Iš Gvildenu svetainės

Mintys: AmžinasGyvenimas

Amžinai bręsti ar šiaip gyventi

Kas yra amžinas gyvenimas?

Amžinas gyvenimas išsakomas šešiais atvaizdais - keturiais asmenimis (apimtimis), taip pat suvokimu (didėjančiu laisvumu) ir susiklausymu (mažėjančiu laisvumu).

Suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.

• Suvokimas Dievo gerumo, tai yra, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras.
• Šis suvokimas grindžia gyvenimo lygtį.
• Atotrūkis tarp besąlygiško Dievo ir gerumo sąlygose.
• Dievo ir gerumo atskyrimas. Nesutampa už santvarkos.
• Suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras, atveria galimybę ne šiaip gyventi ir mirti, o amžinai bręsti, vis naujai dalyvauti Dievo tyrime, ar jisai būtinas?
• Atskirdami gerumą (sąlygose) ir Dievą (nebūtinai sąlygose) įžvelgiame Dievo pirmenybę gerumo atžvilgiu. Svarbiau, kad būtų Dievas, o ne gerumas.
• "Dievas nebūtinai geras; gyvenimas nebūtinai teisingas", tai, kiek žinau, sunkiausia ir prasmingiausia tiesa, apie kurią, manau, Jėzus kalbėjo, sakydamas, "Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti."
• Gerumo dažnai nėra, bet tai jau gal ne Dievo, o mūsų reikalas juo pasirūpinti.
• Kas aklai tvirtina, kad "Dievas yra geras", tas daug kam abejingas, tas šiaip gyvena ir miršta, o kas nuoširdžiai mato, jog dažnai kol kas anksti tvirtinti, koks Dievas, tas jau čia ir dabar amžinai bręsta, kad Dievas iš tiesų būtų geras.

Dvasios lygmuo amžino gyvenimo stulpelyje

• Amžinas gyvenimas yra dvasia, jo sandara yra išmintis. Išminties atvaizdai, tai gera valia, kurią nusako 4x2 gėrio kryptys. Jų vieningumas yra Dievo valia.

Suvokimas, kad mūsų kertinė vertybė nepakankama.

• Sąmoningėjimas, aštuongubo kelio klausimais vis praplėčiantis mūsų kertinę vertybę, tad mus amžinai brandinantis.

Pasigedimas Dievo

• Mūsų sąlygose Dievas gali nebūti - jisai viską gali - ir galim su juo ryšio neturėti, kaip kad Kristus ant kryžiaus, kada kentė, "Dieve, kodėl mane apleidai?"

Gyvenimas Dievu: Dievo išsipildymas

• Visais laikais bevykstantis Dievo (ir kartu visko) visokeriopas išsipildymas būtent mumis, mūsų bendryste, mūsų vienumu, sąmonės ir ypač pasąmonės.
• Suvedame nežinantį, tiriantį Dievą - jo dvasią - ir mūsų savastį, būklę, aplinkybes, įskaitant mūsų ryšį su atmintimi, bendryste, visuomene, pasauliu.
• Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.
• Dievo Tėvo valia.
• Dievo valios dvasia, šaltinis. Amžino gyvenimo sandara yra išmintis, atvaizdai yra gėrio kryptys (gera širdis ir gera valia), o esmė yra Dievo valia.
• Visko raiška, tad ir visko išsakymas.
• Nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.

Gyvenimas Savimi: Amžina branda, čia ir dabar.

• Amžina branda - amžinai mokytis, lavintis, ugdytis, bręsti, gyventi - čia ir dabar
• Gyvenimas laisve, tad dorove, kaip turėtumėme elgtis.
• Daugiau nė tik amžinybė.
• Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir sugretinimas, pasąmonės išsakymo sąmone. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.
• Jeigu neprimetame Dievui gerumo, tai jo gerumas yra tiesiog jo būdo raiška mūsų aplinkybėse, taip kad Dievas ir gerumas yra atskirti, ir mes patys esame pakilę virš aplinkybių, kaip kad amžinu gyvenimu.

Gyvenimas Tavimi: Gyvenimas klausimais. Žiūrėjimas ne į Dievą, o su Dievu.

• Tavimi matome Dievą. Amžinas gyvenimas leidžia žmogui apsisukti ir žiūrėti ne į Dievą, o su Dievu. Amžinas gyvenimas leidžia priimti Tavo požiūrį.
• Pasaulį (pasąmonės tinklą) įtakoja ir jame atsispindi kažkas už jį daugiau.
• Atvirumas tam, kas už mus didesnis, ir šis pasirinkimas yra pagrindas buvimui viena.
• Gyvenimas nežinojimu (amžinu gyvenimu - sąmone). Tuo tarpu šiaip gyvename žinojimu (paprastu gyvenimu - pasąmone). Sąmonė šias dvi pasaulėžiūras tobulai sulygina. Minčių sodo bendrystė skiepija nežinojimą kas esame, kaip esame ir kodėl esame.
• Mūsų pasirinkimas, kuriuo atsiveriame Dievui, taip kad jisai gyven mumis kaip Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Dvasia ir mumis esame viena.
• Amžinas gyvenimas parodo santvarką skiriančią Dievą už mūsų ir Dievą mumyse ir tarpus tarp jų. Taip yra kuomet Dievas mumyse ir Dievas už mūsų vienas kitą stebi. Kad galėtų vienas kitą stebėti, privalo būti atskirti nuo vienas kito.

Gyvenimas Kitu: Šviesuolių bendrystė.

• Išmokymas gyventi kitais. Atsisakymas savęs, savo prielaidų, kaip kad Dievas atsisako. Savęs nežinojimas.

Gyvenimas Visais: Gyvenimas susiklausymu

• Visų skirtingų asmenų (Dievo, Mano, Tavo, Kito) susiklausymo, jų vienumo aplinkybės.
• Ką vienumas (viskas) išgyvena.
• Vieningumo buvimas už santvarkos
• Žmogaus išėjimas už savęs į neapibrėžtumą, jo išlikimas neapibrėžtume, taip kad esame viena neapibrėžtume.

Paskutinis teismas

• Dievas atsakys už save. Jisai nutildys visus, kurie atsakinėjo už jį, kaip kad Jobo knygoje, kurios pabaigoje jisai nutildė Jobo draugus, atsiliepė į Jobą ir jį apdovanojo.
• Dievas atskirs save nuo gerumo ir nebus prilygintas gerumui.
• Paskutinį teismą iššauks nekaltieji reikalaujantys teisingumo, kaip išpranašauti Apreiškimo knygoje.
• Dievas yra skolininkas kuris skolinasi iš tų, kuriems jisai yra davęs.
• Gyvenimas (Dievo gerumas) yra nusakytas sąlygose, o amžinas gyvenimas (suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras) yra nusakytas už sąlygų. Taip išsiskiria apibrėžimas sąlygose (išgyvenimas) ir apibrėžimas už sąlygų (suvokimas).