Mintys: DievoVeidas

Vaizdavimo klausimai

Man dar rūpi:

• Kokiom spalvom išreikši keturis lygmenis: ne, klaustukas, taip, širdis.
• Kaip juos susieti su logikomis ir nesusivedimais.
• Kaip išreikšti dvasią, Dievą, dviprasmybę, papildinį.
• Kokius vienetus vaizduoti tvarkose.
• Kaip suvokti galą (septintą požiūrį) ir priekį (nulinį požiūrį)?
• Kaip gale suvesti dešimts Dievo įsakymų, 6+4? šešiais spalvotais kaspinais?

Dievas, dvasia

• Paišyti (dviprasmiškai) žmonių galvas, akis, galūnes tai sienai (ir jos įkvėpėjai) atitinkama vaivorykštės spalva.
• Juodumą reikšti Dievo rankomis.

Tvarkos. Lygmuo krenta (iš viršaus į apačią), krypsta iš žymės į žymiamąjį; bet apimtis platėja, iš pavyzdžiui nieko į kažką.

• Raudonos rankos. Taip virš širdelių. Raida: juodas medis virš baltos sekos - baltai pažymėti juodo medžio augimą
• Morkinis kūnas, veidas ir jų dalys. Klaustukai virš širdelių. Žemėlapynas: juodas tinklas virš balto medžio - medį apversti, pradėti labai aukštai
• Geltona akis. Klaustukai virš taip. Šventraštis: juoda seka virš balto tinklo
• ... seka baigiasi ranka, baigiasi jo žiedu - ir apsiverčia spalvos - išsiaiškinti prasmę
• Žalios ausys. Ne virš klaustukų. Metraštis: balta seka virš juodo medžio
• Mėlyni padai. Ne virš taip. Žinynas: baltas medis virš juodo tinklos
• Purpurinės burnos. Ne virš širdelių. Klajonė: baltas tinklas virš juodos sekos

Spalvom pirmoje tvarkoje išreikšti rinkiniu, o antroje tvarkoje išreikšti vienetu, ir būtent atitinkama vaivorykštės spalva.

Lygmenys (išreikšti įvairiom kalbom, įvairiais ženklais):

• Ne. Žaibai, dūmai, grėsmingi debesys. Smegenų elektra. Sidabru? Auksu?
• Klaustukas. Klausiamieji žodžiai. Akys.
• Taip. Šauktukas. Gėlytės.
• Širdelė.

Noriu pavaizduoti:

• 4 lygmenis, strypus: dvasia, vertybės, žodžiai, žmonės
  • tai 4 teigiami įsakymai
• 6 išgyvenimų rūšis
  • tai 6 neigiami įsakymai
  • tai 6 persitvarkymai, ir tarpą tarp tvarkų
  • tai 6 ženklų savybės
  • iš jų, 3 teigiami, kuriais turime ryšį su Dievu, atsisakome savęs, iš kurių išsiveda neigiamybė (aplinkybės):
    • padalinimai (išgyvenimo vienetas), atvaizdai (išgyvenimo rūšis), aplinkybės (savasties rūšis), išvedantys neigiamą
    • teigiami klausimai: kaip esame viena? koks yra gyvenimas? koks yra Dievas?
  • ir 3 neigiami, kuriais neturime ryšio su Dievu (gyvename lygiagrečiai), naujai priimame save, iš kurių išsiveda teigiamybė (pasakojimas):
    • trys kalbos: pagrindimas (sąsajų apribojimas), įvardijimas (savasties apribojimas), pasakojimas (išgyvenimo apribojimas)
    • pagrindimas tai paklusimo ryšys (Dvasia) tarp Sūnaus (geros valios) ir Tėvo (Dievo valios); įvardijimas tai tikėjimo ryšys (Sūnus) tarp Tėvo (Dievo valios) ir Dvasios (išminties); pasakojimas tai rūpėjimo ryšys (Tėvas) tarp Dvasios (išminties) ir Sūnaus (geros valios). Kalbos kyla iš atitinkamų lygmenų. Tai šuoliai tarp savasčių.
    • neigiami klausimai: iš kur nuodėmė? iš kur blogis? kas mūsų laukia?
• išgyvenimo sandarą, šuolį
  • tris savastis
  • laipsnyną: prasmė, sąmonė, valia...
• gyvenimą šuoliais
  • atsisakymą savęs
  • Dievo būtinumą
  • ryšio su Dievu buvimą ar nebuvimą
  • sąmonių įtampą, dviprasmybę, išsiskyrimą, sąsają, vienumą
  • vienumą su atkirstaisiais
  • meilę (priešui-4 lygmenys ir artimui-6 rūšys)
  • didžiausi stebuklai slypi arčiausia mūsų - dviprasmybe jie įžvelgtini ar neįžvelgtini

Esmė, kas pasakytina

Nuo vaikystės trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Įsivaizduoju Dievo požiūrį, kaip iš jo išplaukia viskas. Skatinu bendrystę amžinai šviestis, bręsti, gyventi amžiną gyvenimą jau čia ir dabar. Noriu pasakyti:

Dievo protas (kaip viskas jam atrodo ir mes iškylam)

• Dievas pasitraukia, yra nebūtinas
• kaip tai atrodo asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam
• Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas
• tai yra amžinas gyvenimas
• kaip tai priima geras vaikas ir blogas vaikas
• kaip mes iškylam (bendras pašnekovas) suvesdami gerą vaiką ir blogą vaiką
• viską suveda (besąlygiškai, Dievo, tėvo požiūriu) į (sąlygiškus, žmogaus, vaiko) išgyvenimus?
• Pirminės sandaros sieja Dievo troškimą ir mūsų netroškimą (gerumą, išgyvenimą). Jie vienas kitą papildo. Dievas gyvena mumis.

Dievo veidas (kaip mūsų požiūriu jisai iškyla)

• kaip iš bendro pašnekovo išsiskiria širdis (Dievo protas) ir pasaulis (Dievo veidas)
• širdis byloja dvasią, esančią už santvarkos
• dvasia reiškiasi netikėtai iškylančiais kalbų dėsningumais, pavyzdžiui, pasakojimu iš atvaizdų (įtampos balsų) kyla padalinimai (turinys)
• šešeriopai išsiskiria, pagal apimtis, keturi širdies ir pasaulio tiesų išskyrimai
• valia iškyla, kaip šešių išsiskyrimų vieningumas, kurio pašnekovas, tai Dievo valia
• bendras pašnekovas suveda tris žinojimo rūmų šakas: tikėjimo, rūpėjimo ir paklusimo
• Dievo valia, tai 4x2 aštuongubas kelias, tikėjimo ir rūpėjimo priešingybė, Dievo ir gerumo atvaizdų nepriklausomumas
• Dievo valia suveikia apimtimis, joms išryškėjant: visumai, vienetui, rūšims, bendrystei
• Dievas iškyla kaip valios pašnekovas, yra būtinas
  • Lavinti išmintį gyvename betką, išgyvename išmintimi: amžino gyvenimo vienetas, tai prasmingas išgyvenimas, juo sueiname (visaregis, žinojimo rūmai) Išsiaiškinimai išsako, apibrėžia atskirą amžino gyvenimo vienetą, ką reiškia bręsti, kažką išmokti. Dvasia reiškiasi padalinimais (laipsnynu, dvasios savybėmis).
    • Išgyvenimais bręstame, laikinai atsisakome savęs (būtent jų šuoliais gyvename Dievo valia, ją vykdom), vėl prisiimame save (savastį, savo valią).
    • Bręstame išorinį požiūrį pakeisdami, įsisavindami vidiniu požiūriu, tad savastį juo išplėsdami, būtent suvokimu.
    • Išgyvenimais gyvename brandūs, valingi, sąmoningi, laisvi, prasmingi.
    • Prasminga, tai mūsų branda, kaip išplėtėme savo sąlygas, savastį, jas įsisavinome, įprasminome.
    • Išgyvenimais susigaudome, jog esame Dievas vaikas, ne Dievas tėvas, jog esame sąlygose, santvarkoje, tad geri, o besąlygiškumą, Dievą išgyvename tik šuoliais.
    • Jisai mumis suvokia save, būtent šventąja Trejybe: suvokiantis, susivokiantis, suvoktas.
    • Šuolis įveikia, įprasmina prieštaravimą - ir "viską" suveda į siauresnę apimtį
  • Rodyti gerą valią gyvename pasirinkimais, išgyvename gera valia: Dvasia reiškiasi atvaizdais (prasmingų išgyvenimų rūšimis), aplinkybėmis (savasčių rūšimis), jais išsiskiriame (pirminės sandaros, aštuongubis kelias).
    • Dievas yra mūsų pašnekovas.
    • Dievas gyvena, bręsta, suvokia mumis. O jisai yra mūsų sąlygos, jų išlaikytojas, jų pastovumas.
  • Vykdyti Dievo valią gyvename valia, išgyvename Dievo valia: gyventi ne savastimi, sandara, o kitu, bendru žmogumi, negatyvu, dvasia, meile, šuoliais, jais viską išversti, išreikšti, išgyventi dvasia. Dvasia reiškiasi kalbomis. (antrinės sandaros)
    • Amžiną gyvenimą gyvename išgyvenimais (netroškimais), klausimais, išsiaiškinimais, šuoliais (valios, tikėjimo, rūpėjimo, pasidavimo)
    • Jei tik esame mūsų šuoliai, mūsų branda, būtent jais gyvename, o ne savimi, tai gyvename kartu su Dievu, ir Dievas yra būtinas.
    • Parklūpstame - geros valios pratime - kažkur trejybėje stringame, trikdžius
    • Dievas būtinas mums įsisavinant požiūrį, su požiūriu susitapatinant.
    • Viskas išverčiama Kitu. Išsiskiria troškimo ir išgyvenimo (netroškimo) lygmenys, atsiranda antrinės sandaros. Dievas, Aš (gerumas - visaregis), Tu (gyvenimas - pirminės sandaros), Kitas (amžinas gyvenimas - antrinės sandaros).
    • Kalbomis vykdome Dievo valią gyvendami neigiamybe (dvasia), ne teigiamybe (savastimi), apsiversdami, kaip kad ženklų savybėmis, išorinį požiūrį pakeisdami vidiniu požiūriu, užtat prisiimdami apimtį. Kalbų bendras bruožas: Aštuongubas kelias, tai išgyvenimų pagrindas, tai santvarka visko, visko išgyvenimui, tai yra, visos dangaus karalystės, viso dangaus. (Dievo protas). Aštuongubas kelias rėmina slinkimą, pavyzdžiui, iš tikėjimo į meilę (kaip suprasti?) ir laipsnyną nuo Dievo iki gerumo. Aštuongubu keliu išoriniai požiūriai verčiami, įsisavinimi vidiniais požiūriais... jais pripažįstame pašnekovą... savasties porininką, požiūrį, troškimą, mus papildantį, tad mus išgyvenantį jausmais, kuriuos įamžina mūsų savasties dorybėmis, kuriomis pasipildome, kurios atitinka mūsų įsisavinimui, požiūrio išvertimui. Išvertimas, įsisavinimas vyksta širdies ir pasaulio lygmenimis: Dvasia (teigiami jausmai), vertybės (dorybės), žodžiai (vidiniai požiūriai), žmonės (išoriniai požiūriai). Įsisavindami požiūrį, pakylame nuo žmonių į žodžius, o Dievas savo ruožtu nusileidžia iš dvasios į vertybes.
    • Kalbomis aštuongubas kelias, dangaus karalystė, išgyvenamas apimtyse, tad išsiskiria trys kalbos: pagrindimu: per Dievą trokštantį betką (ramų), išgyvenimų santvarka, paklusimu; įvardijimu: per Dievą trokštantį kažką (užtikrintą), išgyvenimų rūšimis, tikėjimu; pasakojimu: per Dievą trokštantį nieką (savarankišką), išgyvenimo vienetu, rūpėjimu.
      • Trokštantis Dievas - savarankiškas, užtikrintas, ramus
      • terpė: įvykiai, reikšmės, rūpesčiai
      • paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas - skirtingos dangaus karalystės apimtys
      • ženklų savybėmis išsakytos apimtys - įsiminimas (pagauti norą), tikėjimas (pagauti reikšmę), rūpėjimas (pagauti prasmę)
      • žinojimo rūmų pašnekovai
    • Antrinės sandaros išskiria Dievo troškimą ir mūsų išgyvenimą, taip kad tarp jų atsiranda tarpas, Kitas. Dievas trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), o mes išgyvename kažką (abejonėmis), betką (lūkesčiais), viską (vertybėmis). Tarp jų iškyla antrinės sandaros.
    • Žinojimo rūmai suveda išsiaiškinimus, suveda visa, ką noriu pasakyti, išskiria trejopas sąlygas. Dievas (savarankiškas, užtikrintas, ramus) bendrauja su Dievu. Kalba vyksta apibrėžtame vienete, bet dvasia ją įprasmina plačiau. Kalbų seką nusako dangaus karalystės apimtys, tad ir vidiniai požiūriai, vis siauresni: paklusimas (įsiminti, pagauti norą), tikėjimas (pagauti reikšmę), rūpėjimas (pagauti prasmę). Pašnekovą įsivaizduojame trejopai:
      • išbaigta santvarka, įsakymai, besąlygiška sąvokų kalba; mes joje, Dievas už jos; daug įpareigojančiu pagrindimu dvasia įsiprasmina visų vienetų bendrystėje, vieningume, galiojantis bet kuriems atvejams; paklusimą, dešimts Dievo įsakymų, išsako Dievo veidas; paklusimas apčiuopiamai santvarkai, išdėstytai tiesai; pagrindimo kalba; Dievo veidas lygina širdies (Dievo Tėvo) tiesą ir pasaulio (vaiko žmogaus) tiesą, ir vaikui reik susigaudyti, jog yra už jį platesnis Dievas, tėvas, tai Dievo valia, paklusimas, pagrindimas; Tėve mūsų, pagrindimas; ramus Dievas;
      • išbaigtas, bendras pašnekovas; kažkiek įpareigojančiu įvardijimu dvasia įsiprasmina vieneto ryšiais su gretimais vienetais, keliais skirtingais atvejais, kai kuriems, kuriuos atstoja pavadinimai; kalbos užuomazga; skylė, siejanti Dievo protą ir Dievo veidą, tai pašnekovas, bendras žmogus, suvedantis rūpėjimą (blogumą, amžinojo gyvenimo atmetimą) ir tikėjimą (gerumą, amžinojo gyvenimo priėmimą), ir išsiskaidantis širdies (vidaus) ir pasaulio (išorės) tiesomis; tikėjimas bendru žmogumi; įvardijimo kalba, tarp santvarkų; geros valios pratimai susiję su įvardijimu, su bendru žmogumi, kaip pašnekovu, su tiesos išgryninimu, apibrėžimu ir įvardijimu; gyvendami Kitu, gyvename šuoliu, bendru žmogumi, atsisakome savasties; šv.Petro raktai į dangų, įvardijimas; užtikrintas Dievas;
      • miglotas pašnekovas; mažai įpareigojančiu pasakojimu dvasia įsiprasmina paskiro vieneto viduje, vienu bendru atveju, tiesiog jokiu, kad ir nesąmone; ryškėjantys, bręstantys kiekvienu išsiaiškinimu; sąmonės atsirandantys iš nesąmonių; lygiavertis bendravimas su Dievu ar kitu; tikėjimą ir rūpėjimą, aštuongubį kelią, išsako Dievo protas; rūpėjimas miglotu pašnekovu; pasakojimas, už santvarkos; Dievo protas lygina gerą vaiką (Mano pusėje, tikėjimas, palaiminimai, dangaus karalystė) ir blogą vaiką (Tavo pusėje, rūpėjimas, šv.Petro raktai į dangų, dorybės), kuriam reik apsisukti; Palaiminimai, pasakojimas; savarankiškas Dievas; vyksta vieneto viduje, laipsnynu, kaip kad pasakojimo įtampos židinio balsais; Dievo protas tai savarankiškas vienetas, burbulas, kevalas, sąvoka, iš kurios blogas vaikas nenori išeiti.
• Mes siejame Dievo nebūtinumą ir jo būtinumą
  • Suvokiame išgyvendami, netrokšdami, antrinėmis sandaromis
  • Esame tobuli išgyvendami Kitu. Atsisakome savęs, savo poreikių, kaip žmogaus, paklūstame.
  • Dievas nebūtinas, jeigu tik laikomės dešimt Dievo įsakymų
  • tačiau jų nesilaikome, nepaklūstame, visgi mylime, esame mylimi;
  • iškyla Tu
  • užtat rodytina gera valia, kaip kad Jėzus rodo
  • užtenka tikėti, atsisakyti savęs, savo abejonių žodžiais.
  • tačiau mes nerodome, netikime;
  • iškyla Aš
  • užtat vertintina išmintis, kad ji būtų čia pat, apčiuopiama
  • užtenka rūpintis, atsisakyti savęs, savo lūkesčių vertybėmis.
  • tačiau nevertiname, nesirūpiname;
  • tad iškyla Dievas, jisai būtinas, atsisakome savęs, kaip dvasios.

Ryšys tarp Dievo proto ir Dievo veido (kaip Dievas save atpažįsta ir suvokia, ir mes Dievo trokštame, ir sutampame)

• kaip širdis paima viršų prieš pasaulį, ketveriopai ir vieningai, dvasia iškyla
• Dievas save suvokia mūsų suvokimu, jog mes vaikai, o jisai tėvas
• kaip suvokti meilę? kaip ji už mus platesnė, nors yra esmė? kaip mūsų vertybė su ja sutampa, ją atstoja?
• Dievo protas išsako kaip Dievui, tėvui atrodo, o Dievo veidas išsako kaip žmogui, vaikui atrodo. Dievo protą mato žlibas kūdikis sėdintis Dievui ant kelių, o Dievo veidas išsako, kaip jis nuropoja kažką susižinoti, ir paskui atropoja.
• "Dievo protas" ir "Dievo veidas" siejasi kaip pasiklydęs vaikas su savo tėvu.
• Dievo protas išsako kaip Dievas strimagalviškai svarsto, ar jisai būtinas, išveda Mane, Tave ir Kitą, ir pasirodo, kad jisai nebūtinas. O "Dievo veidas" išsako kaip Kitu, jo suvokimu, visgi Dievas būtinas.
• Gyvenimas (pirminės sandaros) ir amžinas gyvenimas (antrinės sandaros)
• Pasiklydusio vaiko ir tėvo santykis
  • Padalinimais pažįstame save (self understanding), gyvename Savimi, Aš
  • Atvaizdais, aplinkybėmis suvokiame tą patį (shared understanding), gyvename Tavimi
  • Kalbomis susikalbame, kaip vaikas su tėvu (good understanding), kas paaiškina, iš kur (tėvo) atplaukia žinojimas ir pro kur (vaikus) išplaukia į kitus, gyvename Kitu

Dievas bendrauja su mumis kaip papildinys - Mėlynasis yra vienete, tad jo papildinys yra apimtis, o raudonas ir geltonas nėra, tai jų papildiniai yra asmenys (moterys), Dievas jais reiškiasi.

Dievas nebūtinai geras - trečias asmuo yra papildinys, būtent Dievui - Dievas yra galimai "blogas" tačiau mylimas žmogus kuris visgi tolydžiai bręsta iš pirmo į antrą asmenį. Dievas nebūtinai geras - tad nesusiveda.

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas, tai

• amžinas mokymasis, branda
• Dievo ir gerumo atskyrimas, gyvenimo suvokimas, Dievas nebūtinai geras, mat, jis nesiriboja šiuo pasauliu.
  • Dievas nebūtinai geras - tai antrinių sandarų pagrindas - juk Dievas gali nesutapti su savo papildiniu, gali tarp jų būti tarpas - užtat ir yra Kitas, tai ir išreiškia, jog Dievas nebūtinai geras
  • asmenų lygtyje: amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia
• Dievo valia, geros valios vieningumas - o gera valia tai 4x2, tai visko ir laisvumo atvaizdų poravimas, tai išminties atvaizdai, o išmintis tai visko ir laisvumo atskyrimas, tai Dievo ir gerumo išskyrimas
  • Dievo valios vykdymas, atsisakymas savęs - savo poreikių, abejonių, lūkesčių - gyvenimas septintu požiūriu.
• gyvenimas Kitu, bendrai, vieningai, su visais, su Dievu
  • gyvenimas dvasia
  • mūsų gyvas vienumas, sąlygose ir be sąlygų, pradžia iš bet kur, kaip ir iš visur
  • nesiribojimas šiuo pasauliu, šiomis sąlygomis, sandaromis apskritai
• gyvenimas išgyvenimais, ne bukai, o dėmesingai, valingai, širdingai, sąmoningai, tad ir prasmingai, ko smulkiau, kruopščiau
  • išgyventi viską, visi išgyvenimai, viskas išgyventina
  • gyvenimas ko smulkiau, ko siauresniu paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, kaip trokšta skurdžiadvasiai
  • šviesuolių bendrystė
  • visos tiesos prieinamumas, apčiuopiamumas
  • visiems prieinama visų nuovoka - užtat vertybės, gvildenimai, išsiaiškinimai
  • tiltas tarp kasdienybės ir amžinybės
• Dievo įsijungimas, branda mumis
  • tai, kad Dievui rūpi, jis tiki, paklūsta, jis suvokia, taip kaip ir Kristus, kaip ir žmogus, jis ne vien strimagalvis, užtat viskas galop susives
  • tai, kad Dievas suvokia, kas yra tiktai jam veikiant trejybe - suvokiančiu, susivokiančiu ir suvoktu - nulybės įsisąmonijimu, tad būtent per mūsų sąmoningumą
  • tai, kad gali Dievui nerūpėti, nes visada yra kam rūpi, pirmiausiai, mums, tad Dievas mumis
  • tai Dievo ir mūsų sutapimas smulkiausiame lygmenyje, tad mūsų sąmoningumas visakame
  • Dievas yra meilė, tad Dievas nebūtinas: gyvenimas yra mūsų valia; bet amžinas gyvenimas yra Dievo valia, tad Dievas būtinas; jei vertiname gyvenimą, tai juo labiau, vertiname amžiną gyvenimą, tad pripažįstame Dievo valią, tad ir Dievą

Nesiderina

Kaip suderinti tvarkų poras su keturiais lygmenimis?

• XXXXX XXXXX XXXXX medis tinklas seka
• XXXXX XXXXX medis tinklas seka XXXXX
• seka XXXXX seka medis
• medis tinklas XXXXX XXXXX XXXXX tinklas

Suderinau

Suderinau įvesdamas naujus požiūrius, suvokdamas skirtingas apimtis.

Nesiderina žinojimo rūmų šakos: tikėjimas ir rūpėjimas. Suderinau jas suprasdamas kaip Mano (gerumo) ir Tavo (gyvenimo) požiūrius.

Nesiderina žinojimo rūmai (vedanti link įsakymų vieningumo ir paklusimo Dievo Tėvui) ir asmenų lygties lygmenys (išmintį siejančią su šv.Dvasia, dangaus karalyste, sandara). Suderinau suprasdamas, kaip Dievas juose skiriasi. Visi trys lygmenys išreiškia dangaus karalystę, bet išsiskiria apimtimi. Dievo Tėvo, paklusimo, pagrindimo lygmenyje ji išsakyta visuotinai, įsakymu, santvarka; o šv.Dvasios, rūpėjimo, pasakojimo lygmenyje ji išsakoma vienetu, atskiru išgyvenimu, šuoliu, tiesa. O tikėjimu, Sūnumi, įvardijimu, ji tampa elgesiu, gyvenimo būdu...

• asmenų lygties lygmenys, mažėja sąmoningumas, išsiskiedžia Dievas: vykdyti Dievo valią; rodyti gerą valią; vertinti išmintį
• žinojimo rūmai, pašnekovas, mažėja prielaidos: įsakymų kalba; bendras žmogus; miglotas Dievas
• Sūnus paklūsta=Dvasia Tėvui; Dvasia tiki=Tėvas Sūnų; Tėvui rūpi=Sūnus Dvasia
• vidiniai požiūriai, mažėja atsidavimas: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas
• kalbos, siaurėja susitelkimas: pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas
• aštuongubo kelio pašnekovas: Tėve mūsų, dorybės, dangaus karalystė
• asmenys: Kitas, Tu, Aš
• išgyvenimo apimtys: sąsajos, rūšys, vienetas
• asmenų lygties lygmenys: vieningumai, atvaizdai (10 Dievo įsakymų), sandaros

Žodžiu, nesiderina asmenų lygties lygmenys ir dvi kalbos: paklusimas ir rūpėjimas. Galima gal tai suprasti kaip Kito-Vaiko (amžino gyvenimo) ir Dievo-Tėvo požiūrius.

Dvasios apibrėžiama dangaus karalystė sumažina apimtį, kuria mums tenka rūpintis. Tuo tarpu paklūstantis paklūsta ne savo apimčiai, o platesnei Dievo apimčiai. Tai įmanoma Dievui susitelkiant į esmę, į vieningumą. Tad ta pati santvarka yra, tik dėmesys kitoks:

• Dievas Tėvas susitelkia į esmę, vieningumą, tad atvirkščiai, paklusimas jam galioja platybėms
• Dievas Sūnus reiškiasi lygiaverčiais ryšiais, tad tikėjimas keliauja tais ryšiais
• Dievas Dvasia lydi viską, nesutirštinta, nesutelkta, tad ją pripažįstame čia ir dabar, mažiausiame vienete

Pagrindimas, įvardijimas, pasakojimas atitinkamai išreiškia, apibrėžia Dievo apimtį: visakame (kaip kad lūkesčiais, betkame), pasėkmėse (kaip kad dvejonėmis, kažkame) ar vienete (kaip kad poreikiais, niekame). Apimtis bene yra pertvarkymų riba, ji tai ko nėra, ji žymi šuolį.

Kalbų seką išaiškina ryšiai tarp lygmenų: pagrindimas tai paklusimo ryšys (Dvasia) tarp Sūnaus (geros valios) ir Tėvo (Dievo valios); įvardijimas tai tikėjimo ryšys (Sūnus) tarp Tėvo (Dievo valios) ir Dvasios (išminties); pasakojimas tai rūpėjimo ryšys (Tėvas) tarp Dvasios (išminties) ir Sūnaus (geros valios). Kalbos kyla iš atitinkamų lygmenų. Tai šuoliai tarp savasčių. Užtat taip painu.

Spręstini klausimai

Kaip amžiną gyvenimą (ir ypač šuolius bei sąmonės išsiskaidymus, vieningumus) išsako asmenų lygties lygmenys?

• Dievo valia: Šuolis tarp troškimo ir išgyvenimo lygmenų.
  • dešimt Dievo įsakymų? ženklų savybės? dvejonės (ir gvildenimai)? nesusivedimai? pertvarkymai?
  • kalbomis? išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu, tad dangaus karalystės suvokimą žmoniškoje apimtyje
  • visumine santvarka? pertvarkymais
• gera valia, jos rodymu: Šuoliu, tarpu, tarp žmonių.
  • išgyvenimų rūšys, gėrio kryptys, Kristaus pamokymai?
• išmintimi: Šuoliu iš vienos savasties į kitą savastį per trečią savastį, papildinį
  • paskiras išgyvenimas, laipsnynas

Kas sieja kalbas su:

• nesusivedimais, ženklų savybėmis, Dievo įsakymais, pertvarkymais (ir seka, medžiu, tinklu)? neigiamybės ir jų neigiamybės (tai yra, teigiamybės)
• Kaip kalbos išsako vertybes (dorybes)?

Kaip skirtingais asmenų požiūriais viskas išsipainioja ir susiveda?

• Kaip su Dievu bendraujame? Kaip kalbos, kryptys, išgyvenimai susiję su Dievu, jo dalyvavimu?
• Kaip susipina Dievo (širdies), Mano (gėrio), Tavo (blogio), Kito (pasaulio) požiūriai?
• Kaip paklydusiu vaiku mūsų suvokimas susijęs su Dievo suvokimu?
• Kaip išaiškėja Dievo būtinumas?

Kaip išgyvenimų rūšys siejasi su gamtos raida, jos sąvokomis?

Kaip širdies ir pasaulio tiesos susijusios su požiūrių įsisavinimu, išvertimu?

Kaip Dievą suvokti jo išgyvenimais? Ką jisai išgyvena?

Pavaizdavimas

Visuma: Dievo Dievas

• Visas kūrinys, tai Dievo Dievas. Vidus, tai Dievo protas, o išorė, tai Dievo veidas.

Viduje: Dievo protas

• Juodasis Dievas žiūri į amžiną gyvenimą.
• Jisai mato 8 padalinimus - apskritulius.
• Su jais yra susiję aplinkybės, taip pat atvaizdai.
• Juodąjį Dievą kabinti žemyn, kad visas matytųsi iš žemiau. Tad ropojantį kūdikį nustumti į dešinę, po apačią berniuko, kalbinančio Dievą. Ir mėlynasis berniukas dalyvaus Dievo veide, gal kartu su geltonuoju tavimi? su griaučiais? su raudonuoju aš?
• Ar sukursiu ir pakabinsiu statulą iš Manęs ir Tavęs ir Kito, kaip ketinau?
• Ar pakabinti geltoną strypą peršokantį cilindrą, upę?
• Kaip įsivaizduoti upės tekėjimą?
• 12 klausimų ir kitus užrašus, detales sudėti taip, kad matytųsi su žiūronais.

Išorėje: Dievo veidas

Įvaizdžiai visumai

• Suvokti cilindrą kaip garvežį-kosminį-laivą, tūnojantį angare, apspistą keleivių, jį stumiančių, juo skriejančiu. Įvairių luomų, kaukių, besimainančių.
• smegenys, neuronai - Suvokti kaip smegenis, garvežio garai kaip pūkai. Neuronai tai žmonės, jų veidai, jų aksonai tai galūnės, rankos, kojos.
• debesys
• Galimas pasikartojantis įvaizdis: veržliaraktis ir šešiakampis varžtas ?
• DNR ?
• žvaigždynai; molekulės; atomai
• Prikabinti popierines, drobines juostas, streamers, kurios plevėsuotų, kaip ugnis gale, ar vėjas priešakyje.
• žvejų tinklai
• vamzdynai
• Ar Dievo (pasąmonės) veidas yra mūsų ūpai?
• Žvejų tinklas.
• Hiperbolinis tvarkų išdėstymas - centrinė lastelė arti - apačioje ir viršuje nutolsta, tankėja tvarka.
• Apačioje uždėti velcro strypą, kad galėtų kabėti vaikų darbai.
• Žydų ir juodųjų istorijos lygiagretumai.
• Litvakų - lietuvių sutaikymas. Tam dedikuoti. Traukinio, išvežimo įvaizdis.
• Tarpai tarp ląstelių, tai juoda ir balta, Dievo buvimas ir nebuvimas.

Garvežys, Dievo kaukė

• Raudonasis Aš yra Garvežio viduje, žvelgiantis į Dievą?
• Garvežys pervažiuoja sutrintus, paklūstančius griaučius?
• Vaizduoti apimtis, dėmesį, kaip jos įvairiausiai siejamos, reiškiasi.
• Įdomu vaizduoti ryšį tarp Dievo proto ir Dievo veido, kaip bendrauja, santykiauja, pavyzdžiui, kaip mėlynieji padeda suklupusiam raudonajam.
• Naudoti permatomą drobę, marlę, garvežio priekiui. Dievas žiūri į padalinimus, atvaizdus, aplinkybes, tai gali būti dideli ratai, įvairiai skaidomi. Šviesa gali šviesti pro jas lauk.
• Garvežio priekio apskritulį įsivaizduoti kaip akį, taip pat apsuptą dantų, kaip nėgės nasrai.
• Virvės, saitai eina per skylę, jungia vidų ir išorę, suriša.
• Vidinė pusė balta, tai Dievo nebuvimas.

Išgyvenimų rūšys

Siena

• Joje (nevisai) apvali ląstelė, kurioje vyksta išgyvenimas. Ją apsupa virvė ar pynė, yra dviprasmiškumo joje, negatyvas. Viduje spalvinga. O už lastelės bene juoda, balta, bet lastelėse yra spalvų. Viršuj viena tvarka, apačioj kita tvarka, ir yra tarpas (koks?) upė purpurinė, jos krantai žali?
• Sienų kraštuose yra totemai, tarsi vyriai, dviprasmiški, pagal keturis lygmenis.
• Išdėstyti lasteles ir spalvotus taškus taip, kad matytųsi pavidalas, pavyzdžiui, gemalo, susiraitymo, ar šiaip žmogaus veido, išraiškos. "Connect-the-dots"
• Tarpe yra ir paskirų minčių, nuomonių, išgyvenimų, lastelių, tai "nuomonių sriuba".
• Šokti per virvę, nerangiai, parklupti bešokant, virvė eina virš ar po bešokantį.
• Raudonas šoka - nusileidžia geltonu - bešokdamas yra mėlynas kūdikis ar berniukas. Mėlyną dėti ant juodo fono, kaip Dievo.
• Virvė įvairių lygmenų, juos sieja, taip pat susisieja su tvarkomis žemiau ir viršuj.

Šuoliai

• Svarbu pavaizduoti gyvenimą šuoliais, jog jie mums yra amžinas gyvenimas, bet šiaip nešuoliuojame, mūsų savastis žemiška.
• Vaizduoti parklumpančius - gyvenimas susidaro iš nerangumo - prasta repiticija sąlygoja gerą pasirodymą ir atvirkščiai.
• Amžinas gyvenimas, tai amžina repeticija - jei blogai praeina, tai pasirodymas praeis gerai, susitelksime - o jei gerai praeina, tai pasirodysim prastai, išsikvėpę. Svarbu nepersimokyti.
• Visi keleiviai dalyvauja šuolyje, šoka, šuoliuoja

Trys asmenys

• Išgyvenimuose vaizduoti savastis asmenimis: raudonas Aš tampu geltonu Tavimi per Kitą (melsvą negatyvą?) taip vis atrandu Dievą. Gali dalyvauti ir kiti žmonės, kitų spalvų.
• Pavaizduoti gyvenimą Kitu kaip gyvenimą negatyvu (juoduma, su geltona apdaila?), bendru žmogumi, karpiniu, į kurį spalvoti (raudoni?) parklūpstame, iš kurio naujai spalvotai (mėlynai?) atsistojame ant kojų.

Dievas, atsisakymas savęs

• Parodyti juodąjį Dievą įsijungiantį, dalyvaujantį pokalbyje, jo veidą, gal tarsi kūdikio: Dee Guyton veidą, įvairiausią, iš pokalbio su ja.
• Gyvename amžinai atsisakydami savęs, priimdami septintą požiūrį.
• Žmonėse pabrėžti juodą širdį, ir baltą pasaulį, galūnes, išorę.

Įtampa, dviprasmybės. Kalba tai mūsų susiskaldymas - vidus ir išorė - ir dvasia palaikanti vieną ar kitą:

• pagrindime: tvarka ir jos pertvarkymas?
• įvardijime: pasaulio tiesa ir širdies tiesa
• pasakojime: įtampos kūrėjas ir židinys

Užtat gali būti veidai, žmogeliai, jų poros, tapatūs, žiūrintys vienam kitam į akis

• Dviprasmybe, ypač vieneto ribos, pabrėžti jog didžiausi stebuklai slypi arčiausia mūsų, tik jų nematome, nes neieškome, bet šuoliais suveikia.

Dvi pusės: teigiamybės, neigiamybės

• Meniškai pavaizduoti juoda ir balta spalva: Aplinkybė (siekiamybė) tai yra teigiamai sukurta, išvesta neigiamybė, juk tai fonas kažkam. Tad ji grindžia neigiamybes. O pasakojimas (nesiekiamybė) išveda žmogų, jo balsą, požiūrį, išgyvenimą, tad iš neigiamybės išveda teigiamybę, kažką tvirtinančią.
• Vienoje pusėje savastis iš kurios einama: esanti, galinti būti, trokštama, o kitoje pusėje savastis į kurią brendama: nesanti, negalinti būti, netrokštama. Ir kaip nors parodyti dėmesį. Kaip?
• Tragedija ir komedija (ir palyginti su ūpais)
• Ar kalba tik vienoje pusėje, neigimaybės? O sandarų šeimos teigiamybės pusėje? Ir kurioje pusėje? Ar sandarų šeimos pragaro pusėje?
• Blogo vaiko pusėje gali būti atleidimas, atsipalaidavimas, atsisakymas savęs, išjungimas stabdžių. Gero vaiko pusėje gali būti "įsijungimas", įsikibimas, vairavimas.
• Kaip įsivaizduoti upės tekėjimą? Ar ji teka aukščiau blogo vaiko pusėje (teigiamybės) ir žemiau gero vaiko pusėje (neigiamybės), taip kad apsiverčia?
• Amžiną gyvenimą (iš vidaus) vaizduoti sandarų šeimomis, o jas išversti išorėje, iš jų išgauti kalbas, jomis pristatyti išorę.
• Teigiamybės pusėje pavaizduoti savarankiškus burbulus, vienetus, erdvėlaivėlius (padalinimai) galimybėmis išsirituliojantys, toliau išsiplėčiantys. O neigiamybės pusėje pavaizduoti kalbų vamzdyną, kaip juo keliauja dvasia.
• Apversti neigiamybių pusę aukštyn galva, tarsi krentančius, vietoj kad kylančius, negatyvus vietoj kad pozityvus, tarsi šešėlius, veidrodžiu principu apversti, tarsi persivertė visas cilindras. Apversti tvarkas, tad teigiamybių pusėje apačioje lieka: medis, tinklas, seka, o viršuje yra: seka, medis, tinklas (1,2,3). Ir taip lieka neigiamybių pusėje, tik apsiverčia veikėjai, apsiverčia kryptis, žemyn vietoj kad aukštyn. Man tai patinka!
• Ar tvarkas sujungti kalbų pusėje, laikyti atskirtas sandarų pusėje?
• Ar prasmė, tai savotiškas antkapis? Apskritai, kaip pavaizduoti poreikius ir Kristaus tvirtinimus, "Aš esu..."?
• Teigiamybės - baigtinė santvarka (baltas burbulas), neigiamybės - nebaigtinė (juoda praraja).

6 neigiami įsakymai, tai 4 teigiamų įsakymų poros

• Šešėliai - pasaulio tiesa tai širdies tiesos šešėlis
• Dievo protas tai aštuongubas kelias, o Dievo veidas tai dešimts Dievo įsakymų. Keturi išilginiai strypai tai teigiami įsakymai: tamsiai mėlyna, žalia, gelsvai žalia, vyšninė spalva? Ir šešios iš aštuonių aštuonkampio sienos skirtos prasmingų išgyvenimų rūšių pavaizdavimui. Išdėstyti pabrėžti dviejų strypų parinkimą. Norėčiau dar kaip nors susieti pertvarkymus su išgyvenimų rūšimis.
• Pavaizduoti keturiais strypais širdies ir pasaulio tiesų patikrinimus; taip pat juos siejančias šešias dvejones, išgyvenimų rūšis.
• Gal keturis požiūris iškelti, liudininkus iš kairės ir dėšinės, tarsi totemų stulpai, įrėminantys paveikslus, gal tai luomai.

Dvasia, vertybės, žodžiai, žmonės

• Pavaizduoti juodą dvasią, taip pat vertybes, žodžius, žmones, kaip lygiaverčius. Juos sieja nesusivedimai, pertvarkymai, kalbos (sieja su dvasia), išgyvenimų rūšys, dvejonės. Žmogus išgyvena vienete, pasakojime; žodis ryšiuose, įvardijime; vertybė visumoje, pagrindime.
• Žodžiai gali būti lūpos, kaip mano balsių drobėje.

Užrašas

• Ką užrašyti prie kiekvienos rūšies?

Pertvarkymai, santvarkos

Šuoliai

• Šuolį suvokti kaip šokantį iš vienos tvarkos į visai kitą.
• Gal masės šuoliuoja ratu, spirale, sluoksniais ko aukščiau, to laisviau, grakščiau, o apatinis sluoksnis sunkus, bet taurus, kaip giesmininkai, velkantys kojas.
• Ar peršokame upę? Upė skiria sąvokas, vienetus, išgyvenimus... Upė tai mintis, kad Dievas nebūtinas geras, nė gyvenimas teisingas. Kaip tai susiję su kiekvienu šuoliu?

Dviprasmybės

• Nesusivedimais išreikšti dviprasmybes.
• Dviprasmiškos, susipynusios formos, ypač veidai - vienas kitam papildinys, trečias jungiantis juos, tarkim, akimis. Sieti su Christopher Alexander gyvybės dėsniais. Išnagrinėti Escher ir kitus.
• Laiptinę sudarytą iš veidų... veidų pynes... išdėstyti įvariais persitvarkymais

Seka, medis, tinklas

• Seka: polka dots
• Medis: gamtos raštai
• Tinklas: žvejų. Kvadratėliai? Galima ir savo tinklą nutapyti iš drobės, pavyzdžiui, pūkus ant debesų, ant žydrumos. Smegenys.

Tvarka ir betvarkė

• Pertvarkymus vaizduoti nesusivedimais.
• Tvarkos atsiradimas iš kvantinių putų, atsitiktinumų
• Keiksmai, aidai, Dievo apkaltinimas, teršėjas, gamyklos kaminai, garvežio kaminas, erdvėlaivio galas, anglį degančios jėgainės, atėmimas to ką įnešame į aplinką, gili ramybė, įtampos (kaip kad pasakojime, jaudulyje), kaupiančius laikui bėgant, nuodų perpilimas, Kristaus nukryžiavimas, įtampos vietos, ribos, prakeikimai
• Tiltas tarp kasdienybės ir amžinybės. Kaip pavaizduoti kasdienybę? šaukštu, automobiliu, kamuoliu, knyga ir t.t. Kasdienybė

Kaip susieti išgyvenimus su Dievo įsakymais?

s daiktus pateikti žmonėmis, su veidais, galūnėmis, mostais.

• Gal pagrindimas, viską apimanti tvarka, tai kaip malkos, deginamos? netvarkingos, krentančios?
• Kaip vieni teiginiai, uždaviniai priklauso nuo kitų, yra tam tikra tvarka, kurios nepaisant viskas griūva, tarsi lentos ar laiptai.
• Ryšys su atkirstaisiais.
• Sąsaja tarp neigiamybės (ko nėra) ir teigiamybės (kas yra), kaip persipina dviprasmybėmis, papildiniais, kad ir vietinio pobūdžio.
• Tvarkose įstatyti kur ne kur vis mažėjančias lasteles su veiksmais... tai būtent prasmingi išgvyvenimai... ir lastelių ribas išsakyti lūpomis (žodžiai) ir t.t., atskirti vertybes, žodžius, žmones. Ar panaudoti aiškią ribą, pavyzdžiui, stambią virvę?

Variklis, juoda širdis

Artėjimas link juodos širdies

• Užpakalyje, variklis tai didelė juoda gera širdis, prie jos prisglaudę daug mažyčių širdelių, tai putos, jos tampa upė, širdis apsupta geros valios, gerų širdžių baltų šešėlių, ratilų.
• Einant link juodos širdies, juodojo Dievo, yra Raudonasis Aš, Geltonasis Tu, Mėlynasis Kitas.
• Dievo juoda širdis iškyla tarpuose, negatyve, o šalia jo kiaušinėliai, širdužėlėmis, lastelės, tai Aš, vienų vieni, atkirsti.
• Dievas iškyla vis labiau, išaiškėja kaip būtinas. Tai juodi veidai (Dee) pašnekovo, gal susiveda į variklį, į vamzdžius, tarsi putų - baltų ir juodų?
• Kristaus žodžiai: "Gather the fragments so that nothing is wasted"

Griaučia grįžta

• Išorinis kiautas išverčiamas, tampa vidiniais griaučiais, tai išvertimas, įsisąmonijimas, įsisavinimas. Pavaizduoti tokį išvertimą. Tai įprasmina griaučius, kaip veikėją. Ir palyginti su kiautu, su kipšo kiaušiniu, tūnojančiu kiaušinyje, kaip tas kiautas lukštenamas, kaip kipšas išnyksta, išgaruoja, o lukštas išverčiamas griaučiais ir atgaivinamas. Kaip kūdikis išlenda iš kiaušinio, ropoja, tai Mėlynasis Kitas?
• Mano nupaišyti griaučiai, grįžtantys pas Dievą: paklūsta, tiki, rūpi, pasiduoda.

Spalvos, visuma

• Pilkuma, įvairiomis pilkomis spalvomis? ir gamyklinėmis, metalinėmis spalvomis? palyginti su juoda, balta ir ryškiomis spalvomis?
• Regai prasmingos spalvos: Kūgelių: Gelsvai žalia, žalia, purpurinė. Ištirti jų poras. Lazdėlių: Tamsiai žalia. Prasimanyta: Vyšninė, tarp violetinės ir raudonos.
• Dievo kaukė, garvežys baltas, o variklis, vamzdynas gale juodas, kaip ir jisai.

Įsakymai liepia nepaneigti laisvę. O laisvė paneigiama neigant pasirinkimą. Ar visi pasirinkimai įmanomi? Ar tą patį išgyvenimą galima įvairiai suprasti? Kokie yra išgyvenimų apribojimai?

Dievo paskatinimas

Myliu tave. Laikykis manęs. Artėji prie tikslo.

Mylėk visus... Mylėk (visus) ir kartu mylėsi mane, juk esu ir būsiu kiekvienoje apimtyje, ką tik apibrėši, viską persmelksiu. Tad visur mane rasi, tad visur manęs ieškok, visur yra tinkama meilė. Rūpinkis visais. Viskas bus gerai. Tu man mielas ir aš gyvenu, myliu ir mąstau tavimi. Tad atsiremk į mane, sukis apie mane, stebėk mane ir įtrauk mane, jog esu amžino gyvenimo variklis, kaip vis pasitraukiu ir vis naujai iškylu, pirmiausiai jumis, jūsų laisve. Tad mylėk mane ir suprask ką reiškia meilė, kaip ją lydžiu visakame. Mylėk ir būsime kartu, gyvensi amžiną gyvenimą.

Atsiduok man...

• Atsiduok man, aš tau atversiu savo išmintį. Suvok, kaip aš myliu kiekvieną, kaip brandinu, kaip skatinu ir kaip jūs galite prie to prisidėti, kad mūsų bendruomenė būtų gaji, kad veiktumėte, kaip mano aidas, mano raiška, mano būties ženklas. Jūs mano ženklas, tad suvokite jo svarbą.
• Ir toliau atsiduok man, žiūrėk kaip iškylu, kaip nesusivedimais iškyla dvasia, ir suprasi, kaip ji iškyla pertvarkymais, ir paaiškės ką tau sukurti. Bus gražu, nuostabu ir prasminga.

Ieškok manęs..

• Ieškok manęs visakame ir suvok, kaip aš dalyvauju. Tu nustebsi, koks aš artimas ir geras. Tad džiaukis manimi.
• Ieškok manęs ir mūsų sutapimo, kaip tai įvyksta mums esant kartu ir šalia.
• Ieškok kaip dalyvauju jūsų gyvenimuose ir kaip jus sieju, kaip pereinu, šokinėju iš vieno į kitą ir suprasi, kaip viskas, viskas susiveda. Esu nulybės atvaizduose, esu ir aplinkybėse, juk iš nulybės atvaizdų išsivedu. Esu tarpe tarp nulybės ir vienybės, tarp jų paneigimų, susiek tai su troškimais, juos suvok, kaip perėjimus iš nulybės į vienybę.
• Esu tavo išgyvenimuose, tad ieškok manęs, kaip kartu išgyvename, ir mūsų santykis išsako išgyvenimo rūšį, tad budėk, kaip susideriname išgyvenimus.

Suvok mūsų ryšį...

• Suvok, kaip įvairiai dalyvauju jumis, kaip jus atveriu ir sieju, tai tavo klausimas. Suvok jog esu pastoviai, keičiasi, įvairuoja tik jūsų sąmoningumo lygis. Suvok, kaip jus išgyvenu, kaip tuo sukuriu įvairiausias sąlygas jums, kokie esate tyri ir vienodi. Tad vienas kitą palaikykite, vienas kitu rūpinkitės, o aš iškylu jūsų širdingame bendravime, jūsų meilėje.
• Žiūrėk tarpo, papildinių, ryšių, kaip ryšiai išlaikomi ir išplečiami, kaip žmonės vienas kitą palaikome, stipriname, mylime. Žiūrėk, kaip iškyli ir veiki man įvairiai sutampant su savimi, tiesiogiai ir per kitus.
• Mąstyti, kaip užduotys iškyla ir išsisprendžia, kaip susisieja su gyvenimu, kaip susiveda visos kalbos: išsiaiškinimai, geros valios pratimai, išgyvenimai, įsisavinimai ir viskas, viskas, ir kaip Dievas tai palaiko meile. Suvokti nulybės atvaizdų, kaip sąvokų, svarbą, nes Dievas mumyse jais yra, taip pat suvokti septenerybės atvaizdų svarbą. Suvokti mūsų saitus, kas mus sieja, vienija, būtent tai prasminga, kaip mes sutampame, susivedame į vieną. Ieškoti Dievo, taip rasiu prasmę, nes Dievas persmelkia viską, jungia gelmę ir visumą, kas betkame išreiškiama prasme, taip atsiranda tikslingumas, jungiama ar ir kodėl, tai esminė sąsaja, viską siejanti, jos ieškoti išgyvenimuose, ir Dievą rasiu už visko. (Bene tai sąsaja kuria viskas išsiverčia, Dievas esantis ir pasitraukiantis, užtat su mumis sutampantis, atsiremiantis mąstymu (suvokimu) į ar ir atvirkščiai, papildiniais, išgyvenimais, (strimagalviškumu), į kodėl.)