Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Ar įsivaizduojame Lietuvą be žydų? ar Lietuvą su žydais?

Atjausti ir apgailestauti

Kokia yra tikra atjauta:

  • Juos užstoti ten, kur jie patys nebegali dėl neskaitlingumo.
  • Į jų norus įsiklausyti.
  • Atjausti visus, nereikalauti vieningumo, nesiriboti vien tik jų bendruomenės vadovais, neapsigauti.

Atjausti, apgailestauti - tai neatsiprašyti, palyginti su našle

Atjauta Lietuvos žydams, kad jų nebėra - simbolis, kuris mums primintų

  • Birutė Teresė Burauskaitė: Koks yra simbolis Lietuvos valstybės atjautos Lietuvos žydams? Jai sunku pasakyti, ji niekados šito nesvarstė.
  • Masinių žudynių vietose: Kauno IX fortas, Paneriai. Kito kaip ir nėra. Tačiau Sergėjaus Kanovičiaus kuriamas Šeduvos memorialas, didžiulį štetlo muziejų. Tai jau vyksta. Taip pat paminėtina Mariaus Ivaškevičiaus mintis Vilniaus centre, didžiosios sinagogos vietoje steigti ultramodernų muziejų, kaip kad Varšuvoje arba Berlyne. Tai pareikalautų labai daug pinigų.

O kokio simbolio jie patys nori?

  • Nenori, kad jų skriaudėjai būtų laikomi pavyzdžiais. Tas juos labai žeidžia.
  • Gerbia savo palaikus, turbūt labiau kaip mes.

Palyginti, ką galim matyti iš Gedimino pilies, kitoje pusėje Neries:

  • sovietinius Sporto rūmus
  • europietiškus kongreso rūmus
  • seniausias Vilniaus žydų kapines

Jeigu šiandien būtų Lietuvos žydų

Ką mums Lietuvos žydai reiškia

  • prisirišimas prie Lietuvos - platesnis požiūris - ką reiškia būti lietuviu
  • Lietuvos vardą garsinantys, mūsų tautinę savimonę praplečiantys šaunuoliai
  • LDK kultūrinio paveldo išsaugojimas

O mūsų lietuvių tautos valios reiškėjai 1941 m. visi pasisakė už Lietuvą be žydų.

Susipažinti su savo istorija. Ar tikrai pažįstame savo didvyrius?


Justo Paleckio liaudies vyriausybę sveikino: Seimo prezidiumas, kariuomenė, šauliai, savanoriai, kūrėjai, kooperatyvų delegacija įskaitant Lietūkį, krikščionių demokratų ir socialdemokratų vadovybės, pavasarininkai ir Lietuvių verslininkų asociacija. Komunistams eilėraščius rašė Bronys Raila. Nė viena žydų organizacija nesveikino.

  • Smetona pabėgo - gėda - Ulmanis - nebūtų buvę partizanino karo
  • kai esi patyčių auka, norisi primušti silpnesnį, norisi pasigerinti

Ar Kazys Škirpa buvo didvyris?

  • Birutė Teresė Burauskaitė negali pasakyti, kas jis buvo didvyris
  • O aš sakau, kad jisai buvo.
  • vienintelis karininkas prieštaravo 1926 m. pučui
  • jisai buvo retas žmogus kuris viešai protestavo sovietinę okupaciją
  • kada Užsienio reikalų ministerija kvietė jį į Kauną, jisai išdrįso vykti, paskui slapta pabėgo atgal į Berlyną

1940 m. liepos 1 d. rašo Šauliui, Lozoraičiui, Klimui, Balučiui apie padėtį Lietuvoje:

  • Vieninteliai kas dar jaučiasi neblogai, tai yra žydai. Kad jų tarpe buvo ir atsirado dabar labai daug komunistų, yra savaime suprantama. Bet apart to, prisibijodami Reicho, daugelis žydų, iš esmės gal ir ne komunistinio nusistatymo, velyja geriau dėtis su Sovietų Rusija ir pasiduoti komunizmui. Todėl įvairiose gatvių eisenose pirmoje eilėje dalyvauja žydai ir reiškia simpatijas Sovietų Rusijai, visiškai pamiršdami, kad dar vakar laižė lietuvių padus, reikšdami Lietuvai lojalumą už jos liberališkumą žydų atžvilgiu. Žydų pataikavimu rusams lietuvių visuomenė, savaime suprantama, piktinasi ir iš dienos į dieną vis daugiau užsikrečia antisemitizmu juo labiau, kad žydai, pabrėždami savo ištikimybę Sovietams dažnai lietuvius, ypač buvusius valdžios pareigūnus, viešai užgaulioja ir net užsiima denonsiacijomis. (Palyginti su tuo, kaip Škirpos peikė Prezidentą Smetoną ir vos ne visus.)
  • Kitą dieną pasikviečia pietų nacių analitiką Peter Kleist
  • pirmą kartą - maždaug liepos 13 d., 1940 m. Dokumentas 34, "Atsišaukimas į Lietuvių Tautą" - sukūrė mitą

palyginti

  • Kultūros Baruose, Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė - kodėl žydai neatsiprašo?
  • tą patį mėnesį tam pačiam Peter Kleist parodė dokumentą apie Lietuvių aktyvistų frontą, kad naciai žinotų, kokį sukilimą jisai ketina rengti
  • Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai, kovo mėn. 24 d., 1941 m. Dokumentas 58, "Lietuvai išlaisvinti nurodymai". Šios instrukcijos turinys perduodamas sukilimo centrams tik žodžiu ir per visiškai patikimus ryšininkus, kurie atsako savo galva už paslapties išdavimą. Griežtai slapta.
  • gen. Stasys Raštikis – krašto apsaugos
  • redakt. Bronys Raila – propagandos
  • redakt. Vytautas Alantas – kultūros
  • doc. dr. Antanas Maceina – ideologijos komisijai
  • inž. Klemensas Brunius – organizacijos
  • polic. kpt. Jonas Dženkaitis – saugumo reikalams
  • maj. Stasys Puodžius – ryšių su kraštu

ryšininko, Vilniaus LAF atstovo Naujokaičio neštas lapelis, balandžio 10 d.:

  • "Šalin žydus" Mirtimi keršykime žydams ir komunistams už nekaltai išlietą brolių kraują. Amžiams išnaikinkime prakeiktą apgavikų, išnaudotojų ir galvažudžių giminę. ... Naujieji savanoriai.

palyginti Bronys Raila už mūsų valstybės pinigus rašė tokią propagandą - perlaidotas Kaune

Stasys Lozoraitis, 1941. gegužės 10 d.

  • Žydiškas atsišaukimas tegul sau eina. Jeigu po to, kai 3 milijonus lietuvių užrakino į kalėjimą, nukentės ir kiek nekaltų žydų, žemės drebėjimo nebus, pasaulis nesugrius.

Petras Klimas, 1941 gegužės 12 d.

Birutė Teresė Burauskaitė

  • Lozoraitis ir Klimas nebuvo Lietuvos atstovai - kerta valstybingumui
  • K. Škirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus reikia pastebėti, kad Berlyno LAF organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu.

Škirpa apie trėmimus, mąstė, ar jisai pats jų neiššaukė:

  • Ar raudonajam okupantui nepavyko kartais iššifruoti slaptą organizaciją ir ar nesuiminėjami visi jos nariai, kad sudavus smūgį paruoštam mūsų tautos sukilimui, kol jie nesuspėjo pasireikšti lemtingu veiksmu?

birželio 14 d., Berlyne - voldemarininkų - Lietuvos Nacionalsocialistų "Geležinio Vilko" kovos Fronto programa

  • III. Dabarties ir ateities gyvenime - Vidaus gyvenime
  • 1. Suvenerinė nacionalsocialistinė istorinių motyvų Trečioji Lietuva - mūsų tikslas
  • 2. Žydai išbraukiami iš gyvenimo

Voldemarininkai apėjo Škirpą, susidėjo su vokiečiais, bet nesitikėjo, kad studentėliai, LAF Kaune paskelbs nepriklausomybę.

Į Laisvę, birželio 25 d., antradienį, be cenzūros, redaktoriai ministro pirmininko pareigas einantis Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Zenonas Ivinskis, Juozas Girnius, Jonas Virbickas.

  • Kapitonas Pyragius: Bėga taip pat ir tie lietuviai parsidavėliai, kurie tarnavo rusų bolševizmui. Tai yra pasigailėjimo vertos žmogystos, apgautos ir apviltos aukos. ... Galvotrūkščiais bėga ir bolševikų sėbrai žydai, kuriems komunizmas buvo geriausioji priemonė išnaudoti kitus ir valdyti, nes bolševizmas ir žydai yra vienas ir tas pats neperskiriamas dalykas.
  • Buvo platinimas Vilijampolėje, pogromo metu, kuriame žuvo 100 žydų.

Finansų ministras Jonas Matulionis paaiškino Žydų karių sąjungos valdybos pirmininkui Jokūbui Goldbergui:

  • Žydų klausimu lietuviai susiskaldę. Pagrindiniai yra trys požiūriai. Pagal labiausiai kraštutinį, visus žydus Lietuvoje būtina sunaikinti; švelnesnis požiūris reikalauja įsteigti koncentracijos stovyklą, kur žydai krauju ir prakaitu išpirks savo nusikaltimus lietuvių tautai. Na, o trečioji nuomonė? Aš esu praktikuojantis Romos katalikas. Kaip ir kiti tikintieji, manau, kad žmogus negali atimti gyvybės kitam žmogui, tokiam kaip jis pats. Tik Dievas turi tokią teisę. Niekada nebuvau nusistatęs prieš ką nors, tačiau per sovietų valdžios laiką aš ir mano draugai supratome, kad mūsų su žydais keliai skiriasi ir niekada nesutaps. Mums atrodo, lietuviai ir žydai turi atsiskirti vieni nuo kitų, ir kuo greičiau, tuo geriau. Šiam tikslui getas yra būtinas. Ten jūs būsite atskirti ir daugiau nebegalėsite mums pakenkti. Štai krikščionio nuomonė.

Jo brolis gydytojas Balys Matulionis, kun. Simonas Morkūnas po Lietūkio žudynių, birželio 27 d.

  • nepripažinti nė Lietuvos žydų muziejaus, nė katalikų bažnyčios

Arkivyskupas Juozapas Skvireckas

  • Birželio 30 d. Įsidėmėtinas "Bolševikų žydų tautų nuodijimas" - "Mein Kampf" mintys. Tos mintys apie žydus yra tikrai įdomios. Atsiliepimuose yra labai daug tiesos, matyti daug įsižiūrėjimo į tikrovę. Ar visos tos mintys yra paties Hitlerio, ar ir jo bendradarbių ir draugų, sunku pasakyti. Bet jos vis tiek liudija, kad Hitleris yra ne tik žydų priešas, bet labai teisingai galvojantis žmogus.
  • Liepos 1 d. Iš prelato Šaulio teko išgirsti, kad intervencija žydų žudynių reikalu gal didelio pritarimo ir nerado, bet čia buvo padaryta, ko žmoniškumas reikalavo.

Lietuvių aktyvistų frontas Kaune areštavo tūkstančius žydų ir neturėjo kur juos dėti. Laikinoji vyriausybė nusprendė sukurti koncentracijos stovyklą ir paskyrė komunalinių reikalų viceministrą jį rengti, o jo viršininkas buvo ministras Vytautas Žemkalnis-Landsbergis. Tai buvo Kauno VII fortas.

Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis - karo nusikaltimas

Jėzuitų gimnazijos direktorius Kazys Bauba, liepos 5 d., "Apvalyti lietuvių tautą nuo grybo".

Arkivyskupas Skvireckas

  • Liepos 11 d. Žydai bandę ieškoti užtarimo ir lankęsi net pas vysk. Brizgį, kuris jiems paaiškinęs, kad žydai turbūt žiną katalikų dvasininkų nusistatymą dėl žydų, bet jei jie dabar bandytų viešai atsiliepti už žydus, patys galėtų būti nulinčuoti. Savaime suprantama, kad ne visi žydai kalti, bet kaltieji užtraukė lietuvių visuomenės neapykantą bendrai visiems žydams. Žydai šiuo momentu turėtų suprasti, kad jiems bus geriau, jeig ramiai pasiliktų šalia lietuvių, jiems skirtose vietose, ka jiems bus, sakyki, ramiau Panevėžyje ar Šiauliuos, kur nebuvo prieš juos ekscesų, negu Kaune, į kurį yra atklydę paskutiniu laiku mažiausiai apie 8000 žydų iš visų kraštų. Šios dienos "Į laisvę" numeris turi atspausdinęs baisųjį prieš žydus nukreiptą "Kauno komendanto ir Kauno miesto burmistro įsakymą".

Jonas Pyragius - pučas, būk tai prieš Laikinąją vyriausybę

  • Vidmantas Valiušaitis, Algimantas Liekis - surinko liudijimus iš Kazio Bobelio, Gerardo Binkio ir kitų - pučo tikslas buvo nuversti Bobelį, kad galėtų skriausti žydus
  • ir tai akivaizdu iš statistikos

Uždarė LAF, Leono Prapuolenio kalba - LAF programa - Maceina, Škirpa, Valiukėnas - pasirašė Damušis

Jonas Pyragius, Vytautas Reivytis, Ričardas Šveiceris

Vytautas Reivytis ir Bronius Kviklys

  • Laikinoji vyriausybė suorganizavo Lietuvos policiją - o Reivytį paskyrė pučo rengėjai
  • Lietuvos policija buvo paversta beteisiais ginkluotais okupantų vergais. Ir čia rašančiajam teko būti tų beteisių ginkluotų vergų vyriausiu beteisiu vergu.
  • Kviklys savo orumu ir aukšta morale teigiamai veikė policijos tarnautojus.

Jonas Pyragius - "Į laisvę"

Juozas Girnius - "Idėjiniai nacionalsocializmo pagrindai" - 200,000 tiražu

Jonas Noreika - LNP vadas Žemaitijoje

Zenonas Blynas - LNP inteligentas - "Tautos kelias" po pučo, rugpjūčio 1 d., vokiečiai neleido ir suprantama dėl ko - jame rašo:

  • Tik krauju, savo sūnų ir dukterų krauju apšlakstyta žemė pradeda duoti gausų derlių, o kraujo žemei, tėvynės žemei, niekados nėra per mažai. Ji sugeria draugo ir priešo, mylinčio ir išdaviko, pasiaukojančio ir klykiančiųjų kraują. Žemė visados trokšta drėgmės. Žemė visados alkana pūsiančių kūnų.

1941 m. gruodžio mėn. Zenonas Blynas apie Joną Pyragių: Gynė žydų šaudymus. Formuoja aviacijos būrį - iš lietuvių. Sakau - kaip Lietuvos prisidėjimas, su mūsų spalvom? -Ne, bet jie visada jausis kaip lietuviai, to jiems iš širdies niekas neišmuš. Tai kodėl - sakau - galim šaudyti žydus su tautinėm spalvom ant šalmų, o garbingoj kovoj - be spalvų?

Kazys Šimkus - šaunuolis, karo lakūnas, jisai po karo Australijos lietuvių laikraštyje "Mūsų pastogė", paliudijo, kaip jis visą gyvenimą melsdavosi Motinai Marijai. Jisai išliko gyvas kada dar prieš karą užsidegė lėktuvas... Jisai tapo batalijono vadovu, pats šaudė iš pistoleto.

Garsusis Jėgerio raportas. Balius, lapkričio 29 d., kurį surengė Šimkus ir kuriame dalyvavo Lietuvių nacionalistų partijos vadas Leonas Virbickas. Zenonas Blynas:

  • Buvo kalbų. Kurmies kalbėjo apie "sunkų darbą", bet taip reikia, turi visi žydai išnykti, taip Fuehreris liepia. Šimkus griozdiškai akcentavo, kad mes, lietuviai, visi prisidėsime, mielai dirbame, eisime iki pat galo su vokiečiais. Jegeris tik trumpai pakalbėjo, be reikšmės. Man dešinysis SD (ir pasodino - buvau vienintelis vokiškai nemokąs tarp dviejų SD) irgi kalbėjo apie "sunkų darbą", bet reikia; kalbėjo jumoristiškai. Virbickas pakalbėjo apie tai, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę apvalyti namus.

Lietuvos provincijoje žydų visai nebėra. O tiktai už gero mėnesio naciai sušauks garsiąją Wansee konferenciją, kurioje svarstė, kaip išžudyti Europos žydus. Ne taip kaip Lietuvoje, bet moksliškai, su dujom.

Tarėjai - Jonas Pyragius, o Pranas Germantas-Meškauskas 1939 m. birželio mėnesį jisai voldemarininkų vardu prašė vokiečių 100,000 litų paramos ir ginklų nuversti Lietuvos valdžią ir tuo pačiu rengti pogromus prieš žydus, panašiai kaip Kristalnacht.

Kazys Škirpa - išbraukė 16tą punktą

Mūsų laikų bestuburiai žmonės.

  • BTB: Jie nedirba valstybės vardu. Jie nėra valstybės atstovai.
  • AB: Jie yra valstybinė įstaiga. Jie formuoja valstybės politiką šiais klausimais.

Arūnas Bubnys: Ar Kazys Škirpa planavo etninį valymą? Sutarėme:

  • Jis norėjo matyti Lietuvą be žydų.
  • Jis norėjo, kad jie patys pabėgtų iš Lietuvos.
  • Jis norėjo, kad lietuviai smurtu baugintų žydus.
  • Bet tuo tarpu jisai nesiryžo tai pavadinti etniniu valymu.

Ar Kazys Škirpa planavo etninį valymą?

  • Ji pasakė, kad jai svarbiau su Maskvos merija bendrauti negu su manimi.

Birutė Teresė Burauskaitė

Koks yra simbolis Lietuvos valstybės atjautos Lietuvos žydams? Jai sunku pasakyti, ji niekados šito nesvarstė.

Ar skelbs jo prisiminimus? Neplanuoja jų skelbti.

Ar jisai yra didvyris? Negalėjo pasakyti.

Ar jisai pavyzdingas žmogus? Neskirsto į pavyzdingus žmones, gerus šeimos tėvus ir t.t.

Jie yra istorikai. Jie nepolitizuoja. Patikslinau: ji ankščiau sakiusi, kad ji nėra

Jie nedirba valstybės vardu. Jie nėra valstybės atstovai.

Ar Kazys Škirpa planavo etninį valymą? Ji pasakė, kad jai svarbiau su Maskvos merija bendrauti negu su manimi.

Sakė, ji viską apie jį jau parašė. Sakiau perskaitysiu. Galiu perskaityti.

Koks yra simbolis Lietuvos valstybės atjautos Lietuvos žydams?

  • Masinių žudynių vietose: Kauno IX fortas, Paneriai. Kito kaip ir nėra. Tačiau Sergėjaus Kanovičiaus kuriamas Šeduvos memorialas, didžiulį štetlo muziejų. Tai jau vyksta. Taip pat paminėtina Mariaus Ivaškevičiaus mintis Vilniaus centre, didžiosios sinagogos vietoje steigti ultramodernų muziejų, kaip kad Varšuvoje arba Berlyne. Tai pareikalautų labai daug pinigų.

Jie yra valstybinė įstaiga. Jie formuoja valstybės politiką šiais klausimais.

Ar Kazys Škirpa planavo etninį valymą? Sutarėme:

  • Jis norėjo matyti Lietuvą be žydų.
  • Jis norėjo, kad jie patys pabėgtų iš Lietuvos.
  • Jis norėjo, kad lietuviai smurtu baugintų žydus.
  • Bet tuo tarpu jisai nesiryžo tai pavadinti etniniu valymu.

Ar skelbs jo prisiminimus? Reikėtų apie tai pagalvoti.

Pokalbis su Vilma Bukaite, 8 671 20 687, apie Petrą Klimą.

Kodėl jos knygoje nepasirodė tasai laiškas?

Neįmanoma viską sudėti.

Jos manymu, ambasadoriams buvo skaudu pamanyti, kad lietuviai patys galėjo prisidėti prie sovietų okupacijos. Tai susikūrė sau mitą, kad žydai kalti. Jie emocingai reagavo ir stokojo realios informacijos.

Ji knygą parašė todėl, kad ji norėjo. Jinai gal ir niekam nereikalinga.

Kalbėjau, kad jos sąmonė atjaučia žydus, tačiau ji gali būti veikiama savo pasąmonės. O sąmonė privalo atsakyti už pasąmonę.

ŽydųKapinės


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 vasario 27 d., 05:11
Tweet