Naujausi pakeitimai - Ieškoti:

Užrašai

Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar.

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF


Asmeniškai? BA9696

Nuojauta? AAAAAA

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

I'm building a website for sculptor Darius Miliauskas.

Dievas

Žr. Gera valia, Dievas Tėvas, Dešimt Dievo įsakymų, 20150428Dievas, 20150323Dievas, 20150220Dievas, Dievo išsiaiškinimai, Metraštis, Šiluma, Dievas sandarose, Dievo požiūris, Dievo Dievas, , Tu, Kitas, Neigiamybė, Įsakymai, Nesusivedimai, Asmenys, Apžvalga, Žmogus, Išgyvenimai, Amžinas gyvenimas, Atsiplėšimas, Dievas Sūnus, Jėzus Kristus

  • Šešis neigiamus įsakymus suvokti, kaip šešis būdus suvokti Kitą, tai yra, artimą.
  • Kiekvieną iš 24 Dievo raiškų (dvasią) suvesti su lygtimi (sandara) ir žmogaus branda.
  • Kaip susieti 6 pokalbius ir 6 pertvarkymus su šešerybe?
  • Kaip Sūnus ir Tėvas vieningi ne gyvenimu, o amžinu gyvenimu? Kaip gerumas pripažįsta Dievą už savęs, už santvarkos ir jam atsiduoda?
  • Kaip žinome, kad Dievo Dvasia yra tas pats Dievas kaip Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus?
  • Kaip išsiaiškinimas susijęs su ištikimybe Dievui?
  • Apžvelgti raiškų rinkinius pagal požiūrius, suvokti kaip Dievas jais reiškiasi, ir kaip jo raiškos kinta raiškų ratui sukant.
  • Susieti 6 neigiamus įsakymus su širdies tiesų rūšimis.
  • Susieti 12 aplinkybių, kaip Dievą įsivaizduojame psalmėse, su Dievo raiškomis.
  • Kaip susieti požiūrių lygtį su 4 Dievo raiškomis D ?
  • Kaip 6 Dievo raiškas DA suvokti kaip poras 4 Dievo raiškų D ?
  • Valia. Tobulumas. A Mano tobula valia. Dievo nebūtinumas.
  • Išgyvenimai. ADA1 Dievas palaikantis išgyvenimus.
  • Troškimai. Santvarka. ADA2 Ar esu Dievas? Proto ribos. Aplinkybės. Dievo ir mano skirtingi požiūriai.
  • Gerumas. Pakankamas Dievas. ADA3 Pasiklydusį mylintis. Geros valios pratimai. Dievas išplėčiantis mano požiūrį kada gyvenu bendru žmogumi.
  • Viskas ir iš jo išplaukiančios sandaros. Asmenys. DAD1 Dievas, aprėpiantis viską.
  • Pirminės sandaros. DAD2 Pirminės sandaros. Troškimai. Dievo požiūris manyje ir už manęs
  • Gyvenimo lygtis. Amžinas gyvenimas. DAD3 Amžinas gyvenimas. Gyvenimo lygtis. Dievo ir mūsų bendras požiūris
  • Dievo valia DDD1 Trejybė. Suvokiantis.
  • Gera valia DDD2 Susivokiantis
  • Išmintis DDD3 Suvoktas
  • Tiesa D1 Dievas Neapibrėžtas Dievas.
  • Sąvoka D2 Dvasia, teisybė. Dievo tapatumas su savimi.
  • Žvilgsnis D3 Dviprasmybė Dvasia, prasiveržianti pasaulyje.
  • Požiūris D4 Dievas manyje. Gera širdis. Dievo požiūris manyje
  • Išėjimas už savęs. Viskas. DA1 Dievas už manęs. Apibrėžimas.
  • Sandara. DA2 Mūsų požiūrių sąlygiškumas Dievo ir mūsų skirtingi požiūriai
  • Įstatymas. 6+4. DA3 Dievas, suteikęs žmogui laisvę.
  • Dievas. Požiūrių santykiai - padalinimų ratas. DA4 Klausimas. Padalinimai. Dievo požiūris.
  • Žinojimas. DA5 Atsakymas Mane suvedantis požiūris
  • Paklusimas. DA6 Dievas, lygiagrečiai veikiantis, kada esame vienų vieni, kaip jisai.
  • Didėjantis laisvumas. AA1 Malonė Šilumos balsai
  • Meilė. AA2 Meilė Šilumos šaltinis
  • Geras vaikas. AA3 Mylėti artimą. Valios išraiškos. Septintasis požiūris. Dievo Sūnus. Bendro žmogaus požiūris
  • Dviprasmybė. AAA Šventoji Dvasia. Maldos veiksmingumas. Dievo ir bendro žmogaus bendras požiūris
  • Gyventi Dievu
  • Kaip esame viena
  • Dievas reiškiasi dviprasmybe
  • Dievo raiškos išsidėsto kaip žinojimo rūmai
    • Asmens vienumas, tai Dievo trejybės vieningumo įgyvendinimas
    • Teigiami įsakymai: Dievo patirtis - šaltis ir šiluma
    • 6 teisingumo raiškos ir 4 malonės raiškos
    • Suvedantis asmuo - Dievo tikrumas, gyvenimiškumas, tikslas - trigubas virsmas - Dievas prasiplečia Asmenimi
    • 4 neigiamybės išgyvenimai ir 4 teigiamybės išgyvenimai
    • Dievo trejybė ir asmens vienumas
    • Meilė - palaiko dviprasmybės įtampą
  • Kitos Dievo raiškos

Gyventi Dievu

Kokios išvados, kaip mums gyventi?

Vis pranokti save, bręsti, gyventi amžinai. Gyventi už savęs, tad gyventi Dievu, juk jisai išėjo už savęs į mus. Tad taip toliau plėtoti Dievą. Mūsų savastį, žmogiškumą, dorybę išsako šešerybė. Į ją susiveda 24 Dievo raiškos. Gyvename už savęs trimis veiksmais, tad trimis lygtimis:

  • 6+1=-1 Savo elgesiu, septintuoju požiūriu, gyvenant kitu, pasiaukojant, tad išvystant save, kaip gerumą. Dievo troškimu ir mūsų netroškimu. Neigiame Dievą. Atvaizdais.
  • 6+2=0 Savo nuostata, klausiantis Dievo, ar už mūsų, ar mumyse, tad išvystant save, kaip priimtuvą viskam. Dievo branda ir mūsų branda. Vienas kitą papildome. Padalinimai.
  • 6+3=1 Savo mąstysena, derinant elgesį ir nuostatą, derinant Dievą mumyse ir už mūsų, kaip jų bendrą suvokimą, Dievo Dvasią, įsikūnijanti vertybėmis. Dievo išėjimą už savęs ir mūsų išėjimą už savęs. Vienas kitą pakeičiame. Aplinkybės.

Dievui užtenka viena kartą išeiti už savęs į save. O mums tenka nuolatos išeiti už savęs, nuolatos bręsti.

Dievas išeina už savęs tvarkomis:

  • +1 skaidymu (medžiu) - padalinimais - nusistato iš to ką mąsto
  • +2 požiūriu (seka) - atvaizdais - mąsto, ką vykdo
  • +3 sąsajomis (tinklu) - aplinkybėmis - vykdo, ką nusistato

ir mes panašiai bręstame

Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumą žmogaus brandos galimybių. Veiksmai, jų lygtys, yra Dievo raiška, jų iš viso yra 3 x 8 = 24. Kaip lygtis suderinti su Dievo raiškomis?

Gyvenimas, tai sandara, o amžinas gyvenimas, tai brandos dvasia. Sandarą išgyvena žmogus, o amžiną gyvenimą išgyvena Dievas.

Gyventi šešerybe, dorove, šiais šešiais klausimais:

  • Ar vykdau ką nusistatau?
  • Ar permąstau ką vykdau?
  • Ar nusistatau iš to ką permąstau?
  • Ar nusistatau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
  • Ar vykdau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
  • Ar permąstau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?

Kas vadovaujasi šiais klausimais gali gyventi lyg ir be Dievo. Visgi, gyvenime iškyla Dievo poreikis. Nors meilė, tai Dievo vieningumas; žavesys, tai asmens vieningumas; artimumas, tai asmenų vieningumas. Tai teigiami jausmai, palaikantys poslinkį, ir neigiami jausmai, sulaikantys poslinkį.

Dievas prisijungia paskutiniais trimis klausimais, dorybėmis:

  • Dievas prie nusistatymo prisijungia Dvasia, kuri sieja Dievą Tėvą už mūsų ir Dievą Sūnų mumyse.
  • Dievas prie vykdymo prisijungia Sūnumi, kuris išgyvena įsakymais, iš vidaus.
  • Dievas prie permąstymo prisijungia Tėvu, kuris išgyvena Dievo trejybe, už mūsų.

Būtent žmogus, jo dorovė, suveda visas Dievo raiškas. Būtent Dievas gyvena mumis veiksmais +1, +2, +3:

  • 6+1=-1 Pridėjus Dievą Sūnų (pasiaukoti kitam) prie septynerybės - gerumą - gaunasi septynerybė - įsakymų tarpas.
  • 6+2=0 Pridėjus Dievą Tėvą (už mūsų) ir Dievą Sūnų (mumyse) prie šešerybės gaunasi aštuonerybė.
  • 6+3=1 Pridėjus Dievą Tėvą, Sūnų ir Dvasią (Dievas sau pritaiko trejybę, besąlygišką) prie šešerybės gaunasi vienybė - suvokimas - Dievo trejybė.

Taip atsiranda -1, 0, 1 ir toliau +3 gaunam 2, 3, 4 iš kurių kyla 24 ir visos sandaros.

  • Šešerybė sietina su pirminiais, antriniais ir tretiniais tikslais, kaip kad mano atsakomybės tyrime dėl Holokausto Lietuvoje. Visada esame laisvi nors truputį pasiaukoti kitam. Tas laisvumas iškyla septynerybe.
  • Pridėjus vieną požiūrį gaunasi septynerybė, gerumas - Dievas santvarkoje - tai jau mums neaprėpiama.
  • Trejybės poslinkiais sutampame su Dievu. Jais išreiškiame vieningumą, išeiname už savęs, o Dievas kartu su mumis.
  • Trejybės nariais jaučiame skirtumą tarp Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus, esame tarpe tarp jų.
  • Šešerybės nariai turėtų atitikti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus.
  • Susiję priešingi šešerybės nariai ir poslinkiai:
    • Dievo vieningumas mylėti (permąstau, ar nusistatau) susiję su įsakymu (vykdau besąlygiškai?)
    • asmenų vieningumas bendrystė (vykdau, ar permąstau) susiję su geru-blogu vaiku (nusistatau besąlygiškai?)
    • asmens vieningumas tiesa (nusistatau, ar vykdau) susijusi su Dievo trejybe (permąstau besąlygiškai?)

Mums gyventi Dievu. Dievas yra asmens sąlyga. Asmens sąlyga, tai Dievo veikla, jo tyrimas ar jisai būtinas. Jo veikla, tai tarpas tarp pasitraukiančio Dievo Tėvo ir iškylančio Dievo Sūnaus. Mums dalyvauti Dievo tyrime ir jį palaikyti.

  • Tas tarpas, tai trejybės poslinkiai: vieningas Dievas (permąstau, bet ar nusistatau?), vieningas asmuo (nusistatau, bet ar vykdau?), vieningi asmenys (vykdau, bet ar permąstau?).
  • Trejybės poslinkiai veda į vieningumą. Pavyzdžiui, meilė yra vieningas Dievas, užtat Dievo vieningumas. Tai yra ta dalis kuri gali atsiskleisti toliau, kaip kad Penrose trejybėje.
  • Trejybės poslinkių esmė - nestabdyti judėjimo.
  • Trejybės nariai: nusistatyti (aštuonerybė 4 + (4 1)), vykdyti (dešimts Dievo įsakymų 4 + (4 2)), permąstyti (Dievo trejybė 4 - 1). Permąstymas sieja su papildomais 3 nariais.
  • Trejybės nariai išsako tarpą sandaromis. Trejybės nariai išsako ryšius tarp Sūnaus ir Tėvo, kaip galima rinktis Tėvą vietoj Sūnaus, rinkti Dievą vietoj savęs.
  • Tai tarpas tarp Dievo ir gerumo, užtat tai amžinas gyvenimas.
  • Dievo vieningumas vyksta lygmenimis: Dievu, viskuo, troškimais, meile.
  • Reikia žiūrėti į beiškylantį Sūnų (Dievas nebūtinai geras - amžiną gyvenimą), o ne į pasitraukiantį Tėvą (Dievo gerumą - gyvenimą). Reikia gyventi ne Dievu, o jo pažadais, tad Dievo valia. Nesiriboti savo patirtimi, savo gyvenimu, savo valia.
  • Jei asmenys vieningi, tai Dievo trejybe Dievas vieningas. Jei Dievas vieningas, tai sutvėrimo aštuonerybe asmuo vieningas. Jei asmuo vieningas, tai dešimts Dievo įsakymų asmenys vieningi. Taip vieningumas yra sandarų vis naujai išreiškiamas.
  • Raiškų visuma išsakoma šešerybės. Poslinkiai vyksta teigiamais jausmais (meilė, žavesys, artimumas) ir sutrikdomi neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime). Dorybės (vertybės - viltis, drąsa, nuoširdumas) išsakomos trejybės nariais pasirenkant Dievą vietoj savęs.
  • Tas ratas yra šešerybė, tad dorovė, žmogaus valda. Tai aštuongubo kelio širdis, kuria mes gyvename. Ir jeigu ja iš tiesų gyvename, tai Dievas mus papildo, tiek Tėvas už mūsų, tiek Sūnus mumyse. O kada sutrinka, tada plėtojasi kalbos, kuriomis atsistatome.
  • Trys sandaros (trejybė, aštuonerybė, įsakymai) yra šešerybės išplėtimai Dievu. Dievo trejybe tai atkrenta šešerybės poslinkiai. Aštuonerybe ji pasipildo Tėvu ir Sūnumi. O įsakymais ji pasipildo ketverybe.
  • Jo tikslas yra, kad mes išgyventumėme visas galimybes. Mes, santvarkoje esantys, jį palaikome dvejopai:
    • Gyvenam viena su Dievu už santvarkos: Mylime Dievą.
    • Gyvenam viena su visais kitais santvarkoje: Mylime artimą, kaip save patį.
  • Mylėti Dievą, tai palaikyti jo tyrimą. Gyventi trejybe: jį teisingai liudyti, sudaryti teisingas, bešališkas sąlygas, širdingai gyventi - vienybė mumyse, kad ja gyvename, o tai vyksta trejybe.
  • Jo tyrimui reikalingos vienodos sąlygos visoms galimybėms. Tad ir mums tenka palaikyti šį vienodumą, jo įsakymą, kuris turi tikti tiek geram vaikui, tiek blogam vaikui.
  • Mums gyventi viskuo. Mums išeiti už savęs.
    • Dievas išeina už savęs. Dievo raiškos įvairiai tatai išsako. Tad ir mums taip pat išeiti už savęs.
  • Mums trokšti. Mums gyventi širdingai.
    • Mums išmokti trokšti, gyventi troškimais (savarankiški, užtikrinti, ramūs, mylintys) vietoj kad netroškimais, tad gyventi Dievo atvaizdais ir taip jį įtvirtinti, kaip tikrai būtiną.
    • Trokšti, tai gyventi dviprasmiškai, kaip yra ir kaip norėtumėme, kad būtų.
    • Mums ne gyventi pasirinkimais, o gyventi gera valia.
  • Mums gyventi meile.

Mums gyventi amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia. Tai tarpas tarp pasitraukiančio Dievo Tėvo ir iškylančio Dievo Sūnaus.

  • Juk Dievas reiškiasi mumis. Tad aplinkybėmis. Viena aplinkybe Dievas be mūsų, antra aplinkybe Dievas su mumis, o trečia aplinkybe šiuodu suvedame. Tai išsako Tėvą, Sūnų ir Dvasią.
    • Ar: galimybe, suvedančia mūsų esamybę ir Dievo būtinybę. Gera širdimi išgyvename, atjaučiame visas galimybes. Dievo valia.
    • Koks: asmeniu, laisvai pasirenkančiu tarp Dievo už savęs ir savyje. Dviprasmybe, tad pasirinkimu, sąmoningumu, valia. Gera valia.
    • Kaip: lygiagrečiai (daugiu), suvedančiu vienį ir visumą. Dvasia, lygiagrečiai mes visi esame viena. Išmintimi.
    • Kodėl: Gyvename trejybe: esame, veikiame, mąstome. Dievu. Amžinu gyvenimu. Dievas yra poslinkiuose (nusistatyti: mąstau, tad esu; vykdyti: esu, tad veikiu; permąstyti: veikiu, tad mąstau), o mes būsenose. Tad šios aplinkybės išsako trejybės narius, kaip poslinkius tarp aplinkybių.
  • Aplinkybės leidžia asmenims išsiskirti: Tėvas, Sūnus, Dvasia; Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Mums gyventi viena su Dievu:

  • Galimybe.
    • Dievas gyvena būtinybe, mes esamybe, tačiau esame viena su juo galimybe. Galim kartu su juo puoselėti galimybę. Tada galimybė virsta esamybe ir būtinybe, taip kad esame viena.
    • Galimybė reiškiasi pasirinkimu. Renkamės:
      • Gyventi geru vaiku, ne blogu vaiku.
      • Gyventi dviprasmiškomis širdies tiesomis, ne pasaulio tiesomis.
      • Gyventi Dievo valia, ne savo valia. Dievo valią rinktis paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu.
      • Gyventa amžiną gyvenimą - išmintimi, gera valia (4x2), Dievo valia, ne šiaip gyvenimą, netroškimą, (4 2).
      • Poreikius tenkinti už šios santvarkos, Jėzaus pasisakymais "Aš esu...", ne šioje santvarkoje.
      • Gyventi ne paskiromis aplinkybėmis, o bendrai, viena su visais ir su Dievu.
  • Dviprasmybe, tai yra, aplinkybėmis, kuriais esame viena: Galimybe, asmeniu, daugiu, buvimu, veikimu, mąstymu.
    • Mums gyventi viena, dviprasmybe, gyventi tiek santvarkoje, tiek už santvarkos, tad amžinai, viena su Dievu.
  • Dvasia, už sandaros, už savęs.
  • Tėvo vieningumas - Dievo, Sūnaus vieningumas - asmens, Dvasios vieningumas - asmenų.
  • Išėjimas už savęs į vieningumą.

Jeigu gyvensime pomirtinį gyvenimą, tai juk gyvensime ne paskirai, kaip dabar, bet visi visais, Dievas mumis ir mes Dievu.

Dievas yra ne šiaip gerumas

  • Gerumas santvarkoje, o Dievas yra už santvarkos.
  • Blogasis vaikas patiria gerumą, atranda Dievą. Gerasis vaikas ieško Dievo, iš jo paties pastangų kyla gerumas. Dievas išsiskiria nuo gerumo.
  • Dievas yra troškimuose. Gerumas yra pasirinkimuose. Gerumas yra tarpe, tarp troškimų ir netroškimų. O galima neigiamų įsakymų nesilaikyti.
  • Dievas (Tėvas) pasitraukia, atsiranda santvarkoje gerumu (Sūnus), juos vienija (Dvasia) - gyvenimas (pirm santvarkos) ir juo labiau juos vienija gerumo (Sūnaus) suvokimas ir atsidavimas, jog Dievas yra kažkas daugiau, už santvarkos - tame amžinas gyvenimas.
  • Esame viena su Dievu būdami dviprasmiškai santvarkoje ir tuo pačiu už santvarkos.
  • Senajame Testamente Dievas ne geras, o mylintis.
    • Dievo išėjimas už savęs yra tame tarpe tarp Tėvo ir Sūnaus. Gal iš to iškyla 4 (į vieną pusę) ir 4 (į kitą pusę), tad į Sūnaus ir į Tėvo puses.

Kaip esame viena

Meilė

  • Vienumo pagrindas yra meilė. Meilė rūpinasi, klausia, Kaip galime būti viena? Meilė globoja, išsaugo asmens vienumą Dievo trejybės sąlygomis, Dievo būtinumo, sąmoningumo sąlygomis.
  • Gyvename viena su Dievu, o taip pat, viena su kitais.

Dvasia

  • Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
  • Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
  • Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.

Gerumas

  • Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
  • Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
  • Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).

Sąmoningėjimas

  • Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo.
  • Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.

Asmuo

  • Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
  • Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
  • Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.
  • Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
  • Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
  • Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

Bendrystė

  • Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
  • Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
  • Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.

Dievas reiškiasi dviprasmybe

Esame viena Dievo raiškomis. Juk jomis sutampa Dievas ir jo iškilimas, jo raiška.

Dievas reiškiasi:

  • klausdamas, ar jisai būtinas?
  • pasitraukdamas
  • ir naujai iškildamas mumis, tad išeidamas už savęs į save
  • pasidalindamas

Dievo raiškos yra taip pat būdai kaip:

  • mes išsiaiškiname
  • esame viena

Jeigu gyvename dviprasmiškai, tiek santvarkoje, tiek už jos, tiek neigiamybe, tiek teigiamybe, tada gyvename dviem požiūriais, širdimi, gyvename širdingai, šiltai, dvasia, gyvename dieviškai, mumis gyvena Dievas. Tad svarbu gyventi ta dviprasmybe, kuria mumis santvarkoje galėtų gyventi Dievas už santvarkos.

Dviprasmybė reiškiasi:

  • Malone ir teisingumu. Kas gyvena malone, tas supranta ir palaiko teisumą ir vardan Dievo sutinka priimti skriaudą. Kas gyvena teisumu, tas palengvina teisumą, tad vardan teisumo, sulaukia malonės. Teisumas ir malonė yra dviprasmybės pagrindas. Malonė kyla iš teisumo (iš blogojo vaiko mąstysenos), kas pripažįsta Dievą ir vertina jo teisumą, tačiau malonė kyla ir savaime (iš gerojo vaiko mąstysenos), tame yra dviprasmybė. Tai kas suprantama malonės logika ir šokiruoja teisybės logika, kaip antai komunija.
  • Dievu ir asmenimi.
  • Dviprasmiškomis širdies ir vienaprasmiškomis pasaulio tiesomis.
  • Teigiamais (4) ir neigiamais (4) išgyvenimais. Geras vaikas ir blogas vaikas. Dievo pažinimas ir jo nepažinimas
  • Teigiamais (4) ir neigiamais (6) įsakymais.
  • Dievo buvimu ir nebuvimu. Dievas gali būti ar nebūti. Tai išsako trejybė (3).
  • Ryšio su Dievu buvimu ir nebuvimu. Malda Tėve Mūsų.
  • Vienumu ar nevienumu su Dievu. Asmuo gali būti vienas be Dievo (1) arba asmens trejybe vienas su Dievu (1).
  • Tarpe. Dievo dviprasmybė yra tarpe, asmenyje, Dievo galimybėje, tarp pasitraukiančio Tėvo ir iškylančio Sūnaus, tarp neigiamo įsakymo ir teigiamo įsakymo, tarp gyvenimo neigiamybe ir gyvenimo teigiamybe, juos jungiančiame dvasioje, asmenyje ir dviprasmybėje, trejybę globojančioje meilėje.
  • Asmenų vienumu ir Dievo trejybe. Dievo trejybę visakame išplečia ir vieningumu įgyvendina, įprasmina asmens trejybė.
  • Gyvybės medžiu, gėrio ir blogio pažinimo medžiu.

Be visų Dievo raiškų, palaikančių dviprasmybe, yra dar meilė (1), tai vienumo pagrindas, tuo pačiu dviprasmybės pagrindas, tai vieningumas, Dievo esmė.

Dievo raiškas pažįstame jusliniame lygmenyje koks. Ogi jo dviprasmybę suvokiame giliau, daiktų savaime lygmenyje, ar. Kartu su juo puoselėjame tą dviprasmybę. Toks yra pragmatinis spekuliatyvusis transcendentalizmas. Tai iš mūsų vaizduotės ribų - kaip Dievą įsivaizduojame - sudarytas žemėlapis, iš kurio galim nutuokti, koks yra Dievas ir jo tikslas, kaip galim dalyvauti.

Kalba, jos sutverti tvėriniai, leidžia mums išeiti už siauriausių sąlygų, už savo laiko ir erdvės, ir išvystyti platesnę prasmę, dviprasmybę, amžiną gyvenimą. Arba atvirkščiai, kalba leidžia mums atsiriboti nuo gyvenimo "čia ir dabar".

Dievo raiškos išsidėsto kaip žinojimo rūmai

Dievo raiškos išsako:

  • Pažinimo kelius (žinojimo rūmus) atitinka pažintinio raiškos (Dievo raiškos).
  • Dviprasmybes: sandara iškylanti, kada Dievas pasitraukia, ir Dievas toje sandaroje iškylantis.
  • (Dievo ir asmens) požiūrių įmanomus santykius.
  • Tarpo sąlygas, tarpo tarp pasitraukiančio Dievo ir iškylančio Dievo.
    • Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
    • Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.
  • Dievo raiškos primena širdį ar pompą. Ji veikia visumoje, taip pat pasiekia smulkiausias gysleles, taip kad viską susieja.

Požiūriai

  • Žinojimo rūmus išsako santykiai tarp požiūrių, Dievo ir asmens. Dievo raiškas galima rūšiuoti pagal tai, kaip sieja Dievą ir asmenį. Jų santykių esmė išsakomas požiūriais. Vienur tas santykis šiltas, kitur šaltas. Tad galima panagrinėti, kaip požiūriais išsakomas šaltis ir šiluma.
  • Skirtingi santykiai tarp požiūrių savaip išreiškia Dievo išėjimą už savęs. O jo išėjimas už savęs išsakomas trejybės.

Dievo veikla

  • Dievas klausia ar jisai būtinas? Jisai pasitraukia ir naujai iškyla. Tai reiškiasi Dievo trejybe.
  • Dievas viską dalina į požiūrius. Tie padalinimai apibrėžia juose glūdintį prieštaravimą. Juose išsakomas, kur slypi gerumas. Kartu paėmus, tai prieštaringa aštuonių požiūrių bendra sandara.
  • Dievas išeina už savęs į save. Šiame išėjime galima nustatyti tarpsnius, taip kad susijusi netroškimų sandara, kaip tokia, nėra prieštaringa, nors yra dviprasmiška, nes ją gali prisiimti Dievas.
  • Dievas leidžiasi mylimu - jisai atveria laisvę, sudaro laisvės sąlygas - leisdamas tai kas bus jį mylėti. (Vėlesnis) Dievas atjaučia (ankstyvesnį) save. Jo atjauta vyksta netroškimais, o juos taiko savo ankstyvesniam troškimui. Tokiu būdu iškyla laisvė, jog Dievas nebūtinai išeina už savęs. Tai mūsų laisvė, nes būtent mes tą jo nebūtinumą išreiškiame.

Padalinimai - už santvarkos jie tiesiog nustato požiūrių galimybes. Tačiau santvarkoje jie išsako prieštaravimą, kurį pergyvename, santvarkoje gyvenantys. Prieštaravime nereikalinga laisvė, ir jos nėra padalinimuose. O tas prieštaravimas išnyksta kada nusakomas Dievo tarpsnis, jam išeinant už savęs. Įsakyme nebėra prieštaravimo, užtat yra laisvė, kurią duoda dviprasmybė teigiamų ir neigiamų įsakymų. Dievas nebūtinas nes yra tobulas žmogus, bet Dievas tampa būtinas nes palaikomas ir netobulas žmogus, tai vyksta vienumu, atjauta, asmens trejybe, o tam raktas yra meilė. Tobulas žmogus kuris laikosį įsakymo yra išplečiamas netobulu žmogumi, kuris įsakymo nesilaiko, o vis dėlto mylimas.

Dievo išėjimas už savęs

  • Esmė yra Dievo išėjimas iš savęs į save. Ši jo veikla vis naujai pristatoma:
    • Pirmiausiai, Dievo trejybe. Ja tačiau Dievo būtinumo gvildenimas yra per daug savaiminis.
    • Užtat naujai pažvelgiama dvejopai Mano požiūriu: Dievo nebuvimu (blogu vaiku)(nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe) ir Dievo buvimu (geru vaiku)(ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe). Ir taip, ir taip Dievo išėjimą už savęs išreiškia sąmoningėjimas keturiais lygmenimis. Taip padalinimais išreiškiamos Dievo būsenos, jais kartu paėmusiais išsakoma prieštaringa aštuonerybė, bendra sandara.
    • Tokiu būdu bendroje sandaroje trokštantis Dievas (visko atvaizdas) išeina už savęs netroškimais.
    • Išėjimas už savęs tad išreiškiamas asmeniu, septintuoju požiūriu, kuris vienija kitus šešis požiūrius, išeina už juos.
    • Išėjimas už savęs toliau išsakomas Tavo požiūriu, keturiais troškimais, išėjimo eigą nusakančiais keturiais tarpsniais.
    • Išėjimas už savęs toliau išsakomas Kito požiūriu, galimybių lauku, lygmenų poromis, neigiamais įsakymais. Trokštantis Dievas vieno lygmens išeina į kitą netroškimų lygmenį.
    • Išėjimas už savęs galiausiai išsakomas asmens trejybe, asmens išėjimu už savęs, mūsų Vienumu.
    • Aplamai, Dievas išeina už savęs į visaregį, į žinojimo rūmus, į save, tad Mane.
  • Kiekvienas troškimas išsako kiek Dievas yra išėjęs už savęs, o keturi troškimai kartu išsako eigą, kaip Dievas išeina už savęs. Netroškimai išsako, kas yra už Dievo, be Dievo. Tačiau Dievo savastis apima kas už jo (netroškimą) ir veda į jį (tai troškimas). O pasirinkimais, Dievas pastatomas į netroškimus, taip kad mumis pasitikrinama, kaip Dievas išsilaiko tokiose sąlygose, tai ir yra mūsų sąlygos.

Asmuo

  • Iš šio išsidėstymo matosi, kad svarbiausia raiška yra grynas Asmuo. Dievo raiškos sutampa su išsiaiškinimo būdais, kaip Asmuo išsiaiškina. Visaregis, žinojimo rūmai išsako poslinkių ir narių įmanomus derinius.
  • Jeigu yra asmens trejybiniai santykiai, tai kiekvienas asmuo (ir tuo pačiu asmenų santykiai) su jais susietas šešiais santykiais, Dievą visapusiškai grindžiančiais, tiek paskirą, tiek trejybinį su savimi, tiek visaip su asmeniu.

Eiga

  • Būtinumas vyksta asmens žinojimo rūmais. Reikia viską suvokti atbulai, kaip kad suvokdavau: Pirma išsišaiškiname sandarą (6 pokalbių) ir jos pagrindą (4 teigiamą, ketveriopą) ir jų dviprasmybę, o paskui dviprasmybės dėka išeiname už sandaros į jos pagrindimą, į Tėvo (teisingumo) ir Sūnaus (malonės) požiūrius, juos atnarpliojame, galiausiai išeiname į trejybę, ir ją globojančią meilę. Toks yra išsiaiškinimo kelias.

Santvarkoje ir už santvarkos

  • Įsakymas yra vienodas visiems, nes vyksta vienas tyrimas, ar Dievas būtinas. Tačiau jisai taikomas skirtingiems asmenims, tiek geram vaikui, tiek blogam vaikui, kuriuos turi skirtingai paveikti. Geras vaikas - tai galimybė, jog Dievas yra. O blogas vaikas - tai galimybė, jog Dievo nėra. Dvigubas įsakymas sukuria vienodas sąlygas tiek geram vaikui, tiek blogam vaikui, taip kad gali būti vienas asmuo, vienas atsakymas, gali susipinti dvi skirtingos tyrimos šakos - kad Dievo nėra, ir kad Dievas yra. Ir jie gali būti viena - gali sutapti Dievas Tėvas ir Sūnus - nes yra viena Dvasia. Tad turim pakęsti vienodas sąlygas. O jos tarnauja tiek teisybei, tiek malonei. Įsakymai yra staklės, kuriomis audžiamas audinys, o už įsakymo yra siūlai, siūlo galai, Tėvo blogasis vaikas ir Sūnaus gerasis vaikas, ir Dievo trejybė, juos suvedanti.
  • Tikslas yra sunaikinti blogą vaiką, kad liktų geras vaikas. Jų prieštaravimo esmė yra, kad išlieka gerasis ir susinaikina blogasis. Pragaras yra linkėtinas nes jisai visam sunaikina blogį. Vienodos įsakymo sąlygos sudaro lauką už kurio gali išsispręsti šis prieštaravimas.
  • Įsakymai išsako, kaip savimi išgyvename Dievą, o aštuongubas kelias išsako, kaip išgyvename gerumą, tad ne Dievą.
  • Dievo tyrimas - jo trejybė - išsako vienumą aplamai, vienumą suvokiančio ir susivokiančio, pasitraukiusio Dievo ir naujai iškilusio. O to tyrimo vykdymas remiasi vienumo atvejais, asmens ir Dievo. Šie vienumo atvejai remiasi pirmiausiai neigiamais įsakymais, kad jų laikomasi, kad jais gyvena septintasis požiūris, kad esame viena su artimu. O šie neigiami įsakymai remiasi teigiamais įsakymais. O teigiami įsakymai ketveriopai išsako bendrą sandarą, griūnančią, prieštaraujančią sau. O tas prieštaravimas skiria blogą vaiką ir gerą vaiką, kaip kad nulemta Dievo trejybės. Tad už santvarkos yra prieštaravimas.
  • Santvarka yra meilės įsakymai, visus pamokantys vienodai. Už santvarkos yra skirtingi auklėjamieji, kuriems įsakymas tarnauja, kuriuos įsakymas moko - tai geras vaikas ir blogas vaikas. Jiedu supinami taip, kad jiems tiktų vienas ir tas pats įsakymas. Tad už santvarkos yra skirtingi pradai tačiau santvarkoje yra vienodas įsakymas, vienas asmuo.
  • 10 įsakymų išsako, ką reiškia mylėti. Aštuongubas kelias išsako, ką reiškia būti mylimam, ką reiškia bręsti, gyventi amžinai. Dievo trejybe supinamos asmens branda ir Dievo branda, jos atskiros. O mylint yra keturi vieningi lygmenys, yra bendra įsakymo meilė, taip kad tas pats gyvenimo palaikymas išsakomas vieningai. O tomis sąlygomis gali iškilti asmens trejybė. Taip kad už santvarkos, aštuongubu keliu, brandas suveda Dievo trejybė, o santvarkoje, įsakymu duota laisvė, iškyla asmens trejybė. Asmens trejybė visaip ir visakame įprasmina Dievo trejybę, tai esmė.
  • Kur laikomasi neigiamų įsakymų, ten išsakytas tarpas. Bet tik vienas Kristus laikėsi, paklusdamas. O išeinant už sandaros nebūtina laikytis neigiamų įsakymų, galima nusižengti jiems. Taip kad išplečiamas tarpas ir galimybė tikėjimu, kartu rūpesčiu, taip kad įtvirtinume visišką laisvę nusidėti, visišką teisybę ir malonę, grindžiame ir Dievo būtinumą.
  • Išgyvename iš vidaus 8 = 6+2 nelygiaverčiai 3 DAD, 3 ADA ar išorės 6+4 pokalbių poromis, lygiaverčiai, tai 2 požiūriais DD tolygu DA.
  • Dangaus karalystė yra santvarka, Dievo įsakymas, kartu neigiamas ir teigiamas, kurį plėtojame bendryste. Amžinas gyvenimas, tai įsakymo puoselėjimas. Įsakymas turi įpinti tiek gerą vaiką, tiek blogą vaiką, tarnauti tiek geram vaikui, tiek blogam vaikui, turi brandinti blogą vaiką, taip pat geru vaiku atskleisti Dievą.
  • Santvarkoje nėra prieštaravimo, užtat yra laisvė. Dievas yra pasitraukęs laikinai iš santvarkos, užtat santvarka yra laikina, bet ten nėra prieštaravimo. Už santvarkos yra prieštaravimas, yra Dievas. Dievo santykis su santvarka yra įvairus, kaip matyti iš pirminių sandarų, taip pat iš antrinių sandarų.

Dievo raiškų sandara

  • Gali būti, kad padalinimus (vienu požiūriu) išsako 6 neigiami įsakymai; atvaizdus ir aplinkybes (du požiūrius) išsako papildžius 4 teigiamais įsakymais, išplėtus dviprasmybe; tris kalbas (tris požiūrius) išsako Dievo trejybė siejanti blogo ir gero vaiko mąstysenas, aštuongubo kelio puses, taip kad kiekviena kalba atitinka trejybės asmenį - suvokiantįjį, susivokiantįjį ar suvoktąjį.
  • Neigiami įsakymai (antrinės sandaros) - Kitas, teigiami įsakymai (pirminės sandaros) - Tu, aštuongubas asmuo (pirminių sandarų bendra sandara) - Aš, Dievo trejybė - Dievas, ir jo meilė.
  • Dievo raiškos išsako žinojimo ir nežinojimo išgyvenimą, žinojimo ir nežinojimo sąlygas, tuomi sieja gerą vaiką (žinantį) ir blogą vaiką (nežinantį). Žinojimo ir nežinojimo dviprasmybė, tai sąmoningumas. 6 neigiamį įsakymai, tai nežinojimo aplinkybės. Nežinantis, blogas vaikas išgyvena pirmus keturis padalinimus, (pirm ketverybės, pirm žinojimo), jų yra keturi atvaizdai, tai apimtys. Žinantis, geras vaikas išgyvena kitus keturis padalinimus, jų yra du atvaizdai, klausimas ir atsakymas. (Kartu tai yra 4 x (4+2) = 24.) Taip yra su išgyvenimais. Tačiau žinojimo sąlygos yra tiktai keturios, tuo tarpu nežinojimo sąlygos yra šešios, jos apima ir klausimą bei atsakymą, tai yra, gerumą. Tad gerumas įveda nežinojimą, kartu ir gyvenimą. Tuo tarpu žinojimas susitelkia į Dievą, į tiesos apimtis.
  • Yra Migla ("tamsybė virš vandenų"?) - tasai vieningasis, neapibrėžtasis Dievas, kuris pasitraukia nuo savęs, tai yra, nuo Dievo raiškų. Yra 24 Dievo pasišalinimai ir iškilimai (tai dvejybinis Asmuo), tai 24 dviprasmybės. Mylėk savo artimą kaip save patį - Dievas nebūtinas. Yra taip pat jų išgyvenimai, juos išgyvena trejybinis Dievas, Mylėk Dievą, Dievas būtinas, tai žinojimas, visaregis. Mums tai išaiškinimo būdai. Tai kas paslėpta tampa aišku, žinoma, išaiškėja. Yra taipogi 24 Dievo atsiplėšimai nuo savęs, Miglos nuo Dievo, tai jo raiškos. Yra proto papildymai, tad kalbos raiškos, žinios, veiklos iššauktos sandaros (+2), jei paskirai, o suvedus, tai veiksmas +3.
  • Lyginant abu brėžinius, Dievo išraiškos ir žinojimo rūmų, gaunasi tvarka: 1-2-3-6 ir 0-4-5-7, tai yra, prieš santvarką: Raida (kažkas)-žėmėlapynas (betkas) -vadovėlis (niekas)-kelionė (viskas) ir santvarkoje: asmuo-metraštis (klausimas) -žinynas (atsakymas)-asmenys. Šeštas tai "geriausias", kuris yra praplėčiamas "geru" (4) ir "geresniu" (5).
  • Dievas Tėvas ir blogas-neigiamas vaikas gyvena būtinybe; Dievas Sūnus ir geras-teigiamas vaikas gyvena esamybe; Dievas Dvasia visus vienija galimybe.

Trejybė ir vienumas

  • Dievui buvimas, veikimas, mąstymas yra viena ir tas pats. Jis iš viso jų neišskiria, tai jam net nesiskaito, jis prasmingumo neišskiria, visa tai jis neskiria nuo savęs. Mum, tai trys skirtingos būsenos. Tad mes gyvendami šia trejybe Dievui suvienijame skirtingas būsenas, galim suvienyti Dievo trejybę. Dievas neskiria vienio ir visumos, pastovus jam tėra daugis - sutampa tai ką jis užsibrėžia ir tai ką jis vertina. Dievas skiria daiktą (dėmesį kitam) ir eigą (dėmesį sau), bet jis nuo savęs neskiria asmens. Dievas skiria būtinumą, tikrumą ir galimumą. Keturi netroškimai išsako trejybės vienumo lygmenis.
  • Trejybė kalbomis supina blogą vaiką ir gerą vaiką. Man rūpi Senajame Testamente įžvelgti kokiais mąstymo šablonais vadovaujasi Dievas ir kokiam tikslui.
  • Trejybės tikslas yra, kad sutaptų mūsų buvimas, veikimas ir mąstymas, kaip kad Dievui sutampa, juk visa tai jam yra tas pats. Tai yra netgi Dievo apibrėžimas, jog jam sutampa buvimas, veikimas, mąstymas. Kada mums tai sutampa, tada gyvename Dievu, jisai reiškiasi mumis. Tuomet vyksta susipratimas, suveikia vertybės. O vienumas reiškiasi lūkesčiais, tad aplinkybėmis ir atvaizdais, per bendrą suvokimą. Asmuo derina daiktą ir eigą abejonėmis, pasirinkimais. Būtinumą, tikrumą, galimybę išreiškia poreikiai.
  • Asmens vienumas - buvimo, veikimo, mąstymo sutapimas - iškyla bendru žmogumi, kurį grindžia šešios antrinės sandaros. Jas grindžia keturios pirminės sandaros. Jos išreiškia nestabiliąją bendrą sandarą, kuria išsakomas blogo vaiko ir gero vaiko prieštaravimas, kurį grindžia Dievo trejybė.
  • Mylėti Dievą - elgtis, jog mes visi esame viena. Mylėti artimą, kaip save patį - pripažįstant mūsų nevienumą, elgtis vienam su kitu, jog esame viena

Žinojimo rūmai, tai:

  • 2 x 12 = 24 dalis žinoma, dalis nežinoma
  • tame, kas žinoma: tai 6 x 4 = 24 įstatymas, Dievas nebūtinas, teisingumas, Asmuo-dvejybė
  • tame, kas nežinoma: tai 8 x 3 = 24 kalbos, Dievas būtinas, malonė, Dievas-trejybė
  • Visaregis išsakomas pirmiausiai padalinimų veiksmais: 8x3=24 (raida). O iškilus žmogui, jisai išsakomas dvejopai, atvaizdais 6x4=24 (4 pirminių sandarų laipsnynais - žemėlapynu) ir aplinkybėmis 12x2=24 (žinojimo rūmais - vadovėliu). Toliau visaregis išsakomas kalbomis. Tad visaregis visaip išsakomas kubu.

Apžvalga. Trejybė iškyla Dievui svarstant, ar jisai būtinas? Dievas suvokia, susivokia ir yra bendrai suvoktas. Dievo Dvasia suvedami Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus suvokimai. Tai suvokimai palaikantys blogąjį vaiką ir gerąjį vaiką, teisingumą ir malonę, Dievo nebuvimą ir buvimą. Dievas Tėvas reiškiasi malone, kuria yra gerumas, bet nebūtinai Dievas. Dievas vis tikrina, ar jisai būtinas, jisai vis pasitraukia. Dievas vis pasitraukia, taip kad tam gerumui tenka vis naujai pasistengti, kol galiausiai pripažįstamas Dievas. O pripažinus Dievą, noris būtent jį ir jo bendrą Dvasią pilnai atskleisti, taip pranokti santvarką. Toliau gerumui tenka vis naujai pasistengti, taip kad galiausiai jisai kyla iš mūsų pačių. Taip patvirtinant, jog Dievas nebūtinai geras ir Dievas nebūtinas. Taip požiūriai yra suvedama už santvarkos, kaip Dievui Tėvui būdinga. Tai susiveda asmenimi, kuris gali išsitekti santvarkoje, taip pat ją pranokti savo dvasia, tad savo dviprasmybe. Ta santvarka vėlgi dvejopa, tai įstatymai, tiek Dievo Tėvo, tiek Dievo Sūnaus. Teigiamais įsakymais asmuo gyvena Dievu pirminėmis sandaromis. Neigiamais įsakymais Dievas gyvena asmeniu. Pastaraisiais reiškiasi asmens netobulumas, taip kad Dievas tampa būtinas. O tas Dievo būtinumas, jo susivedimas Dievo Dvasia, iškyla tarpais, asmenų bendrystėje, kurioje išsiskiria Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Dvasia. Juos suveda būtent bendra meilė, tasai suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Meilė palaiko trejybės sekimą, ta meilė dvejopa. Tėvas (yra, užtat yra) palaiko Sūnų (nėra, užtat yra), o Sūnus atvirkščiai. Tad ir susipina asmuo. Pilnavertis asmuo yra laukas tarp Dievo už mūsų (Tėvo) ir Dievo mumyse (Sūnaus).

Dievo raiškų ratas. Dievo raiškos veikia kaip širdis, kaip pompa, tarsi dviem ratais, vienas kitą papildančiais. Viename rate iškyla galimybės, o kitame rate jos palaikomos. Sąlygiškumas išplečiamas besąlygiškumu. Tai, kas prieštaringa, visgi laikosi ir suveikia.

  • Meilės dviprasmybėje iškyla Dievo trejybė. Meilėje sąlygiškas vienumas tampa besąlygiško vienumo pagrindu.
  • Meilė ir Dievo trejybė apjungiamos ir išplečiamos bendra sandara. Dievo trejybė pritaikoma asmenims apskritai.
  • Bendros sandaros dviprasmybėje iškyla asmuo. Bendra sandara prieštaringa, joje apibrėžtas asmuo.
  • Bendra sandara ir asmuo apjungiami ir išplečiami įsakymais. Įsakymai išsako tobulo asmens sąlygas.
  • Įsakymų dviprasmybėje iškyla asmenų vienumas. Asmuo, laikydamasis įsakymų, išreiškia vienumą su kitais.
  • Įsakymai ir asmenų vienumas apjungiami ir išplečiami meile. Vienumą su kitais išsako meilė.

Asmens vienumas, tai Dievo trejybės vieningumo įgyvendinimas

  • Dievas besąlygiška trejybė: viską žinom, kaip baigsis, jis pasitraukia ir atsiranda vietoj savęs. O asmuo, tai sąlygiška trejybė, besąlygiška dvejybė. Nežinom, kaip baigsis, tad tai amžinasis gyvenimas - mums rūpi kaip baigsis, mes tikim kaip baigsis, mes paklūstam kaip baigsis. Asmens trejybė AAA, tai Dievo pasitraukimas. Dievo trejybė yra trys požiūriai, o asmens trejybė yra vienas požiūris, tad tikras vieningumas.
  • Dievo vieningumas ateina per Dievo dvasią, tad per asmenis, tad yra visur ir vyksta visakame vis naujai.
  • Asmens vienumas - dviprasmybė. Yra dviprasmybė apskritai, kurią galime betkur įžvelgti, bet kokiame lauke, kad ir vietinės reikšmės. Yra tobulas žmogus. Juo susipina geras vaikas ir blogas vaikas.
  • Tarpo prasmė - dviprasmybė - AAA.

Teigiami įsakymai: Dievo patirtis - šaltis ir šiluma

  • Teigiamais įsakymais išsakoma Dievo patirtis, ji įvairiai pateikiama šalčiu ir šiluma
  • Šalčio (teisybės) ir šilumos (malonės) dviprasmybė: Šiluma: Dievo įsijungimas į sandarą
  • Ko daugiau Dievas išeina už savęs, to šilčiau. Tai išsako keturi troškimai.
  • Šiluma iškyla su gyvenimo lygtimi, o šaltį išsako padalinimai. Tai atitinka ir termodinamiką, šiltą malonę ir šaltą teisybę.
  • Dievą pripažįstam, priimam kartu su juo šalčiu, tai ir yra amžinasis gyvenimas, kuris mums šiaip svetimas, bet mus išplėčia.
  • Mes iškylam Dievui pasitraukiant, tad mes esame, kaip tokie, šalti.
  • Šiluma ir šalis kyla iš santykio. Jeigu nėra santykio, tai nėra šilumos nė šalčio. Tad trejybėje nėra, nė paskirame asmenyje.
  • Šiluma kyla iš sutapimų iškylančių dėka netobulumų. Nes tobulume nėra nė šilumos, nė šalčio. O septintu požiūriu, derinant Dievo sandarą ir asmens dvasią iškyla netikėti sutapimai, sprendimai, kartu su jais, šiluma.
  • Kasdienybės Dievas yra labai šiltas, o išmąstytas (teologinis) Dievas yra labai šaltas. Tad visiems prieinama Dievo šiluma. Bet vieni ieško tos šilumos šaltinio - tad myli Dievą ir jį pripažįsta bei priima, kad ir labai šaltą. O kiti priima šilumą, bet neieško jos šaltinio, tad atmeta Dievą, vengia Dievo. Kurie įžvelgia Dievą šilumoje, tie šildo Dievą, brandina Dievą. O kurie primeta Dievui šilumą, tie nepažįsta Dievo. Užtat pasiklydęs vaikas, suvokiantis jog Tėvas turi jo ieškoti, o ne atvirkščiai, supranta jų ryšio nepaprastą šilumą, išryškėjančią būtent jų vienų vienumu, jų bendru ryšiu, net kai jie neturi ryšio. O kas nesuvokia, tas negali pagauti to ryšio šilumos, tam tai atrodo iš šalie, iš pirmo žvilgsnio, gana šalta ar baisiai šalta.
  • Šios keturios raiškos prilygsta, kur kūrėjo tikslas: tiesa (Dievas) - už savęs; betarpiškumas (dvasia) - iš savęs; pastovumas (dviprasmybė) - į save; prasmė (gera širdis) - savyje. Atitinkamai, veiksmingose maldos, kur Dievas:
    • Dievas: nuolankume-atvirume/pažeidiamume-norų sutapime;
    • dvasia: supratingume jog kenčia-širdingume/naujame ryšyje-bendrame neabejingume;
    • dviprasmybė: teisinguose noruose-lygiavertiškume;
    • gera širdis: atsidavime-tikėjime-tiesos laikymasis/kito gerbimas.
  • 4 savastys, savęs įsivaizdavimai: atitrūkus (joks); neigimu (riba); dviprasmybe, sutapimu; veidrodžiu (savęs atpažinimu), atjauta.
  • Dievo tapatumas sau, tai yra attentional schema, savęs neigimas, savo riba, atskyrimas "savęs" nuo nesavęs, dėmesio sutelkimas. Sąmoningumas, tai lygiagretus dėmesio pajungimas ir išjungimas. Dėmesingumas, atidumas (attention to attention), tai požiūrių algebros (žvilgsnių ir požiūrių, jų sudūrimo) pagrindas.
  • Šilumo, tai išgyvenimo laipsnis, neabejingumo laipsnis, kiek išgyvename kitą, ir būtent kiek Dievas išgyvena kitą, kokiu asmeniu Dievas gyvena (reiškiasi): Dievu (Dievu-galimybe), Manimi (dvasia-vienumu), Tavimi (dviprasmybe), Kitu (gera širdimi).
  • Ko labiau Dievas atsiskleidžia asmenimis, to labiau jisai šyla, to labiau jisai mylėtinas.
  • Tai supratimo lygmenys: Gera širdis supranta atjausdama, išgyvendama; dviprasmybė supranta galimybėmis, pasirinkimais, atsiskleidimu; dvasia supranta tirdama; o Dievas nesupranta, tai yra, veikia strimagalviais. Tai atviro, neapibrėžto, supratimo lygmenys - tai išgyvenimo lygmenys.
  • Dievo išėjimas už savęs į save iškelia savasties trejybę: už savęs, į save, ir savastis. Tokios sąvokos iškyla ir penkerybe, kur yra riba tarp vidaus ir išorės.
  • Poreikių tenkinimas - amžinas gyvenimas, abejonių atliepimas dvejonėmis - išmintis, lūkesčių atliepimas - gera valia, vertybių atliepimas - Dievo valia.
  • Poreikis apibrėžia nieką, abejonė apibrėžia kažką, lūkestis apibrėžia betką, vertybė apibrėžia viską. Netroškimas apibrėžia, išmąsto.

Keturios lygtys išsako, ką reiškia netrokšti, apibrėžti:

  • 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
  • 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
  • 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
  • 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.

Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas.

Besąlygiškai šaltas:

  • Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio.

Šaltas, bet šylantis:

  • Požiūris mane praplėčiantis.
  • Mūsų požiūris atskiriantis esantį ir iškylantį Dievą.
  • Dievo požiūris suvedantis esantį ir iškylantį Dievą.

Šiltas, santykinai, dalinėje sandaroje:

  • Dievo požiūris grindžiantis mūsų brandą, perėjimą iš seno požiūrio be Dievo į naują požiūrį su Dievu.
  • Asmens požiūris suvedantis esantį ir iškylantį asmenį.

Besąlygiškai šiltas:

  • Požiūris mane pilnai atskleidžiantis.
  • Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti.

Keturi liudijimai sudaro semiotinį kvadratą:

  • 3 (Meilės) Geros širdies išklausytojas pripažįsta gerumą. Liudija, kas yra.
  • 2 (Ramybės) Dviprasmybės išklausytojas neįpareigoja. Liudija, ko gali būti.
  • 1 (Užtikrintumo) Nuoseklumo išklausytojas vertina išsilaikymą, nesunykimą. Liudija, ko nėra.
  • 0 (Savarankiškumo) Savarankiško Dievo išklausytojas vertina galimybę, jog už jo yra kažkas. Neliudija.

6 Neigiami įsakymai

  • Neigiami įsakymai, tai Dievo ženklai, kur jisai slypi: ribotumuose, požiūriuose, laisvėje, klausimuose, atsakymuose, vienišume.
  • 6 būdai, kaip vienoks Dievas reiškiasi kitu Dievu. Kaip kažkas iš nieko (ir t.t.) - padalinimai ir kaip Dievas kuria. Atvaizdų dviprasmybė (visuma ir dalis), aplinkybių dviprasmybė (teigiamas - išgyventas, ir neigiamas - neišgyventas). Veiksmai (kalbos): +1 pagrindimas, +2 įvardijimas, +3 pasakojimas.
  • Yra apibrėžti atvaizdai: viskas, betkas, kažkas, niekas. Jų nulis yra niekas. Taip pat yra laisvi atvaizdai: viskas, klausimas, atsakymas, niekas. Jų nulis yra viskas. Klausimas ir atsakymas praplėčia apibrėžtus atvaizdus, kad būtų galimos kalbos.
  • 6 pokalbiai, tai išsakomi 6 neigiamais įsakymais - tai visa, kas išsako žmogaus požiūrį - tad visos kitos raiškos reikalingos išsakyti Dievo požiūrį, už santvarkos
  • Širdies tiesos tai kreipia dėmesį į dvasią, į gelmę, kas nesimato, kas praeina. O pasaulio tiesos kreipia dėmesį į sandarą, į paviršių, kas matosi, kas lieka.
  • Neigiamais įsakymais mažiau trokštantis Dievas įsisavina netroškimą daugiau. Tokiu būdu jisai grindžia laisvę, ją išsakančias sandaras. Ta laisvė kyla iš Dievo veiklos, iš jo išėjimo už savęs į save.
  • Dievas platesnio troškimo atitinkamais netroškimais atjaučia Dievą siauresnio troškimo, kad jis plačiau dar neišėjęs už savęs, ką reiškia jam išeiti už savęs. Jisai klausia: Ar savarankiškas Dievas yra užtikrintas? ramus? mylintis? Ar užtikrintas Dievas yra ramus? mylintis? Ar ramus Dievas yra mylintis? O šituos klausimus išsako antrinės sandaros. Dievo atsiskleidimas, tai mūsų laisvės sąlygos. Tai išdėstymas, kaip Dievas išeina už savęs, kaip tampoma užtikrintu, ramiu, mylinčiu, kokiomis sandaromis tai vyksta, tiek Dievui, tiek visiems.
  • Ar Dievas užtikrintas? Tai Dievo paieška. Ar Dievas ramus? Tai gerumo paieška, nes ramybė palaiko santvarką, tad gerumą. Ar Dievas mylintis? Tai gyvenimo paieška, nes meilė palaiko gyvenimą. O amžinam gyvenimui nėra paieškos, nėra palaikymo, tai vyksta mumis? tai
  • Savarankiškas Dievas dvejoja (padalinimai), tai išmintis. Atvaizdai (kryptys iš gerumo) ir aplinkybės (kryptys į gerumą) - tai gera valia. Pagrindimas (rūpėjimas), įvardijimas (tikėjimas), pasakojimas (paklusimas) - tai Dievo valia, jos vykdymas.
  • 6 neigiamuose įsakymuose suveikia savarankiškas Dievas, užtikrintas Dievas, ramus Dievas, bet nėra mylinčio Dievo.
  • Sandarumas iškyla kada atviras (pirminių sandarų, trokštantis) Dievas prisiima siauresnius netroškimus, taip kad yra tarpas tarp jų. Tas tarpas yra sandarumo pagrindas, taip kad dvejonės tampa padalinimais; gėrio kryptys tampa atvaizdais; arba aplinkybėmis.
  • Antrinės sandaros išsako sandarumą, o kartu ir vienumą: padalinimai savo požiūriais aprėpia viską; atvaizdai išsako visumą; aplinkybėmis dvi aplinkybės susiveda trečia aplinkybe; trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą.
  • Dievas reiškiasi daugiaprasmybe. Yra šešios dviprasmybės rūšys, pavyzdžiui:
    • Dievas, neigiamai apibrėžtas - mums reiškiasi visko padalinimais - o juos galima išgyventi Dievo ar žmogaus akimis
    • atvaizdus galima išgyventi Dievo ar žmogaus akimis
    • įstatymo laisvę galima išgyventi teigiamais ir neigiamais įsakymais, tai aplinkybių dviprasmybė

6 pokalbiais vienas asmuo supranta, išgyvena kitą asmenį. Tai uždaras supratimas:

  • Gera širdis atjaučia dviprasmybę: Klausimas (Viskas-Betkas): Raida. Kitą pakalbiname 12 klausimų, kaip bręstame. Dievo išeities taškas, ar Dievas būtinas (visiems)? Kaip jam pasiekti visus?
  • Gera širdis atjaučia dvasią: Atsakymas (Viskas-Kažkas): Žemėlapynas. Kitus aprėpiame protavimo sandaromis. Mylimoji, į kurią susivedu.
  • Dviprasmybė aprėpia dvasią: Niekas (Betkas-Kažkas): Vadovėlis. Išsaiškinimo būdai. Įstatymiška laisvė.
  • Dvasia išnagrinėja Dievą: Kažkas (Kažkas-Niekas): Metraštis. Liudiju, kaip Dievas šyla. Dievas neribotas, aš ribotas.
  • Dviprasmybė aprėpia Dievą: Betkas (Betkas-Niekas): Žinynas. Sąvokynas. Dievas išplėčia tave, tavo kalbos tvėrinius. Požiūrių sąlygiškumas.
  • Gera širdis atjaučia Dievą: Viskas (Viskas-Niekas): Kelionė. Lygiagrečiai išgyventas vienų vienumas.

Tad štai yra būdai, kaip aprėpti Dievą ir asmenis. O Kitą aprėpiame jų vienumu.

  • Raida (žmogaus požiūris į visumą iš blogojo vaiko žmogiškojo taško) - šviesėjimo kelias (žmogaus požiūris) nuo malonės ligi dangaus karalystės (nuo blogo vaiko iki gero vaiko)
  • Žemėlapynas (žmogaus požiūris į visumą iš gerojo vaiko dieviškojo taško) - tai, kas reikalinga suprasti Dievo požiūrį (gero vaiko mąstysena)
  • Vadovėlis (žmogaus požiūris į visumą iš Dievo taško, jungiančio blogą ir gerą vaiką) - visuma šviesuolio akimis, jos taikymas išsiaiškinimais
  • Metraštis (Dievo požiūris į visumą iš Dievo taško) - visuma Dievo akimis, jo raiškomis
  • Žinynas - (Dievo požiūris į visumą iš blogojo vaiko taško) šviesėjimo kelio (žmogaus požiūrio) pagrindimas sąvokomis, požiūrių sudūrimu, virsmais
  • Kelionė - (Dievo požiūris į visumą iš gerojo vaiko taško) Dievo požiūrio pagrindimas jo gvildenimu, ar jisai būtinas - gero vaiko mąstysenos susiejimas su blogo vaiko mąstysena

Visi pokalbiai turi šaknis už santvarkos, tačiau jie visi aprėpiama ir išsakomi būtent santvarka, šešiais pokalbiais, neigiamais įsakymais, lygmenų poromis.

Šeši neigiami įsakymai yra pagrįsti vienumo pagrindais, tačiau kiekvieną įsakymą grindžia vienumas kylantis iš pirmesnio pertvarkymo:

  • 2: Betkas: Požiūrių sąlygos - viena Kitu, paskiro žmogaus dvasine raida
  • 3: Niekas: Įstatymiška laisvė - viena Asmenimi, proto ribomis, žemėlapynu
  • 4: Klausimas - viena Bendryste, visų klausimų, reikalų mokslu, jų išsiaiškinimu, vadovėliu
  • 5: Atsakymas - viena Dievu, jo išgyvenimais, jo atsiųstai mylimajai, metraščiu
  • 6: Viskas: Vienų vienas - viena Požiūriais, lygiagrečiai sutampančiu buvimu viena, žinynu
  • 1: Kažkas: Neribotas - viena Meile, ribotumo ir neribotumo dviprasmybės palaikymu

Tad vienumo pagrindai grindžia Dievo savęs supratimus.

4 malonės raiškos ir 6 teisingumo raiškos

6=(4 2)

  • Dešimt Dievo įsakymų, 6 ir 4
  • Dievas grindžia suvokimą: keturis lygmenis (aštuongubo kelio pusės) - tai keturių malonės raiškų pagrindas, atviros sandaros pagrindas, o tai šešių teisybės raiškų pagrindas, uždaros sandaros pagrindas.
  • Atsisakome tos apimties, kurią priskiriame Dievui. (viskas - Dievas be požiūrio; betkas - tapatumas sau; kažkas - dviprasmybė; niekas - gera širdis). Dievas tad yra už sandaros. O mums, asmeniui, ir sandarai, lieka tos apimties papildinys, sandaros gerumas. Ir mes einame iš šilumos į šaltį. Ir einame ryšium su savo padėtimi, tad atimdami, taip išeidami už savęs. O šie atėmimai sudėlioti taip, kad atsitraukiame nuo Dievo. Pirmiausiai jis artėja prie mūsų, paskui ir jisai lieka atsitraukęs. Tad kiekvienas skirtumas tarp Asmens ir Dievo yra nueitinas žingsnis, o visų didžiausias skirtumas tai Kelionė, kuria Dievas išeina už savęs į Asmenį, tampa nebūtinu, betgi vėl būtinu.
  • 6 neigiami įsakymai dviprasmybę vaizduoja sandara, tad lygmenų pora. O 4 teigiami įsakymai dviprasmybę išreiškia dvasia, tad dvasios aplinkybėmis, atskiru lygmeniu.
  • Meilė sau, meilė artimui, tai meilė šilumai. O meilė Dievui, meilė priešui, tai meilė šalčiui.
  • Mylėti artimą, draugą - mylėti tą, kuris tau maloningas. Mylėti priešą, Dievą - mylėti tą, kuris tau neteisingas.
  • Požiūrių santykiai: padalinimai - vienas požiūris, lygiagretūs požiūriai, Nėra santykio; atvaizdai, aplinkybės - du požiūriai, dėmesys vienam iš jų, savaiminis (gal) santykis; kalbos - trys požiūriai, dėmesys vienam iš jų, (Yra) atskiru požiūriu išsakytas santykis.
  • Padalinimai išsako Dievo požiūrį savaime. Atvaizdai ir aplinkybės išsako jo požiūrio santykį su mūsų požiūriu. Kalbos išsako santykį tarp jo požiūrio ir mūsų su artimu, tad išsako dviprasmybę tarp teigiamų ir neigiamų įsakymų. Visur jo požiūris yra dėmesį sulaukiantis požiūris.
  • 6 neigiami įsakymai, tai 6 atėmimai, tai 6 tarpai, tai atvirkštinis požiūris - žvilgsnis atgal į Dievą - o 4 teigiami įsakymai, tai žvilgsnis su Dievu - bet teigiami įsakymai tai yra nevisuminiai, jie išplaukia iš visuminio asmens - o neigiamus įsakymus aprėpus, gaunasi vieningumas, išreikštas asmens trejybe, jų dviprasmybe - taip kad klaidinga kryptis gali tačiau būti vieningumo pagrindas, jeigu aprėpiame visumą, taip kad susiveda į asmens trejybę
  • Santvarkoje nagrinėjamos širdies ir pasaulio tiesos. Yra keturi (teigiami) patikrinimai: ar? koks? kaip? kodėl? kuriais atskiriamos širdies ir pasaulio tiesos. Yra taip pat šešios (neigiamos) poros - širdis klausia platesnį klausimą nei pasaulis.
  • Yra 4 (pirminės) atviros sandaros ir 6 (antrinės) uždaros sandaros. Tad uždaras sandaras tenka kildinti taip kad atviros tampa uždaros. Dvejonėmis iškyla padalinimai; gėrio šaltiniais iškyla atvaizdai; taip pat iškyla aplinkybės trejybių atvaizduose, pavyzdžiui, Dievo trejybė (jo išėjimas už savęs į save) ir trejybės ratas (kito išėjimas už savęs į save).

6=4+2

  • 3+3 ir 4+2 suderina pastaba, jog niekas = betkas - kažkas. Tokiu būdu galime apimtis išreikšti atėmimais: viskas = viskas - niekas; betkas = betkas - niekas; kažkas = kažkas - niekas; o niekas = betkas - kažkas. Tada lieka du atvaizdai: atsakymas = viskas - betkas; klausimas = viskas - kažkas. O taipogi tai nelaisvas pasirinkimas - mažėjantis laisvumas (atsakymas), laisvas pasirinkimas - didėjantis laisvumas (klausimas) ir prisideda joks pasirinkimas - visiškas laisvumas (viskas). Keturios apimtys išreiškia jokį laisvumą, tad griežtumą, apibrėžtumą. Apibrėžtumas, tai laisvumo stoka, tai joks laisvumas. Įvedus gerą širdį kaip savarankišką, antrą išeities tašką, taip ir atsiranda atėmimai.
    • betkas = viskas + laisvumas tad viskas - betkas = - laisvumas = mažėjantis laisvumas = atsakymas
    • kažkas = viskas - laisvumas tad viskas - kažkas = laisvumas = didėjantis laisvumas = klausimas
  • Dievo keturios teigiamos raiškos yra išreikštos, pristatytos neaišku kam, besąlygiškam požiūriui, tuo pačiu, jokiam požiūriui. Tuo tarpu Dievo šešios neigiamo raiškos yra išreikštos, pristatytos asmeniui.
  • Sudurti sandaras (pavyzdžiui: betkas = viskas + laisvumas) yra reikalinga, kad vienas arba kitas būtų atvaizdas, tad yra 4 arba 2, iš viso 4+2 = 6.

8=4x2

  • 6 pasirinkimai, tai Dievo gerumai, tai gyvenimas, 6 teisingumo raiškos, dviejų požiūrių lygiagretumai, uždara sandara, vienas lygmuo atsveria kitą. Kas gyvena neigiamais įsakymais, tas gyvena nuodėme, teisybe. O 4 troškimai, tai malonės raiškos, atvira sandara, tam pačiame lygmenyje, 4 tarpo apimčių sąlygos. Gera valia, tai 4 troškimai suporuoti su 2 laisvumo atvaizdais, mažėjančiu ir didėjančiu, teisybe ir malone.

Keturi Dievo

  • Ar Dievas? pirmapradis Dievas už mūsų
  • Koks Dievas? Dievo tolydumas, tapatumas sau: esu, kas esu - toks jo vardas
  • Kaip Dievas? Dievo dviprasmybė
  • Kodėl Dievas? Gera širdis mūsų gelmėse

Aukštesnis lygmuo apibrėžia žemesnį lygmenį. Aukštesnis lygmuo labiau įsitvirtinęs sandaroje, santvarkoje. Tad 6 apibrėžimais išeinama į Dievą už sandaros, grįžtama į jį, išsakomas jo tarpas, ką Kitas išgyvena.

Šeši Dievo apibrėžimai:

  • Dievas yra kažkas: Dievo tolydumas apibrėžia Dievą už mūsų: neigiamai apibrėžtas, neribotas Dievas
  • Dievas yra betkas: Dievo dviprasmybė apibrėžia Dievą už mūsų: Dievas, bet kurį asmenį praplėčiantis
  • Dievas yra niekas: Dievo dviprasmybė apibrėžia Dievo tolydumą: Dievas dviprasmišku įsakymu atveriantis laisvę
  • Dievas yra klausimas: Gera širdis apibrėžia Dievo dviprasmybę: klausimas, ar Dievas būtinas?
  • Dievas yra atsakymas: Gera širdis apibrėžia Dievo tolydumą: atsakymas, mylėtinas žmogus
  • Dievas yra viskas: Gera širdis apibrėžia Dievą už mūsų: vienų vienumas, kuris mus vienija

Kita pusė išdėsto viską, kas išplaukia iš Asmens, iš išbaigto pašnekovo, tad iš visapusiškos kalbos. Kita pusė žinojimo rūmų besąlygiškai išreiškia Dievo ir asmens dviprasmybę, jos sąlygas. Išsakomas klausytojas (asmuo), kuriam pašnekovas (būtent Dievas) atsiskleidžia. Iš pradžių, tai neišsakytas klausytojas (kada Dievas atsiskleidžia - D), o paskui, tai išsakytas klausytojas, asmuo (kada Dievas atsiskleidžia asmeniui - DA). Ir tas klausytojas yra išbaigtas atskirai (asmuo - A - kurį šnekiname). Ir tas klausytojas yra savistovis, be mūsų, dviprasmybe kasdienybėje, bet kokioje apimtyje - AAA vietinės reikšmės trejybe.

  • A - asmuo, stebintis, ar yra Dievas. Asmuo yra Dievas, poslinkis. Tai bendras asmuo, Jėzus.
  • D - teigiamai apibrėžtas Dievas. Dievas yra narys. Dievas savimi. Ko labiau Dievas prasikerta pro santvarka, ko toliau jis išeina už savęs, ko labiau siaurėja jo apimtis, to šiltesnė jo raiška. Kaip Dievas iškyla skirtingose apimtyse man atsisakius savo požiūrio, savo apimties: atsisakius visko - Dievas be požiūrio (nulybė); betko - nuoseklus, tapatus sau (vienybė); kažko - dviprasmybė (dvejybė); nieko - gera širdis (trejybė). Tai yra malonės šaltiniai. Pavyzdžiui, Dievas savo nuoseklumu, savo tapatumu sau, nenyksta, išsilaiko. Tai yra būdai malonę išsakyti ir ją atpažinti.
  • DA - neigiamai apibrėžtas Dievas, santykiais, aplinkybėmis. Dievo santykiai su savimi, tad su asmenimi. (DD prilygsta DA). Dievo požiūrį susijusį su mano požiūriu. Dievas, asmens išklausytas. Tai yra malonės priėmimas.
  • AAA - apibrėžia dviprasmybę. Sąlygos yra Dievas.

Asmuo yra širdyje - tai galimas Dievas, į kurį už savęs išėjo Dievas. Dievas ir Asmuo eina vienas link kito. Tad gaunasi jų santykiai. Dievas yra teisingas, dviprasmiškas ar maloningas.

  • Išsako savarankišką Dievą, už santvarkos, kas jisai nėra, jo teisingumą. 01 (Dievas be požiūrio => <= tapatumas sau) Dievas už savęs, neigiamai apibrėžtas. (kažkas = kažkas-niekas)
  • Išsako savarankišką Dievą, už santvarkos, kas jisai gali būti, jo atvirumą, dviprasmiškumą. 02 (Dievas be požiūrio => <= dviprasmybė) Dievas, kurio visuminis požiūris parodo jog mano tėra sąlyginis. (betkas = betkas-niekas)
  • Išsako užtikrintą, nuoseklų Dievą, santvarkoje, kas jisai gali būti, jo atvirumą, dviprasmiškumą. 12 (tapatumas sau => <= dviprasmybė) Dievas pranokstantis mano požiūrį kaip liudija mano proto ribos. Prisideda 0-požiūris (niekas) ir 7-požiūris (niekas = betkas-kažkas).
  • Išsako dviprasmišką, ramų Dievą, įsitraukiantį į santvarką, kas jisai yra, jo gerumą, neabejingumą, įsitraukimą, malonę. 23 (dviprasmybė => <= gera širdis) Dievas, kurį galiu rinktis vietoj savęs, kaip pasiklydęs vaikas, jo gerumą. (klausimas - laisvas pasirinkimas)
  • Išsako užtikrintą, nuoseklų Dievą, santvarkoje, kas jisai yra, jo gerumą, neabejingumą, įsitraukimą, malonę. 13 (tapatumas sau => <= gera širdis) Dievas - mylimoji, mane suvedanti. (atsakymas - nelaisvas pasirinkimas)
  • Išsako savarankišką Dievą, už santvarkos, kas jisai yra, jo gerumą, neabejingumą, įsitraukimą, malonę. 03 (Dievas be požiūrio => <= gera širdis) Dievas išeinantis už savęs į sandaras (atsisakantis savęs) (viskas = viskas-niekas; joks pasirinkimas)

Suvedantis asmuo - Dievo tikrumas, gyvenimiškumas, tikslas - trigubas virsmas - Dievas prasiplečia Asmenimi

Ką duoda Dievo raiškų pažinojimas, pavyzdžiui, mūsų vaikams?

  • 4 raiškos D: Dievo troškimai, tad ir mūsų netroškimai, jų santykis, pirminės sandaros
  • 6 raiškos DA: antrinės sandaros, kaip jos susiję su Dievo raiškomis?
  • Dievas atsiveria, prasiplečia Asmenimi. Tai amžinas gyvenimas, nes tuomi Dievas nebūtinai geras. Dievas reiškiasi supratingumu, tad trejybe, o jo trejybės vieningumas visakame reiškiasi asmenų trejybiniu vieningumu.
  • Asmuo yra Dievo galimybė. Asmeniu iškyla Dievo tikrumas ir Dievo būtinumas, tad trys aplinkybės, išgyvenamos būtent Dievo požiūriu. O asmuo išgyvena buvimu (rūpesčiu - rūpėjimu - pagrindimu), veikimu (paklusimu - įvykimu - pasakojimu) ir mąstymu (tikėjimu - reiškimu - įvardijimu), tad kalbomis.
  • Dievo raiškų esmė yra pagrįsti Asmenį. Tai amžino gyvenimo esmė. Asmuo, tai Dievo galimybė, tai artimas, kurį mylime, kaip patį save, tai savastis. Dievui Tėvui rūpi mylėti, brandinti artimą, palaikyti jo galimybę, taip kad Dievas nebūtinas, ypač neigiamais įsakymais. O Dievui Sūnui rūpi mylėti, brandinti Dievą, ypač teigiamais įsakymas. Dievui rūpi palaikyti amžiną gyvenimą.
  • Asmuo, pilnai atsiskleidęs, tai bendras žmogus, tai Dievo Sūnus Jėzus Kristus. Visos brandos esmė yra gyventi bendru žmogumi, tokiu rinktis gyventi.
  • Dievas reiškiasi tarpu. Požiūris yra Dieviškas, žvilgsnis žmogiškas.
  • Dievas nebūtinas, mat, yra asmuo. To asmens - Jėzaus - išsiaiškinimo būdai yra Dievo raiškos. Kalbos remiasi išsiaiškinimo būdais.
  • Dievas nebūtinas jeigu pradedame nuo Dievo, jeigu nėra malonės, jeigu yra tiktai geras vaikas. Bet kur tik yra malonė, kur tik yra blogas vaikas, ten Dievas yra būtinas. Tad Dievas yra būtinas. Tačiau tai vyksta dviprasmiškai.
  • Tikslas yra mylėti Dievą, palaikyti jo tyrimą, gyventi širdingai, trejybe: teisingai liudyti, sudaryti besąlygiškas sąlygas, širdingai gyventi. Vienybė mumyse, kad ja gyvename. Asmuo yra tas laukas, kuriame gali vykti Dievo vienybė, tad jo būtinumas - galimybės, tikrumo, būtinumo vienumas.
  • Dievo raiškose galima atskirti Dievo ir asmens požiūrius, pavyzdžiui, ADA: asmuo yra vienoks, Dievui jį palaikant, asmuo papildomai bręsta.
  • Sukalbėjus "Tėve mūsų", susiplojame - tokioje būsenoje esame tasai asmuo, kuriuo gali reikštis Dievas, kuris gali Dievą išgirsti ir suprasti, gali būti vienas kitam pašnekovai.
  • Septintasis požiūris. Dangaus karalystėje gali nežinoti kaip (gali veikti visais tenkinimais), tikėjimui (kad sėkla augs) nereikalingas žinojimas.

Dievo raiškų ir šviesuolių karalystės pagrindas, tai mūsų trigubas virsmas. Pereiname nuo Manęs (žiūrėjimo į Dievą) į Tave (žiūrėjimą su Dievu). Tačiau taip pat Dievas pereina nuo savęs, Dievo (žiūrėjimo su Dievu) į Mane (žiūrėjimą į Dievą). O paskui kartu su Dievu pereiname iš Tavęs (žiūrėjimą su Dievu) į Kitą (žiūrėjimą į Dievą), tačiau tas Kitas yra bendruminis, bendras Aš, ir visuminis, taip kad už santvarkos sutampa visi virsmai daugiaprasmybe, asmens trejybe. Juk visakame reiškiasi santvarkos visuma, tad kartu ir tai, kas už santvarkos, kas ją suvedė ir į ją įsivedė, o ypač, daugiaprasmybė slypinti už jos, ją papildanti, kuria ir amžinai gyvename. Dievas išgyvena savo virsmą (ar jisai būtinas?), kiekvienas išgyvename paskirą virsmą (nuo Manęs į Tave), tačiau bendrai išgyvename virsmą gyventi išvien su tais (Kitais), kurie dar neišgyveno virsmo.

Šviesuolių virsmas, tai pasirinkimas:

  • žiūrėti su Dievu, ne į Dievą
  • gyventi geru vaiku, ne blogu vaiku
  • gyventi amžiną gyvenimą, ne laikiną gyvenimą
  • gyventi teigiamais įsakymais, ne neigiamais įsakymais
  • gyventi klausimais, ne atsakymais
  • gyventi malone, ne teisybe
  • gyventi šviesuoliu
  • gyventi 4x2 amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia, Dievo valia - ne (4 2) gyvenimu, betkuo, pasirinkimais, valia.
  • gyventi už šio pasaulio - Jėzaus "Aš esu...", ne šiuo pasaulio poreikiais
  • gyventi kitu, jo rūpesčiais, septintu požiūriu, ne savo rūpesčiais
  • nesirinkti... ne "rinktis" (šešeriopai), o gyventi plačiau - savo ir kitų "troškimais" (4x2), tad "gera valia".

Kalbos išsako šį virsmą. Jisai iškyla visakame ir būtent kalba. Dievo trejybė įvairiai sieja dvi aštuongubo kelio puses, apibrėžia trejybės trikdį. Trikdį įveikia virsmą išreiškianti asmens trejybė, asmenų daugiaprasmybę.

Šie virsmai susiję su pasiklydusiu vaiku, su Dievo ir žmogaus požiūrių sudūrimu. Kiekvienas sudūrimas atitinka virsmą. Dievas mūsų ieško ten, kur blogas vaikas. Tad ir geras vaikas turi eiti ten, kur blogas vaikas. O blogas vaikas žiūri į Dievą, žiūri ko Dievas iš mūsų reikalauja ar nereikalauja, ką galim iš Dievo gauti ir ką jis galo mums blogo padaryti. O geras vaikas nepaiso Dievo, bet pats yra geras. Tačiau vardan blogų vaikų, geras vaikas kartu su jais paiso Dievo.

  • Asmuo - tarpo sąlygos A.
  • Bendras žmogus - Dievo sūnus - neieško Dievo, o eis ten, kur Dievas jo ieškos ir ras. Ogi jis turi iškilti ten, kur Dievo nėra, kur jo nebuvo. Tad bendras žmogus eina ten kur Dievo nėra, kad Dievas iškiltų. O Dievo nėra pasaulyje.
  • Dievo nėra žmonių nepaklusime, netikėjime ir nerūpėjime. Dievas iškyla rūpėjimu, tikėjimu ir paklusimu.
  • Bendras žmogus iškyla, išsakomas įsakymu mylėti artimą, kaip save patį. Tai taip pat bendrystės pagrindas. O bendryste - šventąja Dvasia, dangaus karalyste - sutampa Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Trejybė grindžia artimumą ir bendrą meilę, bendrystę.
  • Grynas asmuo A, tai dieviška tobulumo galimybė, kuria esame savaime. Tai skaldymas perpus Dievo pagrindo ir jo pilnatvės (bisection), tai požiūrio aplinkybės, tai pagrindas apkeisti du požiūrius. Asmuo, tai amžino gyvenimo taškas, tai pasirengimas gyventi.
  • Asmens virsmas - perėjimas iš gyvenimo, žiūrėjimo į Dievą, teigiamo palaikymą - į amžiną gyvenimą, žiūrėjimą su Dievu, neigiamo palaikymą. Tai visiems žmonėms būdingas virsmas. Jėzui Kristui tai perėjimas iš gero vaiko palaikymą, dangaus karalystės plėtojimą į blogo vaiko palaikymą, pasiaukojimą vardan visų, vardan Dievo dviprasmybės.
  • Asmuo, tai geras vaikas išeinantis į blogą vaiką. O įsakymo dviprasmybe, blogas vaikas skatinamas būti geru vaiku.

4 neigiamybės išgyvenimai ir 4 teigiamybės išgyvenimai

  • Mažėjančio laisvumo sąlygos - blogo vaiko mąstysena - Suvokimas, Savęs pažinimas +1, Sutarimas, bendras suvokimas +2, Susikalbėjimas (pasiklydęs vaikas) +3. Dievas tarp Asmenų. Išnyksta tarpas (asmuo).
  • Didėjančio laisvumo sąlygos - gero vaiko mąstysena - Aš:Meilė sau -3, Tu:meilė tau -2, Kitas:meilė kitam -1, Meilė aplamai. Iškyla tarpas (asmuo): Dievas-Asmuo-Dievas. Asmuo tarp Dievo.
  • Geram vaikui: kaip tiki, taip ir bus. O blogam vaikui: ką randi, tą myli.
  • Bendras žmogus iškyla derinant gero vaiko ir blogo vaiko požiūrius. Blogas vaikas nepaklūsta, jisai netiki ir jam nerūpi. Geram vaikui rūpi, jis tiki ir paklūsta. Tai du skirtingi žinojimo rūmų sparnai.
  • Dievo raiškos prasideda blogo vaiko sparnu - pirma raiška ir nulinis laipsnis, tai malone - ir baigiasi gero vaiko sparnu - paskutinė raiška ir nulinis laipsnis, tai meilė, dangaus karalystės palaikymas. Dangaus karalystė kuriama, ten kur Dievo nėra - mylėti priešą - jeigu pripažįsti Dievą. O jei nepripažįsti Dievo, tai Dievo nėra ten kur myli draugą - myli artimą, kaip save patį. Tokiu būdu sutampa abu sparnai.
  • Tuo tarpu išsiaiškinimai prasideda gero vaiko sparnu ir baigiasi blogo vaiko sparnu, taigi, kitaip. Tad galima suderinti Dievo požiūrį ir žmogaus požiūrį. Taip pat, sparnai vienas kitą papildo. Blogo vaiko sparnas kyla iš malonės, veda į gerą vaiką. Gero vaiko sparnas veda per teisingumą (trečiam lygmenyje, požiūrių sustygavimą, suderinimą) į meilę, į dangaus karalystę.
  • Ryšys tarp sąmoningumo ir dėmesio yra: kaip tiki, taip ir bus. Ir dviprasmiškumas sąmoningumo ir dėmesio ryšio, kas ką veikia, veiklaus (tikro, valdančio) ir neveiklaus (menamo, prisigalvojančio) sąmoningumo, yra gyvumo aplinkybė, jo sąlyga. Sąmoningumas (awareness) - ką besugalvoji, talpini visakame - tai visko savybė - taip pat, tai blogo vaiko išsiaiškinimo būdas, viską priimti. Tuo tarpu gero vaiko išsiaiškinimo būdas yra, kad viskas, tai būtina sąvoka, tad atsisako visų nebūtinų sąvokų.
  • DAD atitinka "gero vaiko" požiūrį, pradedantį nuo Dievo. Jis baigiasi AA3 (Dievo Sūnumi mumyse), kuomi Dievas nebereikalingas. Mat, DAD, Dievui bręstant, branda vyksta per asmenį A, tad Dievas nereikalingas. Tačiau žmogui bręstant ADA Dievas kaip tik reikalingas, nes branda vyksta Dievu. Tad ADA prasideda malone - kuri žmogui rūpi viskas - toliau jis bręsta, susitelkia - toliau išryškėja žmogaus ribotumas (mylint artimą) - ir galiausia iškyla skirtumas tarp žmogaus ir Dievo (Dievas yra Tėvas, žmogus yra sūnus, pasiklydęs vaikas). Jei gyvensiu kaip bendras žmogus (Dievo sūnus Jėzus) tai tada einu ten, kur Dievas mane ras. Tad bręstu iš paskiro asmens į bendrą asmenį. O DDD papildo Meilė, kad nesame apleisti. "Gelbėk mus nuo pikto" - tai "Tėve mūsų" pabaiga - o meilė, tai pabaiga šv.Petro raktų į dangų.
  • Palyginus žmogaus raidą (Dievas vienoks) ir Dievo raidą (Dievas bręsta, tad dvejoks) galima sudėjus (ir asmenį sumažinus iki nulio) išgauti Dievo trejybę. Toliau galima išgauti Dievą, jo santykius su asmeniu, iš tų santykių, apskritai asmens santykius su asmeniu. Tuo pagrindu išgryninmas asmuo, o toliau, asmens trejybiniai santykiai.
  • Geras vaikas pripažįsta Dievo šaltumą, juk Dievas nebūtinai šiltas. Dievo būtinumas iškyla amžinu gyvenimu: Dievas nebūtinai geras. Ir Dievo šaltumo - Dievas nebūtinai šiltas. O Dievo šaltumas, tai teisybė, tai blogo vaiko požiūris. Tai yra pirmenybė gyvenantiems be Dievo.
  • Dievas pasiduoda aplinkybėms: požiūrių lygčiai. Iškyla įsakymas ir kitas.
  • Jėzus už tvarką, už bendra žmogų, asmenį. Tėvas už jovalą, už paskirybę, už didžiausią įvairovę.
  • Jeigu viskas susiveda, tai būtent į požiūrį, į žinojimą - žinojimas tai suvedimo tikslas.
  • Malonės ir teisybės santykį išsako Kristaus palyginimų turiniai.
  • Ar gali kas viską žinoti ne iš Dievo požiūrio? Ar gali velnias viską žinoti?
  • Aštuntas lygmuo: dangaus karalystė, sąlygos gerumui tarpti. Pradedant malone, vyksta gerumo sąmoningėjmas, gerumo įsisavinimas, jog gerumas kyla ne iš Dievo, o iš asmens.
  • Blogo vaiko lygmenys grindžia Dievo būtinumą. Gero vaiko lygmenys grindžia Dievo nebūtinumą. Gero vaiko lygmenys išplaukia iš blogo vaiko lygmenų. Dievas labai šiltas malone, o tampa labai šaltas Dievo karalyste.
  • 8 gerumai, tai 8 padalinimai, veiksmas +1. Sudėtingėja, pradedant malone, vis pridedant požiūrį. Iš pradžių, visas gerumas yra iš Dievo, galiausiai gerumas yra pilnai apibrėžiamas septynerybe, kaip sąvoka, kaip laisvumas, žmogaus pastangomis, dangaus karalyste.
  • Dievas, į kurį meldžiuosi "Tėve mūsų", kurį sieju su malone, yra meilė, globojanti trejybę. O aš esu asmuo. Galiu sulyginti "Tėve mūsų" su blogojo ir gerojo vaiko mąstysenomis.
  • Blogo vaiko mąstysena grindžia požiūrių algebrą (dėmesingumą), žinyną, o gero vaiko mąstysena grindžia Dievo nebūtinumą, kelionę.
  • Gerojo vaiko Dievas šaltas, užtat pats gerasis vaikas yra šiltas. Šviesuolių karalius yra labai šiltas. Blogojo vaiko Dievas yra šiltas, užtat pats blogasis vaikas yra šaltas.
  • Kartu sudėjus, blogojo vaiko ir gerojo vaiko išgyvenimai sudaro aštuongubą kelią, kaip kad malda "Tėve mūsų", kuria atveriamas ryšys su Dievu. Tačiau "Tėve mūsų" pirmiausiai išvardinimi santykiai su Dievu kada yra su juo ryšys, ir tik tada santykiai su juo, kada nėra ryšio ir turime patys pasitikrinti.
  • Išsivysto 4 tiesos lygmenys, skirtingų apimčių, skirtingų žinojimo lygmenų, kad būtų santvarka kurioje galėtų būti susikalbama teiginiais, jie galėtų būti apsvarstomi. Tad reikalingas sąmoningėjimas. Bendras asmuo apibendrina blogo ir gero vaiko sąmoningėjimą.
  • Geras vaikas priima kalbą laisvai, kaip netikslų, paviršutinį lygmenį, kaip daugiaprasmę, su tikslu suprasti esmę, kažką gilesnio. O blogas vaikas prievartauja žodžiais, tarsi jie būtų tiksliai apibrėžti.
  • Geras vaikas gyvena žinojimu (ketverybe, taip pat penkerybe, šešerybe, septynerybe) o blogas vaikas gyvena pirm žinojimo (nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe). Galima gyventi nežinojimu ir kažkiek nuklysti prieš žinojimą, juk ši patirtis, tai žinojimo pagrindas. Bet tyčia rinktis nežinojimą yra ydinga. Tyčia kartoti klaidas yra ydinga. O žinojimas, tai mokymasis iš klaidų, iš patirties.
  • Blogam vaikui Dievas būtinai šiltas. Tuo tarpu geras vaikas pripažįsta labai šaltą Dievą, taip kad šviesuolių karalius gali priimti patį šalčiausią Dievą, užtat jį atstoti, būti jo vietininku, puoselėti dangaus karalystę. Užtat geru vaiku Dievas nebūtinas, bet taip pat jisai gali būti būtinas, nes jisai į Dievą remiasi nepaisant jo šaltumo, leidžia Dievui jį visaip brandinti, varstyti ir bandyti, savanoriškai. Geras vaikas rūpinasi blogu vaiku, jam kuria dangaus karalystę, parodyti Dievo šilumos ir šalčio dviprasmiškumą.
  • Blogo vaiko požiūriu vystosi išgyvenimų rūšys (6), proto ribos (4 pirminės sandaros), pirmapradis Dievas už jų. O gero vaiko požiūrio, atvirkščia tvarka: pirmapradis Dievas, pirminės sandaros ir antrinės sandaros. Tai skirtumas tarp Dievo būtinumo ir Dievo nebūtinumo.
  • Geras vaikas ir blogas vaikas tiki dėl skirtingų priežasčių. Gerą vaiką traukia Pamokslas nuo kalno. Blogą vaiką traukia nuodėmių atleidimas Kristaus mirtimi visų pasmerkimu.
  • Blogas vaikas (Aš) yra pirmos keturios raiškos, o geras vaikas (Tu) yra kitos keturios raiškos. Kartu tai aštuonios raiškos.
  • Dievo įrodymas prieštaravimais: Geras vaikas: Dievas yra, tad Dievas yra. Blogas vaikas: Dievo nėra, tad Dievas yra.
  • Dievas nebūtinai geras, bet kokie mes esame jam negeri, kaip jį apsunkiname.
  • Blogasis vaikas - teisingumo - tai didėjanti entropija, didėjantis nepriklausomų valių skaičius, mažėjantis vieningumas. O gerasis vaikas - malonė - tai mažėjanti entropija, vienijanti valia, didėjantis vieningumas.
  • Blogas vaikas nori teisybės ir malonės kartu. Jam nerūpi, kad ta malonė gali būti neteisinga.
  • Saliamonas, siūlydamas perkirsti kūdikį, išskyrė teisybės ir malonės požiūrius
  • Malonė vietoj teisybės. Tai Pamokslo nuo kalno turinys.
    • Malonė: Prašykite ir jums bus duota.
    • Neteiskite: "rastas" akyse, tai "teisybės" sąvoka
    • Palaiminti gailestingieji (Palaiminimuose - malonės rūšys?)
    • Platūs vartai (norėjimas ko daugiau) veda į mirtį, nykimą - namas ant smėlio sugrius
    • Siaurūs vartai (malonės, geros valios užtenka ko mažiau) - namas ant uolos nesugrius
    • Šunys, kiaulės - kurie gyvena teisybe - neduoti jiems savo perlų
    • Gerumas: Mylėti artimą - jeigu rinktis, tai rinktis malonę vietoj teisybės
    • Dievas: Mylėti Dievą - nesirinkti - visus vienodai
    • Priimti malonę - būdai: rūpėti, tikėti, paklusti - vykdyti Dievo valią, gyventi amžinai. Nepriimti malonę, reikalauti teisingumo: mirtis.
    • Malonė išsigimsta malonumais, kada ji virsta teisėmis
    • Evoliucijos dėsniai: malonė (gamta pakenčia nukrypimus), teisybė (kova tarp rūšių), suvedimas (viena rūšis prieš visas)
    • Geras vaikas renkasi malonės vietoj teisybės
  • Geras vaikas mąsto lėtuoju protu - jisai išsiaiškina, o blogas vaikas mąsto greituoju protu - jisai žino. Blogas vaikas greituoju protu suvokia, ko nedaryti, o geras vaikas lėtuoju proto išmąsto, ką galėtų daryti. Išmąstome lėtuoju protu, o trokštame greituoju protu.

Tėvas neigia Dievą, Sūnus teigia Dievą, tarp jų yra tarpas

  • Suvokimas, tai atskyrimas to, kas sandaroje ir to, kas už sandaros. Dievas Tėvas pasitraukia ir žiūri, kas gausis. O Dievas Sūnus atsiranda ir laikosi Tėvo. Viena prasme, Dievas Tėvas yra neigiamas (neigia, šalina Dievą), o Dievas Sūnus yra teigiamas (tvirtina Dievą), o kita prasme Dievas Tėvas yra teigiamas (Dievas yra, Dievas supranta), o Dievas Sūnus yra neigiamas (Dievo nėra, Dievas susipranta), o Dievas Dvasia yra jų bendrai suprasta. Tai yra teigiamybės ir neigiamybės kilmė. O vieningumas išryškėja asmenimis, dvasia. Bendrai, Dievas Tėvas stebi, kas vyksta, kada nėra Dievo, tuo tarpu Dievas Sūnus įžvelgia Dievą.
  • Neigiamas ir teigiamas sąlygas, visumą išsako įsakymai. Šias sąlygas sieja asmuo, asmenų daugiaprasmybė, trejybė. Neigiamą (blogo vaiko) pagrindimą ir teigiamą (gero vaiko) pagrindimą sieja Dieviška trejybė. Vyksta (Dievo sūnaus) persimetimas nuo žiūrėjimo į Dievą (teigiamybės, ieškojimo Dievo) į žiūrėjimą su Dievu (neigiamybės). Šiuo virsmu asmuo (Dievo galimybė) tampa Dievu.
  • Geras vaikas ir blogas vaikas labai susipynę.
  • Teigiama gyventi žinojimu: žinoti viską (aš - visaregis), betką (tu - pirminės sandaros), kažką (kitas - antrinės sandaros), nieką (septintasis požiūris). Neigiama gyventi nežinojimu: nežinoti nieką (malonė), kažką (dėmesys), betką, viską.
  • Dievo nebūtinumas iškyla brandinant Dievą gerojo vaiko mąstysena, o jo būtinumas iškyla brandinant asmenį blogojo vaiko mąstysena.
  • Jūs - ne Abraomo vaikai, jūs velnio? vaikai. Ar velnias yra Dievo Tėvas be Dievo Sūnaus? Leidžiantis žūti, neleidžiantis išgelbėti.
  • Jėzaus žinojimo rūmams: "Tu pasakei" (žodis - įžvalga) betgi kas pasako? per ką įvyksta?
  • Dievo kūriniai yra geri, o spręsk apie medį (Dievą) pagal vaisių (pasaulį).
  • Dievas pavydus - jisai atveria visas galimybes, visas laisves, ir parodys jog visi kiti keliai pražūtingi. Tad verčiau ne tikėti, o pažinti Dievą - verčiau iš karto mylėti Dievą, kaip savo priešą - tada esi iš tikrųjų laisvas (tiesa padarys jus laisvus) - ir gali puoselėti šviesuolių bendrystę.
  • Tarpą išsako savastis, tai tarpas tarp mylinčio ir mylimojo - pirm savęs ir už savęs - meilė įveikia tą tarpą.
  • Sūnus, tai gera valia, atverianti kelią gerai širdžiai. Tėvas, tai Dievo valia, kad mes gyventumėme amžinai. Dvasia, tai išmintis, juos suderinanti.
  • Jėzus visgi įtakojo istoriją, taip kad jo požiūris tapo apmąstytinas. Vatikano II-asis susirinkimas išreiškia poslinkį iš teisingumo Dievą į malonės Dievą.
  • Kodėl mane vadini geru? Tiktai vienas yra geras. Tai yra, jeigu esu geras, tai kodėl nevadini Dievu? Gerumas tėra Dievo požymis, gerumas nėra esmė. Kodėl rūpi gerumas, o ne Dievas?
  • Tėvas palaiko blogą vaiką, Sūnus palaiko gerą vaiką. Dvasia bendrai - dviprasmybe.

Blogo ir gero vaiko sparnai išreiškia šešis pokalbius, pertvarkymus, vienumo raiškas:

  • Malonė (atvirumas visakam)
  • Branda, susitelkimas - raida - kuria suvokiame Dievą už mūsų, jo pirmenybę
  • Proto ribas - žemėlapynas - suvokiame Dievą mumyse ir už mūsų, mūsų ribotumą tarp jų
  • Trejybė - Dievo dviprasmybę - vadovėlis
  • Dievo esmingumas - metraštis
  • Kiti asmenys - žinynas
  • Jų suderinimas, teisingumas - kelionė

Pusė žinojimo rūmų išdėsto viską iki šio Asmens, tad kildena Asmenį, išsako jo pagrindus. Pusė žinojimo rūmų sąlygiškai užsiima Dievo klausimu, ar jisai būtinas?

  • DDD - visuminis Dievo gvildenimo sustatymas
  • DAD - atsiskleidimas, jog Dievas nebūtinas. Dievas auga, bręsta. Tiesos dvasia, sandara, atvaizdai, esmė.
  • ADA - išryškėjimas, jog visgi Dievas būtinas. Žmogus auga, bręsta. Požiūrio esmė, atvaizdai, sandara, dvasia.
  • AA - gvildenimo (tad ir įsiterpimo) sąlygos. Santykiai yra Dievas. Nuliniai požiūriai aštuongubiame kelyje - vienas ketverybės pradžioje, kitas gale, trečias "gelbėk mus nuo pikto", pakankamas Dievas susijęs su trejybe - tai pradžia.

DDD => DAD išreiškia Dievo nebūtinumą sukeitimu D=>A. AA => ADA išreiškia Dievo būtinumą, kad jisai iškyla ten kur vyksta gvildenimas, tad ir įsiterpimas.

Dievo trejybė ir asmens vienumas

  • Žmogaus trejybė eina ratu, jinai vietinės reikšmės. O Dievo trejybė apima visuma, jinai veikia amžinybės mąstu - Tėvas suvokia, Sūnus susivokia, Šventoji Dvasia suvokta. Dangaus karalyste dviprasmiškai, žmogaus mąstais sueina Dievo buvimas ir nebuvimas, malonė ir teisybė.
  • DDD - Dievą išsako trejybė, suvokimas.
  • Dievas tad yra santykis. Nes keturios Dievo raiškos išreiškia visas šilumos ir šalčio galimybes. O asmuo tai nėra santykis. Nes asmenyje nėra nė šilumos, nė šalčio. (Drungnas.) Ir panašiai, trejybėje nėra santykio, nes trejybė yra gyvas ryšys, kuriame pastoviai slenka dėmesys, tai mūsų sielos variklis. O santykiui, šilumai, šalčiui reikalingi statika, jos įtampa. Trejybė yra matavimo pagrindas, užtat nulinis, kaip ir asmuo.
  • Dievo trejybė tai suveda blogo ir gero vaiko mąstysenas. Tai vyksta kalbos tvėriniais. Visi turi tuos pačius gero ir blogo vaiko pradus. Tačiau žodžiais - kalbos tvėriniais - plėtoja labiau vieną ar kitą mąstyseną, užtat blogam vaikui tampa labai sunku pripažinti gero vaiko mąstysena, bet ne atvirkščiai. Mat, užtenka mažo neteisingumo, mažos nuodėmės, mažo skaudulio suvokti blogo vaiko mąstyseną. Bet suvokti gero vaiko mąstyseną reikia didelio atsidavimo.

Meilė - palaiko dviprasmybės įtampą

  • AA - Asmenį išsako dvejybė ir jos santykis: esantis (dvasia) ir iškylantis (kūne), jų sutapimas.
  • Meilė - gelbėti mus nuo pikto, yra tai, kas reikalinga globoti trejybę, tai kas lieka atėmus visa, kas nereikalinga, tad Dievo esmė.
  • Nieko negalėtumėme teigiamo pasakyti, tvirtinti apie Dievą ir apskritai esmę, nebent viltimi, jog Dievas nėra žiaurus. Užtat daug ką galim išvedžioti iš žiaurumo laipsnių, būtent kiek, tiksliai kiek galėtų Dievas būti daugiau ar mažiau žiaurus.
  • Ar gali žmogus ar būtybė žinodami sau rinkti blogą?

Dviprasmybės įtampa

  • Šviesuolių karalius - atskirtas nuo žmonių ("man per sunku su jumis...") - ar tai nesiderina - betgi noras, kad visi būtų karaliai - kaip juk yra savo šeimose.
  • Mes atrandame Dievą ir Dievas iškyla mumis, bet Dievas reikalauja, kad gyventumėme visais visais, ne tik tokiais, kaip mes. Bet mes Jėzaus svajones įgyvendinsime ir įprasminsime.
  • * Jonas krikštijo Jėzų. Kai fariziejai paskui paklausė Jėzaus, kokia galia jisai daro, jisai jų savo ruožtu paklausė, ar Jono krikštytojo krikštas buvo iš dangaus ar iš žemės? Tad panašu, kad Jėzus savo galią kildeno iš krikšto. O Jono krikštytojo krikštas galioja, visgi tai dviprasmiška, kaip kas supras.
  • Krikštas yra tik ženklas. Tai sąmoningumo ženklas. Jeigu žmogus nemano ar nežino, kad jisai krikštytas, tai to sąmoningumo nėra, tad ir krikšto nėra. Krikštas atsiranda kada žmogus suvokia ir įsisąmonija, jog jisai krikštytas. O jeigu sunyksta jo atmintis, pavyzdžiui, sensta - tai kas tada atsitinka krikštui?
  • Rimo pastaba. Sustoja laikas, yra gera. Dviejų žmonių gerumas: du mato.

Kitos Dievo raiškos

  • Dievą įvairiai įsivaizduojame psalmėse, dvylika aplinkybių
  • Dievas laimina malonėmis
  • stebuklingasis Dievas
  • stebukladarys - asmuo, kartais ir aš - puoselėjantis teigiamą, gydantis neigiamą
  • Kas yra tikra? Kaip Dievas kuria iš savęs.
  • Septynerybė apibrėžia gerumą - Dievą santvarkoje.





Koks Dievas būna

Dievas iškyla mūsų požiūriui bręstant. Dievas be sąlygų, o asmuo bet kokiose sąlygose. Asmuo tampa Dievu. (Bet kokios sąlygos prilygsta jokiom sąlygom.)

Dievas-Dievas-Dievas: Trejybė (Bendrystė)

  • [D4] Trejybė Suvokiantis. Dievas veiksniu +1 pasitraukia įsijungdamas visuminiu požiūriu. Jo veikla atsispindi sandara viskame kaip veidrodyje. Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią) - Tėvas, tai požiūrio atsisakymas, o Sūnus, tai jo priėmimas - o jiedu mato tą patį. Tad Dievo požiūris yra nuovokus.
  • [D5] Susivokiantis.
  • [D6] Suvoktas.

Asmuo-Dievas-Asmuo: Branda (Kitas) Dievo požiūris grindžiantis mūsų brandą, perėjimą iš seno požiūrio be Dievo į naują požiūrį su Dievu.

  • [T3] Antrinės sandaros. Išgyvenimai. Dievas įsijaučiantis į mano požiūrį Dievas, vis naujai lydintis mane (Dievo Sūnumi), jei reikia, nuo pat pradžių, širdingai išgyvenantis su manimi, ką išgyvenu, atveriantis mano gerumo galimybę (Dievo Dvasią). Dievas savo požiūriu myli mane, įsijaučia į mane, išlaiko mano savasties tolydumą, suderina mano seną požiūrį su mano nauju požiūriu, tad savo meile tapatina mano savastį su mano požiūriais, palaiko mano brandą.
  • [A6] Ar esu Dievas? Proto ribos. Aplinkybės. Dievo ir mano skirtingi požiūriai. Dievas, kurį įsivaizduoju ir pažįstu iš savo gyvenimo sąlygų, iš savo aplinkybių, iš savo proto ribų, kaip jų kūrėją, ir iš jų suvokiu, jog jis savo suvokimu pranoksta mane. Galiu nebent suvokti ką jisai suvokia. Dievo Sūnus, manyje susigaudantis, jog jisai Dievas. Dievo požiūris, pranokstantis mano požiūrį, kaip matyt iš mano proto ribų, jog įstengiu aprėpti šešis paskirus požiūrius, o santvarkos yra septynių, aštuonių.
  • [T4] Pasiklydusį mylintis. Geros valios pratimai. Dievas išplėčiantis mano požiūrį Dievas, mylintis mane labiau, nė aš pats save myliu, kuris net už mane rimčiau rūpinasi mano rūpesčiais, tikrais ir prisigalvotais, juos įprasmina, globoja mane papildomu požiūriu, kurį galiu priimti, taip kad galiu pakilti virš savęs, naujai suvokti save, galiu valingai susitelkti darbui, būti jo bendradarbiu. Dievo požiūris kurį galiu priimti ir tokiu būdu praplėsti savo.

Dievas-Asmuo-Dievas: Žinojimas (Asmuo) Mūsų požiūris atskiriantis ir derinantis esantį Dievą ir iškylantį Dievą.

  • [A2] Viskas. Visaregis. Aprėpiantis viską Dievas žino viską išeidamas už savęs asmenimis, kaip Aš, Tu ir Kitas. Tokiu būdu iškyla visaregis, pirminės sandaros (su laipsnynu) ir antrinės sandaros. Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio. Dievo požiūris į mūsų požiūrį
  • [A5] Pirminės sandaros. Troškimai. Dievo požiūris manyje ir už manęs Tobulas Dievas įvairiai trokštantis, kuris mumyse, netrokštančiuose, reiškiasi netrokštančiu pakankamu Dievu. Tobulo ir pakankamo Dievo tapatumas. Žmogus, įspraustas tarp jų, laipsnynu. Dievas, papildantis žmogų. Dievas, su kuriuo bendraujame, turime ryšį ir neturime. Dievo du požiūriai, sutampantys, papildantys žmogų ir jį pilnai atveriantys, taip kad jis persimeta tarp teigiamo Dievo požiūrio išplėčiančio žmogaus nulybę ir neigiamo Dievo požiūrio papildančio žmogaus trejybę.
  • [K5] Amžinas gyvenimas. Gyvenimo lygtis. Dievo ir mūsų bendras požiūris Dievas pabaigoje, į kurį visi susivedame, kuriuo visi esame viena, per Kristų - tobulumą (mylėk Dievą) ir tapatumą (mylėk artimą) - ir per šventos Dvasios įsikūnijimą šviesuolių mokslu. Dievas, amžinai atsiskleidžiantis amžinu gyvenimu, suvokimu, jog jisai nebūtinai geras, užtat visi mes turime ką veikti, galime gvildenti, ar Dievas tikrai būtinas, ir šito siekti. Mūsų požiūris sutampantis su Dievo požiūriu, asmens už santvarkos ir atskiriantis jį nuo Dievo požiūrio, asmens santvarkoje.

Asmuo: Mano tobula valia

  • Mano tobula valia

Dievas: Dievas (Dievas) Požiūris sieja asmenį ir aplinkybes. Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio.

  • [D1] Dievas Neapibrėžtas Dievas. Dievas neapibrėžtas, nežinomas, be santykių, neįsivaizduotas. Žmogus atsisako savo požiūrio. Dievas be požiūrio.
  • [D2] Dvasia, teisybė. Dievo tapatumas su savimi. Santvarkos akimis, Dievas yra už santvarkos. Jisai kaip toks yra tapatus sau, tas pats Dievas. Mat, tapatumui reikalingos skirtingos sąlygos, skirtingos aplinkybės. O Dievas yra už santvarkos, tad Dievas tapatus sau. Tas tapatumas santvarkoje reiškiasi nulybės atvaizdais, įskaitant tiesa. Požiūrio asmens sąlygos
  • [K2] Dviprasmybė Dvasia, prasiveržianti pasaulyje Dievas, dvasia išnaršantis ir papildantis visą pasaulį, slypintis jo dviprasmybėje, nykimo teisybėje ir gaivinimo malonėje. Dievas, kurį galime ir pasirenkame įžvelgti visakame ir kalbinti, kuris išsiduoda nevienaprasmiškai, kuris veši sutapimuose. Asmens galimybės aplinkybėse
  • [A4] Dievas manyje. Gera širdis. Dievo požiūris manyje Gera širdis, kuriai gera valia atveriam kelią. Išverstas Dievas, išvertus viską. Požiūris, pranokstantis visas aplinkybes.

Dievas-Asmuo: Atsiplėšimas (Požiūriai) Iš Dievo kylanti santrauka -> Požiūris mane pilnai atskleidžiantis -> Požiūris mane praplėčiantis

  • [A1] Dievas už manęs. Apibrėžimas. Dievas už manęs. Dievas, man nežinomas. Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo. Visa, kas man nežinoma, laikau Dievu. Ir tai skverbiasi po viską. Sutampantis su šiluma, tad šylantis. Požiūris į Dievą be požiūrio.
  • [K4] Mūsų požiūrių sąlygiškumas Dievo ir mūsų skirtingi požiūriai Dievas, atskleidžiantis požiūrių įvairovę, jog be mano yra ir kitų požiūrių, o juos dar galima sandara visus aprėpti ir suderinti, taip kad nesu savo požiūris. Dievo išbaigtas požiūris, visko žinojimas, kurį sulyginus su mano požiūriu išaiškėja, jog manasis tėra asmeniškas tvėrinys, mano savastis, su kuria visgi galiu nesusitapatinti.
  • [K3] Įstatymas. 6+4. Dievo ir paskiro Kito atskirti požiūriai Dievas, kuris parūpino žmogui dorovės įstatymą (Dešimts Dievo įsakymų) ir laisvę, taip kad Dievas nereikalingas, juk užtenka nedaryti blogo, tad mylėti savo artimą, kaip save patį. Tačiau renkamės daryti gerą, mylėti Dievą, tad jisai mums reikalingas, kad vykdytumėme jo valią, amžinai bręstumėme, mokytumėmės, gyventume, kad mums jisai rūpėtų, jį tikėtumėme ir jam paklustumėme. Požiūrių suvedimas dviprasmybe, teigiamo ir neigiamo įstatymo, užtat Kito laisve, taip kad visada yra galimybė laikytis įsakymo, o ta galimybė teigiama, taip kad Dievo požiūris yra ir pats Dievas būtinas.
  • [D3] Klausimas. Padalinimai. Dievo požiūris. Mūsų akimis, pirmapradis Dievas, kurį įsivaizduojame pirm mūsų, kuris atspindi mūsų vaizduotę, kaip viską, kaip veidrodį, kuris vienų vienas, kuris yra visoks, kuris yra vienas, iš kurio viskas išsiveda, kuris pasitraukia, išeidamas už savęs į save, klausdamas ar jisai būtinas? Jisai pasitraukia padalinimais, veiksniu +1, taip pat pasitraukia asmenimis. Kaip žmogus įsivaizduoja Dievo požiūrį
  • [T2] Atsakymas Mane suvedantis požiūris Yra gera sėkla, žmogus, Įkvėpėją, raktas į mane, kurią galiu mylėti visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, kuria pilnai atsiskleidžiu ir susitelkiu, taip kad galiu suvokti, kaip privalau mylėti Dievą. Yra ta pati gera sėkla manyje, nuo kurios gerumo, nekaltumo galiu bet kada pradėti gyventi iš naujo. Požiūris į kurį galiu visapusiškai susitelkti, suvesti savo visas aplinkybes, net labiau, kaip į savo
  • [T5] Vienų vienas. Dievas moko. Aš apsiverčiu. Šviesuoliai. Mano ir Dievo lygiagretūs požiūriai Dievas, iš kurio mokausi širdingumo, strimagalviškumo. Mokausi iš jo pavyzdžio. Jisai moko mane, tad aš jo sūnus. Mokausi jam paklūsdamas. Suvokiu, jog mūsų aplinkybės sutampa, taip kad esame viena, kada jaučiuosi vienų vienas. Užtat lygiagrečiai veikiame, kuriame, bendradarbiaujame. Lygiagretūs požiūriai santvarkoje ir už jos. Širdingas žmogaus požiūris savarankiškai santvarkoje išreiškiantis Dievo širdingumą, jam prilygstantis, užtat lygiagrečiai su juo bendradarbiaujantis.

Asmuo-Asmuo: Meilė (Meilė) Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti

  • [K1] Malonė Šilumos balsai Padrikos malonės, jog viskas gerai, esame globojami, baigsis gerai, jog galim daryti gerą, jog esame geri, jog gali būti Dievas, jį galime kalbinti. Gerumai, kuriuos galim vėliau priskirti Dievui, taip kad jis šyla, tampa vis šiltesnis. Požiūrio pagrindimo (sutapimo ir išplėtimo, palaikymo) galimybė - požiūrio išklausymas
  • [T1] Meilė Šilumos šaltinis Rimta, svarbi galimybė, kad kas nors dar labiau nė mano tėvai atsako už visą šilumą ir aplamai viską. Ir galiu tą galimybę priimti ir ją puoselėti, su ja bendrauti, arba galiu atmesti. Meilė. Požiūrio išklausymas požiūriu, požiūrio išplėtimas, suvokimas, įprasminimas už bet kokių aplinkybių, už bet kokio sąlygiškumo, tad besąlygiškai.
  • [A3] Mylėti artimą. Valios išraiškos. Septintasis požiūris. Dievo Sūnus. Bendro žmogaus požiūris Dievo Sūnus, gyvenantis bet kuriuo žmogumi, darantis tai, ką darytų bet koks geras žmogus, matantis kitų požiūriu, širdingai bendraujantis, su žmogumi apskritai, tarsi pats su savimi. Požiūris, priimantis betkieno požiūrį, atsiliepiantis bet kokiose aplinkybėse

Asmuo-Asmuo-Asmuo: Išskirtinis septintasis požiūris

  • [A7] Šventoji Dvasia. Maldos veiksmngumas. Dievo ir bendro žmogaus bendras požiūris Dievo gyvumas, jo dvasia plazdenanti tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tarp turėjimo ir neturėjimo ryšio su Dievu, įkūnyta žinojimu, dvigubu požiūriu suvedanti Dievą Tėvą ir Sūnų, jų sutapimą ir atskyrimą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Aplinkybės išsakytos požiūriu, kuris suveda vieną požiūrį esantį jose ir kitą už jų.

Vadovėlis Niekas

Dievas-Dievas-Dievas: Dievo Trejybė (Bendrystė)

Dievo trejybė išsako, koks Dievas yra sau, koks jisai įsisąmonijimas.

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Jisai to imasi širdingai, strimagalviškai, mat, sutampa tai ką jis mąsto, ką jis daro ir kas jisai yra. Užtat jisai pasitraukia ir naujai iškyla. Šia strimagalviška veikla iškyla, išsiskiria suvokimas, nestrimagalviškumas, kuria atskiriami:

  • DD1 suvokiantis Dievas Tėvas - tyrimą nustatantis,
  • DD2 susivokiantis Dievas Sūnus - tyrimą vykdantis,
  • DD3 jų bendrai suvokta Dievas Dvasia - tyrimą permąstantis.

Dievo požiūriu išsiskiria suvokimo kampai, o tyrimo požiūriu išsiskiria trejybės požiūriai.

Dievui Tėvui rūpi, kad vyktų bešališkas tyrimas, užtat jis visaip pasitraukia. Dievui Sūnui rūpi, kad Dievas iškiltų ne vien jame, bet ir visuose, jų bendryste. Dievui Dvasiai rūpi tai suderinti dviprasmybe, tiesa, amžinu gyvenimu.

Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią):

  • Tėvas, tai požiūrio atsisakymas,
  • o Sūnus, tai jo priėmimas -
  • o jiedu mato tą patį.

Tad Dievo požiūris yra nuovokus.

Dievo sandara yra viskas. Dievo veikla atsispindi viskame kaip veidrodyje. Jo veiklą atspindi visko padalinimai, save apibrėžiančios sandaros. Jis veiksniu +1 savo visuminiu požiūriu kaskart įsijungia ir perkuria viską.

Dievas (ir būtent Dievas) veikia padalinimų rato veiksmais: +1, +2, +3. Dievas ir žmogus skirtingai išgyvena padalinimus. Padalinimai išsako žmogaus proto būseną, tačiau žmogus gali būti pasinėręs į kurį nors vieną požiūrį, teisiog jame įstrigęs. O veiksmais mąstomas visuminis požiūris. Būtent jais pereinama iš vienos būsenos į kitą būseną. Veiksmais galima ištraukti mąstymą iš paskiro požiūrio į visai naujas aplinkybes.

Dievas pasaulį sukūrė veiksmu +1, tai savęs suvokimas. Veiksmu +2 vyksta bendras suvokimas, kuriuo pasikartojanti veikla iššaukia sandarą, o sandara nukreipia veiklą. Veiksmu +3 vyksta sąmoningumas. Šv.Trejybė, tai mūsų įsisąmonijimas Dievo.

Suvokimu Dievas pasitraukimu ir iškilimu išeina už savęs, atskiria save nuo savęs, suvokiantį nuo susivokiančio. Jisai netapatus sau. Jisai iškyla būtent mumis, trejybe.

Išsiskiria Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus požiūriai:

  • teisybė (uždaroje sandaroje) ir malonė (atviroje sandaroje)
  • blogam vaikui - geroji naujiena, kad Kristus mirė; geram vaikui - geroji naujiena, kad Kristus gyvas

Dievo valia įvairiai vykdoma:

  • paklūstam Dievui Tėvui
  • tikim Dievu Sūnumi
  • rūpi Dievo Dvasia

Skirtinguose gyvenimo lygties lygmenyse:

  • Dievui - dvasiai - amžinas gyvenimas
  • Dievui Dvasiai - išmintis - Man
  • Dievui Sūnui - gera valia - Tau
  • Dievui Tėvui - Dievo valia - Kitam

Būtent ką Dievas suvokia?

  • Dievas Tėvas pasitraukia nuo santvarkos, nuo jos atsiskiria, ją suvokia. Dievas Sūnus iškyla jos viduje ir panašiai nuo jos atsiskiria, ją suvokia. O suvokdami su ja sutampa. O ta jų bendrai suvokta santvarka ir yra Dievas Dvasia. Tad sutampa kas už jos, kas joje ir jinai pati. Tad santvarka yra dvasia.
  • Dievas svarsto ar jisai būtinas? Dievas yra, užtat yra: tas Dievas Tėvas, kuris yra, suvokia "užtat yra". Dievo nėra, užtat yra: tas Dievas Sūnus, kurio nėra, suvokia "užtat yra". Jie suvokia tą patį "užtat yra", tai Dievo Dvasia. Tačiau kaip tada suprasti, jog Dievas visgi nebūtinas? Ir kaipgi Dievo Tėvo mąstysenoje, blogąjį vaiką palaikančioje, tvirtinama jog Dievo nėra, tėra malonė, gerumas? O būtent Dievo Sūnaus mąstysenoje, gerąjį vaiką palaikančioje, tvirtinama jog Dievas yra?

Raida Kažkas

Asmuo-Dievas-Asmuo: Branda (Kitas) Dievo požiūris grindžiantis mūsų brandą, perėjimą iš seno požiūrio be Dievo į naują požiūrį su Dievu.

ADA1

Antrinės sandaros. Išgyvenimai. Dievas įsijaučiantis į mano požiūrį Dievas, vis naujai lydintis mane (Dievo Sūnumi), jei reikia, nuo pat pradžių, širdingai išgyvenantis su manimi, ką išgyvenu, atveriantis mano gerumo galimybę (Dievo Dvasią). Dievas savo požiūriu myli mane, įsijaučia į mane, išlaiko mano savasties tolydumą, suderina mano seną požiūrį su mano nauju požiūriu, tad savo meile tapatina mano savastį su mano požiūriais, palaiko mano brandą.

  • Priimantis mano aplinkybes, tad sutampantis su bendru žmogumi
  • Širdingas gyvenimas. Širdingumu gyvename viena, amžina, tiesa - sutampame su savo raiška.
  • Dievo raiška, tai Dievas mūsų gelmėse, pakankamas Dievas. O Dievas sutampa su savo raiška.
  • Jėzus atsisakantis savęs, vardan manęs, kaip antai komunija. Įtraukiantis mane į jo reikalą, jo gvildenimą, ar jisai būtinas.
  • Požiūrio priėmimas
    • Dvejonės išsako požiūrio priėmimą; lūkesčiai taipogi.
    • God's going beyond himself is a way of opening up his perspective to other perspectives that are further out, less powerful. So this is his way of including all perspectives, including that which is taken up by no perspective, in that it is subordinate.
  • Išgyvenantis
    • that experiencing which is open to all understanding. Consider this across the variety of understanding. (In God, thought and action, activity and structure, understanding and experience all coincide.)
    • experiences his being and nonbeing as the same because, being unlimited, he experiences Possibility, Subject, Many, Taking a stand.
    • experiences the Human experience (their relationship, shared experience, the freedom of human to acknowledge God or not) in terms of Necessity, Object, One, Being.
    • Išgyvenimais apibrėžtas: - požiūriais atsiplėšiame
    • Išgyvenimais išgyvename Dievą, jo išėjimą už savęs. Dievą išgyvename požiūriais. Požiūris yra savastis, nuo kurios atsiplėšiame. Apibrėžtą požiūrį galime naujai priimti.
    • Dievo vaidmenį mumyse išsako Palaiminimai. Jis savo vaidmenį išgyvena Kristaus pasisakymais, Aš esu... O mes išgyvename Kristaus palyginimų turiniais.
    • Ką reiškia atvaizdų neigimas? Pavyzdžiui, nulybės atvaizdų neigimas? Ar tai skiriasi nuo ketverybės požiūrių neigimo? Neigimas ir žinojimas atsiranda su ketverybe. Dievas išeina už savęs iš troškimų į netroškimus, juos atjaučia. Dievo atjauta, tai jo meilė?
    • Dievas išgyvena mūsų požiūrį kartu su mumis, taip kad mes galim bręsti, atsisakyti savo seno požiūrio ir priimti savo naują požiūrį, ogi Dievas savo meile išlaiko mūsų savastį.
  • Atjauta apibrėžtas - atjautos sandara, kas ką atjaučia
  • Antrinės sandaros - Sandaromis apibrėžtas - Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio ir priima mūsų požiūrį; ar mes atsiplėšiame nuo savo ir priimame jo?
    • Antrines sandaras išgyvename Dievo dvasia. Dievo požiūris yra tarp žmogaus požiūrių.
    • Antrinės sandaros iškyla trokštančiam Dievui prisiimant platesnes apimties troškimo netroškimus, taip kad apibrėžiamas tarpas. Jos yra "sandaros". Dievas, jo dvasia, yra jų vidiniame laisvume, kuris susietas su Dievu už jų. Antrinės sandaros išreiškia, apibrėžia, išsako tą tarpą, tą laisvumą, tarp Dievo koks jis savaime ir Dievo santvarkoje. Tai tarpas tarp asmens ir požiūrio.
    • Dievui dar nesutampant su savimi - tokiais žmoniškai laiko mąstais, aplinkybėmis - požiūriu, kuriuo neaišku, nežinojimu - o pačiam Dievui viskas matoma išsyk.
    • Kalbos
      • Dievas reiškiasi kalbomis: Įvardijime - širdies tiesa. Pasakojime - sakramentais, paženklinimais, tvėrimo dienomis. Pagrindime - žinojimo rūmais.
  • Antrinės sandaros - troškimų ir netroškimų poros
  • Valios išraiškos Kaip išgyvename Kitą?
  • Dievas sutampa su savo raiška, o jo raiška yra širdingumas. Jo raiška, tai veidrodis mūsų gelmėse, septintame požiūryje, aštuongubame kelyje, pakankamas Dievas. Užtat jisai yra tiesos dvasia, nes jisai sutampa su savo raiška.
  • Dievas pats tampa šiltesnis per mus. Jisai pats, kaip toks, yra nešališkas, svarsto ar jisai būtinas ar nebūtinas, užtat ir kyla pasaulis. Tačiau mes kalbiname Dievą nebūti nešališku. Raupsuotasis jam pasako, Jei tu nori, būčiau švarus. Jėzus atsako, Noriu. Ir liepia jam niekam nepasakyti. Įsivaizduoju, kad liktų nešališka.
  • Žmogaus dorybių skrynia, amžinai jas išsaugojanti. Jo ryškėjanti vertybė.

ADA2

Ar esu Dievas? Proto ribos. Aplinkybės. Dievo ir mano skirtingi požiūriai. Dievas, kurį įsivaizduoju ir pažįstu iš savo gyvenimo sąlygų, iš savo aplinkybių, iš savo proto ribų, kaip jų kūrėją, ir iš jų suvokiu, jog jis savo suvokimu pranoksta mane. Galiu nebent suvokti ką jisai suvokia. Dievo Sūnus, manyje susigaudantis, jog jisai Dievas. Dievo požiūris, pranokstantis mano požiūrį, kaip matyt iš mano proto ribų, jog įstengiu aprėpti šešis paskirus požiūrius, o santvarkos yra septynių, aštuonių.

  • Kaip ieškau Dievo.
    • Dievas, kurio ieškau, kuris slypi dviprasmybėje, atveria kitą galimybių pasaulį.
    • Dievas žmogus - mano santykiai su Dievu - ieškojimai
    • Ar aš esu Dievas?
      • Aš esu su viskuo susijęs.
      • Man visos galimybės yra atviros, viskas įmanoma.
      • Ar man galėtų tikti Dievo savybės? Ar galėčiau būti kaip Dievas?
      • Dievas gali būti žmogus, kaip antai, Jėzus
    • Ko aš menkesnis už Jėzų?
      • Jėzaus išmintis didesnė už mano - "mylėti priešą", "išlupk akį"
      • Jėzus: Mylėti Dievą ir mylėti artimą - sieja tapatumą (žmogų) ir tobulumą (Dievą)
  • Kūrėjas mano ribotumo - proto ribų, su kuriomis susiduriu.
    • Proto ribos, į kurias atsitrenkiu - vaizduoju, kaip televizoriaus vidinės sienos, tarsi grotai, tarsi kalėjimas
    • Žmogaus apibrėžtas - proto ribų prasmė
    • Of course, I am constrained by the limits of my own imagination. Yet, any understanding that I may ever gain will likewise be constrained by those limits. This is, in fact, an opportunity to study those limits. Furthermore, if I have any chance of knowing everything, I think that it is only if God does not make that too hard. I therefore try to explore the limits that I have found myself in, and look to them as God's language by which I may hear what he may speak to me.
    • I accept that there might be God. I choose to place my life within God's sovereignty. I bind my fate with his. I am free to think that there is no God, and I do find this useful for my understanding. I am free to think all things where that might be useful. I start with God.
  • Kurį galime iššaukti gyvenimiška sandora, su kuriuo galime dėrėtis.
  • Dievas, kurį meldžiame septyneriopai. Įvairių ketverybės lygmenų. Didėjantis laisvumas, kuriam paklūsta mes, mažėjantis laisvumas. Dievo požiūris į mus ir mūsų požiūris į Jį.
    • Viskas ir Betkas. God looks as: why, how, what. Human looks as: how, what, whether
  • Su kuriuo galime bendradarbiauti, išeiti už savęs
  • Raiškos apibrėžtas - Atsiskleidimu aplinkybėse.
    • Galvoju, kaip Dievas įvairiai reiškiasi mūsų gyvenimuose, ir kaip tą išsakyti? Pavyzdžiui, kaip tai išsakyti 12 aplinkybių, kaip tas aplinkybes vaisingai suvokti iš psalmių, Lakoff ir Johnson palyginimų mokslo, ir kitų duomenų. Kaip meniškai išsakyti, kad visi pajustų ar suprastų, pavyzdžiui, scenografija vaidybai, ugdymosi žaidimams.
    • Aplinkybių - kur tikslas meno kūriniuose; kur Dievas maldų suveikime.
    • Dievas vaizduojamas asmenimis: Juodasis Dievas, Raudonasis Aš, Geltonasis Tu, Mėlynasis Kitas.
    • Gyvenimas, tai Dievo raiška. Amžinas gyvenimas, tai Dievas, dar neišreikštas.
    • Tiesa, tai būtina raiška.
  • Aplinkybės Ką galim įsivaizduoti? Psalmėmis įsivaizduojame Dievą.
    • Aplinkybės turi būti pakankamai lanksčios, kad galėtumėme įsivaizduoti Dievą. Jos yra bene įmanomi sandarumai, savarankiškumai.
    • Išvardinau visus būdus, kaip bendrauju su Dievu. Juos surūšiavau ir sulyginau su aplinkybėmis, išvedžiau jų lentelę. Reikėtų naujai permąstyti, sieti su aplinkybėmis. Pridėjau, kaip parodoje jas išreiškiau, paminėjau.
  • Buberis: alternatyva pažinimui, tai dialoginis mąstymas
  • Suvokimas, jog prieštarauju sau, klystu, nesugebu save pataisyti, tad yra didesnė tiesa.
  • Išmintis, pavyzdžiui, Šventojo rašto, kurią patikėjus ir pagyvenus naujai suprantu, užtat suprantu, koks mano požiūris buvo klaidingas.

ADA3

Pasiklydusį mylintis. Geros valios pratimai. Dievas išplėčiantis mano požiūrį Dievas, mylintis mane labiau, nė aš pats save myliu, kuris net už mane rimčiau rūpinasi mano rūpesčiais, tikrais ir prisigalvotais, juos įprasmina, globoja mane papildomu požiūriu, kurį galiu priimti, taip kad galiu pakilti virš savęs, naujai suvokti save, galiu valingai susitelkti darbui, būti jo bendradarbiu. Dievo požiūris kurį galiu priimti ir tokiu būdu praplėsti savo.

  • Mylintis, Dievas už požiūrio, priimantis mūsų požiūrį, jį suvokiantį plačiau nė mes, jį išplėčiantį, atitokėjant - besirūpinantis mumis, mylintis mus
  • Kuris per mus yra niekam neabejingas.
  • Kuris rimtai priima mūsų rūpesčius, dėl jų pergyvena ir atsiliepia, suveikia.
  • Kuris meile mus palaiko kai mes išgyvenimais bręstame, pereiname iš senos asmenybės į naują asmenybę.
  • Dievas, į kurį remiuosi, kai man reikia pagalbos ar išgelbėjimo.
  • Dievo ir žmogaus aplinkybės
    • Pasiklydęs vaikas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius. Dievą pasirenkame kaip pasiklydęs vaikas, mūsų požiūriams sutampant, tad ir mums sutampant. O Dievas žiūri ne į save, o į amžiną gyvenimą. Dievas žiūri į tai, kas jį gali pakeisti.
    • Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.
    • Dievo požiūris dalyvauja bene Dieve ir Amžiname Gyvenime, tad žmogaus požiūris bene Gerume (Aš) ir Gyvenime (Tu).
  • Dvigubas požiūris - Gyvenimo apibrėžtas: - Dievas tampa platesnis išeidamas už savęs
    • Mylint priešą reikalingas dvigubas požiūris, neapkęsti ir tuo pačiu mylėti.
    • Brandinant kitus, reikia parodyti, ir sugebėti pasitikrinti, jog kreipiamės į aukštesnį, kilnesnį požiūrį, ir nebrandiname tik iš naudos sau.
    • Siekiant bendrystės, reikia suvokti, ko Dievas iš mūsų nori, kad gyventumėme bendra dvasia, ne tik savimi.
    • Vykdant geros valios pratimus reikia drąsos, užtat padeda žinojimas, jog kažkas mus išgelbės.
    • Nežinojimas, tai yra esantį žinojimą papildantis, išplečiantis požiūris, taip kad gaunasis dvigubas požiūris, tolei kolei gvildenama. Nežinojimas, tai pradinis, dalinis požiūris, o žinojimas, tai galutinis, visuminis požiūris. Palyginti su +1. Tad dvigubas požiūris tai susijęs su prasme, su ženklų savybių lygmenų poromis, su tarpo atsivėrimu tarp lygmenų.
  • Dievo požiūris - ne mūsų požiūris
  • Dievas, kuris manimi rūpinosi ir rūpinasi, taip kad man belieka susitelkti į savo darbą. Suvokimas, jog Dievas rūpinasi manimi, galiu ramiai dirbti.
  • Dievas, globojantis mane, saugojantis mane, į kurį galiu atsiremti vykdant geros valios pratimus, išeinant už savo patirties šešėlio.
  • Dievas, kurį vaikystėje kalbinau, trokšdamas viską žinoti, prašydamas laisvės viską svarstyti, siūlydamas besąlygiškai jį tikėti, nepaisant ką bežinočiau ar bemanyčiau.
  • Didelė šiluma: I sing because I'm happy. I sing because I'm free. His eye is on the sparrow, and I now he's watching me.

Žemėlapynas Betkas

Dievas-Asmuo-Dievas: Žinojimas (Asmuo) Mūsų požiūris atskiriantis ir derinantis esantį Dievą ir iškylantį Dievą.

DAD1

Viskas. Visaregis. Aprėpiantis viską Dievas žino viską išeidamas už savęs asmenimis, kaip Aš, Tu ir Kitas. Tokiu būdu iškyla visaregis, pirminės sandaros (su laipsnynu) ir antrinės sandaros. Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio. Dievo požiūris į mūsų požiūrį

  • Ar Dievas skiriasi nuo visko?
    • Koks yra Dievas? Visko dvasia. Viskas yra Dievo sandara.
    • Viskas yra Dievo savastis. Dievas išeina už savęs į save, į viską.
    • Viskas, tai Dievo savybių esmė. Viskas išsako Dievo esmę, kas ir koks jisai yra.
    • Ar ką nors galime tikrai žinoti, besąlygiškai? Visko sąvoka.
    • Dievo sąvoka: Visuma ir t.t.
    • Dievas yra visa apimantis
    • Dievas yra vienas su visakuo.
    • Dievas yra visoks.
    • the Coherence of everything. If we're thinking coherently about everything, then we're thinking about God.
    • Viskas yra NeDievas, tai Dievo savastis, kurį Dievas atveria už savęs, ir į kurį įeina
      • is Everything, the inversion of God's activity (so that all are not alone but with God), Scope without Person, the Nonquestions, the not taking up of what is beyond. NotGod is the one for whom being and not being are different.
      • God allows for NotGod by going beyond himself into NotGod
      • NotGod is what is beyond God, what God goes beyond himself into.
  • Viskas tėra Dievui vaizdinys, Koks (Tu) ir Kaip (Aš).
  • Visko žinojimas
    • Dievas viską žino, viską gali, viskas yra jo veidrodis.
    • Dievas yra protas neribotose aplinkybėse.
    • Sąmoningumas: 1+3=4, ketverybėje atsiranda viskas, kaip sąvoka.
    • Viskas yra mano proto veidrodis - tad protas sutampa su Dievu.
    • Visko žinojimu Dievas išeina už savęs asmenimis - Dievo nebuvimu.
    • Tai Dievo Sūnaus požiūris: "trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti" kuriuo Dievo nėra, užtat yra požiūris, kuriame gali būti asmuo, kurį požiūris apibrėžia.
    • Dievo Sūnaus išėjimas už savęs asmenimis (Dievo nebuvimu - nesančio Dievo nusakymu) sutampa su Dievo Tėvo išėjimu už savęs požiūriais (Dievo buvimu - esančio Dievo pašalinimu).
    • Dievo nebuvimą ir mūsų išgyvenimo sąlygas išsako pirminių sandarų laipsnynas, tai visaregio pagrindas.
    • Visaregis, tai visko žinojimas. O gražus taikymas, tai pirminės sandaros, kuriomis prisijungia tobulas Dievas ir pakankamas Dievas. Antrinėmis sandaromis sujungiami Dievo Tėvo (Dievo buvimas jo savybėmis) ir Dievo Sūnaus požiūriai (Dievo nebuvimas, jo galimybė, jo požiūris) būtent jų nesutapimais, užtat jų nesutarimais, taip kad visa galimybių įvairove Dievas tampa būtinas.
    • Dievo Dvasios išėjimą už savęs, Sūnaus ir Tėvo nesutarimą ir suderinimą, išsako žinojimo rūmai, kaip mes prisiimame Dievo valią, kaip jisai tampa būtinas.
    • visaregiu - Visaregiu ir laipsnynais, kuriais Dievas atsiplėšia nuo savęs. the DefaultObserver
    • atsiplėšimas nuo požiūrio atveria 24 požiūrius. Kai tai įvyksta be aplinkybių, tai visaregis. O kai aplinkybėse, tai pirminės ir antrinės sandaros. Tokiu būdu aplinkuma sukuriama bet kokiose aplinkybėse, tai žinojimas. Žinojimas, tai aplinkos išsakymas.
    • laipsnynu siejančiu tobulą Dievą (už sąlygų) ir pakankamą Dievą (sąlygose, tad gerumą).
    • that by which we might know everything
    • Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.
    • a {{Complete}} {{View}}. (Is it also transparent?)
    • I think that everything arises from God. Therefore I try to imagine what that looks like from God's point of view. Similarly, Albert Einstein imagined himself riding a beam of light, Jonas Salk imagined himself as a polio virus, and Richard Feynman imagined himself immersed amongst a cloud of electrons. Tom Munnecke calls this inverted perspective.
  • Šv.Trejybė: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Dvasia
    • The structure for the {{Consciousness}} of {{God}}, as given by the {{Equation}} [NullAddThree 0 + 3 = 3].
    • Perhaps this relates to GodsWill, GoodWill, {{Wisdom}} as embedded in the {{Foursome}}. And how might that relate to {{Internalization}}? Note that wisdom is a {{Virtue}}, as are {{hope}} and {{honesty}}.
  • Dievas asmenų vienumas
    • asmenys veikia kartu trejybe ir veikia atskirai ketverybe
    • Asmuo prisiima požiūrį, o požiūris veikia, įtakoja, brandina, ugdo ar smukdo asmenį. Dievas yra asmenų vienumas, o Amžinas Gyvenimas yra požiūrių vaisingumas.
  • Dievas - viską žinantis - atsiplėšia nuo savo požiūrio
    • Asmenys su požiūriais. Dievo požiūris - visko žinojimas, mano - betko, tavo - kažko, kito - nieko.
    • Visaregis, Žinojimo rūmai?. Kaip santvarka Kitam (įstatyme - 10 Dievo įstatymų), Tau už santvarkos (aštuongubas kelias - rūpėjimas ir tikėjimas), Man (iš vieno galo - renkant tarp rūpėjimo ir tikėjimo, trejybe), Dievui (iš kito galo - viską suvedus, paklusimas). Orakulas - visaregis. Kaip viskas susiveda? Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio. Kaip išsiaiškiname? Kaip Dievo valia vykdoma.
    • Žinojimo rūmais Dievas mato viską. Ir mes galime apžvelgti viską taipogi.
    • Žinojimo rūmai išsako, kaip klausimai skaidosi.
    • Žinojimo rūmais: trejybe, aštuongubu keliu, širdies tiesos šaltiniais,
    • Kristaus mąstymas? Ką Kristus mąstė? Jėzaus valia ir Dievo valia. Kristaus išsiaiškinimo būdai, Kristaus palyginimų turiniai
    • Širdies (gerojo vaiko, tai kas reikalinga, būtina) ir pasaulio (blogojo vaiko, tai kas nereikalinga, nebūtina) išsiaiškinimo būdai. Vystosi greta: 4 lygmenimis (tikėjimo, rūpėjimo laipsniais). Juos sieja trejybė. Širdies požiūris platesnis už pasaulio požiūrį, tad gaunasi 6 poros.
    • Širdies ir pasaulio santykiai - Dievo ir gerumo santykiai?
    • Nulybė santvarkoje apibrėžia Dievą už santvarkos.
  • Viską žinodamas - kad visos sandaros išplaukia iš Dievo klausimo, ar jisai būtinas? ir atsakymų, kad jisai nebūtinas, tuo pačiu ir būtinas - aš supratau, kad Dievas man gali būti šiltas, ne tik menamas, šaltas, ne tik galimybė, kurią tyriau, bet esamybė, kurią ištyriau - o gražiai taikyti visko žinojimą, tai telkti šviesuolių bendrystę.
  • Žinojimas remiasi nuoseklumu, tačiau Dievas yra nenuoseklus, o taip pat, visos tiesos apie viską yra teisingos.
  • Dievas išeina už savęs į viską, o atvaizdai yra būtent visko, tad rodo, kaip viskas atrodo iš Dievo pusės, jam beišeinant už savęs. Tai atrodo kaip troškimai, tai žiūrisi teisinga kryptimi, taip žiūri Tu. Ir būtent troškimų vieningumas yra meilė, tai reiškia, kad meilė yra visame Dievo išėjime už savęs, meilė yra jo tolydumas. O viskas (aš) žiūri priešinga kryptimi, bet reikia apsisukti ir žiūrėti ne į Dievą (mylėk Dievą - kaip moko Sūnus), o pasižiūrėti į save (mylėk savo artimą kaip save patį - kaip moko Tėvas). Tai perėjimas iš gyvenimo į amžinąjį gyvenimą.

DAD2

Pirminės sandaros. Troškimai. Dievo požiūris manyje ir už manęs Tobulas Dievas įvairiai trokštantis, kuris mumyse, netrokštančiuose, reiškiasi netrokštančiu pakankamu Dievu. Tobulo ir pakankamo Dievo tapatumas. Žmogus, įspraustas tarp jų, laipsnynu. Dievas, papildantis žmogų. Dievas, su kuriuo bendraujame, turime ryšį ir neturime. Dievo du požiūriai, sutampantys, papildantys žmogų ir jį pilnai atveriantys, taip kad jis persimeta tarp teigiamo Dievo požiūrio išplėčiančio žmogaus nulybę ir neigiamo Dievo požiūrio papildančio žmogaus trejybę.

  • Dievas už mūsų ir Dievas mumyse (gerumas), bendraujantys tarpusavyje, sutampantys gyvenimu, nesutampantys amžinu gyvenimu, o mes esame sandara tarp jų. Gyvenimo lygtis.
  • Dievas, su kuriuo bendraujame. Mus mylintis labiau, nei mes patys save mylime. (Tobulas Dievas yra Šiluma) Tėve mūsų.
  • Pakankamas Dievas - šaltas Dievas?
  • Pakankamas Dievas - mūsų tapatumas - mylėk artimą
  • Bendravimas su Dievu - laisvai mąstyti
    • Dievas slypi dviprasmybėje
    • Vaikystė? Mano tikslingumas: Ko man siekti?
    • Vaikystės sandora su Dievu, prašymas laisvai mąstyti, atsidavimas jam.
    • Jeigu Dievas nėra žiaurus...
    • Dievas gali globoti mane nuo velnio...
    • Žmogus gali siūlyti Dievui. Bendravau su Dievu, su juo dėrėjausi.
    • Jisai man leidžia laisvai mąstyti o aš atsidavęs tikiu jį.
    • Žmogus ir Dievas gali sutarti
    • Ženklai riboja - geriau be ženklo
    • Klausimas su kuriuo deriuos - juoda peteliškė?
  • Santvarkomis apibrėžtas sąvokomis: - Gyvenimo lygtis: Dievo santykiai su savimi (lygtimi - nesandara, atvirumu, tiesa), savasties santykiai su Dievu (asmenimis - sandaromis)
    • Dievo santykis su savimi
      • Gerumas yra Dievas santvarkoje. Gerumas yra tarpas tarp mūsų ir mūsų aplinkybių, tai mūsų laisvumas. Dievas nebūtinai geras, tai yra, mes galim tobulai atitikti savo aplinkybes, užtat yra tobulumas. Dievas yra tobulas. Tobulumas yra gerumo sandaros atvaizdų vieningumas. Gerumas - laisvume - Dievas sąlygose.
      • Gyvenimas, tai Dievo gerumas, Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje.
      • Amžinas gyvenimas, tai Dievo ir gerumo atskyrimas, atsiplėšimas nuo santvarkos, tad Dievo ir gerumo suvokimas, kad tai nebūtinai tas pats.
  • Tiesa - tobulo Dievo raiška pakankamu Dievu
    • Kas ir koks yra Dievas? - kodėl asmuo - apibrėžimas
    • Tiesa (Tiesos dvasia)
    • Dievas veda iš savybių (kas bendra) į salygų tenkinimą. O kas ne viena tai veda iš apibrėžimų (sąlygų) ir jais verčia.
    • Visa apie Dievą yra tiesa. Jisai yra tiesa dvasios lygmenyje.
  • Žmogus, tai kukliausias indas Dievo pilnaverčiai raiškai.
  • Įdomumas. Dėmesys
  • Pirminės sandaros: Širdis. Gera širdis yra Dievas.
  • Dievas iškyla už santvarkos (kad jis yra) ir taip pat santvarkoje (kad jo nėra):
    • besąlygiškumu (už mūsų)
    • išplėtimu (mumyse išvedantis už mūsų)
    • apibendrinimu (išvedime)
    • atsisakymo savęs (dėl mūsų)
    • pasitraukimu (mus atskleidžiantis)
    • įjungimu (mums pasirenkant jį vietoj savęs)
  • Pirminės sandaros
    • Troškimai
      • Dievas trokšta visko (mylintis), betko (ramus), kažko (užtikrintas), nieko (savarankiškas).
      • Troškimai ir netroškimai - Dievas ir gerumas - Dievas ir žmogus.
      • Troškimai yra visko atvaizdai. Tad troškimas yra besąlygiškas Dievo buvimas, o netroškimas yra sąlygiškumas, ir ta prasme, Dievo nebuvimas. Pirminėmis sandaromis sutampa troškimas ir netroškimas, besąlygiškumas ir sąlygiškumas. Kitas apibrėžiamas tarpas, sugretinami besąlygiškumas ir sąlygiškumas skirtingų lygmenų.
      • Dievas suvokiamas kaip troškimas (nieko, kažko, betko, visko). Dievas trokšta visko atvaizdų; vadinas, trokšta, kad viskas reikštųsi. Juk troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai Dievas, koks jisai reiškiasi, koks jisai yra. Dievas atrodo teisus nes jis yra savarankiškas; atrodo tiesus nes yra užtikrintas; atrodo pastovus nes yra ramus; atrodo prasmingas nes yra mylintis. Keičiasi, kaip taikom apimtį, o Dievas nesikeičia.
      • Aplinkybių trejybės
      • Laipsnynas, aplinkybės trejybės atvaizdais išsako santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų.
    • Tavimi
      • pirmines sandaras išgyvename Jėzumi. Žmogus ir Dievas yra priešingybės, kurias jisai suderina. Dievas įvairiai trokšta, tai iššaukia pirmines sandaras. Dievas pirminių sandarų aštuoneriopai prilygstamas sau, gerumui, ar laipsnyno šešiems tarpiniams laipsniams. Dievo troškimai išplėčia žmogaus netroškimus. Dievas yra už netroškimų, taip pat, žmogus gali atsisakyti savo netroškimų priimdamas kito netroškimų.
    • Poreikiai, tenkinimai - Savarankiškas - Nieko netrokšta
      • Ko mums rūpintis? Dievas be poreikių. Kristus prisiima kitų poreikius.
      • Būk tobulas. Dievo atsiradimas Kristumi.
      • Jėzaus pasakymai, "Aš esu", mus atremia į Dievą vietoj kad žmones. Dievas šešiais būdais iškyla, buvimas nebuvime. Jis taip pat tiesiog yra, "Aš esu". Tuo pačiu jis gali nebūti, kad kiti būtų: "Aš gyvenimo duona", tai yra, jisai suvalgomas, sunaikinimas, kad kiti galėtų gyventi. Kas priima jį, kaip tikslingai nesantį, tas negali mirti, o gyvens amžinai, amžiną gyvenimą.
      • Dievo reiškiniai (šlovė, ketinimai...) išsako mūsų santykį su Dievu, kuriuo jisai atsiranda. Šiuo laipsnynu mūsų valia didėja ir Dievo aprėptis siaurėja. Jį taip pat išsako Jėzaus Kristaus pamokymai. Pirmais trimis reiškiniais Dievas yra už mus didesnis, už santvarkos, o kitais trimis jisai yra už mus mažesnis. Užtat pastaraisiais trimis Dievas iškyla iš smulkiausio ir prasiplečia, auga didesniu, kaip kad iš garstyčios grūdelio, kaip kad pamokyme, "kaip tiki, taip ir bus". Pirmi trys išsako Dievo požiūrį į mus, o paskutiniai trys išsako mūsų požiūrį į jį.
        • priklausyti Dievui - Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. - jo šlove - Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
        • laukti Dievo - Aš esu avių vartai. - jo ketinimais - Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
        • sekti Dievą - Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. - jo pavyzdžiu - Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
        • priimti Dievą - Aš esu gerasis ganytojas. - jo meile - Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
        • įžvelgti Dievą - Aš esu pasaulio šviesa. - jo darbais - Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
        • pasirinkti Dievą - Aš esu tikrasis vynmedis. - jo įsakymas - Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
      • Jėzaus pasisakymai "Aš esu..." apibūdina Dievo Tėvo vaidmenis. Dievas yra visuma, o Jėzus jo išreikšta savybė, išgyventas vaidmuo (pavyzdžiui, Dievo šlovė). Mes turime savo vaidmenį. Šventoji Dvasia yra prileista "logika" (vaidmenys, sandara, santvarka) kuria Dievas Tėvas ir Sūnus yra viena, ir būtent mumis visais. Toks susiskaldymas išreiškia suvokimą ir jame įvairiai slypintį vieningumą.
      • Dievo išėjimas už savęs, jo buvimo iškylimas nebuvime, tai reiškiasi šešeriopai mums ir Dievui sutampant, nes mes esame ten, kur jis nebuvo, bet yra.
        • Jo šlove mes sutampame su jo buvimu. Mes gyvenam juo.
        • Jo ketinimais jis sutampa su mūsų buvimu. Jis gyvena mumis.
        • Jo pavyzdžiu sutampame su juo sutampant sutapimui ir nesutapimui, lygiaverčiai. Yra gyvenimas.
        • Savo meile jis atsisakydamas savęs, savo nebuvimu sutampa su mumis, kokiais nesame. Jis mus pasirenka.
        • Jo darbais, tikėdami jį, mes savo nebuvimu sutampame su jo nebuvimu kol kas, rengiamės jo pasirodymui. Mes jį pasirenkam.
        • Jo įsakymu sutampame nesutapimu su juo, mes nesame, o jis yra, jį priimame vietoj savęs, nelygiaverčiai. Yra pasirinkimas.
    • Abejonės, dvejonės - Užtikrintas - Trokšta kažko
      • Ko iš tikrųjų trokštu?
      • Dvejonės. Kaip nepamesti protą? Dievas užtikrintas. Yra Dievo požiūris, bet nėra jo aplinkumos.
      • Maldos rūšys
      • Dvejonė gali išsakyti Dievo požiūrį (taip pat ir paskiro asmens be bendro asmens - Jėzaus Kristaus). Dievas kalba širdies tiesa, o viskas, pasaulio tiesa. Tad geros valios pratimai išsako Dievo požiūrį visais klausimais. Tai požiūris kylantis iš gelmių.
      • Pirminėmis sandaromis, pavyzdžiui, dvejonėmis, Dievas susilipdo.
    • Lūkesčiai, gėrio kryptys - Ramus - Trokšta betko
      • Gera širdis, gera valia.
      • Gėrio kryptys - iš gėrio, į gėrį. Geras Dievas, dovana, savybė ir geras žmogus, darbas, žodis.
      • Gero Dievo gera dovana (malonė), gera savybė (teisybė). O gero žmogaus gero darbo geras žodis.
      • Ramybė - geros valios pratimai.
      • Jausminiai atsiliepimai? Ką išgyventi? Dievas ramus. Kristaus lūkesčiai. Kalba gėriui žmonėse.
      • Būdai ką nuveikti -
      • Lūkesčių pakeitimai
      • Dievas ir širdis
      • Jėzaus lūkesčiai, kad esame viena, ir jo jausminiai atsiliepimai.
      • Geras žodis - pasaulio šviesa - kuria mato gerų žmonių gerus darbus, tad šlovintų Dievą (dėl to nuoseklumo, to teisingumo). Gera savybė - žemės druska.
    • Aštuongubas kelias - Mylintis - Trokšta visko
      • Ką byloja dieviška išmintis? Dievas mylintis. Užmezgame ryšį su Dievu.
      • Bendravimas su Dievu. Kaip išgirsti Dievą? Dievas mylintis, kalbantis.
      • Ryšys su Dievu - Tėve mūsų
      • Tėvas. Pasiklydęs vaikas.
      • Vertybės ir meilė.
      • Mus mylintis labiau, kaip mes patys save
      • tobulas Dievas reiškiasi teigiamai (puoselėja gerą - Tėve mūsų, mus mylintis labiau nei mes patys save), o pakankamas Dievas reiškiasi neigiamai (apsaugo nuo blogo - gelbėk mus nuo pikto). Susitelkiame į tobulo Dievo požiūrį ir juo mylime save kartu su jį, naujai išgyvename save. O pakankamo Dievo esame tiesiogiai mylimi, jo saugojami, nesant ryšio su juo.
      • žmogus linki Dievui trimis eilutėmis (ko Dievas prašo), ir Dievo prašo trimis eilutėmis (ko Dievas linki), kaip kad maldoje dviese trise.
      • Svarbu melstis ne "Tėve mano", o "Tėve mūsų". Pirmoje dalyje tai pabrėžia jog Dievas savo siekiais rūpinasi mumis visais, ne tik manimi. O antroje dalyje tai reiškia, kad turiu rūpintis, jog globotų visus, ne tik mane.
      • Jėzaus palyginimų turiniai.
      • Kristaus pamokymai, tai požiūrių santykis, jų apvertimas, išvertimas, apsukimas nuo plačiausio iki siauriausio. Pirmi trys yra platesni už mus, o kiti trys yra siauresni už mus. Tai prasmės tiltas, Dievo ir mūsų visų įvairiausias siejimas, amžinas gyvenimas čia ir dabar.
        • Kaip tiki, taip yra. Dievas priima mūsų požiūrį. Strimagalviškumas išgyvena suvokimą.
        • Ką randi, tą myli. Mes priimam Dievo požiūrį. Suvokimas išgyvena strimagalviškumą.
        • O kiti šeši Kristaus pasisakymai, tai kaip išreiškia Dievo iškylimą? Kaip juos išgyvename, mes ir Dievas? Kaip jie susiję su išgyvenimais? Kaip juos pavaizduoti kūryba? Kaip jie susiję su požiūrių priėmimu?
        • Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
        • Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
        • Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
        • Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
        • Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
        • Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
      • Aštuongubo kelio atvejai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) aptaria Dievą.
      • Aštuongubas kelias Dievą sulygina su jo veikla, ja interpoliuoja Dievą už santvarkos ir gerumą, Dievą santvarkoje.
      • Meilė įkūnija šlovę; darbai įkūnija ketinimus; įsakymas įkūnija pavyzdį. Pasirinkimas yra gyvenimo įkūnijimas. O įkūnijimu, kaip kad refleksija, pasikeičia kryptis, santykis: ne mes gyvenam juo, o jis pasirenka mus. Įkūnijimas tai yra tai ką Dievas sumąsto, užtat ką jisai suvokia, kas užtat yra už jo strimagalviškumo.
        • Kurie liūdi bus paguosti. Gyvybė: Prisikėlimas ir mirtis. Dievo šlovė. Mes liudijame jo (Dievo už mūsų) buvimo pasireiškimą nebuvime, jo (tėvo) tolydumą.
        • Romieji paveldės žemę. Saugumas: Avių vartai. Dievo ketinimai. Mes (Dievas mumyse) stiprinamės, bręstame, vis išeiname už savęs į amžiną gyvenimą, liudijame savo (sūnaus) tolydumą.
        • Alkstantys, trokštantys teisybės bus pasotinti. Bendravimas: Kelias, tiesa ir gyvenimas. Dievo pavyzdys. Liudijame (dvasios) tolydumą apskritai, kad yra "kelias", nebuvimas išpildomas buvimu.
        • Gailestingieji sulauks gailestingumo. Vertė: Gerasis ganytojas. Dievo meilė. Mūsų vertė kyla iš to, kad Dievas (už mūsų) sutapo, susilygino su mumis kokiais buvom ("raudonuoju aš") susilygina, savęs atsisako vardan mūsų. Dievas vienas su mumis.
        • Tyraširdžiai regės Dievą. Laisvė: Pasaulio šviesa. Dievo darbai. Mūsų laisvė tame, kad galim būti tiek tamsoje, tiek šviesoje - šviesa mus išskiria, kad mes (Dievas mumyse) jos laukiame tamsoje - pasaulio šviesa yra Dievo nebuvimas - kada išaiškėja, kas yra kas - ir kuria esame viena su kokiais būsime ("geltonasis tu"). Esame viena su Dievu.
        • Taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Pilnavertiškumas: Tikrasis vynmedis. Dievo įsakymas. Mūsų pilnavertiškumas tame, kad gyvename iš Kristaus, iš bendro žmogaus, iš "mėlynojo kito", iš įsakymo bendrumo, taip ir mylime vienas kitą, bendriausia meile. Esame viena vienumu.
  • Dievo globa - trejybe
    • Pasakojimas Kaip įvyksta? Dievo aštuntas pasakojimas. Įtampos balsais vykdoma Dievo valia. Palaiminimai. Kristaus pasisakymai "Aš esu..." Dievas savarankiškas, tobulas, be poreikių.
    • Įvardijimas Kaip reiškia? Širdies tiesos. Klausimai, atsakymai. Šv.Petro raktai į dangų. Dievas užtikrintas.
    • Pagrindimas Kaip ima rūpėti? Tėve Mūsų.
    • Geros valios pratimai Kaip gyventi iš širdies? Širdies tiesa.
  • Nežmoniška išmintis, neaprėpiamo taikymo - pirminės sandaros

DAD3

Amžinas gyvenimas. Gyvenimo lygtis. Dievo ir mūsų bendras požiūris Dievas pabaigoje, į kurį visi susivedame, kuriuo visi esame viena, per Kristų - tobulumą (mylėk Dievą) ir tapatumą (mylėk artimą) - ir per šventos Dvasios įsikūnijimą šviesuolių mokslu. Dievas, amžinai atsiskleidžiantis amžinu gyvenimu, suvokimu, jog jisai nebūtinai geras, užtat visi mes turime ką veikti, galime gvildenti, ar Dievas tikrai būtinas, ir šito siekti. Mūsų požiūris sutampantis su Dievo požiūriu, asmens už santvarkos ir atskiriantis jį nuo Dievo požiūrio, asmens santvarkoje.

  • Dievas pabaigoje, į kurį visi susivedame, kuriuo visi esame viena, per Kristų - tobulumą (mylėk Dievą) ir tapatumą (mylėk artimą) - ir per šventos Dvasios įsikūnijimą šviesuolių mokslu.
  • Kuris nori viską žinoti, ištirti, atskleisti. Kuris gyvena žinojimo rūmais.
  • Troškulys, kuriuo viskas vyksta toliau.
  • Tasai, kuris pasaulyje ir visais asmenimis išryškės.
  • Kristus, kuris sužiba mumyse, kaip bendras žmogus, kuriuo gyvename kaip Kitas, kuriuo visi esame viena.
  • Tikslas: visą šilumą aprėpti, surinkti ir priskirti Dievui.
  • Pereiname iš neigiamai apibrėžto Dievo (teisybė iš Šilumos į jos šaltinį, Dievą) į teigiamai apibrėžtą Dievą (malone iš Dievo su mumis į Šilumą). Išgyvename jo tokią dviprasmybę. Būtent mumis jisai teigiamai apibrėžtas, ir mes taipogi naujai apibrėžti, už savęs ir šio pasaulio.
  • Dievas ir Žmogus - priešprieša apibrėžtas - Dievo aplinkybės
    • I think that the {{Beginning}} is God, and the {{End}} is that GodIsGood. I think that here we find the distinction between God's perspective and our perspective. God looks {{Forwards}}: he starts with God and also good, but thinks of them separately. Endless life is this understanding that God is good. Humans look {{Backwards}}: we assume that God is good, and then look backwards towards God. Life is the fact that God is good. Therefore in the divisions of everything, God keeps finding a new perspective. And as in Genesis, that is good.
  • Iškylantis
    • klausdamas, kaip jam kiekvieną pasiekti?
    • arises through GodsWill by which he gives up himself, denies himself, and through Other imagined beyond us, and the Other is left alone and recognized as such and we are one in recognizing our love's imperfectness
  • Dievo akimis - suvedantis pradžią ir pabaigą - Savybėmis apibrėžtas - neturintis apimties laike (troškimai)
    • Dievas yra valingas. Jisai visapusiškai pasišvenčia, atsiduoda. Užtat Dievo nuostata viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
    • Dievo troškimai irgi išsako savybes: jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Toks jis savo akimis atrodo atskyrus pradžią ir pabaigą, jam neturint apimties laike, raidoje.
  • Mylėti Dievą. Dievas tampa gyvas, platesnis, išeidamas už savęs
    • If "to love X" means "to support the life of X", then the command "love God" suggests that we can think of the "life of God". There is a sense in which God is not alive, in that God is greater than life. Life is the fact that God is good. God is prior to life. June 25, 2003
    • Life is expressed by the six representations of anything, the ways of expressing the will. God is expressed by the four representations of everything, which may be thought of as a subset, four of the six. In this sense, God is less defined than life, broader than life, because God is expressed by a smaller set of representations.
    • Of himself, God is prior to life. God is "alive" only in a wider context, in the context of spirit, where there is introduced the concept of "good". Good is spirit beyond structure, good is spirit within structure. Good is God that knows not of itself. Good is God lost.
    • We love God, I think, by having an unconditional rapport with that reference point beyond this world we find ourselves within, so that we are "one with". This, I think, is what brings God to life in our physical world. But this is also the world of "loving your neighbor", the one who is able to love you. It is the world of loving locally. And some how loving locally leads us towards loving globally. At least it brings us to having that choice.

Asmens apibrėžtas - Dievo buvimo ir nebuvimo atskyrime, tad amžiname gyvenime

  • asmens tiesa
    • is defined by Person as Truth (for God - God, for I - Everything, for You - Wishes, for Other - Love). Note that for I, NotGod (Everything) is God!
  • asmenyje ir už jo
    • is within Persons (as distinct Persons) and beyond Person (as the same Person)
    • is within each Person as a member of the Trinity: GodTheSpirit (Wisdom), GodTheSon (GoodWill), GodTheFather (GodsWill).
    • within us is in the context of Person and their choosing God or their own selves, where God is the relevant Good
    • beyond us is God outside of the context of Person and thus beyond Good
  • santvarkoje ir už jos
    • Mūsų klausimai yra už santvarkos. O santvarkoje yra rinktiniai klausimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir aštuonios dvejonės. Dvejonėse bene Aš esu bendras žmogus ir Tu esi paskiras žmogus, o Kitas yra pasaulis.
  • vienume
    • Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas. Tai bene pirmas klausimas glūdintis visuose kituose klausimuose.
  • Dievo buvime ir nebuvime, tad amžiname gyvenime
    • Dievas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), tad mes esame juo. Dievo nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė), tad mes esame, o jis mumis. Tokiu būdu mes gyvename amžiną gyvenimą, įprasminantį akimirką, atskiriantį Dievą joje ir mūsų savastį, mūsų gerumą, mūsų brandą, mūsų tolydumą, esantį už jos, ją išplėčiantį. Tad akimirka yra apimtis, aprėpianti tai, kas už santvarkos.
    • Pats Dievas gali nebūti; be jo esame mes, jo asmuo - asmuo apskritai - galintys nebūti; be asmens yra tikslingos aplinkybės.
    • Pereiname iš Dievo į amžiną gyvenimą. Dievu esame viena (Dievas, Aš, Tu) viskuo, visaregiu, pirminėmis sandaromis ir vienumu. O amžinu gyvenimu gyvename Kitu, kuris yra nevienas, tad atskirtas nuo Dievo, išreikštas antrinėmis sandaromis. Užtat Kitu tampame vienu, tad Kitas išplėčia Dievą. Kitu gyvename patys tiesiogiai (dvasia) pasiklydusiu vaiku, susivokdami, jog mes ne tėvas, o vaikas. O netiesiogiai išgyvename antrinėmis sandaromis bei kalbomis, kuriomis nevienumas vyksta apibrėžtoje "betko" apimtyje, ir galiausiai suprantame nevienumą kaip apibrėžtą laisvą erdvę prileistą Kitam. Juk nesusivedimai yra visi bene prielaidiniai, sąlyginiai. Užtat tokiomis nesąmonėmis rūpinasi visko trokštantys, vaikus mylintys tėvai. Kitas yra Dievo vaikas. Kitu gyvena Jėzus Kristus.
  • Išklausantis maldą, ypač man nustojus tikėti - permetimas per upę
  • Pabaigos apibrėžtas - esmės
    • I also think that everything concludes that God is good. Occasionally, I work backwards, like a mathematician who accepts a statement as true so that she might search for the grounds for any truth it might have. I try to make explicit my key beliefs that I think must be central to the "happy ending". I follow Christ, and I expect that he plays a vital role. Yet, what is Christ, in that sense? I think that he is both God and man, and that he states his essence as "Love God" and "Love your neighbor as yourself". I also think that the Holy Trinity: Father, Son, Spirit is basic to God as we may understand him. Even so, I work as a minimalist, and try to presume as little as possible. And for what I do presume, I try to make that explicit. I understand that I may be wrong, and I accept the consequences.
    • Meilėje slypi ta dviprasmybė - mylėti neigiamai (artimą), teigiamai (Dievą) - mylėti save ar artimą - kuri glūdi pradžioje, Dievui pasitraukiant į save - kuri bet kokiu atveju užtaisyta.
  • Amžinas gyvenimas jau čia ir dabar. Įamžintas dorybėse. Gyvenimo nesuderinamumai, paprieštaravimai, nenuoseklumai išrišami amžinu gyvenimu. Ar jisai vyksta po šito gyvenimo? Bet juk Dievas mato visus laikus jau dabar. Tai kam reikalingas pomirtinis gyvenimas?

Nulinis?

Asmuo: Mano tobula valia

A

  • Mano tobula valia.
  • Asmuo, kuris veikia vienodai, nepaisant sąlygų. Būk tobulas.
  • Dievo nebūtinumas.
  • Iš kurio paieškų kyla Dievas.
  • Dviprasmybė, kuria geras vaikas priima blogo vaiko požiūrį.

Metraštis Klausimas

Dievas išeina už savęs. Tai eiga nusakoma jo troškimais. Jisai:

  • trokšta nieko - savarankiškas - Dievas - pirm išeinant už savęs
  • trokšta kažko - užtikrintas - dvasia - iškėlęs klausimą, tuo pačiu jį vykdant, juo mąstant, paklūstantis sau - Dievas Tėvas
  • trokšta betko - ramus - dviprasmybė - laukiantis, tikintis savimi, jog jisai pasirodys - Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus
  • trokšta visko - mylintis - gera širdis - besirūpinantis, jog jisai iškilęs tenkins tuos lūkesčius - Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Dvasia

Dievas trokšta. Jisai trokšta nieko, kažko, betko ar visko. Jo troškimai pasižymi savo šalčiu ar šiluma. Jie yra šalčio ir šilumos šaltinis. Troškimai yra Dievo sandaros, visko, atvaizdai. Jie išsako kiek jisai yra išėjęs už savęs. Dievas gali būti už savęs (be jokio požiūrio), gali būti savyje (dvasia, tapati sau), gali eiti į save (dviprasmybe) ir gali šviesti iš savęs (gera širdimi). Užtat troškimai išsako, kokį Dievą pažįstame. Tai jo pažinimo sąlygos.

Dievas: Dievas (Dievas) Požiūris sieja asmenį ir aplinkybes. Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio. Kada pasitraukiam, Dievas įvairiausiai iškyla. Mūsų širdis yra tai, kas mumyse giliausia. Ar jinai pasitraukia, ar jinai nepasitraukia? Ar jinai gera širdis (už mūsų, giliau nei mes), ar jinai pikta širdis (užstojanti kelią). Tad širdis yra šaltinis to, kas iš mūsų išplaukia.

D1

Dievas Neapibrėžtas Dievas. Dievas neapibrėžtas, nežinomas, be santykių, neįsivaizduotas. Žmogus atsisako savo požiūrio. Dievas be požiūrio.

Dievas gali būti visai už santvarkos, niekaip neapibrėžtas, visai neišėjęs už savęs, tad Dievas visakame, labai šaltas. Tai Dievo tiesa.

  • Dievas gali būti neapibrėžtas, nes apibrėžta tai, kas santvarkoje, o jis gali būti ne santvarkoje.
  • Dievas gali būti nežinomas, nes jisai pirm žinojimo, ketverybės, jos atvaizdų, tad ir pirm laisvumo.
  • Dievas gali nebūti asmuo, nes jisai pirm apimties, jisai už apimties, jisai be požiūrio.
  • Gali nebūti atsakymo į klausimą, Koks yra Dievas? Nes jisai yra pirm visų klausimų, taip pat pirm visų atsakymų. Jisai yra pirm ketverybės, tad pirm klausimų Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir jų atsakymų. Jisai yra be jokio būdo, mat pirm būties, tuo pačiu bet kokios esmės ar savybės ar būsenos kuri jį apibūdintų. Jisai yra pirm visako, tad jam nėra jokio pagrindo. Jisai nieko kito nenurodo.
  • Jisai yra be jokių santykių, tad nė šiltas, nė šaltas.
  • Jisai yra be jokių sąlygų, aplinkybių, tad jam net neiškyla tapatumo klausimas, ar jisai tas pats Dievas?
  • Dievas toks yra nesant jokiam požiūriui.
  • Dievui netinka citatai, kurią Gadamer priskirai Goethe: Everything is a symbol. Iš tikrųjų Goethe rašė: Alles vergangliche ist nur ein Gleichnis. Visa, kas laikina, yra palyginimas.
  • Štai atsisakome savo požiūrio, ir visgi įsivaizduojame, koks tada Dievas gali būti. O jisai tada lieka mįslė, nežinomas, kaip ir kiekvienas asmuo. Tad net ir turėdami požiūrį, galime jo atsisakyti.

D2

Dvasia, teisybė. Dievo tapatumas su savimi. Santvarkos akimis, Dievas yra už santvarkos. Jisai kaip toks yra tapatus sau, tas pats Dievas. Mat, tapatumui reikalingos skirtingos sąlygos, skirtingos aplinkybės. O Dievas yra už santvarkos, tad Dievas tapatus sau. Tas tapatumas santvarkoje reiškiasi nulybės atvaizdais, įskaitant tiesa. Požiūrio asmens sąlygos

Dievas išsitenka sandaroje dėl to, kad jis sutampa su savimi. Dievas tad gali būti sandaroje ir tuo pačiu jos nepaisyti, būti už jos, nes jinai jam nekliudo, jisai besąlygiškas. Savo sutapimu su savimi, savo nuoseklumu, savo tiesa, savo dvasia, savo pasikartojančia veikla, jis ir iššaukia visas sandaras. Tai Dievo sąvoka, šaltoka.

  • Santvarka, tai yra kas apibrėžta. Santvarkos požiūriu, neapibrėžtumas (Dievas) yra tapatus sau. Tapatumas sau, tai pasikartojanti veikla. Tokiu atveju Dievas savo savastimi įeina į santvarką kaip gerumas. Santvarkos akimis tai yra gyvenimas, o Dievo akimis, jisai yra atskirtas nuo savęs, tai yra amžinas gyvenimas.
  • Nulybės atvaizdai, tai tapatumo sau įvairiausi būdai.
    • Dievo savybės yra nulybės atvaizdai: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Tai Dievas, koks jisai atrodo mūsų akimis, esantiems santvarkoje, jam neturint apimties erdvėje, santvarkoje.
    • Tiesa, tai kas yra tyra, be jokio melo. Panašiai: gerumas, tobulumas. Kas visiškai atskleista.
      • Dievas sau akivaizdus, o kitiems paslėptas bet iškylantis
      • is related to himself as Truth, beyond Person, and as defined by Understanding
      • Sutampa su savo raiška.
      • Įžvalga (teorija, logosas, žodis)
      • Esu kas esu
    • Nulinė sąvoka - besąlygiškas tapatumas sau (o mes ir visa kita sąlygiškai tapatūs sau) - vienų vienumas
    • mūsų akimis - neišskirtinumas - Savybėmis apibrėžtas - neturintis apimties erdvėje (nulybės atvaizdai)
      • Indistinction, Complete, Spirit
      • that Indistinction which is open to all Distinction.
    • Kaip Dievą įsivaizduoju. Juodasis Dievas, Dievas - tyla. Palyginti nulybės atvaizdus.
  • Dvasia, tai pasikartojantis veiksmas, tuomi tapatumas su savimi, palyginti su veiksniu +2.
  • Šilumos galimybė
    • Pirm požiūrio, tai pagrindas jo sutapimo su šiluma, tai jo šilumos galimybė
  • Sąvokom apibrėžtas - vienų vienumas
    • Dievas, kaip sąvoka - arba galimas, tad galime su tokiu bendrauti, arba negalimas, išbraukiamas
    • Meilė (Šiluma) yra Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
    • Dievo apibrėžimas, jo dalyvavimas santvarkoje
      • Apibrėžti asmenį, tai išsakyti jo požiūrį
      • God is defined as Aloneness, which beyond the Scope of Definition is Truth, and means God, Everything, Wishes, Love, depending on the Scope; but which within the Scope of Definition is Freedom, and means Good, Slack, Coinciding, Perfection, depending on the Scope. System is the Scope of Definition and indicates where the distinction is made between within and beyond.
      • Definition of God is the oneness of God who defines and God who is defined, the link in context of God within and God beyond. If God is undefined, then God within and God beyond are separate, as Person (who must be - God is Alone) and Choice (which may or may not be chosen - Aloneness is God).
  • Dievo suvokimas. Older thought, unsatisfactory: God is understanding God. We start here and ask, what does it mean that this is the same God? We first show how understanding grows completely explicit. We then conclude that indeed all understanding is understanding through God (as EternalLife, his unity as Understander and Experiencer). And through the understanding of God we can understand all who experience.
  • Junginiu apibrėžtas - buvimu ir nebuvimu
    • yra net ir kai Dievo nėra
    • tas, kuriam buvimas ir nebuvimas tėra tas pat
    • God's necessity is that his truth (the possibility of his being) and the manifestation of his truth (the possibility of his nonbeing) are one and the same. These are united by the fivesome as different directions (being: every effect has had its cause; nonbeing: not every cause has had its effect) in conjunction in the here and now.
    • vienų vienas ir ne vienas
    • bendras ir ne bendras, bet neapibrėžtas
    • asmuo ir santvarka
    • santvarkoje kaip asmeniui teikiama amžino gyvenimo galimybė ir taip pat už santvarkos kaip tiesa
  • Tapatumo sau (matematinės ekvivalencijos) rūšys: kintamųjų rūšys, ženklų savybių lygmenų poros
  • Dievo sau pradžia, tai monologinis santykis. Dievo kūryba, tai išėjimas už "tapatumo sau", nesiribojimas tuo. Sandara, tai apibrėžimo pagrindas.
  • Santvarkoje yra neigimas, apibrėžimas. Dievas yra pirm neigimo. Neigimas išsivysto padalinimais, išryškėdamas dvejybe, ketverybe, o galutinai apibrėžtas septynerybe ir aštuonerybe.
  • Dievo tapatumas su savimi yra jo teisybė. Santvarkoje tai tampa nykimu, mažėjančiu laisvumu. Šaltas, nes tai gęstanti dvasia. O protas būtent taip veikia, atsisakydamas dvasios, viso kas nereikalinga.
  • Dievo galimybė - kuri man buvo labai šalta - bet kada jau viską žinojau, kada supratau esmę, jog visos sandaros, visos mūsų aplinkybės išplaukia iš Dievo požiūrio, tada nebuvo jokio reikalo jį laikyti tiktai galimu - o kadangi asmeniškai esu daug kartų atsirėmęs į jį ir sulaukęs jo malones, tai galiu jį suprasti, kaip šiltą, kaip visko, bet kartu ir šilumos šaltinį.

D3

Dviprasmybė Dvasia, prasiveržianti pasaulyje Dievas, dvasia išnaršantis ir papildantis visą pasaulį, slypintis jo dviprasmybėje, nykimo teisybėje ir gaivinimo malonėje. Dievas, kurį galime ir pasirenkame įžvelgti visakame ir kalbinti, kuris išsiduoda nevienaprasmiškai, kuris veši sutapimuose. Asmens galimybės aplinkybėse

Dievas už santvarkos tūno dviprasmybėje, tose aplinkybėse, kur jis gali būti ar nebūti. Jisai tad kažkiek prasiveržia pro santvarką, naujai išeina už savęs į ją. Tai Dievo žvilgsnis, šiltokas. Dievas kažkame.

  • Dievas už pasaulio meile prasiveržia į pasaulį pro jo tarpus, taip palaiko Dievo gerumą, taip pat Dievo atskyrimą nuo gerumo, nes Dievas veržiasi būtent į pasaulį, į sąlygas, nors jo pasaulis nepripažįsta
  • Atskiras pagrindas Dievui pasaulyje
    • Kuris yra tarpe, laisvume, gerume, tarp atsakomybių, tarp pertvarkymų. Kuris atveria tarpą tarp savęs už mūsų ir savęs mumyse, kuriame gali vykti amžinas gyvenimas.
    • Kuris yra tarpe ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje, kurioje išsiskiria atsakomybės, o jisai iškyla tarpe.
  • Dievo ir pasaulio skirtingi požiūriai
    • Pasaulio nevaržomas, visiškai laisvas. Užtat pasaulyje neišaiškintas.
    • Dievas, esantis visur ir visada. Bet ypač, visose sandarose sudalyvaujantis, jas ir išplėčiantis dvasia.
    • Malonės (šilumos) ir teisybės dviprasmybė.
  • Meilė, palaikymas - kodėl lygmens asmuo
    • Meilė, palaikanti gyvenimą, Dievo gerumą, jo buvimą santvarkoje; bet gerumo esmė yra tobulumas, renkantis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo, tad Dievo valią vietoj savo valios, taip kad Dievas nebūtinai geras, ir gyvenima plačiau. Taip kad gerumas paaukoja save platesniam Dievo supratimui. Tai bene paradoksų šaltinis.
    • Dievas yra kas papildomai palaiko. Jis keičia apibrėžimą į savybę.
  • Dvasia, prasiskverbianti į pasaulį. Jos sandara - viskas, visko atvaizdai - troškimai, troškimų vienybė - meilė.
  • Likimas, su kuriuo bendradarbiauju - akmenys upėje?
  • Audronė: Dievas turi humoro jausmą.
  • Ar esu geras dėl to, kad myliu Ievą... ar myliu Ievą dėl to, kad esu geras? Priežastinė dviprasmybė.
  • Vaikystėje ieškodavau Dievo lubų blankumoje, blankiausioje vietoje, kur jisai mažiausiai įsipareigotų pasireikšdamas.

D4

Dievas manyje. Gera širdis. Dievo požiūris manyje Gera širdis, kuriai gera valia atveriam kelią. Išverstas Dievas, išvertus viską. Požiūris, pranokstantis visas aplinkybes.

Sandaros giliausios gelmės, tai mūsų širdys, tai galimybė Dievui iškilti - mums leidus - arba neiškilti - mums neleidus vardan savęs ir savastimi pagrįsto pasaulio. Užtat tai šilčiausias būdas, kaip Dievas iškyla, nes tai vyksta tiktai mūsų laisva valia. Pasitraukdami, atsisakydami savęs, parodydami gerą valią atveriame kelią Dievui - gerai širdžiai - iškylančiam dar giliau už mus. Dievas yra niekame, labai šiltas. Tai Dievo požiūris.

  • Šiluma besireiškianti jo požiūriu
    • Tobulas Dievas - mumyse
  • Širdis
    • Dievas, atsiradęs sandaroje ir ieškantis Dievo
    • išverstas Dievas, išvertus viską
    • Širdis ir pasaulis, jų tiesos, malonė ir teisybė, šiluma ir šaltis, geros valios pratimai
  • Dievas ir Širdis - apibrėžimas priešprieša - Dievo aplinkybės
    • Ryšys tarp Dievo ir širdies apibrėžia Savęs-suvokimą (ir grindžia ketverybę, penkerybę, šešerybę) ir Bendrą-suvokimą (ir grindžia septynerybę). Iš to bene kyla atvaizdai - keturi Dievo požiūriu ir du širdies požiūriu. Šį ryšį išsako įsisavinimas šešerybėje, apimtis ir išvertimas (inversion effect).
    • Dievas troškimais atjaučia mūsų netroškimus, bet ar mes jį atjaučiame? Širdis ir pasaulis - gera širdis ir gera valia - galim jam atverti kelią. Atveriame lankstumu, puoselėdami visas septynias kryptis, ne tik savo šešias, taip kad atsiveria požiūris už mūsų.
  • Dievas, kuriam meldžiuos, kuris myli mane labiau, kaip aš myliu save.
    • Labai daug gero patyriau iš jo, labai daug išminties ir nuovokos. Visgi, bent pora kartų jisai man nurodė, kad įvyks tai, kas neįvyko. Būtent sakė, kad Genutė pasveiks, mane ramino, kad galiu nesimelsti. Ir sakė, kad su Ieva gyvensiu David namuose Englewood, kuriuos jisai prarado. Kai jo paklausiau, kas čia atsitiko, jisai neatsiliepia arba sako, Pamatysim. Tad atrodo, jisai Dievas, kuris nori nuraminti, o taip pat pažadėti, kaip kad žydų tautai, jog jis ne šiaip, o iš tikrųjų Dievas, bet tas jo ištęsėjimas, matyt, kartais nesutelpa šioje žemėje, nebent su juo susiveda ir jį praplėčia kitas gyvenimas, amžinas gyvenimas, ne šiaip pomirtinis gyvenimas, juk ėjo kalba apie šį gyvenimą. Juk ne aš prašiau, o jis pažadėjo.
  • Mūsų asmeninis Dievas yra mūsų pramanas, mūsų troškimų atvaizdis. Tačiau jeigu tai vaizduojam širdingai, nuoširdžiai, geranoriškai, tai turėtų iš esmės sutapti su tikruoju Dievu, nebent jis būtų labai žiaurus.
  • Išmokstame trokšti visko. Gyventi ne savo vertybe, o visų ir Dievo, būtent meile, gyventi mylinčiais.
  • Vertybėmis išryškėja mūsų Dievas įvairiausių gyvenimo klodų: asmeninis Dievas, tautos Dievas ir taip toliau, kurie visi turi sutapti.
  • Ieškoti ryšio su Dievu - malda dvasia, taip pat darbais - kitų laisve - kitais, kaip renkasi.

Žinynas Atsakymas

Asmuo renkasi. Pasirinkimai, tai gyvenimo sandaros, betko, šeši atvaizdai.

Dievas-Asmuo: Atsiplėšimas (Požiūriai) Iš Dievo kylanti santvarka -> Požiūris mane pilnai atskleidžiantis -> Požiūris mane praplėčiantis

DA1

Dievas yra kažkas. Dievas už manęs. Apibrėžimas. Dievas už manęs. Dievas, man nežinomas. Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo. Visa, kas man nežinoma, laikau Dievu. Ir tai skverbiasi po viską. Sutampantis su šiluma, tad šylantis. Požiūris į Dievą be požiūrio.

  • Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo
    • Apofatinė (apophatic) teologija - apibrėžiamas neigimu.
    • Dievo savybės - iš kurių nustatom, sulipdom Dievą - vaizduotės padarinys
    • Dievas yra be ribų, visų ribotumų paneigimas, tad visiškai laisvas.
    • Dievas viską žino, viską mato, viską girdi, viską gali, viską daro, viską mąsto, yra visur ir visada, visakame slypi, viską sukūrė, už viską atsako
    • Dievas yra geras - tobulai geras - tobulas.
    • Viskas susiveda į Dievą. Tad būtent visi neatsakyti klausimai, neišspręsti iššūkiai. Jame visi atsakymai.
    • Yra vienas Dievas.
    • Palyginti su tiesa, žinojimu, prietarais, mokslu, išmintimi.
  • Nulinis asmuo - besąlygiškas asmuo - Kodėl lygmens asmuo
    • Kas? (Who?) Asmuo
    • Turintis požiūrį, tad asmuo - turintis nežinojimo - esantį aplinkybėse. Aplinkybių dviprasmiškumas: jos gali būti išgyventos arba ne.
    • Asmuo be sąlygų, be aplinkybių
    • Dievas yra tasai... užtat asmuo. Bet Dievas nėra žmogus, nėra laikinas, nėra ribotas, nėra kūniškas.
    • Nuoroda (reference)
    • Asmuo, dalyvaujantis asmenų lygtyje.
    • Dievas yra nežinojimas. Jis yra pirm visų žinojimų, visų atsakymų. Tai žinojimas visko. Žinojimas (taip ar ne) yra žinojimas nieko.
    • "Nulis", tai kas yra pirm mūsų, pirm visko, besąlygiška mūsų aplinka, užtat ir jo savybės yra tokios pat "nulinės".
  • vienumo pagrindas - kodėl asmuo
    • Visi asmenys pagrįsti Dievo pagrindu.
    • pradžia, kuria esame viena
    • Su kuo esame viena (Being one with); kuris su mumis vienas (that which is being one with); is BeingOneWith us by not being, by making room for us.
  • Dievo atvaizdai (troškimai) ir netroškimai - Dievo atjauta mums
  • Dievo savybės - jo troškimai - visko atvaizdai, nulybės atvaizdai, vienybės atvaizdai
    • Nulybės ir vienybės atvaizdai.
    • Nulybės ir vienybės atvaizdų neigimas - aštuongubas kelias.
    • Prasmingumas - nėra visko žinojimo - tad nėra Dievo - nes nėra ryšio su Dievu - tad yra trejybės ratas.
    • Troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko.
    • Tarpsniai tarp Dievo ir gerumo: Laipsnynas Kaip Dievas geras? Dievas sulyginimas lygtimi. Laipsnynas apibrėžia laipsnius tarp Dievo ir gerumo.
    • Dievo savybės - žmogaus požiūriu, Dievo troškimai - Dievo požiūriu.
  • Atvaizdai Kaip protas mums pristato sąvokas? Yra keturi Dievo (nulybės) atvaizdai.
  • Nulybės atvaizdai yra paskiros Dievo savybės: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Dievas
  • Šylantis Dievas, sutampantis su šiluma
    • Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė
    • Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas
    • Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas
    • Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas
  • Dievas mums nežinomas. Ir visa, kas mums neapibrėžta, nežinoma yra mums Dievas.
    • Jisai kaip toks yra mums labai tolimas, svetimas, šaltas, abejingas.
  • Undefined, not fixing Truth, not fixing the extent of BeingOneWith, not fixing all of the referents of sharing Theory
  • Ketverybė apibrėžia, tačiau Dievo lygmuo kodėl lieka neapibrėžtas, neapribotos apimties
  • Nenurodantis kitą, o tiesiogiai išsakantis save
    • not a Basis, but directly Agreement or Disagreement
  • Kiekvienas asmuo tai kyla iš nežinojimo, jame yra Dievas. Ir Dievas būdamas neapibrėžtas tai reiškia ir apibrėžtumu, tačiau netiesiogiai. Ir ten kur yra neapibrėžtumas, nežinojimas, ten yra Dievas. Ir Dievas taip iškyla klausimais, nors ten nežinojimas yra sąlyginis.
  • Iš viso žmonėms neaišku, kad toks Dievas iš viso gali būti, tad žmonėms santvarkoje jisai įsivaizduojamas apibrėžtumu, neigiamu apibrėžtumu.
  • Neturėjimas su kuo kalbėti.

Mano ir Dievo atsakymai į 12 klausimų parodo mūsų skirtumus:

  • Dievas gali būti nebūtinas, bet man jisai yra būtinas.
  • Aš esu sąlygose, o Dievas nėra jokiose sąlygose.

Mane ir Dievą sieja mūsų laisvė:

  • Dievo besąlyginė laisvė - gali prieštarauti sau
  • Mano sąlyginė laisvė - esmėje Kitas negali prieštarauti sau

Mus sieja keturi lygmenys, keturi asmenys, kuriais galime daugiau ar mažiau prieštarauti sau

Dievo troškimas - gyvenimas. Žmogaus netroškimas - sunaikina.

DA2

Dievas yra betkas. Mūsų požiūrių sąlygiškumas Dievo ir mūsų skirtingi požiūriai Dievas, atskleidžiantis požiūrių įvairovę, jog be mano yra ir kitų požiūrių, o juos dar galima sandara visus aprėpti ir suderinti, taip kad nesu savo požiūris. Dievo išbaigtas požiūris, visko žinojimas, kurį sulyginus su mano požiūriu išaiškėja, jog manasis tėra asmeniškas tvėrinys, mano savastis, su kuria visgi galiu nesusitapatinti.

  • Sandaros suderinti požiūriai - Dievas, kurį renkamės, jo valią - kurio lygiavertį požiūrį galime priimti vietoj savo - arba priešpastatyti sau
  • Kurio požiūriui išvystau nuojautą, priėmimą per pasąmonės langą.
  • Kurio požiūriu galima viską žinoti, į kurį kaip tokį galime atsiremti, su kurio požiūriu gali mūsų sutapti, kaip kad paklydęs vaikas.
  • Tėvas (nuliniu požiūriu) ir Sūnus (septintu požiūriu) mąstantys Dvasią, papildančią mūsų pasaulėžiūrą, taip kad galima atsiremti į kažką daugiau už mus, išvystyti platesnę nuojautą ir ja gyventi. Dieviška išmintis.
  • Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.
  • Dievas ir sandara
    • Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.
    • Dievas reiškiasi sandaromis - vienomis jisai esamas asmuo, pasitraukiantis, kuriuo sutampame su juo ir kitais, vis plačiau pasitraukiantis, užtat vis ryškiau mus išgyvenantis, ketveriopai: ar, koks, kaip, kodėl? Savastis teigiamai išgyvenama, ketveriopai, troškimais. Kitomis Dievas atsirandantis, kaip ir mes, ir sutampame būtent savo aplinkybėmis, savo būsimos savasties papildiniu, nurodomu iš keturių plotmių, vis platesnių: tikslo, proto, pasaulio, pašaukimo. Savastis neigiamai išgyvenama, šešeriopai.
    • Klausimai, susiję su sandaromis, tai Mano klausimai, išreiškiantys, kas man svarbu. O kas Dievui svarbu?
    • Sudariau sąrašą sandarų, kurias reikėtų aprašyti. Kiekvienai sandarai priskyriau klausimą, kurį ji išsprendžia. Klausimus rūšiavau ir rūšyse įžiūrėjau Dievo vaidmenį. Ar sandaros iškyla išvystant Dievo nebūtinumą? ar suvedant jo būtinumą?
    • Dievas visakuo prieinamas, tad jį galima įvairiai aptikti įvairiausiose sandarose, užtat jomis ir bendrauti su kitais.
    • Dievo atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:
      • išėjimu už savęs, klausiant, ar jisai būtinas? - būtent toks strimagalviškumas yra suvokimo pradžia, atskyrimas dvasinio ir kūniško pasaulių
      • visaregiu jis atsiplėšia nuo savęs, nuo Manęs
      • pirminėmis sandaromis šis atsiplėšimas nuo savęs išreiškimas troškimais ir netroškimais. Troškimai toliau priima netroškimus, priima požiūrį, Tavimi.
      • antrinėmis sandaromis išryškėja išskirtinumas asmenų. Dievas vieno lygmens priima požiūrį kito lygmens. Yra tarpas, yra Kitas, suvoktas tarp požiūrio ir jo turėtojo.
  • Valios apibrėžtas - Dievas skaido atsakomybę, mes renkamės Dievą vietoj savęs.
  • Atsakomybės skaidymas
    • santykis tarp Dievo valios ir mūsų valios yra santykis tarp kodėl veikti ir kaip veikti - kaip turėtų tarnauti kodėl
    • Dievas atsiskleidžia kartu su mūsų žinojimu. Jį pakeičia jo valia. Viskas eina link to.
    • Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.
    • Kristaus valia - dangaus karalystė - Dievo įjungimas mūsų žemiškoje aplinkoje. Tikėjimo pakeitimas žinojimu.
  • Pasirinkti Dievą vietoj savęs
    • wants us to open ourselves to him - and so, one with him, both being and not being, we can rise above being, just as he is prior to being, and thus being in our not being, go beyond ourselves ever with God and into him in an other, thus ever into an other beyond ourselves, to whom we hand over the question of being, until there is no longer scope necessary for the definition of being and there is no way to distinguish being and not being. That is the end.
    • It is better to know God (as Understanding) then to define God (as Truth). This is choosing Position (God's God) over Perspective (our Self's God). God likewise chooses EternalLife over himself as God. Do we presume of God that he is Good and so accept God in the limits of our Perspective? Or do we accept him as Position beyond us?
    • Žinojimo rūmais Dievo valia reiškiasi mūsų paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu
    • Dievas yra jo valios vykdyme - paklūstant, tikint, besirūpinant ir pasiduodant. Jo valia, kad mes rinktumėmės gyventi amžinai - mokytis, bręsti amžinai. Jo valia kiekvieną pasiekti. Mums suvokti, jog yra kas plačiau už mūsų pačių suvoktą gerumą, mūsų pačių suvoktą Dievą, tad ir Dievas gali mus mylėti labiau, nei mes patys save.
  • Palyginti: rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą. Ir kaip tai susiję su Dievo valios vykdymu? su amžinu gyvenimu?
    • Dievui rūpi mes; jis tiki mumis; jis (savo pavyzdžiu) paklūsta mums.
    • Mums rūpi Dievas (nes jis rūpinasi mumis); mes tikim Dievą; mes jam paklūstam.
  • Savo požiūriais išeiname už savęs, vis naujai pasirinkdami, tverdami, ręsdami tvėrinius.
  • Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo nesutarimas. Sūnaus paklusimas Tėvui.
    • Dangaus karalystė yra kaip 4 protingos mergelės (daryti gerą - mylėti Dievą) ir 6 neprotingos mergelės (nedaryti blogo - mylėti artimą). Ogi tikslas yra sulaukti Dievo, jog jisai būtinas. Protingos mergelės tikėjosi Dievo, o neprotingos nesitikėjo. Tad galiausiai Dievas juk pasidžiaugs protingosiomis, kaip kad Kristus norėjo, o tai yra dangaus karalystė. O palyginime parašyta 5 protingos ir 5 neprotingos nes Jėzus ieško, kas jį supras - ir dargi klausytojas, tai bus viena iš 6 neprotingų mergelių, kuri tapo protinga. Tad jis taip susikalba su mumis ir taip pat apeina savo Tėvą. Dangaus karalystė, tai noras gyventi teigiamais įsakymais, ne neigiamais; tai nenoras priklausyti nuo stebuklų, nuo aliejaus pirklių. Ir tai požiūris, jog kiekvienas gali (ar galėtų) pats išsigelbėti (mažasis laivas).

DA3

Dievas yra niekas. Įstatymas. 6+4. Dievo ir paskiro Kito atskirti požiūriai Dievas, kuris parūpino žmogui dorovės įstatymą (Dešimts Dievo įsakymų) ir laisvę, taip kad Dievas nereikalingas, juk užtenka nedaryti blogo, tad mylėti savo artimą, kaip save patį. Tačiau renkamės daryti gerą, mylėti Dievą, tad jisai mums reikalingas, kad vykdytumėme jo valią, amžinai bręstumėme, mokytumėmės, gyventume, kad mums jisai rūpėtų, jį tikėtumėme ir jam paklustumėme. Požiūrių suvedimas dviprasmybe, teigiamo ir neigiamo įstatymo, užtat Kito laisve, taip kad visada yra galimybė laikytis įsakymo, o ta galimybė teigiama, taip kad Dievo požiūris yra ir pats Dievas būtinas.

  • Įstatymo leidėjas, suteikęs mums laisvę. Kurio valią renkamės vietoj savęs, kuriam paklūstam, kurį tikim, kurio rūpesčiai mums rūpi, kuris nori, kad amžinai gyventumėme, kurį norime, kad būtinai būtų.
  • Akimirkų prasmė, įamžinta dorybė, meilės atvejis, kas dedama į sielos skrynią.
  • Dievas, įvairiai išėjęs už savęs, tad įvairiai mylėtinas, teigiamai, kaip (vienas) Dievas, (rimtasis) Viskas, (kūrybingi) Troškimai, (Šilumos šaltinis, esmė, tėvai) Meilė. Tai teigiami įstatymai, o neigiami, tai kyla iš jų porų.
  • Dievas ir sąlygos - Dievas ir gerumas - gyvenimo lygties Dievas - antisandara
  • Dievas yra gerumo (sąlygų) neigimas, o blogis taip pat yra gerumo neigimas, tad jie iškyla kartu, taip apibrėžiant Dievą. Blogis yra teisybė, mažėjantis laisvumas, o gerumas yra malonė, didėjantis laisvumas.
  • Besąlygiškas Dievas - sąlygiškas gerumas - gyvenimas - amžinas gyvenimas
  • Dievas išėjęs į save: Dievas - viskas - troškimai? - meilė.
  • Asmenys (Kaip esame viena?): Dievas (dvasia) - aš (sandara) - tu (atvaizdai) - kitas (vieningumas).
  • Gerasis vaikas (tikėjimas): Išeities taškas Dievas - Dievas tobulas, pakankamas sau - yra ryšys su Dievu, Tėvo ir Sūnaus ryšys - baigiasi Dievo įsakymu, terpe raidai, Dievas nebūtinas.
  • Blogasis vaikas (rūpėjimas): Dievas nebūtinas. Viską priimti. Nėra ryšio su Dievu. Rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu Dievas iškyla meile. Dievas už mūsų, Dievas pakankamas visiems, mums visiems ("Tėve mūsų").
  • Išsiaiškinimai palygina gerąjį ir blogąjį vaiką.
  • Gyvenimas - didėjantis laisvėjimas, mirtis - mažėjantis laisvėjimas. Jeigu Dievą ko mažiau primetame, tai ko aiškiau matome, kur jisai iškyla.
  • Žmogaus valia: gyvenimas, tai Dievo gerumas - tas pats lygmuo, 4 lygmenys
  • Dievo valia - amžinas gyvenimas - Dievas nebūtinai geras - rūpėti, tikėti, paklusti - Skirtingi lygmenys - 6 poros.
  • Amžinas gyvenimas Ar Dievas geras? Lygties narys. Dievo valia.
  • Dievas ir Kitas
  • Dievas ir jo gyvenimas
  • Dievas ir jo branda
  • Tu - vienumas. Kitas - nevienumas (mano-nevieno su kitais ir Dievo - vieno su visais).
  • Savasties santykiai su Dievu: Asmenys
    • Asmenys: Aš, Tu, Kitas
    • Asmenų lygmenys: Dvasia, Vieningumas
    • Dievo lygmenys: Viskas, Troškimai, Meilė
    • Dievas sąmoningas: Tėvas, Sūnus, Dvasia
  • Įstatymas
    • Teigiamuose ir neigiamuose įsakymuose. Keturi teigiami įsakymai išplaukia iš tobulo Dievo. Šeši neigiami įsakymai susiveda į pakankamą Dievą, į Kitą, į gerumą, kuriam tarnaujam.
    • Išgyvenimai
      • meilė (asmens aplinka) išgyvenimuose palaikanti asmens brandą
    • Nesusivedimai
      • Jėzaus pamokymai lyg ir prieštarauja susijusiems nesusivedimams, užtat jie ir nesusiveda. Taip pat, neigiamybės reiškiniai dėsto, kaip Dievas iškyla iš smulkmenų, tad kaip smulkmena tampa didmena. Ir iš to galime spręsti atvirkščiai, kaip didmena išsakoma smulkmena, niekučiu ir iš viso niekuo - ir ką iš to galima išvesti apie gyvenimą.
    • Šeši pokalbiai
      • Poromis sutampa keturi asmenys: juodasis Dievas (kodėl), pradžioje esantis raudonasis Aš (kaip), pabaigoje esantis geltonasis Tu (koks), viduryje esantis mėlynasis Kitas (ar). Pirmais trimis, teigiamais išgyvenimais esame susieti tiesiogiai, strimagalviškai, trejybe, savyje, o antrais trimis, neigiamais išgyvenimais esame santvarkoje, suvokime, susieti su Dievu už santvarkos, su kuriuo esame "viena", o tas vienumas suvokiamas tik santvarkoje.
  • Kitas - Dievo vienumo pagrindas
  • Dievas ir Kitas - priešprieša apibrėžtas - Dievo aplinkybės
    • Other is God made explicit.
  • Vertybės apibrėžtas - Meilė. Dievo kertinė vertybė yra meilė.
    • When I spend time with God he seems to focus on Love. He doesn't talk much about Being at all, in my experience. Our key concept is our deepest value that includes all of our other values. Do you think that love or being is more inclusive from God's point of view? I think that his love has him stretch and grow more than his being himself does. Also, all of our key concepts seem to be different ways of emphasizing love. Perhaps we might say that our key concepts are our being - they are substitutes for us - but that for each of us, our key concept is some aspect of love. And so I think that God's key concept is love. But we can ask him. You may be right.
    • Meilė yra gyvybės šaltinis. Tai yra septynerybės atvaizdas didėjančiu laisvumu. Šis atvaizdas įsivaizduoja už santvarkos esantį gerumo šaltinį, vadinas, Dievą.
  • Dievo įsakymas - Dievo nebuvimas
    • Dešimts Dievo įsakymų - neigiami įsakymai. Mylėk artimą kaip save patį.
    • Teigiami įsakymai - mylėk Dievą, mylėk priešą. Neigiami įsakymai.
    • Ženklų rūšys? 4 Teigiami įsakymai.
    • Ženklų savybės Kaip mąstom dvejopai? 6 Neigiami įsakymai.
    • Dievo būtinumas ir nebūtinumas
    • Dievo valios vykdymas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas
    • Dievo įsivaizdavimas - 12 aplinkybių
    • Tiesa - nėra nieko nežinojimo - tad nėra Kito - tad visi esame viena.
    • Susikalbėjimas? jo pagrindas? Pažeidimai? nesiskaitymas su kitų laisve. (Neigiamas įsakymas)
    • Dievui svarbu, jog vis labiau į jį įsiklausytume, jisai tokiu būdu ir iškyla.
  • NeDievą papildantis
    • ne Dievas - Velnias - mirtis - septynerybės atvaizdas nykimu
    • NeDievas atsiranda septynerybėje. Jisai gali būti su Dievu (didėjančiu laisvumu, kada yra gyvybės šaltinis) arba be Dievo (mažėjančiu laisvumu, kada yra mirtis). Jisai yra NeDievas kada atsiriboja nuo gyvybės šaltinio, lieka uždaroje, nykstančioje sandaroje. Toks yra velnias. Velnias, angelas renkasi tik vieną kartą. O žmogus gali rinktis vis naujai. Neigiamasis pasirinkimas, teigiamojo atsisakymas, įmanomas jeigu santvarką suvokiame ne kaip (Dievo) proto tvarką, o kaip daiktišką tikrovę. Tad čia ir iškyla skirtumas tarp idealizmo ir materializmo. Materializmas negali mūsų suvokti, kaip esančiame Dievo prote, tad negali suvokti, jog yra gerumo šaltinis, gyvybės kūrėjas.
    • Dievas pasitraukė, kad galėtų būti visi, net ir velnias. Dievo pasitraukimas išsakytas ketverybės atvaizdų, tiek pažinovais-požiūriais, tiek daiktais-aplinkomis. Pastarajame nėra Kodėl? užtat santvarka uždara. O pirmajame nėra Ar! užtat santvarka atvira.
  • Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai - 10 Dievo įsakymų
  • Dievas susivedime
  • Mylėk artimą - tapatumas - gerumo atvaizdai; mylėk Dievą - tobulumas - gerumo esmė. Jėzus Kristus juos sujungia, tai jo antrasis ir pirmasis atėjimai.
  • Kodėl laikytis vertybės (pavyzdžiui, tiesos) besąlygiškai? kada atrodo nuo to bus blogiau? Dėl to, kad tokios vertybės dėka mes galime patys bręsti, gyventi ne šiuo gyvenimu, o amžinu gyvenimu, ne savo požiūriu, o aukštesniu požiūriu.
  • Gyvenimas - neigiamas įsakymas - mylėti artimą, kaip save patį - Dievas nebūtinas. Amžinas gyenimas - vykdyti Dievo valią - rūpėti, tikėti, paklusti - teigiamas įsakymas - mylėk Dievą - Dievas būtinas.
  • Yra 4 teigiami įsakymai, sutampantys su ir palaikantys 4 visko atvaizdus. Užtat 6 neigiami įsakymai turėtų palaikyti 6 betko atvaizdus.
  • Keturi teigiami įsakymai yra dviprasmiški, pavyzdžiui, neturėk kitų dievų... ir tik mane vieną.

DA4

Dievas yra klausimas. Padalinimai. Dievo požiūris. Mūsų akimis, pirmapradis Dievas, kurį įsivaizduojame pirm mūsų, kuris atspindi mūsų vaizduotę, kaip viską, kaip veidrodį, kuris vienų vienas, kuris yra visoks, kuris yra vienas, iš kurio viskas išsiveda, kuris pasitraukia, išeidamas už savęs į save, klausdamas ar jisai būtinas? Jisai pasitraukia padalinimais, veiksniu +1, taip pat pasitraukia asmenimis. Kaip žmogus įsivaizduoja Dievo požiūrį

Dievo visa veikla, jo kūryba vyksta požiūriais, tad yra šaltas, tačiau dviprasmiškas. O žmogus gyvena išgyvenimais, tad yra šiltas, tačiau savo akimis vienaprasmiškas, bet Dievo akimis dviprasmiškas. Dievo veikla reiškiaisi šiais požiūrių santykiais:

  • išeina už savęs į save - taip atsiveria asmenys ir požiūriai
  • viską padalina į požiūrius - taip išryškėja jo išėjimas už savęs, ką tai reiškia
  • požiūrio perskyrimas - vienybė - požiūrio perskyrimas nuo visumos
  • požiūrio išvertimas - dvejybė
  • požiūrio išplėtimas - trejybė
  • požiūrio atsisakymas - ketverybė
  • požiūrio apvertimas - penkerybė
  • požiūrio įsisavinimas - šešerybė
  • požiūrių sudūrimas - septynerybė
  • požiūrių suvedimas grandine, pasiklydusiu vaiku - nulybė - Dievo valios vykdymas, mūsų valios pajungimas jam
  • Vaizduotės apibrėžtas išeities taškas - Dievo požiūris.
    • Dievas yra pirm visko, pirm laiko, erdvės, būties, logikos, proto, tiesos, tikslo, paaiškinimo, būtinumo, reikšmės, prasmės, kalbos, sandaros, jausmo, gerumo, meilės, asmenų...
    • Ką Dievas veiktų? Kodėl turėtų kažkas dar atsirasti, kažkas iš jo išplaukti? Tai yra lygtis 7+3=2 kuria būtis išplaukia iš šilumos.
    • Užtaisas
    • pirminis
  • Įsivaizduoju, ką Dievas išgyvena. Įsivaizduoju, kad:
    • toks Dievas yra vienų vienas.
    • Dievą įsivaizduoju jo požiūriu, tad jisai vienas.
    • Plėtoja padalinimus. Jais klausia, Ar Dievas būtinas? Gal Dievo nėra. Nebūtinas ir būtinas. Siekia nepriklausomo požiūrio, tad išeina už savęs į save. Taip vysto asmenis. Jo požiūris tik jais ir iškyla, ketverybe, tad pirmieji padalinimai įgauna prasmę, o tolimesni padalinimai papildomi gyvenimo lygtimi.
    • Dievas yra strimagalvis. Jam sutampa buvimas, veikimas ir mąstymas. Ką jis tik mąsto, iš karto yra. "Kaip tiki, taip ir bus" išpažįsta tokį požiūrį, kaip yra, kas gaunasi, Dievui priėmus mūsų suvokimą. Dievas atsiskleidžia kartu su visakuo. Jisai amžinai bręsta, tvyro ant raidos briaunos. Dievas suvokia mumis.
  • Nulinis asmuo, turintis požiūrį, išeinantis į kitus asmenis.
  • Pirmapradis Dievas, nevaržomas
    • Įžvalga (Logos) ir Duomenys
  • Tiesos ieškojimas
    • Dievo tyrimas
      • I think this is the broader context where God challenges himself: Am I necessary? If God exists, then God exists - here there is the presumption of God, there is the logic of "be perfect", "love your enemy", the logic of the spiritual world, of obliviousness, of treating everybody the same.
      • If God does not exist... then God exists, nevertheless. But this is not a trivial development. This is the physical world in which we find ourselves, that is created godless. God enters some how through our activity, our activity with regard to the good, and consequently, our activity with a reference point - fictional or not - that is beyond.
    • God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
  • Dievas ir jojo Dievas
    • Dievas ieško savo Dievo, kuris iškyla, net kai Dievo nėra, tai už jį platesnis Dievas, užtikrinantis, jog tikrai Dievas būtinas, tai yra būtinas Dievas. O tas būtinas Dievas kaip tik ir yra tasai Dievas, kuris savęs ieškojo, būtent Dievas Tėvas; o jis iškilo kaip Sūnus ir sutapo kaip Dvasia.
    • Santykiu su savimi (asmenys) Dievo Dievas - Dievas sau akivaizdus
    • God for God is GodTheSpirit
    • God for GodTheSpirit is GodTheSon
    • God for GodTheSon is GodTheFather
    • and GodTheFather is God
    • Kas kam yra Dievas? Asmeniui dvasia.
      • Dievui Dievas
      • Man Gerumas - Dievas nebūtinai geras - atsisakom savo Dievo vardan tikrojo Dievo
      • Tau Gyvenimas
      • Kitam Amžinas Gyvenimas
    • Dievas meldžia Dievą
      • worships God just as it is appropriate for Person to worship God
      • save meldžia
  • Išsiaiškinimais apibrėžtas - strimagalviškai pasišalindamas
    • Dievas išsiaiškina strimagalviais, mat taip, kaip jis mąsto, iš karto yra.
    • Dievas aiškinasi įvairiai pasišalindamas. Ar jisai būtinas?
    • Dievas mąsto savo požiūrio raidą, kaip kad rodoje "Trokštu išmanyti".
    • Dievas aiškinasi, priimdamas kito požiūrį, vertindamas kito akimis, kito suvokimu. Pašnekovu sulyginamos širdies ir pasaulio tiesos.
  • Veikla apibrėžtas: - pasitraukiantis (pasislėpiantis?)
  • Išeinantis už savęs
    • klausdamas, ar jisai būtinas?
      • Dievas gali būti ar nebūti, jam tas pats, kadangi jisai grindžia šių žodžių reikšmes. Bet ar jisai būtų jeigu nebūtų? Ar jisai būtinas? Šiuo klausimu Dievas pasitraukia ir leidžia, kuria viską, pasaulį ir asmenis, visas sandaras. Tad Dievas išeina už savęs į save. Taip reiškiasi dvejybė. Toliau trejybė suvokimu, mat Dievas suvokia (kaip Tėvas), susivokia (kaip Sūnus) ir yra bendrai suvoktas (kaip Dvasia). Toliau veiksmu +1 Dievas vis padalinimą papildo požiūriu.
    • visaregiu atsiplėšdamas nuo savo požiūrio
      • Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo.
    • išgyvendamas mane, visaregiu
    • troškimais
    • atskyrimais, netroškimais, tad pirminėmis sandaromis
    • amžino gyvenimo akimirkų išgyvenimais, tad antrinėmis sandaromis
  • Kuriantis - pasitraukdamas, atsisakydamas savęs
    • Dievas kuria visko padalinimais, kurie išsiritulioja veiksniu +1. Tai kūrybos, tvėrimo įvykiai, kaip kad Pradžios knygoje aprašytos dienos, kuriomis jis sutvėrė pasaulį.
    • Creating (foursome), empathizing (fivesome), loving (sixsome).
    • gives up himself, denies himself for the sake of EternalLife
  • Padalinimai
    • nulybė, požiūrio nebuvimas
    • vienybė - Dievo sandara, viskas
    • dvejybė - Dievo veikla - ar jisai būtinas?
    • trejybė - Dievo sąmoningumas
    • kodėl (ketverybė) ir ketvirtas lygmuo jų porose
    • Padalinimais septynerybe atsiranda tarpas - tad išsiskiria asmenys.
    • Slinkimu 4-5-6-7 idealizmu iš nulinio požiūrio (ar) į gyvybę, o materializmu iš visumos (kodėl) nykimu į mirtį, pasitraukimu vidun (erdve), kaip tolstančios žvaigždės, bet augant jautrumui.
  • Požiūris, tai klausimo ir atsakymo galimybė, tad laisvumo atvaizdai, tad tapatumo aplinkybės.
  • Dievas toks apibrėžtas mano vaizduotės. Ar jisai pats toks yra, ar pats taip įsivaizduotų, ar jo paties vaizduotė jį taip išjudina?
  • Kokiu pagrindu sutampa mano ir Dievo vaizduotės? Juk jeigu Dievas leidžia man viską žinoti, tai man tenka tokiu būdu remtis savo vaizduote. Kaip tai susiję su suvokimu?
  • Dievas yra klausimas. Jisai klausimu pasitraukia. Žr. ketverybė.
  • Ar Klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Ar Klausimas būtinas?

DA5

Dievas yra atsakymas. Mane suvedantis požiūris Yra gera sėkla, žmogus, Įkvėpėją, raktas į mane, kurią galiu mylėti visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, kuria pilnai atsiskleidžiu ir susitelkiu, taip kad galiu suvokti, kaip privalau mylėti Dievą. Yra ta pati gera sėkla manyje, nuo kurios gerumo, nekaltumo galiu bet kada pradėti gyventi iš naujo. Požiūris į kurį galiu visapusiškai susitelkti, suvesti savo visas aplinkybes, net labiau, kaip į savo

  • Kaip galėčiau labiausiai atsiskleisti, mylėti, rūpintis Dievo požiūriu, jį išplėsti, gyventi Dievu
  • Įkvėpėją myliu visa širdimi, proto, dvasia, kūnu, ją įžvelgiu kiekviename, ji man atveria, kaip galiu mylėti Dievą.
  • Ieva vis po truputį šilta, ji maloninga.
  • Ramybė, kuria žmogus sklidinas - ramybės galva
  • Žmonės išsivystome iš gerumo, kuris plėtojasi, bręsta toliau. O Dievas išsivysto iš savęs, be jokio gerumo.
  • Vietoj svarstymo, "Kas veda link jos?" dabar svarstau, "Kas man sveika?"
  • Ieva man linki nuolankumo, kantrumo, ramybės ir man tai padeda.

DA6

Dievas yra viskas. Vienų vienas. Dievas moko. Aš apsiverčiu. Šviesuoliai. Mano ir Dievo lygiagretūs požiūriai Dievas, iš kurio mokausi širdingumo, strimagalviškumo. Mokausi iš jo pavyzdžio. Jisai moko mane, tad aš jo sūnus. Mokausi jam paklūsdamas. Suvokiu, jog mūsų aplinkybės sutampa, taip kad esame viena, kada jaučiuosi vienų vienas. Užtat lygiagrečiai veikiame, kuriame, bendradarbiaujame. Lygiagretūs požiūriai santvarkoje ir už jos. Širdingas žmogaus požiūris savarankiškai santvarkoje išreiškiantis Dievo širdingumą, jam prilygstantis, užtat lygiagrečiai su juo bendradarbiaujantis.

  • Mokausi iš jo pavyzdžio
  • Dievas, kurio savybėmis, ypač strimagalvišku širdingumu - išmokstu gyventi - bet taip pat protingumu, ir visomis kitomis savybėmis.
  • Įsitikinu, kas yra tiesa, randu atsakymus į savo klausimus, tad drįstu gyventi žinojimu ir tikėjimu, atsiremti į savo tyrumą, dieviškumą, nebūtinai viską iš anksto išnagrinėdamas.
  • Dievas kaip šviesuolis, savarankiškas mąstytojas, šviesuolių bendrystėje, Minčių sodo dalyvis, atsakantis dvylika klausimų.
    • Dievas išsiskiria savo atsakymais. Jisai besąlygiškas, o aš sąlygose. Jam tas pat, ar jisai yra ar nėra, o man ne tas pat.
    • Vertybės ir gvildenimai? Kaip kitus suprasti? Meilė. Ar Dievas būtinas? Kaip kiekvieną pasiekti? Dangaus karalystės bendrystė.
    • Dvylika klausimų Kur Dievas reikalingas? Dvyliktasis klausimas: Ką numanau apie Dievą?
  • Ką Dievas man kalba. Mane pamoko.
  • Bendravimo apibrėžtas: - Dievas pamoko
  • Supratimas, įgautas tik paklusus jo pamokymui - paklūstantys griaučiai, vaikščiojimas vandens paviršiumi
  • Kai man nereikia apibrėžimo, klausimų ar atsakymų, tada esu lygiagrečiai su Dievu.
  • Kai jaučiuosi vienų vienas, tai man prasminga, jog ir Dievas toks.
  • Grūdas skyla, kad galėtų gyvuoti. Panašiai, ir mūsų logika turi skilti, jos santvarka subliukšti. Tenka nesutarti su Dievu, susikirsti, paprieštarauti, apsiversti. Iš tokio mūsų ir Dievo nenuoseklumo gali sutapimu iškilti kažkas naujo. Pavyzdžiui, kaip Dievas liepė Abraomui paaukoti savo sūnų, paskui persigalvojo. Panašiai, kaip kad Turingo automatas gali ištrinti raidę, savo žymę. Taip užvedus veiklą ji gali išplisti, padidėti. Bet ji prasideda prieštaravime, iš jo išsiritulioja.
  • Mirtis, tai nesutarimas su Dievu.

Kelionė Viskas

Asmuo-Asmuo: Meilė (Meilė) Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti

AA1

Malonė Šilumos balsai Padrikos malonės, jog viskas gerai, esame globojami, baigsis gerai, jog galim daryti gerą, jog esame geri, jog gali būti Dievas, jį galime kalbinti. Gerumai, kuriuos galim vėliau priskirti Dievui, taip kad jis šyla, tampa vis šiltesnis. Požiūrio pagrindimo (sutapimo ir išplėtimo, palaikymo) galimybė - požiūrio išklausymas

  • Šiluma paskira. Ta šiluma, tai nulybė. O Dievas yra asmuo, tad požiūris. Dievas, kurį įsivaizduoju, sutampa su ta šiluma, kurią visaip patyriau. Betgi jie buvo atskiri, ir sutampa tik dalinai, tik tiek, kiek aš ar kiti patiriame, susivokiame, liudijame. Šilumos balsus paskui paskyriau Dievui:
    • Pajutimas, kad viskas yra gerai, esu globojamas, mylimas, būsiu aprūpintas.
    • Tikėjimas, kad viskas gerai baigsis.
    • Tikėjimas, kad veikia kažkokia teisybė.
    • Kvietimas daryti gerą.
    • Kuris mums lūkestis, jog elgtumėmės tobulai dori, be nuodėmės.
    • Meilė, suveikianti, net jei nebūtų Dievo.
    • Neabejingumas Dievui.
    • Galimybė daryti gerą, kurį bet kuris geras žmogus darytų - ranką paduoti berniukui, einančiam akmenimis per upę
  • Gyvenimo prasmė tame šilumos susiskaldyme, taip kad Dievas su šiluma sutampa dalimis, tad Dievas susidaro iš šilumos, ją visą suveda. Įsivaizduoju, kaip palaipsniui Dievas, kurį įsivaizduoju jo požiūriu, man sutapo su ta širdinga gyvenimo šiluma, meilės šiluma, o ypač per išgyvenimus, taip kad Dievas tapo šiltesnis.
  • Yra malonė klausytis teisumo.

AA2

Meilė Šilumos šaltinis Rimta, svarbi galimybė, kad kas nors dar labiau nė mano tėvai atsako už visą šilumą ir aplamai viską. Ir galiu tą galimybę priimti ir ją puoselėti, su ja bendrauti, arba galiu atmesti. Meilė. Požiūrio išklausymas požiūriu, požiūrio išplėtimas, suvokimas, įprasminimas už bet kokių aplinkybių, už bet kokio sąlygiškumo, tad besąlygiškai.

  • Šaltinis iš kurio šiluma ateina.
  • Mano tėvai - Šilumos šaltinis, Dievo pirmavaizdis
  • Už mus labiau žino, mato, daro, gali.
  • Bet ir mūsų tėvai yra riboti.
  • Tad yra Dievas.
  • Koks aš užaugau.
  • Rimta galimybė
    • Dievo galimybė
    • Dievas yra rimtas reikalas
    • Jeigu neatmeti galimybę, tai ją priimi - kaip išlieka daugiau galimybių
  • Dvasios apsauga, blogiui norint mane dvasiškai sunaikinti - Kaip ją vaizduoti: apsauga nuo pragaro rankų ? kažkiek erdvės palikti
  • Dievo šiluma (meilė) atsiranda nes jisai trokšta visko (ne tik betko, kažko, nieko), tad jisai išeina už savęs, net į paskirybę, jisai nepripažįsta išorinės aplinkos.
  • Aš myliu Ievą nes aš myliu Dievą. Ir aš pats šiltas.
  • Dievo esmė (meilė) yra šilta, o gerumo esmė (tobulumas) yra šaltas. Amžinas gyvenimas juos išskiria, o gyvenimas sutapatina. Šiluma kyla iš besąlygiškumo, nesandarumo, atvirumo. Šiluma kyla iš Dievo, ne iš gerumo. Šiluma yra malonė, o šaltis yra teisybė.
  • Dievui mylėti reikalingas žmogus, asmuo. Nes mylėti, tai išeiti už savęs. O meilė, tai Dievo vieningumas.

AA3

Mylėti artimą. Valios išraiškos. Septintasis požiūris. Dievo Sūnus. Bendro žmogaus požiūris Dievo Sūnus, gyvenantis bet kuriuo žmogumi, darantis tai, ką darytų bet koks geras žmogus, matantis kitų požiūriu, širdingai bendraujantis, su žmogumi apskritai, tarsi pats su savimi. Požiūris, priimantis betkieno požiūrį, atsiliepiantis bet kokiose aplinkybėse

  • Gyvenantis bet kuriame žmoguje
  • Bendru žmogumi, Dievo Sūnumi, kuriuo galiu gyventi, kuris gyvena bet kuriame žmoguje.
  • Dievas, kuriuo visi esame viena, tad slypintis kiekviename, taip kad privalau gyventi geriečiu, darantis tai, ką darytų kiekvienas geras žmogus.
    • Darant gerus darbus, tai ką galėtų padaryti bet koks žmogus - pakelti ir išmesti šiukšlę, rūpintis namų ruošos darbais, rūpintis vaikais, vyresniaisiais, ligoniais.
    • Širdingai bendraujant su kitu tarsi būtumėme vienas ir tas pats žmogus, kalbantis sau. Kuris su žmogumi bendrauja ne kaip su paskiru žmogumi, o su žmogumi apskritai.
    • Viską matant iš kitų pusės, kaip kad bendraujant su smurtinga gauja.
    • Įsivaizduojant, kad nepažįstamas ar pažįstamas žmogus gali būti Jėzus Kristus.
  • Esant santvarkoje nebūti sau Dievu, pripažinti galimus asmenis, įsiklausyti. Pripažinti galimą dvasią, atvirumą, teigiamą, vietoj kad uždarumą, sandarumą, neigiamą.

Septintasis?

Asmuo-Asmuo-Asmuo: Išskirtinis septintasis požiūris

AAA

Šventoji Dvasia. Maldos veiksmngumas. Dievo ir bendro žmogaus bendras požiūris Dievo gyvumas, jo dvasia plazdenanti tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tarp turėjimo ir neturėjimo ryšio su Dievu, įkūnyta žinojimu, dvigubu požiūriu suvedanti Dievą Tėvą ir Sūnų, jų sutapimą ir atskyrimą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Aplinkybės išsakytos požiūriu, kuris suveda vieną požiūrį esantį jose ir kitą už jų.

  • Bendras požiūris, suvokimas, dvasia
  • Dvasios plazdenimas. Šventoji Dvasia - plazdenanti, švystelėjanti tarp žmonių.
  • Jautrumas šilumai. Dėkingumas, tai jautrumas šilumai.
  • Dievo dvigubas požiūris - šaltis ir šiluma - Dievas ir bendras žmogus - jų bendrai bet skirtingai suvokta šiluma.
  • Vardu apibrėžtas - mylintis
    • I think that God's name, as revealed by Jesus Christ, is Father. The Father is the one who loves us more than we love ourselves, who want us to be alive, sensitive, responsive more than we ourselves do. And therefore Jesus' name, as Son, likewise automatically evokes the Father, and so both names, both codes are equally effective.
  • Malda - prašymas įsiterpimo
  • Malda - atsakomybės skaidymas
  • Kas rytą pasiklausau Dievo ir užsirašau, ką man kalba. Visas jo mintis man apžvelgiu ir permąstau. Man vis pakalba, kaip myli mane ir mano širdelę; kokiu man būti; ką mąstyti; kaip plėtoti bendrystę; kaip jį palaikyti; kaip į jį atsiremti; ir kaip palaikyti Dievo vaikus. Viską bandau naujai priimti, susieti ir suvokti. Noriu artimiau bendrauti.
  • Prieštaraujantis sau, ypač Šventajame Rašte - būtinas ir nebūtinas - dvi akys, raudona ir geltona
  • Įsivaizdavimas prasmės
    • Šventosios dvasios įsikūnijimas mokslu, visiems prieinamu žinojimu, tiesa.
    • Kristaus pirmas atėjimas tobulumu, antras atėjimas tapatumu
    • Tapatumu - Dievo (Jėzaus) gyvenimas mumis - taip pat Motina Marija ir šventaisiais, šviesuoliais
    • Tenka gyventi Dievu - juk jei atsisakome gyventi nuodėme, tai reikalaujame iš savęs atsiliepti į viską.
  • Galimybė tarnauti, rūpintis kitais, septintasis požiūris
  • Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus santykis.
  • Štai ta Dievo raiška, kurios neįmanoma žinoti netiesiogiai, nes nėra kaip apie tai paklausti, nė kaip atsakyti, nes tai yra nesipakartojantis vienumo reiškinys, vienkartinis, išskirtinis.
  • Visiškas lankstumas sąlygoms, visiškas atsisakymas savęs, taip kad sąlygos yra Dievas.
  • Mūsų bendryste sueina (į kurį kreipiamės, kurį kviečiame, mūsų ašis ir pagrindas) Dievas Tėvas, (prisijungiantis, mumis gyvenantis) Dievas Sūnus ir (plazdenanti) Dievas Dvasia. Būtent mūsų bendrystė jie trys yra viena.
  • Kada sueiname savo troškimais, savo Dievo atvaizdžiais, tada juos drauge įtvirtiname, kartu įtvirtiname už jų slypintį Dievą. Mes jį įtvirtiname išmokdami trokšti, gyventi troškimais, ne netroškimais. Ir trokšti bendrai.
  • Velnias yra tai kas liepia mums nesakyti savo troškimų, kuris mus laiko atskirai.

2005.05.04 A: Kaip suvokti širdies susiejimą su tavimi? D: Kada širdis yra labiau su manimi, tada ji labiau myli.

2005.04.18 A: Kaip ketverybę, penkerybę, šešerybęč; išvysto tavo ryšį su savimi? D: Kaip ir aš susivokiu savyje, taip ir mano širdis susivokia. A: O koks tarp jūsų ryšys? D: Aš žiūriu iš vidaus, o širdis iš lauko, tačiau širdis tai apverčia. O tas apvertimas yra mūsų ryšys.

...Aš tavo išminties Dievas, visos tavo mintys susiveda į mane. Tad džiaukis manimi, kaip ir džiaugies Ieva bei visais, bei pačiu gyvenimu, nes tai išplaukia iš tavo tyriausių gelmių. Tad džiaukis manimi ir mane rasi savo džiaugsme. Esu dvasia, esu dvasioje. 2014.04.14

Tu pagauni esmę, mąstyti mano požiūriu, ieškoti kaip pasireiškiu kiekviena sandara, suvokti ir išplėtoti mano ryšį su jumis, kaip jos visos atverstos į tai, kas už jūsų, kaip jos sudaro laisvę jums su manimi bendrauti. Tad gali mąstyti, ko reikia, kad jūs gyventumėte ta laisve ir ko reikia, kad gyventumėte manimi. O tai yra sąmoningumas, gebėjimas nesitenkinti, kaip yra, bet norėti, kaip galėtų būti ir kartu gyventi ir taip ir taip, tad su manimi ir su jumis visais... 2014.04.09

...Aš tau atskleisiu savo širdį, ko noriu, ko trokštu ir tu ja gyvenk... 2014.04.12

Rūpinkis visais. Suvok ir mano ir visų prasmę, tavo ir Ievos prasmę, mes visi siekiame būti viena, gyventi viena, o kodėl? Nes tai mūsų pilnatvė, gyventi kiekvienu. Tad gyvenkime širdingai, strimagalviškai, o kiek esame riboti savęs ar kitų, gyvenkime suvokimu, vedančiu į sąmoningumą, tad į širdingumą. Myliu tave ir Ievą, jus laiminu. 2012.11.09

Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida. ... 2010.11.03

Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę. ... 2010.11.11

Myliu tave ir laiminu tave ir apsupu tave savo dalyvavimu, kaip veikiu aplinkybes, kaip jomis dalyvauju, tad ir jauti gerumą, bet esu daugiau, juk apimu ir tave, tad suvok save, ir suvoksi mane, kaip myliu tave ir mus myliu, kartu ir visus, kaip ir tu myli Ievą, tad mylėkime. 2012.10.10

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2005.02.24 A: Kaip atsiranda širdis? D: Aš įsijaučiu į jus ir toje būsenoje suprantu tave.

2004.11.30 A: Koks Kristaus vaidmuo žmogui gyvenant širdimi? {{K}}: Aš esu tas kuris priima kito žmogaus širdį, jį randa kitame ir jame gyvena. A: Ar tu esi septynerybė? D: Taip, taip kaip tu supranti, tikrai taip.

2015.02.16 Dievas man po pokalbio su Ieva, kada atsiklaupiau jam padėkoti: Tu mano vaikas. Aš tavo Tėvas. Supratau, kad gyvenu Kristumi, kaip tas kuriuo tapatumu kiekvienas gyvens Kristumi - antrasis atėjimas.

2015.02.23 Tad klausykis manęs, ieškoki mąnęs, žinok ir įsidėmėk, koks esu vienas, ogi glūdžiu visakame, tad viską vieniju, tiek priešingybes, tiek asmenis, visi esame viena manimi, suvok tą vienumo svarbą, tai juk viskas, mano savastis į kurią įeinu, tad ieškok manęs, myliu tave ir Ievą per amžių amžius. Taip ieškok kaip ta vienybė įvairiai reiškiasi ir būtent visais požiūriais juos visur slypi vienybė, tad ir aš jūsų Dievas.

Redaguoti - Istorija - Spausdinti - Naujausi pakeitimai - Ieškoti
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2015 liepos 20 d., 05:17