Gvildenu | Mintys / Atsakomybė

Kodėl, kaip ir už ką atsakome?

Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės

Atsakomybė

Holokaustą Lietuvoje tirdamas sprendžiu šį klausimą. Svarbu iškelti:

biografiją - koks buvo žmogus, ką veikė.
dokumentus - koks jo požiūris, kokie jo sumanymai, patvirtinti raštu ar prisiminti.
ryšiai - su kuo bendravo, kokie buvo bendražygiai, jų terpė.
įvykius - kas įvyko, kaip baigėsi, klostėsi.
aplinkybes - kaip kiti elgėsi, kaip jisai galėjo elgtis, kaip rinkosi, išsidėstė.
nauda - kas kam buvo naudinga.
pasirengimas - kas kam ruošėsi.

Atsakomybė

Esminė atsakomybė yra į ką kreipiame dėmesį. Šis klausimas verčia mus nepasimesti visko padalinime, ir nuolat mąstyti plačiau, veiksmais +1, +2, +3. Išgyvenimų esmė yra išeiti už savo esamos mąstysenos, savo būklės nusakančio padalinimo, nepasimesti jame, atsisakyti vieno ar kito požiūrio, prie kurio esame prisirišę, ir pasižiūrėti plačiau, suvokti prielaidas, grindžiančias mūsų sąmoningumą. Tam padeda abejonės ir dvejonės, padeda lūkesčiai ir jauduliai, santykis tarp mūsų valios ir Dievo valios.

Kūnas skiria dėsningumus, o protas suveda mintis-tikslus.