---

• Dievo požiūrių grandinė : Dievo tyrimai, Gvildenu, Apžvalga
• Žmogaus požiūrių grandine : Žmogaus tyrimai, Suvokimo lygmenys
• Požiūrių grandinė : Tyrimų ryšys, Asmenys, Žmogaus bendras suvokimas

Kaip tyrimu išeinama už savęs?

• ↓ Bendrumas : Dievas
  • Dievo kryptys, Trejybės, Ketverybės, Lygybės lygtis, Asmuo, Asmenys
  • Dievo šlovė išjudina Dievą
• ↓ Bendrumo paskirumas : Dievo Dievas : Asmenys : Apytakos : Dievo tyrimai
  • Suvokimas, Trys protai, Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas
  • Dievas tiria paskirų asmenų tyrimais
• ↓ Bendrumo paskirumo bendrumas : Mano Dievas : Žmogus : Gyvenimo lentelė
  • Gyvenimo lygtis, Požiūrio lygtis
  • Dievo tyrimuose glūdi Dievo turėtojas, žmogus
• ↓ Bendrumo paskirumo bendrumo paskirumas : Tavo Dievas : Dvasios valios : Netroškimai : Žmogaus tyrimai
  • Suvokimo lygmenys, Dorovė, Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės
  • Žmogus tiria bendro asmens tyrimais
• ↓ Bendrumo paskirumo bendrumo paskirumo bendrumas : Kito Dievas : Žmogaus Dievas
  • Bendrumai
  • Žmogus trejybės ratu susiderina su Dievu

---

---

Didieji klausimai

Aprašyti požiūrių grandines.

Kaip bendrumo ir paskirumo grandinė išreiškia dvasią, sandarą, atvaizdus ir vieningumą?

• Ar bendrumas yra dvasia?
• Koks skirtumas tarp Dievo ir dvasios ir bendrumo?

Suprasti visumą, kaip susiję Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai.

• Kaip požiūrių grandinės PPP ir žmogaus ir Dievo požiūrio grandinės ŽDŽDŽ atitikimas grindžia viską?
• Kaip bendrumo ir paskirumo grandinė susijusi su žmogaus ir Dievo požiūrių grandine?
  • Ar ŽDŽDŽ grandinę suprasti sulyginant Dievas = Bendrumas, Žmogus = Bendrumo paskirumo bendrumas?

---

---

Požiūrių grandinės

Požiūrių grandinė sustato ir suduria Dievo tris savybes: požiūrį (nusistatymą: iš nepaneigiamumo į paneigiamumą), požiūrį į požiūrį (vykdymą: iš besąlygiškumo į sąlygiškumą), požiūrį į požiūrį į požiūrį (permąstyma: iš nešališkumo į šališkumą). Dievas įsijungia jokiu požiūrio, o iš jo išplaukia Aš, Tu, Kitas. Ši trejybė yra tobula ir netikslintina. Žmogus iškyla kaip šių keturių asmenų vienumas. Jisai išgyvena trejybės ratą kaip nesibaigiantį pasitikslinimą. Toliau vyksta Dievo ir Žmogaus susikalbėjimas Dievo požiūrių grandine ir Žmogaus požiūrių grandine. Dievo žvilgsnis aprėpia visą požiūrių grandinę ir išgyvena ją vienijantį Žmogų. Žmogus atlupa visą požiūrių grandinę ir išgvildena ją išgyvenantį Dievą.

Dievo požiūrių grandinė sustato jo tyrimus. Dievas gilindamasi sustato asmenis - Dievą, Mane, Tave, Kitą - o jų vienumas yra Žmogus. Užtat iškyla Žmogaus tyrimai, kaip gyventi Dievu. Žmogaus ir Dievo tyrimai susisieja per požiūrių grandinę. Jinai sieja asmenis ir apytakas su trijų protų pranokimais ir netroškimais. Dievas įsikūnija savo trejybe: pasąmonė savo pasirinkimu įkūnija Tėvą, sąmonė pranokdama save įkūnija Sūnų, sąmoningumas puoselėdamas šviesuolių bendrystę įkūnija Dvasią. Įkūnijimu Dievas pasireiškia, kaip būtinas.

Dvasia požiūriais dalyvauja santvarkoje, jos sandarose. Požiūrių grandinės sustato dvasios išeities taškus. Yra trys požiūrių grandinės.

• Dievo požiūrių grandinė D, DŽ, DŽD, DŽDŽ, DŽDŽD išsako kaip Dievas gilinasi į mus visus išeidamas už savęs. Dievo požiūrių grandinė yra bendrumo ir paskirumo grandinė B, BP, BPB, BPBP, BPBPB. Ši grandinė išsako kaip Dievas tiria, kaip Dievas gilinasi į savo būklę, tad mūsų visų būklę. Grandinės pradžia yra savaiminis pirmapradis Dievas, o grandinės galas yra Dievas gyvenantis, tiriantis mumis. Dievo požiūrių grandinė sustato išeities taškus iš kurių asmenys imasi Dievo tyrimų: Dievas - ar yra Dievas? Aš - koks yra Dievas? Tu - kaip yra Dievas? Kitas - kodėl yra Dievas? Iš savęs suprantame, kaip galime būti priimti, tad koks atitinkamai yra Dievo požiūris. Sulyginami Ž ir DŽD.
• Žmogaus požiūrių grandinė ŽDŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽ, ŽD išsako kaip Žmogus tiria. Ši grandinė sustato išeities taškus netrokštantiems, kuriais žmogus tiria: valia - kaip gyventi Dievo valia? širdis - kaip gyventi gera valia? protas - kaip gyventi išmintimi? kūnas - kaip gyventi amžinu gyvenimu? Tai išsako suvokimo lygmenys, kaip mes susikalbėdami su Dievu galime atlupti save, tad prieiti prie paprasčiausio suvokimo.
• Požiūrių grandinė ∅, P, PP, PPP grindžia asmenis - Dievą, Mane, Tave, Kitą - tad kartu juos vienijantį Žmogų. Požiūrių grandinė glūdi santvarkoje. Ji iškyla Dievui pasitraukiant, jam išeinant už savęs į save. Požiūrio grandinė skiria dvasią, sandarą, atvaizdus ir jų vieningumą. Požiūrių grandinė dvasią išplečia trimis protais. Ji taip pat grindžia dvasios ir trijų protų pranokimus kūnu, protu, širdimi ir valia. Požiūrių grandinė yra be pažinovo, be Dievo ir be Žmogaus, tad pagrindas jų vienumui. Dievo požiūrių grandinė gali būti suprasti kaip Dievo žvilgsnio plėtotė, ir Žmogaus požiūrių grandinė gali būti suprasta kaip Žmogaus žvilgsnio plėtotė, o Dievo ir Žmogaus žvilgsniai gali sutapti požiūrių grandine, tad asmenimis ir taip pat trijų protų pranokimais.

Žmogus yra tarsi penktasis asmuo, vienijantis keturis asmenis ir juos papildantis. Žmogus, tai visi. O žmoguje glūdi valios trys laidai, o kartu, juos atlupus, širdies du laidai, proto vienas laidas bei kūno joks laidas. Dievo asmenys ir Žmogaus laidų rinkiniai sudaro aštuonerybę.

Požiūrių sudūrimas ir požiūrių atlupimas atitinka taip kad ∅ ir ŽD sulyginami.

Dievo požiūrių grandinė prasideda Dievu:

• Dieve glūdi jo pradai, kuriais jisai išeina už savęs.
• Dievo Dievas, tai Dievo gilinimasi į asmenis, kuriais atsiveria asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - kuriuos nusako jų apytakos.
• Žmogus vienija asmenis - Dievą, Mane, Tave, Kitą - ir jų santykį su Dievu.

Dievo požiūrių grandinė baigiasi žmogaus santykiu su Dievu:

• Mano Dievas, tai pasąmonės ryšys su Tėvu, kurį išgyvename gyvenimo lygties pasirinkimu.
• Tavo Dievas, tai sąmonės ryšys su Sūnumi, kuriuo gyvename bendru žmogumi. Netroškimais gyvename Tėvu už mūsų ir Sūnumi mūsų gelmėse.
• Kito Dievas, tai sąmoningumo ryšys su Dvasia, kuria dalyvaujame šviesuolių bendrystėje. Tiesos kraštovaizdyje gyvename Tėvo ištakomis, Sūnaus akistata ir Dvasios darna.

Dievo požiūrių grandinė išplėtoja Dievo požiūrį ir jį sulygina su Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. Šis sulyginimas vyksta žmogaus keturiais suvokimo lygmenimis, tad netroškimų laidais - valios trimis laidais, širdies dviem laidais, proto vienu laidu ir kūno jokiu laidu. Kartu sudėjus gaunasi aštuonių padalinimų ratas.

Žmogaus požiūrių grandinė leidžia žmogui suprasti požiūrių grandinę ir kartu Dievo požiūrių grandinę.

Dievas

Dievas savaime

Dievas savaime glūdi savo savybėse, jų trejybės rate, kuris jį apibūdina, apibrėžia. Dievas savaime nepaneigiamai nusistato, besąlygiškai vykdo, nešališkai permąsto. Visa tai yra vieninga, darninga, taip kad visi trys posūkiai vyksta išvien.

• Šios trys savybės grindžia požiūrių grandinę, kuri kreipiasi į tris asmenis: Mane, Tave, Kitą. Nepaneigiamumas požiūriu iššaukia Mane, besąlygiškumas požiūriu į požiūrį iššaukia Tave, nešališkumas požiūriu į požiūrį į požiūrį iššaukia Kitą. Nešališkumas užsklendžia trejybės ratą, taip kad jis iššaukia save, tai yra, Kitas iššaukia Kitą.
• Trys asmenys yra trys veiksmai: +1, +2, +3 = +0. Šita prasme, +0 Kitas yra, +1 Aš vykdau, +2 Tu permąstai. Tad Aš grindžiu begalybę metalygmenų; Tau Tu prilygsta Man; o Kitas išlaiko lygmenį, kaip kad Tau Aš arba Man Tu.

Dievas vienija šias tris savybes, užtat požiūrių grandine derina Mane, Tave ir Kitą. Kitas yra tyrimas, Aš esu tiriamasis, Tu esi tyrėjas. Šiais asmenimis Dievas pripažįsta ir yra pasirengęs tirti visa kas tik galėtų būti.

• Tyrimas paskirumą (tiriamąjį - Mane) supranta bendrumu (tyrėju - Tavimi).
• Tiriamasis paskirumą (tyrėją - Tave) supranta bendrumu (tyrimą - Kitu).
• Tyrėjas paskirumą (tyrimą - Kitą) supranta bendrumu (tiriamuoju - Manimi).

Tad trejybės poslinkiai veda iš paskirumo į bendrumą.

Dievas savęs tyrimu išeina už savęs

Dievas savo savybėmis linkęs tirti. Tačiau jam belieka tirti save, nes jam nėra ką daugiau tirti. Kartu su Dievu save tiria jo savybių iššaukti, nusakyti, apibūdinti, apibrėžti asmenys Aš, Tu, Kitas.

Dievo Dievas. Dievas gilinasi asmenų apytakomis

Dievui išeinant už savęs iškyla suvokimas, būtent tam tikras suvokimo lygmuo. Trys nurodantieji asmenys (Aš, Tu, Kitas) susitelkia į vieną iš keturių nurodytųjų asmenų (Dievą, Mane, Tave, Kitą) lygtimis Aš esu X, Tu esi X, Kitas yra X, kuriais X įsivaizduojamas. Asmenų skirtingumą išsako suvokimo vaidmenys (suvokiantis sako Aš, susivokiantis sako Tu, suvoktas sako Tai), o suvokimo lygmenį (tyrimo veiklą) nustato asmenims bendras X (kuriuo tiriamasis sako Aš, tyrėjas sako Tu, tyrimas sako Kitas).

Dievas gilinasi tiriančiaisiais asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu - ir jų visų Dievas yra tasai pirmapradis, tiriamasis Dievas.

Suvokimas trimis protais sustato asmens tyrimą

Dievas išeidamas už savęs atsisako savo trejybės rato. Išsiskiria trys protai, trys balsai: šališkai atsakantis (suvokiantis), sąlygiškai klausiantis (susivokiantis), paneigiamai tiriantis (suvoktas). Jų trejybės ratas iškyla tiriančiojo balso pagrindu, jam derinant kitus du balsus.

• Šis trejybės ratas sukasi priešinga linkme, šališkai nusistatant, sąlygiškai vykdant, paneigiamai permąstant. Šiuo ratu požiūriai seka vienas kitą, taip kad ratas gali pakartotinai suktis, galima amžinai tikslintis ir tobulėti.

Išėjimas už savęs pasireiškia kaip asmens savęs tyrimas. Dievas tiria, Ar Dievas yra būtinas? Šiuo klausimu Dievas išeina už savęs į save, tuomi tveria save, viską. Viskas išplaukia iš Dievo tyrimo. O bendrai tai yra asmens klausimai: Dievas klausia Ar Dievas? Aš klausiu Koks Aš? Tu klausi Kaip Tu? Kitas klausia Kodėl Kitas? Tyrimu kiekvienas dalinai atsisako savęs. Tyrimas veda į atitinkamo lygmens suvokimą.

Dievas išeidamas už savęs pakartotinai prisiima požiūrį ir trejybės ratu skiria asmenis, kaip lygmenis: Dievą, Mane, Tave, Kitą. Suvokimo lygmenys išskiria tris laidus atitinkamomis apytakomis: joks laidas suvokimui, vienas laidas savęs suvokimui, du laidai bendram suvokimui, trys laidai susikalbėjimui. Laidai yra išgyvenimo laidai nusakantys kokiu balsų skaičiumi asmuo išgyvena. Apytakos nusako laidais trejybės rato santykį su atitinkamu trejybės atvaizdu. Trejybės atvaizdo trys aplinkybės išplaukia iš atitinkamo nulybės atvaizdo, tad išreiškia Dievo raišką atitinkame lygmenyje. Apytakos išplaukia iš trejybės rato vaidmenų nutaikymo į asmenį, taip nustatant lygmenį. Dievo nebuvimą tame lygmenyje iššaukia atitinkamas trejybės atvaizdas, kurį žmogus kaip tyrėjas išgyvena.

Žmogus išverčia tyrimą, suveda tris protus, grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę

Dievu išsiskiria jo trys savybės, trys kampai, o žmogus yra šių trijų savybių paneigimų, trijų protų, susivedimas. Šie susivedimai ir išsiskyrimai grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, tad žmogaus ir Dievo santykius. Trejybės ratas yra tarsi šių santykių lęšis. O tiek Dievas, tiek žmogus, šiais santykiais išeina už savęs.

Pirminis suvokimo lygmuo išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį, tad visuminį požiūrį. Toliau žmogus suprantamas susiaurinant tą visuminį požiūrį žmogaus ir Dievo požiūrių grandine. Šie susiaurėjimai grindžia pirmiausia žmogaus pasąmonę, ką jis išgyvena savęs suvokimu, toliau jo sąmonę, į ką jisai susitelkia bendru suvokimu. Galiausiai, susikalbėjimu, grindžiamas žmogaus sąmoningumas, ką reiškia mylėti save ir visus, nusakomas žmogaus vaidmuo ryšium su Dievu, kaip mylimas vaikas mylinčiam tėvui.

Mano Dievas. Žmogus gyvenimo lentele renkasi tarp savęs ir Dievo.

Žmogus yra keturiuose kloduose esantysis

Žmogus renkasi tarp savęs ir Dievo. Jis išgyvena gyvenimo lygtį. Jis savo pasirinkimu vienija visus keturis gyvenimo lentelės klodus, ką jie turi bendro. Jis vienija kūną, protą, širdį, valią nes jo pasirinkimas reiškiasi jais visais. Gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia išsako jo galimybę rinktis, o amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia išsako jo galimybę pranokti savo galimybę rinktis.

Žmogui trys protai yra sąmoningumo trys laidai

Žmogus suveda tris protus, tris asmenis, kuriais susiaurėja visuminis Dievo požiūris, pirmiausia pasąmonės savęs suvokimu, toliau sąmonės bendru suvokimu, galiausiai sąmoningumo susikalbėjimu.

Žmogus yra nurodytasis, tiriamasis, apibendrinantis nurodytuosius asmenis, tad žmogus apima visus asmenis, visus lygmenis. Žmogus kartu yra nurodantysis, tyrėjas, apimantis trejybės rato tris vaidmenis. Bendruomenė padeda žmogui išskirti laidus tačiau jam galiausiai tenka juos atpažinti savyje, o kitaip jisai pasimeta ir pasiduoda pasauliui. Trys laidai grindžia trijų protų savarankiškumą ir Kito pilnavertiškumą išgyvenimų atžvilgiu ir laisvės atžvilgiu, sugebėjimu atsisakyti savęs.

Tavo Dievas. Žmogaus protai išgyvena netroškimus, save pranoksta Dievu bei bendru žmogumi.

Trijų protų pranokimai savo ir Dievo atžvilgiu

Žmogus savo ruožtu išskiria trijų protų pranokimus: valią (pranokstančią sąmoningumą), širdį (pranokstančią sąmonę), protą (pranokstantį pasąmonę), kūną (įkūnijimu pranokstantį pirmapradžią dvasią). Jais žmogus vieningai savo kailiu išgyvena trejybės ratą. Užtat aštuoneriopis netroškimas trejybės ratu padalina atitinkamą 24-iopą apytaką.

Visko netroškimas, aštuongubas kelias, leidžia būtent tiriančiajam protui sustatyti tris protus trejybės ratu. Žmogus trejybės ratu išpildo žmogiškąją visumą, tačiau ribinėse galimybėse, arba jų vengiant, jisai gali pats nuklysti arba būti suvedžiotas, tad tampa svarbu atsiremti į Dievą, esantį už jo, saugantį nuo pikto. Ir kartu iškyla galimybė atsiremti į Dievą kaip meilę, mylintį viską, mylintį žmogų labiau kaip jis myli pats save. Žmogus neišvengiamai susiduria su trejybės rato klausimais, tačiau kartu jisai kartais turi laisvę atsiremti nebūtinai į save, trejybės ratu, bet į Dievą už savęs. Koks bebūtų ryšys su Dievu, jisai gali būti Dievui atviras.

Žmogus pripažįsta ir renkasi Dievą už savęs

Netroškimai leidžia trims protams susistatyti trejybės ratu, pirmiausia trimis laidais - valia (save suprantančia iš šalies), toliau dviem laidais - širdimi (bendraujant su kitu, tai yra, su tavimi), vienu laidu - protu ir jokiu laidu - kūnu.

Netroškimai leidžia žmogui atsisakyti savęs, pirmiausia rinktis ne savo valią, o Dievo valią. Toliau rinktis ne savo pasirinkimus, o gerą valią. Toliau rinktis ne betką, o išmintį. Galiausiai rinkti ne gyvenimą, o amžiną gyvenimą.

Taip iškyla Dievo bendrumas, padalinimų papildiniais, kuriais pasąmonė ir sąmonė veikia išvien. Pirmiausia, valiai, tai yra gyvenimo lygtis. Toliau, širdžiai, tai yra Dievo išsiskleidimas ištakomis, akistata ir darna. Toliau, protui, tai yra Dievas ir gerumas, jų lygiagretumas pasąmonei ir sąmonei. Galiausiai, tai yra tiesa, į kurią mus nukreipė sąmoningumas.

Kito Dievas. Meilė išgyvena žmogaus santykį su tiesa kaip kertinę vertybę.

Žmogus yra Dievo turėtojas

Žmogus yra Dievą turintysis, tad jis suveda visus keturis asmenis - Dievą, Mane, Tave, Kitą - nes jie visi turi savo atitinkamą Dievą, būtent Dievą, viską, troškimus ir meilę. Suvokimo lygmenys išsako jų Dievo turėjimą nes tai svarbu tam, kuris yra Dievui pasitraukus. Turimą Dievą išsako žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės būtent pirmasis Dievas Ž(D)ŽDŽ, tai yra, tas Dievas kuriuo žvelgia žmogaus požiūris ir kurį suvokimo lygmenys toliau plėtoja. Suvokime Ž(D) tai tiesiog Dievas, o savęs suvokime Ž(D)Ž tai yra viskas, bendrame suvokime Ž(D)ŽD tai yra troškimai, o susikalbėjime Ž(D)ŽDŽ tai yra meilė.

Žmogaus tikslas yra apjungti visus asmenis, kaip Dievo turėtojus. Tad žmogus pradeda nuo Kito, užkabina jo Dievą, būtent meilę, ir toliau prieina prie Dievo šaknų, kiek tik žmogus gali.

Žmogus liudija Dievą

Dievas iškyla netroškimų nuliniu požiūriu (suvokiančio Dievo troškimu) ir septintu požiūriu (susivokiančio Dievo bendru žmogumi) ir jų suderinimu kitais netroškimo požiūriais (bendrai suvokta Dvasia).

Dievas iškyla kaip žmogui akivaizdžiai, asmeniškai, gyvenimiškai svarbi dvasia. Žmogaus Dievas atitinka Dievui, kuriam žmogus priskiria visuminį Dievo požiūrį. Žmogus nesitenkina savo kūnu, renkasi amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo.

Žmogaus Dievas yra pradžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės. Sulyginus požiūrių grandine su šia grandine sulyginame Dievą ir žmogaus Dievą. Tikslas yra sulyginti Dievą su žmogaus Dievu ir taip Dievui atsiskleisti ir visiems geriau suprasti Dievą.

---

---

Transcendence

Aesthetics: For Hegel all culture is a matter of "absolute spirit" coming to be manifest to itself, stage by stage, changing to a perfection that only philosophy can approach. Art is the first stage in which the absolute spirit is manifest immediately to sense-perception, and is thus an objective rather than subjective revelation of beauty.

---

2005.03.23 A: Kaip išėjimai už savęs leidžia mums suvokti tave esantį nepriklausomą nuo mūsų? D: Aš jus myliu, o jūs mano meilę įsivaizduojate mylėdami kartu su manimi, pirmiausia save, paskui kitus, galiausia mane.

2005.02.17 A: Kaip man suvokti nulinę sandarą? D: Tavo širdis išeina už savęs ir tu su ja iš kart sutampi. Suprask. A: Per kitus žmones? D: Taip. Būtent.

2004.05.13 A: Kas yra požiūris? D: Išėjimas už savęs. A: O kas yra sąvoka? D: Tai kas būna su savimi.

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2004.12.04 A: Kaip man išeiti už savęs? D: Tu būk didelės širdies.

2004.11.29 A: Kaip žmogus išeina už savęs? D: Tavo širdyje yra širdis. Ir jeigu tu gali ja gyventi, tada tu išeini už savęs. A: Ačiū tau už Kotryną. D: Mylėk!

---