Gvildenu | Mintys / Užrašai

笔记

Požiūris sieja bosonišką dvasią, išeinančią už savęs, su fermionišku kampu, iš kurio matoma.

Bosoniškumas yra dvasios ypatybė, kad viskas gali sutapti. Bosoniškumas išeina už savęs į fermioniškumą, kuriuo viskas paskirai išgyventa. Žmogui tenka rinktis ar gyventi savo paskira padėtimi įprastą gyvenimą ar gyventi bendrąja dvasia, atsisakydamas savo paskirumo ir paskiro gyvenimo.

Sąmonė skiria jausmus pagal tai ar liečia mūsų vidų, kas gyvenimiškai svarbu, kas kyla iš tikrosios įtampos, ar už mūsų, netiesiogiai svarbu, kas kyla iš sąmonės veiklos kurti dirbtinę įtampą.

Dievo įrodymas išsako veiksmais, jais apibrėžia, ką reiškia, kad jis yra net ir kai jo nėra.

Kaip iš pirmapradžio Dievo iškyla reikšmingumai, pirmiausiai tiesa (septynerybe), paskui skirtumas tarp Dievo ir gerumą (šešerybė - sąžinė) ir galiausiai trys protai (penkerybė - sprendimo galia). Kaip tai išreiškia Dievo savęs įrodymą ir sustato suvokimą?

Dievo pasitraukimu reikšmėmis, Jėzaus perėjimas į Dievą, paskui Jėzus grįžta toliau tęsiant padalinimus. Tad nulybė gal yra pas Jėzų patį, o ketverybė yra kaip jisai suvokia Dievą ir paskui jisai grįžta būtent tais papildiniais - reikšmėmis.

Dvasios reikšmes bandyti suprasti kaip tai kas pasitraukia, kurio pagrindu iškyla sandara. Bandyti suprasti, tas pasitraukimas yra aštuonerybėje tie požiūriai, kurie paskui neprieinami nes jie yra papildiniai. Bandyti šitą suprasti. Dievo šokyje aštuonerybė yra dviejų galų, Tėvo ir Sūnaus - Tėvas pasitraukia reikšmėmis, o Sūnus žengia padalinimais. Tai bandyti suprasti superdivizinėmis algebromis {$Cl_{4,0}\dots Cl_{0,0} \dots Cl_{0,4}$}.

Dešimtgubas kelias išsako išgyvenimo apytaką. Jisai pagrįstas trimis protas kurie jau yra. Jisai sukasi apie žmogaus išgyvenimus, žmogaus plotmę ir kaip žmogaus plotmė susijusi su Dievo plotme. Kaip padalinimai susiję su dvejonėmis? su Dievo, bendro žmogaus, paskiro žmogaus, pasaulio požiūriais ir padėtimis? Kur iškyla atvaizdai prijunginiuose?

Bandau susieti Dievo šokį su dešimtgubu keliu, yra keturios pakopos tarp Jėzaus ir Dievo. Dvigubame rate yra Dievas ir Jėzus, apibrėžtasis. Aštuongubame rate yra Jėzus kaip siejantis anuos du protus ir taip pat yra paskiras protas (pirmas arba antras). Čia yra tos keturios pakopos.

Lyginant dievišką dviratį (kaip, asmuo) ir žmonišką aštuonratį (koks, asmenybė), Dievas yra kodėl, asmenybė yra koks - apčiuopiamas ir ar, tai kas neapčiuopiama. Tokiu atveju einama iš Dievo į žmogų. O iš žmogaus į Dievą, žmogus yra kodėl (trečiasis protas), Dievas yra ar, sąmonė yra kaip, pasąmonė yra koks.

Ar apibrėžtasis yra kodėl ir neapibrėžtasis ar? O gal neapibrėžtasis yra kodėl ir apibrėžtasis yra kaip.

Galiu sukurti vaizdo įrašą "Consciousness as a quantum symmetry" ir susieti su kvantine trejybe: būsenos, stebiniai, matavimai. 8+2 nusako kaip subliuška bangos funkcija.

Ar šešerybės besąlygiškumai ir sąlygiškumai susiję su kvantinėmis simetrijomis?

Kernagis. Gastrolės Amerikoje. Susitiko Kulikauskai.

Išgyvenimo apytakoje

Tėvas - neapibrėžtas
Sūnus - apibrėžtas
Dvasia - plazdenanti

Pasakojimu išvystome save, išpuoselėjame ryšį su tuo, kas buvome. Pasakojimas sieja savasties raidos vienetus, pasakojimo vienetus, įtampos sukūrimą ir jos atslūgimą. Pasakojimo vienetais siunčiame pranešimus į ateitį, kuriuos ateityje suprasime, kaip pranešimus iš praeities, ir atitinkamai suprasime jų svarbą. Susikalbėjimo su savimi pagrindu sugebame susikalbėti ir su kitais. Kaip šį susikalbėjimą susieti su trejybės ratu? Būtent veiksmais kuriame sąlygas sau, kuriame savastį savo dvasiai, mūsų savastis yra mūsų namai, mūsų nišė, kuri mus vėliau atitinkamai varžo, laisvina, įtakoja. O siekdami platesnės, gilesnės reikšmės, sustatome save labiau, ilgiau, smarkiau, protingiau, valingiau stengtis.

Bott topologijos nusako visus įmanomus poslinkius.

Yra poslinkis iš vienybės į nulybę.
Yra poslinkis iš dvejybės nario į vienybės narį.
Ketverybė iškyla iš vieno trejybės posūkio tarp begalybės posūkių, kuriuo viskas suderinta, išaiškinta, tobulai išbaigta. Tai grindžia poslinkį tarp poslinkių, siejantį žinojimą ir nežinojimą kažko su visko.
Nulybė iškyla iš vieno septynerybės posūkio tarp begalybės posūkių, tai yra, dviejų pašnekovų sulyginimas, suderinimas, baigiasi paskiro dalyko atskyrimu, kurio pagrindu viskas žinoma ir viskas nežinoma, vėlgi suderinant žinojimą ir nežinojimą visko su kažko.

Isometrijos tai papildo

{$J_3J_4$} bene sieja trejybės ir ketverybės išeities taškus, o {$J_7J_8$} septynerybės ir aštuonerybės. Panašiai, galima panagrinėti {$J_kJ_{k+1}$} ir geodezių reikšmę.

Posūkio atrinkimas iš begalybės posūkių vyksta pereinant į sąmonę.

Cinammon Sally, Backpacker hostel, Riga

Laidai nusako, kuris protas bando susigaudyti.

Poreikiuose nėra jokio laido ir žiūrima tik iš šalies.
Protui, išmintimi, pasąmonė mato tik save, tačiau jai rūpi kaip išeiti iš savo aplinkos, o padalinimai ir dvejonės būtent tai išsako.
Sąmonė viską supranti dviem laidais, savo ir pasąmonės, ir išėjimas už savęs yra gražus suderinamas pasąmonės ir sąmonės, pažinimo ir veiksmo.
Trys laidai nusako, kad būtent sąmoningumas teisingai valdo jų santykį atsiremdamas į Dievą, besąlygišką dievišką nulinį požiūrį, kuriame nėra pasąmonės patirties, nė sąmonės samprotavimų.

Ketverybė tarp nulybės ir aštuonerybės. Lygmuo Ar yra tarsi be jokio požiūrio, nulinis požiūris, tuo tarpu padalinimai dalina viską į požiūrius. O būtent santykiu su juo iškyla trys protai: požiūris, požiūrį į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį.

Ryšys tarp kažko (dalyko) ir betko (aplinkos), pirmyn ir atgal, yra nusakomas šešių linksnių, kuriais pasąmonė ir sąmonė savaip supranta tris protus. Pašąmonę tiesiogiai išgyvena valią, o sąmonė žiūri iš aukšto į valios padarinius.

Susipažinti su neuromediatorių funkcijomis. Ar jose galima įžvelgti įvardijimo kalbos pagrindus?

Linksniuose glūdi Chomskiui svarbus rekursyvumas nes įnagininku ir t.t. valia gali būti įžvelgta kaip už linksnio.

Carol Ann Young (1944-2014)

Viskas neturi sandaros, tad apie visi teiginiai apie viską yra teisingi. Tuo tarpu Dievas yra prieštaravimo būsena. Nulybė išreiškia Dievo mąstymą, o vienybė visko mąstymą. Kur įžvelgti skirtumą? Dievas yra pati prieštaravimo būsena, o viskas yra teiginių aptartasis.

https://genealogyindexer.org/view/1939Ltel/220 Butrimonys telefonai 1939

Trikampių židinius tiriant įdomu kaip sąmonė gali valdyti pasąmonę tyrimo tikslais, pareikalauti, kad pasąmonė darytų įvairius pakeitimus trikampiui, gal tai daro sąmoningumas, keisti tą trikampį ir žiūrėti kaip viena tiesė perkerta kitą, kaip taškas pereina iš vienos tiesės pusės į kitą, kaip susikuria sankryža ir toliau bandyti ką nors apie tą sankryžą išsiaiškinti.

Tokiais veiksmais galima įrodyti, kad kažkas įvyko, kad pasikeitė būsena, ir tokiais veiksmais išreikšti pasakojimo kalbą.
Turint tokių veiksmų žodynėlį ir logiką kaip plėtojama kalba gali būti pasikartojantys veiksmai, kaip kadaise tyriau kaip kalbos sąvokos kyla iš pasikartojančių veiksmų.
Galima tirti matematikos įrodymus kurie kyla iš tų veiksmų ir jų sąvokų kalbos.
Įdomu kaip tie įrodymai atsiremia į paprasčiausių įrodymų būdus, kurie sudaro pagrindimo kalbos laipsnyną, ir kaip sąmoningumas šiuo atveju yra būtent šiame laipsnyne, tai kaip galėtų atitinkamai reikštis pasąmonė viename laipsnyne ir sąmonė kitame laipsnyne.
Šios trikampų kalbos prasmė, turėtų susirasti kur židinys yra, bet tada gali tą pačią veiklą pakartoti iš pradžių, geriau suprasti kaip atlikti šią užduotį ir šitą vis patobulinant turėtų atsirasti tobulėjimo seka. Šitas tobulėjimo būdas galėtų būti prasmė šios veiklos.

12 aplinkybių išreiškia kaip sulyginti 3 asmenis su kitais asmenimis ir išreiškia visus suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Visa tai yra pagrindas apytakų, žmogaus vaizduotės ribos, iš kurių išplaukia apytakos, mūsų supratimas Dievo, Manęs, Tavęs, Kito.

Sąmoningumo kalbos (pasakojimo) poreikių laipsnynas prasideda gyvybės poreikiu, pasąmonės poreikiais, o toliau sąmonės poreikiais. Kaip turėtų būti su kitų kalbų laipsnynais?

Žinojimo rūmuose yra pokalbis tarp dviejų pusrutulių ir yra būtent sąmonės pirmi keturi žingsniai ir tada juos pratęsia keturi pasąmonės žingsniai pradedant būtent nuo pradinio. Neina atvirkščiai (nuo 8 iki 5) užtat eina pirmyn (nuo 5-bės iki 8-bės) lygiagrečiai, užtat gaunasi aštuonių padalinimų ratas panašiai kaip kad su tiesinėmis kompleksinėmis sandaromis, kad yra pasiektas žinojimo sustatymas L, kurio pagrindu pasąmonė gali tęsti savo veiklą kolei subliuška į nežinojimą.

Sąmoningumas iškyla basal ganglijoje dirbtina klaida, kurios tikslas apgauti savo sąmonės supratimą savo pojūčių, kad galėtų įvykti judesys, kad sąmonė pamanytų jog kūnas nestovi vietoje, nes kitaip negalėtų pajudėti.

Tyrimas sudaro galimybę per sąmoningumą sustatyti tyrėją, (jeigu Dievas yra nulybė, tai tyrėjas yra trejybė) ir per tą trejybę vis naujai pavaizduoti trejybės atvaizdu ir grįsti naują apytaką tam tikros apimties.

Geortzel paaiškina šešerybę, kad jinai atsuka mokymosi ratą, kad būtų galima atitaisyti savo klaidas. Užtat išsiskiria besąlygiškos (ištrinančios) ir sąlygiškos būsenos. O penkerybė grindžia trejybės rato krypčių skirtumą.

Sulyginti

tris protus
kūną, protą, širdį, valią
kodėl protas (antras protas) eina pirm širdies (pirmo proto)?
Mąstyti iš viršaus - visumą - Dievą suprasti
Mąstyti iš apačios - savo tyrimų pagrindu - kas mus domina
Bendrystė tai suvienija per vidurį

T.S.Eliot objective correlative ir "Geometry of Moods"

Trijų kalbų laipsnynai išsako kaip trys protai suprantami atitinkamos kalbos proto. Kalbos protas savęs tiesiogiai nemato, užtat atpažįsta kitų dviejų protų santykyje. Tad reiškiasi trejybės ratas.

Sąmoningumo kalboje (pasakojime) yra pasąmonės gyvybės poreikis (žvelgiantis į praeitį), sąmonės saugumo poreikis (į ateitį), sąmoningumo bendravimo poreikis (taikant bendrai). Pirmi trys poreikiai tai išsako pasąmonės žvilgsniu į praeitį, o kiti trys poreikiai išsako sąmonės žvilgsniu į ateitį.
Sąmonės kalboje (įvardijime) yra sąmoningumo linksnis vardininkas (agentas), pasąmonės linksnis naudininkas, o sąmonė savo supranta galininku linksniu. Pirmi trys linksniai tai išsako tiesiogine vieninga valia, o kiti trys linksniai tai išsako netiesiogine padalinta valia, įnagininku, kilmininku, vietininku.
Pasąmonės kalboje (pagrindime) yra sąmonės įrodymas (morfizmu arba atitikimu su pasąmone), sąmoningumo įrodymas (indukcija - papildant įtrauktinu požiūriu), o juos suveda pasąmonės įrodymas (įtraukimo algoritmo konstravimu, parodymu). Tam tikroje santvarkoje, jos viduje, tai vyksta ir pasireiškia substitucija, atvejų nagrinėjimu ir konstravimu.

Ketverybė yra žinojimo veidrodis. Ją papildome tai ką išgyvename trimis protais. Kitoje pusėje žinojimo vei