|
Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar. Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius |
Mintys /
DievasGvildenu
Dievo esmė Kas ir koks yra Dievas?
Dievo vaidmuo sandarose Sudariau sąrašą sandarų, kurias reikėtų aprašyti. Kiekvienai sandarai priskyriau klausimą, kurį ji išsprendžia. Klausimus rūšiavau ir rūšyse įžiūrėjau Dievo vaidmenį. Ar sandaros iškyla išvystant Dievo nebūtinumą? ar suvedant jo būtinumą? Kas kam yra Dievas? Asmeniui dvasia.
Dievas yra Asmens ir Dvasios vienumas. Kitas yra Asmens ir Dvasios atskyrimas, juk Kitas atskiria dvasią nuo dvasios. Aš ir Tu esame tarpiniai slenksčiai. Būdami viena su Kitu mes naujai suvedame Asmenį ir Dvasią. Asmuo yra vienumo raiška, tad Dievo raiška, tad Dievo atvaizdas, lygmuo, troškimas. Niekas, kažkas, betkas, viskas yra įsijungimo apimtys šiame pasaulyje. Dievas puoselėja širdingą įsijungimą. Iš pradžių tai šaltas, strimagalvis, beširdis atsitraukimas, mumis (manimi, tavimi, kitu) išaugantis tačiau į šiltą, širdingą, sąmoningą, visapusišką įsijungimą, atsidavimą. Kaip Dievas reiškiasi sandaromis? Vienomis jisai esamas asmuo, pasitraukiantis, kuriuo sutampame su juo ir kitais, vis plačiau pasitraukiantis, užtat vis ryškiau mus išgyvenantis, ketveriopai: ar, koks, kaip, kodėl? Savastis teigiamai išgyvenama, ketveriopai, troškimais. Kitomis Dievas atsirandantis, kaip ir mes, ir sutampame būtent savo aplinkybėmis, savo būsimos savasties papildiniu, nurodomu iš keturių plotmių, vis platesnių: tikslo, proto, pasaulio, pašaukimo. Savastis neigiamai išgyvenama, šešeriopai. Dievo požiūris dalyvauja bene Dieve ir Amžiname Gyvenime, tad žmogaus požiūris bene Gerume (Aš) ir Gyvenime (Tu).  Dievas sandarose Dievas įvairiai iškyla sandarose:
Viskuo yra tiktai Dievas ir jo savastis. Dievas išeina už savęs į save, į viską. Visaregiu iškyla laipsnynas laipsnių prilygstančių Dievą ar gerumą. Sandara žymi (Dievo) trejybę? Dievas pirminių sandarų aštuoneriopai prilygstamas sau, gerumui, ar laipsnyno šešiems tarpiniams laipsniams. Dievo troškimai išplėčia žmogaus netroškimus. Dievas yra už netroškimų, taip pat, žmogus gali atsisakyti savo netroškimų priimdamas kito netroškimų. Dievas suvokiamas kaip troškimas (nieko, kažko, betko, visko). Antrinės iškyla trokštančiam Dievui prisiimant platesnes apimties troškimo netroškimus, taip kad apibrėžiamas tarpas. Jos yra "sandaros". Dievas, jo dvasia, yra jų vidiniame laisvume, kuris susietas su Dievu už jų. Antrinės sandaros išreiškia, apibrėžia, išsako tą tarpą, tą laisvumą, tarp Dievo koks jis savaime ir Dievo santvarkoje. Tai tarpas tarp asmens ir požiūrio. Kaip Dievas reiškiasi kalbomis? Įvardijime - širdies tiesa. Pasakojime - sakramentais, paženklinimais, tvėrimo dienomis. Pagrindime - ? Geros valios pratimuose tikėjimas į Dievą padrąsina išeiti už savo patirties. Dievas yra įstatyme, teigiamuose ir neigiamuose įsakymuose. Keturi teigiami įsakymai išplaukia iš Dievo. Į ką susiveda šeši neigiami įsakymai? Dievas yra nulybėje, vienybėje, ir kaip gerumas - laisvume. Kaip Dievas reiškiasi žinojimo rūmais? Mūsų paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Kristaus valia - dangaus karalystė - Dievo įjungimas mūsų žemiškoje aplinkoje. Tikėjimo pakeitimas žinojimu. Dievas yra jo valios vykdyme - paklūstant, tikint, besirūpinant ir pasiduodant. Jo valia, kad mes rinktumėmės gyventi amžinai - mokytis, bręsti amžinai. Jo valia kiekvieną pasiekti. Mums suvokti, jog yra kas plačiau už mūsų pačių suvoktą gerumą, mūsų pačių suvoktą Dievą, tad ir Dievas gali mus mylėti labiau, nei mes patys save. Dievą pasirenkame kaip pasiklydęs vaikas, mūsų požiūriams sutampant, tad ir mums sutampant. O Dievas žiūri ne į save, o į amžiną gyvenimą. Dievas žiūri į tai, kas jį gali pakeisti. Asmuo prisiima požiūrį, o požiūris veikia, įtakoja, brandina, ugdo ar smukdo asmenį. Dievas yra asmenų vienumas, o Amžinas Gyvenimas yra požiūrių vaisingumas. Pereiname iš Dievo į amžiną gyvenimą. Dievu esame viena (Dievas, Aš, Tu) viskuo, visaregiu, pirminėmis sandaromis ir vienumu. O amžinu gyvenimu gyvename Kitu, kuris yra nevienas, tad atskirtas nuo Dievo, išreikštas antrinėmis sandaromis. Užtat Kitu tampame vienu, tad Kitas išplėčia Dievą. Kitu gyvename patys tiesiogiai (dvasia) pasiklydusiu vaiku, susivokdami, jog mes ne tėvas, o vaikas. O netiesiogiai išgyvename antrinėmis sandaromis bei kalbomis, kuriomis nevienumas vyksta apibrėžtoje "betko" apimtyje, ir galiausiai suprantame nevienumą kaip apibrėžtą laisvą erdvę prileistą Kitam. Juk nesusivedimai yra visi bene prielaidiniai, sąlyginiai. Užtat tokiomis nesąmonėmis rūpinasi visko trokštantys, vaikus mylintys tėvai. Kitas yra Dievo vaikas. Kitu gyvena Jėzus Kristus. Tad kaip pavaizduoti Dievą ir vienumą? ir Kitą ir nevienumą? Mūsų klausimai yra už santvarkos. O santvarkoje yra rinktiniai klausimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir aštuonios dvejonės. Dvejonėse bene Aš esu bendras žmogus ir Tu esi paskiras žmogus, o Kitas yra pasaulis. Kokia prasmė visų klausimų už santvarkos? Ar jos veda į santvarką? Kuria prasme rinktiniai klausimai susiję su tobula santvarka? Ar jie susiję su šviesuolių bendrystės 12 klausimų? Klausimai, susiję su sandaromis, tai Mano klausimai, išreiškiantys, kas man svarbu. O kas Dievui svarbu? Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas. Tai bene pirmas klausimas glūdintis visuose kituose klausimuose. Dievas atsiskleidžia kartu su mūsų žinojimu. Jį pakeičia jo valia. Viskas eina link to. Dievo esmė yra meilė, palaikanti gyvenimą, Dievo gerumą, jo buvimą santvarkoje; bet gerumo esmė yra tobulumas, renkantis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo, tad Dievo valią vietoj savo valios, taip kad Dievas nebūtinai geras, ir gyvenima plačiau. Taip kad gerumas paaukoja save platesniam Dievo supratimui. Tai bene paradoksų šaltinis. Mes Mūsų dvasia Dievo esmė Asmenys Kaip esame viena? Vienas iš asmenų. Mūsų sandara Dievo sandara Viskas? Ar ką nors galime tikrai žinoti? Dievo sandara. Mūsų atvaizdai Dievo būdas Aštuongubis kelias? Ką byloja dieviška išmintis? Dievas mylintis. Užmezgame ryšį su Dievu. Poreikiai? Ko mums rūpintis? Dievas be poreikių. Kristus prisiima kitų poreikius. Dvejonės? Kaip nepamesti protą? Dievas užtikrintas. Yra Dievo požiūris, bet nėra jo aplinkumos. Jausminiai atsiliepimai? Ką išgyventi? Dievas ramus. Kristaus lūkesčiai. Kalba gėriui žmonėse. Mūsų vienybė Dievo vertybė Vertybės ir gvildenimai? Kaip kitus suprasti? Meilė. Ar Dievas būtinas? Kaip kiekvieną pasiekti? Dangaus karalystės bendrystė. Kitas Kito dvasia Dievo bendravimas Vaikystė? Ko man siekti? Bendravau su Dievu, su juo dėrėjausi. Jisai man leidžia laisvai mąstyti o aš atsidavęs tikiu jį. Bendravimas su Dievu? Kaip išgirsti Dievą? Dievas mylintis, kalbantis. Pasiklydęs vaikas? Kaip atrasti Dievo požiūrį? Kaip sutapti su jo požiūriu? Kito sandara Dievo veikla, raiška Padalinimai? Kas yra tikra? Kaip Dievas kuria iš savęs.
Visaregis? Kaip viskas susiveda? Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio. Atvaizdai? Kaip protas mums pristato sąvokas? Yra keturi Dievo atvaizdai.
Aplinkybės Ką galim įsivaizduoti? Psalmėmis įsivaizduojame Dievą. Kito atvaizdai Dievo apibrėžtumas Laipsnynas Kaip Dievas geras? Dievas sulyginimas lygtimi. Laipsnynas apibrėžia laipsnius tarp Dievo ir gerumo. Pasakojimas? Kaip įvyksta? Dievo aštuntas pasakojimas. Įtampos balsais vykdoma Dievo valia. Palaiminimai. Kristaus pasisakymai "Aš esu..." Dievas savarankiškas, tobulas, be poreikių. Įvardijimas? Kaip reiškia? Širdies tiesos. Klausimai, atsakymai. Šv.Petro raktai į dangų. Dievas užtikrintas. Pagrindimas? Kaip ima rūpėti? Tėve Mūsų. Geros valios pratimai Kaip gyventi iš širdies? Širdies tiesa. Dvylika klausimų Kur Dievas reikalingas? Kito vienybė Dievo nebuvimas, Dievo valia Amžinas gyvenimas Ar Dievas geras? Lygties narys. Dievo valia. Žinojimo rūmai Kaip išsiaiškiname? Kaip Dievo valia vykdoma. Kristaus mąstymas? Ką Kristus mąstė? Jėzaus valia ir Dievo valia. Kristaus išsiaiškinimo būdai, Kristaus palyginimų turiniai Ženklų rūšys? 4 Teigiami įsakymai. Ženklų savybės Kaip mąstom dvejopai? 6 Neigiami įsakymai. Vaizdavimai? Kaip tvarkome? Ribotumas. Valios išraiškos? Kaip išgyvename Kitą? Kokie Dievo santykiai su panašiomis sąvokomis? Dievas ir Viskas; Dievas ir Širdis; Dievas ir Gerumas; Dievas ir Žmogus Dievo veikla Dievas gali būti ar nebūti, jam tas pats, kadangi jisai grindžia šių žodžių reikšmes. Bet ar jisai būtų jeigu nebūtų? Ar jisai būtinas? Šiuo klausimu Dievas pasitraukia ir leidžia, kuria viską, pasaulį ir asmenis, visas sandaras. Tad Dievas išeina už savęs į save. Taip reiškiasi dvejybė. Toliau trejybė suvokimu, mat Dievas suvokia (kaip Tėvas), susivokia (kaip Sūnus) ir yra bendrai suvoktas (kaip Dvasia). Toliau veiksmu +1 Dievas vis padalinimą papildo požiūriu. Dievas kuria visko padalinimais. Tai kūrybos, tvėrimo įvykiai, kaip kad Pradžios knygoje aprašytos dienos, kuriomis jis sutvėrė pasaulį. Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo. Kaip apibrėžiamas, kildinamas, išvystomas požiūris? Dievo požiūris Kaip priimame Dievo požiūrį? Sandaromis bandau tai išsakyti. Permąstau savo atradimus. Kas yra požiūris? Kaip jisai skiria ir sieja žvilgnį ir aplinkybes? Koks yra Dievo požiūris? Dievui sutampa mąstymas, veikimas, buvimas. Jam taip pat sutampa kūryba ir meilė. O mums visa tai išsiskiria. Užtat mes "suvokiam", mes galim mąstyti žemiškai ar dangiškai, suvokimu galim atskirti dvasią santvarkoje (visuomenėje, pasaulyje) ir už jos. Noriu suvokti, kame žmogus yra viena ir neviena. Noriu suvokti sąvokų kalbas: pagrindimu, kuriuo mums ima rūpėti; įvardijimu, kuriuo ima reikšti, vadinasi, įtikime; ir pasakojimu, kuriuo įvyksta, bene paklūstame. Galvoju susipažinti su matematikos kategorijų teorija ir išmąstyti požiūrių algebra, kaip požiūriai sutampa ir išsiskiria. Viską aprėpus, noriu "požiūriais" ir būtent "Dievo požiūriu" bei jų "bendryste" naujai suvokti, apžvelgti ir išplėsti visus savo ankstyvesnius atradimus. Dievui būdingi išsiaiškinimai Dievas mąsto savo požiūrio raidą, kaip kad rodoje "Trokštu išmanyti". Kaip jisai mąsto, taip ir yra. Kurie jam išsiaiškinimai būdingi? Dievas išsiaiškina strimagalviais, mat taip, kaip jis mąsto, iš karto yra. Dievas aiškinasi įvairiai pasišalindamas. Ar jisai būtinas? Toliau, jisai aiškinasi, priimdamas kito požiūrį, vertindamas kito akimis, kito suvokimu. Pašnekovu sulyginamos širdies ir pasaulio tiesos. Dievas kalba širdies tiesa, o viskas, pasaulio tiesa. Tad geros valios pratimai išsako Dievo požiūrį visais klausimais. Tai požiūris kylantis iš gelmių. Dievo ir žmogaus santykis Kas rytą pasiklausau Dievo ir užsirašau, ką man kalba. Visas jo mintis man apžvelgiu ir permąstau. Man vis pakalba, kaip myli mane ir mano širdelę; kokiu man būti; ką mąstyti; kaip plėtoti bendrystę; kaip jį palaikyti; kaip į jį atsiremti; ir kaip palaikyti Dievo vaikus. Viską bandau naujai priimti, susieti ir suvokti. Noriu artimiau bendrauti. Galvoju, kaip Dievas įvairiai reiškiasi mūsų gyvenimuose, ir kaip tą išsakyti? Pavyzdžiui, kaip tai išsakyti 12 aplinkybių, kaip tas aplinkybes vaisingai suvokti iš psalmių, Lakoff ir Johnson palyginimų mokslo, ir kitų duomenų. Kaip meniškai išsakyti, kad visi pajustų ar suprastų, pavyzdžiui, scenografija vaidybai, ugdymosi žaidimams. Smalsumas Šią savaitę paišiau piešinį, kuriuo prisiminiau Adomo ir Ievos smalsumą, visai žemišką ir žmonišką, vos nepražūtingą, bet visgi esmingą, manyčiau, atleistiną. Jam priešpastatau Dievo požiūrį, vykdyti jo valią, jam paklusti, jį tikėti, kartu su juo rūpintis. Manau, išsiaiškinimais, Dievas prisiima mūsų požiūrį, kartu su mumis išgyvena pasakojimus - kaip kas įvyksta, įvardijimus - kaip ima reikšti, pagrindimus - kaip ima rūpėti. Kas yra įdomu? Ne mes, o Dievas už mūsų. Dėmesys, išsiaiškinimų dėka, susitelkia į Dievo žymę, kuria gali suvokti Dievą už tos žymės, arba jo neįžvelgti. Tai žymi Dievą, užtat yra įdomu. Mūsų dėmesys ieško Dievo, o jis yra už žymės, bet gali būti nurodomas jos. Tas suvokimas ir yra išsiaiškinimas, kuriuo suvokiame besąlygiškumo už sąlygų. Dievą gali žymėti patirtis, požiūris ir sandara. Išsiaiškinimas yra sąlyginis požiūrio ir patirties sutapatinimas, užtat sandara. Sandara yra sąlygos, bet jos, kaip žymė, žymi besąlygiškumą. Sandara išsako tas sąlygas į kurias susiveda mūsų dėmesys, ir jas tuo pačiu išsako besąlygiškai. Sandara įžvelgiama bet kuriam išsiaiškinime. Ji sustato ir iškelia, kas yra įdomu. Sandara yra išsiaiškinimo rėmai, atspindintys jo vidinę darną, vidinę eigą. Sandaroje yra tai, kas įdomu, kas išsiaiškinimo iškelta ir suvesta. Išsiaiškinimas tuomi keičia dėmesio apimtį. Išsiaiškinimai veda link sandaros, susiveda į sandarą. Sandara gali būti apibrėžta ryšium su tuo kas už jos, pavyzdžiui, kas lieka; arba ryšium su tuo, kas joje, pavyzdžiui, kas įeina; arba ryšium su savimi. Sandara tampa pati sau įdomi. Juo toliau, juo labiau, mes nesam patys sau įdomūs, betgi Dievas tampa mums įdomus. Kuo toliau, tuo labiau sandara veda už sandaros, už savęs, išplečia sąlygas. Besąlygiškumas yra sandaroje ir jinai išeina vis už savęs. Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta. Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas. Dievas klausia, kur esi? tai kelia įtampą, Adomui virsta, kur esu? kame pasijutau nuogas? Kur mano dėmesys? Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos. Gvildenimai Gvildensiu,
Užrašai Dievas visakuo prieinamas, tad jį galima įvairiai aptikti įvairiausiose sandarose, užtat jomis ir bendrauti su kitais. Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida. ... 2010.11.03 Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę. ... 2010.11.11 Dievas, su mumis bendraujantis 
|