Mintys: 20120818GeraValia

Išgyvenimų rūšys ir jų kilmė

Išgyvenimų rūšys yra atvaizdai, tai požiūris į požiūrį.

Trokštančio, ugdančio Dievo ir netrokštančio, išgyvenančio žmogaus santykis išsako išgyvenimų rūšis.

Žmogus netrokšta betko, išgyvena betką, lūkesčiais - o Dievas trokšta nieko (savarankiškas) arba kažko (užtikrintas). Tad iškyla santykis tarp dviejų požiūrių, tad rūšis - arba išgyvenimo (atvaizdas) arba savasties, asmens (aplinkybė), žiūrint koks Dievo vaidmuo, ką jis ugdo, ko jis trokšta.

Išgyvenimo rūšių priežastis ir tikslas

• Tą patį reiškinį galima įvairiai išgyventi. Vertinimą pasirenkame: yra ar nėra? galima ar negalima? siektina ar nesiektina?

Išgyvenimo pradžia: Teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai

• Išgyvenimai prasideda pastebėjimu, iššaukiančiu laisvę, kurią pajungiame, dažnai išsaugodami nors kiek laisvės, ją puoselėdami toliau. Gyvename tarsi pusiau užprogramuoti, tad mūsų laisvė pasireiškia tik protarpiais, ir dažnai jos atsisakome, tiesiog naujai užmingame.
• Išgyvenimai dažnai prasideda kažkokia kliūtimi, trikdžiu, kurį įveikiame, apeiname, naujai suprantame.
• Išgyvenimai atsiliepia į teigiamą pastabą (meilę) kuria atsisakome savęs, ar neigiamą pastabą kuria naujai prisiimame save, įsijungiame.

Kuo skiriasi teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai?

• Teigiamais akstinais atsisakome savęs, o neigiamais iš naujo priimame save.
• Gyvenimas teigiamas (esamybė, galimybė, siekiamybė) jeigu gyveni kitu, o neigiamas (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė) jeigu gyveni savimi. Kaip tas neigiamumas tampa nežymus, atskirtas apimties? tad įprasminantis apimtį? Prasminga tai, kas neigiama apimtyje, o prasminga už jos.
• Neigiamus akstinus sieti su geru vaiku, su vidiniu gyvenimu, o teigiamus akstinus su blogu vaiku, su išoriniu gyvenimu. Vaizduoti atitinkamose drobese, gerą vaiką cilindro viduje sieti su geru vaiku cilindro išorėje.

Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.

Gera valia, tai išminties atvaizdai, tai keturių visko ir dviejų laisvumo atvaizdų padauginimas, išsidėstantis aštuongubu keliu. Pirmais keturiais požiūriais laisvė mažėja, yra ryšys su Dievu, o antrais keturiais požiūriais nėra ryšio su Dievu, laisvė didėja, taip kad nuliniai požiūriai yra nieko (akivaizdumo) mažėjimas ir visko (prasmingumo) didėjimas. Kaip aštuoni atvaizdai susiveda į Dievo valią?

Gėrio kryptys? ką atveria? sąvokų atžvilgiu

Kokios sąvokų rūšys?

• Žodžiai, žmonės, savybės tai "sąvokų" rūšys, kurias išmąsčiau antraisiais mokslo metais, mąstydamas lygtį, kaip susinaikina trejybė, kaip pavyzdžiui C išreiškiama I ir U. Reiktų tai naujai permąstyti, nes bene tokiu būdu atsiranda sąvokos, ir būtent iš požiūrių.

Koks ryšys tarp mąstymo ir išgyvenimo?

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Kaip sandaros susiję su išgyvenimais?

• Kaip išgyvenimas susijęs su gyvybe, gyvenimu?
• Kaip Dievo valia, gera valia, išmintis susiję su išgyvenimais?
• Kurios sandaros lemia išgyvenimų rūšis?
• Kaip išgyvenimai susiję su išsiaiškinimais (klausimais, vertybėmis)? Kaip 6+4 išgyvenimai susiję su žinojimo rūmais? ir kitomis 6+4 sandaromis, kaip antai, Dievo įsakymais?
• Palyginti su valios išraiškomis, su Kristaus logika
• Permąstyti tyrimą "Did you ever change your mind?"
• Susieti išgyvenimų rūšis su persitvarkymais.
• Kaip išgyvenimų rūšys susiję su 6+4 ? ir su įsisavinimais, įamžinimais?

Kokios išgyvenimų rūšys?

Surūšiavau išgyvenimus pagal tai, kas mus paveikė ir ką mumyse paveikė. Aplamai, mus veikia neatitikimai ir jų veikiame nusistatome. Neatitikimai atitinka poreikių dėsnius. Įdomu, kad aukštesni, protiniai poreikiai yra neigiami. Tas neigiamumas yra dargi išreiškiamas. Neigiamumas primena "skylę". Taip pat primena amžino gyvenimo gairę, jog "Dievas nebūtinai geras".

Noriu išgryninti šias išgyvenimų rūšis.

Išgyvenimų rūšys tai:

• gėrio kryptys
• poreikiai
• atvaizdai
• dvejonės
• palyginti su pasakų rūšimis, sakramentais, juk įtampos balsai susiję su pasidavimu, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu

Kaip 3+3 išgyvenimų rūšys susiję su 4+2 atvaizdais be su gėrio kryptimis?

Kada įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X-esame nepatenkinti savimi, Dievas bene yra nauja pradžia kuria gyvename, išsitiesiame. Kada esame patenkinti pavyzdžiu, Dievas yra bene tas žmogus, tas pavyzdys. Gal Dievas tampa labiau neapčiuopiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?

Šuoliai plačiau: iš pasaulio klausimo į širdies klausimą

• iš kaip į kodėl? - kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką -patinka?
• iš koks į kodėl? - kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį -reikia?
• iš ar į kodėl? - kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas -tikra?
• iš ar į koks? - ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone -keblu?
• iš ar į kaip? - ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu -protinga?
• iš koks į kaip? - ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe -neteisinga?

Tai bene dvejonių tvarka, priešinga abejonių tvarkai.

Užtat šuolius išsako 6+4 santvarka. Kaip tokius šuolius vaizduoja pertvarkymai? Palyginti su išsiaiškinimais, su žinojimo rūmais.

• Raida (tree of variations) MS padalinimai?
• Žemėlapynas (adjacency graph) TM atvaizdai?
• Šventraštis (total order) ST aplinkybės?
• Metraštis (powerset lattice) SM pagrindimas?
• Žinynas (decomposition) MT įvardijimas?
• Klajonė (directed graph) TS pasakojimas?

Pirma tvarka atsako siauresnį (pasaulio) klausimą, antra tvarka atsako platesnį (širdies) klausimą. Kaip tai sietina su antrinėm sandarom? ir trim kalbom?

Poreikiai:

• esama, galima, siektina
• nesama, negalima, nesiektina

Viskas priima viską, neturi sieto. Atvaizdai yra sietai, ir būtent pasąmonės sietai. Tad atvaizdai sieja pasąmonę ir sąmonę, atitinkamai, žmogų ir Dievą. Panašiai, jausmai, ūpai yra sietai, atvaizdai.

Sena, tuo tarpu esama savastis pakeičiama nauja, tuo tarpu nesama savastimi. Vienas išgyvenimų rūšis apibrėžia esama, sena savastis, kitus nesama, nauja savastis. Smulkiau išsiaiškinti, kaip įsisavinamos esamos ir nesamos rūšys?

Gėrio kryptys: Atvaizdai ir Aplinkybės

Dievas savarankiškas (trokšta nieko) arba užtikrintas (trokšta kažko), o mes netrokštam betko, išgyvenam lūkesčius, laukiam gerumo, iš įvairiausių krypčių. Tad atsiranda išgyvenimų rūšys (šešiais atvaizdais) ir savasčių rūšys (dvylika aplinkybių, 4 apimtys x 3 savastys).

Gėrio kryptys išsako išgyvenimų rūšis:

• esamybė - investedness, inertia - iš nuostabos - gera dovana
• galimybė - what one could be doing - iš pasibjaurėjimo - geras žodis
• siekiamybė - what one will achieve - iš susijaudinimo - gero darbo
• nesamybė - discriminating, isolating - iš baimės - gera savybė
• negalimybė - inner adherence - iš džiaugsmo - geras žmogus
• nesiekiamybė - willingness to change - iš liūdesio - gero Dievo

Gėrio kryptys -

• Išpainioja Jėzus ir Dievo veiklą, gerumą ir Dievą. Kam Jėzus kalba? mūsų išgyvenimo akstinui. O Dievas kalba jo priešingybei. Panašiai, laisvumas ir apimtis yra nepriklausomi, statmeni.

Laukiam gerumo, tai mūsų lūkestis, netrokštam betko, o Dievas trokšta betko. Koks Dievo vaidmuo gėrio kryptyse?

Kristaus pamokymai

Kristaus pamokymai yra jo palyginimų turiniai, užtat reikšmingi, prasmingi.

Kristaus pamokymai - ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus; ir t.t. Susiję su išgyvenimų užvedimu:

• Ką randi, tą myli...

Kai yra ryšys su Dievu:

• kas yra, iššaukia priežastį - kaip vertini darbą, taip vertini darbininką
• kas galėtų būti, iššaukia sprendimą - kaip vertini mažą, taip vertini didelį
• kas linkėtina, iškelia pavyzdį - kaip vertini kitus, taip ir esi vertinamas

Kai nėra ryšio su Dievu:

• ko nėra, verčia apibrėžti ko trokštam - priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone
• ko negali būti, verčia susitelkti - lauk šeimininko, dalinkis jo turtu
• ko nenorime, verčia keistis - sek mokytoją, dalinkis jo dorybe

Septintas:

• Kaip tiki, taip ir bus...

Savasčių rūšys

Savasčių rūšys yra aplinkybės. Savastis apibrėžiama atvirkščiai, kaip papildinys, kaip kad aplinkybė. Tai požiūris į požiūrį.

Dvylika klausimų

Kaip dvylika klausimų išreiškia įvairiausius šuolius?

Ar dvylika klausimų išreiškia savasties rūšis, aplinkybes?

Aplinkybės išplaukia iš lygties X->Y įvairiai suprasto. Keturiose apimtyse - palyginti aplinkybes išvedančius nulybės atvaizdus (tiesus, tiesus, pastovus, prasmingas) ir apimčių troškimus (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis). Ar tai kevalai ir juos įprasminanti gyvybė?

Savasties lygmenys (viskas, betkas, kažkas, niekas) rodo priežastinio ryšio gelmę: ar tai ketinimai? gebėjimai? laimė?

Ženklų savybės 6+4

Sprendžiant, kaip surūšiavau išgyvenimus, yra keturi lygmenys laisvių, ir dvi rūšys. Laisvė būna pirminė ir antrinė. Pirmine gyvename laisvai, esame tyri, viena, smalsūs, paklusnūs. Antrine laisve save veikiame - ugdome, puoselėjame, atveriame, paskatiname - pasitaisome, atsiribojame, apsitvarkome, užsimojame. Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Reikšmė: simbolis/ikonas. Prasmė: simbolis/daiktas.

Prasmė, laisvė... kaip poreikiai ir ženklų savybės susiję?

Kaip 4+2 susiję su 6+4 ? Ženklų rūšys ir savybės. Ženklas yra nesąmonė, galimas ryšys tarp nesąmonės (žymės) ir prasmės (žymiamosios).

Augimą galim pavaizduoti bene penkerybės brėžiniu, penkiomis savastimis: Vieno galimo likimo, plėtotės paneigimas yra kito galimo likimo, plėtotės pasirinkimas. O augimas tai (dabartis) ryšys tarp jų. Ar taip yra? Juk penkerybė yra sprendimo sandara. Palyginti šešerybę, įsisavinimo sandarą.

Tenkinu poreikį jeigu pats esu, ženklas atitinkama savybe. Turėdamas savybę, padedu tenkinti ankstyvesnio laipsnio poreikį. Persimetimas savasties iš būtybės į aplinką. Jeigu esu reikšmingas, turiu iš ko pasirinkti. Jeigu esu tikslingas, galiu kaip aplinka mylėti prasmę.

Teigiamas neigiamas santykis pasireiškia vienumo rūšimis: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar jie sutampa su išgyvenimų rūšimis?

Reikšmingumo ir prasmės ryšys, dviprasmybė bene iškyla dėl to, kad baigiasi laipsnynas, susiveda į aklavietę.

Įsisavinimas -> valinga -> dieviška (viena su Dievu). Vienumas (vieningumas) vyksta valia -> apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

4 apimtys x 3 savastys (asmenys) x 2 laisvumai

• sulyginant asmenis - 8 padalinimai
• sulyginant apimtis - 6 atvaizdai
• sulyginant laisvumus - 12 aplinkybių
• išlaikant asmenis - 12->6 pagrindimas
• išlaikant apimtis - 8->12 įvardijimas
• išlaikant aplinkybes - 6->8 pasakojimas