神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Suvestinė, Vaizduotė, 20210521SuvokimasIrVaizduotė

Estetika, meno filosofija ir religinės sąmonės raiškos formos

Gegužės 21 d., penktadienį.

Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.

Santrauka

Kaip įmanoma pranokti vaizduotę? Kaip menais ją pranokstame? Ką suvokiame vaizduotę pranokę?

Žmogaus vaizduotę pristatau kaip ženklų valdovę, jų rūšių bei savybių žinovę. Ženklais išsirūšiuoja keturi žinojimo lygmenys: tariami daiktai ir juos žymintys ikonos, indeksai, simboliai. Vaizduotė mezga ryšius tarp šių lygmenų. Jinai daiktus atkartoja ikonomis, daiktus kaitalioja indeksais, ikonas stumdo indeksais. Tai K.Saboliaus aptartos, E.Husserlio išskirtos prezentifikacija, modifikacija, neutralizacija. Vaizduotė taipogi veikia ir tveria žmogų. Jinai simboliais įsimena indeksus, simboliais sureikšmina ikonas, simboliais įprasmina daiktus.

Vaizduotė – gebėjimas atgręžti požiūrį į požiūrį, juos abu sudurti ir taip viską priimti ir atkurti, savaip ir sandarai – yra ta galia kuri valdo visas žmogaus sąlygas, tvarko visus jo ryšius. Ar žmogus yra kažkas daugiau nei vaizduotė? Ar jisai tėra, A.Danto žodžiais, "atvaizdavimo sistema"? Ar vaizduotė valdo žmogų? Ar žmogus gali ją valdyti?

Žmogus valingai gyvena nusistatydamas, vykdydamas, permąstydamas. Išgyvenimais bręsta įtarimai, jog vaizduotei tiktai atrodo, o už jos tikrai esama. Vaizduotė išsiskleidžia savo sąlygiškumą, šališkumą, paneigiamumą. Už vaizduotės rėčio, už smegenų žievės primetamo simuliakro, tūno besąlygiškas, nešališkas, nepaneigamas Neįsivaizduojamasis, be jokio ryšio. Žmogus išgyvenimais vis naujai suvokia, kad jį palaiko meilė, be jokio ryšio, į kurią jisai atsiremia bebręsdamas, nuoširdžiai, drąsiai, viltingai atsiverdamas, atsisakydamas ankstyvesnės savasties, priimdamas naujesnę savastį. Vis naujai iškyla galimybė rinktis, ar gyventi vaizduotės rezgama savastimi, ar brandos akimirkomis atsiveriančia, mylinčio dangaus plytinčia platybe? Juk Dievas myli žmogų labiau negu žmogus pats save myli, labiau nei žmogus įsivaizduoja.

Šventose vietose, kuriomis domėjosi M.Elaide, išryškėja pasirinkimas atsiremti į vaizduotę ar verčiau į Neįsivaizduojamąjį tūnantį joje ir už jos. Dieviškas suvokimas skiria Dievą už santvarkos ir gerumą santvarkoje, bet žmogiška vaizduotė nepagauna nė vieno, nė kito, nes jinai pripažįsta tiktai savo rezgamą santvarką. Vis dėl to, žmogus savo kilme yra pirm vaizduotės. Jam visų kūrėjų kūriniuose suskamba dvilypumas, juk tai nežemiški įsiterpimai žemiškume. Pripažinti menininkai savo menais kalbina juos pripažįstančią santvarką. Valdžios savo ruožtu susirūpina globoti, įtakoti ir valdyti kokybišką meną, kaip vartus į Neįsivaizduojamąjį, kuriais derėtų žavėtis, užtat pro juos neiti. Didieji menininkai visgi savo kūrinius pakrauna nuoširdumu, drąsa, viltimi. Šiomis dorybėmis žmogus atsisako savęs, kartu ir išsilaisvina iš vaizduotės, taip kad žmogus valdo ją, o ne atvirkščiai.


Asmenis, Dievą, Kitą, jų buvimą, įsikūnijimą išreiškia simboliai. Tačiau pats asmuo save valdo atsiplėšdamas nuo savęs, atsisakydamas savęs, tad būtent nebuvimu - požiūriu, bendryste, meile - save suprasdamas ne kaip asmenį, o kaip požiūrį, kuris išsiplečia bendryste, kurį išplečia meilė. Sulyginti su ženklų savybėmis.

Žmogaus pastangos vaizduote išsakyti Neįsivaizduojamąjį. ... kūrėjas, menininkas... reikia atsiremti į besąlygiškumą...

šiaip nepagaunamas, bet gali būti pripažintas, atskirtas, suvoktas, atpažįstamas, įsileidžiamas, kviečiamas. Įsidrąsėja pokalbis tarp dieviško Nesuvoktojo, neatskirtojo, ir žmogiško Nesuvokiančiojo, neatskiriančiojo, kuriam Dievas tėra vienumas.

Iškyla pokalbis tarp to, kaip atrodo, ir to, kaip yra.

Kūryboje iškyla tas dviprasmiškumas, tai vartai

Meno kūriniai tai išsako visuomenei, tai vartai

Valdžios valdo tuos kūrinius,

Tačiau menininkas savo vertybėmis, savo dorybėmis įsipaišo

Turinys: Klausimai

  • Kaip atskirti, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime?
  • Kas yra suvokimas?
  • Kas yra vaizduotė?
    • Kaip įvairiai įsivaizduojama?
  • Kas yra Nesuvokiamasis?
  • Kas yra Neįsivaizduojamasis?
  • Kaip vyksta dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės pokalbis?
    • Kaip jie susikalba?
    • Arba kaip jie nesusikalba?
  • Kaip visa tai susiję su meno klausimais?
    • Koks kalbų vaidmuo išsakant sąmoningumą?
    • Kaip menas kuriamas kalbomis?

Turinys: Atsakymai

  • Meno filosofijai, ypač religinės sampratos raiškos klausimais, yra prasminga apmąstyti vaizduotės santykį su Neįsivaizduojamuoju.
  • Papasakosiu kaip tai išplaukia iš suvokimo ir Nesuvokiamuoju.
  • Mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
  • Tiriu vaizduotės ribas, renku sandaras, bandau jas įžvalgomis paaiškinti.

Turinys: Pradžiai, kas yra ir nėra vaizduotė

  • Pavyzdys: neaiškios miglos... iš kurių paaiškėja lygtis xy=10... matematiškai kalbant, tai dar ne vaizduotė, labai blanki - jūs neįsivaizduojate ką turiu mintyje - nėra turinio, tai raiška be turinio
  • Brėžinys xy=10 langeliais - tai jau yra vaizduotė, labai ryški, nes galite įsijausti, galite išgyventi galimybes
  • išplėsti - 10 kiaušinių - tai yra vaizduotė
  • 12 kiaušinių - išskirti amerikietiškus kiaušinius
  • 8 kiaušiniai - voro kiaušiniai, aštuonkojo kiaušiniai
  • Ketverybė - galiu įsivaizduoti atvaizdus bet ne padalinimą
  • Ženklų rūšys Peirce, AI, - Husserlio, iš Saboliaus
  • lankstumas - prezentifikacija
  • pakitumas - modifikacija
  • judumas - neutralizacija

prie jų prisideda santykis su įsivaizduotoju - įsimintinumas, reikšmingumas, prasmingumas

  • parodyti
  • tai gali būti meno kurinys

Turinys: Suvokimas

  • Iš Dievo šokio išplaukia suvokimas.

Turinys: Žmogus

  • Dievo šokyje, Sūnaus eigoje, galime įžvelgti tarpą, kuriame reiškiasi žmogus.
  • Žmogus yra Nesuvokiantysis.
  • Žmogus remiasi sąlygiškumu.
  • Žmogus Nesuvokiamąjį laiko vienumu.

Turinys: Vaizduotė

  • Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį.
  • Vaizduotė grindžia 12 aplinkybių.
  • Vaizduotė remiasi 6 atvaizdais, vienumo pagrindais.
  • Vaizduotė aprėpia tarsi viską.
  • Viską priimame per vaizduotę.
  • Vaizduotę grindžia asmenys ir apimtys.
  • Vaizduote Neįsivaizduojamasis vis labiau įsivaizduojamas.
  • Vaizduotė tarsi bręsta, vis labiau prasiturtindama.
  • Visgi, vaizduotė remiasi sąlygiškumu.
  • Sąlygiškumu galima pagrįsti vaizduotės algebrą.
  • Vaizduotė įžvelgia kažką kaip ryšį tarp visko ir betko.
  • Šešios ženklų savybės. Atvaizdavimas vyksta ženklais, ženklų rūšių poromis, ženklų savybėmis.
  • Kaip ženklų rūšių poros - ženklų savybės - susijusios su vienumo pagrindais, vienumo sampratų poromis, su laipsnynu?
    • Dievas prasmingas, Kitas reikšmingas, Asmuo įsimintinas. Požiūris lankstus, Bendrystė pakiti, Meilė judi.
  • Kaip ženklų savybės susijusios su pasąmonės tinklu, sąmonės medžiu, sąmoningumo seka, ir jų pertvarkymais?

Turinys: Vaizduotės pranokimas

  • Vaizduotė neįsivaizduoja Neįsivaizduojamojo. Jo tarsi nėra.
  • Vaizduotė neįsivaizduoja besąlygiškumo (artimumo), nešališkumo (grožio), nepaneigiamumo (meilės).
  • Vaizduotė neįsivaizduoja tarpo
  • Vaizduotė neįsivaizduoja požiūryje į požiūrį esančio tarpo.
  • Šį tarpą iš šalies stebi sąmoningumas.
  • Sąmoningumas renkasi ar tapatintis su atsitokėjimu ar įsijautimu.
  • Tarpas plėtojasi padalinimuose: ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.
  • Netroškimuose pranokstame vaizduotę nuliniu ir septintuoju požiūriu.
  • Troškimais asmuo išgyvena požiūrio į požiūrį apibrėžtą tarpą einant iš vieno į kitą, laikantis kažkurios apimties.
  • Įsisavindami išorinį požiūrį (ryšius su Dievu, pasaulyje) gyvenime vidiniu požiūriu (be ryšių, be pasaulio). Išgirstame teigiamus jausmus (Dievo kryptis, už sąlygiškumų), suskambam dorybe (įveikiame trejybės trikdžius).
  • Drąsa vykdome ką tikime, viltimi nusistatome permąstę, nuoširdumu permąstome ką vykdėme.
  • Dorybės - lobyno skrynia - yra meno turinys, reikšmė.
  • Pavyzdys: Rolling Stones žurnalo atrinkti albumai pasižymi nuoširdumu, taip pat drąsa ir viltimi.
  • Drąsa gali pasireikšti naujovėmis arba smerktinų srovių puoselėjimu - sąlygiškumu sąlygiškume. Nuoširdumas gali pasireikšti asmenišku požiūriu į gyvenimą - šališkumu šališkume. Viltis gali pasireikšti geranoriškumu, bandymu įsipaišyti, rasti savo terpę - paneigimo paneigimas.
  • Tautvydo Vėželio kertinė vertybė: nežinojimo dorybės - humoras (nežinojimo viltis), ironija (nežinojimo nuoširdumas), skeptiškumas (nežinojimo drąsa).
  • Kūrėjas kažką (ryšį tarp visko ir betko) patikslina taip, kad liktų niekas. Tai yra meistriškumas, sugebėjimas pranokti mėgėjiškumą. Ir tai yra sąmoningumo pasitraukimas, papildantis pasąmonės pasitraukimą (iš visko į betką) ir sąmonės pasitraukimą (iš betko į kažką). Tai sąmoningumo atsisakymas. Ir tai derinio tobulas įgyvendinimas sąlygose, tai sąlygų pranokimas į jas tobulai įsijaučiant kaip jas pranokstantis išgyventojas.
  • Paskiras aplinkybes priešpastatyti, išgauti trejybės atvaizdus, taip pat ketverybės lygmenis, tad atskleisti už aplinkybių slypinčius nulybės atvaizdus, ir už nulybės atvaizdų tūnojančią nulybę.
  • Menininko tikslas yra menu atverti dviprasmybę tarp sąlygiškumo ir besąlygiškumo.
  • Sąmoningumas iš šalies nukreipia trečią požiūrį. Ir sąmoningumu galima atsisakyti požiūrių ir prieiti prie jokio požiūrio.

Turinys: Neįsivaizduojamojo suvokimas

  • Nulybės atvaizdai - tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
  • Septynerybės atvaizdai - didėjantis ir mažėjantis laisvumas
  • (Jie yra tie patys vaizduotės atvaizdai tiktai jų turinys yra neįsivaizduojamas)
  • Keturi troškimai (savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė) - tai išėjimai už savęs, tad tolydiai siejantys požiūrį į požiūrį.
  • Keturios vienumo sampratos. Ar jų santykius įsivaizduojame?
  • Keturi lygmenys Mes.
  • Požiūrio atsisakymas.
  • Trys meilės - požiūrių atsisakymai - slypinčios už trijų vienumų.
  • Požiūris, bendrystė, meilė yra pagrindas bendrai svajonei, pagrindas "mums". O Dievas, Kitas, Asmuo yra pagrindai paskiriems asmenims.

Turinys: Menas

  • Menas yra veikla kuri būtų daroma nepaisant ar kas ją matytų.
  • Meno sąvoka tai kas už santvarkos yra priimama į santvarką.
  • Menas yra dėmesio traukos taškas - kuriame susitelkia sąlygiškas pasaulis ir besąlygiškas pasaulis, kur iškyla galimybė pereiti iš vieno pasaulio į kitą.
  • Menas yra valdžios pastangos valdyti tą praėjimą, laikyti tas duris uždarytas, kad tas menas tėra sąlygiškas, kad už jį yra kažkas aukščiau yra valdžia.
  • Meno tikslas yra, kad už bet kokio grožio yra aukštesnis grožis, kurį valdo valdžia, tad bet koks menas ar grožis tėra sąlygiškas valdžios atžvilgiu.
  • Meno klausimas skiria kūrėjo veiklą ir sukurtą kūrinį. Kurinys gali sužadinti galimybę susimąstyti, susimąstymą. Tačiau jeigu rimčiau atsispirti pasauliui, reikia pačiam kurti, būti kurybos šaltiniu.
  • O ta meninė kūryba yra veikla nesidairanti naudos, tad ryšių.
  • Menas yra pokalbis tarp Neįsivaizdamojo ir vaizduotės atstovų. Kūrėjas tiesiog kuria, o menininkas bando įsipaišyti į esamą santvarką, joje įtvirtinti savo kūrybines vertybes, tuo tarpu santvarkos valdytojai bando menų kokybe įsitvirtinti valdžioje, išlaikyti valdžią.

Arthur Danto

  • Arthur Danto
    • "Persons are essentially systems of representation."
    • "A problem is not a philosophical problem unless it is possible to imagine that its solution will consist in showing how appearance has been taken for reality."
    • "Art must have content or meaning."
    • "Art must embody that meaning in some appropriate manner."
    • Sakyčiau, reikšmė yra svarbi, kad galėtų būti dviprasmybė. O kaip su muzika? Kiekviena muzika turi savo nuotaiką ir aplinkybes. Tad muzika išplečia galimybes. Ypač užkrečianti muzika, kurią įsimename, kuri veikia pasąmonę, kuri iš jos išlenda netikėtose vietose. Muzika yra mūsų pasąmonės utelės.
  • Art, Philosophy and the Philosophy of Art
    • "works of art are representations, not necessarily in the old sense of resembling their subjects, but in the more extended sense that it is always legitimate to ask what they are about"
    • Meno kūriniai nebūtina kažką atvaizduoja, bet jie būtinai kalbina vaizduotę, o vaizduotė būtinai įžvelgia atvaizdus.
    • Meno kūriniai tad gali atkreipti dėmesį į skirtumą tarp raiškos ir turinio, kad turinys gali būti ne atvaizdas, ne įsivaizduojamasis. Tad skiria dėmesį ir vaizduotę, ir atkreipia dėmesį į būtent tai, tad sužadina sąmoningumą, kad galime gyventi nebūtinai vaizduotės ribose.
    • Menas yra raiška kalbinanti vaizduotę taip, kad jinai vaizduotei kažką reikštų, kad vaizduotė galėtų savo algebra ją išrakinėti.

Kantas

Foucault

  • Šventyklos statomos ten kur žmogus jaučiau nerimą, siaubą, baimę.

Zhuang Ze

  • Iš ko spręsti, kas yra geras menininkas?

Kristupas Sabolius

Dennis Dutton

  • Expertise or virtuosity. Humans cultivate, recognize, and admire technical artistic skills.
  • Nonutilitarian pleasure. People enjoy art for art's sake, and do not demand that it keep them warm or put food on the table.
  • Style. Artistic objects and performances satisfy rules of composition that place them in a recognizable style.
  • Criticism. People make a point of judging, appreciating, and interpreting works of art.
  • Imitation. With a few important exceptions like abstract painting, works of art simulate experiences of the world.
  • Special focus. Art is set aside from ordinary life and made a dramatic focus of experience.

Turinys: Vaizduotės algebra

  • Vaizdinį priimti kaip kopiją, pilnavertę arba dalinę.
  • Du skirtingus dalykus sujungti, kaip kad metafora.
  • Išgauti nuotaiką.

Twelve Conceptions of Imagination L. Stevenson Published 2003 Psychology British Journal of Aesthetics (1) The ability to think of something not presently perceived, but spatio-temporally real. (2) The ability to think of whatever one acknowledges as possible in the spatio-temporal world. (3) The liability to think of something that the subject believes to be real, but which is not. (4) The ability to think of things that one conceives of as fictional. (5) The ability to entertain mental images. (6) The ability to think of anything at all. (7) The non-rational operations of the mind, that is, those explicable in terms of causes rather than reasons. (8) The ability to form perceptual beliefs about public objects in space and time. (9) The ability to sensuously appreciate works of art or objects of natural beauty without classifying them under concepts or thinking of them as useful. (10) The ability to create works of art that encourage such sensuous appreciation. (11) The ability to appreciate things that are expressive or revelatory of the meaning of human life. (12) The ability to create works of art that express something deep about the meaning of life.

Tyrimo būdas: Vaizduotės ribų pažinimas.

  • Viskas.
  • Padalinimai. - Ypatingas dėmesys ketverybei, skirtumui tarp dieviško ir žmogiško žinojimo.
  • Atvaizdai.
  • Aplinkybės.
  • Trys kalbos.
  • Padalinimų ratas.
  • Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
  • Troškimai ir netroškimai.

Įsijautimas į vaizduotės ribas.

Vienatinis išeities taškas

  • Dievas tiriantis ar jisai būtinas, taip kad išsiskiria suvokiantis, susivokiantis ir jų bendrai suvoktasis.
  • Ką reiškia suvokimas, atskyrimas, santvarkos atžvilgiu.
  • Iškyla antras išeities taškas - sąlygiškas, santykinis, paneigiamas - dar nesusivokiantis. Tai žmogus. Jisai Nesuvokiantysis. Betgi tai sąlygiška, santykinė, paneigiama būklė, nes jisai gali tapti Suvokiančiu, tad būti Susivokiančiu. Tai santykinė būklė nes ją galima palyginti su pirmykščiąja.
  • Tad papasakosiu kaip viskas išsivysto, kaip skiriasi ir deri šių dviejų išeities taškų raidos.
  • Suvokimas yra dieviškas požiūris į santvarką, kaip kalbėjau, o vaizduotė yra žmogiškas požiūris į santvarką.

Didysis klausimas

  • Nesuvokiantysis. Šališkas ("tarsi" nešališkas), atokus, neįsitraukiantis išeities taškas.
  • Kuris yra iš tikrųjų nešališkas, tasai kuris yra nešališkas - Nesuvokiamasis, ar tasai kuris tarsi nešališkas - Nesuvokiantysis. Tai yra ketverybės - Dievo ir žmogaus ašių klausimas - kuris iškyla tarpu.
  • Iš to kyla, ar Dievas būtinas.


Ištakos

  • Dievo šokyje Susivokiantysis yra asmuo eigoje. Tuo tarpu Žmogus iškyla išskiriant būklę ir esantyjį, kaip kad sąlygiškai yra sąlygose. Žmogaus išeities taškas plėtojasi iš jo sąlygiškumo.
  • Tad išsiskiria Dievo ir žmogaus šeities taškai: Vienumas yra Nesuvokiamasis, Išgyventojas, Nešališkasis. Šalia jo yra atokumas, nesuvokiantysis, Neišgyventojas.
  • Išsiskiria (besąlygiškas) buvimas ir atkūrimas (nes sąlygiškas), nebūtis.
  • Išsiskiria nepriklausomumas (be ryšio, nepaneigiamumas) ir ryšiai (paneigiami).
    • Vienumo atkūrimas nevienumo sąlygose - ryšiais
    • Kaip tai susiję su suvokimu?
  • Išsiskiria asmenų lygmenys (nežinojimas) ir požiūrio lygtis (žinojimas, atkartojimas).
    • Žinojimas yra susijęs su atkūrimu, su savimi, su pasąmone, o nežinojimas su sąmone, su savęs atsisakymu.
    • Žinojimas yra sąlygiškas suvokimas.
    • Žinojimas išplečia suvokimą. Suvokimas tampa savęs suvokimu.
    • Žinojimas grindžia pokalbį, susikalbėjimą.
    • Ar požiūrio lygtis išverčia suvokimą?
    • Žmogui Dievas yra vienybė, tad vienybė, dvejybė, trejybė sudaro trejybę. Keturi trejybės atvaizdai išsako 12 aplinkybių, kaip vaizduotė pristato paskirą požiūrį.
    • Ketverybe, žmogaus ir Dievo ašimis, iškyla klausimas ar nulybė yra vienybė, ar gali būti nulybė? Nes ketverybėje tarpas yra nulybė. Tad klausimas ar tas tarpas ką nors reiškia? Ar Aš esu visko išeities taškas?
    • Tarpo pagrindu parodyti nulybės tikrovę parodant meilę.

Kurlink krypsta - Nesuvokiantysis tvirtina, kad Neįsvaizduojamasis tėra menamas, įsivaizduojamas, ne tikras. O paaiškėja, kad Nesuvokiantysis yra menamas, jo gali nebūti.



Atsiranda tarpas

  • Išsiskiria išėjimas už savęs į save ir iš savęs.
    • Sąmonės tyrimu, išėjimu už savęs, savęs žinojimas tampa bendru suvokimu.
  • Išsiskiria neįsivaizduojamasis ir vaizduotė. Juos sieja vienumo pagrindai. Dėl jų bene sutaria.
    • Sąmoningumo pokalbiu, vaizduote, bendras suvokimas tampa susikalbėjimu.
    • vaizduotė yra savitas pasaulio pasisavinimas
    • Vaizduotė yra santvarka skirianti suvokiantį ir susivokiantį, kaip tą santvarką supranta joje esantis, tad kaip save supranta, požiūriu į požiūrį, atvaizdais, iš įvairių kampų
    • kaip Dievas išeina už savęs į mūsų vaizduotę
    • kokia vaizduotės galimybių algebra, sąlygų algebra
    • kaip vaizduotė išsakoma požiūriu į požiūrį, ir ką reiškia požiūris
    • vaizduotė yra be suvokimo, be atskyrimo
    • Vaizduotė savo santykį su Neįsivaizduojamuoju pripažįsta kaip deramą klausimą.
    • Kiekvienu iš vienumo pagrindų galim grįsti pokalbį, galime kalbėti apie tą patį.
  • Sutaria bene dėl apytakų. Išsiskiria būtinumo tyrimas (iš Dievo) ir išgyvenimai (į Dievą).
    • Pranokstame vaizduotę
    • vaizduotės lygmenys: Dievo šokis - neįsivaizduojamasis, išgyvenimo apytaka - paskira vaizduotė, žinojimo rūmai - bendra vaizduotė (mūsų), meilės mokslas - sąmoninga, nuovoki, suvokimo pažabota, suvokimo pilna, suvokianti vaizduotė (mūsų ir Dievo) pripažįstanti tiesą (skirianti tiesą ir netiesą, tad suvokianti).
    • vaizduotės lygmenimis išryškėja kas esame mes (ir mūsų Dievas) ir atsisakant savęs galime pripažinti bendrą vaizduotę (mūsų pasaulio), paskirų žmonių vaizduotes, ir jokią vaizduotę.
    • suvokimo lygmenys yra dieviški, nepagrįsti vaizduote, pakeičia vaizduotės lygmenis
    • Vaizduotės pranokimas, kaip toks, yra gerumas. O dar šalia to yra Dievas. Ir dėl to tenka Nesuvokiančiajam sutarti ir nebebūti Nesuvokiančiojo, atsisakyti savęs.
    • Vaizduotės lygmenų poros išreiškia vienumo sampratų poras, tad dorovinius pasirinkimus
    • Septynerybė tarpą supranta kaip trejybės ratą, tai Greimo kvadrato trys šonai, žinojimo ir nežinojimo ir jų priešpastatymo (sulyginimo ir padalinimo) - tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas (kuris padalina požiūrį)
    • Dievas atvaizdais parodo, kad už trejybės atvaizdų (viena kryptimi) slypi trejybės ratas (kita kryptimi).
    • Septynerybe iškyla klausimas, ką reiškia 6x4 ?
    • Žmogus gali skirti save ir Dievą, gali mąstyti, žiūrėti žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, gali atsisakyti savo požiūrio ir jį palaipsniui supaprastinti suvokimo lygmenų atžvilgiu.
    • žmogus gali išardyti vaizduotę pasirinkimais tuo kas yra už vaizduotės.
    • Nulybė yra už vaizduotės.
  • Iškyla Mes, Meilė. Neišėjimas už savęs?
    • 4 vienumo sampratos - 4 sampratos, kas esame "mes"
    • dorovė pagrįsta samprata "mes", kaip atsisakome pilnesio supratimo ir palaikome kad ir paprastesnį supratimą
    • tai vienumas pritaikyti sąlygose esančiajam (ir ne vien)

Prieštaravimas

  • Negali būti nesuvokiamumo, tai prieštaravimas.
  • Dievas pradeda prieštaravimu ir atveria galimybę neprieštaravimui, septintajam požiūriui.
  • Žmogus atmeta prieštaravimą, skiria būklę ir esantyjį, pripažįsta nesuvokiamąjį, tad vienumą. Dievą laiko vienumu. Užtat prieštaravimas atsiranda pabaigoje, nes Dievas nėra vienumas, o yra meilė už to vienumo, yra nulybė.
  • išardant santvarką išaiškėja prieštaravimas, kad žmogaus išeišies tašką grindžiantis teiginys Dievas yra vienybė yra klaidingas, ir pereiti į Dievas yra meilė yra nulybė.
  • klaidingas supratimas pasireiškia ten kur vienybė - vieningumas laikomas išeities tašku, o teisingas supratimas yra kur nulybė - meilė laikomas išeities tašku. Dievo šokis susieja šiuos du supratimus.
  • Dievas yra tarsi neatidus, neskiria tarp asmens ir apimties, aplinkybių, tuo tarpu žmogus skiria.
  • O mes esame skurdžiadvasiai, skeptikai Dievo atžvilgiu.
  • Tad mūsų pokalbis prasideda tiek Dievui, tiek žmogui kaip ir nepripažįstant vienas kito.
  • Žmogaus požiūris tariamai neprieštaringas, tačiau išaiškėja jį grindžiantis prieštaravimas.
  • Žmogus bendrauja su vienumu bet reikia bendrauti su Dievu už vienumo.
  • Dievo šokis yra teisingas išeities taškas. Žmogaus vaizduotė yra neteisingas išeities taškas savo prielaida (savo neigimu) jog nėra prieštaravimo, jog esantysis ir jo būklė yra skirtingi, negiminingi.
  • Gimtoji nuodėmė, tai žmogaus prigimtinis prieštaravimas sau. Jis gali išeiti už savęs ir pripažinti prieštaravimą arba gali likti neprieštaravimo vergu.


Pastabos

  • Žmogus renkasi tarp suvokimo ir vaizduotės.
  • Vienumo raidą išsako nešališkas, neišgyvenantis išeities taškas. Šališki išeities taškai išgyvena apytakomis, tyrimais, kaip antai Dievas išgyvena Dievo šokiu.
  • Išgyvenimai remiasi įsivaizdavimu, atjautimu, šališkumu.
  • Nešališkumas remiasi atsitokėjimu.
  • Vaizduotė išsako požiūrį į požiūrį, tad išreiškia atsitokėjimą.
  • Sąvoka Mes yra šališka, jinai tampa nešališku vienumu.

Galimi pavadinimai

  • Nesuvokiamojo ir Neįsivaizduojamojo reikšmė dieviškam suvokimui ir žmogiškai vaizduotei.

Klausimai

  • Kaip Saboliaus 3 savybės susijusios su 6 ženklų savybėmis?
  • Ar vaizduotė atmeta klausimą Ar? ir atsakymą Kodėl! taip kad lieka tiktai laipsnynas?
  • Ar vaizduotė įsivaizduoja neigimą - nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę? kaip kad teigimą. Ir kodėl neigimas nepagauna besąlygiškumą, nešališkumą, nepaneigiamumą? Nepagauna atsisakymo savęs, meilės?

20210521SuvokimasIrVaizduotėSantrauka


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 gegužės 13 d., 09:41