|
www.ms.lt
我的调查
调查
神
神的神
我的神
生命表
你的神
他的神
redaguoti
|
Tyrimai, 20191016Dievas, 20150428Dievas, 20150323Dievas, 20150220Dievas
Dievas
Dievo Dievas
- Dievo šokis, Dievo raiškos, Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Jėzaus mįslės, Viena, Asmenys, Apibrėžimas, Santvarka, Neigiamybė, Dievo išsiaiškinimai
Mano Dievas
Tavo Dievas
Kito Dievas
Kas Dievui rūpi?
Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse, suvokimo lygmenyse?
Klausimai
- Apžvelgti visus puslapius apie Dievą ir visus klausimus susijusius su Dievu.
- Išryškinti su Dievu susijusias sąvokas ir tvarkyti susijusius puslapius.
Mano patirtis
- Aprašyti pavyzdžius, kaip esu patyręs Dievą, kokius pasirinkimus išgyvenau.
- Kaip Dievo raiškos išsako visą mano patirtį, kaip įsivaizduoju Dievą?
- Išskirti, ką žinau iš patirties, ir ką esu šiaip išmąstęs.
Kas yra Dievas?
- Kaip Dievą apibrėžti?
- Kaip Dievas suprantamas, kokios jo supratimo galimybės?
- Koks Dievas yra būtinas?
- Koks Dievas yra?
- Kokios Dievo savybės?
Pirmapradis Dievas
- Nuo kokio Dievo pradėti?
- Ar pirmapradis Dievas yra meilė?
- Ar pirmapradis, strimagalvis Dievas yra nevalingas, valingas, dvilypis, sąmoningas?
- Koks santykis tarp Dievo ir besąlygiškumo?
- Ar Dievas tėra besąlygiškumo vardas?
- Ar Dievo savybė besąlygiškumas jį nusako, ar jo savybė iš jo išplaukia?
- Ar Dievas yra besąlygiškas dėl to, kad būtent jis tenkina besąlygiškumo sąlygas?
- Ar besąlygiškumas yra tai, kas išplaukia iš Dievo?
- Koks ryšys tarp meilės ir besąlygiškumo?
Dievo Dievas
- Kaip Dievas išsijudina?
- Kaip savastis iškyla iš (Dievo) savybių?
- Kokia Dievo veikla?
- Kaip Dievo veikla išplaukia iš trejybės rato?
- Koks ryšys tarp Dievo nežinojimo ir visko žinojimo?
- Kaip įvairiausi klausimai susiję su Dievo išėjimo už savęs, su besąlygiškumo išėjimo už savęs į sąlygas?
- Ar Dievas išgyvena klausimą? o viskas atsakymą? Betgi Dievas priima viską kaip save, tuo tarpu, viskas atsiskiria nuo Dievo.
- Kodėl Dievas yra asmuo? Kaip tai išplaukia iš jo apibrėžimo?
- Kaip Dievo išeities taškas traukiasi vidun, gilyn?
- Kaip Dievas tampa labiau tolimu ir išreikštu, taip pat vis šiltesniu, sekoje Dievas, Aš, Tu, Kitas?
- Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
- Kaip Dievo turėjimas pasireiškia 4 terpėmis ir 6 terpių poromis?
- Dievo šokis
- Kaip Dievo laisvė ir Dievo valia pasireiškia Dievo šokyje?
- Kaip trys vienumai išreiškia vienumą? Kokios tai sąlygos kiekvienu atveju? Ir kaip jie sudaro trejybės ratą?
- Kaip Dievo šokis išreiškia gyvybės mokslo žinojimo rūmų Dievą?
- Išgyvenimo apytaka
- Koks Dievo Sūnaus vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
- Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
- Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
- Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
- Žinojimo rūmai
- Žinojimo rūmuose, kaip Dievas naujai kyla iš visko, iš keturių lygmenų šešių porų bendro tarpo?
- Kaip Dieve glūdi gyvybės mokslo žinojimo rūmai?
Mano Dievas
- Kaip Dievas reiškiasi asmenimis, tiek asmens lygtimi, tiek ketverybe, ir kaip tai susiję?
- Ką Dievui reiškia jo gyvybė?
- Kaip išgyvename pirmapradį, grynąjį Dievo sąmoningumą?
- Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
- Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
Tavo Dievas
- Kaip susijusios nulybės atvaizdais ir troškimais išsakytos Dievo savybės?
- Susieti visko atvaizdus (troškimus) ir vienybės atvaizdus (visko savybes).
- Ką reiškia, kad Dievo lygmuo subliukšta bet ne kiti lygmenys?
- Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
- Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
- Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
- Kaip Dievas tampa labiau tolimu ir išreikštu, taip pat vis šiltesniu, sekoje Dievas, Aš, Tu, Kitas?
- Kaip trys kalbos įvairiai išsako Dievo turėjimą?
- Kaip suderinti Dievą ir laisvę?
- Kaip Dievo išėjimas už savęs susijęs su veiksmu +2, su sąmone, su žmogaus išėjimu už savęs?
Kito Dievas
- Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?
- Kaip Dievą įžvelgti visakame?
- Kaip iškyla klausimas, koks yra skirtumas tarp Dievo ir visko?
- Ar Dievas būtinas ar nebūtinas? Kiekvienam?
- Kaip Dievo galimybė ir Dievo būtinybė tampa tolygūs Dievu?
- Kuria prasme sąmonės galimybės Dievas ir pasąmonės būtinybės Dievas yra tas pats sąmoningumo esamybės Dievas? Kaip jų sutapatinimas nulemia lygmens sandarą?
- Kaip Dievas susijęs su santykiu taip kad Dievo būtinumu subliukšta skirtumai, Dievas kaip asmuo ir Dievas kaip santvarka yra tas pats Dievas?
- Kaip Dievas bręsta, tobulina save, pranoksta save?
- Kaip Dievas bręsta išeidamas už savęs?
- Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję?
- Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
- Kuria prasme Dievas sąmoningas?
- Ar Dievas praauga save, kaip kas mes praaugame savo tėvus? Ar tai išplečia žmogaus požiūrio grandine papildomai, kad tai būtų žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį? Ir trejybės ratas naujai užsisklendžia nauju supratimu, kas yra Dievas.
- Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku?
- Dievo veikla, tyrimas, klausimas, vertybė, požiūris, asmuo, būklė, sandara, troškimai, vieningumas ir t.t.?
- Apibrėžti: apibrėžimą, suvokimą, susivokimą ir suvoktą; buvimą ir nebuvimą; besąlygiškumą ir sąlygiškumą; savastį; suvokimą, bendrai suvoktą Dvasią; asmenis, meilę, vienumą, požiūrius; nepažymėtą priešingybę, pažymėtą priešingybę.
- Koks ryšys tarp Dievo ir kaltės jausmo? Dievo ir sąžinės?
- Ką reiškia tiesos dvasia? Kaip tatai Dievas?
- Kas yra širdis? Dievo širdis? Kuria prasme jinai yra esmė? Kuo skiriasi žmogaus širdis ir valia? Kuo skiriasi žmogaus (širdies) jausminis gyvenimas ir žmogaus branduolys (širdis), gera (ar bloga) sėkla viduje jo, jo pradas, į kurį jisa atsiremia?
- Kaip Sūnaus ir Dvasios požiūriai išskiria žinojimą ir nežinojimą? ir nusako vaizduotės ribas? ir išmąstymo apimtis (kaip mano parodoje "Išmąstyk")?
- Kaip Sūnus ir Tėvas vieningi ne gyvenimu, o amžinu gyvenimu?
- Kaip Dievo šokis išskleidžia gyvenimo lygtį, Dievo sąlygas ir prielaidas?

Dievo apibrėžimai
Dievą apibrėžia
- jo turėtojas
- jo veikla
- jo aplinka
- jo pažinovas
Dievas
- Dievas savaime yra pirmapradis.
Dievo Dievas
- Dievo tyrimu iškyla Dievo Dievas, taipogi asmenys ir apytakos.
- Dievas išeina už savęs į save.
- Dievo Dievas yra Dievas Tėvas, suvokiantysis, einantis vis gilyn asmenimis.
Mano Dievas
- Mano pasirinkimą sustato gyvenimo lygtis. Jis išryškėja keturiais klodais, tad gyvenimo lentele.
Tavo Dievas
- Tavo vidines aplinkybes išsako netroškimai ir atjautos, nusakantys Dievą už mūsų ir Dievą mumyse, bendrąjį žmogų.
- Žmogus išeina už savęs iš savęs.
Kito Dievas
- Kito padėtį visuomenėje nusako jo kertinė vertybė, jo santykis su tiesa jos kraštovaizdyje, tad jo santykis su Dievu.
Dievo raiškų išdėstymas
Dievas: Bendrumas
Pirmapradis Dievas
- Pirmapradis Dievas yra strimagalvis.
- Dievas visoks (sąmoningas, nesąmoningas, valingas, nevalingas, būtinas, nebūtinas...) yra tas pats Dievas.
- Dievas yra tiek būtinas, tiek nebūtinas.
Besąlygiškasis, nešališkasis, nepaneigiamasis.
- Tai pirmapradžio Dievo savybės.
- Tai Dievo sąmoningumo - trejybės rato - išsakymas.
- Vienybės atvaizdai išsako šias visko savybes, kurios kartu yra pirmapradžio Dievo savybės: besąlygiškumas, tai neturėjimas aplinkos; nešališkumas, tai neturėjimas sieto; nepaneigiamumas, tai neturėjimas vidinės sandaros, už ko užsikabinti.
- Šias savybes papildo tai, kad viskas yra būtina sąvoka. Tuo tarpu Dievas yra ne sąvoka.
- Meilė yra besąlygiška.
- Dievo veiklos pagrindas yra trejybės ratas. Tačiau Dievui trejybės ratas yra tiesiog trys kampai, jisai nesisuka, nesitikslina link tobulumo, nes jisai jau tobulas.
Bendrumo paskirumas
Dievas išeina už savęs į save
- Ši Dievo veikla jį apibūdina.
- Ši Dievo veikla išreiškia jo atvirumą, strimagalviškumą.
- Dievas išeidamas už savęs įsikūnija, visgi tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
- Dievas yra šuolis.
- Dievas išeina už savęs į save, į ribotumą.
Dievo tyrimas
- Dievo šokis. Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.
- Įrodymas prieštaravimu skiria (besąlygišką) Dievą (Tėvą) ir gerumą (Sūnų) (sąlygose - nėra užtat yra).
- Tėvas yra Sūnaus Dievas.
Dievo trejybė: Suvokiantis, susivokiantis, suvoktas
- Dievas nusakomas Dievo šokio
- Dievas trejopai ribotas besąlygiškumo, nešališkumo, nepaneigiamumo - Tėvas neišeinantis už savęs yra trijų kampų apibrėžtas, visa santvarka grindžia tris kampus ir jo neišėjimą už savęs. Dvasia tūno prarajoje tarp žinojimo rūmų sąmone išsakančių mokslus ir pasąmone išsakančių asmenybes. Sūnus (žmogus) yra siųstas (Dievui išeinant už savęs) sieti Tėvą ir Dvasią, jisai grįžta į Dievą paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis - vykdydamas Dievo valią. Žmogus tarpinis (Aš - išgyvenimo apytaka, Tu - žinojimo rūmai) palaiko Sūnų, įsijungia į jo užmojį Dvasia išreikšti Tėvą.
Dievas (dvasia) ir ne Dievas (savastis)
- Dievo dvasia atsiskiria nuo Dievo savasties.
- Dievo dvasia yra Dievo buvimas, Dievo savastis yra Dievo nebuvimas.
- Atsiskyrimas išreiškia Dievo buvimą nebuvime.
- Iš pradžių, Dievo buvimas ir Dievo nebuvimas turėtų visiškai sutapti, apimti viską.
- Palaipsniui Dievo buvimas siaurėja nuo visko iki betko iki kažko iki nieko.
Nulinis asmuo
- Jokio požiūrio nenusakytas, neapribotas.
- Yra nulinis asmuo (Dievas), pirmas asmuo (Aš), antras asmuo (Tu), trečias asmuo (Kitas). Asmenis apibrėžia požiūrių grandinės.
- Dievas yra asmuo, sandarą išgyvenantis.
- Dievas yra asmuo pirm neasmens.
- Nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškumas.
- Dievas atsiranda kaip nulinis asmuo.
- Asmenys yra požiūrių santykiai: Dievas (joks požiūris), Aš (požiūris), Tu (požiūris į požiūrį), Kitas (požiūris į požiūrį į požiūrį). Požiūris į požiūrį į požiūrį yra požiūris į tarpą, į tai, ko nėra. Tuo tarpu joks požiūris išreiškia tai, kas yra. Bendrai, prielaidas suvokiame kaip asmenų ketverybę.
Sąmoningumą grindžia trys meilės.
- Tėvas. Dievas. Myli save.
- Sūnus: Mano Dievas. Myli vienas kitą.
- Dvasia: Mūsų Dievas. Myli visus.
Tai trejybės ratas. Dievas reiškiasi tais, kuriems jisai yra jųjų Dievas. Trejybės ratą grindžia Dievo branda. Meilė palaiko Dievo brandą, prasmingumą, raišką, jo tapimu kažkieno Dievu.
Vienų vienumas
- Vienų vienumas reiškiasi klausimu - atsiskyrimu - o tas klausimas yra, Ar aš būtinas? ir iškyla atsakymas - nebūtinas ir būtinas.
- Vienumas (vienų vienumas) tai savęs nebuvimas (buvimas be savęs), o išgyvenimas tai savastis už savęs.
- Buvimas viena - kartu - tai dieviška, tai Dievo būsena.
Mano Dievas: Bendrumo paskirumo bendrumas
Mano Dievas bendrauja pasąmone
- Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar Dievas mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
4x4: santykis tarp Dievo pirm ir po santvarkos.
Visko dvasia
- Dievas yra dvasia, jo sandara yra viskas. Visko atvaizdai yra 4 Dievo troškimai: jisai trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus) ir visko (mylintis). Tad meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, kitaip tariant, meilė yra Dievo esmė. O Dievo esmė yra, kad jis gali būti net tada kai jo nėra.
Dievo klodai
- Dievo klodai - Dievas, viskas, troškimai, meilė - išsako dvasią, sandarą, atvaizdus, vieningumą.
- Esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Dievo esmė yra meilė.
- Dievas išeina už savęs link savo prielaidų.
- Dievo prielaida yra viskas, visko prielaida yra troškimai, ir troškimų prielaida yra meilė. Dievo prielaidos nusako koks, kaip ir kodėl jisai būtinas. Meilė grindžia kodėl Dievas būtinas, troškimai išreiškia kaip Dievas būtinas, ir viskas nusako koks Dievas būtinas.
- Asmenis suprantame kaip Dievo prielaidas: meilė - Kito prielaida, troškimai - Tavo prielaida, viskas - Mano prielaida, Dievas - Dievo prielaida.
- Yra keturios Dievo savastys: Dievas, viskas, troškimai, meilė.
- Dievo savastis yra visko žinojimas.
- Dievo savastis yra asmens būklė.
Neapibrėžtasis (dvasia), Apibrėžtasis (santvarka), Įsivaizduojamasis (atvaizdai), Neįsivaizduojamasis (vieningumas)
- Dievas yra Neapibrėžtasis ir Neįsivaizduojamasis, o Žmogus yra Apibrėžtasis ir Įsivaizduojamasis
- Dievas išeina už savęs į Žmogų, o Žmogus išeina už savęs į Dievą
- Dievas yra už vaizduotės, Neįsivaizduojamasis, tiek už santvarkos, tiek mūsų gelmėse.
Dievo savybės - viso atvaizdai - troškimai
- Dievas savarankiškas, trokšta nieko - tai šuolis - juo kyla padalinimai, atvaizdai, pasakojimas
- Dievas užtikrintas, trokšta kažko - tai savastys, nariai - juo kyla aplinkybės, įvardijimas
- Dievas ramus, trokšta betko - tai ? - juo kyla pagrindimas
- Dievo savybė yra vienumas, kuri reiškiasi, jam atstovauja, keturiose apimtyse, keturiais atvaizdais.
Meilė
- Dievas iškyla vieningumo lygmenyje kaip meilė. Gerumas iškyla kaip tobulumas. Esmė yra atskirti pirmapradiškumą, kad Dievas yra tiek už santvarkos, tiek santvarkoje, tačiau pirmapradis yra Dievas už santvarkos.
Amžino gyvenimo klodai
- Dievo savybėmis kartais vadinu amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią ir Dievo valią.
- Dievas mumyse, tai Dievo valia.
- Dievas mumyse kalbantis Dievą už mūsų, tai gera valia.
- Dievas už mūsų kalbantis Dievą mumyse, tai išmintis.
- Dievas už mūsų, tai amžinas gyvenimas.
Gyvenimo lygties pagrindas
- Dievo gerumas: Dievo negerumu išryškėja jo gerumas. Jo gerumu ir negerumu išryškėja, kad jis daugiau nei gerumas ar negerumas.
- Tėvas Dievas, Sūnus gerumas, Dvasia gyvenimas - jie papildo ir išplečia Dievo laisvę, Dievo valią.
Tavo Dievas: Bendrumo paskirumo bendrumo paskirumas
4+4 santykis tarp Dievo už santvarkos ir jos gelmėse.
Dievas už žmogaus, Dievas žmogaus gelmėse
- Dievas už mūsų, Dievas mumyse
- Dievas už mūsų = nulybė, Dievas mumyse = (mūsų visų) vienybė.
- Dievas už mūsų
- Dievas mumyse
- Dievas mus saugantis yra mūsų gelmėse.
- Dievas yra trokštantysis, tad glūdi už žmogaus netroškimų. Troškimai išsako Dievo savybes per atvaizdus. Žmogus išeina už savęs į Dievą, renkasi tarp Dievo ir savęs. Dievas glūdi tiek už žmogaus, tiek žmoguje, tačiau pirmenybė teiktina Dievui už savęs.
Dievas atveria galimybę mums, sąmoningiems, o mums netenkant sąmoningumo, jisai sąmoningėja.
Nulybė, tai mūsų proto rėmai Dievui, jo apmąstymui.
Dievo savybės - nulybės atvaizdai
- Nulybės atvaizdai yra Dievo savybės. Dievas yra tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas.
- Dievas yra prasmingas, neaprėpiamas, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, išeina už savęs, užtat paneigdamas, išeina už savęs į save. Tuo paneigia, kad jo sandara neturi išorinio konteksto. Paneigus ir pašalinus viską, lieka betkas, viengubas kontekstas ir asmuo Aš.
- Dievas yra pastovus, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, tūno savyje, užtat sutampa su savimi išėjusiam į save, užtat nukrypsta. Tuo paneigia, kad jo sandara viską priima Paneigus ir pašalinus betką, lieka kažkas, dvigubas kontekstas ir asmuo Tu.
- Dievas yra tiesus ... Tuo paneigia, kad jo sandara neturi vidinės sandaros Paneigus ir pašalinus kažką, lieka niekas, trigubas kontekstas ir asmuo Kitas.
- Dievas yra teisus, akivaizdus ... Tuo paneigia, kad jo sandara yra būtina sąvoka. Paneigus ir pašalinus nieką, asmenys yra nebūtinos.
Nulinis požiūris
Septintasis požiūris
- Santvarkoje, kur nėra prieštaravimo, visgi yra Dievas nes yra gerumas. Tai išsako Dievo būtinumą.
Širdies tiesos
- Širdies ir pasaulio tiesos išsako ryšius tarp teigiančio Dievo ir neigiančio ne Dievo.
Dievo veiksmai
- Veiksmu +3 šventoji Dvasia jungia Dievo Tėvo veiksmą +1 ir Dievo Sūnaus veiksmą +2.
Dievo įsakymas ir Dievo valios vykdymas
- Dievas nebūtinas savo įsakymu. Dievo įsakymas įrodo, jog Dievas nebūtinas.
- Tačiau mes laikomės Dievo įsakymo tiktai vykdydami Dievo valią paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu. Užtat Dievas yra būtinas.
Tavo Dievo turėjimas
- Pasakojimo rūšys, sakramentai yra Dievo turėjimo ženklai.
Kito Dievas: Bendrumo paskirumo bendrumo paskirumo bendrumas
Dievo svarba mums
- Dievas tampa mums reikšmingas kai tenka mylėti priešą, kai turime priešus dėl to, kad užstojame silpnesnius. Ir kai norime auklėti kitus, kad nebūtumėme savanaudžiais.
Kito Dievas yra būtinas.
Kitas rūpėjimu Dvasia (trečiuoju bendrumu) per tikėjimą Sūnumi (antruoju bendrumu) paklūsta, prieina prie Tėvo (pirmojo bendrumo).
Malda
- Malda, jos visomis rūšimis, Dievas yra kažkieno Dievas.
- Visuminis požiūris.
Dievo šlovinimas
- Dievo šlovinimu Dievas reiškiamas, jisai yra kažkieno Dievas.
- Šlovinimu Dievas išreiškiamas visiems. Šlovinimas pagrįstas tikru liudijimu.
Žmogaus santykis su Dievu yra dvilypis.
- Dievas yra mūsų Dievas, tad mums kaip toks reikalingas. Galim jo melsti ko mums reikia ar tiesiog pripažinti ir išsakyti mūsų nesimetrišką santykį, kaip kad šlovinimu ir kitomis maldos rūšimis.
- Dievas yra Dievas, tad palaikom jo laisvę, kad būtent mes prie jo derėtumėme ir ne atvirkščiai, kad gyventumėme visiškai lanksčiai. Užtat jis mus moko vienas kitą mylėti, puoselėti bendrystę. Trejybe įsiklausome į gyvenimą, mokomės iš Dievo.
Dievo branda
- Klausimas tai galimos brandos suglaudimas. Atsakymas, išgyvenimas tai įvykusios brandos suglaudimas. Užtat Dievas mumis atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja.
Šviesuolių bendrystė
- Gražus taikymas - šviesuolių bendrystė - yra Dievo dvasia.
Užrašai
- Mįslė: Be pradžios ir be pabaigos ir ne Dievas. Ratas. Kaip tai skleidžiasi? Kaip vystosi iš tikslios sekos vidurio?
|
Recent Changes
靠真理
网站
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius
redaguoti
|