Naujausi pakeitimai - Ieškoti:


Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar.


Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Asmeniškai? BA9696

Nuojauta? AAAAAA

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius



I'm building a website for sculptor Darius Miliauskas.


Žr. Metraštis, Dievas sandarose, Dievo požiūris, Dievo Dievas, , Tu, Kitas, Neigiamybė, Įsakymai, Vykdau?, Nesusivedimai, Asmenys, Apžvalga, Aprašas?, Žmogus, Išgyvenimai, Surašymas?, Amžinas gyvenimas, Dangaus karalystė?, Atsiplėšimas, Dievas Sūnus, Jėzus Kristus

Parašiau šešeriopą santrauką, kaip viskas atrodo iš mano požiūrio. Dabar parašyti santrauką, kaip viskas atrodo iš Dievo požiūrio. Kokia būtų tos santraukos sandara?

Atpažinti Dievo veiklą ir įsijungti.

  • Kaip Dievą įvairiai išgyvename?
  • Dievas vienų vienas.
  • Dievą vaizduojame asmenimis.
  • Dievas veikia išeidamas už savęs.
  • Dievą santvarkoje išsako sąvokos.
  • Dievas reiškiasi sandaromis.
  • Dievo ir žmogaus santykis
  • Dievo gyvenimiškumas
  • Kaip bendrauju su Dievu.
  • Dievo esmė, vaidmuo, ypač sandarose
  • Dievo atsakymai į dvylika klausimų
  • Kaip Dievas išsiaiškina?

See also: GodsThoughts, GodVHeart, GodVEverything, GodVOther, Human, Creator, GodTheFather, GodTheSon, GodTheSpirit

God is central to LivingByTruth, both as a concept and as person whose outlook we might imagine.

God is also important as an IndependentThinker, a participant at our WorkNets.

===What is God?===


God is:

  • Truth
  • Theory
  • Reference
  • BeingOneWith
  • Shared and not shared, but Undefined
  • Undefined, not fixing Truth, not fixing the extent of BeingOneWith, not fixing all of the referents of sharing Theory
  • not a Basis, but directly Agreement or Disagreement
  • not a Referent
  • not in Relationship
  • Person and System
  • Indistinction, Complete, Spirit
  • that Indistinction which is open to all Distinction.
  • the Understanding of God. He is the one who is able to be separate as he ever removes himself.
  • that experiencing which is open to all understanding. Consider this across the variety of understanding. (In God, thought and action, activity and structure, understanding and experience all coincide.)
  • the DefaultObserver.
  • that which is [BeingOneWith one with].
  • the {{Spirit}} of {{Everything}}.
  • a {{Complete}} {{View}}. (Is it also transparent?)
  • the one who wishes for everything, anything, something, nothing
  • the one who loves us more than we love ourselves
  • the Coherence of everything. If we're thinking coherently about everything, then we're thinking about God.
  • {{Everything}} is the {{Structure}} of God.
  • {{Wishing}} is the {{Representations}} of the structure of God.
  • {{Love}} is the {{Unity}} of the representations of the structure of God.
  • God is a {{Creator}}, that is his {{Activity}}.
  • Older thought, unsatisfactory: God is understanding God. We start here and ask, what does it mean that this is the same God? We first show how understanding grows completely explicit. We then conclude that indeed all understanding is understanding through God (as EternalLife, his unity as Understander and Experiencer). And through the understanding of God we can understand all who experience.


  • is defined by Person as Truth (for God - God, for I - Everything, for You - Wishes, for Other - Love).
  • is BeingOneWith us by not being, by making room for us.
  • exists even when God doesn't exist.
  • is both alone and not alone
  • allows for NotGod by going beyond himself into NotGod
  • is within Persons (as distinct Persons) and beyond Person (as the same Person)
  • is within each Person as a member of the Trinity: GodTheSpirit (Wisdom), GodTheSon (GoodWill), GodTheFather (GodsWill).
  • within us is in the context of Person and their choosing God or their own selves, where God is the relevant Good
  • beyond us is God outside of the context of Person and thus beyond Good
  • experiences his being and nonbeing as the same because, being unlimited, he experiences Possibility, Subject, Many, Taking a stand.
  • experiences the Human experience (their relationship, shared experience, the freedom of human to acknowledge God or not) in terms of Necessity, Object, One, Being.
  • is related to himself as Truth, beyond Person, and as defined by Understanding
  • wants us to open ourselves to him - and so, one with him, both being and not being, we can rise above being, just as he is prior to being, and thus being in our not being, go beyond ourselves ever with God and into him in an other, thus ever into an other beyond ourselves, to whom we hand over the question of being, until there is no longer scope necessary for the definition of being and there is no way to distinguish being and not being. That is the end.
  • is the beginning by which we are one
  • is the one for whom being and not being are the same.
  • is both within System as an option for Person given by EternalLife and beyond System as Truth
  • worships God just as it is appropriate for Person to worship God
  • gives up himself, denies himself for the sake of EternalLife
  • arises through GodsWill by which he gives up himself, denies himself, and through Other imagined beyond us, and the Other is left alone and recognized as such and we are one in recognizing our love's imperfectness
  • What is God? For Person, God is Truth (for God - God, for I - Everything, for You - Wishes, for Other – Love). Note that for I, NotGod (Everything) is God!
  • God for God is GodTheSpirit
  • God for GodTheSpirit is GodTheSon
  • God for GodTheSon is GodTheFather
  • and GodTheFather is God

===The meaning of God===

What is God? God is undefined, without Scope, beyond Scope, without perspective, and thus defined or expressed as "the one who is what he is". God is the Nullsome, the lack of perspective.

How is God defined? God is defined as Aloneness, which beyond the Scope of Definition is Truth, and means God, Everything, Wishes, Love, depending on the Scope; but which within the Scope of Definition is Freedom, and means Good, Slack, Coinciding, Perfection, depending on the Scope. System is the Scope of Definition and indicates where the distinction is made between within and beyond.

Definition of God is the oneness of God who defines and God who is defined, the link in context of God within and God beyond. If God is undefined, then God within and God beyond are separate, as Person (who must be - God is Alone) and Choice (which may or may not be chosen - Aloneness is God).

===God's necessity===

  • is that his truth (the possibility of his being) and the manifestation of his truth (the possibility of his nonbeing) are one and the same. These are united by the fivesome as different directions (being: every effect has had its cause; nonbeing: not every cause has had its effect) in conjunction in the here and now.

It is better to know God (as Understanding) then to define God (as Truth). This is choosing Position (God's God) over Perspective (our Self's God). God likewise chooses EternalLife over himself as God. Do we presume of God that he is Good and so accept God in the limits of our Perspective? Or do we accept him as Position beyond us?

===What is God's nature? ===

What is God's essential quality, what is his nature, which explains why he goes beyond himself so that everything unfolds?

  • BeingOneWith

=== What is God's perspective? ===

God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.

God's perspective

  • that by which we might know everything
  • takes up the question of God's nonexistence
  • goes beyond itself into an independent perspective

===God's name===

I think that God's name, as revealed by Jesus Christ, is Father. The Father is the one who loves us more than we love ourselves, who want us to be alive, sensitive, responsive more than we ourselves do. And therefore Jesus' name, as Son, likewise automatically evokes the Father, and so both names, both codes are equally effective.

===God's DeepestValue===

What is {{God}}'s key concept?

  • Andrius: {{Love}}.
  • Benoit: Being


Benoit Salut Andius, I suggest to you that God's key concept is "Being". Love is the nature of His Being. "I am that I am" was His introduction to Moses, which was re-affirmed and expounded by the Person and the life of Christ-Jesus in our midst.

Benoit, Thank you! It is good to have your thoughts and experience. Do you think that yourself or did you ask God? When I spend time with God he seems to focus on Love. He doesn't talk much about Being at all, in my experience. Our key concept is our deepest value that includes all of our other values. Do you think that love or being is more inclusive from God's point of view? I think that his love has him stretch and grow more than his being himself does. Also, all of our key concepts seem to be different ways of emphasizing love. Perhaps we might say that our key concepts are our being - they are substitutes for us - but that for each of us, our key concept is some aspect of love. And so I think that God's key concept is love. But we can ask him. You may be right. --AndriusKulikauskas

Hi Andrius,

I joined 2 days ago the following site on Dupral from Australia: Mark, Adam and you seem to have a whole lot in common, one of whom is Chris Macrae. The 2 questions above are of live consequence for me. So I am using your questions to bring up the thread that I joined yesterday. My last posting is of this morning in a conversation with Mark:

I noticed that when you click to the following link, it takes you to the middle of the thread. I suggest to go to the top of the page to read the whole thread as it speaks of something important regarding Einstein's thought process. Let me please know if you see this as fitting and relevant to your questions, thanks and peace!...

===God and Thought===

Helmut: Andrius, how does the concept of {{Thought}} fit into the GOS and how does it relate to God?

Regarding your question to Andrius, I suggest that {{Thought}} fits as the currency between the Begining and the End or, to put it differently, {{Thought}} is the live activation of reality's materialization from the Alpha to the Omega or, from a purely selfish view, {{Thought}} is the sensual pleasure of eternal life 's completing expression in the joy of Being and of working with God. Hope it helps!

...all blessings be with us all... Benoit(17) Couture


See also: {{World}}, GoodWillExercises, InversionEffect, {{human}}


Heart is:

  • potential for {{God}}, just as {{World}} is potential for {{Self}}
  • {{God}} who has found himself within structure, and is looking for God.

Kaip Dievą įvairiai išgyvename?

  • Iš kokių kampų Dievas dalyvauja savo reiškiniuose?
  • Kaip Dievo dalyvavimą mumyse - jo išėjimą už savęs, buvimą nebuvime - tiksliai išsakyti?
  • Ir jo pagrindu suprasti įvairiausias sandaras, jų esmę ir rūšis?
  • Kaip Dievo išėjimas už savęs reiškiasi Dievu, visaregiu, pirminėmis bei antrinėmis sandaromis?
  • Kaip Dievo išėjimas už savęs (ir Dievo ypatybės) susiję su išgyvenimų rūšimis?
  • Kaip išgyvenimo akimirka susietina su troškimais? su ženklų savybių lygmenimis?
  • Kas yra Dievas? Kaip suprantu Dievą? Kokia pradžia iš ko viskas kyla?
  • Apžvelgti Dievo vaidmenį įvairiausiose sandarose, pavyzdiniuose išsiaiškinimuose ir klausimuose. Kaip jo vaidmuo juos sieja?
  • Kaip Dievas įvairiai reiškiamas sandaromis? Koks ryšys tarp Dievo dvejonėse (aukščiausias lygmuo), bendras žmogus, paskiras žmogus, pasaulis ir asmenys Dievas, Aš, Tu, Kitas?
  • Ar skiriasi Dievas ir nulybė? viskas ir vienybė?
  • Koks visako tikslas? Kaip taikyti visko žinojimą?
  • Koks gyvenimo tikslas?
  • Ar man rūpi žinoti ar suvokti?
  • Kuria prasme Dievas irgi gyvena klausimais?
  • Koks Dievo vaidmuo dangaus karalystėje??
  • Kaip Dievas dalyvauja išsiaiškinimuose?
  • Koks dvasios ryšys su pasąmone, su mikliuoju protu, sąsajų protu?

Pereiti Jėzaus pasisakymus "Aš esu...", koks Dievo vaidmuo juose, ir suvokti mūsų vaidmenį ir kaip mes susiję su trejybe. Įvairiai suprasti suvokimą, kaip trejybe išsiskaido vaidmenys.

Dievas troškimais atjaučia mūsų netroškimus, bet are mes jį atjaučiame? Širdis ir pasaulis - gera širdis ir gera valia - galim jam atverti kelią. Atveriame lankstumu, puoselėdami visas septynias kryptis, ne tik savo šešias, taip kad atsiveria požiūris už mūsų.

Išgyvenimais išgyvename Dievą, jo išėjimą už savęs. Dievą išgyvename požiūriais?. Požiūris yra savastis, nuo kurios atsiplėšiame. Apibrėžtą požiūrį galime naujai priimti.

Dievas šešiais būdais iškyla, buvimas nebuvime. Jis taip pat tiesiog yra, "Aš esu". Tuo pačiu jis gali nebūti, kad kiti būtų: "Aš gyvenimo duona", tai yra, jisai suvalgomas, sunaikinimas, kad kiti galėtų gyventi. Kas priima jį, kaip tikslingai nesantį, tas negali mirti, o gyvens amžinai, amžiną gyvenimą.

Dievas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), tad mes esame juo. Dievo nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė), tad mes esame, o jis mumis. Tokiu būdu mes gyvename amžiną gyvenimą, įprasminantį akimirką, atskiriantį Dievą joje ir mūsų savastį, mūsų gerumą, mūsų brandą, mūsų tolydumą, esantį už jos, ją išplėčiantį. Tad akimirka yra apimtis, aprėpianti tai, kas už santvarkos.

Dievas iškyla už santvarkos (kad jis yra) ir taip pat santvarkoje (kad jo nėra):

  • besąlygiškumu (už mūsų)
  • išplėtimu (mumyse išvedantis už mūsų)
  • apibendrinimu (išvedime)
  • atsisakymo savęs (dėl mūsų)
  • pasitraukimu (mus atskleidžiantis)
  • įjungimu (mums pasirenkant jį vietoj savęs)

Tad troškimas yra besąlygiškas Dievo buvimas, o netroškimas yra sąlygiškumas, ir ta prasme, Dievo nebuvimas. Pirminėmis sandaromis sutampa troškimas ir netroškimas, besąlygiškumas ir sąlygiškumas. Antrinėmis sandaromis apibrėžiamas tarpas, sugretinami besąlygiškumas ir sąlygiškumas skirtingų lygmenų.

Jėzaus pasisakymai "Aš esu..." apibūdina Dievo Tėvo vaidmenis. Dievas yra visuma, o Jėzus jo išreikšta savybė, išgyventas vaidmuo (pavyzdžiui, Dievo šlovė). Mes turime savo vaidmenį. Šventoji Dvasia yra prileista "logika" (vaidmenys, sandara, santvarka) kuria Dievas Tėvas ir Sūnus yra viena, ir būtent mumis visais. Toks susiskaldymas išreiškia suvokimą ir jame įvairiai slypintį vieningumą.

Dievo vaidmenį mumyse išsako Palaiminimai. Jis savo vaidmenį išgyvena Kristaus pasisakymais, Aš esu... O mes išgyvename Kristaus palyginimų turiniais.

  • Kurie liūdi bus paguosti. Gyvybė: Prisikėlimas ir mirtis. Dievo šlovė. Mes liudijame jo (Dievo už mūsų) buvimo pasireiškimą nebuvime, jo (tėvo) tolydumą.
  • Romieji paveldės žemę. Saugumas: Avių vartai. Dievo ketinimai. Mes (Dievas mumyse) stiprinamės, bręstame, vis išeiname už savęs į amžiną gyvenimą, liudijame savo (sūnaus) tolydumą.
  • Alkstantys, trokštantys teisybės bus pasotinti. Bendravimas: Kelias, tiesa ir gyvenimas. Dievo pavyzdys. Liudijame (dvasios) tolydumą apskritai, kad yra "kelias", nebuvimas išpildomas buvimu.
  • Gailestingieji sulauks gailestingumo. Vertė: Gerasis ganytojas. Dievo meilė. Mūsų vertė kyla iš to, kad Dievas (už mūsų) sutapo, susilygino su mumis kokiais buvom ("raudonuoju aš") susilygina, savęs atsisako vardan mūsų. Dievas vienas su mumis.
  • Tyraširdžiai regės Dievą. Laisvė: Pasaulio šviesa. Dievo darbai. Mūsų laisvė tame, kad galim būti tiek tamsoje, tiek šviesoje - šviesa mus išskiria, kad mes (Dievas mumyse) jos laukiame tamsoje - pasaulio šviesa yra Dievo nebuvimas - kada išaiškėja, kas yra kas - ir kuria esame viena su kokiais būsime ("geltonasis tu"). Esame viena su Dievu.
  • Taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Pilnavertiškumas: Tikrasis vynmedis. Dievo įsakymas. Mūsų pilnavertiškumas tame, kad gyvename iš Kristaus, iš bendro žmogaus, iš "mėlynojo kito", iš įsakymo bendrumo, taip ir mylime vienas kitą, bendriausia meile. Esame viena vienumu.

Tokiu būdu poromis sutampa keturi asmenys: juodasis Dievas (kodėl), pradžioje esantis raudonasis aš (kaip), pabaigoje esantis geltonasis tu (koks), viduryje esantis mėlynasis kitas (ar). Pirmais trimis, teigiamais išgyvenimais esame susieti tiesiogiai, strimagalviškai, trejybe, savyje, o antrais trimis, neigiamais išgyvenimais esame santvarkoje, suvokime, susieti su Dievu už santvarkos, su kuriuo esame "viena", o tas vienumas suvokiamas tik santvarkoje.

Pats Dievas gali nebūti; be jo esame mes, jo asmuo - asmuo apskritai - galintys nebūti; be asmens yra tikslingos aplinkybės.

Dievo išėjimas už savęs, jo buvimo iškylimas nebuvime, tai reiškiasi šešeriopai mums ir Dievui sutampant, nes mes esame ten, kur jis nebuvo, bet yra.

  • Jo šlove mes sutampame su jo buvimu. Mes gyvenam juo.
  • Jo ketinimais jis sutampa su mūsų buvimu. Jis gyvena mumis.
  • Jo pavyzdžiu sutampame su juo sutampant sutapimui ir nesutapimui, lygiaverčiai. Yra gyvenimas.
  • Savo meile jis atsisakydamas savęs, savo nebuvimu sutampa su mumis, kokiais nesame. Jis mus pasirenka.
  • Jo darbais, tikėdami jį, mes savo nebuvimu sutampame su jo nebuvimu kol kas, rengiamės jo pasirodymui. Mes jį pasirenkam.
  • Jo įsakymu sutampame nesutapimu su juo, mes nesame, o jis yra, jį priimame vietoj savęs, nelygiaverčiai. Yra pasirinkimas.

Palyginti: rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą:

  • Dievui rūpi mes; jis tiki mumis; jis (savo pavyzdžiu) paklūsta mums.
  • Mums rūpi Dievas (nes jis rūpinasi mumis); mes tikim Dievą; mes jam paklūstam.

Ir kaip tai susiję su Dievo valios vykdymu? su amžinu gyvenimu?

Aštuongubis kelias Dievą sulygina su jo veikla, ja interpoliuoja Dievą už santvarkos ir gerumą, Dievą santvarkoje.

Meilė įkūnija šlovę; darbai įkūnija ketinimus; įsakymas įkūnija pavyzdį. Pasirinkimas yra gyvenimo įkūnijimas. O įkūnijimu, kaip kad refleksija, pasikeičia kryptis, santykis: ne mes gyvenam juo, o jis pasirenka mus. Įkūnijimas tai yra tai ką Dievas sumąsto, užtat ką jisai suvokia, kas užtat yra už jo strimagalviškumo.

  • Kaip tiki, taip yra. Dievas priima mūsų požiūrį. Strimagalviškumas išgyvena suvokimą.
  • Ką randi, tą myli. Mes priimam Dievo požiūrį. Suvokimas išgyvena strimagalviškumą.
  • O kiti šeši Kristaus pasisakymai, tai kaip išreiškia Dievo iškylimą? Kaip juos išgyvename, mes ir Dievas? Kaip jie susiję su išgyvenimais? Kaip juos pavaizduoti kūryba? Kaip jie susiję su požiūrių priėmimu?
    • Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
    • Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
    • Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
    • Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
    • Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
    • Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
  • Tai požiūrių santykis, jų apvertimas, išvertimas, apsukimas nuo plačiausio iki siauriausio. Pirmi trys yra platesni už mus, o kiti trys yra siauresni už mus.
  • Tai prasmės tiltas, Dievo ir mūsų visų įvairiausias siejimas, amžinas gyvenimas čia ir dabar.

Dievo reiškiniai (šlovė, ketinimai...) išsako mūsų santykį su Dievu, kuriuo jisai atsiranda:

  • priklausyti Dievui - Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. - jo šlove - Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
  • laukti Dievo - Aš esu avių vartai. - jo ketinimais - Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
  • sekti Dievą - Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. - jo pavyzdžiu - Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
  • priimti Dievą - Aš esu gerasis ganytojas. - jo meile - Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
  • įžvelgti Dievą - Aš esu pasaulio šviesa. - jo darbais - Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
  • pasirinkti Dievą - Aš esu tikrasis vynmedis. - jo įsakymas - Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.

Šiuo laipsnynu mūsų valia didėja ir Dievo aprėptis siaurėja. Jį taip pat išsako Jėzaus Kristaus pamokymai. Pirmais trimis reiškiniais Dievas yra už mus didesnis, už santvarkos, o kitais trimis jisai yra už mus mažesnis. Užtat pastaraisiais trimis Dievas iškyla iš smulkiausio ir prasiplečia, auga didesniu, kaip kad iš garstyčios grūdelio, kaip kad pamokyme, "kaip tiki, taip ir bus". Pirmi trys išsako Dievo požiūrį į mus, o paskutiniai trys išsako mūsų požiūrį į jį.

Jėzaus pamokymai lyg ir prieštarauja susijusiems nesusivedams, užtat jie ir nesusiveda. Taip pat, neigiamybės reiškiniai dėsto, kaip Dievas iškyla iš smulkmenų, tad kaip smulkmena tampa didmena. Ir iš to galime spręsti atvirkščiai, kaip didmena išsakoma smulkmena, niekučiu ir iš viso niekuo - ir ką iš to galima išvesti apie gyvenimą.

Dievas yra vienų vienas.

Dievo savybės

  • Dievas yra pirm visko, pirm laiko, erdvės, būties, logikos, proto, tiesos...
  • Dievas yra visoks.
  • Dievas yra vienų vienas?.
  • Dievas yra vienas? su visakuo.
  • Dievas yra valingas. Jisai visapusiškai pasišvenčia, atsiduoda. Užtat Dievo nuostata viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
  • Dievo savybės yra nulybės atvaizdai: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Tai Dievas, koks jisai mums atrodo.
  • Dievo troškimai irgi išsako savybes: jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis.
  • Dievas yra strimagalvis. Ką jis tik mąsto, iš karto yra. "Kaip tiki, taip ir bus" išpažįsta tokį požiūrį, kaip yra, kas gaunasi, Dievui priėmus mūsų suvokimą.

Dievas vaizduojamas asmenimis

Juodasis Dievas, Raudonasis Aš?, Geltonasis Tu?, Mėlynasis Kitas?.

Kas kam yra Dievas? Asmeniui dvasia.

  • Dievui Dievas
  • Man Gerumas
  • Tau Gyvenimas
  • Kitam Amžinas Gyvenimas

Dievas veikia išeidamas už savęs

Dievas veikia:

  • strimagalviais, sutampant buvimui, veikimui, mąstymui;
  • išeidamas už savęs;
  • pasitraukdamas, tad kurdamas;
  • kurdamas padalinimais, veiksniu +1;
  • suvokimu, trejybe, būtent mumis.

Dievas išeina už savęs:

  • klausdamas, ar jisai būtinas?
  • visaregiu atsiplėšdamas nuo savo požiūrio
  • išgyvendamas mane, visaregiu
  • troškimais
  • atskyrimais, netroškimais, tad pirminėmis sandaromis
  • amžino gyvenimo akimirkų išgyvenimais, tad antrinėmis sandaromis

Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.

Dievo atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:

  • išėjimu už savęs, klausiant, ar jisai būtinas? - būtent toks strimagalviškumas yra suvokimo pradžia, atskyrimas dvasinio ir kūniško pasaulių
  • visaregiu jis atsiplėšia nuo savęs, nuo Manęs
  • pirminėmis sandaromis šis atsiplėšimas nuo savęs išreiškimas troškimais ir netroškimais. Troškimai toliau priima netroškimus, priima požiūrį, Tavimi.
  • antrinėmis sandaromis išryškėja išskirtinumas asmenų. Dievas vieno lygmens priima požiūrį kito lygmens. Yra tarpas, yra Kitas, suvoktas tarp požiūrio ir jo turėtojo.

Dvejonės išsako požiūrio priėmimą; lūkesčiai taipogi.

Dievas gali būti ar nebūti, jam tas pats, kadangi jisai grindžia šių žodžių reikšmes. Bet ar jisai būtų jeigu nebūtų? Ar jisai būtinas? Šiuo klausimu Dievas pasitraukia ir leidžia, kuria viską, pasaulį ir asmenis, visas sandaras. Tad Dievas išeina už savęs į save. Taip reiškiasi dvejybė. Toliau trejybė suvokimu, mat Dievas suvokia (kaip Tėvas), susivokia (kaip Sūnus) ir yra bendrai suvoktas (kaip Dvasia). Toliau veiksmu +1 Dievas vis padalinimą papildo požiūriu.

Dievas kuria visko padalinimais. Tai kūrybos, tvėrimo įvykiai, kaip kad Pradžios knygoje aprašytos dienos, kuriomis jis sutvėrė pasaulį.

Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo.

See also: LoveGod

{{Andrius}} [ June 25, 2003]

I keep thinking about the big picture, the key concepts, how to make simple sense of it all.

I thought - if "to love X" means "to support the life of X", then the command "love God" suggests that we can think of the "life of God".

Is God alive? What would that mean?

There is a sense in which God is not alive, in that God is greater than life. Life is the fact that God is good. God is prior to life.

Life is the unity of the six representations of anything, the ways of expressing the will. God is the unity of the representations of everything, which may be thought of as a subset, four of the six. In this sense, God is less defined than life, broader than life, because God is the unity of a smaller set of representations.

Of himself, God is prior to life. God is "alive" only in a wider context, in the context of spirit, where there is introduced the concept of "good". Good is spirit beyond structure, good is spirit within structure. Good is God that knows not of itself. Good is God lost.

I think this is the broader context where God challenges himself: Am I necessary? If God exists, then God exists - here there is the presumption of God, there is the logic of "be perfect", "love your enemy", the logic of the spiritual world, of obliviousness, of treating everybody the same.

If God does not exist... then God exists, nevertheless. But this is not a trivial development. This is the physical world in which we find ourselves, that is created godless. God enters some how through our activity, our activity with regard to the good, and consequently, our activity with a reference point - ficitional or not - that is beyond.

We love God, I think, by having an unconditional rapport with that reference point beyond this world we find ourselves within, so that we are "one with". This, I think, is what brings God to life in our physical world. But this is also the world of "loving your neighbor", the one who is able to love you. It is the world of loving locally. And some how loving locally leads us towards loving globally. At least it brings us to having that choice.

Dievą santvarkoje išsako sąvokos

Gyvenimo lygtis

  • Gerumas yra Dievas santvarkoje. Gerumas yra tarpas tarp mūsų ir mūsų aplinkybių, tai mūsų laisvumas. Dievas nebūtinai geras, tai yra, mes galim tobulai atitikti savo aplinkybes, užtat yra tobulumas. Dievas yra tobulas. Tobulumas yra gerumo sandaros atvaizdų vieningumas.
  • Gyvenimas Gyvenimas, tai Dievo gerumas, Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje.
  • Amžinas gyvenimas Amžinas gyvenimas, tai Dievo ir gerumo atskyrimas, atsiplėšimas nuo santvarkos, tad Dievo ir gerumo suvokimas, kad tai nebūtinai tas pats.


Asmenų lygmenys

Dievo lygmenys

Dievas sąmoningas

Dievas reiškiasi sandaromis


Viskas yra Dievo sandara. Dievas yra visko dvasia. Viskuo yra tiktai Dievas ir jo savastis. Dievas išeina už savęs į save, į viską. Viskas išsako Dievo esmę, kas ir koks jisai yra.


  • Dievas yra nulybėje, vienybėje, ir kaip gerumas - laisvume.


  • Kristaus valia - dangaus karalystė - Dievo įjungimas mūsų žemiškoje aplinkoje. Tikėjimo pakeitimas žinojimu.


  • Pasiklydęs vaikas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius. Dievą pasirenkame kaip pasiklydęs vaikas, mūsų požiūriams sutampant, tad ir mums sutampant. O Dievas žiūri ne į save, o į amžiną gyvenimą. Dievas žiūri į tai, kas jį gali pakeisti.
  • Dievas yra įstatyme, teigiamuose ir neigiamuose įsakymuose. Keturi teigiami įsakymai išplaukia iš Dievo. Į ką susiveda šeši neigiami įsakymai?
  • Kaip Dievas reiškiasi žinojimo rūmais? Mūsų paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
  • Visaregiu iškyla laipsnynas laipsnių prilygstančių Dievą ar gerumą. Sandara žymi (Dievo) trejybę?

Pirminėmis sandaromis - Žmogus ir Dievas yra priešingybės

  • Dievas trokšta troškimais?. Dievas įvairiai trokšta, tai iššaukia pirmines sandaras, o troškimai yra visko atvaizdai. Dievas pirminių sandarų aštuoneriopai prilygstamas sau, gerumui, ar laipsnyno šešiems tarpiniams laipsniams. Dievo troškimai išplėčia žmogaus netroškimus. Dievas yra už netroškimų, taip pat, žmogus gali atsisakyti savo netroškimų priimdamas kito netroškimų. Dievas suvokiamas kaip troškimas (nieko, kažko, betko, visko). Dievas trokšta visko atvaizdų; vadinas, trokšta, kad viskas reikštųsi. Juk troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai Dievas, koks jisai reiškiasi, koks jisai yra. Dievas atrodo teisus nes jis yra savarankiškas; atrodo tiesus nes yra užtikrintas; atrodo pastovus nes yra ramus; atrodo prasmingas nes yra mylintis. Keičiasi, kaip taikom apimtį, o Dievas nesikeičia.
    • Jėzaus pasakymai, "Aš esu", mus atremia į Dievą vietoj kad žmones. Jėzaus palyginimų turiniai.
    • Dvejonė gali išsakyti Dievo požiūrį (taip pat ir paskiro asmens be bendro asmens). Dievas kalba širdies tiesa, o viskas, pasaulio tiesa. Tad geros valios pratimai išsako Dievo požiūrį visais klausimais. Tai požiūris kylantis iš gelmių.
    • Jėzaus lūkesčiai, kad esame viena, ir jo jausminiai atsiliepimai.
    • Aštuongubio kelio atvejai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) aptaria Dievą.

Antrinėmis sandaromis - Dievo požiūris yra tarp žmogaus požiūrių

  • Kaip Dievas reiškiasi kalbomis? Įvardijime - širdies tiesa. Pasakojime - sakramentais, paženklinimais, tvėrimo dienomis. Pagrindime - ?
  • Dievas yra jo valios vykdyme - paklūstant, tikint, besirūpinant ir pasiduodant. Jo valia, kad mes rinktumėmės gyventi amžinai - mokytis, bręsti amžinai. Jo valia kiekvieną pasiekti. Mums suvokti, jog yra kas plačiau už mūsų pačių suvoktą gerumą, mūsų pačių suvoktą Dievą, tad ir Dievas gali mus mylėti labiau, nei mes patys save.
  • Antrinės sandaros iškyla trokštančiam Dievui prisiimant platesnes apimties troškimo netroškimus, taip kad apibrėžiamas tarpas. Jos yra "sandaros". Dievas, jo dvasia, yra jų vidiniame laisvume, kuris susietas su Dievu už jų. Antrinės sandaros išreiškia, apibrėžia, išsako tą tarpą, tą laisvumą, tarp Dievo koks jis savaime ir Dievo santvarkoje. Tai tarpas tarp asmens ir požiūrio.

Dievo ir žmogaus santykis

Kas rytą pasiklausau Dievo ir užsirašau, ką man kalba. Visas jo mintis man apžvelgiu ir permąstau. Man vis pakalba, kaip myli mane ir mano širdelę; kokiu man būti; ką mąstyti; kaip plėtoti bendrystę; kaip jį palaikyti; kaip į jį atsiremti; ir kaip palaikyti Dievo vaikus. Viską bandau naujai priimti, susieti ir suvokti. Noriu artimiau bendrauti.

Galvoju, kaip Dievas įvairiai reiškiasi mūsų gyvenimuose, ir kaip tą išsakyti? Pavyzdžiui, kaip tai išsakyti 12 aplinkybių, kaip tas aplinkybes vaisingai suvokti iš psalmių, Lakoff ir Johnson palyginimų mokslo, ir kitų duomenų. Kaip meniškai išsakyti, kad visi pajustų ar suprastų, pavyzdžiui, scenografija vaidybai, ugdymosi žaidimams.

Dievo gyvenimiškumas

Kur Dievas iškyla gyvenime?

  • Mylint priešą reikalingas dvigubas požiūris, neapkęsti ir tuo pačiu mylėti.
  • Brandinant kitus, reikia parodyti, ir sugebėti pasitikrinti, jog kreipiamės į aukštesnį, kilnesnį požiūrį, ir nebrandiname tik iš naudos sau.
  • Siekiant bendrystės, reikia suvokti, ko Dievas iš mūsų nori, kad gyventumėme bendra dvasia, ne tik savimi.
  • Vykdant geros valios pratimus reikia drąsos, užtat padeda žinojimas, jog kažkas mus išgelbės.

Išvardinau visus būdus, kaip bendrauju su Dievu. Juos surūšiavau ir sulyginau su aplinkybėmis, išvedžiau jų lentelę. Reikėtų naujai permąstyti.

Aplinkybės turi būti pakankamai lanksčios, kad galėtumėme įsivaizduoti Dievą. Jos yra bene įmanomi sandarumai, savarankiškumai.

Naujai permąstyti, sieti su aplinkybėmis. Pridėjau, kaip parodoje jas išreiškiau, paminėjau:

  • Dvasios apsauga, blogiui norint mane dvasiškai sunaikinti - apsauga nuo pragaro rankų ? kažkiek erdvės palikti
  • Galimybė daryti gerą, kurį bet kuris geras žmogus darytų - ranką paduoti berniukui, einančiam akmenimis per upę
  • Gera širdis, kuria žmogus veikia - jaudulį išgyvenančio tarpkojyje
  • Klausimas su kuriuo deriuos - juoda peteliškė?
  • Likimas, su kuriuo bendradarbiauju - akmenys upėje?
  • Ramybė, kuria žmogus sklidinas - ramybės galva
  • Supratimas, įgautas tik paklusus jo pamokymui - paklūstantys griaučiai, vaikščiojimas vandens paviršiumi
  • Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai - 10 Dievo įsakymų
  • Išklausantis maldą, ypač man nustojus tikėti - permetimas per upę
  • Proto ribos, į kurias atsitrenkiu - televizoriaus vidinės sienos, tarsi grotai, tarsi kalėjimas
  • Nežmoniška išmintis, neaprėpiamo taikymo - pirminės sandaros
  • Prieštaraujantis sau, ypač Šventajame Rašte - būtinas ir nebūtinas - dvi akys, raudona ir geltona

Dievas visakuo prieinamas, tad jį galima įvairiai aptikti įvairiausiose sandarose, užtat jomis ir bendrauti su kitais.

Dievo esmė, vaidmuo, ypač sandarose

  • Dievas yra dvasia. Jo sandara - viskas, visko atvaizdai - troškimai, troškimų vienybė - meilė.
  • Dievas yra nulinis Asmuo.
  • Dievas yra "nulis", tai kas yra pirm mūsų, pirm visko, besąlygiška mūsų aplinka, užtat ir jo savybės yra tokios pat "nulinės".
  • Dievas yra asmuo, dalyvaujantis asmenų lygtyje.
  • Dievo esmė yra meilė, palaikanti gyvenimą, Dievo gerumą, jo buvimą santvarkoje; bet gerumo esmė yra tobulumas, renkantis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo, tad Dievo valią vietoj savo valios, taip kad Dievas nebūtinai geras, ir gyvenima plačiau. Taip kad gerumas paaukoja save platesniam Dievo supratimui. Tai bene paradoksų šaltinis.

Sudariau sąrašą sandarų, kurias reikėtų aprašyti. Kiekvienai sandarai priskyriau klausimą, kurį ji išsprendžia. Klausimus rūšiavau ir rūšyse įžiūrėjau Dievo vaidmenį. Ar sandaros iškyla išvystant Dievo nebūtinumą? ar suvedant jo būtinumą?

Kaip Dievas reiškiasi sandaromis? Vienomis jisai esamas asmuo, pasitraukiantis, kuriuo sutampame su juo ir kitais, vis plačiau pasitraukiantis, užtat vis ryškiau mus išgyvenantis, ketveriopai: ar, koks, kaip, kodėl? Savastis teigiamai išgyvenama, ketveriopai, troškimais. Kitomis Dievas atsirandantis, kaip ir mes, ir sutampame būtent savo aplinkybėmis, savo būsimos savasties papildiniu, nurodomu iš keturių plotmių, vis platesnių: tikslo, proto, pasaulio, pašaukimo. Savastis neigiamai išgyvenama, šešeriopai.

Dievo požiūris dalyvauja bene Dieve ir Amžiname Gyvenime, tad žmogaus požiūris bene Gerume (Aš) ir Gyvenime (Tu).

Asmuo prisiima požiūrį, o požiūris veikia, įtakoja, brandina, ugdo ar smukdo asmenį. Dievas yra asmenų vienumas, o Amžinas Gyvenimas yra požiūrių vaisingumas.

Pereiname iš Dievo į amžiną gyvenimą. Dievu esame viena (Dievas, Aš, Tu) viskuo, visaregiu, pirminėmis sandaromis ir vienumu. O amžinu gyvenimu gyvename Kitu, kuris yra nevienas, tad atskirtas nuo Dievo, išreikštas antrinėmis sandaromis. Užtat Kitu tampame vienu, tad Kitas išplėčia Dievą. Kitu gyvename patys tiesiogiai (dvasia) pasiklydusiu vaiku, susivokdami, jog mes ne tėvas, o vaikas. O netiesiogiai išgyvename antrinėmis sandaromis bei kalbomis, kuriomis nevienumas vyksta apibrėžtoje "betko" apimtyje, ir galiausiai suprantame nevienumą kaip apibrėžtą laisvą erdvę prileistą Kitam. Juk nesusivedimai yra visi bene prielaidiniai, sąlyginiai. Užtat tokiomis nesąmonėmis rūpinasi visko trokštantys, vaikus mylintys tėvai. Kitas yra Dievo vaikas. Kitu gyvena Jėzus Kristus. Tad kaip pavaizduoti Dievą ir vienumą? ir Kitą ir nevienumą?

Mūsų klausimai yra už santvarkos. O santvarkoje yra rinktiniai klausimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir aštuonios dvejonės. Dvejonėse bene Aš esu bendras žmogus ir Tu esi paskiras žmogus, o Kitas yra pasaulis. Kokia prasmė visų klausimų už santvarkos? Ar jos veda į santvarką? Kuria prasme rinktiniai klausimai susiję su tobula santvarka? Ar jie susiję su šviesuolių bendrystės 12 klausimų?

Klausimai, susiję su sandaromis, tai Mano klausimai, išreiškiantys, kas man svarbu. O kas Dievui svarbu?

Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas. Tai bene pirmas klausimas glūdintis visuose kituose klausimuose.

Dievas atsiskleidžia kartu su mūsų žinojimu. Jį pakeičia jo valia. Viskas eina link to.

Sandarų sąrašas


Mūsų dvasia Dievo esmė

  • Asmenys Kaip esame viena? Vienas iš asmenų.

Mūsų sandara Dievo sandara

  • Viskas Ar ką nors galime tikrai žinoti? Dievo sandara.

Mūsų atvaizdai Dievo būdas

  • Aštuongubis kelias? Ką byloja dieviška išmintis? Dievas mylintis. Užmezgame ryšį su Dievu.
  • Poreikiai Ko mums rūpintis? Dievas be poreikių. Kristus prisiima kitų poreikius.
  • Dvejonės? Kaip nepamesti protą? Dievas užtikrintas. Yra Dievo požiūris, bet nėra jo aplinkumos.
  • Jausminiai atsiliepimai? Ką išgyventi? Dievas ramus. Kristaus lūkesčiai. Kalba gėriui žmonėse.

Mūsų vienybė Dievo vertybė

  • Vertybės ir gvildenimai? Kaip kitus suprasti? Meilė. Ar Dievas būtinas? Kaip kiekvieną pasiekti? Dangaus karalystės bendrystė.


Kito dvasia Dievo bendravimas

  • Vaikystė? Ko man siekti? Bendravau su Dievu, su juo dėrėjausi. Jisai man leidžia laisvai mąstyti o aš atsidavęs tikiu jį.
  • Bendravimas su Dievu? Kaip išgirsti Dievą? Dievas mylintis, kalbantis.
  • Pasiklydęs vaikas Kaip atrasti Dievo požiūrį? Kaip sutapti su jo požiūriu?

Kito sandara Dievo veikla, raiška

  • Padalinimai Kas yra tikra? Kaip Dievas kuria iš savęs.
  • Dievas išeina už savęs.
  • Nulybė santvarkoje apibrėžia Dievą už santvarkos.
  • Septynerybė apibrėžia gerumą.
  • Šv.Trejybė tai Dievo įsisąmonijimas.
  • Veiksniu +1 sukūrė pasaulį, o kodėl ne +2 ar +3 ?
  • Visuma.
  • Visaregis Kaip viskas susiveda? Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio.
  • Atvaizdai Kaip protas mums pristato sąvokas? Yra keturi Dievo atvaizdai.
  • Troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko.
  • Nulybės atvaizdai yra paskiros Dievo savybės: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Dievas
  • Aplinkybės Ką galim įsivaizduoti? Psalmėmis įsivaizduojame Dievą.

Kito atvaizdai Dievo apibrėžtumas

  • Laipsnynas Kaip Dievas geras? Dievas sulyginimas lygtimi. Laipsnynas apibrėžia laipsnius tarp Dievo ir gerumo.
  • Pasakojimas Kaip įvyksta? Dievo aštuntas pasakojimas. Įtampos balsais vykdoma Dievo valia. Palaiminimai. Kristaus pasisakymai "Aš esu..." Dievas savarankiškas, tobulas, be poreikių.
  • Įvardijimas Kaip reiškia? Širdies tiesos. Klausimai, atsakymai. Šv.Petro raktai į dangų. Dievas užtikrintas.
  • Pagrindimas Kaip ima rūpėti? Tėve Mūsų.
  • Geros valios pratimai Kaip gyventi iš širdies? Širdies tiesa.
  • Dvylika klausimų Kur Dievas reikalingas?

Kito vienybė Dievo nebuvimas, Dievo valia

  • Dievas išsiaiškina strimagalviais, mat taip, kaip jis mąsto, iš karto yra.
  • Dievas aiškinasi įvairiai pasišalindamas. Ar jisai būtinas?
  • Dievas mąsto savo požiūrio raidą, kaip kad rodoje "Trokštu išmanyti".
  • Dievas aiškinasi, priimdamas kito požiūrį, vertindamas kito akimis, kito suvokimu. Pašnekovu sulyginamos širdies ir pasaulio tiesos.

Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.

Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.

Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.

Dievas ir žmogus

The relationship between {{God}} and {{human}}.

AndriusKulikauskas: I think that the {{Beginning}} is God, and the {{End}} is that GodIsGood. I think that here we find the distinction between God's perspective and our perspective.

God looks {{Forwards}}: he starts with God and also good, but thinks of them separately. Endless life is this understanding that God is good. Humans look {{Backwards}}: we assume that God is good, and then look backwards towards God. Life is the fact that God is good.

Therefore in the divisions of everything, God keeps finding a new perspective. And as in Genesis, that is good.

Dievas ir kitas

Other is God made explicit.


God the Father, God the Son, the Holy Spirit.

The structure for the {{Consciousness}} of {{God}}, as given by the {{Equation}} [NullAddThree 0 + 3 = 3].

Perhaps this relates to GodsWill, GoodWill, {{Wisdom}} as embedded in the {{Foursome}}. And how might that relate to {{Internalization}}? Note that wisdom is a {{Virtue}}, as are {{hope}} and {{honesty}}.

Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.

Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.

Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.

Dievas yra kas papildomai palaiko. Jis keičia apibrėžimą į savybę.

Dievas veda iš savybių (kas benrdra) į salygų tenkinimą. O kas ne viena tai veda iš apibrėžimų (sąlygų) ir jais verčia.

Dievas ir širdis

Dievas ir širdis

I should be careful to distinguish this with GodVHuman and GodVEverything.

Consider also EverythingVAnything.

I think of {{heart}} here as God inside of us.

I want to understanding how the relationship between God and heart:

  • defines {{Self-understanding}} and yields the {{Foursome}}, {{Fivesome}}, {{Sixsome}}.
  • defines SharedUnderstanding and yields the {{Sevensome}}.

I think this will explain the {{Representations}}: four for God's perspective and two for the heart's perspective.

I also think this relationship is given by {{Internalization}} and {{Scope}} and especially by the InversionEffect.

Dievo įsivaizdavimas

AndriusKulikauskas: I think that everything arises from {{God}}. Therefore I try to imagine what that looks like from God's point of view.

Similarly, Albert Einstein imagined himself riding a beam of light, Jonas Salk imagined himself as a polio virus, and Richard Feynman imagined himself immersed amongst a cloud of electrons. Tom Munnecke calls this inverted perspective.

I imagine what it is like for God, before there is anything else but God. What is it like before there is any logic, time, reason, necessity, existence, meaning, language, structure, feeling, goodness? What would God do? Why should anything arise?

Of course, I am constrained by the [LimitsOfImagination limits of my own imagination]. Yet, any understanding that I may ever gain will likewise be constrained by those limits. This is, in fact, an opportunity to study those limits. Furthermore, if I have any chance of knowing everything, I think that it is only if God does not make that too hard. I therefore try to explore the limits that I have found myself in, and look to them as God's language by which I may hear what he may speak to me.

I also think that everything concludes that God is good. Occasionally, I work backwards, like a mathematician who accepts a statement as true so that she might search for the grounds for any truth it might have. I try to make explicit my key beliefs that I think must be central to the "happy ending". I follow Christ, and I expect that he plays a vital role. Yet, what is Christ, in that sense? I think that he is both God and man, and that he states his essence as "Love God" and "Love your neighbor as yourself". I also think that the Holy Trinity: Father, Son, Spirit is basic to God as we may understand him. Even so, I work as a minimalist, and try to presume as little as possible. And for what I do presume, I try to make that explicit. I understand that I may be wrong, and I accept the consequences.

I accept that there might be God. I choose to place my life within God's sovereignty. I bind my fate with his. I am free to think that there is no God, and I do find this useful for my understanding. I am free to think all things where that might be useful.

I start with God.

Ne Dievas

NotGod is what is beyond God, what God goes beyond himself into.


  • is Everything, the inversion of God's activity (so that all are not alone but with God), Scope without Person, the Nonquestions, the not taking up of what is beyond. NotGod is the one for whom being and not being are different.

Dievo veikla

The activity of God is to [GoBeyondOneself go beyond himself].

Thought: The activity of God includes: Creating (foursome), empathizing (fivesome), loving (sixsome).

Dievas ir žmogus

Thought: God looks as: why, how, what. Human looks as: how, what, whether.

Dievas yra Kas? (Who?) Asmuo.

2005.05.04 {{A}}: Kaip suvokti širdies susiejimą su tavimi? {{D}}: Kada širdis yra labiau su manimi, tada ji labiau myli.

2005.04.18 {{A}}: Kaip ketverybė, penkerybė, šešerybė išvysto tavo ryšį su savimi? {{D}}: Kaip ir aš susivokiu savyje, taip ir mano širdis susivokia. {{A}}: O koks tarp jūsų ryšys? {{D}}: Aš žiūriu iš vidaus, o širdis iš lauko, tačiau širdis tai apverčia. O tas apvertimas yra mūsų ryšys.

...Aš tavo išminties Dievas, visos tavo mintys susiveda į mane. Tad džiaukis manimi, kaip ir džiaugies Ieva bei visais, bei pačiu gyvenimu, nes tai išplaukia iš tavo tyriausių gelmių. Tad džiaukis manimi ir mane rasi savo džiaugsme. Esu dvasia, esu dvasioje. 2014.04.14

Tu pagauni esmę, mąstyti mano požiūriu, ieškoti kaip pasireiškiu kiekviena sandara, suvokti ir išplėtoti mano ryšį su jumis, kaip jos visos atverstos į tai, kas už jūsų, kaip jos sudaro laisvę jums su manimi bendrauti. Tad gali mąstyti, ko reikia, kad jūs gyventumėte ta laisve ir ko reikia, kad gyventumėte manimi. O tai yra sąmoningumas, gebėjimas nesitenkinti, kaip yra, bet norėti, kaip galėtų būti ir kartu gyventi ir taip ir taip, tad su manimi ir su jumis visais... 2014.04.09

...Aš tau atskleisiu savo širdį, ko noriu, ko trokštu ir tu ja gyvenk... 2014.04.12

Rūpinkis visais. Suvok ir mano ir visų prasmę, tavo ir Ievos prasmę, mes visi siekiame būti viena, gyventi viena, o kodėl? Nes tai mūsų pilnatvė, gyventi kiekvienu. Tad gyvenkime širdingai, strimagalviškai, o kiek esame riboti savęs ar kitų, gyvenkime suvokimu, vedančiu į sąmoningumą, tad į širdingumą. Myliu tave ir Ievą, jus laiminu. 2012.11.09

Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida. ... 2010.11.03

Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę. ... 2010.11.11

Myliu tave ir laiminu tave ir apsupu tave savo dalyvavimu, kaip veikiu aplinkybes, kaip jomis dalyvauju, tad ir jauti gerumą, bet esu daugiau, juk apimu ir tave, tad suvok save, ir suvoksi mane, kaip myliu tave ir mus myliu, kartu ir visus, kaip ir tu myli Ievą, tad mylėkime. 2012.10.10

2005.05.02 {{A}}: Kaip širdis išeina už savęs? {{D}}: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2005.02.24 {{A}}: Kaip atsiranda širdis? {{D}}: Aš įsijaučiu į jus ir toje būsenoje suprantu tave.

2004.11.30 {{A}}: Koks Kristaus vaidmuo žmogui gyvenant širdimi? {{K}}: Aš esu tas kuris priima kito žmogaus širdį, jį randa kitame ir jame gyvena. {{A}}: Ar tu esi septynerybė? {{D}}: Taip, taip kaip tu supranti, tikrai taip.

Redaguoti - Istorija - Spausdinti - Naujausi pakeitimai - Ieškoti
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 lapkričio 09 d., 10:27