Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Štai juodraštis pranešimo, kurį parašiau: Kūrybos prasmė ir meno taisyklės


žr. Menas?, Estetika

Kaip meno taisykles pritaikyti vaizduojant vertybes?

Darbai

Kūrybos prasmė ir meno taisyklės

Glaustai

  • Sako, "mene taisyklių nėra". Visgi, kokių būna.
  • Apibrėšiu žavesį, savaip suvokdamas Platono valstybės vertybes ir kaip jos išreiškia gyvenimo prasmę.
  • Atsiremdamas į architekto Christopher Alexander "derinių kalbą", apibrėšiu kūrybą, meną ir meno taisykles.
  • Duosiu pavyzdį, kaip galėtumėme tirti meno taisyklingumą. Lyginsiu ką man reiškė mano meno kūriniai juos bekuriant ir po to kai panaudojau savo knygutėje. Iškyla kūriniuose glūdintys ir jų kūrėjo iškelti daugiaprasmybės matai.

Išsamiau

Noriu nesutikti su teiginiu, "Mene taisyklių nėra". Trumpai brėžiniu apžvelgsiu, kaip kūrėjai ir mąstytojai yra pasisakę šiuo klausimu.

Duosiu pavyzdžių taisyklių, kurių prisigaudžiau ir kurias taikau, kaip savamokslis menininkas. "Nedaryk jokių klaidų", tai yra, niekados nenaudok trintuko. "Paišyk ilgiausiomis, drąsiausiomis linijomis." "Naudok ryškias spalvas." "Rudos ir pilkos nepripažink, tai ne spalvos."

Toliau, savaip apibrėšiu žavesį, kūrybą ir meną. Žavesį sulyginsiu su išmintimi, ar tiksliau, jį nusakysiu, kaip išminties jausmą. Tai vienas iš keturių Platono valstybės vertybių (išmintis, drąsa, susivaldymas, teisingumas). Aiškinsiu, jog šios vertybės supina trejybę (B būti, V veikti, M mąstyti) ir ketverybę (3-kodėl, 2-kaip, 1-koks, 0-ar). Jas galima trejybe "pasukti", tai yra, permutuoti, taip išvedant dvi kitas vertybių sistemas, viena iš kurių yra Šv.Pauliaus (meilė, viltis, tikėjimas, ištikimybė). Taigi:

 Platonasšv.PauliusAndrius
jausmas (+/-):M3 žavesys/bjauresysV3 meilė/neapykantaB3 artimumas/baimė
dorovė (+):V2 drąsaB2 viltisM2 nuoširdumas
vidinis požiūris:B1 susivaldymasM1 tikėjimasV1 rūpestis
išorinis požiūris:B0 teisingumasM0 ištikimybėV0 pareiga

Šios santvarkos išsako gyvenimo prasmę. Sąmoningiausias yra jausmas, jisai gyvenime skiria teigiamą ir neigiamą. Jausmai praeina, o prasminga įamžinti tai, kas teigiama, kas galėtų kauptis ir vystytis toliau. Jausmai įamžinami dorovėmis, kurias įsivaizduoju tarsi mūsų sielos skrynioje įamžintas, įprasmintas akimirkas. Teigiu, kad dorovės, kaip antai drąsa, neturi priešingybių. Tai yra, bailus žmogus tėra mažiau drąsus, jame irgi yra nors kiek drąsos. Tuo tarpu, tai kas mažiau žavu nėra labiau bjauru. Teigiu, kad tarp drąsos ir bailumo nėra nulio, kaip kad yra tarp žavesio ir bjauresio. Nesame jautrūs drąsos ir bailumo skirtumams, kaip kad esame žavesiui ir bjauresiui.

Gyvenimo tikslas yra vertybes įsisavinti. Išorinį požiūrį, kaip antai teisingumą, įsisaviname vidiniu požiūriu - susivaldymu. Tokiu būdu ruošiame save. Kada paskui gyvenime įsijausime, išgyvensime jausmą, tada valingai suveiksime, taip kad jausmas įsiamžins dorove. Taip brandiname savo asmenį, išvystome savo būdą. Taip žmogus ruošiasi, o Dievas tatai įprasmina.

Žavesys tad yra mūsų aplinkos savybė palaikanti mūsų visų brandą. Ko turiningesnis mūsų aplinkos žavesys, to labiau galimybių turime įsitikinti, jog prasminga įsisavinti vertybes.

Toliau, išsakysiu, kaip suprantu kūrybą, meną ir jų taisykles. Atsiremsiu į architekto Christopher Alexander "derinių kalbos" teoriją. Jisai gvildeno, kodėl vienuose pastatuose jaučiamės gyvi, o kituose, ypač šiuolaikiniuose, negyvi?

Jisai pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai yra smulkmeniškai nubrėžiami ir paskui bilekur nudrėbiami. Tuo tarpu senovėje pastatai buvo plėtojami deriniais, tai yra, pagal vietoje pritaikomas gaires. Pavyzdžiui, siektina, jog kiekvieną kambarį apšviestų langai iš dviejų pusių. Pirmiausiai vietoje spręsdavo stambiausius klausimus, kur pastatyti namą, kaip jį nukreipti, kaip išdėstyti ir toliau spręsdavo vis smulkesnius klausimus, netikėtai iškylančius, vis atsiremiant į nuojautą, kaip jaustųsi geriau, jaukiau, pilniau, sveikiau, laisviau...

Deriniai derina veiklą ir tvarką. Pasikartojanti veikla iššaukia erdvinę tvarką, o tvarka lemia veiklos galimybes. Pavyzdžiui, indus galiu vieną kartą plauti, kaip tik noriu, bet jeigu kasdien plausiu, tai švarus vanduo atsiras aukščiau, nešvarų kaupsiu žemiau, muilas bus po ranka ir t.t.

Kūryba yra tai, kaip veikla iššaukia tvarką. Ji turi būti nors kiek nepriklausoma nuo tvarkos, tad kilti iš dvasios. Tačiau žodžiais "menas" ir "menininkas" turime mintyje nevienkartinę, o pasikartojančią kūrybinę veiklą, netgi pragyvenimo šaltinį ar pašaukimą. Meną tad laikau kūrybą iššaukiančią kūrybą, tai yra, menas vyksta kūriniais, kuriais ugdome save bręsti kūrėjais, vis laisvesniais, gyvybingesniais, dvasingesniais.

Meno taisyklės tai ir yra tie "deriniai", tos gairės. Jos turi derinti kūrėjo veiklą ir kūrinių tvarką, kaip kad susivaldymas deri su teisingumu. Jos turi būti taikomos vietoje. Užtat jos turi būti ganėtinai lankščios ko ryškiau pagauti ir išlaikyti mūsų žavesio jausmą. Tada jos mus padrąsins kurti vis drąsiau. Taip kuriame savo amžiną gyvenimą, įsijungiame į jį.

Pabaigai pristatysiu būdą, kaip duomenų pagrindu tirti šiuos reiškinius. Duosiu pavyzdžių iš savo knygutės paveikslėlių. Palyginsiu, ką tikėjausi išreikšti savo meno kūriniais kada juos kūriau, ir ką jie man dabar pavaizduoja knygutėje. Iškyla semiotiniai daugiaprasmybės matai. Pavyzdžiui, paskiras batas gali vaizduoti batus aplamai, priemonė - eigą ar darbą, esantis - nesantį; tikrumas - sąlygiškumą. Save išsakydamas galiu klibinti tave. Menininkas žaidžia tokiais matais ir bando juos nutaikyti, jais sėkmingai sužaisti, išsisakyti, atsiverti ir atverti, pagal sugebėjimus.

Papildomai

  • Surašyti savo taisykles.
  • Pavaizduoti pavyzdžiais, kaip antai, kaip žmonės susėda, kokius juos paišau.
  • Vertinti taisyklių pasėkmes savo kūryboje.
  • Kaupti menininkų taisykles, kaip antai Aleksandro, įvairių mokytojų.
  • Pristatyti meno parodą, kurią rengsiu Čikagoje, kaip išsakysiu vertybes, klausimus, išsiaiškinimo būdus.
  • Kaip mintis išsakyti muzika?

Mene taisyklių nėra... įvairūs požiūriai


"Grožio sureikšminimas" (Šešerybė - internalizavimas - grožis/išmintis)

Meno reikšmės klausimuose sudėtinga prieiti prie to, ką kūrėjas norėjo tuo pasakyti. Mano atvejo privalumas:

  • Kadangi pats sukūriau - tai galiu pasakyti, kaip man atrodė, kur prasmė
  • O taikiau visai kitam tikslui - tai galiu pasakyti, kokia vėliau buvo prasmė
  • Esu savamokslis mėgėjas, tad mane mažiau ar kitaip saisto meno mokslai ar profesija
  • Kuriu tikslingai
  • Noriu visapusiškai atsiskleisti - tai darau skyreliais - tai galima nagrinėti atskirai
  • Noriu taikyti toliau, tad galiu pasimokyti, yra sąlygos kelti hipotezę ir ją taikyti

Mintys

Pagrindinė mintis: Daugiaprasmybė tiksluose atsispindi kūrinio turinyje? Daugiaprasmybė išreiškia tarpą.

Nevaržyti mąstymo - tai būti Dievo būsenoje, priimti jo išeities tašką.


Žr. Paroda, Juodraštis?, 201401 Juodraštis Kūrybos prasmė ir meno taisyklės

3,5 puslapio, 12,000 ženklų, Straipsnis, Skaidrės, Meno taisyklių lapas

Kaip meno taisykles pritaikyti vaizduojant vertybes?

Kūrybos prasmė ir meno taisyklės

Glaustai

  • Sako, "mene taisyklių nėra". Visgi, kokių būna.
  • Apibrėšiu žavesį, savaip suvokdamas Platono valstybės vertybes ir kaip jos išreiškia gyvenimo prasmę.
  • Atsiremdamas į architekto Christopher Alexander "derinių kalbą", apibrėšiu kūrybą, meną ir meno taisykles.
  • Duosiu pavyzdį, kaip galėtumėme tirti meno taisyklingumą. Lyginsiu ką man reiškė mano meno kūriniai juos bekuriant ir po to kai panaudojau savo knygutėje. Iškyla kūriniuose glūdintys ir jų kūrėjo iškelti daugiaprasmybės matai.

Išsamiau

Noriu nesutikti su teiginiu, "Mene taisyklių nėra". Trumpai brėžiniu apžvelgsiu, kaip kūrėjai ir mąstytojai yra pasisakę šiuo klausimu.

Duosiu pavyzdžių taisyklių, kurių prisigaudžiau ir kurias taikau, kaip savamokslis menininkas. "Nedaryk jokių klaidų", tai yra, niekados nenaudok trintuko. "Paišyk ilgiausiomis, drąsiausiomis linijomis." "Naudok ryškias spalvas." "Rudos ir pilkos nepripažink, tai ne spalvos."

Toliau, savaip apibrėšiu žavesį, kūrybą ir meną. Žavesį sulyginsiu su išmintimi, ar tiksliau, jį nusakysiu, kaip išminties jausmą. Tai vienas iš keturių Platono valstybės vertybių (išmintis, drąsa, susivaldymas, teisingumas). Aiškinsiu, jog šios vertybės supina trejybę (B būti, V veikti, M mąstyti) ir ketverybę (3-kodėl, 2-kaip, 1-koks, 0-ar). Jas galima trejybe "pasukti", tai yra, permutuoti, taip išvedant dvi kitas vertybių sistemas, viena iš kurių yra Šv.Pauliaus (meilė, viltis, tikėjimas, ištikimybė). Taigi:

 Platonasšv.PauliusAndrius
jausmas (+/-):M3 žavesys/bjauresysV3 meilė/neapykantaB3 artimumas/baimė
dorovė (+):V2 drąsaB2 viltisM2 nuoširdumas
vidinis požiūris:B1 susivaldymasM1 tikėjimasV1 rūpestis
išorinis požiūris:B0 teisingumasM0 ištikimybėV0 pareiga

Šios santvarkos išsako gyvenimo prasmę. Sąmoningiausias yra jausmas, jisai gyvenime skiria teigiamą ir neigiamą. Jausmai praeina, o prasminga įamžinti tai, kas teigiama, kas galėtų kauptis ir vystytis toliau. Jausmai įamžinami dorovėmis, kurias įsivaizduoju tarsi mūsų sielos skrynioje įamžintas, įprasmintas akimirkas. Teigiu, kad dorovės, kaip antai drąsa, neturi priešingybių. Tai yra, bailus žmogus tėra mažiau drąsus, jame irgi yra nors kiek drąsos. Tuo tarpu, tai kas mažiau žavu nėra labiau bjauru. Teigiu, kad tarp drąsos ir bailumo nėra nulio, kaip kad yra tarp žavesio ir bjauresio. Nesame jautrūs drąsos ir bailumo skirtumams, kaip kad esame žavesiui ir bjauresiui.

Gyvenimo tikslas yra vertybes įsisavinti. Išorinį požiūrį, kaip antai teisingumą, įsisaviname vidiniu požiūriu - susivaldymu. Tokiu būdu ruošiame save. Kada paskui gyvenime įsijausime, išgyvensime jausmą, tada valingai suveiksime, taip kad jausmas įsiamžins dorove. Taip brandiname savo asmenį, išvystome savo būdą. Taip žmogus ruošiasi, o Dievas tatai įprasmina.

Žavesys tad yra mūsų aplinkos savybė palaikanti mūsų visų brandą. Ko turiningesnis mūsų aplinkos žavesys, to labiau galimybių turime įsitikinti, jog prasminga įsisavinti vertybes.

Toliau, išsakysiu, kaip suprantu kūrybą, meną ir jų taisykles. Atsiremsiu į architekto Christopher Alexander "derinių kalbos" teoriją. Jisai gvildeno, kodėl vienuose pastatuose jaučiamės gyvi, o kituose, ypač šiuolaikiniuose, negyvi?

Jisai pastebėjo, jog mūsų laikais pastatai yra smulkmeniškai nubrėžiami ir paskui bilekur nudrėbiami. Tuo tarpu senovėje pastatai buvo plėtojami deriniais, tai yra, pagal vietoje pritaikomas gaires. Pavyzdžiui, siektina, jog kiekvieną kambarį apšviestų langai iš dviejų pusių. Pirmiausiai vietoje spręsdavo stambiausius klausimus, kur pastatyti namą, kaip jį nukreipti, kaip išdėstyti ir toliau spręsdavo vis smulkesnius klausimus, netikėtai iškylančius, vis atsiremiant į nuojautą, kaip jaustųsi geriau, jaukiau, pilniau, sveikiau, laisviau...

Deriniai derina veiklą ir tvarką. Pasikartojanti veikla iššaukia erdvinę tvarką, o tvarka lemia veiklos galimybes. Pavyzdžiui, indus galiu vieną kartą plauti, kaip tik noriu, bet jeigu kasdien plausiu, tai švarus vanduo atsiras aukščiau, nešvarų kaupsiu žemiau, muilas bus po ranka ir t.t.

Kūryba yra tai, kaip veikla iššaukia tvarką. Ji turi būti nors kiek nepriklausoma nuo tvarkos, tad kilti iš dvasios. Tačiau žodžiais "menas" ir "menininkas" turime mintyje nevienkartinę, o pasikartojančią kūrybinę veiklą, netgi pragyvenimo šaltinį ar pašaukimą. Meną tad laikau kūrybą iššaukiančią kūrybą, tai yra, menas vyksta kūriniais, kuriais ugdome save bręsti kūrėjais, vis laisvesniais, gyvybingesniais, dvasingesniais.

Meno taisyklės tai ir yra tie "deriniai", tos gairės. Jos turi derinti kūrėjo veiklą ir kūrinių tvarką, kaip kad susivaldymas deri su teisingumu. Jos turi būti taikomos vietoje. Užtat jos turi būti ganėtinai lankščios ko ryškiau pagauti ir išlaikyti mūsų žavesio jausmą. Tada jos mus padrąsins kurti vis drąsiau. Taip kuriame savo amžiną gyvenimą, įsijungiame į jį.

Pabaigai pristatysiu būdą, kaip duomenų pagrindu tirti šiuos reiškinius. Duosiu pavyzdžių iš savo knygutės paveikslėlių. Palyginsiu, ką tikėjausi išreikšti savo meno kūriniais kada juos kūriau, ir ką jie man dabar pavaizduoja knygutėje. Iškyla semiotiniai daugiaprasmybės matai. Pavyzdžiui, paskiras batas gali vaizduoti batus aplamai, priemonė - eigą ar darbą, esantis - nesantį; tikrumas - sąlygiškumą. Save išsakydamas galiu klibinti tave. Menininkas žaidžia tokiais matais ir bando juos nutaikyti, jais sėkmingai sužaisti, išsisakyti, atsiverti ir atverti, pagal sugebėjimus.

Papildomai

  • Surašyti savo taisykles.
  • Pavaizduoti pavyzdžiais, kaip antai, kaip žmonės susėda, kokius juos paišau.
  • Vertinti taisyklių pasėkmes savo kūryboje.
  • Kaupti menininkų taisykles, kaip antai Aleksandro, įvairių mokytojų.
  • Pristatyti meno parodą, kurią rengsiu Čikagoje, kaip išsakysiu vertybes, klausimus, išsiaiškinimo būdus.
  • Kaip mintis išsakyti muzika?

Mene taisyklių nėra... įvairūs požiūriai


"Grožio sureikšminimas" (Šešerybė - internalizavimas - grožis/išmintis)

Meno reikšmės klausimuose sudėtinga prieiti prie to, ką kūrėjas norėjo tuo pasakyti. Mano atvejo privalumas:

  • Kadangi pats sukūriau - tai galiu pasakyti, kaip man atrodė, kur prasmė
  • O taikiau visai kitam tikslui - tai galiu pasakyti, kokia vėliau buvo prasmė
  • Esu savamokslis mėgėjas, tad mane mažiau ar kitaip saisto meno mokslai ar profesija
  • Kuriu tikslingai
  • Noriu visapusiškai atsiskleisti - tai darau skyreliais - tai galima nagrinėti atskirai
  • Noriu taikyti toliau, tad galiu pasimokyti, yra sąlygos kelti hipotezę ir ją taikyti

Pagrindinė mintis: Daugiaprasmybė tiksluose atsispindi kūrinio turinyje? Daugiaprasmybė išreiškia tarpą.


  • aesthetics: a branch of philosophy dealing with the nature of art, beauty, and taste,

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS LYGINAMŲJŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS LIETUVOS ESTETIKŲ ASOCIACIJA

2014 m. kovo 22 d. rengia dvyliktą respublikinę estetikos ir meno filosofijos konferenciją „MENO PSICHOLOGIJOS SĄLYČIAI SU ESTETIKA IR MENO FILOSOFIJA“. Konferencija vyks Kultūros tyrimų institute: Vilnius, Saltoniškių g. 58.

Konferencijos Organizacinis komitetas:

Pirmininkas - prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, nariai: dr. Žilvinė Gaižutytė, dr. Valdas Jaskūnas, dr. Salomėja Jastrumskytė, dr. Naglis Kardelis, dr. Arvydas Lieponius, prof. Algis Mickūnas, dr. Stanislovas Mostauskis, prof. habil. dr. Juozas Mureika, dr. Loreta Poškaitė, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Aivaras Stepukonis, dr. Kęstutis Šapoka, dr. Odeta Žukauskienė.

Konferencija „MENO PSICHOLOGIJOS SĄLYČIAI SU ESTETIKA IR MENO FILOSOFIJA“ numato šias sesijas:

  • 1. Teoriniai ir metodologiniai meno psichologijos sąveikos su estetika ir meno filosofija aspektai.
  • 2. Vokiečių eksperimentinė estetika ir meno psichologija.
  • 3. „Įsijautimo“ teorijos įnašas į meno psichologijos tapsmą.
  • 4. Estetika, geštaltpsichologija ir meno psichologija.
  • 5. Meno psichologijos problemos Indijos, Kinijos, Japonijos, Bizantijos, žydų, islamo pasaulio estetikoje ir meno filosofijoje.
  • 6. Genijus, talentas ir psichopatologinės teorijos.
  • 7. Menininko kūrybinis potencialas ir jo sudėtiniai komponentai (valia, fantazija, vaizduotė, pastabumas, atmintis, intuicija, įkvėpimas, darbingumas, asmenybės centruotumas, intencija, įsijautimas, koncentracija, asociatyvus ir metaforinis mąstymas, tobulumo siekimas).
  • 8. Meno psichologijos transformacijos postmodernioje kultūroje.

Už renginį atsakingas prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, Lyginamųjų kultūros tyrimų skyriaus vadovas. Kontaktai: mob. 8 683 49 171, el. paštas: aandrijauskas@gmail.com

Konferencijos koordinatorė – Ona Gaidamavičiūtė Kontaktai: el. paštas: ona.gaida@gmail.com

Prašome paraiškas su pranešimų pavadinimais ir kelių sakinių tezėmis siųsti Organizaciniam komitetui iki kovo 10 d.

Iš konferencijoje perskaitytų pranešimų bus atrenkami geriausi šeštam „Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimų tomui“, kurį numatoma išleisti 2015-2016 metais.

201401JuodraštisKūrybosPrasmėIrMenoTaisyklės


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 balandžio 14 d., 10:09
Tweet