Iš Gvildenu svetainės

Mintys: DievoValia

Žr. Išgyvenimai, Išmintis, Gera valia

Kalbomis vykdome Dievo valią, išgyvename viską, išgyvenimų sąsajas.

See also: Overview, Love, Will

===AndriusKulikauskas===

God's will is the keeping separate of Love and Perfection, as in the equation of Life.

God's will is Freedom.

===TerryMace===

Dear Markus, your last post interested me and I thought I'd quickly make these observations to you and all who follow our posts, threads and discourse.

You say, 'we should pray for this' meaning I think the hope that the USA will not place more troops upon the land of Iraq.

Markus, isn't this simply another way of saying, 'let God do our will' but not the will of the Americans. Was this not the conceptual and spiritual premise from which the initial Christian Crusades heralded?

For example, our will, be it Gods or the ego's over another's will.

To me, this sounds like 'subjugation', 'control' and 'judgement'. If we follow through this philosophical construct who is to say our will is the correct one?

What if, it is Gods will that 20,000 further troops walk upon the soil of Iraq?

What if it's Gods will if your prayer is answered?

What if it's Gods will that God has no will?

What, if God simply doesn't have a will.

Who will we pray to then?

When you say we should pray, to whom, Markus should we pray?

To whose God should we pray?

Ours, theirs or another's?

Just how many Gods should we pray to?

The God of our understanding?

A biblical iconic God?

A Demi-God?

The God that tells President Bush that his is a, Righteous Anger and another 20,000 soldiers must go to another foreign land to fight another war...

Or, to Markus's God who would see the senselessness of such an action?

Markus, I'm not supposing for one moment that I have an answer or 'the' answer!

Not at all, however, I'm aware that my own experience to date of prayer and God, Gods or The God-Head, Goddess adinfinitum is based in very solid principles of both experiential meta-physics and more modern thinking within the realms of, quantum-physics.

Both principles seem to point towards a convincing reality that says, 'what we think, affects what we see'!

Markus, my question then is this:

Instead of praying, what if we simply changed our mind and thought pattern?

What, if we became as a result insightful and conscious?

Just as fear is contagious and death is an illusion as nothing organic and carbon based ever dies it just simply changes and metamorphosis's so it is with minds...

If we change out minds, will the world we see including war, peace, love and hate also change?

What if we just simply changed our thinking so powerfully that the universe and our construction of the universe subsequently changed along with our own temporal and physical reality?

What if the theory of quantum physics that a singular and indivisible construct is and has always been in existence and from which and from whence we came into duality via the big-bang? What if we can once again embrace this singularity?

Markus, as always I offer these thoughts by owning them in my statement: 'I teach that which I need to learn.'

Finally, you comment, 'we should create a topic of love', that sounds like a very interesting and possible topic for all of us as independent thinkers may wish to consider!

Shall we put this to our forum?

Who thinks a 'working-group' called - 'exploring-love' is a good idea?

I'd personally be very happy to either facilitate this or, co-facilitate...

For all my relations...

Terry.

Kaip kalbomis vykdom Dievo valią

Vykdyti Dievo valią reiškia:

Dievo būtinumas

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

Dėsningumai, tai Dievo būtinumas.

Palyginti su poreikių dėsniais

Dievo nebūtinumą išsako asmenų lygtis. Ją išplėtojus, iškyla antrinės sandaros. Dievo nebūtinumą išsako platesnis lygmuo (širdis), užtat jo būtinumą išsako siauresnis lygmuo (pasaulis), tai vyksta kalbomis: pagrindimu, įvardijimu ir galiausia, pasakojimu.

Pasiklydęs vaikas

"Pasiklydusio vaiko" palyginimas paaiškina, kaip Dievas ir žmogus gali sutapti net neturint ryšio. Vaikas suvokia jog, koks jis protingas bebūtų, būtent jisai yra vaikas, ir jam pasimetus priklauso eiti ten kur jo tėvai jo ieškos. Tai vaiko požiūris į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį į tėvo požiūrį į vaiko požiūrį. Jie sutampa požiūriais. Sutampama paklūstant, tikint ar besirūpinant. Kiekvienu atveju skiriasi laisvė, skiriasi tolimesnė sutapimo galimybės, išsišakojimai, sutapimai su kitais, plėtotė.

Mūsų, vaiko požiūris sąlygiškas; Dievo, tėvo požiūris besąlygiškas. Mūsų požiūris yra išorinis - į jį įsijungę, pripažįstame "daiktus", "vienetus", "erdves". Neįsijungę, matom savo požiūrius kaip galimus langus, tarsi iš kambario juos matome. Sąlygiškas požiūris yra rėmuose. Besąlygiškas yra be rėmų. Vidinis yra be rėmų. Įsisavinam išorinį požiūrį (pavyzdžiui, teisingumą) vidiniu požiūriu (susivaldymu, paklusimu) jį išgyvenant savimi, suasmeninant, jaučiant asmeninius ryšius su kitais, lygiaverčiais, vietoj kad išorinius ryšius su nelygiaverčiais. Tampame vienu iš narių ir jo ryšiais tampame lygiaverčiai su kitais tokiais. Tokiu būdu išnykstame, kaip ašis; vienybė tampa nulybe.

Kas yra požiūris? sąlygiškas požiūris? besąlygiškas požiūris? Kaip jie suduriami?

Išorinis ir vidinis požiūris vienas kitą papildo. Išorinis mato visus iš lauko, tarsi narius. Vidinis išgyvena vieną narį iš vidaus, ir tuo pačiu, išgyvena visus narius.

Ką reiškia priimti požiūrį?

Kaip du požiūriai sutampa?

Mes pasirodome Englewood, nes žinome kad Dievas mūsų ten ieškos, ten kur jo trūksta. O mūsų kertinės vertybės būtent yra tai, kur jaučiam, jog Dievo trūksta; tai dalis jo meilės; mes ten įsijungiame, kur Dievo trūksta, iš kur jis pasitraukė.

Kaip pasiklydusio vaiko išgyvenimu išsakomi Dievo valios vykdymai: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? ir savastys?

Rūpėjimas reikalauja daugiau sąmoningumo, išminties. Tikėjimas, paklusimas, gali būti paprastesni.

Požiūris į požiūrį ir t.t. ... apriboja galimybes, varžo, suartina, sutapatina. Palyginti su asmenų lygties lygmenimis.

Pašnekovas

Koks yra mūsų pašnekovas? Miglotas Dievas, bendras žmogus ar įsakymai? Tai žinojimo rūmų raktas į kalbas ir kitas man rūpimas sandaras.

Ką reiškia vykdyti Dievo valią? Dievo valia vykdoma ją sąmoningai išklausiant ir savanoriškai įgyvendinant.

Ir kaip Dievo valia vykdoma paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu?

Kaip paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas susiję su kalbomis?

Tokia tvarka išdėsčius matome, kad aukščiausio sąmoningumo laipsnis yra paklusimas.

Betgi paklūstame Dievo valiai (Dievui Tėvui). Tikime gerą valią (Dievą Sūnų). Ir rūpinamės išmintimi (šv.Dvasia). Kaip tai suderinama?

Tad toks yra Dievo ryšys su savimi. Taip jisai apsiverčia. Būtent Sūnumi jis randa lygsvarą.

Koks ryšys tarp šv.Dvasios ir išminties? tarp Dievo Tėvo ir išminties? tarp Dievo Tėvo ir Dievo valios? tarp šv.Dvasios ir Dievo valios?

Kalba ryškiausia įsakymais (Dvasia), toliau blanksta, siaurėja bendru žmogumi (Sūnumi) ir galiausiai Dievu (Tėvu), kada lieka tik esmė, jo vieningumas.

Kaip pašnekovas susijęs su išgyvenimo vidine sandara, su klausimu ir atsakymu?

Širdies tiesa, tai meilės, aplinkos tiesa, o pasaulio tiesa, tai savasties tiesa.

Ar trejybės santykis su asmenų lygties lygmenimis apsiverčia?

Persitvarkymai sieja mūsų nuojautą viršijančią pasąmone su sąmone. Tai du pašnekovai. Kuris yra Dievas, kuris žmogus? Kuris širdis tiesa, kuris pasaulio tiesa? Palyginti lygmenis:

Yra vienas vienetas, mums viskas, visaregis; pirminė sandara, apimanti įmanomas rūšis, mūsų nuojautą; ir antrinė sandara, aprėpianti kas nesiriboja mūsų nuojauta.

Kaip pašnekovas išsiskaido iš mūsų sąmoningumo, kaip išsikiriame įvairiais keliais?

Reikia permąstyti, kaip Dievas su mumis bendrauja įvairiausiomis sandaromis, kaip antai:

Asmenų lygtis

Kitas raktas yra asmenų lygtis, kuris gal nesiderina su žinojimo rūmais.

Dar kitas raktas yra lygmenų poros, kurios irgi nesutaria.

Paklusimas, tikėjimas rūpėjimas

Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas susiję su...

Kaip išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kyla iš asmens lygties lygmenų:

Taip vykdome Dievo valią, gyvename septintu požiūriu, atsisakome savęs, sutampame su nuliniu požiūriu, su troškiančiu Dievu.

Išsiaiškinimais išryškiname pašnekovą (Dievą), kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba. Žinojimo rūmai išskiria:

  • Paklusimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas.
  • Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus.
  • Rūpėjimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias.

Šitie atitikimai yra teisingi, juk žinojimo rūmai labai aiškiai, nuodugniai apibrėžti. T

Asmens lygties lygmenys išskiria būtinumo eigą (Dievo valią, gerą valią, išmintį). Ar atitinkamai paklūstame, tikime, rūpi? Kodėl, kaip, kokią Dievo valią vykdom? Ar kaip nors įtrauktinas vertimas, ar juo pašnekesys nereikalingas, juk esame viena, nesusiskaldę, sutampame nesutampame, apibrėžta neapibrėžta, ar tai amžino gyvenimo lygmuo, ar vykdom Dievo valią?

Kaip tai susiję su pareiga, ištikimybe, teisingumu? Ir kaip seka "rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas" išsidėsto tokia tvarka aštuongubame kelyje?

Kam?

Tai šuoliai:

Skiriasi sąmoningumo lygis.

Tobulam žmogui (Jėzui) Dievas nebūtinas, tačiau mylint netobulą, suvokiama jog tai įmanoma per Dievo valią, platesnį požiūrį, per paklusnumą. O jei paklusnumo nėra visgi galima per tikėjimą...

Jausmas (žavesys, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai,

Taip sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.

Jausmais renkamės ar priimti (teigiamus) ar atmesti (neigiamus):

Informacijos atžvilgiu, tai tas pats. Jeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

Vis ryškiau sutelkta: dvasia vieningume jungia visus vienetus; dvasia sąsajoje jungia gretimus vienetus;

Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:

Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.

Laipsnyno lygtis X->Y trejopai suprantama, paklūstant X, tikint Y ar besirūpinant ->.

Tai iškyla įsisavinimu. Išorinis požiūris tampa vidiniu požiūriu:

Ką reiškia nerūpėjimas (jausmai..?), netikėjimas (dvejonės?), nepaklusimas (dėsniai?)? Ar tai susiję su neigimaybe/teigiamybe ir išgyvenimų rūšis?

Trejybe nuspalvinta ketverybė

Aštuongubu keliu sandaros išverčiamos į kalbas

Aštuongubas kelias sieja tobulą ir pakankamą Dievą, dvi jo savastis. O mes esame Dievo papildinys, trečia jo brandos savastis.

Aštuongubas kelias

Išgyvenimo rūšis išsako gėrio kryptys; o aštuongubu keliu tos pačios šešios rūšys yra pritaikomos kiekvienai kalbai, nuspalvintos, kad jas būtų galima įsisavinti, įamžinti dorybėmis.

Aštuongubame kelyje gal susilanksto ketverybė, trejybė, dvejybė, taip kad vis išverčiama, Dievas vis susitapatina su savimi, taip iškylant asmenims.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 ar -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?

Kalbų seką nustato

Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:

Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas?

Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę

Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai. Kaip suprasti išorinį požiūrį? ir dorybę?

Žinojimo rūmuose rūpėjimo šaka ir tikėjimo šaka sudaro aštuongubą kelią. Ar tai susiję su šv.Petro raktais į dangų, jo kelią iš tikėjimo į meilę? Ar meilė yra "rūpestis rūpesčiui rūpesčiui rūpesčiui"? Ir kaip susiję kitos aštuongubo kelio atmainos, Palaiminimai ir Tėve Mūsų?

Kaip tiki, taip ir yra: Dėl to, kad stebuklingiausi dalykai slypi arčiausia mūsų, kur lengviausiai pasiekiami, bet nesvarbūs dalykai mus tempia toliau. Palyginti tikėjimą ir rūpėjimą žinojimo rūmuose. Rūpėjimo išvada, tai būtent, kad svarbiausi, lemtingiausi, stebuklingiausi dalykai glūdi arčiausia mūsų.

Kaip žinojimo rūmų aštuongubas kelias, Dievo proto viduje, susijęs su kalbomis Dievo veide?

Kalbomis išgyvename viską - jo prieštaravimą, kurio dėka bręstame:

Prieštaravimą pajusti, svarbu, kad būtumėme skurdžiadvasiai, mažaširdžiai, gyventumėm gera valia, ko smulkesnės apimties.

"Tėve mūsų" yra ryšys su esamu Dievu, taip pat ryšio nebuvimas su "nesamu" Dievu už mūsų (skylė trejybei).

Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai. Tai Dievo troškimų papildinys, priešingybė.

Kaip aštuongubu keliu paneigiama aplinkybės ar atvaizdai ar padalinimai?

Laipsnynas (pavadinimų, vieningumų):

Išnagrinėti aštuongubo kelio ryšį su laipsnynais ir kaip siejami:

ir palyginti tuos saitus su šuoliu, savastimi,...

Aštuongubas kelias sieja mus su kuo? ir laipsnyno Dievą suvokia kaip?

Trečioji savastis ir anti-savastis, meilė vienas kitą papildo, palaiko. Ar tai meilė ir valia? ir kartu ar tai Dievo valia? Kaip jos susijusios?

Ar trejybės rato apsukimas, apvertimas "sunaikina" trejybės narį, sukuria vienetus (sąvokos, savybės, žmonės)? Tokiu būdu išverčia sandaras? Atveria kalbą?

Kalbos

Kokia kalbų esmė? Išgyvenimų siejimas

Palyginti laipsnyną su išgyvenimų rūšimis: priežastis, apsisprendimas, pavyzdys; jautrumas, susitelkimas, pasitaisymas.

Kaip kalbos ir sandarų šeimos susiję?

Aplinkybė (siekiamybė) tai yra teigiamai sukurta, išvesta neigiamybė, juk tai fonas kažkam. Tad ji grindžia neigiamybes. O pasakojimas (nesiekiamybė) išveda žmogų, jo balsą, požiūrį, išgyvenimą, tad iš neigiamybės išveda teigiamybę, kažką tvirtinančią.

Trokštantis Dievas eina už savęs į save, iš pirminės savasties, o išgyvenantis žmogus eina atgal, iš galutinės savasties. Kalba išsako jų tarpą. Iš kieno pusės?

Dievo troškimas siauresnis už mūsų išgyvenimą:

Dievas pasąmonė, o mes tai sąmonė

Kaip išsiveda kalbos?

Kaip skiriasi trys kalbos?

Kaip išgyvenimai susiję su kalbomis?

Išgyvenama tarpu, matyt, dvejopai, kiekvienu atveju.

Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?

Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kaip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 abgcolor=#ffccffr -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.

Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?

Kalbų seką nustato

Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:

Nulybės ir vienybės atvaizdus sieja...

Trilypis protas. Žmogus kalba, nemyli, išgyvena viską, o Dievas...

Šitaip išdėsčius deri lygmenys aštuongubame kelyje: rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas, vertimas... bet taip pat

Aštuongubas kelias ir jo lygtys suskaldo Dievas=X Taip pat laipsnynas apverčia X->Y ir Dievą, kaip papildinį, sulygina viduj ir išorėje?

Kalbomis persimeta ketinimai, žodžiai, mintys, jausmai, požiūriai, žvilgsniai...

Kaip kas kam atrodo? Dievui ir žmogui (įsisavinimas). Ar keičiasi trejybė? Pagrindimas "Tėve mūsų", ryšys su juo išorėje.

Ar pasisukimas trejybe susijęs su nuspalvinta ketverybe?

Ar pasakojimo vienetai (įtampos vienetai) yra pagrindimai? O pasakojimas, tai visas turinys? Jei taip, ar pagrindimo vienetai yra įvardijimai? Ir įvardijimo vienetai yra pasakojimai? Taip kad:

Koks yra Dievas: savarankiškas, užtikrintas, ramus? mylintis?

Kaip išgyvenimais esame viena su kitais? Jais arba mes, arba kiti, esame pažeidžiami. Kaip tai tampa išreikština kalba? Kalba reikšmė pasiekia kitą (ar mus pačius), taip kad jie gali perimti tą išgyvenimą, tarsi atmintį, į ją įsijausti.

Trys kalbos - sandarų nebuvimas (-), o sandarų šeimos tai buvimas (+), palyginti su išgyvenimų akstinų teigiamumu (yra, gali būti, siektina = padalinimai, atvaizdai, aplinkybės) ar neigiamumu (nėra, negali būti, nesiektina = paklūsta, tiki, rūpinasi).

Kažin kaip tai susiję su 4+2, su atvaizdais, su Dievu ir gerumu, su būdais rinktis?

Požiūris į požiūrį į požiūrį

Kiekviena kalba savaip išreiškia brandos šuolį (paklusimo, tikėjimo ar rūpėjimo).

Kalbų pavyzdžiai, duomenys. Išsirikiuoja kaip pasakojimo įtampos balsai: klausimas (rūpėjimas), tiesa (aiškinimas), įtampos balsas (liepimas). Taip pat: žinojimas kaip, žinojimas ką, žinojimas ar. (Idomu, kaip apsiverčia žinojimas, kaip trūksta žinojimo kodėl). Liepsnojantis požiūris (šokinėjanti valia, turinti ar neturinti ryšio) į įtampą keliantį požiūrį (gerumą) į jį priimantį požiūrį (Dievą).

Pasakojimas dėlioja atvaizdus, išveda padalinimą; pagrindimas dėlioja, prideda aplinkybes, išveda atvaizdą; įvardijimas dėlioja padalinimus, prideda aplinkybę.

Aštuongubo kelio nariai išsako šokinėjimą (lygtimis Dievas = ... nuo Dievo iki gerumo), atitinkamai: paklusimą (Tėve mūsų), tikėjimą (šv.Petro raktai į dangų), rūpėjimą (Palaiminimai).

Lūkesčių galim trokšti ar netrokšti, dieviškai ar žmoniškai nusistatyti. Panašiai, dvejones galim atsakyti širdies ar pasaulio tiesa, poreikius galim priimti dieviškai "Aš esu..." ar žmoniškai. Kaip suvokti tokį įsijungimą, atsijungimą? vidinį ar išorinį požiūrį?

Pagrindimas:

Įvardijimas:

Pasakojimas: Koks išgyvenimų ryšys su pasakojimu?

Neteisingumas ("Dievas nebūtinai geras") reikalingas keliant įtampą, kad ir kiekviename pasakojimo vienete.

Būtų gerai kada nors:

Pokalbis

Pokalbio tikslas:

Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:

Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.

Laipsnyno lygtis X-lbėti su juo.

  • Dievo (meilės, antisavasties) tikrumas tai kalbos pagrindas. Koks mūsų ryšys su Dievu, ir kaip juo susivedame ir išsiskaidome? Ar vyksta padalinimas?

Kaip vyksta pokalbis:

Vidiniu gyvenimu (šuoliu!) siejame vieną vienetą su kitu, išvedame kalbą. Išorinis gyvenimas (savastys) yra svarbus apibrėžiant vidinį gyvenimą. O išorinį gyvenimą nusakome bendrais taškais, kaip kad Lauros užkalbinto vyro šuo, arba David'o fesas, arba "object work", juo apeiname vidinį gyvenimą, priešpastatom jam.

Bendrai suprastas vidaus ir išorės atskyrimas leidžia atskirti, leidžia sieti vidų. Vidaus įsisavinimas atskiria išorę ir vidų. Kaip teigiami jausmai tampa dorybėmis? Kaip tai susiję su trejybės sukimu? Kaip atsiranda vidinė sandara, ir ką ji duoda?

Geros valios pratimai

Pašnekovas, tai Dievas: savarankiškas, užtikrintas, ramus. Atitinkamai, miglota dvasia, pilnai apibrėžtas asmuo, pilnai apibrėžta santvarka. Aukštesniame lygmenyje jis labiau apibrėžtas, išsakytas, reiškiasi tvarka.

Kalbų tikslas

Koks kalbų tikslas?

Kaip kalba įgyvendina savo tikslus?

Aesthetics: For Arthur Schopenhauer aesthetic contemplation of beauty is the most free that the pure intellect can be from the dictates of will; here we contemplate perfection of form without any kind of worldly agenda, and thus any intrusion of utility or politics would ruin the point of the beauty. It is thus for Schopenhauer one way to fight the suffering. [Dievo valia platesnė už mūsų valią. Grožis palaiko Dievo valią.]

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/DievoValia
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 birželio 01 d., 11:33