logic of the woes.1697 32-1

Define structure in terms of itself Conversing with: expression, language Structure is complete when it can define itself in terms of itself. This is the case with the threesome, and with the totality of structure, including the three languages.633 30-1

Pulling structures together Conversing with: totality I considered how to pull together all the conceptual structures I found, in my overview. I likewise considered how the Beatitudes (and Maslow's hierarchy of needs) served as a framework for the language of Narration.623 O-1

Sąvokų siejimas, apibrėžimas - naudojau TheBrain, bandžiau išnarplioti visas sąvokas, iškylančias - tas padėjo geriau susigaudyti, bet nelabai padėjo aprėpti visumos

Prasmingas sąvokas - bandydavau surašyti, aprėpti, apmąstyti, užtikrinti, jog jas įtraukiu ir jos iškyla

Pripažinti, įtraukti ir savo, gvildentojo, požiūrį - tai padėjo išmąstyti visaregį pagal savo troškimą

Asmens lygčių trikampis - kokia jo reikšmė, svarba?

Visuma

  • Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.

Esminiai klausimai

Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?

  • Dievo nebūtinumo
    • Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)
    • Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
    • Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?
    • Kaip išsakyti visaregį? Koks jo vaidmuo? Kaip jisai susijęs su žinojimo rūmais? Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?
    • Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
    • Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
    • Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
    • Kaip įvairiai suvokti 6+4?
    • Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
  • Dievo būtinumo
    • Kaip Dievas vėlei iškyla?
    • Kaip susiję tai, kad Dievas nebūtinai geras? Mūsų požiūriui akivaizdūs netobulumai, neteisybės yra Dievo būtinumo užtaisas.

Atsiskleidimas

  • Kaip atvaizdai išreiškia atsiskleidimą?
  • Ką reiškia vienumas kiekviename iš atsiskleidimo lygmenų, kiekvienoje apimtyje?
  • Kaip vienumas iškyla iš vienumo visuose lygmenyse? Gali būti visų keturių lygmenų vienumas. Taip pat gali būti visų šešių lygmenų porų vienumas.
  • Kaip atsiskleidimas susijęs su neigimu?
  • How does God grow more distant and explicit in the progression God, I, You, Other?
  • How does God's vantage point shift inwards?
  • How do the structures arise as the system unfolds?
  • How is structure arising, especially: Everything, Divisions, PrimaryStructures and SecondaryStructures? Are these the basic structures?
  • What is the role of adding layers of Self and removing layers of Self so that there are four layers? Relativizing the concept of Aloneness as the flow of truth requires three layers of self.
  • What is the relationship between Experiencing, NotExperiencing and Understanding as regards Spirit and System?
  • What is the distinction between before and after system and inside and outside system? Does it involve systemic and nonsystemic points of view on this? And how does it relate to the various structures such as the PrimaryStructures? Perhaps this is at the heart of unfolding structure, the relationship between presystemic and systemic points of view.

Sąvokos

Dievo požiūriu, kas svarbu

Consider God's point of view

  • and the most important concepts (MeaningfulConcepts): Love, JesusChrist - LoveGod and LoveYourNeighborAsYourself, the Holy Trinity, EternalLife.
  • the most important structures: Threesome, Everything, Slack, Anything, two concepts together and separate, looking Forwards and Backwards.
  • consider other important concepts: Creator, human, Empathy, Perspective.

Dievas

  • God is an affirmer and NotGod a negater and what kind of connection might there be between them?
  • How do the Possibility of God and the Necessity of God become interchangeable as God?
  • What does it mean that the God of Possibility and of Necessity are the same God in Actuality? How does their identification determine the structure of the Level?
  • How is God connected to Relationship so that with the Necessity of God there is a collapse and God as Person and as System are the same God?
  • What does it mean that God's level is collapsed, unlike the other levels?
  • Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
  • Kaip Dievą įžvelgti visakame?
  • Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam?
  • Koks Dievas yra?
  • Pirmapradis Dievas yra strimagalvis
  • Koks yra Dievo Dievas? Būtinasis Dievas, iškylantis iš Dievo nebūtinumo.
  • Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku?
  • Dievo klausimas Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? (Būtinas ir nebūtinas)
  • Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas.
  • Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja
  • jisai atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.
  • Kaip Dievui kiekvieną pasiekti? (Meile) Per nieką, kažką, betką, viską. Per nė vieno, kažkurį, betkurį, visus. Tai yra išvertimas asmenų. Tai yra kaip sandaros supranta asmenis. Jūs bendraujate su: sandaromis (Kitu); asmeniu už sandarų (Tu); sandara už asmenų (Manimi); asmenimis (Dievu).

Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?

  • 4 x 2 amžinojo gyvenimo požiūriai: gėrio kryptys
  • 6 (4+2) gyvenimo požiūriai: pasirinkimai (susiveda į valią) laipsnynas?
  • 2 Žmogaus požiūriai: didėjantis ir mažėjantis laisvumas (sutapimai)
  • 4 Dievo požiūriai: asmenys (troškimai) nieko, kažko, betko, visko.

Požiūriai

  • Kas yra požiūris (Perspective, vaizdas, kas matoma)? Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos. Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
  • Ką reiškia pažvelgti, turėti, priimti požiūrį? Kas yra žvilgnis (View, matymo veikla)? ribotas ir neribotas žvilgsnis?
  • Kokie yra Dievo, mano, Kito, santvarkos, žmogaus požiūriai? Koks yra nepriklausomas poreikis? pirminis (default) poreikis? ir kaip jie iškyla?
  • Ką požiūriai reiškia žmogui ir Dievui ir kaip jomis dalyvauja?
  • Kaip mūsų požiūriai veikiami?
  • Kur sąlygose mano ir kitų požiūriai?
  • Kaip požiūriai reiškiasi sandarose? (vienas, du, trys požiūriai)
  • Koks ryšys tarp vaizdo (požiūrio) ir atvaizdo?

Požiūrių sutapimas - Žvilgsnių algebra

Suvokti žvilgsnių algebrą kaip pagrindą visų sandarų atsiskleidimui: Besąlygiškų, sąlygiškų, bendrų ir pavaldžių požiūrių. Kiek įmanoma, remtis kategorijų teorija.

  • Kaip vienas požiūrį priima kitą požiūrį? Ar tai susiję su veiksmu +1? Kaip žmogus pažįsta, supranta, priima Dievo požiūrį? Kaip priimti kitą asmenį ar žodį?
  • Kaip sudurti vieną požiūrį ir kitą požiūrį?
  • Kaip sudurti vieną žvilgsnį į kitą žvilgsnį?
  • Kaip požiūris susijęs su nuostata (position)? su sąlygom, aplinkybėm, kontekstu?
  • Kaip sutampa požiūriai?
  • Kaip esame viena požiūriais?
  • Kaip susiveda Dievo ir žmogaus požiūriai pasiklydusiu vaiku? Ar tai vyksta susikalbant (GoodUnderstanding)? Suprantame, kad Dievas žiūri teisinga kryptimi, o Aš klaidinga kryptimi, tad Dievas yra tėvas, o Aš esu vaikas. Kur Dievas manęs ieškotų? Šalia jo įsakymo, ar tai teigiamo, ar tai neigiamo. Jo įsakymas: Mylėk Dievą. Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
  • Kaip kiekvieną pasiekti? būtent per jų vertybes, klausimus bei svajones?
  • Su kieno požiūriu ir nuostata siejami Dievas ir santvarka?
  • Kaip žvilgsniai išsaugoja suvokimą?
  • Kaip žvilgsniai išsaugoja tiesą? kurią sandarą išsaugoja?
  • Ar žvilgsniai suvokimui priskiria suvokimą? Ar suvokimas žvilgsniui priskiria žvilgsnį?
  • Kaip gyvenimas ir amžinas gyvenimas sieja viengubą ir dvigubą požiūrį?
  • How is inversion and framing related to duality?
  • Kaip žmogaus požiūriais išreikšti viską? Dievo ir žmogaus požiūriais, jų sutapimu? kaip išsakyti tris kalbas, išsiaiškinimų vidinę sandarą?

Patyrimas, Išgyvenimas, Vienumas, Tapatumas, Atsakymas

  • Kaip apibrėžti vienumą? Kaip tai susiję su asmenimis? Kaip esame viena ar neviena? sutampame su Dievu ir kitais? Kaip mums būti viena? Kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Koks mano, tarpininko, vaidmuo, kad Dievas ir visi būtumėme viena?
    • Esame viena Kitu. Kitas yra vieningumo lygmens asmuo. (Esame dvasia Dievu, sandara Manimi, atvaizdas Tavimi, vieningumas Kitu). Kaip susivienijame Kitu?
    • Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais.
    • Esame viena Dievo sūnumi jungiančiu tobulumą ir tapatumą, teigiamą ir neigiamą įsakymą.
    • Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas. Keturiais lygmenimis: Dievo valia, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.
    • Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
    • Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?
    • Kaip vienybė mus vienija? (Meilė, valia, tobulumas, Dievo valia)
    • Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
    • Kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
    • vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga
  • How to think of the Representations in a unified way?
  • How can there be unity of representations?
  • What is the role of equating unity with the original? (for example, love with God)? How is this human, cyclic, threesome-creating?
  • Kas mums trukdo būti viena?
    • Kodėl nebendrauja su Dievu.
  • Kaip mes galime rinktis? Kaip keičiasi vienumas?
    • The AlgebraOfDistinguishability, of equality and nonequality, is what allows us to fix what is defined. How can we ground Definition in an AlgebraOfDistinguishability? What Definitions result? Are Equality and Distinguishability two different outlooks simply separated by Not, but otherwise inversions?
    • Note that the definition of equality keeps changing, keeps getting reinterpreted, as we consider anew what it means for the one who has gone beyond to be with the one who has not. What does this mean for understanding, how does it arise from definition?
    • Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
    • Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
  • Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? - Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui.
  • Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.

Suvokimas, Klausimas, Atskyrimas

  • Describe SharedUnderstanding as giving rise to a SeventhPerspective, perhaps Anything = Concept, and how that generates the Factors and the SecondaryStructures. Consider SharedUnderstanding as a relationship between actor and surroundings as given by Internalization. Look for the role of Factoring, ZeroStructure, and Concepts as together, separate and both.
  • What is the difference in understanding between statements such as EternalLife is understanding of Life and statements such as Everything is understanding of I?
  • What is Separate? kept separate?
  • How to think of No as Or from the opposite point of view? the view of God in Not God, for example? as opposed to the view of God?
  • Why does the system collapse because understanding is the understanding of all? Because All is separated from experiencing, yet All is experiencing. In All, indistinction and distinction are the same, and thus the system collapses.
  • What does it mean that God is understanding of God, Everything is understanding of I, and so forth? What is I combining? In each case, God is being combined with the spirit of the system for a particular level.
  • In what sense is Understanding (without scope) related to Love? Is it the very fact that it has no scope?
  • How are the Foursome, Fivesome, Sixsome generated in Self-understanding? In what sense does this LoveSelf? What are the roles of Activity and the Operation +2?
  • Write up what the levels of understanding have in common structurally (the operation +1 and going beyond oneself) and what distinguishes them.
  • PairsOfConcepts Consider how the different levels of understanding relate to the intensity of the relationship between two concepts such as God and good.
  • Mes kažkuria prasme negalime suvokti visko, o Dievas gali, tad kaip mes priimame Dievo suvokimą?

Apimtis

  • Is Scope a substitute for what is scopeless? How does Negation introduce Scope?
  • understand scope as a relationships between observer and observational plane, and as making sense of a series of concepts such as perspective, suppostion, view, concept
  • What needs to be added to Definitions of Scopes for BeingOneWith?
  • Kaip sąlygas išgyvename plačiau?

Asmuo

  • How is Person grounded in Scope?
  • How can we understand I, You, Other in terms of the structures by which they unfold?
  • What is the role of Other in our coinciding with God?
  • Koks ryšys tarp suvokimo ir asmens?
  • Kaip asmenys (Dievas) susiję su apimtimis (viskuo)?
  • Kaip iš Dievo pusės išsivysto Asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas)? Kaip mes iškylame iš Dievo raidos?
  • Kaip iš Kito pusės tai reiškiasi Lygtis: Gyvenimas, tai Dievo gerumas, bet amžinas gyvenimas, tai jo suvokimas, kad Dievas ir gerumas yra atskiri?
  • Kaip Dievas suprantamas ir Asmuo išjudinamas?
  • Kaip atjaučiame asmenis? ir tuo esame viena?
  • Kaip asmenys išgyvena Dievo požiūrį?
  • Asmuo gyvena skirtingai nuo savo Dievo. Kaip abu sutampa?
  • Kaip susivienijame Kitu? Dievas - gyventi Mumis. Dievas Mumis - gyventi Kitu.

Apibrėžimas

  • What is the connection between Level and Definition?
  • God is Shared and NotShared, so what does it mean that he is Undefined? What does it mean to be Defined?
  • What is the relationship between Defining and Wishing? Especially given that the scopes of Wishing are from Nothing to Everything, whereas the scopes of Defining are from Everything to Nothing? How are the RepresentationsOfTheOnesome not defining scope?

Laisvumas

  • Kas yra laisvumas?
  • How does it relate to Factoring, SharedUnderstanding and the Operation +3?
  • Koks antistruktūros vaidmuo (penkerybės, šešerybės, septynerybės, aštuonerybės) sandaros sugriuvime, taip kad asmuo ir jo pasaulėžiūra yra tas pats?

Niekinė veikla, sandara

  • What is NullStructure and NullActivity and what does it mean to negate them? How does Negation introduce or reintroduce Scope? How is Negation basic to Understanding?
  • How can we add a NullStructure to Understanding and then remove a NullActivity?

Tiesa

  • What is the role of Truth with regard to Love and Understanding?

Meilė

  • Kas yra meilė? Gyvybės palaikymas. Dievo sandaros atvaizdų vieningumas. Kaip tai susiję?
    • Kaip susiję gyvybės palaikymas ir Dievo vienybė?
    • Kaip meilė palaiko amžiną brandą, gyvenimą?
    • Kuria prasme meilė yra žvilgsnių sutapimas? Ypač žvilgnio santvarkoje ir žvilgsnio už santvarkos?
    • Kaip skiriasi mylėti ir būti mylimam?
    • Kaip meilė vienija keturis troškimus? meilę viskam, betkam, kažkam, niekam?
    • Ar meilė yra Dievo buvimo ir nebuvimo vieningumas?
  • Kaip mylėti? Kaip kiekvieną mylėti?
    • 4 lygmenimis (Dievo vienybe) palaikyti 6 tarpus (gyvybės palaikymą). Išryškinti pertvarkymo galimybę 6 tarpuose. Išryškinant brandą 4 lygmenyse.
    • Nuoširdžiai bendraujant.
    • Žaidimais palengvinti Dievo priėmimą.
  • Kaip meile esame viena? Mylėdami ir priimdami meilę. Mylėk Dievą: didžioji vienybė: priimame Dievo požiūrį. Mylėk artimą: mažoji vienybė: siejame požiūrius. Įsakymu - įsakymas teikia laisvę, išreiškia teigiamai ir neigiamai.
    • Kokia neribota meilė (mylėti Dievą, priešą) ir ribota meilė (mylėti artimą)?
  • Kaip įžiebti meilę?
  • Kaip meilė susijusi su suvokimu (žvilgnių atjauta?)? su tiesa? su (žvilgsnių) tapatumu? su atskyrimu? su Dievo įsakymu?

Valingumas

  • What is the role of Willingness?
  • How does this unfolding relate to that expressed in terms of Willingness or in terms of the kinds of Understanding and the LostChild metaphor?

Santvarkos

Sandaros

  • I am working on correctly describing the mechanics of the Omniscope and the PrimaryStructures. Then the SecondaryStructures, and in particular, the languages will fall out correctly, and they will predict and verify what we find empirically.
  • Intuit and relate the structural parts

Sandaros

  • Sandarų rūšis susieti su klausimais.
  • Kaip iš požiūrių iškyla sandaros ir jų kalba?
  • Kaip išsakyti sandaras, santvarkos apibrėžtas, ir pirm jos reiškiančias?

Antrinės sandaros

  • How are the SecondaryStructures rolled out? And what does that mean regarding their opening us up ever more?
  • describe the SecondaryStructures, especially the three Languages, as arising from primary structures
  • Understand the role of the secondary structures, especially in terms of increasing scope, by which humans (and God through them) go beyond themselves (and God grows).
  • Dievas veikia padalinimais veiksniu +1. Kaip jisai veikia kitomis antrinėmis sandaromis?
  • Kaip išsiveda padalinimai, atvaizdai, aplinkybės?
  • Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia?
  • Kaip visko padalinimas derina požiūrius? Kaip ginčijamės ar išvengiame ginčų?
  • Kaip atvaizdai 4+2 reiškiasi 3+3, pavyzdžiui, laipsnynu arba septynerybe?

Veiksmai

  • Kaip veiksmas +2 veikia padalinimus? Kaip suvokti lygtis 0+2=2, 1+2=3, 2+2=4, 3+2=5 ir taip toliau?
  • Kaip veiksmas +3 suveda veiksmus +1 ir +2, kad sutaptų? kaip kad Kanto transcendentalinė dedukcijoje?

I want to understand the Operations, and in particular, the operation +3. In exploring this, I am considering:

  • their action on Wholeness
  • that action's relationship to that which understands, that which is understanding, and that which is by them both understood.
  • the relationship between the one who loves and the one who is loved
  • the relationship GodVHeart between God and heart
  • the role of Love and Understanding, and as part of that, the Independence of the one we love
  • the LevelsOfUnderstanding and the LevelsOfConsciousness
  • the ConstructiveHypotheses and the Representations, perhaps they are one and the same
  • the nature of Self-understanding and SharedUnderstanding
  • the role of Spirit, Structure, Representations, Unity
  • Internalization
  • Factoring and Embedding
  • negations of the representations of the Nullsome and of the Onesome, and the EightfoldWay
  • Relate Operations and Activity and Structure for the Factors.

Skaidymas

  • Where does Factoring come into play? And how are the two chains related across their levels?
  • Consider how to relate the factors (and their defining equations) to the topologies, divisions, representations
  • Consider how to relate the factoring to the heart and the inversion effect.

Sąmoningumas, sąmoningėjimas

  • What is the role of growth in awareness (structure, representations, unity)?
  • What is the role of spirit - structure - representation - unity in the growth of consciousness - and in the levels of understanding?

Būtinumas

  • Peržiūrėti rodą Trokštu išmanyti.
  • Kaip Dievas yra būtinas? Pradedant Kitu, kaip jisai iškyla susivokimu?
  • Kaip Dievo būtinumui svarbios sąvokos glūdi jo nebūtinumo raidoje?
  • Kokios sąvokos svarbios Dievo būtinumui?
  • Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas. Pasiklydęs vaikas.
  • Žinojimo rūmai išvysto mūsų atitolimą nuo Dievo (paklūst -> tikėt -> rūpėt) tačiau įsisąmonijimą Dievo vidinį nevieningumą.
  • Išsakyti ir derinti sandarų išsivystymą (nebūtinumo eigą) ir valios vykdymą (būtinumo eigą).
  • Išsūkis Dievui - Dievo nebūtinumas; iššūkis mums - Dievo būtinumas.
  • Kaip savanoriškai įsijungiame į Dievą? į jo augimą? ir tuomi vykdome Dievo valią?
  • Kaip vykdome Dievo valią?

Kaip vykdome Dievo valią?

  • Sandaros: Dievas nebūtinas (Viskas)
  • Išsiaiškinimai (Betkas)
  • Klausimai (Kažkas)

Žmogus

  • Kas yra žmogus?
  • Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?

Gyvybė, branda

  • Kas yra gyvybė? Dievo gerumas. Jautrumas ir atliepumas. Savasties įsakymas.
  • Kaip gyvybė siejasi su sandaromis?
  • Kaip deri gyvenimas ir amžinas gyvenimas? Gyvybė - savasties įsakymas. Amžinas gyvenimas - Dievo įsakymas (savasties ir įsakymo atskyrimas).
  • Kaip tai susiję su amžinu gyvenimu, amžina branda? (Esam viena su vis kuklesniais indais, vis sunkesnėm aplinkybėm).
  • Kaip gyvybė susijusi su šešeriopu plyšiu, su pertvarkymais?
  • Ką reiškia bręsti?
  • Kaip gyviau suvokti sandaras? Įsijausdamas į savo santykius su Dievu ir kitais, juos atjausdamas, tikiu gyviau suvokti, išplėsti, patikslinti ir suvesti man pažįstamas sandaras.
  • Kaip gyviau atjausti Dievą ir kitus?
  • Kaip mes bręstame? ar nebręstame? kalbomis?

Asmenų lygtis

  • Visame žinojime, koks ryšys tarp Dievo, amžino gyvenimo, gyvenimo ir gerumo? Kaip tai atsispindi sandarose? ir būtent Dievo ar mūsų požiūryje?
  • Betkas turi šešis atvaizdus, pasirinkimus. O kiek jų turi išmintis? ir kas jie yra? (4 x 2)
  • Dievo valia (gyventi Kitu) yra vieningumas
  • geros valios (gyventi Tavimi) - jos įvairiausių krypčių - kuriomis ji puoselėja laisvumą, išsaugoja laisvę - Dievas gali gyventi už žmogaus, o žmogus žmogumi - atvaizduojančią
  • išmintį (gyventi Manimi) - tai sandara, išreiškianti
  • amžiną gyvenimą (gyventi Dievu, amžinai bręstančiu) kuri suvedama su pirmapradžiu Dievu

Dviprasmybės, 6+4

  • Leonard Bernstein: variation is violation. Localized relations, logic are made possible by metaphors, what are they and in which language?
  • Nesusivedimas: "nebijoti" ir "bijoti Dievo".
  • Ar dėstant 'guviai' reikalingi įvairūs klausytojai, kad neįsikinkytumėme į vieną paradoksą, bet suvoktumėme, kad yra jų visa eilė? Nesusivedimus suploja vienas lygmuo (ar), tarsi sutaptų apimties buvimas ir nebuvimas, o atskiria kitas lygmuo (kodėl).
  • Kaip nesusivedimai susiję su klausimais? Parodai galvoju tirti ir pristatyti paradoksus, juk jais sutelkiama esmė, ir meninės priemonės gali į jas sutelkti mūsų dėmesį. Išnagrinėti, surūšiuoti paradoksų sąrašą. Nesusivedimais suprasti ribas tarp skirtingų apimčių, lygmenų, jais išvardinti, apibrėžti lygmenis. Kaip paradoksai susiję su pirminėm sandarom, pavyzdžiui, su prasmės siekimo beprasmybe? su pirminių sandarų šešiais laipsniais? su Kanto antonimais?
  • Rūšiuoti nesusivedimus ir suvokti jų visumą. Susieti su lygmenimis ir jų poromis.
  • Suvokti kintamųjų rūšis. Susieti su paradoksais?.
  • Kaip Dievo ir žmogaus požiūriai sutampa įstatymu? Kaip tai suvokti paklydusio vaiko įvaizdžiu?
  • Kaip suvokti sandarą 6+4 įsakymu, nesusivedimais, kintamaisiais, pertvarkymais?
  • Išsiaiškinti, kaip keturi lygmenys yra reikalingi paradoksui, sulyginti ar atskirti paradoksą grindžiančias apimtis?
  • Kaip suvokti 6+4 įsakymus, nesusivedimus, kintamuosius, pertvarkymus?
  • Kaip pavaizduoti kambario viduryje: pirmines sandaras ir 6 antrines sandaras.
  • Kaip suvokti ženklų savybes? Kaip jos susijusios su vienybe? su laipsnynu? Kaip jas tirti?
  • Kokios yra kintamųjų rūšys? Kaip šešias poras, ženklų savybes, susieti su laipsnynu?
  • Kaip sieti ženklų savybes su laipsnynu?

Visaregis

  • Kaip klausimai susiję su troškimu viską žinoti?
  • Dar bandyti suvokti iš visko pusės. Kaip su Dievu bandom jį aprėpti? Kaip jis perduoda viską į mano rankas? Kaip nepasimetame visakame?
  • Kaip visaregis atveria ir išsako klausimus?
  • Kaip visaregis susijęs su dvejonėmis? (jeigu su klausimais?)
  • Kaip visaregis išreiškia vienumą? ir išsako rūpesčius? ir vieningai aprėpia bendrystę? Susieti laipsnyną su visaregiu.
  • Kaip iškyla suvokimo rūmai (visaregis)?
  • Kaip visaregis, Dievo suvokimo rūmai išsivysto Jėzaus, netobulo žmogaus, įvairiausių sričių, jų galimybių (matematikos) suvokimo rūmais? Kaip susidaro saviraidos sąlygos?
  • Kaip visaregis atveria ir išsako klausimus? - Visaregis išdėsto įvairiausias prielaidas, kurių galime atsisakyti, iš ko ir kyla paskiri klausimai.
  • Kaip pavaizduoti visaregį?

20130126Suvedimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2013 sausio 26 d., 19:40
Tweet