Iš Gvildenu svetainės

Mintys: DievoValia


Meilės mokslas, Dievas, Vertybės, Aštuongubas kelias, Išgyvenimai, Viską žinoti, Gera valia, Ir keturi, Išėjimas už savęs, Amžinas gyvenimas, Šešerybė, Terry Mace

Kaip Dievo valia puoselėja amžiną gyvenimą?



Kas yra Dievo valia?

Ką reiškia vykdyti Dievo valią?

Vykdyti Dievo valią reiškia:

Kaip vykdome Dievo valią

Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu

Paklusimas

Susivokimo eiga

Pasiklydusiu vaiku - susikalbėjimu

Kalbomis vykdome Dievo valią

Kalbomis vykdome Dievo valią, išgyvename viską, išgyvenimų sąsajas.

Kiti būdai

Dievo valią vykdome

Sąvokos susijusios su Dievo valia

Asmenų lygtis

Lygmenų poros

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

Pasiklydęs vaikas

Mūsų, vaiko požiūris sąlygiškas; Dievo, tėvo požiūris besąlygiškas. Mūsų požiūris yra išorinis - į jį įsijungę, pripažįstame "daiktus", "vienetus", "erdves". Neįsijungę, matom savo požiūrius kaip galimus langus, tarsi iš kambario juos matome. Sąlygiškas požiūris yra rėmuose. Besąlygiškas yra be rėmų. Vidinis yra be rėmų. Įsisavinam išorinį požiūrį (pavyzdžiui, teisingumą) vidiniu požiūriu (susivaldymu, paklusimu) jį išgyvenant savimi, suasmeninant, jaučiant asmeninius ryšius su kitais, lygiaverčiais, vietoj kad išorinius ryšius su nelygiaverčiais. Tampame vienu iš narių ir jo ryšiais tampame lygiaverčiai su kitais tokiais. Tokiu būdu išnykstame, kaip ašis; vienybė tampa nulybe.

Kas yra požiūris? sąlygiškas požiūris? besąlygiškas požiūris? Kaip jie suduriami?

Išorinis ir vidinis požiūris vienas kitą papildo. Išorinis mato visus iš lauko, tarsi narius. Vidinis išgyvena vieną narį iš vidaus, ir tuo pačiu, išgyvena visus narius.

Išgyventojas

Kaip kalbomis vykdom Dievo valią

Kaip du požiūriai sutampa?

Mes pasirodome Englewood, nes žinome kad Dievas mūsų ten ieškos, ten kur jo trūksta. O mūsų kertinės vertybės būtent yra tai, kur jaučiam, jog Dievo trūksta; tai dalis jo meilės; mes ten įsijungiame, kur Dievo trūksta, iš kur jis pasitraukė.

Kaip pasiklydusio vaiko išgyvenimu išsakomi Dievo valios vykdymai: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? ir savastys?

Rūpėjimas reikalauja daugiau sąmoningumo, išminties. Tikėjimas, paklusimas, gali būti paprastesni.

Požiūris į požiūrį ir t.t. ... apriboja galimybes, varžo, suartina, sutapatina. Palyginti su asmenų lygties lygmenimis.

Paklusimas, tikėjimas rūpėjimas

Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas susiję su...

Kaip išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kyla iš asmens lygties lygmenų:

Taip vykdome Dievo valią, gyvename septintu požiūriu, atsisakome savęs, sutampame su nuliniu požiūriu, su troškiančiu Dievu.

Išsiaiškinimais išryškiname pašnekovą (Dievą), kad su juo sutaptumėme ir būtų įmanoma kalba. Žinojimo rūmai išskiria:

  • Paklusimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra Dievo dvasia, jo žodis, pilnai išsakytas.
  • Tikėjimas - pašnekovas yra Dievo sūnus, mums tapatus, bendras žmogus.
  • Rūpėjimas - išsiaiškinimo pašnekovas yra pats Dievas, migločiausias.

Šitie atitikimai yra teisingi, juk žinojimo rūmai labai aiškiai, nuodugniai apibrėžti. T

Asmens lygties lygmenys išskiria būtinumo eigą (Dievo valią, gerą valią, išmintį). Ar atitinkamai paklūstame, tikime, rūpi? Kodėl, kaip, kokią Dievo valią vykdom? Ar kaip nors įtrauktinas vertimas, ar juo pašnekesys nereikalingas, juk esame viena, nesusiskaldę, sutampame nesutampame, apibrėžta neapibrėžta, ar tai amžino gyvenimo lygmuo, ar vykdom Dievo valią?

Kaip tai susiję su pareiga, ištikimybe, teisingumu? Ir kaip seka "rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas" išsidėsto tokia tvarka aštuongubame kelyje?

Kam?

Tai šuoliai:

Skiriasi sąmoningumo lygis.

Tobulam žmogui (Jėzui) Dievas nebūtinas, tačiau mylint netobulą, suvokiama jog tai įmanoma per Dievo valią, platesnį požiūrį, per paklusnumą. O jei paklusnumo nėra visgi galima per tikėjimą...

Jausmas (žavesys, meilė, artimumas) yra "skylė" mus globojanti, ugdanti. Atitinkamai,

Taip sutampa mūsų valia ir Dievo valia, manau, jei tik įprasminame, jei tik pasirenkame žavesį vietoj bjauresio, meilę vietoj neapykantos, artimumą vietoj svetimumo. O pasirenkame įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Tad trys galimybės skirtingais kampais suvokia tą įsisavinimą.

Jausmais renkamės ar priimti (teigiamus) ar atmesti (neigiamus):

Informacijos atžvilgiu, tai tas pats. Jeigu teigiamai priimame, tada neigiamus galime priimti valia: nepastovumui paklūstam, netiesumą tikime, neakivaizdumas mums rūpi, nes už jų slypi Dievas - pastovumas, tiesumas, akivaizdumas. Užtat už neprasmingumu slypi prasmingumas, jeigu tik renkamės teigiamą. (Tai bene kaip nebūtinumas virsta būtinumu). O renkamės teigiamą jausmą išorinį požiūrį įsisavindami vidiniu požiūriu.

Vis ryškiau sutelkta: dvasia vieningume jungia visus vienetus; dvasia sąsajoje jungia gretimus vienetus;

Kaip trejybė susijusi su: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu? Trejybė (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) įvairiai išreiškiama aplinkybėmis:

Ar esamas kaip nors suveda būtiną (tapatų) ir galimą (skirtingą)? Kaip trejybė susijusi su dvejybe?

Tai kad trokštam ar netrokštam ko laukiam parodo mūsų netrokštančių vieningumą su trokštančiu Dievu, taip pat skiria mus į dvi sąmones. Panašiai, rinkimas skiria mus į dvi sąmones. Tai gali lemti skirtumą tarp laipsnyno ir poreikių (0 matas), dvejonių (1 matas), gėrio krypčių (2 matai), vertybių (3 matai), kiek matų, tiek sąmoningumo, tiek sąmonių dalyvauja. Bene išsilanksto, vis apsiverčia dvasia, Dievo vaidmuo.

Laipsnyno lygtis X->Y trejopai suprantama, paklūstant X, tikint Y ar besirūpinant ->.

Tai iškyla įsisavinimu. Išorinis požiūris tampa vidiniu požiūriu:

Ką reiškia nerūpėjimas (jausmai..?), netikėjimas (dvejonės?), nepaklusimas (dėsniai?)? Ar tai susiję su neigimaybe/teigiamybe ir išgyvenimų rūšis?

Trejybe nuspalvinta ketverybė

Valingumas: Dievo valia ir mūsų valia - suvokimas - išgyvenimas

Kas yra Dievo valia?

Kaip Dievo valia skiriasi nuo mūsų valios ir kaip su ja sutampa?

Dievo tikslas yra gerumas. Dievo valia yra, kad rastumėme savo tikslą. Mes nežinome savo tikslo. Mūsų tikslas yra prasmė. Dievo valia yra, kad prasmei paklustumėme, ją tikėtumėme, ja rūpintumėmės. Tai mums nepakitimo taškas, mūsų kertinė vertybė, mūsų atspirties taškas, mūsų savasties esmė, kurios pagrindu galime išeiti už savęs iš savęs, gyventi vis plačiau, klausimais amžinai bręsti.


Aesthetics: For Arthur Schopenhauer aesthetic contemplation of beauty is the most free that the pure intellect can be from the dictates of will; here we contemplate perfection of form without any kind of worldly agenda, and thus any intrusion of utility or politics would ruin the point of the beauty. It is thus for Schopenhauer one way to fight the suffering. [Dievo valia platesnė už mūsų valią. Grožis palaiko Dievo valią.]


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/DievoValia
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 birželio 04 d., 16:42