Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Jonas Noreika juodraštis


Škirpos užklausai, Brazaičio užklausai

Arūnas Bubnys, "Lietuvos teisininkų draugijos garbės narys Matas Krygeris pritaria T.Venclovos nuomonei, jog 1941 m. sukilimas ir pralietas kraujas buvo naudingas ne tiek Lietuvai kiek nacistinei Vokietijai. Neabejodamas šventais sukilėlių tikslais, M.Krygeris mano, jog tuos, kurie vykdo ekscesus, dabar nepriklausomos Lietuvos pareiga išaiškinti ir pasmerkti". (Martinionis, 1941 m. birželio 22-28 d., ps.225) Ar Matas Krygeris turėjo mintyje Joną Noreiką, kuriuo pats asmeniškai pasibaisėjo Telšiuose, 1941 m. liepos mėnesį?


Metmenys


  • Ar iš tiesų Jono Noreikos veikla nevienareikšmiška?
  • Atsiliepiame į jų tvirtinimus.
  • Jono Noreikos nusikaltimai prieš žmoniją.
    • Aplinkybės Telšiuose
    • Nusikaltimai ir nusikaltėliai
    • Jono Noreikos vaidmuo Telšiuose
    • Jono Noreikos tolimesnė veikla Šiauliuose
  • Klausimai apie dokumentus. Dėmesio atkreipimas.

Užklausos juodraštis


Mano klausimas

Genocido centro vadove Birute Terese Burauskaite, prašau pagrįsto atsakymo į šį klausimą:

Ar iš tiesų Jono Noreikos veikla negali būti vertinama vienareikšmiškai?

Atsiliepiu į jūsų tvirtinimus

Mane žeidžia jūsų centro tvirtinimai apie Joną Noreiką:

  • (LGGRTC, 2015) jūsų 2015 metų pažyma apie Joną Noreiką;
  • (Rukšėnas, 2016) jūsų vyriausiojo istoriko Alfredo Rukšėno parašytas straipsnis "Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos", kuris paskelbtas jūsų akademiniame žurnale "Genocidas ir rezistencija", 2016 m., Nr.1, ps.39-64;
  • (Ašmenskas, 1997) jūsų 1997 metais išleista, Viktoro Ašmensko parašyta knyga "Generolas Vėtra".

Taipogi mane žeidžia jūsų leidiniai apie 1941 m. sukilimą ir lietuvių batalionus:

  • (Rukšėnas, 2010) Rukšenas, Alfredas. "1941 m. birželio sukilimas Kretingos, Mažeikių ir Telšių apskrityse." Genocidas ir rezistencija. 2010. 1 (27). ps.31-57.
  • (Bubnys et al., 2011) Bubnys, Arūnas, Jegelevičius, Sigitas, Knezys, Stasys, Rukšėnas, Alfredas. Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d., LGGRTC, 2011.
  • (Bubnys, 2018) Bubnys, Arūnas, Lietuvių policijos batalionai 1941-1945 m., LGGRTC, 2017.

Jūs pažymoje tvirtinate, kad

  • jūsų atlikti tyrimai leidžia teigti, kad J. Noreikos veikla vokiečių okupacijos laikotarpiu "negali būti vertinama vienareikšmiškai";
  • jūsų istorikai yra "visapusiškai ištyrę" Jono Noreikos veiklą vokiečių ir sovietinės okupacijų laikotarpiu.

Noriu jūsų užklausti: Kodėl su jumis nesutariame dėl Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmoniją? Pirmiausia glaustai išdėstysiu jo nusikaltimus, o paskui jums pristatysiu savo klausimus apie nusikaltimus nušviečiančius dokumentus bei jūsų tvirtinimus.

Jono Noreikos nusikaltimai prieš žmoniją

Aš vienareikšmiškai vertinu Staliną, Noreiką ir Hitlerį. Nesuprantu, kaip Lietuvos valstybė galėtų juos vertinti nevienareikšmiškai.

Jonas Noreika siaubingai, širdingai, valingai, aistringai, visapusiškai, vienareikšmiškai nusikalto prieš žmoniją.

  • I) Jonas Noreika vadovavo nusikalstamai gaujai, LAF Telšiai, kuri Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos ir "Žemaičių žemės" vardu per vieną mėnesį nužudė daugiau kaip 3,000 žydų ir 300 lietuvių, juos sulaikė, žemino, apvogė, išnaudojo, kankino ir pasmerkė. LAF Telšiai nusikaltimai savo mąstais, žiaurumu, atsidavimu ir melagingumu lenkia Sovietų Sąjungos, nacistinės Vokietijos ir carinės Rusijos nusikaltimus Telšių apskrityje. LAF Telšiai per vieną mėnesį Telšių apskrityje nusikalto taip kaip jokie okupantai neįstengė per ištisus dešimtmečius.
  • II) Jonas Noreika Šiaulių apskrityje tarnavo Lietuvos laikinajai vyriausybei ir naciams okupantams dėl to, kad jisai kaip žmogus asmeniškai labiausiai tiko rengiant nusikaltimus prieš žmoniją.

Užrašai


Jono Noreikos nusikaltimų aplinkybes

Prieš 1941 m. sukilimą, dar tokio mąsto žydų žudynių nebuvo nacių okupuotoje Europoje, kokių buvo Telšių apskrityje net mėnesiui nepraėjus.

O 1941 m. liepos mėnesį Telšių apskrityje lietuviai džiaugėsi būtent tokia savivalda, kurios širdingai troško Kazys Škirpa, Juozas Ambrazevičius ir kiti sukilėliai. Jonas Noreika vadovavo šviesuolių pasirengimams 1941 m. liepos 20 d. manifestacijai, kurioje tūkstančių lietuvių minia įvairiausiai džiaugėsi laisve - iškilmingomis mišiomis katedroje, Tautinio darbo apsaugos rikiuote, ugningomis kalbomis, knygų deginimu, komedija ir vandens sporto švente. O ši laisvės šventė vyko savaitę po to kai lietuviai išžudė 1,800 Plungės žydų liepos 12-13 d. Kelias dienas po šventės, lietuviai kartu su vokiečiais svečiais išžudė Telšių žydų vyrus bent 800 žmonių.

A) Aplinkybės: Lietuvių savivalda Telšių apskrityje - "Žemaičių žeme" vadinosi laikraštis, taip pat ir delegacija.

  • Veikė Lietuvos respublikos vardu.
    • Jos vardu vykdė karo lauko teismą. Patys gyventojus suėmė, laikė, teisė, tenkino ar atmetė malonės prašymus, ir sušaudė.
    • Seniūnai pravedė mobilizaciją į "Lietuvos kariuomenę".
    • Kariai dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformas su lietuviškais skiriamaisiais ženklais, buvo ginkluoti šautuvais ir pistoletais.
    • Valdžia vykdė Lietuvos laikinosios vyriausybės nurodymus.
    • Siuntė savo delegaciją sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę.

B) Patys tvarkėsi - taip kaip naciai niekam kitam Lietuvoje neleido

  • Rengė daugiatūkstantinę manifesticiją - karinius paradus.
  • Leido savo spaudą, matyt, be cenzūros. Nemini jokių vokiečių.
  • Patys valdė ir dalino žydų turtą, net jiems gyviems esant.
  • Patys gaudė komunistus.
  • Patys vedė karo lauko teismą ir skyrė, vykdė mirties bausmes.
  • Patys tvarkė žydų getą.
  • Patys rengė žydų šaudymą ir jam vadovavo.
  • Nenusiginklavo.
  • Kariai įstojo į T.D.A. ir taip ją vadino.
  • Kuopos kaip tokios įtrauktos į Šiaulių batalioną.
  • Šiaulių 14-ojo bataliono štabas tikrumoje buvo Telšiuose iki 1942 m. rugsėjo 1 d. (Lipčiaus atleidimo)
  • O Plungėje kuopa virto bataljonu.

C) Aukščiausia valdžia buvo Lietuvių Aktyvistų Frontas

  • Pagal viską, aukščiausias turėjo būti Ramanauskas.
  • Noreika (pirm Ramanausko) sudrausmino aktyvistus ir nuovadų viršininkus.
  • Jo štabo vadas teikė malonės prašymus.
  • Plungės LAF vadas Alimas rengė žydų žudynes.
  • Baltaraiščiai Alsėdžiuose.
  • LAF vadai vadovavo Žemaičių žemės delegacijai: Noreika, Juodikis, Alimas, Svilas, taip pat Bagdonas, Vilutis.
  • Aktyvistai leido laikraštį "Žemaičių žemė".
  • Tie patys
  • Persivadino LNP, TDA kuopa, butų biuru, Žemaičių legionu.

D) Vokiečiai jų nevaldė

  • Nesimatė vokiečių karininkų - tiktai kariai, svečiai, ryšininkai, kankintojai - įsakymų nedavė, tiktai patardavo.
  • Patys vokiečiai nežinojo, kas kraštą valdė.
  • Neįėjo į Jėgerio ataskaitą, nė į SD ataskaitą.
  • Žydus pradėjo žudyti anksti - liepos mėnesį, kai jų nevykdė Jėgeris.
  • Žydus vergus laikė ilgai - net iki gruodžio mėnesio pabaigos.

E) Glaudūs ryšiai su LNP ir LAF Karaliaučius

  • Jono Noreikos bendradarbių tinklą geriausiai išmanė genocidinės Lietuvių nacionalistų partijos vadas Klemensas Brunius, ir jis buvo ištikimas būtent Puodžiui

F) Įgyvendino plungiškio Germanto Meškausko svajonę išžudyti to krašto žydus.

  • Vadinosi lietuvių nacionalsocialistine policija.

Įvardinti visus nusikaltėlius ir jų nusikaltimus.

  • Žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas ir žudymas.
  • Žydų sulaikymas, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklos valdymas.
  • Nusikaltimų kurstymas spauda, kalbomis ir renginiais.
  • Lietuvių sušaudymas.
  • Priverčiamojo darbo stovyklų valdymas.
  • Neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais.
  • Neteisėtas veikimas Lietuvos respublikos vardu.
  • Atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus.
  • Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų nelaimės išnaudojimas ir iškraipymas kurstyti neapykantą.
  • Melagingas sąmokslas, kad lietuviai nekalti, o būtent žydai kalti, kad lietuviams trūko kantrybė.

Jono Noreikos tinklo brėžinys

I) Telšių apskrityje

  • A) Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia: Telšių LAF vadas.
    • Telšių LAF štabo vadas svarstė, tenkino ir atmetė Lietuvos respublikos karo lauko teismo mirties bausme nuteistųjų malonės prašymai.
    • Jisai buvo vyresnis už Telšių apskrities pirmininką Ramanauską - pirmuoju pasirašė draudimą savarankiškai vykdyti mirties bausmes.
    • Jisai dalvyavo karo lauko teisme.
    • Jisai pagrindinę kalbą pasakė manifestacijoje.
    • Jisai vadovavo Žemaičių žemės delegacijai sveikinti.
    • Jisai kartu su LNP ir LAF atstovu turėjo trise sudaryti naują, bendrą LNP štabą.
    • Jisai iš vokiečių gavo leidimus nešioti ginklą.
    • Jisai Plungėje leido spaudą 500-1,000 lapelių tiražu.
    • Jonas Noreika vadovavo Telšių apskrityje nacių Vokietijos malone ir Lietuvos nacionalsocialistų vardu
    • Kada žydai buvo laikomi ir kankinami Plungės sinagogoje, Jonas Noreika su šeima gyveno visai ten pat, turtingų žydų name
  • B) Jonas Noreika į savo nusikaltimus įtraukė to krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę.
    • Jonai Noreikai pavaldūs karininkai, LAF vado pavaduotojas Bronius Juodikis, LAF Plungės vadas Povilas Alimas, kapitonas Stasys Lipčius, kapitonas Kazimieras Venclauskis, viršila Pranas Šapalas visi rengė žydų žudynes
      • Jonas Noreika artimai ir ištisai bendradarbiavo su išžudytoju Povilu Alimu prieš ir po žudynes.
    • Jonas Noreika vertė Telšių vyskupijos vyskupus su juo skaitytis.
      • Vyskupai turėjo kreiptis per jį, kad Lietuvos respublika nesušaudytų Žūtauto.
      • Vyskupas Staugaitis savo laiške įspėjo valdžios organus.
      • Noreika po šv.mišių iš katedros surengė Tautinio darbo apsaugos karinį paradą.
    • Jono Noreikos baltaraiščiai sulaikė Alsėdžių kaimo žydus ir paskui juos kankino ir nužudė.
    • Jonas Noreika pavertė Rainių aukas savo nusikaltimų pateisinimu.
      • Laikraščiu kurstė kerštą, taip pat, reikia manyti, savo manifestacija ir Bagdono kalbomis.
      • Jis patsai pajėgė malonę suteikti atsakingiausią kaltininką, leido sušaudyti mažiau atsakingus.
      • Jo valia sušaudyti nužudymo aplinkybių liudytojai.
      • Jo prokuroras - dubenėlis
      • Mockaus knyga visai santūri žydų klausimu
  • C) Jonui Noreikai svarbiausia buvo žydų išžudymas.
    • Jono Noreikos leidžiamas laikraštis "Žemaičių žemė"
      • Holokausto metu ragino ir teisino visų Lietuvos žydų išžudymą.
      • Lietuvos žydų išžudymą laikė pirmuoju uždaviniu.
    • Jonas Noreika buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas
    • Jonas Noreika, kaip Telšių LAF vadovas, atsako už teisėtų karo veiksmų nepanaudojimo gelbėti tremtinius
  • D) Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius
    • išdavė LLV
    • išdavė LAF
    • galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe

II) Šiauliuose A) Noreika buvo paskirtas į Šiaulius dėl to, kad Urbaitis atsisakė pareigų, nesutiko dalyvauti nusikaltimuose prieš žmoniją, ir norėjo, kad LLV jį atleistų. B) Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, jam pritarė ir sutiko prie jo prisidėti. C) Vidaus reikalų ministras Šlepetys buvo LNP įkaitas ir buvo priverstas paskirti Noreika. D) Noreika paskubino žydų naikinimą Šiaulių apskrityje. E) Noreika bandė steigti priverčiamojo darbo stovyklą ir palaikė vergvaldystę, tūkstančių karo belaisvių prievartavimą.

Klausimai apie dokumentus. Dėmesio atkreipimas.

Žemaičių žemė, Nr.5

  • Užtektų panagrinėti Žemaičių LAF laikraštį "Žemaičių žemė" Nr.5.
  • Vedamasis, Jonui Noreikai būdingos mintys, palyginti:
    • Jonas Noreika, Pakelk galvą, Lietuvi!!!
    • Jonas Noreika - esė apie autokratiją

Ivinskio atsiribojimo dėsnis: "Padorūs lietuviai visada nuo padugnių atsiriboja." (VU f.198, a.727) Ar Noreika buvo padorus lietuvis? Ar jisai atsiribojo nuo žydų išžudytojų?

Krupavičiaus teisingumo dėsnis: "Tokių išsigimėlių nebuvo daug. Bet jų, deja, buvo. To paneigti negalima. Jie yra Lietuvos gėda ir nelaimė. Lietuva, atgavusi savo nepriklausomybę, teisingumo organų keliu jiems atiduos tai, ko jie savo darbais yra nusipelnę." („Laiškai lietuviams“ Vol.37 1986m. Nr.5, 6, 7) Kaip mūsų laikų laisva Lietuva įvykdė šį VLIK-o vadovo pažadą? Kaip 1941 m. šį dėsnį vykdė Lietuvos laikinoji vyriausybė? Kaip įgyvendino Telšių apskrities lietuviai veikę Lietuvos Respublikos vardu?

LLKS nepriklausomybės dėsniu vadinu tai, kad neteisinga rinktis nė komunizmą, nė nacionalsocializmą, ir toks nepasirinkimas yra trečias kelias. (LII f.10, a.8, b.16770-141, l.25-26) Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Pradai ir gairės Nr.1, "Laisvės kovotojų žingsniai", 1946: "Tos ideologijos buvo - komunizmas ir nacionalsocializmas. Tos imperijos buvo - Sovietų Rusija ir Hitlerio Vokietija. ... Tokios alternatyvos akivaizdoje buvo pastatyta ir lietuvių tauta, Lietuvos valstybė. Jau 1939 metais, ypač 1940 metais, dar daugiau 1941 metais ir visais sekančiais metais, beveik ligi dabar. Visi atsimename, kaip, šios žiaurios alternatyvos akivaizdoje lietuvių tauta pasvyravo. Ir, deja, netruko tokių, kurių vienais ar kitais, realiniais ar tik naiviai iliuziniais sumetimais buvo pasidavę šių įtaigavimų įspūdžiams ar save silpnos, opurtunistinės prigimties vyliojimas... Bet visą laiką, nuo pat pavojų pradžios ligi dabar liko pakankamai stambi lietuvių tautos dalis, kuri apgalvojo, apsisprendė ir pagal galimybes ryžosi gyventi ir veikti dar vienu, trečiuoju principu: Mes nesirenkame ir nesirinksime tarp dviejų vergijų, katra iš jų geresnė, ar blogensė, priimtinesnė ar labiau atmestina lietuvių tautai! Joks tų dviejų ideologijų konfliktas negali mus priversti būtinai pasirinkti vieną ar antrą iš jų! Mes atsisakome paaukoti savo tautos laisvę ir valstybinę nepriklausomybę šių doktrinų tarnybai ar šių dviejų blokų egoistinėms ir imperialistinėms užmačioms! ... Todėl mes ryžtamės, nežiūrint tariamo padėties beviltiškumo ir mūsų jėgų disproporcijos, iš visų galių kovoti prieš abu smurtus, prieš abi mums primetamas vasalizacijas, prieš abi baudžiavas ir vergijas - už mūsų tautos laisvę, už Lietuvos Respublikos realią nepriklausomybę ir pilną suverenumą, už bendradarbiavimą su visomis kitomis tikrąją laisvę gerbiančiomis ir praktikuojančiomis tautomis!.. ... Tiesą pasakius, kad mes tokių žmonių turėjome, tai buvo ir, tikime, liks tikrasis lietuvių tautos išganymas." Ar jūs galite patvirtinti, jog tai parašė LLKS nariai Bronys Raila ir Jurgis Valiulis? Ar jūs paskelbsite eilėraščius, kuriuos Bronys Raila parašė, padėkoti Raudonajai armijai už Lietuvos okupaciją ir pasigerinti jos okupantams? Ar jūs sutinkate, kad Bronys Raila toliau rašė bjauriausią nacistinę LAF propagandą, raginančią varyti žydus iš Lietuvos, užtat jisai laikytinas nusikaltėliu prieš žmoniją? Ar jūs sutinkate, kad jo perlaidojimas Kauno Petrašiūnų kapinėse 2016 m. už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai yra pasityčiojimas iš tūkstančių Kauno VII forte sušaudytų vyrų ir troškuliu kankintų moterų ir vaikų ir išdavimas amžinos pareigos juos atjausti ir atminti? Ar jūs ryžtatės paprieštarauti jį išaukštinusiems, pirmiausiai Kauno miesto savivaldybei ir Maironio lietuvių literatūros muziejui? Ar jūs patartumėte atitaisyti skaudinančią klaidą ir bendru sutarimu jį antrą kartą perlaidoti į tinkamesnę vietą, kaip pavyzdį, kad Kaune ir Lietuvoje giname savo kapines nuo išniekintojų? Ar jūs apgailestaujate, kad būtent išsaugotais Lietuvos Respublikos iždo pinigais Kazys Škirpa samdė Bronį Railą rašyti ir ryšininkus platinti Lietuvos vardą ir sąžinę teršiančią, smurtingą propagandą? Ar jūs sutinkate, kad Lietuvių aktyvistų frontas teisingai pašalino Jurgį Valiulį, kuris po pučo susidėjo su žudikiška LNP ir išdavė LAF ir Lietuvos laikinąją vyriausybę? Ar jums neatrodo, kad Raila ir Valiulis, taip aiškiai išdėstydami trečią kelią - nepriklausomybės dėsnį, patvirtina, kaip sąmoningai ir valingai jie patys ir jų bendražygiai jo nesilaikė?

Vyskupo Staugaičio broliškumo dėsnis:

Vyskupo Staugaičio abejingumo dėsnis:

Rabino Bloch meilės dėsnis:

Noreikos vergvaldystės pateisinimu vadinu jo tvirtinimą: "Nuo pat pasaulio pradžios viešpatauja įstatymas: stipresnis užmuša silpnesnį. Stiprėkime ir stiprinkim!" Taip jisai skelbė 1933 metais savo brošiūroje, "Pakelk galvą, lietuvi!!!". Aišku, toks įstatymas negali būti nuoseklus, juk tiktai silpni gali stiprėti ir būti stiprinami. Tai tiesiog vergvaldystės pateisinimas. Jisai net nevadintinas dėsniu. Kas dar Lietuvoje skelbė tokį smurto pateisinimą? Ar jūs kituose Noreikos rašiniuose pastebėjote panašius tvirtinimus? Ar jo gyvenime įžvelgiate, kad jisai troško vergvaldystės?

(„Laiškai lietuviams“ Vol.37 1986m. Nr.5, 6, 7) Krupavičius: "Visa lietuvių tauta su savo išsilikusiomis organizacijomis, įstaigomis: Laikinąja vyriausybe, buv. vyriausybės nariais, Kat. Bažnyčia, lietuviškąja spauda, partijomis ir visa visuomene buvo priešinga nacių politikai ir metodams, taikomiems žydams; žydus rėmė ir gelbėjo bei juos užjautė."

Žemaičių žemė

  • Jonas Noreika, berengdamas sukilimą, Plungėje spausdino atsišaukimus 500-1,000 tiražu. Koks buvo jo vaidmuo leidžiant "Žemaičių žemė"? Ar jisai valdė jos spaustuvę?
  • "Žemaičių žemę" spausdino toje pačioje spaustuvė kurioje buvo spausdinamas katalikų laikraštis "Žemaičių prietelius". Kam priklausė spaustuvė? Ar priklausė LAF? Kas trukdė vyskupijai susigražinti spaustuvę?
  • "Žemaičių žemės" bendradarbis kun.Kazimieras Olšauskas (Alšėnas) buvo "Žemaičių prieteliaus" redaktorius, 1936-1940 m. Ar "Žemaičių žemę" rašė tas pats kolektyvas?
  • Ar Telšių vyskupija leido savo kunigams dalyvauti sovietinėje spaudoje 1940-1941 m. okupacijos metu? Ar vyskupija leido kunigams dalyvauti "Žemaičių žemėje"? Ar vyskupija būtų leidžiusi jeigu jinai būtų labai prieštaravusi laikraščio turiniui?
  • Ar manytina, kad karo aplinkybėmis leidžiamas vienintelis krašto laikraštis nepaprastai įtakojo gyventojus?
  • (Landsbergis et al, ) Šis leidinys cituoja straipsnį "Nepaprastai baisaus žvėriškumo aukos", Laisvieji žemaičiai, 1941 07 01, ps.2. Kaip galėčiau įsigyti šio laikraščio skaitmeninę kopiją? Jo nėra LIBIS sistemoje.
  • (Landsbergis et al, ) Šis leidinys cituoja Žemaičių žemė Nr.1, kurio tačiau nėra Mažvydo nacionalinėje biblitokoje. Kaip galėčiau įsigyti šio laikraščio skaitmeninę kopiją?
  • Kas dalyvavo?
  • Palyginti su Damijonas Riauka. "Branginkime laisvę". Trimite, 1996 m. kovo mėn., Lietuvos šaulių sąjungos leidinyje.
    • 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą.
    • Inteligentai? Kazimieras Mockus? Maironio seseraitis, kapitonas Lipčius? vyskupas Staugaitis?
  • Žemaičių žemė Nr.1, liepos 9 d. - Lietuvių aktyvistų fronto veiklos metmenys
  • Damušio, Naručio, Naujokaičio pareiškimai
  • Vysk.Ramanausko parodymai: Žemaičių žemi 1944m. straipsnį rašė Telšių kurijos kancleris, Telšių vyskupijos oficiolas Rapolas Kuodis.
  • Kun.Olšauskas: 1941 liepos pabaigoje aš parašiau brošiūrą pavadintą Krikščioniškoje žemaičių didybė“,(Daktaras Alšėnas – Evaldas), o 1942 straipsnį pavadintą išvežtieji žemaičiai („Žemaičių žemė“). Honoraro už tą straipsnį aš negavau. Žemaičių žemę leido vokiečių pkupacinė valdžia, redagavo Mockus vardo nepamenu. Kiek aukščiau jis sako kad vyskupijois spaustuvę irgi buvo nacionalizavusi vokiečių valdžia. 1945 pabaigoje sovietiniai organai areštavo Telšių teatro artistą Gintalą, kuris rašė į fašistinę spaudą ir aš išsigandau kad ir mane gali areštuoti.
  • Petras Gintalas Jį sukilėliai buvo suėmę, yra jo karo lauko teismo byla: LCVA-R1441-2-36 jisai buvo liepos 5-27 d.

Kun.Ramanauskas komjaunuolius šalino iš seminarijos.

Vysk.Ramanauskas apie kun.Pukį: Man ankščiau iš Plungės parapijos klebono Pukio buvo žinoma kad Pukys iš Misevičiaus, jam dirbant Burmistru, gavo sąrašą prie vokiečių už komunistinę veiklą sušaudytų asmenų, kad patvirtinti to ar kito asmens mirties faktą. Nes be tokio patvirtinimojis negalėjo sudaryti jų žmonų antrų santuokų. Ir kad gavus tokį sąrašą pas jį buvo atėjęs Lifanovas sužinoti apie savo dviejų sūnų ir žento, kurį jis pasiuntė tiklesniom žiniom pas Misevičių kaip Plungės miesto burmistrą. Pukys man pasakojo kad MGB jį kvietė ir klausinėjo apie asmenis sušaudytus dėl komunistinės veiklos ir jis bijojo, kad jo nepalaikytu su tuo susijusiu. Evaldas: Misevičius kai aiškino kodėl slapstosi irgi minėjo kad bijo kad Lifanovas jį laiko su tuo esant susijusį.

Vysk.Ramanauskas: 1944 birželį ar liepa aš sužinoojau kad žemaičių Kalvarijoje Vanagų gauja terorizuoja žmones slėpusius žydus dėl ko žmonės piktinasi vanagais. Sužinojęs kad Alsėdžiuose yra vanagų štabas aš nuvažiavau į Alsėdžius ir reikalavau kad tie išpuoliai baigtųsi. Alsėdžiuose aš jiems tai išsakiau. Jie atsakė kad Kalvarijoje yra savi vadai. Kitų klausimų Kalvarijoje nesvarstėme.

Jatulio organizuotame pulke tarnavo kapitonas Lipčius. Borisevičius su juo susipažino iki 1940 ką veikė vėliau neva nežino ir kokias pareigas užėmė Jatulio batalione irgi nežino.

(VU f.198, a.972) Atsiribojimo dėsnio svarbą pavaizduoja lietuvių tautos valios reiškėjas, Lietuvos laikinosios vyriausybės laikinai einantis pirmininko pareigas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, atsakydamas į savo draugo istoriko Zenono Ivinskio prašymą, parašyti apie lietuvių ir žydų santykius. Mat, plungiškį Ivinskį sukrėtė Plungės krašto žydų likimas. Ambrazevičius, 1971 m. gegužės 23 d.: "Pirmasis bolševikmetis santykius pakeitė. Bet vėl ne dėl rasinių ar religinių motyvų. O dėl to, kad bolševikmečio dienom žydai, tikriau, jaunoji žydų karta, pasirodė avangarde svetimos kultūros - komunizmo, svetimos okupacijos dominavimo. Tai buvo "nužydėjusių" žydų siautėjimas, kuris užtraukė atsakomybę visiem žydam - kaip tie žydai, kurie nukryžiavo Kristų ilgiem laikam užtraukė atsakomybę visiem žydam, ypačiai, kai kita žydų dalis nuo tų nužydėjusių neatsiribojo." Kaip jūs vertinate Ambrazevičiaus pasisakymą? Kaip jūsų manymu toksai mąstymas įtakojo jo veiksmus? Ar jisai priimtinas ar atmestinas?

Zenono Blyno dienoraštis

  • Žemaičių žemės genocidinės delegacijos sąstatas ir veikla.
  • Palyginti tris Žemaičių žemės raštus ir ketvirtą
  • Ar jūs manote, kad Jonas Noreika, vesdamas "Žemaičių žemės" delegaciją pas Lietuvių nacionalistų partiją, suprato su kuo turi reikalą?
  • Ar jūs sutinkate, kad Lietuvių nacionalistų partija buvo nusikalstama gauja, sumaniusi, rengiusi ir vykdžiusi nusikaltimus prieš žmoniją?
  • Ar jūs sutinkate, kad visi vyriausi Lietuvių nacionalistų partijos vadovai buvo nusikaltėliai prieš žmoniją?
  • Ar jūsų leidiniai pabrėžia ar nutyli Lietuvių nacionalistų partijos nusikalstamą veiklą?
  • Kodėl...
  • (Blynas, 1941.08.02) Kodėl Noreika prie Blyno prisėdo Konrado kavinėje? Blynas dienoraštyje rašo, "Mums atsiųs apie žemaičių (Telšiai, Plungė) prisidėjimą." LNP ir LAF nesusitarus, kodėl LAF Telšių atstovas Noreika prisidėjo prie LNP, o ne prie LAF?
  • LNP dokumentai - parodyti - genocidiniai
    • (Tory) LLV finansų ministras Matulionis paaiškino Žydų karių sąjungos valdybos pirmininkui Jokūbui Goldbergui, "Žydų klausimu lietuviai susiskaldę. Pagrindiniai yra trys požiūriai. Pagal labiausiai kraštutinį, visus žydus Lietuvoje būtina sunaikinti; švelnesnis požiūris reikalauja įsteigti koncentracijos stovyklą, kur žydai krauju ir prakaitu išpirks savo nusikaltimus lietuvių tautai. Na, o trečioji nuomonė? Aš esu praktikuojantis Romos katalikas. Kaip ir kiti tikintieji, manau, kad žmogus negali atimti gyvybės kitam žmogui, tokiam kaip jis pats. Tik Dievas turi tokią teisę. Niekada nebuvau nusistatęs prieš ką nors, tačiau per sovietų valdžios laiką aš ir mano draugai supratome, kad mūsų su žydais keliai skiriasi ir niekada nesutaps. Mums atrodo, lietuviai ir žydai turi atsiskirti vieni nuo kitų, ir kuo greičiau, tuo geriau. Šiam tikslui getas yra būtinas. Ten jūs būsite atskirti ir daugiau nebegalėsite mums pakenkti. Štai krikščionio nuomonė." Kurie lietuvių vadovai norėjo sunaikinti žydus, kurie norėjo bausti koncentracijos stovykloje, ir kurie norėjo atskirti žydus gete? Ar LLV steigiama koncentracijos stovykla buvo Kauno VII forte?
  • (Blynas, 1941) fronto programa
  • (Škirpa, Sukilimas) "Bet Geležinis vilkas esąs atgaivintas tik laikinai. Numatyta jį perorganizuoti į Lietuvių Nacionalistų Partiją. Man pasiteiravus apie tai, kokia yra naujai kuriamos partijos politinė platforma ir jos siekiamieji pagrindiniai tikslai, Pyragius trumpai nusakė šiuos punktus: 1. Lietuva stoja besąlyginai Vokietijos pusėje ir sieja su šia pastarąja savo likimą. 2. Pagrindinis visų uždavinys esąs sunaikinti bolševizmą ir apsaugoti Europos civilizaciją nuo šio pavojaus. 3. Tuo tikslu užsibrėžta suorganizuoti Lietuvoje lietuvių nacionalinį korpusą, kuris dalyvautų kovoje su rusų raudonąja armija ir atliktų visus uždavinius, kuriuos vokiečių karo vadovybė jam pavestų. 4. Nacionalistų partijos uždavinys esąs perauklėti visą lietuvių tautą nacionalizmo dvasioje ir šia prasme ją idėjiškai paruošti gyventi naujoje, Vokietijos vadovaujamoje, Europoje. 5. Kol bolševizmas nesunaikintas, jokių kitų tikslų negalima statyti, nes tai tik kliudytų minėto vyriausiojo tikslo įvykdymą. 6. Atskirų tautų likimas bei jų valdymosi forma būsią Fuehrerio nustatyti karui pasibaigus. Lietuva gausianti ne blogesnę padėtį, kaip kitos tautos Europoje, nes Fuehreris esąs nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu palankiai." Kaip jūs įsivaizduojate žydų likimą pagal šią Lietuvių Nacionalistų Partijos programą? Ar jums ne akivaizdu, kad ji pritaria žydų išžudymui?
  • (Blynas, 1941.09.03) "Vokietaitis šį rytą kalbėjo apie Karutį ir Taunį. Vienas jo išsireiškimas buvo charakteringas ir man susidarė įspūdis, kad jis bijo Taunio. Esą Taunys galįs ir iš kito asmens pasidaryti lavoną šautuvą paremti. Jis, Vokietaitis, vienas viską pradėjęs, jis neprileidęs prie susijungimo tuomet... Pasikalbėjimas nutrūko Vokietaitį paprašius prie telefono. Įdomu. Jam nepatiko, kodėl aš, parėmęs - t.y. tylėjęs dėl Bruniaus, dėl Taunio "lavonų". Esą Taunio mes nepažįstam. Jis ne tiesios linijos žmogus. Blaškosi. Esą per tardymą jis pilnai akceptavęs komunizmą (ar panašiai). Keista šnekta! Esą nuo vieno kraštutinumo jis metasi į kitą. Kam jis tai man pasakoja?" Kodėl Vokietaitis ir Taunys save vadindavo "tautiniais socialistais"?
  • Leidimas nešioti ginklus
  • (Vyliūtė, ps.115) Ignas Vylius: "Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio, liepos mėnesiais Kauno inteligentai kas vakarą rinkdavosi Karo muziejaus sodelyje, dalindavosi naujienomis, spėliojo Lietuvos ateitį. Aš irgi ten eidavau, sutikdavau Brunių, Vokietaitį, Taunį... Mes tikėjomės, kad vokiečiai vėliau leis mums kurti savarankišką valstybę. Todėl nusprendėme, jog reikia organizuoti Lietuvių nacionalistų partiją, panašią į fašistų partiją Italijoje ir nacionalsocialistų Vokietijoje, kuri sudarytų Lietuvoje autoritarinę vyriausybę ir paimtų vadovavimą į savo rankas..." Ar manytina, kad Jonui Noreikai prie širdies buvo būtent tokia partija, o ne demokratinė partija?
  • (Prapuolenis, Į Laisvę, 1964) "1941 birželio 29, atvykęs pas mane, kaip Lietuvių Aktyvistų Fronto vyriausiojo štabo viršininką ir įgaliotinį prie Laikinosios vyriausybės, LAF Marijampolės štabo viršininkas (kapitonas, kurio pavardės šiuo metu dar negaliu minėti) man pareiškė, kad visą praėjusią naktį svarstęs, ką jis vakar padaręs ir priėjęs išvados: - tai buvęs valstybės išdavimas, ir todėl jo sąžinė kitos garbingos išeities neberandanti, kaip nusišauti. Mano paprašytas paaiškinti kas taip atsitikę, kapitonas papasakojo, kad birželio 28 popiet atvykęs iš Marijampolės į Kauną, prie Įgulos bažnyčios sutikęs Joną Vokietaitį ir jį pasiteiravęs LAF vyr.štabo adreso. Vokietaitis siūlęsis jį į LAF vyr.štabą palydėti ir besišnekučiuodami abudu atėję į Karo muziejaus rūmus. Čia radę kpt. Ivanauską, kpt. Vilių, ltn. Stanevičių ir per dešimtį kitų vyrų. Ten jiems visiems besikalbant, I.Taunio lydimas atvykęs uniformuotas nacių pareigūnas. Jį susirinkusieji naciškai su "Heil Hitler" pasveikinę, o jis susirinkusiems pasakęs kalbą. Po šios kalbos J.Vokietaitis paskaitęs vokiškai raštą ir susirinkusieji buvę paprašyti jį tuojau pasirašyti. Raštas teigęs, kad birželio 23 d. Lietuvos nepriklausomybės atstatymo paskelbimas ir Laikinosios vyriausybės sudarymas buvo įžeidimas Hitleriui ir visai vokiečių tautai ir čia pasirašiusieji, pasitikėdami Reicho Fuehreriu, prašą Lietuvos Laikinąją vyriausybę nušalinti, o krašto tvarkymą pavesti Reicho karinei vadovybei. Pradžioje kapitonas nesutikęs šio rašto pasirašyti ir paklausęs, kodėl nedalyvaująs LAF vyriausio štabo viršininkas L.Prapuolenis. Vokietaitis paaiškinęs, kad Prapuolenis dabar svarbiais reikalais išvykęs į provinciją, o Stanevičius su Tauniu ėmę įtikinėti, kad tik tokio turinio pareiškimu dar būsią galima nors šis tas išgelbėti, nes Laikinoji vyriausybė esanti jau viską praradusi. Tik vėliau iš savo bičiulių, pas kuriuos nuvykęs nakvynės, kapitonas patyręs, kad Vokietaitis jį nusivedė ne į LAF vyr. štabo būstinę, bet į Geležinį Vilką, kurio štabas buvo Karo muziejaus patalpose." Ar tai nepatvirtina, kad voldemarininkai išdavė Kazį Škirpą, buvo pasiryžę visaip taikstytis vokiečiams ir jų malone valdyti Lietuvą, kaip vokiečių tarėjai, nesitikėjo, kad lietuviai studentai paskelbs nepriklausomybę, ir dėl to baisiai niršo? Ar tai nepatvirtina, kad voldemarininkai Lietuvos iš tikrųjų nemylėjo?
  • (Škirpa, Sukilimas) Dirmeikis: "Iš Vyriausybės narių dalyvavo: Ambrazevičius, Damušis, Padalskis (?), Pajaujis; voldemarininkų: Pyragius, Taunys ir K. B. Vos susėdus, pakilo Pyragius ir padarė trumpą ir keistą pareiškimą. Jis buvo maždaug toks: Kadangi Aktyvistų Frontas nenori geruoju pasišalinti iš gyvenimo, ... tai jis — Pyragius — skelbia, kad jei Aktyvistų Frontas nesusilikviduos iki rytojaus dienos 12 valandos (šioje vietoje jis išsitraukė laikrodį ir į jį reikšmingai pažiūrėjo), tai už tolimesnius įvykius atsakomybė krenta Aktyvistų Frontui. Po tokio karišku tonu paskelbto pareiškimo visi sužiurome vienas į kitą, vieni nustebome, kiti — lengvai nusišypsojome ... O pats Pyragius, davęs žingsnį atgal nuo stalo, sumušė kariškai kojomis, išmetė į viršų savo dešinę ranką ir . . . garsiai ištaręs "Heil Hitler!", paliko salę. Panašiai pasielgė ir Taunys. Tik K. B. pasiliko prie stalo." Kodėl Brunius palaikė Pyragių ir Taunį? Kodėl pats Dirmeikis prisijungė prie jų? Kodėl Noreika ir Žemaičių žemė juos palaikė ir išdavė Lietuvos laikinąją vyriausybę ir Lietuvių aktyvistų frontą?
  • (LII, f.8, a.1-8, b.668) Leonas Prapuolenis, apie 1941.07.25 įvykius: "21 val. dr.Pajaujui tarpininkaujant, Ministerių Kabineto posėdžių salėje buvo sušauktas pasitarimas su "Geležiniu Vilku" naujos organizacijos kūrimo reikalu. Pirmininkavo dr.Pajaujis. Dalyvavo - min.pirm.dr.Ambrazevičius, LAF atstovai - pulk.Mačiokas, pulk.Jankauskas, kap.Jasiunskas, dr.inž.pulk.Vėbra ir aš. "Geležinio Vilko" - inž.Brunius, Taunys Vokietaitis, Stanevičius, Švedas. Dr.Pajaujui pastačius klausimą, ar sutinka "Geležinis Vilkas" įeiti į naują, vyriausybės iniciatyvą kuriamą, organizaciją, kuri turės apimti visą Lietuvos visuomenę. Į tai ltn.Stanevičius pareiškė, kad šitą klausimą šiandien svarstyti jie negali, nes tam neturi vado įgaliojimo. Ltn.Taunys pareiškė, kad tas klausimas iš viso negali būti svarstomas, nes bus tokia organizacija, kuria pasitiki vokiečiai. Kadangi vokiečiai nepasitiki vyriausybe, tai aišku negalės pasitikėti ir jos iniciatyva sukurta nauja organizacija. Vienintelė organizacija, kuri šiuo momentu gali veikti ir veiks ateityje yra "Geležinis Vilkas". LAF kaipo tokio nėra, o jei kas kitaip galvoja, tai tą sutvarkysiąs jėga, nes nuo šios dienos jam vokiečių vyriausybė pavedė eiti policijos departamento direktoriaus pareigas. Ministeriui Vainauskui užklausus, kokiu būdu vokiečių vyriausybė galėjo tai pavesti, jei jos iš viso Lietuvoje dar nėra, ltn.Taunys pataisė, kad ne vyriausybė bet Gestapo. Jei dar aktyvistų Frontas savęs neskaito likviduotu, jisai juos likviduosiąs. Po šio Taunio pareiškimo dr.inž.plk.Vėbra pareiškė, ar iš viso galima kalbėti su tokiais žmonėmis, kurių argumentai yra kumštis ir kurie prie derybų stalo sėda su kirviu. Pusiau dešimtą valandą dr.Ambrazevičius gavęs iš gen.Pohl instrukcijas, pareiškė generolo Pohl nusistatymą dėl praeities nakties įvykių. Anot gen.Pohl, kad, jei dar nors kartą pasikartos panašūs veiksmai, tolygūs praeitos nakties įvykiams, tai jis bus priverstas visus nerimo kelėjus suimti, o pirmoj eilėj maj.Pyragių su visu jo štabu. Po šio pareiškimo Ig.Taunio ir visos "Geležinio Vilko" delegacijos tonas pasidarė švelnus ir pareiškė, kad jie tiki, kad rytoj, atsiklausus savo vado, jie visus neaiškumus išspręs." Ar tai įrodymas, kad Taunio kalba ir Pyragiaus veikla išreiškė Bruniaus ir kitų "Geležinio Vilko" vadų valią? Ar Taunio minimas "gestapas" yra SD, ir būtent Martin Kurmies? Ar SD galvojo, kad voldemarininkai ketino versti Lietuvos laikinąją vyriausybę, užtat tam pritarė? Ar Geležinio Vilko pučo pagrindinis tikslas buvo pašalinti Kauno karo komendantą Jurgį Bobelį ir perimti lietuvių batalioną, kad galėtų skriausti žydus? Ar teisingai taip liudijo Gerardas Binkis, Kazys Bobelis ir Algimanto Liekio kalbintas LAF veikėjas?
  • (Valiušaitis, 2014) Kazys Bobelis: "Vokiečiai pareikalavo pasirašyti potvarkį, kad getas kuriamas Vilijampolėje. Ambrazevičius nesutiko pasirašyti, sako, čia komendanto sritis, ne Laikinosios vyriausybės. O tėvas pasakė: „Aš nepasirašysiu niekad.“ Tada vokiečiai ėmė spausti Palčiauską. O tuo metu Pyragius, Brunius, Šimkus, Taunys, Žarskus, kiti pronaciški voldemarininkai, pradėjo kelti riaušes prieš Bobelį, kaltinti, kad jis yra bolševikų pakalikas, atsisako pasirašyti geto steigimo įsakymą, nekuria žydų geto. O tėvas, pakalbėjo su Krupavičium, iš IX forto paleido 2000 suimtų žydų. Išgelbėjo visus vaikus ir moteris. Ir mūsų namuose buvo slepiami du žydai – Potruchas ir Davydavičius. Šešias savaites gyveno tarnaitės kambary. Slapta." Ar jūs tikite Kazio Bobelio liudijimu?
  • (LII, f.8, a.1-8, b.968) Netrukus po pučo susirinko Kviecinskas, Reivytis, Taunys, Renigeris, Biknaitis, Pyragius, Kalmantas ir Palčiauskas baigti žydų getą steigti. Ką ten veikė Pyragius?
  • (Pyragius, ps.157-158) "Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje Aktvyistų Fronto pavadinimas prieš sukilimą ar sukilimo metu mažai tebuvo vartojamas. Sukilusieji vadinosi stačiai sukilėliais ar partizanais. Aktyvistų Frontu, Laisvės Kovotojais ir kitaip pradėta vadintis ir skirtytis jau bolševikus išvijus. Rietenos aštrėja ir įgauna pavojingas formas. Nacionalistų partijos vadovybę pasiekia slapta žinia, kad su prie Kauno komendatūros esančio partizanų bataliono pagalba esą ruošiamasi "likviduoti" nacionalistų partijos vadovybę ir kai kuriuos nepageidaujamus partizanų štabo asmenis. Kauną jau buvo pasiekę gandai, kad vienur - kitur provincijoje "krikščioniški" partizanai likvidavo jiems nemielus bedievius, prisegė tokiems bolševikų vardą. Nacionalistai, žinodami, kad likvidavimo procedūrą atlikti tuo metu buvo lengva, nsuprendė patys pirmi atlikti mažiau skausmingą operaciją: jie naktį iš liepos 22 į 23 d. nušalina Kauno komendantą ir komendantūros bataliono vadą, pastatydami jų vieton savo žmones. Tai lengvai pavyksta dėka vienminčių partizanų, buvusių batalione, paramos. Rytojaus dieną vokiečių SD viršininkas Jager išsišaukia nacionalistų partijos vadovybę, išklausinėja kas įvyko ir taria: "...šiuokart jus išgelbėsiu; bet jei kas panašaus dar kartą, žinokit - galvos lėks". Pasirodo, krikščioniškieji aktyvistai buvo prašę vokiečių sušaudyti nacionalistų vadus, kaip "ardančius vokiečių ir lietuvių gerus santykius"." Ar šie Pyragiaus prisiminimai parodo, kad LNP vadovai surengė pučą ne vokiečių, ne SS vadovo Jėgerio, o būtent savo iniciatyva?
  • (Nepriklausoma Lietuva, 1964.01.15, psl.2) "Atviras laiškas Lietuvių enciklopedijos redakcijai... Pulk. J.Bobelis buvo pakeistas kap.C.Kviecinsku ir pulk.Butkevičius mjr.K.Šimkum už anų nerūpestingumą ir apsileidimą pačių sukilėlių, kurie sudarė Kauno Komendantūros bataljoną. Tai įvyko tik po to, kai to pakeitimo reikalavimas LAF civilinio Štabo buvo atmestas, motyvuojant, esą B. ir B. yra vokiečių patikėtiniai ir jų pakeitimas be vokiečių žinios ir sutikimo neįmanomas. Gi sukilėliai susiformavę į batalijoną skaitė, jog tokį pakeitimą jie gali padaryti be vokiečių žinios ir sutikimo, ką jie ir padarė. Mes lygiai gerai, kaip ir LAF štabas, žinome apie numatomą pakeitimą, nes tai niekas nelaikė paslapty, kadangi tai nebuvo joks sukilimas ir jokios valdžios nuvertimas, o tik Kauno Komendantūros persitvarkymas. Tuoj po įvykdyto pakeitimo, LAF štabas kreipėsi į vokiečių gen.Pohl, prašydamas mus ir eilę kitų sušaudyti kaip kenkiančius vokiečių karo veiksmams prieš komunizmą ir vokiečių bei lietuvių geriems santykiams. Gen.Pohl tą jų reikalavimą perdavė geštapui įvykdyti ir ten mums vos pavyko išsiaiškinti, kad kaltinimai neteisingi. Prašymas nepripažinti laikinosios Vyriausybės mums iš viso nėra žinomas, nežiūrint nedviprasmiškų aliuzijų, jog net mes patys esame jį pasirašę. Laikome "L.E." redakciją ir Leidėją atsakingais už sąmoningus šmeižtus ir pasilaikome teisę imtis bet kokių priemonių prieš "L.E." iki tie šmeižtai bus atšaukti. Su tikra pagarba, J.Pyragius, K.Šimkus, I.Taunys." Ar šis jų atviras laiškas patvirtina, jog jų pučo tikrasis tikslas buvo nuversti ne Laikinąją vyriausybę, o būtent karo komendantą Bobelį, jiems trukdžiusį išžudyti Lietuvos žydus?
  • (Prapuolenis, 1964) Kodėl pučo metu Pyragius tvirtino, jog veikė "Lietuvos nacionalsocialistų partijos" vardu?
  • pučas prieš Smetoną
  • dieną po pučo susirinko getą steigti - ar buvo vokiečių? Ar jisai sutampa su puču?
  • Butkūno draudimas ir Pohl laiškas Bobeliui
  • gyrėsi, kad suorganizavo 5 batalionus. Kuriuos suorganizavo LNP? Kodėl Bubnio knyga nepamini LNP?
  • (Blynas, 1941) Blynas "geštapininkais" vadina Pyragių, Aušrotą, Reivytį, Kviecinską, Stanevičių, Požėlą, Taunį, ir Germantą-Meškauską. Ką Blynas turi mintyje vadindamas juos "geštapininkais"? Ar Noreika berengdamas sukilimą galėjo Vokietijoje turėti ryšių su šiais "geštapininkais"? Ar Noreika pats galėjo būti "geštapininkas"?
  • (Blynas, 1941.07.22) Vienintelis LNP inteligentas Zenonas Blynas, keletą dienų prieš tapdamas jų generaliniu sekretoriumi, apie juos pasakė "...vokiečiai juos palaikys - o jie laikysis vokiečių sijono." "Žmonės su kumštimi, bet be galvos ir fantazijos." Ar tokie žodžiai tinka Noreikai? Kokios jisai buvo nuomonės apie LNP?
  • (Blynas, 1941.09.10) LNP delegacijos vardu Taunys ir Vokietaitis prašė vokiečių leisti jiems Vokietijoje studijuoti SS, SA ir vokiečių fašistinę laisvalaiko organizaciją. Ar Noreika irgi būtų mielai prisijungęs? Juk jisai žavėjosi Hitleriu (Noreika, 1939) ir vėliau 1943 m. neatsisakė oficialios kelionės į Vokietiją, kurią aprašė Šiaulių "Tėviškėje".
  • LNP vadai - išvardinti visus - genocidininkai
    • Leonas Virbickas
      • (Blynas, 1941.11.29) 1941 m. lapkričio 29 d. 1-mo bataliono vadas Kazys Šimkus surengė visos Lietuvos žydų išžudymo užbaigtuvių vakarienę pagerbti SS karininką Karl Jäger ir jo bendradarbius. Zenonas Blynas savo dienoraštyje užrašė: "Virbickas, Jasiunskas, Gintautas-Kiaulėnas, Pucevičius, aš buvom vakarienėj, kurią ruošė ryšio karininkas prie 11 rez[ervinio] pol[icijos] bat[aliono] mjr.Šimkus - 1-mo bat[alio]no vadas. Garbei Jegerio ir jo bendradarbių (14). Dalyvavo visi 1-mo bat[aliono] karininkai, 2-3 bat[alionų] ir autokuopos vadai ir tų dalinių po 7 karininkus. Pradžia 19 val. Virbickas ir aš išėjom 10.40 Buvo kalbų. Kurmies kalbėjo apie 'sunkų darbą', bet taip reikia, turi visi žydai išnykti, taip Fuehreris liepia. Šimkus griozdiškai akcentavo, kad mes, lietuviai, visi prisidėsime, mielai dirbame, eisime iki pat galo su vokiečiais. Jegeris tik trumpai pakalbėjo, bet be reikšmės. … [vokietis SD karininkas] irgi kalbėjo apie 'sunkų darbą', bet reikia; kalbėjo jumoristiškai. Virbickas pakalbėjo apie tai, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę apvalyti namus… … Nieko blogo, discorso di grammatica [elementarūs pasisakymai]… Kitų – plepalai." Ar jūs čia matote "nieko blogo"? Ar Virbickas ir Blynas išbuvo daugiau kaip 15 valandų tame baliuje? Ar jūs manote Virbickas ir Blynas buvo bendrai patenkinti tuo baliumi? Ar jūs galite pasakyti, kuris iš dalyvaujančių LNP narių ar batalionų karininkų jūsų žiniomis nenorėjo dalyvauti toje šventėje? Ar jūs manote, kad Noreika būtų mielai dalyvavęs tame baliuje? Ar jūs manote, kad Noreikai būtų patikę, kad būtent jam ir 14-ajam batalionui būtų tokią šventę surengę? Ar jūs sutiktumėte, kad dvasine prasme, visi žmonės širdingai trokštantys dalyvauti tokioje šventėje yra nusikaltėliai prieš žmoniją? Ar Lietuvos valstybė gali tokius žmones laikyti pavyzdingais? Kodėl knyga apie batalionus (Bubnys, 2017) nemini šios įspūdingos šventės, nė Kurmies, Šveicerio, Blyno, Virbicko?
      • (Vyliūtė, 132) Virbickas priklausė nuosaikiųjų voldemarininkų sparnui. Ką reiškia tasai nuosaikumas? Ar tai buvo koks nors nuosaikumas žydų atžvilgiu?
    • Jonas Pyragius
      • (Blynas, 1941.12.07) "Kalbėjom: vadas, Našliūnas, Pyragius, Jasiunskas, aš. Pyragius grįžo iš Rusijos; buvo dar kur tai prie Dancigo. Anot jo, blogai einame. Gynė žydų šaudymus. Formuoja aviacijos būrį - iš lietuvių. Sakau - kaip Lietuvos prisidėjimas, su mūsų spalvom? -Ne, bet jie visada jausis kaip lietuviai, to jiems iš širdies niekas neišmuš. Tai kodėl - sakau - galim šaudyti žydus su tautinėm spalvom ant šalmų, o garbingoj kovoj - be spalvų? - Kita kalba. Bet grėsmė ta pati - be sąlygų eiti dabar. - Vokiečiai lieja už mus kraują." Ar Blynui rūpėjo, kad žydai žudomi? Ar jam tiesiog rūpėjo, kad vokiečiai nesityčiotų iš lietuvių?
    • Stasys Puodžius
    • Klemensas Brunius
    • Ignas Taunys
      • (Vyliūtė, ps.122) Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis Ignas Taunys pareiškė, kad kovai prieš bolševizmą galima paaukoti ir tris ketvirtadalius lietuvių tautos?
      • Kaip suprasti Igno Taunio žodžius pasakytus LAF vadams, "Kalėjimuos yra vietos, matyt, to nori." ?
      • Ūkininko patarėjas, Nr.21 (642), "Lietuvių Nacionalistų Partija žmonių atrankos klausimu". "Ig.Taunys pasakė kalbą, kurioje nušvietė Lietuvių Nacionalistų Partijos nusistatymą žmonių atrankos klausimu. Savo kalboje kalbėtojas pabrėžė kad L N P yra pasiryžusi perauklėti Lietuvių Tautą nacionalsocializmo pagrindais, grąžinant jai gerąsias arijų rasės savybes. "Nebepakanka mums, - pasakė kalbėtojas, - vien siauro tautinio patriotizmo: mes turime tapti ir rasės patriotais, turime įgyti rasinę sąmonę, bendrą visai arijų rasės tautų šeimai." ... Kalbėtojas griežtai pasmerkė slaptus nacionalsocializmo priešus... LNP padės visas pastangas, kad visi tie ir panašūs būtų atitinkamai sudrausti ir sutvarkyti." Ar Taunys nuoširdžiai tuo tikėjo, ar jisai tiktai norėjo pasigerinti vokiečiams? Kaip jūs suprantate, kas yra arijai? Kokios yra gerosios arijų rasės savybės? Ar "visos pastangos" apima kalinimą, trėmimą ir žudymą?
    • Zenonas Blynas
    • Jonas Vokietaitis
    • Petras Požėla, LNP Vado Pavaduotojas, asmeniškai vadovavo žydų žudynėms Biržuose ir pasisavino 300,000 rublių vertės turto.
    • Ignas Vylius
      • (Vyliūtė, ps.117) Ignas Vylius: "Geležinio vilko" daliniai turėjo būti panašūs į smogikų būrius prie nacionalsocialistų partijos: ginkluota jėga, kurią LNP galėtų naudoti savo interesams, ir kuria remdamasi įgyvendintų savo siekius bei idealus. Tapęs "Geležinio vilko" vadu, pirmiausia ieškojau žmonių, kurie sugebėtų organizuoti ir vadovauti.
    • Voldemarininkų pučą vykdė bataliono karininkai Stasys Kviecinskas, Kazys Šimkus, Juozas Barzda, Bronius Norkus. Koks buvo jų vaidmuo rengiant ir vykdant žydų žudynes prieš ir po pučo? Kiek, kaip ir kada jie nusiteikė išžudyti žydus? Kodėl voldemarininkai būtent jais rėmėsi? Kaip suprantate sutapimą tarp pučo rengimo ir žydų žudymo?
      • (Tautos kelias) Vetuvius
      • (Blynas, 1941.07.23) Savaitę prieš susitinkant su Noreika, Blynas savo dienoraštyje rašė, "Boruta pasipiktinęs šaudymais - žydų. Geriau lai šaudo žydus, nei lietuvius, manau!" Ar pastarasis sakinys suprastinas, kaip pritarimas žydų išžudymui?
      • (LII, f.5, a.1-1, b.12145-2 "Kiek atsimenu datą, 1943 m. rudenį, Kaune J.Jurkūnas (tuo metu Lietuvos Laisvės kovotojų s-gos organizacinio skyriaus vadovas) pasakė man (tuo metu LLKS Spaudos, informacijos bei ryšių su užsienio skyriaus vadovui), kad Mečys Valiukėnas (tuo metu LLKS vadovybės iždininkas) vagiąs iš LLKS-gai surenkamų aukų. Anot J.Jurkūno, vienas žmogus, LLKS narys, kurio pavardės neatsimenu, atvežęs ir padavęs J.Jurkūno akivaizdoje Mečiui Valiukėnui pundelį "ostmarkių", kurių tarpe buvęs vienas 1000-ties "ostmarkių" banknotas. Dar tą patį vakarą J.Jurkūnas matęs kaip M.Valiukėnas pralošęs tą 1000-ties banknotą pokeryje." ... "Kad J.Jurkūnas yra suktas ir nesąžiningas žmogus, seniai žinojau bet, kad jis yra tokios žemos rūšies žulikas, tai lengvai nebūčiu patikėjęs. Šis pareišimas nėra konfidencialus. Žmogui, kuris šantažavimo tikslu naudojo buvusį šventą slaptą ryšių su Lietuva darbą ar kito asmens (šiuo atveju - mano) pavardę, negalima tikėtis nei krislo pagarbos, nė pasigailėjimo. Čikaga, 1982.VIII.23 Karolis Drunga" Kaip dabartiniai Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos vadovai vertina tokius pasisakymus? Kuriuose leidiniuose LGGRTC istorikai yra išnagrinėję LLKS asmenybes, jų vertybes ir silpnybes, kad būtų galima iš jų pasimokyti?
      • (Vyliūtė, ps.135) Jonas Jurkūnas tvirtino, "Visi mes tuomet veikėme iš įsitikinimo ir jokio atpildo mums nereikėjo. Visi padarė įtakos, visus gerbiu ir prisimenu skaidriai"
      • Palyginti su Matulioniu, Neramios dienos, apie LNP finansus.
    • Švilpa buvo Geležinio vilko organizacijos skyriaus viršininkas. (Bubnys, 2017, 103-107) Švilpa vadovavo 3-čiajam batalionui, kuris saugojo, kad žydai nepabėgtų iš Kauno geto.
  • Palyginti Leoną Taunį - pavadinti mokyklą jo vardu?
  • LNP išdavė Škirpą
  • LNP surengė pučą prieš LLV, iš tikrųjų, prieš Bobelį
  • Norėjo išsiųsti Noreiką iš Kauno.
  • Įkvėpė LNP žydų žudymui.
  • Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga
    • (Vyliūtė, ps.135) "Užsidarius Lietuvių nacionalistų partijai, beveik visi jos nariai perėjo į Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungą (J.Jurkūnas, K.Brunius, I.Vylius, Z.ir V.Blynai, M.Naujokas, V.Mažeika, A.Viršila ir kt.)" Ar Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga yra kada pasmerkiusi Lietuvių nacionalistų partiją? Ar ji sutinka ją ir jos vadovus pasmerkti, kaip nusikaltusius prieš žmoniją?
    • (www.llks.lt/apieveikla.htm) Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas: "Minėdami LLKS 70-metį, lenkiame galvas prieš LLKS kūrėjus Vytautą ir Zenoną Blynus, nukankintus sovietiniuose lageriuose, Kle­mensą Brunių, žuvusį KGB organizuotame autoįvykyje, Igną Vylių, su­šaudytą Tuskulėnų dvare, Antaną Valiukėną, KGB suimtą ir dingusį be žinios. Lenkiame galvas prieš Izidorių Kurklietį, Juozą Rudoką, Alek­sandrą Viršilą, kurie buvo nužudyti vokiečių koncentracijos stovyklose." Kaip jūs įsivaizduojate, ar jų likimas rūstesnis nė tas kurį patys linkėjo tūkstantiems vaikų, motinų ir senukų?
    • (www.llks.lt/apieveikla.htm) "Beje, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus taip pat buvo LLKS narys, platino nelegalią spaudą, dalyvavo Sedos kautynėse." Prezidento Valdo Adamkaus krišto tėvas buvo Augustinas Voldemaras, kuriuo vardu būrėsi voldemarininkai. Ar Prezidentas Valdas Adamkus yra pasmerkęs Lietuvių nacionalistų partiją? Ar jisai sutiktų ją ir jos vadovus pasmerkti, kaip nusikaltusius prieš žmoniją?
    • Ar jūs esate pastebėję panašumą tarp LNP ir LLKS logotipų? Ar tiesiog LLKS ištiesino LNP svastiką ir paliko Gedimino stulpus? Ar tokiu būdu pabrėžta sąsaja tarp LNP ir LLKS?
    • Koks Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos dabartinis ryšys su LGGRTC ?
    • Kodėl mini Alimą kaip sukilėlį, ne kaip žudynių rengėją, taip pat mini Juodikį
  • Bubnio knyga apie sukilimą

Tikėjimo klausimas

  • Pyragius
  • Šimkus
  • Blynas
  • Noreika - "Velniava", "Trys velniai"

Karo lauko teismo bylos

  • sušaudė komunistuojančius
  • Baužos byla sušaudė kalėjimo prižiūrėtojus
  • tragiškai žuvo žmona (Tenisono) - psl.340
  • Tenisonas - Žemaitijos girių takais - kodėl nemini tuos laikus?
  • Jonušauskienės Julijos parodymai - žuvo kalėjimo prižiūrėtojas, kuris bandė juos gelbėti
  • vyskupai išgelbėjo Žūtautą - Vyskupo Borisevičiaus byla - Žūtautas - ir Telšių vyskupijos svetainė
  • Bauža pabėgo bet jo paskui nesušaudė
  • Krygerio prisiminami (Ramanauskas, datos, ir Krygerio likimas)
  • LCVA f.1075, a.2, b.6) Noreikos įsakymas nežudyti
  • Vilutis apie Gewecke
  • palyginti su Jėgerio ataskaita, kaip jie gelbėjo komunistus iš kalėjimo - vadinasi vokiečių įsivėlimas laikytinas kalėjimų sutvarkymas - vadinas lietuviai patys sušaudė žydus
  • R1441-2-1
  • R1441-2-21
  • R1441-2-25
  • R1441-2-69
  • R1441-2-148
  • R1441-2-272
  • R1441-2-321
  • Kodėl Telšių Lietuvių aktyvistų frontas ir Lietuvos respublikos Karo lauko teismas Telšiuose nesuėmė, nenuteisė ir nesušaudė Telšių apskrities žydų išžudytojų? Ar bijojo vokiečių? Ar bijojo lietuvių? Ar patys buvo žydų išžudytojai? Ar tiesiog pritarė žydų išžudymui? Gal labai atjautė žydų išžudytojus? Gal žydų visai neatjautė?

Kun.Pukio parodymai

  • Noreika gyveno Plungėje, draugavo su Alimu
  • Plungėje teismai
  • (VU f.198, a.727) Ivinskis Olšvangui: "Ir tokie gaivalai, kaip Plungiškai yra visad kiteos bausmės. Apei savo brolio mediko kokią nors rolę vienaip, ar kitaip ko negalėčiau pasakyti. 1941 m. vasarą buvau Kaune, ir į Kaušėnus parvažiavau pirmą kartą tik 1942 m. po Naujų Metų, nes mama kvietė apsirūpinti maistu. pirmoji žiema kaip tik buvo gana sunki. Paskui jau ėjosi geriau. Daug tada kalbėjausi su prel Pukiu ir kitais, kurie man nesigailėjo perduoti visokių pergyvenimų iš tos nelemtos vasaros, bet brolio vaidmuo pavardė man tada nekliuvo. Aš tada girdėjau visokių istorijų apie sušaudytus neva komunistus ir t.t. Susidarė įspūdis, kad daugelį tų dalykų reikėjo patikrinti. Negalėčiau nieko pasakyti, kiek plungiškiai gaivalai veikė savo atsakomybė, kiek jie buvo gavę įsakymus iš Gestapo." Kodėl Ivinskis tvirtino Olšvangui, kad į Plungę nuvyko tik 1942 m., o tvirtino vokiečiui tyrėjui Emer, "Aš atvykau į Kaušėnus mamos aplankyti tik 1941 metų rugp.pradžioje, kai jau žydai buvo likviduoti." (VU f.198, a.949) Ar Ivinskis niekaip neužtarė tuo metu vergais išnaudojamas žydų moteris?
  • Ar Ivinskis pats nenusikalto prieš žmoniją, kaip vienas iš "Į laisvę" laikraščio pirmojo numerio redaktorių, kurio vedamajame tvirtinama, jog "bolševizmas ir žydai yra vienas ir tas pats neperskiriamas dalykas". Ar tas laikraštis buvo platinimas Vilijampolėje pogromo metu? Ar tikėtina, kad vedamasis prisidėjo prie žydų žudymo ir skriaudimo? Ar Pilypas Narutis būtent Ivinskiui priskiria šį vedamąjį? Kodėl vedamasis pasirašytas raidėmis K.P.? Ar nekeista, kad Lietuvos nepriklausomybė minima tik straisnio pačiame gale, tarsi redaktorius būtų juos ten pridėjęs? Ar nepanašu, kad vedamasis parašytas prieš karą, net ne Lietuvoje, kurio nors voldemarininko, nesitikinčio Lietuvos nepriklausomybės, o tik jos "išlaisvinimo" nuo bolševikų? Ar redaktoriai, katalikai šviesuoliai Ambrazevičius, Ivinskis, Grinius ir Virbickis kada apgailestavo, kad pogromo metu išleido tokį laikraštį, skatinantį gailėtis lietuvių komunistų, užtat kurstantį neapykantą prieš žydus nekomunistus, vaikus, moteris ir senukus? Kodėl Ambrazevičius-Brazaitis pavertė šį pirmą numerį sukilimo ikona? Kodėl jisai nukarpė sveikinimą Fiureriui ir laikraščio tekstą padarė neįskaitomą?
  • Lietuvos kariuomenės karininkai - Lipčius
  • Plungės švietimo istorija - Lipčienė
  • LKP-Pukys-neaisku
  • Misevičiaus parodymai, "Kaip Plungės burmistras 1941 vasarą dalyvavau pasitarime pas policijos viršininką, be manęs dalyvavo, karinis komendantas, valsčiaus seniūnas ir taip vadinamas teismo tyrėjas. Kiek pamenu tyrėjas turėjo kelias politinio pobūdžio bylas. Dėl tų bylų policijos viršininkas ir tyrėjas klausė mano kaip burmistro nuomonės ar kaltinamieji kalti. Kaltinamieji man buvo nežinomi todėl jokio sprendimo aš nedaviau. Ką nusprendė tas pasitarimas nežinau, nes iki galo neišbuvau. Teisiamųjų pavardžių neatsimenu, nes jie buvo iš įvairių kaimų." Kas buvo teismo tyrėjas? Kur vokiečiai?
  • Jūs 14 batalioną vadinate "policijos batalionu". Tačiau ar 1941 m. taip save suprato jos kariai? Ar jie nešiojo Lietuvos kariuomenės uniformas ar Lietuvos policijos uniformas?
  • (Žemaičių žemė, 1941 m. lapkričio mėn.8 d.) "Telšių Miesto Tautinio Darbo Apsaugos Būrio STEIGIMO AKTAS" "1941 m. spalių mėn. 14 d. Telšių grupės Geležinio Vilko vado sukviestas Telšių miesto lietuvių tautinio darbo bendraminčių susirinkimas, išklausęs G.V.Vado pranešimą ir aptaręs būtinumą lietuviams jungtis, kad organizuotai padėti Lietuvių Nacionalistų Partijai siekti kultūrinių bei valstybinių tikslų nutarė pagyvinti Telšių miesto Tautinio Darbo Apsaugos veikimą suformuojant L.N.P. vadovybės numatyta forma T.D.A. Telšių miesto būrį. Dirbdami Tautinio Darbo Apaugoje pasižadame būti nenuilstamais jos idėjų skleidėjais ir nacionalinės Lietuvos vadovybės įsakymų vykdytojais. 1941 m. birželio mėn. naktį į 25 d. Rainių miške buvo komunistų - bolševikų žiauriai nukankinti 73 suimtieji ir Telšių kalėjime kalintieji geriausi Žemaitijos sūnūs - patriotai. Įamžinimui jų atminties, Tautinio Darbo Apsaugos Telšių miesto būrys, kaip ir L.N.P. Telšių miesto apylinkė, pavadinta "Tautinio Darbo Apsaugos Telšių miesto 73 - jų kankinių vardo burys", kurį sutrumpintai vadinti "T.D.A. Telšių miesto "73" būrys". Seka susirinkimo dalyvių parašai."
  • (Žemaičių žemė, 1941 m. lapkričio mėn.8 d.) "Komisija žydų turtui likviduoti. Gebietskomisaro įsakymu, Telšių Apskrities Viršininkas paskyrė komisiją įkainuoti ir parduoti žydų turtą. Komisija savo darbą jau pradėjo. Patartina, kai komisija pradeda darbą bet kuriame rajone, - būti namie, kitu atveju rasti daiktai, turės būti pristatyti miesto savivaldybei, kas sudarys daug nemalonumų."
  • (Žemaičių žemė, 1941 m. lapkričio mėn.8 d.) "Steigiama TDA. Tautos garbė - valstybės gerovė. 1941 m. lapkričio mėn. 9 d. 14 val. Telšių TDA Ramovės salėje kviečimas Telšių miesto ir valsčiaus Tautinio Darbo Apsaugos visuotinis susirinkimas. Prašomi visi taurieji 21-45 metų lietuviai - vyrai norį organizuotai padėti Lietuvių Nacionalistų Partijai siekti kultūrinių bei valstybinių tikslų ir skleisti jos idėjas, atvykti. Padavusieji pareiškimus ir užpildžiusiems TDA nario žinių lapus paskirų kvietimų nebus. Telšių TDA Kuopos vadas."
  • (Žemaičių žemė, 1941 m. lapkričio mėn.8 d.) "Padėka. Wehrmachto atstovui, Apskrities Viršininkui, Apskrities LNP Vadui už gražias kalbas, kunigams: prel.Kuodžiui, klebonui Pylipavičiui, Butkui ir Velavičiui už atlaikytas pamaldas ir turiningus pamokslus, gimnazijai už kapų papuošimą, burmistrui už iliuminacijas, chorui, orkestrui ir tvarkdariams už triūsą per žuvusių Nepriklausomybės kovose, vokiečių karių, partizanų, savanorių ir bolševikų nukankintų politinių kalinių Vėlinių išvakarėse surengtą pagerbimą reiškiame nuoširdžiai gilią padėką. Rengimo Komitetas."
  • Ar šie straipsneliai parodo, kaip savarankiškai lietuviai tvarkėsi 1941 m. lapkričio mėn. 8 d.? Ir kad prieš tai jie tvarkėsi dar savarankiškiau? Ar Telšių TDA kuopa sukurta žydų žudytojų pagrindu?

Pakalniškio knygos, ypač: Septintoji diena

  • Pakalniškis Plungė
  • Pakalniškis Studento dienoraštis
  • Pakalniškis Per dvidešimtąjį amžių
  • Pakalniškis Septintoji knyga
  • Pakalniškis - pasikalbėjimas su Akiračiais
  • Lietuvos kariuomenės mobilizacija
  • Bylos apie priverstinę mobilizaciją
  • Išvardinti visi karininkai
  • Teisingos datos
  • Pakalniškio nutylėjimai ir dalyvavimas
  • Pakalniškio dienoraščiai
  • Potvynis ALKA archyve
  • Pakalniškis prisimena Noreiką
  • Alsėdžiai - baltaraiščiai
  • byla pie moblizaciją tuomet ir šaukimus vėliau

Plungiškių ir giminių prisiminimai

  • Susisiekieme su JAV gyvenančia Noreikos anūke Silvia Foti. Jinai patvirtino, kad Jonas Noreika gyveno Plungėje ir jos manymu jisai Plungėje nusikalto prieš žydus. Jinai prieš kelis metus buvo Plungėje, bendravo su plungiškiais, taip pat buvo atvykusi Silvios teta, kuri pasakojo, kaip jinai būdama paauglė gyveno Plungėje ir būtent tame name 1941 m. liepos mėnesį lankydavo mažą mergaitę, Silvios mamytę Danutę, su ja pažaisti. Taip pat Šiauliuose yra gražus šachmatams stalas, kilęs iš tų namų, netgi su jidiš įrašu kitoje pusėje.
  • Namas, kuriame gyveno: turtingų žydų name Vaižganto 3, netoli sinagogos, Vaižganto 7a, kur buvo laikomi žydai.
  • Baldai
  • 1971 m. Stanislava Pocienė''', 1907 m. gimimo, pasakė savo sūnui, studentui Bronislavui Pociui, kad 1941 m. Jonas Noreika vadovavo Plungės žydų žudynėms, kaip Plungės komendantas. Jis turėjo 20 pakalikų (lietuvių policininkų baltaraiščių, kurie ant rankos nešiojo baltus raiščius). Ji tai girdėjo iš žmonių. Ji 1941 m. Plungės fabrike dirbo verpėja. Bronislavas Pocius sutiko, kad tai paskelbtumėme.
  • Susirašinėjimas 2002 metais.
  • Kokia to namo istorija?
  • Damijonas Riauka, Trimite: 1941 m. liepos mėn. kapt. J.Noreika kartu su kitais penkiais Lietuvos kariuomenės karininkais (dalyvaujant šių eilučių autoriui, kaip Mardosų kuopos ryšininku) savo bute įsteigė "Žemaičių legioną".
    • Kur tas butas?

LNP ir LAF Karaliaučius

  • Bruniaus parodymai - Telšiai: Noreika, LNP
  • (LII, f.8, a.1-8, b.665) "Į Lietuvių Aktyvistus ... Ši dvasia mus atvedė į L.A.F., bet kada pamatėme, kad L.A.F. kai kurie štabo nariai veda seną grupinę politiką, šią organizaciją panaudoja atskirų politinių grupių neaiškioms ir šiuo metu nevertintiniams interesams, mes, trokšdami nacionalistinės vienybės, nutarėm susijungti su Lietuvių Nacionalistų Partija, prie kurio susijungimo visą laiką įvariomis derybomis buvo, net tarpininkaujant Žemaičių L.A. Fronto atstovams, einama. Lygiai taip pat galvoja ir mūsų tarpe esą Vyriausios L.A.F. Vadovybės nariai, kūrusieji jos ideologiją. L.N.P. išsikristalizavo ilgų metų kovoje prieš koalicijas, už totalinę nacionalistinę Lietuvą, už visų dorų lietuvių vienybę dvasioje. Vienybės idėjos ir tautinio idealizmo vedini, skelbiame, kad Lietuvių Aktyvistų Frontas nuo šios dienos nebeegzistuoja ir visi supranta momento svarbumą ir šių dienų politikos reikalavimus, pradedame dirbti Lietuvių Nacionalistų Partijoj, kartu įsakome ir kviečiame visus Lietuvos Aktyvistų štabus, jų vadus, atskirus narius taip pat pasielgti, susitarti su vietiniais L.N.P. štabais, o kur jų dar nėra, pasirūpinti jų organizavimu, įeinant į ryšius su Partijos Centru Kaune, Daukanto 13." Ar šis atsišaukimas išsako Bruniaus ir Puodžiaus valią? Ar jis parodo artimą ryšį tarp jų ir Noreikos bei Žemaičių L.A.Fronto? Kuria prasme Brunius ir Puodžius laikytini LAF ideologijos kūrėjais? Ar jiems būtent rūpėjo "atšaukti svetingumą žydų tautinei mažumai", kaip teigiama LAF programoje? Ar "totalinė nacionalistinė Lietuva" suprastina, kaip Lietuva be jokių žydų? Kokiu būdu ketino tai įgyvendinti? Ar Bruniui ir Puodžiui buvo priimtinos žydų žudynės Plungėje ir Telšiuose? Kodėl Brunius netrukus Rokiškyje stebėjo žydų žudynes?
  • (Prapuolenis, 1964) Prapuolenis: "Perversmininkų štabe maišėsi Ivanauskas, Kviecinskas, Matulevičius, Pyragius, Renigeris, Stanevičius, Šimkus, Vilius, Vokietaitis, Žarskus ir keletas kitų. Tačiau staigmena man buvo čia sutikti inž.Brunių, kurį, grįžusį iš Berlyno, buvau įtraukęs į LAF vyr.štabą ir jis dalyvaudavo drauge su manim Laikinosios vyriausybės posėdžiuose. Ir dar didesnė staigmena man buvo perversmininkų štabe sutikti dr.T.Dirmeikį, tik prieš keletą dienų atvykusį iš Berlyno ir atgabenusį man LAF vado ir Laikinosios vyriausybės premjero pulk.K.Škirpos nusistatymą dėl LAF linijos ir jo tvirtą tikėjimą, kad Laikinoji vyriausybė niekada nesutiks susiredukuoti į vokiečių tarėjus ar tarybą." Leono Prapuolenio kalboje nemaža dalis LAF programos įskaitant atšaukimą svetingumo žydų tautinei mažumai. Kaip jūs manote, iš ko Prapuolenis gavo Berlyne rašytą LAF programą? Ar iš Bruniaus, ar iš Dirmeikio, ar dar iš kieno? Ar galima tvirtinti, kad Brunius ir Noreika buvo panašūs, kaip išdavikai - Brunius išdavė Kazį Škirpą, Lietuvos laikinąją vyriausybę, ir Lietuvių aktyvistų frontą, o Noreika taipogi juos visus išdavė?
  • (Vilutis, Likimo mozaika) "Rugpjūčio pradžioje buvo gautas Kauno LAF’o štabo kvietimas mjr. Svilui atvykti į Kauną. Majoras parsivežė įsakymą, kuriame informuojama, kad Lietuvos aktyvistų frontas panaikinamas, buvęs LAF’o vadas generalinio štabo majoras Puodžius atsistatydino; LAF’o štabas reorganizuotas į Lietuvos nacionalistų partiją. Vadu paskirtas inžinierius Klemensas Brunius, organizacinio skyriaus viršininku — J. Vokietaitis; buvę LAF’o apskričių vadai skiriami LNP vadais; reorganizuojami ir apskričių štabai. Taigi tapau Telšių apskrities LNP organizacinio skyriaus viršininku." Ar jūs pastebėjote, kad Puodžius vadinamas "buvusiu LAF'o vadu"? Bet juk Puodžius nepriklausė Kauno LAF. Ar tai nereiškia, kad Noreikia ir Telšiai LAF buvo labiausiai susiję su Karaliaučiaus LAF - su Puodžiumi ir Bruniumi - ir ne su Kauno LAF?
  • Zenonas Blynas - palyginti tris deklaracijas - antroji atskleidžia voldemarininkų įtaką
  • (Vyliūtė, ps.121) Bronius Užemis: "Grįžęs į Kauną 1941 m. birželyje, tuoj atnaujinau ryšius su senais draugais, sutikau ką tik iš kalėjimo pasiliuosavusį Igną Vylių. Kažkuris iš jų pakvietė mane į Nacionalistų partijos būstinę. Nuvykau. Pirmuoju smuiku ten griežė Jonas Vokietaitis. Jis ir apie jį besisukinėjantieji man nepatiko, žodžiu, tarp tikrai garbingų vyrų rinkosi ir tokių, kurie mus sekė, buvo iš kitur atklydę, kitų atsiųsti karštakošiai, kai kurie bandė per daug angažuotis vokiečiams. Tikra nelaimė nacionalistams, kad į jų partiją prilindo visokio šlamšto, tarptautinių padaužų. Bet juk tai natūralu. Laikui nuvalius nešvarumus, dar labiau sužibo tikrieji pasiryžėliai, idealistai, patriotai: kpt.J.Noreika, mjr.V.Bulvičius, kpt.I.Vylius, pagaliau Kl.Brunius, St.Puodžius, Iz.Kurklietis ir kt." Kurie, jūsų manymu Lietuvių nacionalistų partija buvo "tikrai garbingi vyrai"? Ir kurie buvo "kitų atsiųsti karštakošiai"? Kodėl jisai būtent Noreiką mini, kaip Lietuvių nacionalistų partiją atspindinčią pažibą?

Leidimas nešioti ginklus (LCVA f.1075 a.2 b.19 l.3R)

  • Leidimuose nešioti ginklus įrašyti Telšiai ir Lietuvos nacionalsocialistų policija. (Vadinasi, ginklai reikalingi ne karo veiksmams, o tvarkyti žmones - žydus, komunistus.)
  • Riauka mini leidimus nešioti ginklus.
  • Šilgalis: Kelionės į Vokietiją
  • Jam vieninteliam leista vadintis Lietuvos nacionalsocialistu.
  • Olšvangas: jam rūpėjo išžudyti žydus
  • Jisai buvo Heydricho pažįstamas ir Grėfės bičiulis.
  • Pakalniškis: Plungė turėjo savo užtarėją - Germantą Meškauską. Pastoviai rūpinosi Plungės kraštu per Pakalniškį, įsteigė dvi naujas mokyklas, lankėsi ir keitė mokyklų vadovus.
  • Nė voldemarininkai, nė Škirpa jo nenorėjo, nes laikė jį ištikimu geštapininku.
  • Kun.Yla jį apibudino, kaip vienintelį tikrą Lietuvos nacį.
  • 1939 m. Heydrichui siūlė rengti pogromus.
  • (Blynas, ) Germantas-Meškauskas net pamiegodavo pas SD pareigūną Kurmies. ...
  • (Blynas, 1941.08.03) SD pareigūnas Kurmies tvirtino, jog Germantas-Meškauskas "Vokietijai pasitarnavęs". Ką jūs manote, ką tai reiškia?
  • Kodėl lietuvių kalba iš kairės, o vokiečių iš dešinės. Ar neturėtų būti atvirkščiai?
  • Ramanausko antras raštas, ką jisai reiškia?
  • Škirpa: "Jau pirmąją rusų - vokiečių karo dieną pasiekė K.Škirpą žinios, neva kaikurie buv. mūsų saugumo valdininkai išsiskubina su savo vokiškaisiais kolegomis, Gestapo pareigūnais, į Lietuvą. Klausimas, kodėl jie taip skuba, kodėl naudojasi tokia nepaprasta vokiečių malone, kad kartu su svetima kariuomene gali vykti į Lietuvą, kai visiems kitiems lietuviams atbėgėliams netik nebuvo leisti tuojau grįžti į savo tėvynę, bet net buvo iš vokiečių policijos pusės imtasi kuo griežčiausių priemonių, kad kuris nors iš jų nepaspruktų iš Berlyno. ... Už dienos kitos paaiškėjo ir tikslai, dėl kurių jie į Lietuvą taip skubinosi: kurti Lietuvių Nacionalsocialistų Partiją. Pirmasis [Germantas-Meškauskas] turėjo pasidaryti šios partijos vardu, o antrasis [Čenkus] - lietuviškųjų SS galva. Bet truko vado pavaduotojo. Pasirodo, juo buvęs numatytas Alantas-Jakševičius. Šis pastarasis, nekurį laiką dar lukterėjęs Berlyne, čia pavadavo Germantą palaikyti santykiams su visagale vokiečių Sicherheitsdienst. Jie sortiravo lietuvius atbėgėlius į Reichui patikimus ir nepatikimus bei teikė vokiečių Gestapui patarimų, kuriems jų leisti vykti į Lietuvą ir kuriems ne. Ar paminėti keli lietuviai saugumiečiai kailyje buvo sugalvoję kurti Lietuvių Nacionalsocialistų Partiją patys, ar tai daryti jiems pavedė jų naujieji darbdaviai, nesvarbu. Viena tik stebina, kad toks sumanymas iš viso buvo kilęs. Stebėtina dėl šių dviejų aplinkybių: pirma, todėl kad pats Hitleris yra pasakęs, jog nacionalsocializmas nėra jokia prekė eksportui ir, antra, todėl, kad kiekvienas nors šiek tiek nusimanančiam apie mūsų tautos troškimus turėjo būti iš anksto suprantama, jog po įvykusio sukilimo, deklaravusi Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, vokiškajam nacionalsocializmui, siekiančiam silpnesniąsias tautas paglemžti, nebuvo nei mažiausios dirvos Lietuvoje." (LCVA f.648, a.2, b.581, l.204-205)

Kiti blankai

  • Telšių apskrities LAF vadas (Svilo išduotas) pažymėjimas apie asmens priešbolševistinį darbą. Skirtingi asmenys: Vadas, Štabo vadas, Būrio vadas.
  • Apylinkės LNP Geležinio Vilko Vadui Pareiškimas Įstoti į TDA.
  • Kur jūsų manymu šie blankai spausdinti? Kurie blankai naudoja tą patį šriftą? Kurie blankai spausdinti toje pačioje spaustuvėje? Kurios spaustuvės tuomet veikė Telšiuose ir Plungėje? Kurios naudojo blankuose naudojamus šriftus? Ar kai kurie blankai spausdinti Telšių vyskupijos spaustuvėje?
  • LNP-TDA nario žinios. Apačioje, ką reiškia "Sp. Spindulys 2620.41" ? Ar blanką spausdino Kaune esanti Spindulio bendrovė? Kurie, jūsų manymu, blankai spausdinti Kaune?
  • Geležinio vilko nario iškilmingas pasižadėjimas.
  • TDA nario pasižadėjimas.
  • Telšių TDA Ramovės nario pareiškimas
  • Telšių apskrities viršininkas Policijos nuovados viršininkui. Patikrinimas ar ginklai laikomi užsibaigus leidimo galiojimui.

Skelbimai

  • 1942 m. vasario mėn. 6 d. savanorių į savisaugų dalinių surašymas - Vokietija ir vokiečiai išvis neminimi
  • (Bubnys, 2017, ps.104-105) Kauno esančiame batalione 1941 m. spalio mėnesį stojantieji rašydavo pasižadėjimą "...stoju į Pagelbinį Policijos Batalioną vieniems (1) metams ir Didžiojo Vokiečių Reicho Vado Adolfo Hitlerio vadovybėje kuriant naują Europą pasižadu..." Ar Telšių ir Plungės kuopos kariai ir karininkai save suprato, kaip policija? Ar jie pasižadėdavo Hitleriui ar Vokietijai? Kaip jie save suprato?

Žudynių dalyvių parodymai

  • Ar žudynių rengėjai ir vykdytojai nešiojo Lietuvos kariuomenės uniformas?

Vyskupo Ramanausko parodymai

  • Vyskupas Borisevičius kreipėsi į Vanagus neskriausti žydų gelbėtojų.

Zenono Ivinskio pro memoria

  • (VU f.198, a.949) Ivinskis, 1968 m. rugsėjo 26 d.: "Pagrindinis noras p.Ermer buvo, kad aš nurodyčiau, kas iš vokiečių Plungėje (iš gen Stahlecjer etc. Einsatkomando) *organizavo* žydų šaudymą, kuris ten, kaip ir daug kur kitur buvo vykdomas lietuvių rankomis." ... "Tas gerai, kad norima visą tiesą surasti, tik blogai, kad nėra nė vieno vokiečio pavardės. Jėger saraše nėra Plungės. Reiškia, Plungė buvo "sutvarkyta" prieš Jėgeriui įsikuriant Kaune, arba dar ji priklausė Tilžės, Klaipėdos gestapininkams." Ar tai reiškia, kad 1968 m. vokiečiai neturėjo supratimo, kas iš vokiečių atsakė už Plungės žudynes? Ar gali būti, kad tokio vokiečio išvis nebuvo? Kodėl Plungė ir Telšiai nepasirodo Jėgerio raporte? Kodėl jie neminimi Tilžės Einsatzkommando žudikų teisme? Kur Plungės ir Telšių žudynių dienomis buvo Tilzės Einsatzkomando žudikai? Ar Einsatzkommando 2 nariai kada buvo Plungėje ar Telšiuose? Ar jūs kreipėtės į vokiečius paprašyti Staatsanwalt Ermer surinktos medžiagos?
  • Dieckmann apie Mažeikiai: which Germans were involved is unclear. Apie Plungė: vokiečiai lietuviai? Dieckmann: Mažeikiuose ir Plungėje žydai daug greičiau išžudyti negu kitur Šiaulių apygardoje.

Dieckmann apie Noreiką - tą pačią dieną rugpjūčio 5 d. griežčiau pasielgta su žydų turtu kaip kad Urbaitis ketino. psl.862

  • jo laiškai Olšvangui: per daug visi įsivėlę
  • Olšvango knyga
  • Vilučio Leono byla
  • Staugaitis Vyskupas - raštai - pamokslas
  • Algminas. O šešių metų berniukas Liutavaras L. Algminas įsidėmėjo, kaip jo tėvas, Klaipėdos krašte tarnavęs pasienio policininku, buvo vienas iš , jam po Rainių žudynių pasakojo apie kaltininkus: Nebūtų gerai, jei jie būtų surasti šiuo metu, nes žmonės imtų patys viską į savo rankas. Kai, arba jei, viskas grįš į normalias vagas, žmonės bus teisiami, ir mums reikia, kad būtų nuteisti teisingai. To dabar negalime padaryti. (Samogitia mea Patria, ps.25) buvo vienas iš saugumo karininkų, prisiėmusių vietinės policijos atsakomybę už tvarką vokiečių okupuotoje Lietuvoje. Skirtingai nuo sovietų, naciai suteikė Lietuvai tam tikrą autonomiją. ... Atskiros apskritys formavo savo vietines valdžias, o saugumas buvo patikėtas policijos atstovams profesionalams. (27) ...
  • Kurie vokiečiai 1941 m. baudė lietuvius Telšių apskrityje? Kiek jų nubaudė ir už ką?
  • Matulionis ? cituoja Lietuvių enciklopediją, XV, ps.72, apie tarėjų galią, savivaldą.
  • Dieckmann.

Jasaitis

  • Žydų gelbėjimo pavyzdžiai - išvardinti juos - parodyti, kaip lietuviai gelbėjo žydus nuo lietuvių; ir kaip žydų likimą valdė lietuviai.

Telšių miesto savivaldybės archyvas LCVA f.1075

  • Kur yra Plungės miesto archyvas su 1941 m. bylomis? Ir kur yra tų metų Telšių apskrities valsčių archyvai? Jų neradau LCVA.

Kazio Šilgalio gyvenimo aprašas

  • (LGGRTC, ) Jūs remiatės Kazio Šilgalio gyvenimo aprašu. Kaip man prie jo prieiti? Kaip galėčiau jį perskaityti ir pasidaryti jo išrašą?

Kiti dokumentai

  • Jidiš liudijimai Yad Vashem. Ar išvertė į lietuvių kalbą?
  • Dieckmann minimas SD raštas.

Klausimai dėl J. Noreikos veiklos Plungėje.

  • Koks tolimesnis likimas tos žydų šeimos, kuriai J.Noreikos vadovaujami sukilėliai sutrukdė pasitraukti į rytus?
  • Kokias funkcijas 1941 metų birželio liepos mėnesį Plungės komendatūroje vykdė J. Noreika?
  • Kaip vertinti J. Noreikos įvykdytą namo Nr.3 Vaižganto gatvėje užgrobimą 1941 metų birželio – liepos mėnesį?
  • Liudininkų parodymais Plungėje veikė kažkoks teismas sprendęs sukilėlių suimtųžmonių likimus. Ar to teismo veikloje kaip nors dalyvavo teisininkas J.Noreika?
  • Ką veikė ir kokius ryšius užmezgė J. Noreika karo pradžioje vykęs į Vokietiją?
  • Koks įsitraukimo į Holokaustą buvo Plungėje? Ar atsakingi tik pavieniai Plungės sukilėlių būrio vadai ar visa vadovybė? Ar į suiminėjimą, saugojimą, patyčias, konvojavimą į žudynių vietas ir žudymą buvo įsivėlę dauguma sukilėlių būrio narių ar pavieniai sukilėlių būrio nariai? Ar Noreika priskirtinas prie sukilėlių būrio vadovų ar prie eilinių komendatūros darbuotojų?

Telšiai

  • Kokias funkcijas Telšiuose turėjo LAF vadas Jonas Noreika?
  • J. Noreikos vaidmuo Telšių teismuose 1941 liepos mėnesį?
  • Kieno savivalę sustabdė prokuroras Krygeris 1941 liepą?
  • Telšių žydų turto dalybų vaidmuo Holokauste, kas už tai atsakingas Koks J. Noreikos vaidmuo?
  • Kodėl žydų turtas Telšiuose pradėtas dalinti ir grobstyti dar jo savininkams tebesant gyviems? Kas ir kodėl tai organizavo ?
  • Ar tikrai buvo vokiečių nurodymas išžudyti Telšių žydus. Jei buvo, tai kas jį davė, jei nežinoma kas, tai kodėl teigiama, kad vokiečiai? Kas iš lietuvių vadų davė nurodymą paklusti vokiečių įsakymui, jei jis buvo. Per ką iš Lietuvių vadų jis buvo perduotas?
  • Išlikę dokumentai dėl vokiečių įgulos Telšiuose maitinimo rodo ją buvus itin neskaitlinga. Gal yra kokių nors duomenų apie dar kokius vokiečių dalinius Telšiuose ar Telšių lietuviškoms pajėgoms vokiečiai vadovavo iš kitos vietovės?Per ką iš Lietuviškų pareigūnų perduodavo įsakymus?
  • Kas subūrė apginklavo žmones saugojusius Rainių, Viešvienų, Pašatrijos dvaro stovyklas kur buvo žeminami ir žudomi žydai. Kieno vardu veikė tie žmonės? Ar nusikaltimus darė su Telšių LAF, apskrities viršininko, burmistro Policicijos vado, Prokuroro ir komendanto žinia? Vykdė jų įsakymus, o gal yra žinomi kokie nors nurodymai nežudyti?
  • Ar Genocido centrui žinomi kokie nors parodymai ar prisiminimai liudijantys, kad kurios nors žudynės Telšių apskrityje buvo vykdytos J. Noreikos įsakymu. Ar buvo tiriamas tų liudijimų pagrįstumas?

Narutis - pasirengimai sukilimui

  • Noreika - spauda
  • Algminienė - atsisakė gelbėti tremtinius
  • Opulskio byla
  • Vanagaitė - Bagdonas (Opulskis?)
  • LYA-Atkočiūnas-Stulginskis
  • LCVA-378-4-23-Juočeris
  • Vitkus Bergmanas - Gargždai
  • Tiesa - Kuliai

"Žemaičių saulutė"

  • tikrosios kankinės

Zalman Bloch

  • visame pasaulyje Telšius labiausiai išgarsino ir tebegarsina Telšių ješiva
  • sovietai uždarė šią ješivą ir stebina, kaip lietuviai kaimynai galėjo dar labiau nuskriausti jos žydus
  • sinagogos gatvė - žydų paveldo turtas
  • rabino kankinystės pavyzdys
  • "Dievas yra visiems"
  • palyginti su dubenėliu
  • su vyskupu Staugaičiu ir vyskupu Brizgiu
  • ar "Žemaičių žemės" Dievas yra Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas?
  • Noreikos "Trys velniai" - ar tai Stalinas, Hitleris ir Noreika?
  • Ar čia susiję su Pyragiaus priesaika? su jo mintimis apie Dievą?

Šiauliai

Igno Urbaičio byla - Ignas Urbaitis atsisakė

  • Ignas Urbaitis - šeimos knyga

Noreikos paskyrimo aplinkybės

  • (Mackevičius, ps.66) "Laikinosios vyriausybės pirmosios dienos buvos sunkios, komplikuotos. Vidaus reikalų ministeris pulk.J.Šlepetys turėjo nemalonumą - kivirčą su N.N., buvusiu nepriklausomos Lietuvos laikais saugumo tarnautoju, kuris pirmosiomis dienomis pasiskelbė saugumo policijos viršininku ir visai nenorėjo pripažinti vidaus reikalų ministerio autoriteto. Buvo aišku, kad už jo pečių stovi gestapas, kuris nuo pirmos dienos kliudė Laikinajai vyriausybei veikti. Padėtis pasikeitė, kai Šiaulių mieste, buvusio NKVD būsto seife, buvo rasta N.N. agentūrinis pranešimas apie žinomą Lietuvos vokietį von Ropp. Lojalaus saugumo valdininkai tą radinį pateikė gestapui. N.N. vokiečių buvo suimtas ir uždarytas į Kauno s.darbų kalėjimą, gestapo skyrių. Taip buvo atsikratyta nepalankaus Lietuvos vyriausybei suklydusio lietuvio." Kas jūsų manymu buvo tie Šlepečiui lojalūs saugumo valdininkai? Ar jie buvo voldemarininkai, LNP dalyviai? Kas jūsų manymu buvo N.N.? Ar tai buvo Jonas Dainauskas? Ar jo priešai buvo voldemarininkai?
    • (Idzelis, 2010) Dainauską atleido Stasys Čenkus - liepos 1 ar 2 d. (Blynas, 1941.09.10) Čenkus nepasitikėjo Dainausku ir trukdė pastangoms jį užtarti, kad vokiečiai paleistų iš kalėjimo. Po voldemarininkų pučo liepos 23-24 d., Čenkus buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Kiek Čenkus prisidėjo prie Lietuvos žydų ir lietuvių skriaudimo?
    • (Idzelis, ?) Ar Idzelis teisingai pasakojo, kaip SS karininkas Štalekeris ragino jį rengti pogromus, o jis atsisakė? Ar Kaunos policija skriaudė žydus pogromuose? (Blynas, 1941.07.18) Petras Kliorys pasakojo, kad Dainauskas organizavo Lietūkio žudynes. Ar jūs manote tai tiesa, ar tai Dainausko priešų paleistas gandas?
    • Klausimai apie seifą...
    • Klausimai apie Virbicką...
    • (Greimas) Klausimai apie von Ropp draugą Požėla - ar jisai dalyvavo atidarant seifą?
    • Klausimai apie von Ropp...
  • (VU f.198, a.927) Ambrazevičius: "Specialus kazus - laikinoji vyriausybė ir žydai, kuriem pagal Laikinosios vyriausybės potvarkių leidinį buvęs įsteigtas getas. Kreipčiau dėmesį į šiuos reiškinius dėl to geto: (a) Potvarkių rinkinys buvo paskelbtas ne laikinosios vyriausybė, o pirmojo tarėjo kažkurio pareigūno iniciatyva; (b) tariamasis geto steigimo potvarkis įdėtas to rinkinio gale, paskutinis, su parašais J.Ambrazevičiaus ir reikalų vedėjo (J.Švelniko). Tas skirtumas skatina susigalvoti kodėl kitaip. O tas "kitaip" ir nukreipia to geto potvarkio realų kelią. Būtent: vokiečiai reikalavo iš komendanto J.Bobelio geto. J.Bobelis aiškinosi, kad jis turi gauti tam savo vyriausybės nutarimą. Jis paruošė projektą, įrašydamas Ambrazevičiaus ir vidaus reikalų ministerio parašus. Tas projektas buvo keliais atvejais svarstomas ir vis atidedamas. Nesulaukę nutarimo, vokiečiai sava iniciatyva geto įsteigė. Potvarkio reikalas atkrito. Jis ir liko tarp popierių kaip projektas, ne kaip nutarimas." Ar visi svarstymai vyko prieš Bobelio pašalinimą 1941 m. birželio 24 d.? Ar jie vyko prieš Urbaičio susitikimą su Ambrazevičiumi Kaune? Ar svarstomi "Žydų padėties nuostatai" išreiškia vokiečiams rasistams visiškai nepriimtiną, tačiau karininkui Bobeliui primygtinai reikalingą išlygą, "Šie nuostatai netaikomi asmenims, kurie apdovanoti Vyčio Kryžiumi arba yra savanoriai, įstoję į Liet.kariuomenę iki 1919 m. III.5 d., jeigu jie vėlesniu laiku neveikė prieš Lietuvių tautos interesus." Ar tai nepatvirtina, kad įstatai atspindi Lietuvos vadų savarankišką požiūrį, nesitaikstantį su naciais okupantais?
  • (Prapuolenis, 1964) "Tik vidaus reikalų ministrą Šlepetį perversmininkai suėmę." Ar neaišku, jog 1941 m. liepos mėn. 23-24 d. perversmininkų pagrindinis tikslas nebuvo versti Lietuvos laikinąją vyriausybę, bet buvo perimti lietuvių pajėgas ir policiją? Koks tolimesnis buvo Šlepečio likimas?
  • (Blynas, 1941.08.01) "Apie 14 val. atėjo Reivytis - polic[ijos] vadas. Buvo Taunys, Brunius, Stanevičius. Anie 4 kalbėjo apie Šlepečio likvidavimą. Parašė raštą, kad Šlepetys nuo š.m. VIII 1 atsistatydina ir savo vietą perduoda mjr.Puodžiui. Priversią jį tai padaryti." (Blynas, 1941.08.02) "Su Šlepečiu tvarkoj. Jis prisidėjo prie mūsų. Vykdys, ką norim." Jeigu Šlepetys sutiko vykdyti, ką LNP nori, ar tai reiškia, kad jisai vykdė LNP valią skirdamas Joną Noreiką? Kas tuo atveju atsakė už Noreikos paskyrimą? Kaip Noreika pats suprato? Kam jisai tarnavo? Ar LLV atžvilgiu Noreikos paskyrimas teisėtas?

Ambrazevičiaus laiškas Ivinskiui

Jasaitis

  • Jasaitis - Išgelbėję pasaulį (ėjo pas Gewecke)
  • (Mackevičius, ps.67) Teisingumo ministeris Mackevičius: "Išskirtinė, neturinti pavyzdžio istorijoje buvo žydų padėtis. Vokiečiai naciai nedelsiant juos išėmė iš Lietuvos jurisdikcijos. Žydų ne tik turtas, bet ir gyvybė buvo trečiojo reicho valdovų dispozicijoje. Mėginimas jų, kaip ir Lietuvos piliečių, teises ginti buvo absoliučiai neįmanomas, nes tai buvo kvalifikuojama kaip nusikalstamas veiksmas." Ar tai tiesiog pasiteisinimas? Juk šiauliečiams pavyko užtarti Šiaulių žydus. Kaip

Noreika algas išmokėjo batalionui algas - Žagarės žydų žudikams.

  • Bylos apie priverstinę mobilizaciją.

Noreika - priverčiamojo darbo įstaiga

  • Taip pat: Radviliškio darbo stovykla.

Noreika - norėjo būti apygardos tarėju, jam neleido

Noreika - Kuršėnai - užstojo žydų turto grobstytojus

  • tai išsako jo požiūrį į žydų žudymą, kaip didelį tikslą

Ar "nepageidaujamas elementas" yra nacių sąvokos "unzuverlässige Elemente" vertimas į lietuvių kalbą? Ar į jį įeina komunistai, juos prijaučiantys, disidentai, nusikaltėliai, homoseksualai, prostitutės, benamiai, silpnapročiai? Ar šiuo atveju turime mintyje

Su žydų koncentravimu susiję klausimai.

  • Dažniausiai minimas Jono Noreikos pasirašytas raštas dėl žydų perkėlimo į Žagarės getą ir aškinama, kad jo parašas tebuvęs formalumas. Bet yra ir daugiau su tuo susijusių raštų (byloje LCVA-R1099-1-2) jie kelia klausimų.
  • Iš šiame dokumente minimų keturių moterų 1942 gegužės pabaigos surašymo duomenimis Šiaulių gete gyveno tik Zelikovičiūtė Ester. Labai tikėtina kad jos žuvo. Jei taip prie jų nužudymo yra prisidėjęs dokumentą pasirašęs asmuo – Jonas Noreika. Ar Genocido centras domėjosi tų moterų likimu, suteikdamas Jomui Noreikai kario savanorio statusą? ((byloje LCVA-R1099-1-2 psl.)
  • Dokumete minimo Rosienskio Chaimo, nerandame tarp Šiaulių geto gyventojų 1942 gegužės pabaigos surašymo duomenimis. Ar Genocido centras domėjosi tų moterų likimu, suteikdamas Jonui Noreikai kario savanorio statusą?

dėl Rosienckio Chaimo perkėlimo į Šiaulių Getą 41.10.11 (175) (byloje LCVA-R1099-1-2

  • Šiame dokumente minimi vyrai 1942 metų surašymo duomenimis dar buvo gyvi, o koks jų tolimesnis likimas? Ar Genocido centras įvertino J. Noreikai už tų asmenų persekiojimą tenkančią atsakomybę atsakomybę?

dėl Šafranskio Peisacho ir Abraomo Gordono perkėlimo į Getą 41,10.11 (176)(byloje LCVA-R1099-1-2

Byloje yra ir daugiau dokumentų apie žydų perkėlimą į Šiaulių Getą. (139-140)

  • (byloje LCVA-R1099-1-2 psl. 55) Šis dokumentas rodo, kad žydus J. Noreika siuntė ne vien į Žagarę. Dėl šio rašto nurodytos paskirties vietos Gruzdžiai (Pakruojis) kyla klausimų ar iš tikro likę povyrų išžudymoTryškių žydai pasiekė Žagarę? Nes Pakruojo baltaraiščiai yra žinomi kaip daugelyje vietovių vykdę žydų naikinimo akcijas, O Gruždžiai yra kur kas arčiau Luponių miško masinės Šiaulių žydų žudynių vietos) nei Žagarės. Ar Genocido centras domėjosi tų moterų ir vaikų likimu, suteikdamas Jomui Noreikai kario savanorio statusą?
  • Genocido centras savo pažymose apie J. Noreiką dažnai mini, kad jis neturėjo galimybių lemti žydų likimo. Štai raštas kuriuo jis leidžia vienam iš žydų kurį tai laiką gyventi?Ar šis raštas nepaneigia jūsų specialistų išsakomų teiginių, kas J. Noreika žydų klausimu neturėjo galimybės veikti savarankiškai.? (byloje LCVA-R1099-1-2 (psl 138)

Sargybinių saugojusių žydus apginklavimas ir savivalės prieš prieš žydus gynimas byloje (LCVA-R1099-1-2)

  • Pora dokumentų: Gubernijos depo sudarytas ginklų reikalingos sargybos sąrašas ir J.Noreikos prašymas juos apginkluoti. Rodo kad J. Noreika rūpinosi ne tik žydų koncentravimu bet ir ginkluota sargyba, kad jie neišbėgiotų. Kad bent jau kurį laiką sargybos saugomi žmonės rodo J. Noreikos padėjėjo raštas Šiaulių Burmistrui raštas. Dėl šio susirašinėjim,o genocido centrui norisi užduoti tokius klausimus?

a) ar genocido centras pripažįsta, kad J. Noreika dalyvavo organizuojant žydų persekiojimą, a[ginkluojant žmones persekiojusius žydus? b) ar Gubernijos depo sudarytame žydus saugojusių asmenų saraše yra tokių kuriems buvo suteiktas kario savanorio statusas? ((byloje LCVA-R1099-1-2 (122 -123) ir (psl.217)

  • Ar J. Noreikos susirašinėjimas ir pozicija byloje apie Holokausto vykdytojus Kuršėnų miete neįrodo J. Noreiką buvus aktyviu žudynių šalininku, gynusiu smurtininkus ir savivaliautojus Šiems byla buvo iškelta dėl žydų turto grobstymo. (dokumentų byloje yra ir daugiau)
  • (byloje LCVA-R1099-1-2 psl. (226- 228) Yra žinoma, šiame rašte minimi kariai minimu laikotarpiu dalyvavo išžudant Žagarės geto kalinius. Ar genocido centras sutinka, kad J. Noreikos vadovaujama įstaiga ne tik rūpinosi žydų koncentravimu bet ir atlyginimais žydų žudikams? (Byla R-1099-2-2 psl. 45)

Lietuvos piliečių ne žydų persekiojimas vykdytas J. Noreikos

  • Yra žinoma , kad Kuršėnų dvarininkas Gruževskis buvo vokiečių suimtas ir žuvo. Ar Genocido centras nagrinėjo šį įskundimo atvejį, kodėl jis nesutrukdė suteikti J. Noreikai kario savanorio statusą? (byloje LCVA-R1099-1-2 psl. 251
  • Byloje R-1099-1-15 psl 63- 75 galima rasti susirašinėjimą apie Jonaitiškio stoties iešmininko Neverausko nubaudimą. Rodanti, kad J, Noreika tarnaudamas okupaciniam nacių režimui ir pats savarankiškai savo sprendimais represuodavo žmones. Ar tai suderinama su kario savanorio statusu?

Klausimai dėl žydų turto ir išnaudojimoir kalčių už tas skriaudas perėmėjai.

  • Archyvinėse bylose yra išlikę nemažai dokumentų, susijusių su Urbaičio ir ypač J.Noreikos veikla, kur Šiaulių apskrities viršininko įstaiga skriaudžia konkrečius žydų tautybės žmones. Siunčia juos į žudynių vietas, atiminėja jų turtą ir išnaudoja darbams. Bylos (LVVA-R1099-1-2 ir kitos). Šiaulių apskrities įstaiga niekaip neatsiprašė nei tų žmonių neijų artimųjų už padarytas neatitaisomas skriaudas. Dar daugiau. Šiaulių apskritis deklaruodama darbų tęstinumąpakabino memorialinę lentą skirtą J. Noreikai ant savo pastato. Ar genocido centras (visapusiškai ištyręs) J, Noreikos veiklą informavo Šiaulių apskrities viršininko įstaigą tuo metu kai ji dirbo ar bėliau jos teisių ir pareigų perėmėjus apie Apskrities viršininko įstaigos ir konkrečiai J. Noreikos indėlį skriaudžiant žydus?
  • Išlikę dokumentai (LVVA-R1099-1-2 ir kitos) rodo kad žydų turto dalybose dalyvavo ir kai kurie lyg šiol veikiantys ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai. Kai kurie to turto prašė per savo atstovus kai kurios buvo įveltos apskrities viršininko sprendimu. a)Ar tie subjektai yra informuoti apie jų pirmtakų kaltes susijusias su Holokausto nusikaltimais? b)Ar genocido centras yra skelbęs dabų šia tema?

Geležinkelis, ligoninės, mokylos, Gubernija

  • Dokumentai (LVVA-R1099-1-2 ir kitos)rodo, kad žydų turto dalybos dažnai vyko turto savininkams dar gyviems esant, žudynių metu, ar tuoj po jų. Tos dalybos buvo tarsi paskatinimas žudynėms, kai gavę turto tapdavo suinteresuoti,kad tikrieji savininkai dingtų. Turtas naudotas kaip atlygis žudikams ir kaip priemonė įvėlti į žudynes plačius visuomenės sluoksnius. Gavę to kruvino turto tarsi pripažindavo žudikų darbus ir tapdavo jų bendrininkais. Taos turto dalybos nebuvovokiečių prižiūrimos. Jas vykdė lietuvos pareigūnai. Ar genocido centras prieštarauja, kad tokia veikla dalinant žydų turtą yra aktyvus dalyvavimas Holokauste?
  • Lietuvos Respublikai ((LVVA-R1099-1-2 ir kitos)vykdant privatizaciją buvo privatizuota nemažai nužudytų žydų turto. Ar genocido centras bandė informuot Lietuvos respublikos organus, kad konkretus privatizuojamas turtas turi didelių moralinių skolų?

Dalytė? dalino bandeles

  • LNP draudė dalinti

LCVA f.R1099 a.1 b.32 Karo belaisvių tvarkymo bylos.

  • Kurie, jūsų manymu, dokumentai atskleidžia Noreikos elgesį su karo belaisviais?
  • Kaip jūs vertinate nacių elgesį su sovietų karo belaisviais nacių okupuotoje Lietuvoje?
  • Ar karo belaisvių panaudojimas Lietuvos ūkiuose tarnavo pirmiausiai Vokietijos karo tikslams?
  • Koks lietuvių elgesys su karo belaisviais laikytinas teisingu ir koks neteisingu?
  • l.1 1942.02.01 Raštas skirtas visiems valsčių viršaičiams, II eilės miestų burmistrams ir policijos punktų vedėjams. Koks jų nuošimtis, jūsų manymu, dalvyavo valdant karo belaisvius?
  • l.1 1942.02.01 Noreika: "Komendantūros įsakymu turi būti surinkti į belaisvių lagerį visi tie belaisviai, kurie nakvojo pas atskirus ūkininkus." Ar Noreika buvo pagrindinis perdavėjas karo belaisvio komendantūros įsakymų? Ar Noreika nors kiek pats asmeniškai atsakė už belaisvius, jų laikymą ir priežiūrą, kad jie nepabėgtų, nenusižengtų, nebūtų skriaudžiami?
  • l.1 1942.02.01 Noreika: "Turint galvoje, kad ūkininkams labai trūksta darbininkų, reikia kuo skubiausiai įrengti vietos stovyklas. Antraip belaisviai bus atimti." Ar tai reiškia, kad belaisviai pirmiausiai buvo naudingi patiems ūkininkams, kaip vergai? Ar vokiečiai ir Noreika darė ūkininkams malonę, leisdami jiems išnaudoti vergus? Ar ūkininkai laikė belaisvius su tikslu sulaukti iš jų naudos? ar su tikslu gerinti jų sąlygas? Ar teisinga buvo skatinti karo belaisvių panaudojimą ūkio darbams?
  • l.1 1942.02.01 Noreika: "Apie bet kokį svarbesnį atsitikimą belaisvių atžvilgiu turi būti, be kita ko, tuojau pranešta man tarnybos metu telef.Nr.1451, o ne tarnybos metu telef.1535. Pranešimą reikia pakartoti ir raštu." Ar telef.1535 buvo Noreikos namų telefonas? ar kieno? Ar tokius atsitikimus turėdavo pranešti pirmiausiai Noreikai, ar kam kitam? Koks buvo Noreikos oficialus vaidmuo šiais klausimais? Ar jis tiesiog asmeniškai domėjosi? ir kodėl?
  • l.2 1942.02.21 Vietos komendantas: "...Šiaulių Apygardoje, palyginus su kitomis apygardomis, yra nepaprastai didelis pavieniai dirbančių belaisvių skaičius..." Koks tuo metu kiekvienoje apygardoje buvo belaisvių skaičius? dirbančių belaisvių skaičius? ir pavieniai dirbančių belaisvių skaičius?
  • l.2 1942.02.21 Kodėl būtent Šiaulių Apygarda pasižymėjo tokiu dideliu pavieniai dirbančių belaisvių skaičiumi?
  • l.2 1942.02.21 Noreika savo ranka pridėjo, "Pranešti viršaičiams ir pakartotinai paraginti paskubinti lagerių įrengimą." ir netgi pasirašė, 1942.02.25. Kaip jūs vertinate jo dalyvavimą?
  • l.3 1942.02.18 Kas buvo Lds.Schtz.Batl.807 ir jos vadovas gez.Brendel? Kaip apibūdintumėte jų veiklą?
  • l.3 1942.02.18 Brendel: "Turimomis žiniomis daugelis neužregistruotų karo belaisvių ypač pabėgę, yra pasislėpę pas ūkininkus, iš kurių dalis yra persirengę civiliais rūbais. Apskričių viršininkai privalo su policijos pagelba pravesti stropią gyventojų kontrolę ir tokius belaisvius grąžinti į karo belaisvių stovyklą. Pradedant nuo š/m. III.10 d. bus iš kariuomenės pusės vykdomi patikrinimai, ant kiek šis mano įsakymas įvykdytas. Už šio įsakymo neįgyvendinimą, kaltininkus trauksiu atsakomybėn." Kaip jūs vertinate Noreikos dalyvavimą?
  • l.3 1942.02.18 Brendel, pabrėžtinai pažymėta: "Ypatingą dėmesį turiu atkreipti į taisyklėmis nustatytus belaisvių stovyklų įrengimus ir apsaugą ir kad belaisvių pabėgimas iš stovyklos nebūtų įmanomas, už ką atsakingais laikysiu apskričių viršininkus. Ir šis reikalas bus pavestas man kontroliuoti." Ar galima tvirtinti, jog būtent Noreika buvo labiausiai atsakingas, kad belaisviai nepabėgtų iš stovyklų?
  • l.3 1942.02.18 Brendel: "Už neišpildymą šio, belaisviai turės būti grąžinti." Ar suprastina, jog karo belaisvių laikymas buvo vokiečių okupantų lietuviams ūkininkams teikiama malonė? Ar ta malonė laikytina Noreikos nuopelnu? Ar tai laikytina jo nuopelnu Lietuvai?
  • l.5 1942.02.21 Noreika: "Su Karo Belaisvių Stovyklos Komendantu susitarta, kad iš Šiaulių apskr. karo belaisviai pradedami grąžinti nuo kovo mėn. 5 d." Ar tai reiškia, kad Noreika ne tiktai perdavė komendanto įsakymus, bet su juo tardavosi ir derindavo klausimus?
  • l.9 1942.02.13 Komandantūros įsakymo antroje pusėje yra pasirašę atstovai iš visos Šiaulių apskrities, o lapas paliktas Noreikai. Kas pasirašė? Ar visi tai progai suvažiavo?
  • l.11 1942.02.28 "apskričių viršininkai įteikia prašyms dėl nustatytų stovyklų įrengimo iki 1942.III.12 "Šiaulių Karo Komendantūrai, įteikiant apskrities žemėlapį 1:100.000 su stovyklų įrašymu ir nurodymu karo belaisvių skaičių." Ar reikia suprasti, kad patys lietuviai galėjo siūlyti, kur rengti stovyklas ir kokio dydžio?
  • l.11 1942.02.28 "Tuo pačiu terminu teikia ir prašymus dėl pavienių belaisvių panaudojimų griežčiausiai ištyrus per apskr.viršininkus įteikti. Pavienių belaisvių panaudojimas pas rusų ir lenkų ūkininkus neįeina į klausimą." Ar pastarasis draudimas atspindi nacių rasistinę politiką? Ar Noreika ją palaikė?
  • l.11 1942.02.28 "kaip lageriai turi būti paruošti yra nurodyta pridedamose taisyklėse" Ar galima suprasti, kad lietuviai patys užsiimdavo karo belaisviais, o vokiečiai tiesiog nustatydavo taisykles?
  • l.15 Eitner, pulk.ltn. Lagerio komendantas: "Taisyklės įsteigimų vietinių stovyklų /lagerių/ karo belaisviams"... "Aptvėrimas. Stovykla privalo būti atatinkamai spygliuota viela aptverta, kad karo belaisviai nepabėgtų. Aptvėrimo plotas privalo būti pakankamai erdvus, kad karo belaisviams pakaktų vietos." Ar galima suprasti, kad lietuviai patys kurdavo stovyklas be jokių vokiečių?
  • l.15 "Maitinimas. Priklauso nuo darbdavių." Ar karo belaisvių būklė tiesiog priklausydavo nuo lietuvių darbdavių malonės? Ką žinome, kaip lietuviai darbdaviai įvairiai elgdavosi su karo belaisviais?
  • l.15 "Apsauga. Kaip tik belaisviai stovykloje randasi, žiūrint pagal reikalą, stovyklos didumą, matomumo galimybę, privalo būti vienas arba daugiau sargybinių, t.y. vakaro gražinant belaisvius stovyklon iki ryto - išvedant." Kiek iš viso Šiaulių apskrityje buvo tokių lietuvių sargybinių, jūsų manymu? Ar galima laikyti Noreiką už juos visus atsakingu?
  • l.15 "Trūkumas belaisvių, kaip radimas pas belaisvius ginklų ar šiaip kiti ypatingi atsitikimai, pranešami tuojau vietos įstaigai, kuri šį reikalą telefonu praneša Oflag VB Šiauliuose." Kaip jūs įsivaizduojate Noreikos atsakomybę šituose dalykuose?
  • l.16 1942.02.21 Kuršėnų Valsčiaus Viršaitis Noreikai: "Prašoma Poną Viršininką ... painformuoti Kuršėnų valsčiaus Savivaldybę šiais, mums neaiškiais, klausimais: 1.Ar galima belaisvių stovyklas įrengti tankesniu tinklu ir tuo pačiu mažesnes/kiekvienoje 10 belaisvių ir kiek daugiau/ Tai patarnautų ūkininkų patogumui, nes nereikėtų toli vykti belaisvių paimti ir po darbo atgal grąžinti. Tokių stovyklų susidarytų apie 15." Vadinas, ar Kuršėnų valsčiuje numatyti laikyti daugiau kaip 150 karo belaisvių? Ir būtent lietuvių ūkininkų patogumui?
  • l.17 1942.03.05 Noreika: "Atsakydamas į Tamstos š/m. vasario mėn.21 dienos raštą, pranešu, kad 1) belaisvių stovyklas įrengti tankesniu tinklu ir tuo pačiu mažesnes, kaip 10 belaisvių, galima. 2) Įrengtas stovyklas tuo tarpu reikia apsaugoti patiems, o kai bus apžiūrėtos ir priimtos belaisvių stovyklos, bus išrūpinti ginklams laikyti leidimai ir daromi žygiai ginklams gauti." Kaip jūs suprantate Noreikos vaidmenį atsiliepiant Kuršėnų valsčiaus viršaičiu? Kiek Noreika buvo atsakingas už stovyklų apžiūrėjimą, stovyklų priėmimą ir ginklų laikymo leidimų išrūpinimą? Ar būtent Noreika ketino žygius daryti ginklams gauti? Kaip tokius žygius įsivaizduojate? Ar gavimas daugiau ginklų reikštų galimybę laikyti daugiau karo belaisvių?
  • l.18-21 1942.03.02 Sąraše išvardinti Jonaičio valsčiuje laikomi 450 karo belaisvių. O kiek išvardinta ūkininkų? Ar jūs esate ištyrę tų karo belaisvių tolimesnį likimą? Ar kurie nors Lietuvoje gyvenę karo belaisviai paskui parašė savo prisiminimus? Ar kurie nors ūkininkai po karo palaikė ryšį su jiems dirbusiais karo belaisviais?
  • l.22 1942.03.03 Linkuvos valsčiuje 41 stovykoje buvo laikomi 236 karo belaisviai. Ar jūs esate ištyrę, kaip lietuviai ūkininkai, sargybiniai ir karo belaisviai prisimena tas stovyklas? Ar jos vertintinos teigiamai ar neigiamai?
  • l.23 1942.03.05 Kodėl Linkuvos valsčiaus viršaitis rašo būtent Noreikai, kad ūkininkas Jonas Mitrikas parsivežė pas save darbams belaisvį Ivaną Gunko, kuris paskui bus laikomas ūkininko Umbraso žinioje esamoje belaisvių stovykloje?
  • Šioje byloje, kuriems valsčiams žinome, kiek juose buvo laikomi belaisvių? O kuriems Šiaulių apskrities valsčiams nežinome skaičiaus? Kiek jūs manote iš viso Šiaulių apskrityje buvo laikoma karo belaisvių, Noreikai esant apskrities viršininkui?
  • l.44-45 1942.03.10 Linkuvos valsčiaus viršaitis gražino į Šiaulių lagerį 13 nepatikimų rusų belaisvių ir 6 invalidus belaisvius. Kodėl jisai nuorašą nusiuntė Noreikai? Už ką Noreika atsakingas?
  • l.47 1942.03.13 Kodėl ūkininkas Samulevičius kreipiasi per Stačiūnų valsčiaus viršaitį būtent į Šiaulių apskrities viršininką Noreiką, kad jam leistų pasilaikyti belaisvį Nikolajevą? Ar teisinga būtų suprasti Noreiką, kaip visos Šiaulių apskrities vergvaldį arba vyriausią jos vergų prievaizdį?
  • l.48-49 1942.03.11 Šiaulių apygardos komisaras Gewecke: "1942.03.11 "Visiems Šiaulių Apygardos Apskričių viršininkams ir burmistrams. Liečia: lietuvių, latvių ir estų belaisvių paleidimą. Pagal prisiųstą pranešimą reikia virš minėtus belaisvius tuojau paleisti. Prašau tuojau nurodyti, kad lietuvių, latvių ir estų belaisviai vėliausiai iki 1942.III.14 turi atvykti į Šiaulių Karo Belaisvių stovyklą, kad galėtų iš atatinkamos vieos tvarkingą atleidimą pravesti." Kiek tokių karo belaisvių buvo? Kaip ilgai lietuviai, latviai ir estai karo belaisviai tarnavo pas lietuvius ūkininkus? Ar žinoma, kokių žygių Noreika ar kiti lietuviai ėmėsi paleisti šiuos belaisvius?
  • l.57 1942.03.20? Kodėl Noreikos pavaduotojas Kutka praše Kuršėnu valsčiaus viršaičiu pareikšti savo nuomonę, ar patenkinti Zolienės prašymą jai palikti jos karo belaisvį. Koks buvo vokiečių vaidmuo tokiuose klausimuose?
  • l.180-181 1942.04.12 Ar teisingai suprantame, kad ūkininkai "darbo atlyginimą" už karo belaisvius, 10 pfenigų į dieną, mokėdavo karo belaisvių Oflag VB įstaigai, o patys karo belaisviai jokių pinigų negaudavo? Ar teisingai suprantame, kad iš karo belaisvių pelnijosi tiek ūkininkai, tiek vokiečiai? O būtent apskrities viršininkui Noreikai buvo pavesta iš ūkininkų kas mėnesį pinigus surinkti? O jis tai pavedė apskrities Ūkio skyriui? Maždaug kiek pinigų kas mėnesį surinkdavo?
  • l.186 1942.04.30 Winckler: "Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvos vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainieičiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal Generalkomisaro 1941.I.2 išleistą įsakymą. Karo belaisvius galima duoti--- tik įteikiant reikalingus dokumentus ypatingai apie darbo jėgų reikalą ir apie jau turimus karo belaisvius žemės ūkyje. Prašau Šiaulių apskrityje telefonu užklausti, kur karo belaisvių reikalinga ir kur gali būti įsteigti lageriai ir man vėliausiai iki 1942 gegužės mėn. 2 dienos pranešti, nurodant pavienes vietoves ir karo belaisvių skaičių šiose vietovėse." Kaip jūs manote, ar Noreika galėjo atsisakyti priimti daugiau karo belaisvių? Kiek karo belaisvių prašė kitų apskričių viršininkai?
  • l.185 1942.05.02 Ar Noreika pats surašė šį lapą? Ar manytina, kad jisai asmeniškai skambino į visus valsčius pasiteirauti, kiek belaisvių reikia? Kodėl jūsų manymu raudonu pieštuku skaičius sumažintas nuo 1210 iki 1000? Ar apie vieną vienintelį valsčių parašyta, "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako."? Ar tas valsčius nukentėjo, dėl to, kad atsisakė?
  • l.183 1942.05.02 Noreika prašė 1000 belaisvių. Ar žinoma, kiek jų gavo?
  • l.188 1942.05.05 Komendantas pranešė, kad karo belaisviai neregistruoti stovykloje arba neturintys pažymėjimą bus karo belaisvių kontrolės komandų atimti. Ar galima tvirtinti, jog karo belaisviai buvo suprasti, kaip turtas arba kaip malonė?
  • l.239 ir kiti. Kurie raštai susiję su pabėgusių karo belaisvių gaudymu? Koks buvo Noreikos vaidmuo gaudant pabėgusius karo belaisvius?
  • l.231 1942.03 Noreika: "Visiems valsčių viršaičiams ir II eilės miestų burmistrams. Pavedu Tamstoms tuojau patikrinti ar iš Tamstų žinioje esamų, pas ūkininkus paliktų žemės ūkio darbams rusų karo belaisvių yra tokių, kurie tik karo operacijoms pasistūmėjus ir dar nesant įrengtoms belaisvių stovyklom, betarpiai pasiliko pas ūkininkus (ne per komandantūras) darbams. Paaiškėjus, kad tokių belaisvių yra, sudaryti jų sąrašą ir pristatyti juos kartu su sąrašais į surenkamąjį belaisvių lagerį Šiauliuose suregistravimui, kurie po to vėl bus grąžinti ūkiams, kaipo darbo jėga. Teigiamu ar neigiamu atveju, visus Tamstas įpareigoju pranešti man, nurodant šio rašto numerį, iki š/m. balandžio mėn." Koks skaičius karo belaisvių buvo partizanų suimti ar betarpiškai nuėjo dirbti pas ūkininkus? Ar tvirtintina, jog Noreika asmeniškai dalyvavo karo belaisvių išnaudojime?
  • [Reivytis] Lietuvos saugumo policijos vadas Vytautas Reivytis yra rašęs, kad "...Lietuvos policija buvo paversta beteisiais ginkluotais okupantų vergais. Ir čia rašančiajam teko būti tų beteisių ginkluotų verg vyriausiu beteisiu vergu." Kaip jūs manote, ar teisinga laikyti Reivytį vergu? O gal būtų teisinga Reivytį laikyti sociopatu? Ar Noreika laikytinas vergu? Ar jisai laikytinas sociopatu?
  • Kurie karo belaisviai padėkojo lietuviams ūkininkams, kad juos maitino ir globojo?
  • Ar sovietai okupantai paskui baudė kuriuos nors lietuvius už elgesį su karo belaisviais?
  • Ar reikėtų labiau domėtis, kaip vokiečiai ir lietuviai elgėsi su karo belaisviais, kaip juos skriaudė ir išnaudojo?
  • Ar jūs manote, kad karo belaisvių išnaudojimas dažniausiai neigiamai veikė, dvasiškai žeidė juos valdančius lietuvių ūkininkus ir juos saugojusius lietuvius sargybinius? Ar jūs manote, kad nuo tokių dvasinių žaizdų nukentėdavo lietuvių šeimos, tėvai ir vaikai?
  • Ar jūs manote, kad belaisvių išnaudojimas iš esmės prilygtinas vergvaldystei?
  • Kur įžvelgiate vergiją nacių ir sovietų santvarkose? Ar jai prilygsta lietuvių elgesys su karo belaisviais?
  • Ar jūs manote, kad lietuviai ūkininkai pasipelnę iš karo belaisvių lieka jiems skolingi?
  • Ar jūs manote, kad Noreikos dvasiai artima vergvaldystė?
  • Ar galima tvirtinti, kad Jonas Noreika prisidėjo, kad lietuviai ūkininkai galėtų laikyti ir išnaudoti didesnį skaičių karo belaisvių? Už kokį padidėjimą jisai galėtų būti atsakingas?

Šiauliai

  • LCVA - R1099-1-1 Šiauliai
  • LCVA - R1099-1-2 Šiauliai
  • R1099-1-3 Šiauliai
  • R1099-1-8 Šiauliai
  • R1099-1-15 Šiauliai
  • R1099-2-2
  • R1099-1-22 Šiauliai
  • Šiauliai Tėviškė
  • (LII, f.1, a.1-7, b.19669-2499, Pro Memoria) "1945 m. lapkričio mėn. 29 d. VLIK'o pirmininkas prof.Krupavičius ir Bavarijos pirmininkas A.Kalvaitis lankėsi žydų komiteto Muenchen'e nustatymo santykių tarp lietuvių ir žydų. ... Nėra paslaptis, tęsė toliau Leibovičius, kad lietuvių tarpe Vokietijoje slepiasi daug asmenų, kurie aktyviai yra dalyvavę žydų likvidavime, pav. Šiaulių miesto burmistras Linkevičius, kuris turimomis žydų komiteto žiniomis, yra kur tai amerikiečių zonoje ir dabar yra pakeitęs savo pavardę. Šis asmuo yra aktyviai prisidėjęs prie žydų likvidavimo Šiauliuose ir jis turės būti atitinkamai nubaustas." Kaip burmistras Petras Linkevičius bendradarbiavio su Noreika? Ar Linkevičius skriaudė Lietuvos žydus daugiau ar mažiau nė Noreika?

ŠMERŠ Su bendradarbiavimu su sovietinėmis represinėmis tarnybomis susiję klausimai

  • J. Noreikos baudžiamojoje byloje yra duomenų apie jo galimą bendradarbiavimą su smeršu.?(1946 balandžio 6 d. j. Noreikos apklausos protokolas)

Neabejoju, kad Genocido centras yra visapusiškai ištyręs tą klausimą. visgi a)Ar genocido centro specialistai yra peržiūrėje J. Noreikos byla iš filtracijos stovyklos.? b)Yra susipažinę su apklausos sulaikant protokolu? c) byloje yra žinių kad ir kiti J. Noreikos bendrabyliai galimai bendradarbiavo su sovietų organais, ar tas klausimas yra išnagrinėtas visapusiškai?

  • Sovietų agento Antanas sudarytame asmenų besilankiusių vokiečių SD sąraše (LYA- k1-47-1268 byla) pirmu numeriu yra įrašytas Noreika Jonas, Antano sūnus, gyvenęs Numerių 17 Šiauliuose. Ar tai realus karo metais gyvenęs asmuo ar tai koks nors sovietų agento šriftas?
  • He identified himself as a ŠMERŠ (Soviet counterintelligence) agent who was recruited when freed from Stuthof. This meant that he was not tortured under interrogation. Then a few weeks later it is written that he confessed to have been lying and it is left at that with no further interrogation on that point. So that, of course, is very strange.
  • We never find him mentioned in the interrogations except that the Plunge priest Pukys mentions him and Alimas as working closely together, and Urbaitis, his predecessor in Šiauliai, mentions "this Noreika guy" as coming after him. In neither case were they questioned about Noreika!
  • Evaldas found that on the list of Nazi agents in Šiauliai, if I recall, Jonas Noreika appears at the top of the list, but his name and/or year of birth and/or occupation were changed.
  • In Brunius's interrogation Noreika is listed but strangely it is not mentioned that he was already dead, executed by the Soviets.
  • Noreika was questioned suprisingly little about the Nazi-occupation and the mass murders.
  • Noreika's strategy as an organizer of post-war anti-Soviet partisans, based on centralization, was exactly what served the Soviets best, especially given that Noreika named all of his colleagues promptly, without being tortured.
  • The Party History Institute declined to purchase Mackonis's memoir about Stuthoff as lacking scientific value - perhaps everything incriminating they already knew from Noreika and others. Whereas they agreed to purchase for 2,000 rubles his memoir about being the founder and editor of the Vilnius newspaper "Naujoji Lietuva".
  • Noreika could have and should have asked for mercy from the death penalty (the Soviet Union had ended executations at that particular time) but he refused to ask and chose to be executed.
  • Nerandame Noreikos pokario veiklos sovietinėje anti-nacionalistinėje literatūroje.
  • Partizano Semaškos byla susieta su Noreika, o vyskupo Ramanausko suėmimas su Semaškos parodymais.

Noreikos mitas

  • Ar lietuviai buvo laikomis Štuthofe dėl to, kad jie nesitaikstė vokiečiams?

Kiti lietuviai, Štuthofo kaliniai, nusikaltę prieš žmoniją

  • Pranas Germantas-Meškauskas
  • Stasys Puodžius
  • Kazys Bauba
  • Rapolas Mackonis
  • Vytautas Stanevičius
  • Petras Buragas - Vilniaus miesto burmistro referentas žydų klausimu
  • Juozas Narakas? vidaus reikalų generalinio tarėjo pavaduotojas
  • Mečislovas Mackevičius? teisingumo generalinis tarėjas
  • Mykolas Mačiukas? LAF karinio skyriaus viršininkas
  • Jonas Čiuberkis? LAF veikėjas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius, Vilniaus apygardos komisarui Hingstui rašydavo mėnesines ataskaitas apie žmonių nuotaikas, pavyzdžiui, apie lenkus ir gudus.
  • Robertas Grigas? Vilniaus miesto viceburmistras.
  • Tiesiog pabrėžti, kad net ir švenčiausi žmonės Lietuvoje buvo artimi Holokausto kaltininkams, prašau nustatyti, ar buvo koks nors giminystės ryšys tarp nacių aukos, kun. Alfonso Lipniūno ir Lietuvių aktyvistų fronto Biržų skyriaus laikraščio "Naujosios Biržų žinios" redaktoriaus Stasio Lipniūno. 1941 m. liepos 26 d. vedamasis "Tautinio darbo gairės" nurodė: "Lietuvių Aktyvistų Frontas turi užsibrėžęs daug uždavinių, kuriuos reikia be atodairos įvykdyti. Lietuvių tauta turi būti apvalyta nuo mažumų. ... Mažumų klausimas yra išspręstas ir telieka jį tinkamai sutvarkyti. ... Tikimės, kad kiekvienas lietuvis supras šiuos mūsų tautai svarbius uždavinius ir visa savo energija, darbu ir meile padės juos įvykdyti." Netrukus, rugpjūčio 8 d., Petras Požėla vadovavo 80 lietuvių ir keliems vokiečiams išžudant visus 2,400 Biržų krašto žydus. O kitą dieną, rugpjūčio mėn. 9 d., laikraštis paskelbė poeto Leonardo Matuzevičiaus vedamasis, "Tvirtu žingsniu į kuriamąjį darbą". Rugsėjo mėnesį į laikraščio bendradarbius įsijungė aštuoniolikmetis Jonas Mekas. Kuris kunigas rašė šiam laikraščiui straipsnius? Kur ir kaip jūs aptariate Biržų krašto šviesuolių dalyvavimą šiame siaubingame laikraštyje?
  • (LKP f.3377, a.48, b.674, l.278) Rapolas Mackonis: "Nieko bendro neturėjęs su okupacijos pirmomis dienomis atsiradusiais Vilniuje "aktyvistais" ir kiek vėliau kažkokiais "nacionalistais", nieko konkretaus negaliu pasakyti apie jų santykius su okupantų įstaigomis. Vis dėlto viena buvo aišku. Atsiradę "aktyvistai" pirmomis dienomis reklamavosi kaip "valdanti" partija, leido atsišaukimus. Bet netrukus nutilo ir po mėnesio kito nieks nieko apie juos nekalbėjo. Matyt, okupantams jie buvo nereikalingi ir anot senos patarlės "Mauras padarė savo, mauras gali pasišalinti".
  • (LKP f.3377, a.48, b.674, l.227) Rapolas Mackonis: "Buvusieji Lietuvos pareigūnai vis dar nenusileidžia, gaudo lyg dusdamas orą, skėsčioja rankomis, lyg skęsdami. Tai daro ne apie tautą galvodami, ne jos likimu sielodamiesi, bet įsikalę galvon, kad be jų Lietuva žus, kad tik jie yra skirti vadovauti, valdyti, diktuoti. Žiūriu į sėdinčius už stalo buvusias asmenybes ir negaliu suprasti, kaip ir kokiu būdu jos atsirado? Tai jau ne pareigūnai ir juo labiau ne vadai, o kažkoks nesusipratimas. Hitlerininkai nuniokojo Lietuvą, juos pačius įstūmė į patį pragaro dugną, išniekino, sutrypė, nužmogino ir vis dėlto širdies gilumoje apverkia aršiausio savo tautos priešo grūvimą, trokšta Lietuvos budeliams pasisekimo. Ne. Tai nėra galvojimas, tai jau aiški proto atrofija, visiškas atbukimas." Ar galima manyti, kad Mackonis apibūdina ir Noreikos požiūrį į save, lietuvius ir vokiečius?
  • (LII f.8, a.1-7, b.19) Kunigas Stasys Yla Juozui Girniui: "Pasidariau labai atsargus su "istorijomis", kurio visuomenėje susikuria nežinia kaip ir nežinia kodėl. Jūs tur būt girdėjot ir gal skaitėt, kokion istorijon įtraukė mane K.Škirpa savo "Sukilime". Padarytas esu vienu iš LAF pirmūnu, kai nieko panašaus nėra buvę. Gerai, kad turiu laiškus, kuriais pasikeitėme dar prieš knygai pasirodant. Gal kada paskelbsiu, ir visuomenė matys, kad tai yra neįtikėtinas mano vardo naudojimas tik dėl to, kad jam prie visų kitų reikėjo "ir vieno kunigo"." Kur yra tie kun.Ylos laiškai? Kodėl jisai jų nepaskelbė? Kurie LGGRTC leidiniai laiko jį vienu iš LAF steigėjų? Kaip reikėtų vertinti jo knygą "Žmonės ir žvėrys" ir ypač tai, kaip jisai pavaizduoja Joną Noreiką ir kitus jam pažįstamus lietuvius kalinius? Kodėl jisai neiškėlė jų nusikaltimus prieš žmoniją?
  • (LKP f.3377, a.48, b.685, l.248-249) Kodėl Partijos istorijos instituto komisija pranešė Mackoniui, kad nepirks jo prisiminimų apie Štuthofą, nes jie neturi mokslinės vertės? Ar dėl to, kad kad visą, kas jiems įdomu, jau žinojo iš Jono Noreikos, Balio Sruogos ir kitų? Ir kodėl siūlė pirkti jo prisiminimus apie "Naujosios Lietuvos" laikraštį už 2,000 rublių jeigu jisai prisiminimus papildytų tikslesne informacija apie asmenis, santykius tarp nacionalistų ir okupantų, ir t.t. Ar darytina išvada, kad jų akimis Mackonis parsidavė, kaip agentas? Ar buvo daugiau vienokių ar kitokių agentų Štuthofo kalinių tarpe? Ar Noreika galėjo toksai būti?
  • (LKP f.3377, a.48, b.674, l.207-208) Mackonis apie ginčą su Navaku ir Noreika: ""Amerikiečius ir anglus iš Sicilijos išvys. Vokiečiai juk nėra tokie silpni kaip mums norėtųsi." Šitokią nuomonę palaikė kitas bendros nelaimės draugas, vaidinąs stambų politiką, nors buvo tik apskrities viršininkas. Paremdamas "stratego" Navako nuomonę, šis "politikas" nuėjo dar toliau. Jo nuomone: "Vokiečiai iš rytų traukiasi, toli gražu, ne sumušti, o politiniais sumetimais. Amerikiečiai ir anglai turės suprasti ir įsitikinti, kad Europai bolševizmo pavojus vis labiau gresia ir jie netrukus taikysis su vokiečiais. ... Jūs, vilniečiai, gyvenate mažmožiais, nesistengiate aprėpti visumos." Kiek "apskrities viršininkų" buvo Štuthofo lietuvių kalinių tarpe? Ar Mackonis turėjo mintyje Noreiką? Ar Mackonis įtikinančiai pristato Noreikos požiūrį? Kodėl jūsų manymu Noreika mokėsi anglų kalbos Štuthofe? Kodėl LGGRTC nėra internete paskelbiusi Štuthofo kalinio Mackonio prisiminimus?

Noreikos dėsnis

  • (Gervydas, ps.176) apie kolonos nuvedimą į priekį

Noreikos citata apie darvinizmą.

Noreikos mito kūrėjai

Riauka

  • Riauka pasakojo, kaip jisai ir kiti dalyviai privalėjo bučiuoti ginklą, kaip priesaikos rimtumo išraišką? Ar toksai elgesys yra mums pavyzdys? Ar jisai derinasi su krikščionių pamokymu, "Lai tavo "taip" reiškia "taip", o "ne" reiškia "ne", o kas daugiau, tai iš Piktojo?"
  • Riauka pasirinko dirbti Plungės butų biurui. Ar tai atspindi jo dorumą ir sąmoningumą?
  • Iš pradžių Plungės butų biurui vadovavo Plungės žydų išžudytojas Povilas Alimas. Kodėl būtent jisai, kaip karininkas, tiko tokiam darbui?
  • Kodėl Riaukos brolis sutiko dirbti Povilui Alimui Plungės butų biure?
  • Kodėl Povilą Alimą atleido už netinkamą elgesį?

Ašmenskas

kiti...?

Noreikos kilnumas

  • Raštas iš studentų.
  • Išgelbėjo Jurgutį - pasielgė taip, kaip kiekvienas žmogus galėtų ir turėtų pasielgti. Alytaus skulptūros sode šalia statulos Litui pažymėta, jog Jurgutis buvo kilęs iš Lietuvos žydų konvertitų. Ar tai tiesa? Kaip jums atrodo, ar tai nėra ironiška? Kokia Jurgučio giminės istorija?

Pabaigai

Esminė problema yra, kad 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjai Hitlerio nevertino vienareikšmiškai, kaip blogio puoselėtoją. Akivaizdu, kad 2018 m. Genocido centras panašiai vertina Hitlerį nevienareikšmiškai. Užtat Genocido centras negali teisingai vertinti Jono Noreikos, kuris 1939 metais skelbė Lietuvos karininkų žurnale, koks Hitleris žavus.

Prašau, ar galime bendrai sutarti, jog Jonas Noreika vienareikšmiškai ir visapusiškai buvo nusikaltėlis prieš žmoniją?

LGGRTIC istorikas Vygantas Vareikis... apie išeiviją...

Ar galėtumėme suvokti, kad LGGRTC turėtų blaiviau vertinti 1940-1941 m. sovietų okupaciją, 1941 m. sukilimą, lietuvių, žydų bei sovietų "anti-nacinį" pasipriešinimą, ir pokario lietuvių anti-sovietinį pasipriešinimą?

Ar nemanome, kad įkyriai neteisingas vertinimas mus skaldo, atstumia, nugręžia vienas nuo kito ir skatina išsivaikščioti?

Prašau, tirdami ir suvokdami istorines aplinkybes, ar galėtumėme suvokti tikrus didvyrius ir mokytis iš jų tauraus elgesio.

Nedelsiant prašyti ir raginti prezidentą Adamkų pasirengti kelionei į Šukionių kaimą paaiškinti, kodėl jų mokyklai netinka Noreikos vardas. Ir kartu paprašyti, kad prezidentė Grybauskaitė ir kiti valdininkai, šviesuoliai ir dvasininkai jį lydėtų.

Kiti dokumentai

ŠMERŠ?

  • Jono Noreikos byla
  • Noreikos kartotekos kortelė
  • Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga
  • (Baranauskas, 1983) Vyskupas Ramanauskas: "Žinant, kiek daug įvyko, pradedant 1944 metais, žmogžudysčių, kurios praliejo daug nekaltų piliečių kraujo, kiek sudeginta sodybų ir išgrobstyta turto, kiek daug žmonių dėl palaikymo banditų patraukta atsakomybėn, savaime kyla klausimas, kas kaltas dėl tos susidariusios LTSR padėties. Ir aš, kaip dvasiškis, vadovaująs vyskupijos tikinčiųjų žmonių gyvenimui, prisidėjau prie tos blogybės praplėtimo. Paanalizavus įvykius, tenka dalį kaltės sau prisiimti." Ar Vyskupo Ramanausko parodymai buvo nuoširdi išpažintis? Ar mums jį atskleidžia, kaip kilnų, taurų, nuolankų, tikintį, mylintį žmogų? Ar Noreika irgi galėjo panašiai išpažinti savo kaltes? Už ką jis galėjo prisipažinti kaltę?

Žydų skriaudimas

  • LCVA-1075-2-18 Telšių burmistras raštai
  • "Žemaičių saulutė" apie žydaičių krikštą ir išžudymą Kaušėnuose
  • Gyvybė ir duoną nešiančios rankos IV
  • Jakovas Bunka - Plungės žydų istorija
  • Jakovas Bunka - The Jewish Page of Plungian History
  • LKP-3377-55-107
  • LKP-3377-55-126
  • LKP-3377-55-127
  • LKP-3377-55-138
  • LKP-3377-55-140
  • LKP-3377-55-156
  • LKP-3377-55-159
  • LKP-3377-55-161
  • The Vanished World of Lithuanian Jews
  • Vlado Butrimo byla
  • Jono Šlepečio byla (ministro)
  • Kapčiaus Antano byla
  • Mažeikos Klemo byla
  • Sverio Vaclovo byla
  • Kontauto byla
  • Narkaus byla
  • Saukalo byla
  • Slabšio byla
  • Rudavičiaus Zenono byla
  • Riauka - Dienovidis
  • Riauka - Mardosų kuopa
  • Riauka - Trimitas 1943 m. vasario mėn. 23 d. vokiečių geštapas jį areštavo ir įgrūdo į Šiaulių kalėjimą Mardosų pogrindis išpirko iš kalėjimo.
  • Riauka - Ūkininkas
  • Jono Noreikos byla - inteligentų organizavimas
  • LCVA bylos
  • Lietuvos kariuomenės karininkai
  • Lietuvos žydų žudynių byla
  • LYA K1-47-1268 bendradarbiavimas
  • LKP-Kiti
  • Masinės žudynės 2 dalis
  • Masinės žudynės Lietuvoje - Telšių apskrityje
  • Mockūnas Pavargęs herojus
  • Nagevičius Karo muziejus
  • Petuchauskas - Jonas Noreika - Lygumai
  • Plateliai
  • Plungės kraštas - Mardosų
  • Plungės kraštas - Alsėdžių
  • Plungės kraštas - Plateliai
  • Plungės kraštas - Žemaičių kalvarija
  • Rietavo apylinkės
  • Tautos teisė sukilti
  • Žemaičių žemė (Klaipėda)
  • Žemaitis
  • Žlibinai
  • Rainiai - Landsbergis

Liudijimas prieš vyskupą Staugaitį

  • Ona Algminienė, Raudonasis Amaras - patvirtina

Rainių "Pasmerktųjų testamentas"

  • Kaip su tuo dubenėliu?
  • Ar tekstas galėjo sutilpti?

Nenaudosime

  • Holokaustas Žemaitijoje
  • Lietuvos aidas - Germantas
  • Mūsų Lietuva Telšių apskritis
  • LNP nario žinynas
  • Lietuvių frontas
  • Lietuvos inteligentija 1940-1941
  • LCVA - Kazys Mockus dokumentai
  • Jurgėla - Lietuviškoji skautija
  • Končius - Žemaičių šnekos
  • LKP-Zenono Ivinskio dienoraštis

Dar kitos bylos

  • Lietuvių policijos Šiaulių (14-asis) ir Panevėžio (10-asis) batalionai (1941-1944).
  • Gerulių stovykloje žydai - pro Telšius - tiktai Noreikos įsakymu
  • LAF vado Noreikos pavaduotoją, apskrities policijos viršininką Bronių Juodikį nušovė sovietiniai partizanai. (Stankeras, ps.678) Ar jo nužudymas laikytinas antinacine veikla? Ar Genocido centras prieštarautų, kad jiems būtų pastatytas paminklas? Ir kokiu pagrindu prieštarautų? O jeigu būtų nušovę Noreiką?

Palyginimui: Sovietų tremties suvestinė (Gladkovo, birželio 19 d.): Telšių apskrityje: tariamai "antitarybinio, socialiai pavojingų" žmonių - 368 ištremti ir 82 areštuoti

Paskutiniai Telšių žydai išžudyti gruodžio mėnesio pabaigoje - jau po Jėgerio raporto - tai parodo, kad to krašto žydai tarsi nesiskaitė dalimi Lietuvos.

Rietavo sukilėliai dalyvavo žudynėse.

Matosi, kad jisai negerbė tų žmonių, kurie prašė jo malonės. Užtat jisai gerbė tą žmogų - Algirdą Žūtautą - kuris, kaip Noreika, svarstė kitų žmonių likimus.

Išnašos

Juodoji svastika - Raseiniuose

Stahlecker Comprehensive Report, October 15, 1941

Dogelio dienoraštis ps.321-322 apie Telšių kankinius. Kodėl neatitinka medicinos protokolo?

20180528JonasNoreikaJuodraštis


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 gegužės 28 d., 16:30