Iš Gvildenu svetainės

Mintys: GeraValia

Žr. Lūkesčiai, Išgyvenimai, Nesusivedimai, Išmintis, Dievo valia, Dievo veidas, 20120818GeraValia

Kas yra gera valia?

Panašu, kad pokalbius, pertvarkymus, išgyvenimų rūšis ir t.t. siejau su veiksmu +2 ir su gera valia. Štai mano užrašai.

Išgyvenimų rūšis, neigiamas ir teigiamas, galima sieti su Jėzaus kreipimaisis į gerą žmoguje.

Gerą valią rodyti verčia Dievo veikla.

Savasčių rūšys

Savasčių rūšys yra aplinkybės. Savastis apibrėžiama atvirkščiai, kaip papildinys, kaip kad aplinkybė. Tai požiūris į požiūrį.

Aplinkybės išplaukia iš lygties X->Y įvairiai suprasto. Keturiose apimtyse - palyginti aplinkybes išvedančius nulybės atvaizdus (tiesus, tiesus, pastovus, prasmingas) ir apimčių troškimus (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis). Ar tai kevalai ir juos įprasminanti gyvybė?

Savasties lygmenys (viskas, betkas, kažkas, niekas) rodo priežastinio ryšio gelmę: ar tai ketinimai? gebėjimai? laimė?

Išgyvenimų ir sąsajų rūšių kilmė

Išgyvenimų pagrindas yra dviprasmybės, o jų pagrindas yra papildinys, kuriuose yra tarpas, kaip kad antrinėse sandarose. Išgyvenimų rūšys, tai papildinių rūšys.

Rodyti gerą valią

Išgyvenimų rūšys yra atvaizdai, tai požiūris į požiūrį.

Mus veikia atitikimai, o juos apibrėžia lūkesčiai.

Širdis išverčia pasaulį. Ar ji apsuka, išverčia dvejybę? Ar tai nesusivedimas! juk dvejybė slenka viena kryptimi. Tačiau širdis viduj, o pasaulis išorėje, ir tai dvejybės įprasta kryptis, iš išorės į vidų; iš teorijos į praktiką; iš laisvos valios į likimą; iš sutapimo į išskyrimą.

Išgyvenimo rūšių priežastis ir tikslas

Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.

Gera valia, tai išminties atvaizdai, tai keturių visko ir dviejų laisvumo atvaizdų padauginimas, išsidėstantis aštuongubu keliu. Pirmais keturiais požiūriais laisvė mažėja, yra ryšys su Dievu, o antrais keturiais požiūriais nėra ryšio su Dievu, laisvė didėja, taip kad nuliniai požiūriai yra nieko (akivaizdumo) mažėjimas ir visko (prasmingumo) didėjimas.

Nesusivedimais susikalba du skirtingi žmonės.

Trokštančio, ugdančio Dievo ir netrokštančio, išgyvenančio žmogaus santykis išsako išgyvenimų rūšis.

Žmogus netrokšta betko, išgyvena betką, lūkesčiais - o Dievas trokšta nieko (savarankiškas) arba kažko (užtikrintas). Tad iškyla santykis tarp dviejų požiūrių, tad rūšis - arba išgyvenimo (atvaizdas) arba savasties, asmens (aplinkybė), žiūrint koks Dievo vaidmuo, ką jis ugdo, ko jis trokšta.

Išgyvenimo pradžia: Teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai

Kuo skiriasi teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai?

Kokios sąvokų rūšys?

Kada įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X-esame nepatenkinti savimi, Dievas bene yra nauja pradžia kuria gyvename, išsitiesiame. Kada esame patenkinti pavyzdžiu, Dievas yra bene tas žmogus, tas pavyzdys. Gal Dievas tampa labiau neapčiuopiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?

Šuoliai plačiau: iš pasaulio klausimo į širdies klausimą

Tai bene dvejonių tvarka, priešinga abejonių tvarkai.

Viskas priima viską, neturi sieto. Atvaizdai yra sietai, ir būtent pasąmonės sietai. Tad atvaizdai sieja pasąmonę ir sąmonę, atitinkamai, žmogų ir Dievą. Panašiai, jausmai, ūpai yra sietai, atvaizdai.

Sena, tuo tarpu esama savastis pakeičiama nauja, tuo tarpu nesama savastimi. Vienas išgyvenimų rūšis apibrėžia esama, sena savastis, kitus nesama, nauja savastis. Smulkiau išsiaiškinti, kaip įsisavinamos esamos ir nesamos rūšys?

Išgyvenimų rūšių atitikimai

Išgyvenimų rūšys tai:

Poreikiai:

Kristaus pamokymai

Kristaus pamokymai yra jo palyginimų turiniai, užtat reikšmingi, prasmingi.

Kristaus pamokymai - ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus; ir t.t. Susiję su išgyvenimų užvedimu:

Kai yra ryšys su Dievu:

Kai nėra ryšio su Dievu:

Septintas:

Ženklų savybės 6+4

Sprendžiant, kaip surūšiavau išgyvenimus, yra keturi lygmenys laisvių, ir dvi rūšys. Laisvė būna pirminė ir antrinė. Pirmine gyvename laisvai, esame tyri, viena, smalsūs, paklusnūs. Antrine laisve save veikiame - ugdome, puoselėjame, atveriame, paskatiname - pasitaisome, atsiribojame, apsitvarkome, užsimojame. Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Reikšmė: simbolis/ikonas. Prasmė: simbolis/daiktas.

Augimą galim pavaizduoti bene penkerybės brėžiniu, penkiomis savastimis: Vieno galimo likimo, plėtotės paneigimas yra kito galimo likimo, plėtotės pasirinkimas. O augimas tai (dabartis) ryšys tarp jų. Ar taip yra? Juk penkerybė yra sprendimo sandara. Palyginti šešerybę, įsisavinimo sandarą.

Tenkinu poreikį jeigu pats esu, ženklas atitinkama savybe. Turėdamas savybę, padedu tenkinti ankstyvesnio laipsnio poreikį. Persimetimas savasties iš būtybės į aplinką. Jeigu esu reikšmingas, turiu iš ko pasirinkti. Jeigu esu tikslingas, galiu kaip aplinka mylėti prasmę.

Teigiamas neigiamas santykis pasireiškia vienumo rūšimis: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar jie sutampa su išgyvenimų rūšimis?

Reikšmingumo ir prasmės ryšys, dviprasmybė bene iškyla dėl to, kad baigiasi laipsnynas, susiveda į aklavietę.

Įsisavinimas -> valinga -> dieviška (viena su Dievu). Vienumas (vieningumas) vyksta valia -> apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Užtat šuolius išsako 6+4 santvarka. Kaip tokius šuolius vaizduoja pertvarkymai? Palyginti su išsiaiškinimais, su žinojimo rūmais.

Pirma tvarka atsako siauresnį (pasaulio) klausimą, antra tvarka atsako platesnį (širdies) klausimą. Kaip tai sietina su antrinėm sandarom? ir trim kalbom?

4 apimtys x 3 savastys (asmenys) x 2 laisvumai

Lygmenys, jų poros ir įtampa tarp jų

Hobbes įžvelgė, kaip dvasia išsakoma savybėmis (pagrindimas), žodžiais (įvardijimas), įvykiais (žmonėmis, balsais) ir kaip iš tokių dviprasmybių nesusiveda, kyla klaidingas mąstymas.

Sandarų šeimos išsako tai, kas yra (lankstus, pakitus, judrus), o kalbos išsako, tai ko nėra (įsimintinas, reikšmingas, tikslingas). Pakildami iš žemesnio lygmens ligi dvasios lygmens atsisakome savęs.

Nesusivedimai susiję su širdies ir pasaulio tiesų skirtingais potraukiais. Užtat yra reikalingas tarpas, teisingas suderinti.

Kaip nesusivedimai susiję su išgyvenimų rūšimis, dvejonėmis ir pertvarkymais? Tai šuolis iš vieno lygmens į visai kitokį. Tas šuolis yra kažkas neišsakyto, užtat dvasia, užtat prasminga. Dviprasmybės, tai leidžia dviem sąmonėm sueiti, išsiskirti ir vėl sueiti, gyventi viena.

Pertvarkymai

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Ar nesusivedimai susiję su pertvarkymų rūšimis? O kalbos jas plėtoja toliau, sieja? taip kad sudėtingėja? Kalbomis klausimai sudėtingėja ir paprastėja išsiskiriant ir sueinant požiūriams.

Trys pertvarkymai susiję su kalbomis, trys su sandarų šeimomis. Kalbų pertvarkymai plinta, o sandarų ne.

pirma tvarka auga žvaliai, antra ją pertvarko

Kaip pertvarkymai susiję su ženklų savybėmis? su medžiais, mikrosavybėmis (tinklais), žetonais (sekomis)?

kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

Nesusivedimai

Nesusivedimai veda skirtingom kryptim, kaip kad širdies ir pasaulio tiesos. Jie yra klausimai, filosofijos pradmenys.bgcolor=#82FD95Y įvairiai suprasto. Keturiose apimtyse - palyginti aplinkybes išvedančius nulybės atvaizdus (tiesus, tiesus, pastovus, prasmingas) ir apimčių troškimus (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis). Ar tai kevalai ir juos įprasminanti gyvybė?

Savasties lygmenys (viskas, betkas, kažkas, niekas) rodo priežastinio ryšio gelmę: ar tai ketinimai? gebėjimai? laimė?

Dviprasmiškumas

Paradoksai (nesusivedimai, nesuderinamumai, susikirtimai, galvosūkiai,) išsako kas vengtina, ką norime išvengti. Kaip tai susiję su humoru?

Thomas Hobbes visai panašiai rūšiavo beprotybes kaip ir aš ketinu. Jisai tvirtino, kad tai kyla lyginant kūną, savybę, vardą ir dvasią. Septinta beprotybė iškyla lyginant daiktą su pasisakymu. Žr taip pat Category error ir Kanto antonimijas.

Neįmanomumo įveikimas reikalauja požiūrio, aplinkybių pakeitimo. Reikalauja priimti prieštaravimą.

Mintis yra neįmanoma, nes jos sustatymas iššaukia prieštaravimą.

Kaip lygmenimis suvokti savybėles-tinklelius, medžius, sagutes-sekas? Juk priešingos poros atsiremia į tuos pačius reiškinius. Kaip visi keturi lygmenys dalyvauja susikirtime? Gal suveikia priešingos poros? Taip kad gaunasi apvertimai?

Kas apriboja susikirtimą? Du lygmenys ir jų sulyginimas. Kaip reiškiasi susikirtimas? Bene kiti du lygmenys nepastovūs, neišreiškiami?trinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Kaip rodau gerą valią

Pavyzdžiai, kaip aš ir kiti rodome gerą valią.

Esmė:

Pavyzdžiai:

Nagrinėti:

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/GeraValia
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 rugsėjo 17 d., 18:26