Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Apžvalga, Nebūtinas, Aprašas?

Paklusimas, Tikėjimas, Rūpėjimas?, Amžinas gyvenimas

Žmogus bręsta ryškėdamas savo vertybe, užtat tvirtėja, kaip tiesos šaltinis, auga savo asmenybe, ja gali tampriau, savarankiškiau bendrauti su Dievu per jo vertybę, meilę.

Būtinumą suprasiu tirdamas saviraidą (evoliuciją), kuri vyksta trijų kalbų apibrėžtume. Saviraidoje dalyvaujančios būtybės, tvarkydamos savo vidinį gyvenimą, suvokia jog jos yra simuliacijoje, kad yra kažkas daugiau, kaip pasaulis, į ką atsiremia jų vidinio gyvenimo simuliavimai. Pasaulio nepakankumą išsako pertvarkymai, vaizdavimai, jų šešios rūšys.

Būtinumui svarbios sąvokos: Vykdyti Dievo valią - paklusti, tikėti, rūpėti. Asmens lygtis - tai suvokimo lygtis.

Asmenys išsiskirsto nesant suvokimui, tai Dievo pakaitalai neigiant jo savybes. Asmenys vienijasi lygtimi.

Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.

Širdis jau iš anksto viską žino. Viskas išsakyta širdies tiesomis. Įvardijimas išsako širdies tiesas ir pasaulio klaidas, ar tiksliau, antrines tiesas. Susivedimas tai būtinumo eiga. Jis prasideda trimis skirtingomis kalbomis: kas rūpi, reiškia ir įvyksta. Kitas prileidžia trejybę lygtimis X -> Y kur strėlė -> ir yra Kitas. Pereina iš Kito į Tave, Mane, Dievą atitinkamomis lygtimis. Atranda, išaiškina netobulumą (pasaulio klaidas, klystkelius), blogą valią (Tu), blogį (Aš).

Dievas būtinas, kad jis galėtų būti nebūtinas. Tik Dievas įstengia taip visiškai pasistraukti.

Tikslas

Tikslas yra įtvirtinti bendrystę čia ir dabar lavintis, bręsti, gyventi amžinai. Ja esame viena, susitapatiname, širdingai bendraujame, amžinai plečiam bendrystę.

Vienumas

Vienumas vyksta ne Viskuo o Betkuo. Betkas turi šešis atvaizdus (pasirinkimai - rinktis: taip, ne ne, ne taip, ne, rinktis, nesirinkti), tiek visko keturis atvaizdus (troškimai: visko, betko, kažko, nieko), tiek laisvumo du atvaizdus (susitapatinimai: didėjantis, mažėjantis laisvumas).

Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.

Yra laipsnynas šešių pavadinimų: Dievas, Aš/Tu, Kitas, Meilė, Bendrystė, Požiūriai.

Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe? Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.

Yra taip pat šešios ženklų savybės, poruojančios keturis lygmenis, siejančios nulybės ir vienybės atvaizdus.

Vienumo laipsniai

Vienumas įvairiai suvokiamas skirtingose apimtyse. Visakame - pilnas, betkame - neužstotas, kažkame - savas, niekame - vieningas. Ir tai suvokiame, atitinkamai, kaip Dievo požiūrį, mūsų priėmimą jo požiūrio (viską žinoti), jo priėmimą mūsų požiūrio (gražiai taikyti), ir savo požiūrį. O tai bene sietina su Dievu, Manimi, Tavimi bei Kitu. (Pavyzdžiui, pirminės sandaros tai gražus taikymas.)

Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.

Keturi lygmenys

Aprėpiama vis plačiau. Susivokiant pirma iškyla paklusimas ir susikalbėjimas. Pradedama aukščiausiu laipsniu ir išsiplečiama vis žemesniais laipsniais: tikėjimu, rūpėjimu ir amžinu gyvenimu.

Suvokimo rūmai?

Visaregis yra Dievo suvokimo rūmai. Jie permąstomi, iškraipomi Jėzaus suvokimo rūmais, netobulo žmogaus suvokimo rūmais, įvairiausių sričių suvokimo rūmais, galiausia sričių galimybių, matematikos suvokimo rūmais.

Žinojimo rūmai išsako sandarą santvarkoje ir už jos, jas suderina, sutapatina trejybe.


Pamąstymai

Bendrystė įtvirtinama suvokimu iššaukiant, išplėčiant asmenis, Dievą per Mane ir Tave iš Kito:

  • Padalinimu: Dievą iš Manęs. Požiūris.
  • Atvaizdu: Dievą iš Tavęs. *Požiūris į Požiūrį.
  • Aplinka: Mane iš Tavęs. Požiūris į *Požiūrį.
  • Pagrindimas: Tave iš Kito. Požiūris į Požiūrį į *Požiūrį.
  • Įvardijimas: Mane iš Kito. Požiūris į *Požiūrį į Požiūrį.
  • Pasakojimas: Dievą iš Kito. *Požiūris į Požiūrį į Požiūrį.

Palyginti su ženklų savybėmis. Požiūris sieja dvi apimtis, likimo ir laisvos valios. Tai bene vietinės reikšmės (apimties) padalinimas. Požiūriu sugretinami paskiras, apibrėžtas požiūris (žmogaus) ir neapibrėžtas požiūris (tad, visi požiūriai kartu - Dievo).

Žinojimo rūmai, tai Kito aplinka. Jinai gali būti labai ir labai įvairi. Jinai grindžia visas sandaras, kaip jos Kitam iškyla. Kalbos iškyla paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Sandaros bene suvedamos pašnekovu (simetrija). Aštuongubas kelias (už santvarkos) palyginamas, pavyzdžiui, su vienu iš keturių lygmenų.

Dievas bręsta atgal į Dievą, užtat apima viską, atsakys už viską. Jis leidžia bendrystę (ir taip, ir ne), leidžia, kad būtų kiti, bet visgi jis yra Dievas ir toks būdamas iškyla, kaip pirmapradis.

  • Kito Dievas yra Amžinas Gyvenimas (paklusimo Dievas - antrinėmis sandaromis)
  • Tavo Dievas yra Gyvenimas (tikėjimo Dievas - pirminėmis sandaromis)
  • Mano Dievas yra Gerumas (rūpėjimo Dievas - visaregio reikalai)
  • Dievo Dievas yra Dievas (kada net nerūpi, yra tik nuoširdumas, tiesa)

Dievas apibrėžiamas einant link būtinumo. Ar Kito Dievas yra suvokiantis, protaujantis, mums prilygstantis, kaip ir mes?

Pasiklydusiu vaiku, jo mąstymo lygmenimis, suvokiame ir priimame Dievo valią.

  • Neturėti poreikių - priimti kito poreikius - rūpintis
  • Neturėti abejonių - tikėti
  • Neturėti lūkesčių, nesivilti - paklusti

Paklūstantis yra Jėzus ant kryžiaus, sutraiškytas, kurį Dievas apleido, kuriam Dievas nebūtinas

Jėzus pergyveno ne dėl savo gyvybės, bet dėl pasaulėžiūros, kuri jam buvo mielesnė, priimtinesnė, artimesnė

GodTheFather is the Necessity of God


Realism vs Constructivism

See also: {{Languages}}

Skiriasi du požiūriai: iš Dievo požiūrio (kuomi jis tampa nebūtinas) ir iš esamo pasaulio (kuomi jis pasirodo būtinas). Tai labai susiję su kalbomis, su vertybėmis.


{{Andrius}}: I want to see what I can say, in general, about three conceptual "languages" by which I think we experience life:

  • narration (how do things come to happen?)
  • argumentation (how do things come to matter?)
  • verbalization (how do things come to have meaning?).

{{Helmut}}: This maybe corresponds to what maybe typically are named as the "functions" of natural languages. There are various concepts in use, but maybe they can be made to fit.

reordered:

  • (1) verbalization = simple communication (e. g. "HELP!" or "FOOD") this contains naming (defining) phenomena like "stone" or "dream" or "freedom" with all problems that come from chosing a definition.
    • (1a) partitioning of a space of meaning (constructivism) efficiently
    • (1b) identity of words and phenomena (realism)
  • (2) narration = describing, here typically the concept of "truth" is seen to have its origin. (e. g. I may tell the story of a big shark I caught with my bare hands) The root of
    • (2a) entertainment, sharing of social context (constructivism)
    • (2b) learning by sharing experience, immitation (realism)
  • (3) argumentation = causality, connecting pieces of world descriptions to understand about the past and project it into the future. The root of
    • (3a) rhetoric (constructivism)
    • (3b) "science" (realism)

Andrius, how do you see your theoretical work related to the issues of realism vs. constructivism? I remember you saying "I do not care much about reality" but I think that in a way you think to grasp reality by your theory. "living by truth" connects the real world ("living") with the theoretical world ("truth") of language.

I think there is a theoretical problem in this, because there is no way that a theory can reach out into the real world without some concept of "mapping" or "comparing" language elements (like "God") with what we find there. Like science compares predictions and results of experiments.

Būtinas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 rugsėjo 09 d., 15:23
Tweet