Naujausi pakeitimai - Ieškoti:

Užrašai

Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar.

Andrius

 >>bgcolor=#EEEEEE<<
 >><<

Juodraštis FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Klausimai FFFFC0

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF


Asmeniškai? BA9696

Nuojauta? AAAAAA

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Dievas

Žr. Metraštis, Dievas sandarose, Dievo požiūris, Dievo Dievas, , Tu, Kitas, Neigiamybė, Įsakymai, Vykdau, Nesusivedimai, Asmenys, Apžvalga, Aprašas, Žmogus, Išgyvenimai, Surašymas, Amžinas gyvenimas, Dangaus karalystė, Atsiplėšimas

Parašiau šešeriopą santrauką, kaip viskas atrodo iš mano požiūrio. Dabar parašyti santrauką, kaip viskas atrodo iš Dievo požiūrio. Kokia būtų tos santraukos sandara?

Atpažinti Dievo veiklą ir įsijungti.

  • Kaip Dievą įvairiai išgyvename?
  • Dievas vienų vienas.
  • Dievą vaizduojame asmenimis.
  • Dievas veikia išeidamas už savęs.
  • Dievą santvarkoje išsako sąvokos.
  • Dievas reiškiasi sandaromis.
  • Dievo ir žmogaus santykis
  • Dievo gyvenimiškumas
  • Kaip bendrauju su Dievu.
  • Dievo esmė, vaidmuo, ypač sandarose
  • Dievo atsakymai į dvylika klausimų
  • Kaip Dievas išsiaiškina?

Kaip Dievą įvairiai išgyvename?

  • Iš kokių kampų Dievas dalyvauja savo reiškiniuose?
  • Kaip Dievo dalyvavimą mumyse - jo išėjimą už savęs, buvimą nebuvime - tiksliai išsakyti?
  • Ir jo pagrindu suprasti įvairiausias sandaras, jų esmę ir rūšis?
  • Kaip Dievo išėjimas už savęs reiškiasi Dievu, visaregiu, pirminėmis bei antrinėmis sandaromis?
  • Kaip Dievo išėjimas už savęs (ir Dievo ypatybės) susiję su išgyvenimų rūšimis?
  • Kaip išgyvenimo akimirka susietina su troškimais? su ženklų savybių lygmenimis?
  • Kas yra Dievas? Kaip suprantu Dievą? Kokia pradžia iš ko viskas kyla?
  • Apžvelgti Dievo vaidmenį įvairiausiose sandarose, pavyzdiniuose išsiaiškinimuose ir klausimuose. Kaip jo vaidmuo juos sieja?
  • Kaip Dievas įvairiai reiškiamas sandaromis? Koks ryšys tarp Dievo dvejonėse (aukščiausias lygmuo), bendras žmogus, paskiras žmogus, pasaulis ir asmenys Dievas, Aš, Tu, Kitas?
  • Ar skiriasi Dievas ir nulybė? viskas ir vienybė?
  • Koks visako tikslas? Kaip taikyti visko žinojimą?
  • Koks gyvenimo tikslas?
  • Ar man rūpi žinoti ar suvokti?
  • Kuria prasme Dievas irgi gyvena klausimais?
  • Koks Dievo vaidmuo dangaus karalystėje?
  • Kaip Dievas dalyvauja išsiaiškinimuose?
  • Koks dvasios ryšys su pasąmone, su mikliuoju protu, sąsajų protu?

Pereiti Jėzaus pasisakymus "Aš esu...", koks Dievo vaidmuo juose, ir suvokti mūsų vaidmenį ir kaip mes susiję su trejybe. Įvairiai suprasti suvokimą, kaip trejybe išsiskaido vaidmenys.

Dievas troškimais atjaučia mūsų netroškimus, bet are mes jį atjaučiame? Širdis ir pasaulis - gera širdis ir gera valia - galim jam atverti kelią. Atveriame lankstumu, puoselėdami visas septynias kryptis, ne tik savo šešias, taip kad atsiveria požiūris už mūsų.

Išgyvenimais išgyvename Dievą, jo išėjimą už savęs. Dievą išgyvename požiūriais. Požiūris yra savastis, nuo kurios atsiplėšiame. Apibrėžtą požiūrį galime naujai priimti.

Dievas šešiais būdais iškyla, buvimas nebuvime. Jis taip pat tiesiog yra, "Aš esu". Tuo pačiu jis gali nebūti, kad kiti būtų: "Aš gyvenimo duona", tai yra, jisai suvalgomas, sunaikinimas, kad kiti galėtų gyventi. Kas priima jį, kaip tikslingai nesantį, tas negali mirti, o gyvens amžinai, amžiną gyvenimą.

Dievas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), tad mes esame juo. Dievo nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė), tad mes esame, o jis mumis. Tokiu būdu mes gyvename amžiną gyvenimą, įprasminantį akimirką, atskiriantį Dievą joje ir mūsų savastį, mūsų gerumą, mūsų brandą, mūsų tolydumą, esantį už jos, ją išplėčiantį. Tad akimirka yra apimtis, aprėpianti tai, kas už santvarkos.

Dievas iškyla už santvarkos (kad jis yra) ir taip pat santvarkoje (kad jo nėra):

  • besąlygiškumu (už mūsų)
  • išplėtimu (mumyse išvedantis už mūsų)
  • apibendrinimu (išvedime)
  • atsisakymo savęs (dėl mūsų)
  • pasitraukimu (mus atskleidžiantis)
  • įjungimu (mums pasirenkant jį vietoj savęs)

Tad troškimas yra besąlygiškas Dievo buvimas, o netroškimas yra sąlygiškumas, ir ta prasme, Dievo nebuvimas. Pirminėmis sandaromis sutampa troškimas ir netroškimas, besąlygiškumas ir sąlygiškumas. Antrinėmis sandaromis apibrėžiamas tarpas, sugretinami besąlygiškumas ir sąlygiškumas skirtingų lygmenų.

Jėzaus pasisakymai "Aš esu..." apibūdina Dievo Tėvo vaidmenis. Dievas yra visuma, o Jėzus jo išreikšta savybė, išgyventas vaidmuo (pavyzdžiui, Dievo šlovė). Mes turime savo vaidmenį. Šventoji Dvasia yra prileista "logika" (vaidmenys, sandara, santvarka) kuria Dievas Tėvas ir Sūnus yra viena, ir būtent mumis visais. Toks susiskaldymas išreiškia suvokimą ir jame įvairiai slypintį vieningumą.

Dievo vaidmenį mumyse išsako Palaiminimai. Jis savo vaidmenį išgyvena Kristaus pasisakymais, Aš esu... O mes išgyvename Kristaus palyginimų turiniais.

  • Kurie liūdi bus paguosti. Gyvybė: Prisikėlimas ir mirtis. Dievo šlovė. Mes liudijame jo (Dievo už mūsų) buvimo pasireiškimą nebuvime, jo (tėvo) tolydumą.
  • Romieji paveldės žemę. Saugumas: Avių vartai. Dievo ketinimai. Mes (Dievas mumyse) stiprinamės, bręstame, vis išeiname už savęs į amžiną gyvenimą, liudijame savo (sūnaus) tolydumą.
  • Alkstantys, trokštantys teisybės bus pasotinti. Bendravimas: Kelias, tiesa ir gyvenimas. Dievo pavyzdys. Liudijame (dvasios) tolydumą apskritai, kad yra "kelias", nebuvimas išpildomas buvimu.
  • Gailestingieji sulauks gailestingumo. Vertė: Gerasis ganytojas. Dievo meilė. Mūsų vertė kyla iš to, kad Dievas (už mūsų) sutapo, susilygino su mumis kokiais buvom ("raudonuoju aš") susilygina, savęs atsisako vardan mūsų. Dievas vienas su mumis.
  • Tyraširdžiai regės Dievą. Laisvė: Pasaulio šviesa. Dievo darbai. Mūsų laisvė tame, kad galim būti tiek tamsoje, tiek šviesoje - šviesa mus išskiria, kad mes (Dievas mumyse) jos laukiame tamsoje - pasaulio šviesa yra Dievo nebuvimas - kada išaiškėja, kas yra kas - ir kuria esame viena su kokiais būsime ("geltonasis tu"). Esame viena su Dievu.
  • Taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Pilnavertiškumas: Tikrasis vynmedis. Dievo įsakymas. Mūsų pilnavertiškumas tame, kad gyvename iš Kristaus, iš bendro žmogaus, iš "mėlynojo kito", iš įsakymo bendrumo, taip ir mylime vienas kitą, bendriausia meile. Esame viena vienumu.

Tokiu būdu poromis sutampa keturi asmenys: juodasis Dievas (kodėl), pradžioje esantis raudonasis aš (kaip), pabaigoje esantis geltonasis tu (koks), viduryje esantis mėlynasis kitas (ar). Pirmais trimis, teigiamais išgyvenimais esame susieti tiesiogiai, strimagalviškai, trejybe, savyje, o antrais trimis, neigiamais išgyvenimais esame santvarkoje, suvokime, susieti su Dievu už santvarkos, su kuriuo esame "viena", o tas vienumas suvokiamas tik santvarkoje.

Pats Dievas gali nebūti; be jo esame mes, jo asmuo - asmuo apskritai - galintys nebūti; be asmens yra tikslingos aplinkybės.

Dievo išėjimas už savęs, jo buvimo iškylimas nebuvime, tai reiškiasi šešeriopai mums ir Dievui sutampant, nes mes esame ten, kur jis nebuvo, bet yra.

  • Jo šlove mes sutampame su jo buvimu. Mes gyvenam juo.
  • Jo ketinimais jis sutampa su mūsų buvimu. Jis gyvena mumis.
  • Jo pavyzdžiu sutampame su juo sutampant sutapimui ir nesutapimui, lygiaverčiai. Yra gyvenimas.
  • Savo meile jis atsisakydamas savęs, savo nebuvimu sutampa su mumis, kokiais nesame. Jis mus pasirenka.
  • Jo darbais, tikėdami jį, mes savo nebuvimu sutampame su jo nebuvimu kol kas, rengiamės jo pasirodymui. Mes jį pasirenkam.
  • Jo įsakymu sutampame nesutapimu su juo, mes nesame, o jis yra, jį priimame vietoj savęs, nelygiaverčiai. Yra pasirinkimas.

Palyginti: rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą:

  • Dievui rūpi mes; jis tiki mumis; jis (savo pavyzdžiu) paklūsta mums.
  • Mums rūpi Dievas (nes jis rūpinasi mumis); mes tikim Dievą; mes jam paklūstam.

Ir kaip tai susiję su Dievo valios vykdymu? su amžinu gyvenimu?

Aštuongubis kelias Dievą sulygina su jo veikla, ja interpoliuoja Dievą už santvarkos ir gerumą, Dievą santvarkoje.

Meilė įkūnija šlovę; darbai įkūnija ketinimus; įsakymas įkūnija pavyzdį. Pasirinkimas yra gyvenimo įkūnijimas. O įkūnijimu, kaip kad refleksija, pasikeičia kryptis, santykis: ne mes gyvenam juo, o jis pasirenka mus. Įkūnijimas tai yra tai ką Dievas sumąsto, užtat ką jisai suvokia, kas užtat yra už jo strimagalviškumo.

  • Kaip tiki, taip yra. Dievas priima mūsų požiūrį. Strimagalviškumas išgyvena suvokimą.
  • Ką randi, tą myli. Mes priimam Dievo požiūrį. Suvokimas išgyvena strimagalviškumą.
  • O kiti šeši Kristaus pasisakymai, tai kaip išreiškia Dievo iškylimą? Kaip juos išgyvename, mes ir Dievas? Kaip jie susiję su išgyvenimais? Kaip juos pavaizduoti kūryba? Kaip jie susiję su požiūrių priėmimu?
    • Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
    • Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
    • Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
    • Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
    • Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
    • Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
  • Tai požiūrių santykis, jų apvertimas, išvertimas, apsukimas nuo plačiausio iki siauriausio. Pirmi trys yra platesni už mus, o kiti trys yra siauresni už mus.
  • Tai prasmės tiltas, Dievo ir mūsų visų įvairiausias siejimas, amžinas gyvenimas čia ir dabar.

Dievo reiškiniai (šlovė, ketinimai...) išsako mūsų santykį su Dievu, kuriuo jisai atsiranda:

  • priklausyti Dievui - Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. - jo šlove - Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
  • laukti Dievo - Aš esu avių vartai. - jo ketinimais - Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
  • sekti Dievą - Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. - jo pavyzdžiu - Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
  • priimti Dievą - Aš esu gerasis ganytojas. - jo meile - Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
  • įžvelgti Dievą - Aš esu pasaulio šviesa. - jo darbais - Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
  • pasirinkti Dievą - Aš esu tikrasis vynmedis. - jo įsakymas - Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.

Šiuo laipsnynu mūsų valia didėja ir Dievo aprėptis siaurėja. Jį taip pat išsako Jėzaus Kristaus pamokymai. Pirmais trimis reiškiniais Dievas yra už mus didesnis, už santvarkos, o kitais trimis jisai yra už mus mažesnis. Užtat pastaraisiais trimis Dievas iškyla iš smulkiausio ir prasiplečia, auga didesniu, kaip kad iš garstyčios grūdelio, kaip kad pamokyme, "kaip tiki, taip ir bus". Pirmi trys išsako Dievo požiūrį į mus, o paskutiniai trys išsako mūsų požiūrį į jį.

Jėzaus pamokymai lyg ir prieštarauja susijusiems nesusivedams, užtat jie ir nesusiveda. Taip pat, neigiamybės reiškiniai dėsto, kaip Dievas iškyla iš smulkmenų, tad kaip smulkmena tampa didmena. Ir iš to galime spręsti atvirkščiai, kaip didmena išsakoma smulkmena, niekučiu ir iš viso niekuo - ir ką iš to galima išvesti apie gyvenimą.

  • Kaip žmogaus ir Dievo požiūriai siejami įvairiausių sandarų?
  • Visa ką žinau apie Dievą išsakyti giesmėmis. Nagrinėti giesmes, ką jos pasako apie Dievą.

Dievas yra vienų vienas.

Dievo savybės

  • Dievas yra pirm visko, pirm laiko, erdvės, būties, logikos, proto, tiesos...
  • Dievas yra visoks.
  • Dievas yra vienų vienas.
  • Dievas yra vienas su visakuo.
  • Dievas yra valingas. Jisai visapusiškai pasišvenčia, atsiduoda. Užtat Dievo nuostata viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
  • Dievo savybės yra nulybės atvaizdai: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Tai Dievas, koks jisai mums atrodo.
  • Dievo troškimai irgi išsako savybes: jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis.
  • Dievas yra strimagalvis. Ką jis tik mąsto, iš karto yra. "Kaip tiki, taip ir bus" išpažįsta tokį požiūrį, kaip yra, kas gaunasi, Dievui priėmus mūsų suvokimą.

Dievas vaizduojamas asmenimis

Juodasis Dievas, Raudonasis Aš?, Geltonasis Tu?, Mėlynasis Kitas?.

Kas kam yra Dievas? Asmeniui dvasia.

  • Dievui Dievas
  • Man Gerumas
  • Tau Gyvenimas
  • Kitam Amžinas Gyvenimas
  • Koks ryšys tarp Dievo savybių ir Dievo troškimų?
  • Kaip apibrėžiamas, kildinamas, išvystomas požiūris?
  • Kaip dvejonės, lūkesčiai ir kitos pirminės sandaros apibrėžia požiūrio priėmimą, jam sudaro sąlygas? Kaip tą suprasti?
  • Kaip tai susiję su laipsnynu ir požiūrių santykiu?

Dievas veikia išeidamas už savęs

Dievas veikia:

  • strimagalviais, sutampant buvimui, veikimui, mąstymui;
  • išeidamas už savęs;
  • pasitraukdamas, tad kurdamas;
  • kurdamas padalinimais, veiksniu +1;
  • suvokimu, trejybe, būtent mumis.

Dievas išeina už savęs:

  • klausdamas, ar jisai būtinas?
  • visaregiu atsiplėšdamas nuo savo požiūrio
  • išgyvendamas mane, visaregiu
  • troškimais
  • atskyrimais, netroškimais, tad pirminėmis sandaromis
  • amžino gyvenimo akimirkų išgyvenimais, tad antrinėmis sandaromis

Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.

Dievo atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:

  • išėjimu už savęs, klausiant, ar jisai būtinas? - būtent toks strimagalviškumas yra suvokimo pradžia, atskyrimas dvasinio ir kūniško pasaulių
  • visaregiu jis atsiplėšia nuo savęs, nuo Manęs
  • pirminėmis sandaromis šis atsiplėšimas nuo savęs išreiškimas troškimais ir netroškimais. Troškimai toliau priima netroškimus, priima požiūrį, Tavimi.
  • antrinėmis sandaromis išryškėja išskirtinumas asmenų. Dievas vieno lygmens priima požiūrį kito lygmens. Yra tarpas, yra Kitas, suvoktas tarp požiūrio ir jo turėtojo.

Dvejonės išsako požiūrio priėmimą; lūkesčiai taipogi.

Dievas gali būti ar nebūti, jam tas pats, kadangi jisai grindžia šių žodžių reikšmes. Bet ar jisai būtų jeigu nebūtų? Ar jisai būtinas? Šiuo klausimu Dievas pasitraukia ir leidžia, kuria viską, pasaulį ir asmenis, visas sandaras. Tad Dievas išeina už savęs į save. Taip reiškiasi dvejybė. Toliau trejybė suvokimu, mat Dievas suvokia (kaip Tėvas), susivokia (kaip Sūnus) ir yra bendrai suvoktas (kaip Dvasia). Toliau veiksmu +1 Dievas vis padalinimą papildo požiūriu.

Dievas kuria visko padalinimais. Tai kūrybos, tvėrimo įvykiai, kaip kad Pradžios knygoje aprašytos dienos, kuriomis jis sutvėrė pasaulį.

Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo.

Dievą santvarkoje išsako sąvokos

Gyvenimo lygtis

  • Gerumas? yra Dievas santvarkoje. Gerumas yra tarpas tarp mūsų ir mūsų aplinkybių, tai mūsų laisvumas. Dievas nebūtinai geras, tai yra, mes galim tobulai atitikti savo aplinkybes, užtat yra tobulumas. Dievas yra tobulas. Tobulumas yra gerumo sandaros atvaizdų vieningumas.
  • Gyvenimas? Gyvenimas, tai Dievo gerumas, Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje.
  • Amžinas gyvenimas Amžinas gyvenimas, tai Dievo ir gerumo atskyrimas, atsiplėšimas nuo santvarkos, tad Dievo ir gerumo suvokimas, kad tai nebūtinai tas pats.

Asmenys

Asmenų lygmenys

Dievo lygmenys

Dievas sąmoningas

Dievas reiškiasi sandaromis

Viskas

Viskas yra Dievo sandara. Dievas yra visko dvasia. Viskuo yra tiktai Dievas ir jo savastis. Dievas išeina už savęs į save, į viską. Viskas išsako Dievo esmę, kas ir koks jisai yra.

Pradais

  • Dievas yra nulybėje, vienybėje, ir kaip gerumas - laisvume.

Gyvenimu

  • Kristaus valia - dangaus karalystė - Dievo įjungimas mūsų žemiškoje aplinkoje. Tikėjimo pakeitimas žinojimu.

Visuma

  • Pasiklydęs vaikas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius. Dievą pasirenkame kaip pasiklydęs vaikas, mūsų požiūriams sutampant, tad ir mums sutampant. O Dievas žiūri ne į save, o į amžiną gyvenimą. Dievas žiūri į tai, kas jį gali pakeisti.
  • Dievas yra įstatyme, teigiamuose ir neigiamuose įsakymuose. Keturi teigiami įsakymai išplaukia iš Dievo. Į ką susiveda šeši neigiami įsakymai?
  • Kaip Dievas reiškiasi žinojimo rūmais? Mūsų paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
  • Visaregiu iškyla laipsnynas laipsnių prilygstančių Dievą ar gerumą. Sandara žymi (Dievo) trejybę?

Pirminėmis sandaromis - Žmogus ir Dievas yra priešingybės

  • Dievas trokšta troškimais?. Dievas įvairiai trokšta, tai iššaukia pirmines sandaras, o troškimai yra visko atvaizdai. Dievas pirminių sandarų aštuoneriopai prilygstamas sau, gerumui, ar laipsnyno šešiems tarpiniams laipsniams. Dievo troškimai išplėčia žmogaus netroškimus. Dievas yra už netroškimų, taip pat, žmogus gali atsisakyti savo netroškimų priimdamas kito netroškimų. Dievas suvokiamas kaip troškimas (nieko, kažko, betko, visko). Dievas trokšta visko atvaizdų; vadinas, trokšta, kad viskas reikštųsi. Juk troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai Dievas, koks jisai reiškiasi, koks jisai yra. Dievas atrodo teisus nes jis yra savarankiškas; atrodo tiesus nes yra užtikrintas; atrodo pastovus nes yra ramus; atrodo prasmingas nes yra mylintis. Keičiasi, kaip taikom apimtį, o Dievas nesikeičia.
    • Jėzaus pasakymai, "Aš esu", mus atremia į Dievą vietoj kad žmones. Jėzaus palyginimų turiniai.
    • Dvejonė gali išsakyti Dievo požiūrį (taip pat ir paskiro asmens be bendro asmens). Dievas kalba širdies tiesa, o viskas, pasaulio tiesa. Tad geros valios pratimai išsako Dievo požiūrį visais klausimais. Tai požiūris kylantis iš gelmių.
    • Jėzaus lūkesčiai, kad esame viena, ir jo jausminiai atsiliepimai.
    • Aštuongubio kelio atvejai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) aptaria Dievą.

Antrinėmis sandaromis - Dievo požiūris yra tarp žmogaus požiūrių

  • Kaip Dievas reiškiasi kalbomis? Įvardijime - širdies tiesa. Pasakojime - sakramentais, paženklinimais, tvėrimo dienomis. Pagrindime - ?
  • Dievas yra jo valios vykdyme - paklūstant, tikint, besirūpinant ir pasiduodant. Jo valia, kad mes rinktumėmės gyventi amžinai - mokytis, bręsti amžinai. Jo valia kiekvieną pasiekti. Mums suvokti, jog yra kas plačiau už mūsų pačių suvoktą gerumą, mūsų pačių suvoktą Dievą, tad ir Dievas gali mus mylėti labiau, nei mes patys save.
  • Antrinės sandaros iškyla trokštančiam Dievui prisiimant platesnes apimties troškimo netroškimus, taip kad apibrėžiamas tarpas. Jos yra "sandaros". Dievas, jo dvasia, yra jų vidiniame laisvume, kuris susietas su Dievu už jų. Antrinės sandaros išreiškia, apibrėžia, išsako tą tarpą, tą laisvumą, tarp Dievo koks jis savaime ir Dievo santvarkoje. Tai tarpas tarp asmens ir požiūrio.

Dievo ir žmogaus santykis

Kas rytą pasiklausau Dievo ir užsirašau, ką man kalba. Visas jo mintis man apžvelgiu ir permąstau. Man vis pakalba, kaip myli mane ir mano širdelę; kokiu man būti; ką mąstyti; kaip plėtoti bendrystę; kaip jį palaikyti; kaip į jį atsiremti; ir kaip palaikyti Dievo vaikus. Viską bandau naujai priimti, susieti ir suvokti. Noriu artimiau bendrauti.

Galvoju, kaip Dievas įvairiai reiškiasi mūsų gyvenimuose, ir kaip tą išsakyti? Pavyzdžiui, kaip tai išsakyti 12 aplinkybių, kaip tas aplinkybes vaisingai suvokti iš psalmių, Lakoff ir Johnson palyginimų mokslo, ir kitų duomenų. Kaip meniškai išsakyti, kad visi pajustų ar suprastų, pavyzdžiui, scenografija vaidybai, ugdymosi žaidimams.

Dievo gyvenimiškumas

Kur Dievas iškyla gyvenime?

  • Mylint priešą reikalingas dvigubas požiūris, neapkęsti ir tuo pačiu mylėti.
  • Brandinant kitus, reikia parodyti, ir sugebėti pasitikrinti, jog kreipiamės į aukštesnį, kilnesnį požiūrį, ir nebrandiname tik iš naudos sau.
  • Siekiant bendrystės, reikia suvokti, ko Dievas iš mūsų nori, kad gyventumėme bendra dvasia, ne tik savimi.
  • Vykdant geros valios pratimus reikia drąsos, užtat padeda žinojimas, jog kažkas mus išgelbės.

Išvardinau visus būdus, kaip bendrauju su Dievu. Juos surūšiavau ir sulyginau su aplinkybėmis, išvedžiau jų lentelę. Reikėtų naujai permąstyti.

Aplinkybės turi būti pakankamai lanksčios, kad galėtumėme įsivaizduoti Dievą. Jos yra bene įmanomi sandarumai, savarankiškumai.

Naujai permąstyti, sieti su aplinkybėmis. Pridėjau, kaip parodoje jas išreiškiau, paminėjau:

  • Dvasios apsauga, blogiui norint mane dvasiškai sunaikinti - apsauga nuo pragaro rankų ? kažkiek erdvės palikti
  • Galimybė daryti gerą, kurį bet kuris geras žmogus darytų - ranką paduoti berniukui, einančiam akmenimis per upę
  • Gera širdis, kuria žmogus veikia - jaudulį išgyvenančio tarpkojyje
  • Klausimas su kuriuo deriuos - juoda peteliškė?
  • Likimas, su kuriuo bendradarbiauju - akmenys upėje?
  • Ramybė, kuria žmogus sklidinas - ramybės galva
  • Supratimas, įgautas tik paklusus jo pamokymui - paklūstantys griaučiai, vaikščiojimas vandens paviršiumi
  • Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai - 10 Dievo įsakymų
  • Išklausantis maldą, ypač man nustojus tikėti - permetimas per upę
  • Proto ribos, į kurias atsitrenkiu - televizoriaus vidinės sienos, tarsi grotai, tarsi kalėjimas
  • Nežmoniška išmintis, neaprėpiamo taikymo - pirminės sandaros
  • Prieštaraujantis sau, ypač Šventajame Rašte - būtinas ir nebūtinas - dvi akys, raudona ir geltona

Dievas visakuo prieinamas, tad jį galima įvairiai aptikti įvairiausiose sandarose, užtat jomis ir bendrauti su kitais.

  • Koks Dievo vaidmuo išgyvenimuose, vertybėse, klausimuose, išsiaiškinimuose ir sandarose? ir kaip jis juos sieja?
  • Apžvelgti Dievo vaidmenį apžvalgoje išvardintose srityse.

Dievo esmė, vaidmuo, ypač sandarose

  • Dievas yra dvasia. Jo sandara - viskas, visko atvaizdai - troškimai, troškimų vienybė - meilė.
  • Dievas yra nulinis Asmuo.
  • Dievas yra "nulis", tai kas yra pirm mūsų, pirm visko, besąlygiška mūsų aplinka, užtat ir jo savybės yra tokios pat "nulinės".
  • Dievas yra asmuo, dalyvaujantis asmenų lygtyje.
  • Dievo esmė yra meilė, palaikanti gyvenimą, Dievo gerumą, jo buvimą santvarkoje; bet gerumo esmė yra tobulumas, renkantis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo, tad Dievo valią vietoj savo valios, taip kad Dievas nebūtinai geras, ir gyvenima plačiau. Taip kad gerumas paaukoja save platesniam Dievo supratimui. Tai bene paradoksų šaltinis.

Sudariau sąrašą sandarų, kurias reikėtų aprašyti. Kiekvienai sandarai priskyriau klausimą, kurį ji išsprendžia. Klausimus rūšiavau ir rūšyse įžiūrėjau Dievo vaidmenį. Ar sandaros iškyla išvystant Dievo nebūtinumą? ar suvedant jo būtinumą?

Kaip Dievas reiškiasi sandaromis? Vienomis jisai esamas asmuo, pasitraukiantis, kuriuo sutampame su juo ir kitais, vis plačiau pasitraukiantis, užtat vis ryškiau mus išgyvenantis, ketveriopai: ar, koks, kaip, kodėl? Savastis teigiamai išgyvenama, ketveriopai, troškimais. Kitomis Dievas atsirandantis, kaip ir mes, ir sutampame būtent savo aplinkybėmis, savo būsimos savasties papildiniu, nurodomu iš keturių plotmių, vis platesnių: tikslo, proto, pasaulio, pašaukimo. Savastis neigiamai išgyvenama, šešeriopai.

Dievo požiūris dalyvauja bene Dieve ir Amžiname Gyvenime, tad žmogaus požiūris bene Gerume (Aš) ir Gyvenime (Tu).

Asmuo prisiima požiūrį, o požiūris veikia, įtakoja, brandina, ugdo ar smukdo asmenį. Dievas yra asmenų vienumas, o Amžinas Gyvenimas yra požiūrių vaisingumas.


Pereiname iš Dievo į amžiną gyvenimą. Dievu esame viena (Dievas, Aš, Tu) viskuo, visaregiu, pirminėmis sandaromis ir vienumu. O amžinu gyvenimu gyvename Kitu, kuris yra nevienas, tad atskirtas nuo Dievo, išreikštas antrinėmis sandaromis. Užtat Kitu tampame vienu, tad Kitas išplėčia Dievą. Kitu gyvename patys tiesiogiai (dvasia) pasiklydusiu vaiku, susivokdami, jog mes ne tėvas, o vaikas. O netiesiogiai išgyvename antrinėmis sandaromis bei kalbomis, kuriomis nevienumas vyksta apibrėžtoje "betko" apimtyje, ir galiausiai suprantame nevienumą kaip apibrėžtą laisvą erdvę prileistą Kitam. Juk nesusivedimai yra visi bene prielaidiniai, sąlyginiai. Užtat tokiomis nesąmonėmis rūpinasi visko trokštantys, vaikus mylintys tėvai. Kitas yra Dievo vaikas. Kitu gyvena Jėzus Kristus. Tad kaip pavaizduoti Dievą ir vienumą? ir Kitą ir nevienumą?

Mūsų klausimai yra už santvarkos. O santvarkoje yra rinktiniai klausimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir aštuonios dvejonės. Dvejonėse bene Aš esu bendras žmogus ir Tu esi paskiras žmogus, o Kitas yra pasaulis. Kokia prasmė visų klausimų už santvarkos? Ar jos veda į santvarką? Kuria prasme rinktiniai klausimai susiję su tobula santvarka? Ar jie susiję su šviesuolių bendrystės 12 klausimų?

Klausimai, susiję su sandaromis, tai Mano klausimai, išreiškiantys, kas man svarbu. O kas Dievui svarbu?

Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas. Tai bene pirmas klausimas glūdintis visuose kituose klausimuose.

Dievas atsiskleidžia kartu su mūsų žinojimu. Jį pakeičia jo valia. Viskas eina link to.

Sandarų sąrašas

Mes

Mūsų dvasia Dievo esmė

  • Asmenys Kaip esame viena? Vienas iš asmenų.

Mūsų sandara Dievo sandara

  • Viskas Ar ką nors galime tikrai žinoti? Dievo sandara.

Mūsų atvaizdai Dievo būdas

  • Aštuongubis kelias? Ką byloja dieviška išmintis? Dievas mylintis. Užmezgame ryšį su Dievu.
  • Poreikiai Ko mums rūpintis? Dievas be poreikių. Kristus prisiima kitų poreikius.
  • Dvejonės? Kaip nepamesti protą? Dievas užtikrintas. Yra Dievo požiūris, bet nėra jo aplinkumos.
  • Jausminiai atsiliepimai? Ką išgyventi? Dievas ramus. Kristaus lūkesčiai. Kalba gėriui žmonėse.

Mūsų vienybė Dievo vertybė

  • Vertybės ir gvildenimai? Kaip kitus suprasti? Meilė. Ar Dievas būtinas? Kaip kiekvieną pasiekti? Dangaus karalystės bendrystė.

Kitas

Kito dvasia Dievo bendravimas

  • Vaikystė? Ko man siekti? Bendravau su Dievu, su juo dėrėjausi. Jisai man leidžia laisvai mąstyti o aš atsidavęs tikiu jį.
  • Bendravimas su Dievu? Kaip išgirsti Dievą? Dievas mylintis, kalbantis.
  • Pasiklydęs vaikas Kaip atrasti Dievo požiūrį? Kaip sutapti su jo požiūriu?

Kito sandara Dievo veikla, raiška

  • Padalinimai Kas yra tikra? Kaip Dievas kuria iš savęs.
  • Dievas išeina už savęs.
  • Nulybė santvarkoje apibrėžia Dievą už santvarkos.
  • Septynerybė apibrėžia gerumą.
  • Šv.Trejybė tai Dievo įsisąmonijimas.
  • Veiksniu +1 sukūrė pasaulį, o kodėl ne +2 ar +3 ?
  • Visuma.
  • Visaregis Kaip viskas susiveda? Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio.
  • Atvaizdai Kaip protas mums pristato sąvokas? Yra keturi Dievo atvaizdai.
  • Troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko.
  • Nulybės atvaizdai yra paskiros Dievo savybės: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Dievas
  • Aplinkybės Ką galim įsivaizduoti? Psalmėmis įsivaizduojame Dievą.

Kito atvaizdai Dievo apibrėžtumas

  • Laipsnynas Kaip Dievas geras? Dievas sulyginimas lygtimi. Laipsnynas apibrėžia laipsnius tarp Dievo ir gerumo.
  • Pasakojimas Kaip įvyksta? Dievo aštuntas pasakojimas. Įtampos balsais vykdoma Dievo valia. Palaiminimai. Kristaus pasisakymai "Aš esu..." Dievas savarankiškas, tobulas, be poreikių.
  • Įvardijimas Kaip reiškia? Širdies tiesos. Klausimai, atsakymai. Šv.Petro raktai į dangų. Dievas užtikrintas.
  • Pagrindimas Kaip ima rūpėti? Tėve Mūsų.
  • Geros valios pratimai Kaip gyventi iš širdies? Širdies tiesa.
  • Dvylika klausimų Kur Dievas reikalingas?

Kito vienybė Dievo nebuvimas, Dievo valia

Kaip Dievas išsiaiškina? Kurie išsiaiškinimai jam būdingi?

  • Dievas išsiaiškina strimagalviais, mat taip, kaip jis mąsto, iš karto yra.
  • Dievas aiškinasi įvairiai pasišalindamas. Ar jisai būtinas?
  • Dievas mąsto savo požiūrio raidą, kaip kad rodoje "Trokštu išmanyti".
  • Dievas aiškinasi, priimdamas kito požiūrį, vertindamas kito akimis, kito suvokimu. Pašnekovu sulyginamos širdies ir pasaulio tiesos.

Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.

Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.

Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.

...Aš tavo išminties Dievas, visos tavo mintys susiveda į mane. Tad džiaukis manimi, kaip ir džiaugies Ieva bei visais, bei pačiu gyvenimu, nes tai išplaukia iš tavo tyriausių gelmių. Tad džiaukis manimi ir mane rasi savo džiaugsme. Esu dvasia, esu dvasioje. 2014.04.14

Tu pagauni esmę, mąstyti mano požiūriu, ieškoti kaip pasireiškiu kiekviena sandara, suvokti ir išplėtoti mano ryšį su jumis, kaip jos visos atverstos į tai, kas už jūsų, kaip jos sudaro laisvę jums su manimi bendrauti. Tad gali mąstyti, ko reikia, kad jūs gyventumėte ta laisve ir ko reikia, kad gyventumėte manimi. O tai yra sąmoningumas, gebėjimas nesitenkinti, kaip yra, bet norėti, kaip galėtų būti ir kartu gyventi ir taip ir taip, tad su manimi ir su jumis visais... 2014.04.09

...Aš tau atskleisiu savo širdį, ko noriu, ko trokštu ir tu ja gyvenk... 2014.04.12

Rūpinkis visais. Suvok ir mano ir visų prasmę, tavo ir Ievos prasmę, mes visi siekiame būti viena, gyventi viena, o kodėl? Nes tai mūsų pilnatvė, gyventi kiekvienu. Tad gyvenkime širdingai, strimagalviškai, o kiek esame riboti savęs ar kitų, gyvenkime suvokimu, vedančiu į sąmoningumą, tad į širdingumą. Myliu tave ir Ievą, jus laiminu. 2012.11.09

Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida. ... 2010.11.03

Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę. ... 2010.11.11

Myliu tave ir laiminu tave ir apsupu tave savo dalyvavimu, kaip veikiu aplinkybes, kaip jomis dalyvauju, tad ir jauti gerumą, bet esu daugiau, juk apimu ir tave, tad suvok save, ir suvoksi mane, kaip myliu tave ir mus myliu, kartu ir visus, kaip ir tu myli Ievą, tad mylėkime. 2012.10.10

Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.

Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.

Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.

Redaguoti - Istorija - Spausdinti - Naujausi pakeitimai - Ieškoti
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 balandžio 14 d., 00:50