Naujausi pakeitimai - Ieškoti:

Užrašai

Kviečiu išmąstyti ir puoselėti bendrystę ugdytis, bręsti, gyventi amžinai jau čia ir dabar.

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF


Asmeniškai? BA9696

Nuojauta? AAAAAA

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

I'm building a website for sculptor Darius Miliauskas.

Dievas

Žr. 20150323Dievas, 20150220Dievas, Metraštis, Šiluma, Dievas sandarose, Dievo požiūris, Dievo Dievas, , Tu, Kitas, Neigiamybė, Įsakymai, Nesusivedimai, Asmenys, Apžvalga, Žmogus, Išgyvenimai, Amžinas gyvenimas, Atsiplėšimas, Dievas Sūnus, Jėzus Kristus

  • Gali būti, kad trejybės nariai, kaip Dievo raiškos, mums atskirai neprieinami, taip kad vietoj šešių raiškų gaunasi tiktai dvi raiškos, o vietoj 24 raiškų gaunasi 20, arba 21?



Šiluma ir šaltis

Šiluma iškyla su gyvenimo lygtimi, o šaltį išsako padalinimai. Tai atitinka ir termodinamiką, šiltą malonę ir šaltą teisybę.

Dievą pripažįstam, priimam kartu su juo šalčiu, tai ir yra amžinasis gyvenimas, kuris mums šiaip svetimas, bet mus išplėčia.

Meilė sau, meilė artimui, tai meilė šilumai. O meilė Dievui, meilė priešui, tai meilė šalčiui.

Dievo raiškas galima rūšiuoti pagal tai, kaip sieja Dievą ir asmenį. Jų santykių esmė išsakomas požiūriais. Vienur tas santykis šiltas, kitur šaltas. Tad galima panagrinėti, kaip požiūriais išsakomas šaltis ir šiluma.

Besąlygiškai šaltas:

  • Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio.

Šaltas, bet šylantis:

  • Požiūris mane praplėčiantis.
  • Mūsų požiūris atskiriantis esantį ir iškylantį Dievą.
  • Dievo požiūris suvedantis esantį ir iškylantį Dievą.

Šiltas, santykinai, dalinėje sandaroje:

  • Dievo požiūris grindžiantis mūsų brandą, perėjimą iš seno požiūrio be Dievo į naują požiūrį su Dievu.
  • Asmens požiūris suvedantis esantį ir iškylantį asmenį.

Besąlygiškai šiltas:

  • Požiūris mane pilnai atskleidžiantis.
  • Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti.

Koks Dievas būna

Dievas iškyla mūsų požiūriui bręstant. Dievas be sąlygų, o asmuo bet kokiose sąlygose. Asmuo tampa Dievu. (Bet kokios sąlygos prilygsta jokios sąlygos.)

Dievas-Asmuo-Asmuo: Branda (Kitas) Dievo požiūris grindžiantis mūsų brandą, perėjimą iš seno požiūrio be Dievo į naują požiūrį su Dievu.

  • [T3] Antrinės sandaros. Išgyvenimai. Dievas įsijaučiantis į mano požiūrį Dievas, vis naujai lydintis mane (Dievo Sūnumi), jei reikia, nuo pat pradžių, širdingai išgyvenantis su manimi, ką išgyvenu, atveriantis mano gerumo galimybę (Dievo Dvasią). Dievas savo požiūriu myli mane, įsijaučia į mane, išlaiko mano savasties tolydumą, suderina mano seną požiūrį su mano nauju požiūriu, tad savo meile tapatina mano savastį su mano požiūriais, palaiko mano brandą.
  • [K3] Įstatymas. 6+4. Dievo ir paskiro Kito atskirti požiūriai Dievas, kuris parūpino žmogui dorovės įstatymą (Dešimts Dievo įsakymų) ir laisvę, taip kad Dievas nereikalingas, juk užtenka nedaryti blogo, tad mylėti savo artimą, kaip save patį. Tačiau renkamės daryti gerą, mylėti Dievą, tad jisai mums reikalingas, kad vykdytumėme jo valią, amžinai bręstumėme, mokytumėmės, gyventume, kad mums jisai rūpėtų, jį tikėtumėme ir jam paklustumėme. Požiūrių suvedimas dviprasmybe, teigiamo ir neigiamo įstatymo, užtat Kito laisve, taip kad visada yra galimybė laikytis įsakymo, o ta galimybė teigiama, taip kad Dievo požiūris yra ir pats Dievas būtinas.
  • [T5] Vienų vienas. Dievas moko. Aš apsiverčiu. Šviesuoliai. Mano ir Dievo lygiagretūs požiūriai Dievas, iš kurio mokausi širdingumo, strimagalviškumo. Mokausi iš jo pavyzdžio. Jisai moko mane, tad aš jo sūnus. Mokausi jam paklūsdamas. Suvokiu, jog mūsų aplinkybės sutampa, taip kad esame viena, kada jaučiuosi vienų vienas. Užtat lygiagrečiai veikiame, kuriame, bendradarbiaujame. Lygiagretūs požiūriai santvarkoje ir už jos. Širdingas žmogaus požiūris savarankiškai santvarkoje išreiškiantis Dievo širdingumą, jam prilygstantis, užtat lygiagrečiai su juo bendradarbiaujantis.

Dievas-Dievas-Asmuo: Žinojimas (Asmuo) Mūsų požiūris atskiriantis ir derinantis esantį Dievą ir iškylantį Dievą.

  • [A2] Viskas. Visaregis. Aprėpiantis viską Dievas žino viską išeidamas už savęs asmenimis, kaip Aš, Tu ir Kitas. Tokiu būdu iškyla visaregis, pirminės sandaros (su laipsnynu) ir antrinės sandaros. Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio. Dievo požiūris į mūsų požiūrį
  • [A5] Pirminės sandaros. Troškimai. Dievo požiūris manyje ir už manęs Tobulas Dievas įvairiai trokštantis, kuris mumyse, netrokštančiuose, reiškiasi netrokštančiu pakankamu Dievu. Tobulo ir pakankamo Dievo tapatumas. Žmogus, įspraustas tarp jų, laipsnynu. Dievas, papildantis žmogų. Dievas, su kuriuo bendraujame, turime ryšį ir neturime. Dievo du požiūriai, sutampantys, papildantys žmogų ir jį pilnai atveriantys, taip kad jis persimeta tarp teigiamo Dievo požiūrio išplėčiančio žmogaus nulybę ir neigiamo Dievo požiūrio papildančio žmogaus trejybę.
  • [K5] Amžinas gyvenimas. Gyvenimo lygtis. Dievo ir mūsų bendras požiūris Dievas pabaigoje, į kurį visi susivedame, kuriuo visi esame viena, per Kristų - tobulumą (mylėk Dievą) ir tapatumą (mylėk artimą) - ir per šventos Dvasios įsikūnijimą šviesuolių mokslu. Dievas, amžinai atsiskleidžiantis amžinu gyvenimu, suvokimu, jog jisai nebūtinai geras, užtat visi mes turime ką veikti, galime gvildenti, ar Dievas tikrai būtinas, ir šito siekti. Mūsų požiūris sutampantis su Dievo požiūriu, asmens už santvarkos ir atskiriantis jį nuo Dievo požiūrio, asmens santvarkoje.

Dievas-Dievas-Dievas: Trejybė (Bendrystė)

  • [D4] Trejybė Suvokiantis. Dievas veiksniu +1 pasitraukia įsijungdamas visuminiu požiūriu. Jo veikla atsispindi sandara viskame kaip veidrodyje. Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią) - Tėvas, tai požiūrio atsisakymas, o Sūnus, tai jo priėmimas - o jiedu mato tą patį. Tad Dievo požiūris yra nuovokus.
  • [D5] Susivokiantis.
  • [D6] Suvoktas.

Dievas: Dievas (Dievas) Požiūris sieja asmenį ir aplinkybes. Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio.

  • [A4] Dievas manyje. Gera širdis. Dievo požiūris manyje Gera širdis, kuriai gera valia atveriam kelią. Išverstas Dievas, išvertus viską. Požiūris, pranokstantis visas aplinkybes.
  • [D2] Dvasia, teisybė. Dievo tapatumas su savimi. Santvarkos akimis, Dievas yra už santvarkos. Jisai kaip toks yra tapatus sau, tas pats Dievas. Mat, tapatumui reikalingos skirtingos sąlygos, skirtingos aplinkybės. O Dievas yra už santvarkos, tad Dievas tapatus sau. Tas tapatumas santvarkoje reiškiasi nulybės atvaizdais, įskaitant tiesa. Požiūrio asmens sąlygos
  • [K2] Dviprasmybė Dvasia, prasiveržianti pasaulyje Dievas, dvasia išnaršantis ir papildantis visą pasaulį, slypintis jo dviprasmybėje, nykimo teisybėje ir gaivinimo malonėje. Dievas, kurį galime ir pasirenkame įžvelgti visakame ir kalbinti, kuris išsiduoda nevienaprasmiškai, kuris veši sutapimuose. Asmens galimybės aplinkybėse
  • [D1] Dievas Neapibrėžtas Dievas. Dievas neapibrėžtas, nežinomas, be santykių, neįsivaizduotas. Žmogus atsisako savo požiūrio. Dievas be požiūrio.

Dievas-Asmuo: Atsiplėšimas (Požiūriai) Iš Dievo kylanti santrauka -> Požiūris mane pilnai atskleidžiantis -> Požiūris mane praplėčiantis

  • [D3] Klausimas. Padalinimai. Dievo požiūris. Mūsų akimis, pirmapradis Dievas, kurį įsivaizduojame pirm mūsų, kuris atspindi mūsų vaizduotę, kaip viską, kaip veidrodį, kuris vienų vienas, kuris yra visoks, kuris yra vienas, iš kurio viskas išsiveda, kuris pasitraukia, išeidamas už savęs į save, klausdamas ar jisai būtinas? Jisai pasitraukia padalinimais, veiksniu +1, taip pat pasitraukia asmenimis. Kaip žmogus įsivaizduoja Dievo požiūrį
  • [T2] Atsakymas Mane suvedantis požiūris Yra gera sėkla, žmogus, Įkvėpėją, raktas į mane, kurią galiu mylėti visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, kuria pilnai atsiskleidžiu ir susitelkiu, taip kad galiu suvokti, kaip privalau mylėti Dievą. Yra ta pati gera sėkla manyje, nuo kurios gerumo, nekaltumo galiu bet kada pradėti gyventi iš naujo. Požiūris į kurį galiu visapusiškai susitelkti, suvesti savo visas aplinkybes, net labiau, kaip į savo
  • [A1] Dievas už manęs. Apibrėžimas. Dievas už manęs. Dievas, man nežinomas. Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo. Visa, kas man nežinoma, laikau Dievu. Ir tai skverbiasi po viską. Sutampantis su šiluma, tad šylantis. Požiūris į Dievą be požiūrio.
  • [K4] Mūsų požiūrių sąlygiškumas Dievo ir mūsų skirtingi požiūriai Dievas, atskleidžiantis požiūrių įvairovę, jog be mano yra ir kitų požiūrių, o juos dar galima sandara visus aprėpti ir suderinti, taip kad nesu savo požiūris. Dievo išbaigtas požiūris, visko žinojimas, kurį sulyginus su mano požiūriu išaiškėja, jog manasis tėra asmeniškas tvėrinys, mano savastis, su kuria visgi galiu nesusitapatinti.
  • [A6] Ar esu Dievas? Proto ribos. Aplinkybės. Dievo ir mano skirtingi požiūriai. Dievas, kurį įsivaizduoju ir pažįstu iš savo gyvenimo sąlygų, iš savo aplinkybių, iš savo proto ribų, kaip jų kūrėją, ir iš jų suvokiu, jog jis savo suvokimu pranoksta mane. Galiu nebent suvokti ką jisai suvokia. Dievo Sūnus, manyje susigaudantis, jog jisai Dievas. Dievo požiūris, pranokstantis mano požiūrį, kaip matyt iš mano proto ribų, jog įstengiu aprėpti šešis paskirus požiūrius, o santvarkos yra septynių, aštuonių.
  • [T4] Pasiklydusį mylintis. Geros valios pratimai. Dievas išplėčiantis mano požiūrį Dievas, mylintis mane labiau, nė aš pats save myliu, kuris net už mane rimčiau rūpinasi mano rūpesčiais, tikrais ir prisigalvotais, juos įprasmina, globoja mane papildomu požiūriu, kurį galiu priimti, taip kad galiu pakilti virš savęs, naujai suvokti save, galiu valingai susitelkti darbui, būti jo bendradarbiu. Dievo požiūris kurį galiu priimti ir tokiu būdu praplėsti savo.

Asmuo-Asmuo: Meilė (Meilė) Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti

  • [K1] Malonė Šilumos balsai Padrikos malonės, jog viskas gerai, esame globojami, baigsis gerai, jog galim daryti gerą, jog esame geri, jog gali būti Dievas, jį galime kalbinti. Gerumai, kuriuos galim vėliau priskirti Dievui, taip kad jis šyla, tampa vis šiltesnis. Požiūrio pagrindimo (sutapimo ir išplėtimo, palaikymo) galimybė - požiūrio išklausymas
  • [T1] Meilė Šilumos šaltinis Rimta, svarbi galimybė, kad kas nors dar labiau nė mano tėvai atsako už visą šilumą ir aplamai viską. Ir galiu tą galimybę priimti ir ją puoselėti, su ja bendrauti, arba galiu atmesti. Meilė. Požiūrio išklausymas požiūriu, požiūrio išplėtimas, suvokimas, įprasminimas už bet kokių aplinkybių, už bet kokio sąlygiškumo, tad besąlygiškai.
  • [A3] Mylėti artimą. Valios išraiškos. Septintasis požiūris. Dievo Sūnus. Bendro žmogaus požiūris Dievo Sūnus, gyvenantis bet kuriuo žmogumi, darantis tai, ką darytų bet koks geras žmogus, matantis kitų požiūriu, širdingai bendraujantis, su žmogumi apskritai, tarsi pats su savimi. Požiūris, priimantis betkieno požiūrį, atsiliepiantis bet kokiose aplinkybėse

Asmuo-Asmuo-Asmuo: Išskirtinis septintasis požiūris

  • [A7] Šventoji Dvasia. Maldos veiksmngumas. Dievo ir bendro žmogaus bendras požiūris Dievo gyvumas, jo dvasia plazdenanti tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tarp turėjimo ir neturėjimo ryšio su Dievu, įkūnyta žinojimu, dvigubu požiūriu suvedanti Dievą Tėvą ir Sūnų, jų sutapimą ir atskyrimą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Aplinkybės išsakytos požiūriu, kuris suveda vieną požiūrį esantį jose ir kitą už jų.

Raida

Dievas-Asmuo-Asmuo: Branda (Kitas) Dievo požiūris grindžiantis mūsų brandą, perėjimą iš seno požiūrio be Dievo į naują požiūrį su Dievu.

DAA1

Antrinės sandaros. Išgyvenimai. Dievas įsijaučiantis į mano požiūrį Dievas, vis naujai lydintis mane (Dievo Sūnumi), jei reikia, nuo pat pradžių, širdingai išgyvenantis su manimi, ką išgyvenu, atveriantis mano gerumo galimybę (Dievo Dvasią). Dievas savo požiūriu myli mane, įsijaučia į mane, išlaiko mano savasties tolydumą, suderina mano seną požiūrį su mano nauju požiūriu, tad savo meile tapatina mano savastį su mano požiūriais, palaiko mano brandą.

  • Priimantis mano aplinkybes, tad sutampantis su bendru žmogumi
  • Širdingas gyvenimas. Širdingumu gyvename viena, amžina, tiesa - sutampame su savo raiška.
  • Dievo raiška, tai Dievas mūsų gelmėse, pakankamas Dievas. O Dievas sutampa su savo raiška.
  • Jėzus atsisakantis savęs, vardan manęs, kaip antai komunija. Įtraukiantis mane į jo reikalą, jo gvildenimą, ar jisai būtinas.
  • Požiūrio priėmimas
    • Dvejonės išsako požiūrio priėmimą; lūkesčiai taipogi.
    • God's going beyond himself is a way of opening up his perspective to other perspectives that are further out, less powerful. So this is his way of including all perspectives, including that which is taken up by no perspective, in that it is subordinate.
  • Išgyvenantis
    • that experiencing which is open to all understanding. Consider this across the variety of understanding. (In God, thought and action, activity and structure, understanding and experience all coincide.)
    • experiences his being and nonbeing as the same because, being unlimited, he experiences Possibility, Subject, Many, Taking a stand.
    • experiences the Human experience (their relationship, shared experience, the freedom of human to acknowledge God or not) in terms of Necessity, Object, One, Being.
    • Išgyvenimais apibrėžtas: - požiūriais atsiplėšiame
    • Išgyvenimais išgyvename Dievą, jo išėjimą už savęs. Dievą išgyvename požiūriais. Požiūris yra savastis, nuo kurios atsiplėšiame. Apibrėžtą požiūrį galime naujai priimti.
    • Dievo vaidmenį mumyse išsako Palaiminimai. Jis savo vaidmenį išgyvena Kristaus pasisakymais, Aš esu... O mes išgyvename Kristaus palyginimų turiniais.
    • Ką reiškia atvaizdų neigimas? Pavyzdžiui, nulybės atvaizdų neigimas? Ar tai skiriasi nuo ketverybės požiūrių neigimo? Neigimas ir žinojimas atsiranda su ketverybe. Dievas išeina už savęs iš troškimų į netroškimus, juos atjaučia. Dievo atjauta, tai jo meilė?
    • Dievas išgyvena mūsų požiūrį kartu su mumis, taip kad mes galim bręsti, atsisakyti savo seno požiūrio ir priimti savo naują požiūrį, ogi Dievas savo meile išlaiko mūsų savastį.
  • Atjauta apibrėžtas - atjautos sandara, kas ką atjaučia
  • Antrinės sandaros - Sandaromis apibrėžtas - Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio ir priima mūsų požiūrį; ar mes atsiplėšiame nuo savo ir priimame jo?
    • Antrines sandaras išgyvename Dievo dvasia. Dievo požiūris yra tarp žmogaus požiūrių.
    • Antrinės sandaros iškyla trokštančiam Dievui prisiimant platesnes apimties troškimo netroškimus, taip kad apibrėžiamas tarpas. Jos yra "sandaros". Dievas, jo dvasia, yra jų vidiniame laisvume, kuris susietas su Dievu už jų. Antrinės sandaros išreiškia, apibrėžia, išsako tą tarpą, tą laisvumą, tarp Dievo koks jis savaime ir Dievo santvarkoje. Tai tarpas tarp asmens ir požiūrio.
    • Dievui dar nesutampant su savimi - tokiais žmoniškai laiko mąstais, aplinkybėmis - požiūriu, kuriuo neaišku, nežinojimu - o pačiam Dievui viskas matoma išsyk.
    • Kalbos
      • Dievas reiškiasi kalbomis: Įvardijime - širdies tiesa. Pasakojime - sakramentais, paženklinimais, tvėrimo dienomis. Pagrindime - žinojimo rūmais.
  • Antrinės sandaros - troškimų ir netroškimų poros
  • Valios išraiškos Kaip išgyvename Kitą?
  • Dievas sutampa su savo raiška, o jo raiška yra širdingumas. Jo raiška, tai veidrodis mūsų gelmėse, septintame požiūryje, aštuongubame kelyje, pakankamas Dievas. Užtat jisai yra tiesos dvasia, nes jisai sutampa su savo raiška.
  • Dievas pats tampa šiltesnis per mus. Jisai pats, kaip toks, yra nešališkas, svarsto ar jisai būtinas ar nebūtinas, užtat ir kyla pasaulis. Tačiau mes kalbiname Dievą nebūti nešališku. Raupsuotasis jam pasako, Jei tu nori, būčiau švarus. Jėzus atsako, Noriu. Ir liepia jam niekam nepasakyti. Įsivaizduoju, kad liktų nešališka.

DAA2

Įstatymas. 6+4. Dievo ir paskiro Kito atskirti požiūriai Dievas, kuris parūpino žmogui dorovės įstatymą (Dešimts Dievo įsakymų) ir laisvę, taip kad Dievas nereikalingas, juk užtenka nedaryti blogo, tad mylėti savo artimą, kaip save patį. Tačiau renkamės daryti gerą, mylėti Dievą, tad jisai mums reikalingas, kad vykdytumėme jo valią, amžinai bręstumėme, mokytumėmės, gyventume, kad mums jisai rūpėtų, jį tikėtumėme ir jam paklustumėme. Požiūrių suvedimas dviprasmybe, teigiamo ir neigiamo įstatymo, užtat Kito laisve, taip kad visada yra galimybė laikytis įsakymo, o ta galimybė teigiama, taip kad Dievo požiūris yra ir pats Dievas būtinas.

  • Įstatymo leidėjas, suteikęs mums laisvę. Kurio valią renkamės vietoj savęs, kuriam paklūstam, kurį tikim, kurio rūpesčiai mums rūpi, kuris nori, kad amžinai gyventumėme, kurį norime, kad būtinai būtų.
  • Akimirkų prasmė, įamžinta dorybė, meilės atvejis, kas dedama į sielos skrynią.
  • Dievas, įvairiai išėjęs už savęs, tad įvairiai mylėtinas, teigiamai, kaip (vienas) Dievas, (rimtasis) Viskas, (kūrybingi) Troškimai, (Šilumos šaltinis, esmė, tėvai) Meilė. Tai teigiami įstatymai, o neigiami, tai kyla iš jų porų.
  • Dievas ir sąlygos - Dievas ir gerumas - gyvenimo lygties Dievas - antisandara
  • Dievas yra gerumo (sąlygų) neigimas, o blogis taip pat yra gerumo neigimas, tad jie iškyla kartu, taip apibrėžiant Dievą. Blogis yra teisybė, mažėjantis laisvumas, o gerumas yra malonė, didėjantis laisvumas.
  • Besąlygiškas Dievas - sąlygiškas gerumas - gyvenimas - amžinas gyvenimas
  • Dievas išėjęs į save: Dievas - viskas - troškimai? - meilė.
  • Asmenys (Kaip esame viena?): Dievas (dvasia) - aš (sandara) - tu (atvaizdai) - kitas (vieningumas).
  • Gerasis vaikas (tikėjimas): Išeities taškas Dievas - Dievas tobulas, pakankamas sau - yra ryšys su Dievu, Tėvo ir Sūnaus ryšys - baigiasi Dievo įsakymu, terpe raidai, Dievas nebūtinas.
  • Blogasis vaikas (rūpėjiams): Dievas nebūtinas. Viską priimti. Nėra ryšio su Dievu. Rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu Dievas iškyla meile. Dievas už mūsų, Dievas pakankamas visiems, mums visiems ("Tėve mūsų").
  • Išsiaiškinimai palygina gerąjį ir blogąjį vaiką.
  • Gyvenimas - didėjantis laisvėjimas, mirtis - mažėjantis laisvėjimas. Jeigu Dievą ko mažiau primetame, tai ko aiškiau matome, kur jisai iškyla.
  • Žmogaus valia: gyvenimas, tai Dievo gerumas - tas pats lygmuo, 4 lygmenys
  • Dievo valia - amžinas gyvenimas - Dievas nebūtinai geras - rūpėti, tikėti, paklusti - Skirtingi lygmenys - 6 poros.
  • Amžinas gyvenimas Ar Dievas geras? Lygties narys. Dievo valia.
  • Dievas ir Kitas
  • Dievas ir jo gyvenimas
  • Dievas ir jo branda
  • Tu - vienumas. Kitas - nevienumas (mano-nevieno su kitais ir Dievo - vieno su visais).
  • Savasties santykiai su Dievu: Asmenys
    • Asmenys: Aš, Tu, Kitas
    • Asmenų lygmenys: Dvasia, Vieningumas
    • Dievo lygmenys: Viskas, Troškimai, Meilė
    • Dievas sąmoningas: Tėvas, Sūnus, Dvasia
  • Įstatymas
    • Teigiamuose ir neigiamuose įsakymuose. Keturi teigiami įsakymai išplaukia iš tobulo Dievo. Šeši neigiami įsakymai susiveda į pakankamą Dievą, į Kitą, į gerumą, kuriam tarnaujam.
    • Išgyvenimai
      • meilė (asmens aplinka) išgyvenimuose palaikanti asmens brandą
    • Nesusivedimai
      • Jėzaus pamokymai lyg ir prieštarauja susijusiems nesusivedimams, užtat jie ir nesusiveda. Taip pat, neigiamybės reiškiniai dėsto, kaip Dievas iškyla iš smulkmenų, tad kaip smulkmena tampa didmena. Ir iš to galime spręsti atvirkščiai, kaip didmena išsakoma smulkmena, niekučiu ir iš viso niekuo - ir ką iš to galima išvesti apie gyvenimą.
    • Šeši pokalbiai
      • Poromis sutampa keturi asmenys: juodasis Dievas (kodėl), pradžioje esantis raudonasis aš (kaip), pabaigoje esantis geltonasis tu (koks), viduryje esantis mėlynasis kitas (ar). Pirmais trimis, teigiamais išgyvenimais esame susieti tiesiogiai, strimagalviškai, trejybe, savyje, o antrais trimis, neigiamais išgyvenimais esame santvarkoje, suvokime, susieti su Dievu už santvarkos, su kuriuo esame "viena", o tas vienumas suvokiamas tik santvarkoje.
  • Kitas - Dievo vienumo pagrindas
  • Dievas ir Kitas - priešprieša apibrėžtas - Dievo aplinkybės
    • Other is God made explicit.
  • Vertybės apibrėžtas - Meilė. Dievo kertinė vertybė yra meilė.
    • When I spend time with God he seems to focus on Love. He doesn't talk much about Being at all, in my experience. Our key concept is our deepest value that includes all of our other values. Do you think that love or being is more inclusive from God's point of view? I think that his love has him stretch and grow more than his being himself does. Also, all of our key concepts seem to be different ways of emphasizing love. Perhaps we might say that our key concepts are our being - they are substitutes for us - but that for each of us, our key concept is some aspect of love. And so I think that God's key concept is love. But we can ask him. You may be right.
    • Meilė yra gyvybės šaltinis. Tai yra septynerybės atvaizdas didėjančiu laisvumu. Šis atvaizdas įsivaizduoja už santvarkos esantį gerumo šaltinį, vadinas, Dievą.
  • Dievo įsakymas - Dievo nebuvimas
    • Dešimts Dievo įsakymų - neigiami įsakymai. Mylėk artimą kaip save patį.
    • Teigiami įsakymai - mylėk Dievą, mylėk priešą. Neigiami įsakymai.
    • Ženklų rūšys? 4 Teigiami įsakymai.
    • Ženklų savybės Kaip mąstom dvejopai? 6 Neigiami įsakymai.
    • Dievo būtinumas ir nebūtinumas
    • Dievo valios vykdymas - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas
    • Dievo įsivaizdavimas - 12 aplinkybių
    • Tiesa - nėra nieko nežinojimo - tad nėra Kito - tad visi esame viena.
    • Susikalbėjimas? jo pagrindas? Pažeidimai? nesiskaitymas su kitų laisve. (Neigiamas įsakymas)
    • Dievui svarbu, jog vis labiau į jį įsiklausytume, jisai tokiu būdu ir iškyla.
  • NeDievą papildantis
    • ne Dievas - Velnias - mirtis - septynerybės atvaizdas nykimu
    • NeDievas atsiranda septynerybėje. Jisai gali būti su Dievu (didėjančiu laisvumu, kada yra gyvybės šaltinis) arba be Dievo (mažėjančiu laisvumu, kada yra mirtis). Jisai yra NeDievas kada atsiriboja nuo gyvybės šaltinio, lieka uždaroje, nykstančioje sandaroje. Toks yra velnias. Velnias, angelas renkasi tik vieną kartą. O žmogus gali rinktis vis naujai. Neigiamasis pasirinkimas, teigiamojo atsisakymas, įmanomas jeigu santvarką suvokiame ne kaip (Dievo) proto tvarką, o kaip daiktišką tikrovę. Tad čia ir iškyla skirtumas tarp idealizmo ir materializmo. Materializmas negali mūsų suvokti, kaip esančiame Dievo prote, tad negali suvokti, jog yra gerumo šaltinis, gyvybės kūrėjas.
    • Dievas pasitraukė, kad galėtų būti visi, net ir velnias. Dievo pasitraukimas išsakytas ketverybės atvaizdų, tiek pažinovais-požiūriais, tiek daiktais-aplinkomis. Pastarajame nėra Kodėl? užtat santvarka uždara. O pirmajame nėra Ar! užtat santvarka atvira.
  • Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai - 10 Dievo įsakymų
  • Dievas susivedime
  • Mylėk artimą - tapatumas - gerumo atvaizdai; mylėk Dievą - tobulumas - gerumo esmė. Jėzus Kristus juos sujungia, tai jo antrasis ir pirmasis atėjimai.
  • Kodėl laikytis vertybės (pavyzdžiui, tiesos) besąlygiškai? kada atrodo nuo to bus blogiau? Dėl to, kad tokios vertybės dėka mes galime patys bręsti, gyventi ne šiuo gyvenimu, o amžinu gyvenimu, ne savo požiūriu, o aukštesniu požiūriu.
  • Gyvenimas - neigiamas įsakymas - mylėti artimą, kaip save patį - Dievas nebūtinas. Amžinas gyenimas - vykdyti Dievo valią - rūpėti, tikėti, paklusti - teigiamas įsakymas - mylėk Dievą - Dievas būtinas.
  • Yra 4 teigiami įsakymai, sutampantys su ir palaikantys 4 visko atvaizdus. Užtat 6 neigiami įsakymai turėtų palaikyti 6 betko atvaizdus.

DAA3

Vienų vienas. Dievas moko. Aš apsiverčiu. Šviesuoliai. Mano ir Dievo lygiagretūs požiūriai Dievas, iš kurio mokausi širdingumo, strimagalviškumo. Mokausi iš jo pavyzdžio. Jisai moko mane, tad aš jo sūnus. Mokausi jam paklūsdamas. Suvokiu, jog mūsų aplinkybės sutampa, taip kad esame viena, kada jaučiuosi vienų vienas. Užtat lygiagrečiai veikiame, kuriame, bendradarbiaujame. Lygiagretūs požiūriai santvarkoje ir už jos. Širdingas žmogaus požiūris savarankiškai santvarkoje išreiškiantis Dievo širdingumą, jam prilygstantis, užtat lygiagrečiai su juo bendradarbiaujantis.

  • Mokausi iš jo pavyzdžio
  • Dievas, kurio savybėmis, ypač strimagalvišku širdingumu - išmokstu gyventi - bet taip pat protingumu, ir visomis kitomis savybėmis.
  • Įsitikinu, kas yra tiesa, randu atsakymus į savo klausimus, tad drįstu gyventi žinojimu ir tikėjimu, atsiremti į savo tyrumą, dieviškumą, nebūtinai viską iš anksto išnagrinėdamas.
  • Dievas kaip šviesuolis, savarankiškas mąstytojas, šviesuolių bendrystėje, Minčių sodo dalyvis, atsakantis dvylika klausimų.
    • Dievas išsiskiria savo atsakymais. Jisai besąlygiškas, o aš sąlygose. Jam tas pat, ar jisai yra ar nėra, o man ne tas pat.
    • Vertybės ir gvildenimai? Kaip kitus suprasti? Meilė. Ar Dievas būtinas? Kaip kiekvieną pasiekti? Dangaus karalystės bendrystė.
    • Dvylika klausimų Kur Dievas reikalingas? Dvyliktasis klausimas: Ką numanau apie Dievą?
  • Ką Dievas man kalba. Mane pamoko.
  • Bendravimo apibrėžtas: - Dievas pamoko
  • Supratimas, įgautas tik paklusus jo pamokymui - paklūstantys griaučiai, vaikščiojimas vandens paviršiumi
  • Kai man nereikia apibrėžimo, klausimų ar atsakymų, tada esu lygiagrečiai su Dievu.
  • Kai jaučiuosi vienų vienas, tai man prasminga, jog ir Dievas toks.
  • Grūdas skyla, kad galėtų gyvuoti. Panašiai, ir mūsų logika turi skilti, jos santvarka subliukšti. Tenka nesutarti su Dievu, susikirsti, paprieštarauti, apsiversti. Iš tokio mūsų ir Dievo nenuoseklumo gali sutapimu iškilti kažkas naujo. Pavyzdžiui, kaip Dievas liepė Abraomui paaukoti savo sūnų, paskui persigalvojo. Panašiai, kaip kad Turingo automatas gali ištrinti raidę, savo žymę. Taip užvedus veiklą ji gali išplisti, padidėti. Bet ji prasideda prieštaravime, iš jo išsiritulioja.
  • Mirtis, tai nesutarimas su Dievu.

Žemėlapynas

Dievas-Dievas-Asmuo: Žinojimas (Asmuo) Mūsų požiūris atskiriantis ir derinantis esantį Dievą ir iškylantį Dievą.

DDA1

Viskas. Visaregis. Aprėpiantis viską Dievas žino viską išeidamas už savęs asmenimis, kaip Aš, Tu ir Kitas. Tokiu būdu iškyla visaregis, pirminės sandaros (su laipsnynu) ir antrinės sandaros. Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio. Dievo požiūris į mūsų požiūrį

  • Ar Dievas skiriasi nuo visko?
    • Koks yra Dievas? Visko dvasia. Viskas yra Dievo sandara.
    • Viskas yra Dievo savastis. Dievas išeina už savęs į save, į viską.
    • Viskas, tai Dievo savybių esmė. Viskas išsako Dievo esmę, kas ir koks jisai yra.
    • Ar ką nors galime tikrai žinoti, besąlygiškai? Visko sąvoka.
    • Dievo sąvoka: Visuma ir t.t.
    • Dievas yra visa apimantis
    • Dievas yra vienas su visakuo.
    • Dievas yra visoks.
    • the Coherence of everything. If we're thinking coherently about everything, then we're thinking about God.
    • Viskas yra NeDievas, tai Dievo savastis, kurį Dievas atveria už savęs, ir į kurį įeina
      • is Everything, the inversion of God's activity (so that all are not alone but with God), Scope without Person, the Nonquestions, the not taking up of what is beyond. NotGod is the one for whom being and not being are different.
      • God allows for NotGod by going beyond himself into NotGod
      • NotGod is what is beyond God, what God goes beyond himself into.
  • Viskas tėra Dievui vaizdinys, Koks (Tu) ir Kaip (Aš).
  • Visko žinojimas
    • Dievas viską žino, viską gali, viskas yra jo veidrodis.
    • Dievas yra protas neribotose aplinkybėse.
    • Sąmoningumas: 1+3=4, ketverybėje atsiranda viskas, kaip sąvoka.
    • Viskas yra mano proto veidrodis - tad protas sutampa su Dievu.
    • Visko žinojimu Dievas išeina už savęs asmenimis - Dievo nebuvimu.
    • Tai Dievo Sūnaus požiūris: "trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti" kuriuo Dievo nėra, užtat yra požiūris, kuriame gali būti asmuo, kurį požiūris apibrėžia.
    • Dievo Sūnaus išėjimas už savęs asmenimis (Dievo nebuvimu - nesančio Dievo nusakymu) sutampa su Dievo Tėvo išėjimu už savęs požiūriais (Dievo buvimu - esančio Dievo pašalinimu).
    • Dievo nebuvimą ir mūsų išgyvenimo sąlygas išsako pirminių sandarų laipsnynas, tai visaregio pagrindas.
    • Visaregis, tai visko žinojimas. O gražus taikymas, tai pirminės sandaros, kuriomis prisijungia tobulas Dievas ir pakankamas Dievas. Antrinėmis sandaromis sujungiami Dievo Tėvo (Dievo buvimas jo savybėmis) ir Dievo Sūnaus požiūriai (Dievo nebuvimas, jo galimybė, jo požiūris) būtent jų nesutapimais, užtat jų nesutarimais, taip kad visa galimybių įvairove Dievas tampa būtinas.
    • Dievo Dvasios išėjimą už savęs, Sūnaus ir Tėvo nesutarimą ir suderinimą, išsako žinojimo rūmai, kaip mes prisiimame Dievo valią, kaip jisai tampa būtinas.
    • visaregiu - Visaregiu ir laipsnynais, kuriais Dievas atsiplėšia nuo savęs. the DefaultObserver
    • atsiplėšimas nuo požiūrio atveria 24 požiūrius. Kai tai įvyksta be aplinkybių, tai visaregis. O kai aplinkybėse, tai pirminės ir antrinės sandaros. Tokiu būdu aplinkuma sukuriama bet kokiose aplinkybėse, tai žinojimas. Žinojimas, tai aplinkos išsakymas.
    • laipsnynu siejančiu tobulą Dievą (už sąlygų) ir pakankamą Dievą (sąlygose, tad gerumą).
    • that by which we might know everything
    • Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.
    • a {{Complete}} {{View}}. (Is it also transparent?)
    • I think that everything arises from God. Therefore I try to imagine what that looks like from God's point of view. Similarly, Albert Einstein imagined himself riding a beam of light, Jonas Salk imagined himself as a polio virus, and Richard Feynman imagined himself immersed amongst a cloud of electrons. Tom Munnecke calls this inverted perspective.
  • Šv.Trejybė: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Dvasia
    • The structure for the {{Consciousness}} of {{God}}, as given by the {{Equation}} [NullAddThree 0 + 3 = 3].
    • Perhaps this relates to GodsWill, GoodWill, {{Wisdom}} as embedded in the {{Foursome}}. And how might that relate to {{Internalization}}? Note that wisdom is a {{Virtue}}, as are {{hope}} and {{honesty}}.
  • Dievas asmenų vienumas
    • asmenys veikia kartu trejybe ir veikia atskirai ketverybe
    • Asmuo prisiima požiūrį, o požiūris veikia, įtakoja, brandina, ugdo ar smukdo asmenį. Dievas yra asmenų vienumas, o Amžinas Gyvenimas yra požiūrių vaisingumas.
  • Dievas - viską žinantis - atsiplėšia nuo savo požiūrio
    • Asmenys su požiūriais. Dievo požiūris - visko žinojimas, mano - betko, tavo - kažko, kito - nieko.
    • Visaregis, Žinojimo rūmai?. Kaip santvarka Kitam (įstatyme - 10 Dievo įstatymų), Tau už santvarkos (aštuongubas kelias - rūpėjimas ir tikėjimas), Man (iš vieno galo - renkant tarp rūpėjimo ir tikėjimo, trejybe), Dievui (iš kito galo - viską suvedus, paklusimas). Orakulas - visaregis. Kaip viskas susiveda? Dievas atsiplėšia nuo savo požiūrio. Kaip išsiaiškiname? Kaip Dievo valia vykdoma.
    • Žinojimo rūmais Dievas mato viską. Ir mes galime apžvelgti viską taipogi.
    • Žinojimo rūmai išsako, kaip klausimai skaidosi.
    • Žinojimo rūmais: trejybe, aštuongubu keliu, širdies tiesos šaltiniais,
    • Kristaus mąstymas? Ką Kristus mąstė? Jėzaus valia ir Dievo valia. Kristaus išsiaiškinimo būdai, Kristaus palyginimų turiniai
    • Širdies (gerojo vaiko, tai kas reikalinga, būtina) ir pasaulio (blogojo vaiko, tai kas nereikalinga, nebūtina) išsiaiškinimo būdai. Vystosi greta: 4 lygmenimis (tikėjimo, rūpėjimo laipsniais). Juos sieja trejybė. Širdies požiūris platesnis už pasaulio požiūrį, tad gaunasi 6 poros.
    • Širdies ir pasaulio santykiai - Dievo ir gerumo santykiai?
    • Nulybė santvarkoje apibrėžia Dievą už santvarkos.
  • Viską žinodamas - kad visos sandaros išplaukia iš Dievo klausimo, ar jisai būtinas? ir atsakymų, kad jisai nebūtinas, tuo pačiu ir būtinas - aš supratau, kad Dievas man gali būti šiltas, ne tik menamas, šaltas, ne tik galimybė, kurią tyriau, bet esamybė, kurią ištyriau - o gražiai taikyti visko žinojimą, tai telkti šviesuolių bendrystę.
  • Žinojimas remiasi nuoseklumu, tačiau Dievas yra nenuoseklus, o taip pat, visos tiesos apie viską yra teisingos.

DDA2

Pirminės sandaros. Troškimai. Dievo požiūris manyje ir už manęs Tobulas Dievas įvairiai trokštantis, kuris mumyse, netrokštančiuose, reiškiasi netrokštančiu pakankamu Dievu. Tobulo ir pakankamo Dievo tapatumas. Žmogus, įspraustas tarp jų, laipsnynu. Dievas, papildantis žmogų. Dievas, su kuriuo bendraujame, turime ryšį ir neturime. Dievo du požiūriai, sutampantys, papildantys žmogų ir jį pilnai atveriantys, taip kad jis persimeta tarp teigiamo Dievo požiūrio išplėčiančio žmogaus nulybę ir neigiamo Dievo požiūrio papildančio žmogaus trejybę.

  • Dievas už mūsų ir Dievas mumyse (gerumas), bendraujantys tarpusavyje, sutampantys gyvenimu, nesutampantys amžinu gyvenimu, o mes esame sandara tarp jų. Gyvenimo lygtis.
  • Dievas, su kuriuo bendraujame. Mus mylintis labiau, nei mes patys save mylime. (Tobulas Dievas yra Šiluma) Tėve mūsų.
  • Pakankamas Dievas - šaltas Dievas?
  • Pakankamas Dievas - mūsų tapatumas - mylėk artimą
  • Bendravimas su Dievu - laisvai mąstyti
    • Dievas slypi dviprasmybėje
    • Vaikystė? Mano tikslingumas: Ko man siekti?
    • Vaikystės sandora su Dievu, prašymas laisvai mąstyti, atsidavimas jam.
    • Jeigu Dievas nėra žiaurus...
    • Dievas gali globoti mane nuo velnio...
    • Žmogus gali siūlyti Dievui. Bendravau su Dievu, su juo dėrėjausi.
    • Jisai man leidžia laisvai mąstyti o aš atsidavęs tikiu jį.
    • Žmogus ir Dievas gali sutarti
    • Ženklai riboja - geriau be ženklo
    • Klausimas su kuriuo deriuos - juoda peteliškė?
  • Santvarkomis apibrėžtas sąvokomis: - Gyvenimo lygtis: Dievo santykiai su savimi (lygtimi - nesandara, atvirumu, tiesa), savasties santykiai su Dievu (asmenimis - sandaromis)
    • Dievo santykis su savimi
      • Gerumas yra Dievas santvarkoje. Gerumas yra tarpas tarp mūsų ir mūsų aplinkybių, tai mūsų laisvumas. Dievas nebūtinai geras, tai yra, mes galim tobulai atitikti savo aplinkybes, užtat yra tobulumas. Dievas yra tobulas. Tobulumas yra gerumo sandaros atvaizdų vieningumas. Gerumas - laisvume - Dievas sąlygose.
      • Gyvenimas, tai Dievo gerumas, Dievo ir gerumo sutapimas santvarkoje.
      • Amžinas gyvenimas, tai Dievo ir gerumo atskyrimas, atsiplėšimas nuo santvarkos, tad Dievo ir gerumo suvokimas, kad tai nebūtinai tas pats.
  • Tiesa - tobulo Dievo raiška pakankamu Dievu
    • Kas ir koks yra Dievas? - kodėl asmuo - apibrėžimas
    • Tiesa (Tiesos dvasia)
    • Dievas veda iš savybių (kas bendra) į salygų tenkinimą. O kas ne viena tai veda iš apibrėžimų (sąlygų) ir jais verčia.
    • Visa apie Dievą yra tiesa. Jisai yra tiesa dvasios lygmenyje.
  • Žmogus, tai kukliausias indas Dievo pilnaverčiai raiškai.
  • Įdomumas. Dėmesys
  • Pirminės sandaros: Širdis. Gera širdis yra Dievas.
  • Dievas iškyla už santvarkos (kad jis yra) ir taip pat santvarkoje (kad jo nėra):
    • besąlygiškumu (už mūsų)
    • išplėtimu (mumyse išvedantis už mūsų)
    • apibendrinimu (išvedime)
    • atsisakymo savęs (dėl mūsų)
    • pasitraukimu (mus atskleidžiantis)
    • įjungimu (mums pasirenkant jį vietoj savęs)
  • Pirminės sandaros
    • Troškimai
      • Dievas trokšta visko (mylintis), betko (ramus), kažko (užtikrintas), nieko (savarankiškas).
      • Troškimai ir netroškimai - Dievas ir gerumas - Dievas ir žmogus.
      • Troškimai yra visko atvaizdai. Tad troškimas yra besąlygiškas Dievo buvimas, o netroškimas yra sąlygiškumas, ir ta prasme, Dievo nebuvimas. Pirminėmis sandaromis sutampa troškimas ir netroškimas, besąlygiškumas ir sąlygiškumas. Kitas apibrėžiamas tarpas, sugretinami besąlygiškumas ir sąlygiškumas skirtingų lygmenų.
      • Dievas suvokiamas kaip troškimas (nieko, kažko, betko, visko). Dievas trokšta visko atvaizdų; vadinas, trokšta, kad viskas reikštųsi. Juk troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Tai Dievas, koks jisai reiškiasi, koks jisai yra. Dievas atrodo teisus nes jis yra savarankiškas; atrodo tiesus nes yra užtikrintas; atrodo pastovus nes yra ramus; atrodo prasmingas nes yra mylintis. Keičiasi, kaip taikom apimtį, o Dievas nesikeičia.
      • Aplinkybių trejybės
      • Laipsnynas, aplinkybės trejybės atvaizdais išsako santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų.
    • Tavimi
      • pirmines sandaras išgyvename Jėzumi. Žmogus ir Dievas yra priešingybės, kurias jisai suderina. Dievas įvairiai trokšta, tai iššaukia pirmines sandaras. Dievas pirminių sandarų aštuoneriopai prilygstamas sau, gerumui, ar laipsnyno šešiems tarpiniams laipsniams. Dievo troškimai išplėčia žmogaus netroškimus. Dievas yra už netroškimų, taip pat, žmogus gali atsisakyti savo netroškimų priimdamas kito netroškimų.
    • Poreikiai, tenkinimai - Savarankiškas - Nieko netrokšta
      • Ko mums rūpintis? Dievas be poreikių. Kristus prisiima kitų poreikius.
      • Būk tobulas. Dievo atsiradimas Kristumi.
      • Jėzaus pasakymai, "Aš esu", mus atremia į Dievą vietoj kad žmones. Dievas šešiais būdais iškyla, buvimas nebuvime. Jis taip pat tiesiog yra, "Aš esu". Tuo pačiu jis gali nebūti, kad kiti būtų: "Aš gyvenimo duona", tai yra, jisai suvalgomas, sunaikinimas, kad kiti galėtų gyventi. Kas priima jį, kaip tikslingai nesantį, tas negali mirti, o gyvens amžinai, amžiną gyvenimą.
      • Dievo reiškiniai (šlovė, ketinimai...) išsako mūsų santykį su Dievu, kuriuo jisai atsiranda. Šiuo laipsnynu mūsų valia didėja ir Dievo aprėptis siaurėja. Jį taip pat išsako Jėzaus Kristaus pamokymai. Pirmais trimis reiškiniais Dievas yra už mus didesnis, už santvarkos, o kitais trimis jisai yra už mus mažesnis. Užtat pastaraisiais trimis Dievas iškyla iš smulkiausio ir prasiplečia, auga didesniu, kaip kad iš garstyčios grūdelio, kaip kad pamokyme, "kaip tiki, taip ir bus". Pirmi trys išsako Dievo požiūrį į mus, o paskutiniai trys išsako mūsų požiūrį į jį.
        • priklausyti Dievui - Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. - jo šlove - Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
        • laukti Dievo - Aš esu avių vartai. - jo ketinimais - Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
        • sekti Dievą - Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. - jo pavyzdžiu - Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
        • priimti Dievą - Aš esu gerasis ganytojas. - jo meile - Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
        • įžvelgti Dievą - Aš esu pasaulio šviesa. - jo darbais - Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
        • pasirinkti Dievą - Aš esu tikrasis vynmedis. - jo įsakymas - Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
      • Jėzaus pasisakymai "Aš esu..." apibūdina Dievo Tėvo vaidmenis. Dievas yra visuma, o Jėzus jo išreikšta savybė, išgyventas vaidmuo (pavyzdžiui, Dievo šlovė). Mes turime savo vaidmenį. Šventoji Dvasia yra prileista "logika" (vaidmenys, sandara, santvarka) kuria Dievas Tėvas ir Sūnus yra viena, ir būtent mumis visais. Toks susiskaldymas išreiškia suvokimą ir jame įvairiai slypintį vieningumą.
      • Dievo išėjimas už savęs, jo buvimo iškylimas nebuvime, tai reiškiasi šešeriopai mums ir Dievui sutampant, nes mes esame ten, kur jis nebuvo, bet yra.
        • Jo šlove mes sutampame su jo buvimu. Mes gyvenam juo.
        • Jo ketinimais jis sutampa su mūsų buvimu. Jis gyvena mumis.
        • Jo pavyzdžiu sutampame su juo sutampant sutapimui ir nesutapimui, lygiaverčiai. Yra gyvenimas.
        • Savo meile jis atsisakydamas savęs, savo nebuvimu sutampa su mumis, kokiais nesame. Jis mus pasirenka.
        • Jo darbais, tikėdami jį, mes savo nebuvimu sutampame su jo nebuvimu kol kas, rengiamės jo pasirodymui. Mes jį pasirenkam.
        • Jo įsakymu sutampame nesutapimu su juo, mes nesame, o jis yra, jį priimame vietoj savęs, nelygiaverčiai. Yra pasirinkimas.
    • Abejonės, dvejonės - Užtikrintas - Trokšta kažko
      • Ko iš tikrųjų trokštu?
      • Dvejonės. Kaip nepamesti protą? Dievas užtikrintas. Yra Dievo požiūris, bet nėra jo aplinkumos.
      • Maldos rūšys
      • Dvejonė gali išsakyti Dievo požiūrį (taip pat ir paskiro asmens be bendro asmens - Jėzaus Kristaus). Dievas kalba širdies tiesa, o viskas, pasaulio tiesa. Tad geros valios pratimai išsako Dievo požiūrį visais klausimais. Tai požiūris kylantis iš gelmių.
      • Pirminėmis sandaromis, pavyzdžiui, dvejonėmis, Dievas susilipdo.
    • Lūkesčiai, gėrio kryptys - Ramus - Trokšta betko
      • Gera širdis, gera valia.
      • Gėrio kryptys - iš gėrio, į gėrį. Geras Dievas, dovana, savybė ir geras žmogus, darbas, žodis.
      • Gero Dievo gera dovana (malonė), gera savybė (teisybė). O gero žmogaus gero darbo geras žodis.
      • Ramybė - geros valios pratimai.
      • Jausminiai atsiliepimai? Ką išgyventi? Dievas ramus. Kristaus lūkesčiai. Kalba gėriui žmonėse.
      • Būdai ką nuveikti -
      • Lūkesčių pakeitimai
      • Dievas ir širdis
      • Jėzaus lūkesčiai, kad esame viena, ir jo jausminiai atsiliepimai.
      • Geras žodis - pasaulio šviesa - kuria mato gerų žmonių gerus darbus, tad šlovintų Dievą (dėl to nuoseklumo, to teisingumo). Gera savybė - žemės druska.
    • Aštuongubas kelias - Mylintis - Trokšta visko
      • Ką byloja dieviška išmintis? Dievas mylintis. Užmezgame ryšį su Dievu.
      • Bendravimas su Dievu. Kaip išgirsti Dievą? Dievas mylintis, kalbantis.
      • Ryšys su Dievu - Tėve mūsų
      • Tėvas. Pasiklydęs vaikas.
      • Vertybės ir meilė.
      • Mus mylintis labiau, kaip mes patys save
      • tobulas Dievas reiškiasi teigiamai (puoselėja gerą - Tėve mūsų, mus mylintis labiau nei mes patys save), o pakankamas Dievas reiškiasi neigiamai (apsaugo nuo blogo - gelbėk mus nuo pikto). Susitelkiame į tobulo Dievo požiūrį ir juo mylime save kartu su jį, naujai išgyvename save. O pakankamo Dievo esame tiesiogiai mylimi, jo saugojami, nesant ryšio su juo.
      • žmogus linki Dievui trimis eilutėmis (ko Dievas prašo), ir Dievo prašo trimis eilutėmis (ko Dievas linki), kaip kad maldoje dviese trise.
      • Svarbu melstis ne "Tėve mano", o "Tėve mūsų". Pirmoje dalyje tai pabrėžia jog Dievas savo siekiais rūpinasi mumis visais, ne tik manimi. O antroje dalyje tai reiškia, kad turiu rūpintis, jog globotų visus, ne tik mane.
      • Jėzaus palyginimų turiniai.
      • Kristaus pamokymai, tai požiūrių santykis, jų apvertimas, išvertimas, apsukimas nuo plačiausio iki siauriausio. Pirmi trys yra platesni už mus, o kiti trys yra siauresni už mus. Tai prasmės tiltas, Dievo ir mūsų visų įvairiausias siejimas, amžinas gyvenimas čia ir dabar.
        • Kaip tiki, taip yra. Dievas priima mūsų požiūrį. Strimagalviškumas išgyvena suvokimą.
        • Ką randi, tą myli. Mes priimam Dievo požiūrį. Suvokimas išgyvena strimagalviškumą.
        • O kiti šeši Kristaus pasisakymai, tai kaip išreiškia Dievo iškylimą? Kaip juos išgyvename, mes ir Dievas? Kaip jie susiję su išgyvenimais? Kaip juos pavaizduoti kūryba? Kaip jie susiję su požiūrių priėmimu?
        • Priklausyk valdovui, dalinkis jo malone.
        • Lauk šeimininko, dalinkis jo turtais.
        • Sek mokytoją, dalinkis jo dorybėmis.
        • Kaip vertini kitus, taip tave vertina.
        • Kaip vertini mažą, taip vertini didelį.
        • Kaip vertini vaisių, taip vertini medį.
      • Aštuongubo kelio atvejai (Tėve mūsų, šv.Petro raktai į dangų, Palaiminimai) aptaria Dievą.
      • Aštuongubas kelias Dievą sulygina su jo veikla, ja interpoliuoja Dievą už santvarkos ir gerumą, Dievą santvarkoje.
      • Meilė įkūnija šlovę; darbai įkūnija ketinimus; įsakymas įkūnija pavyzdį. Pasirinkimas yra gyvenimo įkūnijimas. O įkūnijimu, kaip kad refleksija, pasikeičia kryptis, santykis: ne mes gyvenam juo, o jis pasirenka mus. Įkūnijimas tai yra tai ką Dievas sumąsto, užtat ką jisai suvokia, kas užtat yra už jo strimagalviškumo.
        • Kurie liūdi bus paguosti. Gyvybė: Prisikėlimas ir mirtis. Dievo šlovė. Mes liudijame jo (Dievo už mūsų) buvimo pasireiškimą nebuvime, jo (tėvo) tolydumą.
        • Romieji paveldės žemę. Saugumas: Avių vartai. Dievo ketinimai. Mes (Dievas mumyse) stiprinamės, bręstame, vis išeiname už savęs į amžiną gyvenimą, liudijame savo (sūnaus) tolydumą.
        • Alkstantys, trokštantys teisybės bus pasotinti. Bendravimas: Kelias, tiesa ir gyvenimas. Dievo pavyzdys. Liudijame (dvasios) tolydumą apskritai, kad yra "kelias", nebuvimas išpildomas buvimu.
        • Gailestingieji sulauks gailestingumo. Vertė: Gerasis ganytojas. Dievo meilė. Mūsų vertė kyla iš to, kad Dievas (už mūsų) sutapo, susilygino su mumis kokiais buvom ("raudonuoju aš") susilygina, savęs atsisako vardan mūsų. Dievas vienas su mumis.
        • Tyraširdžiai regės Dievą. Laisvė: Pasaulio šviesa. Dievo darbai. Mūsų laisvė tame, kad galim būti tiek tamsoje, tiek šviesoje - šviesa mus išskiria, kad mes (Dievas mumyse) jos laukiame tamsoje - pasaulio šviesa yra Dievo nebuvimas - kada išaiškėja, kas yra kas - ir kuria esame viena su kokiais būsime ("geltonasis tu"). Esame viena su Dievu.
        • Taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Pilnavertiškumas: Tikrasis vynmedis. Dievo įsakymas. Mūsų pilnavertiškumas tame, kad gyvename iš Kristaus, iš bendro žmogaus, iš "mėlynojo kito", iš įsakymo bendrumo, taip ir mylime vienas kitą, bendriausia meile. Esame viena vienumu.
  • Dievo globa - trejybe
    • Pasakojimas Kaip įvyksta? Dievo aštuntas pasakojimas. Įtampos balsais vykdoma Dievo valia. Palaiminimai. Kristaus pasisakymai "Aš esu..." Dievas savarankiškas, tobulas, be poreikių.
    • Įvardijimas Kaip reiškia? Širdies tiesos. Klausimai, atsakymai. Šv.Petro raktai į dangų. Dievas užtikrintas.
    • Pagrindimas Kaip ima rūpėti? Tėve Mūsų.
    • Geros valios pratimai Kaip gyventi iš širdies? Širdies tiesa.
  • Nežmoniška išmintis, neaprėpiamo taikymo - pirminės sandaros

DDA3

Amžinas gyvenimas. Gyvenimo lygtis. Dievo ir mūsų bendras požiūris Dievas pabaigoje, į kurį visi susivedame, kuriuo visi esame viena, per Kristų - tobulumą (mylėk Dievą) ir tapatumą (mylėk artimą) - ir per šventos Dvasios įsikūnijimą šviesuolių mokslu. Dievas, amžinai atsiskleidžiantis amžinu gyvenimu, suvokimu, jog jisai nebūtinai geras, užtat visi mes turime ką veikti, galime gvildenti, ar Dievas tikrai būtinas, ir šito siekti. Mūsų požiūris sutampantis su Dievo požiūriu, asmens už santvarkos ir atskiriantis jį nuo Dievo požiūrio, asmens santvarkoje.

  • Dievas pabaigoje, į kurį visi susivedame, kuriuo visi esame viena, per Kristų - tobulumą (mylėk Dievą) ir tapatumą (mylėk artimą) - ir per šventos Dvasios įsikūnijimą šviesuolių mokslu.
  • Kuris nori viską žinoti, ištirti, atskleisti. Kuris gyvena žinojimo rūmais.
  • Troškulys, kuriuo viskas vyksta toliau.
  • Tasai, kuris pasaulyje ir visais asmenimis išryškės.
  • Kristus, kuris sužiba mumyse, kaip bendras žmogus, kuriuo gyvename kaip Kitas, kuriuo visi esame viena.
  • Tikslas: visą šilumą aprėpti, surinkti ir priskirti Dievui.
  • Pereiname iš neigiamai apibrėžto Dievo (teisybė iš Šilumos į jos šaltinį, Dievą) į teigiamai apibrėžtą Dievą (malone iš Dievo su mumis į Šilumą). Išgyvename jo tokią dviprasmybę. Būtent mumis jisai teigiamai apibrėžtas, ir mes taipogi naujai apibrėžti, už savęs ir šio pasaulio.
  • Dievas ir Žmogus - priešprieša apibrėžtas - Dievo aplinkybės
    • I think that the {{Beginning}} is God, and the {{End}} is that GodIsGood. I think that here we find the distinction between God's perspective and our perspective. God looks {{Forwards}}: he starts with God and also good, but thinks of them separately. Endless life is this understanding that God is good. Humans look {{Backwards}}: we assume that God is good, and then look backwards towards God. Life is the fact that God is good. Therefore in the divisions of everything, God keeps finding a new perspective. And as in Genesis, that is good.
  • Iškylantis
    • klausdamas, kaip jam kiekvieną pasiekti?
    • arises through GodsWill by which he gives up himself, denies himself, and through Other imagined beyond us, and the Other is left alone and recognized as such and we are one in recognizing our love's imperfectness
  • Dievo akimis - suvedantis pradžią ir pabaigą - Savybėmis apibrėžtas - neturintis apimties laike (troškimai)
    • Dievas yra valingas. Jisai visapusiškai pasišvenčia, atsiduoda. Užtat Dievo nuostata viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
    • Dievo troškimai irgi išsako savybes: jisai savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Toks jis savo akimis atrodo atskyrus pradžią ir pabaigą, jam neturint apimties laike, raidoje.
  • Mylėti Dievą. Dievas tampa gyvas, platesnis, išeidamas už savęs
    • If "to love X" means "to support the life of X", then the command "love God" suggests that we can think of the "life of God". There is a sense in which God is not alive, in that God is greater than life. Life is the fact that God is good. God is prior to life. June 25, 2003
    • Life is expressed by the six representations of anything, the ways of expressing the will. God is expressed by the four representations of everything, which may be thought of as a subset, four of the six. In this sense, God is less defined than life, broader than life, because God is expressed by a smaller set of representations.
    • Of himself, God is prior to life. God is "alive" only in a wider context, in the context of spirit, where there is introduced the concept of "good". Good is spirit beyond structure, good is spirit within structure. Good is God that knows not of itself. Good is God lost.
    • We love God, I think, by having an unconditional rapport with that reference point beyond this world we find ourselves within, so that we are "one with". This, I think, is what brings God to life in our physical world. But this is also the world of "loving your neighbor", the one who is able to love you. It is the world of loving locally. And some how loving locally leads us towards loving globally. At least it brings us to having that choice.

Asmens apibrėžtas - Dievo buvimo ir nebuvimo atskyrime, tad amžiname gyvenime

  • asmens tiesa
    • is defined by Person as Truth (for God - God, for I - Everything, for You - Wishes, for Other - Love). Note that for I, NotGod (Everything) is God!
  • asmenyje ir už jo
    • is within Persons (as distinct Persons) and beyond Person (as the same Person)
    • is within each Person as a member of the Trinity: GodTheSpirit (Wisdom), GodTheSon (GoodWill), GodTheFather (GodsWill).
    • within us is in the context of Person and their choosing God or their own selves, where God is the relevant Good
    • beyond us is God outside of the context of Person and thus beyond Good
  • santvarkoje ir už jos
    • Mūsų klausimai yra už santvarkos. O santvarkoje yra rinktiniai klausimai: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir aštuonios dvejonės. Dvejonėse bene Aš esu bendras žmogus ir Tu esi paskiras žmogus, o Kitas yra pasaulis.
  • vienume
    • Kaip esame viena? Tai asmenų klausimas. Tai bene pirmas klausimas glūdintis visuose kituose klausimuose.
  • Dievo buvime ir nebuvime, tad amžiname gyvenime
    • Dievas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), tad mes esame juo. Dievo nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė), tad mes esame, o jis mumis. Tokiu būdu mes gyvename amžiną gyvenimą, įprasminantį akimirką, atskiriantį Dievą joje ir mūsų savastį, mūsų gerumą, mūsų brandą, mūsų tolydumą, esantį už jos, ją išplėčiantį. Tad akimirka yra apimtis, aprėpianti tai, kas už santvarkos.
    • Pats Dievas gali nebūti; be jo esame mes, jo asmuo - asmuo apskritai - galintys nebūti; be asmens yra tikslingos aplinkybės.
    • Pereiname iš Dievo į amžiną gyvenimą. Dievu esame viena (Dievas, Aš, Tu) viskuo, visaregiu, pirminėmis sandaromis ir vienumu. O amžinu gyvenimu gyvename Kitu, kuris yra nevienas, tad atskirtas nuo Dievo, išreikštas antrinėmis sandaromis. Užtat Kitu tampame vienu, tad Kitas išplėčia Dievą. Kitu gyvename patys tiesiogiai (dvasia) pasiklydusiu vaiku, susivokdami, jog mes ne tėvas, o vaikas. O netiesiogiai išgyvename antrinėmis sandaromis bei kalbomis, kuriomis nevienumas vyksta apibrėžtoje "betko" apimtyje, ir galiausiai suprantame nevienumą kaip apibrėžtą laisvą erdvę prileistą Kitam. Juk nesusivedimai yra visi bene prielaidiniai, sąlyginiai. Užtat tokiomis nesąmonėmis rūpinasi visko trokštantys, vaikus mylintys tėvai. Kitas yra Dievo vaikas. Kitu gyvena Jėzus Kristus.
  • Išklausantis maldą, ypač man nustojus tikėti - permetimas per upę
  • Pabaigos apibrėžtas - esmės
    • I also think that everything concludes that God is good. Occasionally, I work backwards, like a mathematician who accepts a statement as true so that she might search for the grounds for any truth it might have. I try to make explicit my key beliefs that I think must be central to the "happy ending". I follow Christ, and I expect that he plays a vital role. Yet, what is Christ, in that sense? I think that he is both God and man, and that he states his essence as "Love God" and "Love your neighbor as yourself". I also think that the Holy Trinity: Father, Son, Spirit is basic to God as we may understand him. Even so, I work as a minimalist, and try to presume as little as possible. And for what I do presume, I try to make that explicit. I understand that I may be wrong, and I accept the consequences.
    • Meilėje slypi ta dviprasmybė - mylėti neigiamai (artimą), teigiamai (Dievą) - mylėti save ar artimą - kuri glūdi pradžioje, Dievui pasitraukiant į save - kuri bet kokiu atveju užtaisyta.
  • Amžinas gyvenimas jau čia ir dabar. Įamžintas dorybėse. Gyvenimo nesuderinamumai, paprieštaravimai, nenuoseklumai išrišami amžinu gyvenimu. Ar jisai vyksta po šito gyvenimo? Bet juk Dievas mato visus laikus jau dabar. Tai kam reikalingas pomirtinis gyvenimas?

Vadovėlis

Dievas-Dievas-Dievas: Trejybė (Bendrystė)

DDD1

Trejybė Dievas veiksniu +1 pasitraukia įsijungdamas visuminiu požiūriu. Jo veikla atsispindi sandara viskame kaip veidrodyje. Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią) - Tėvas, tai požiūrio atsisakymas, o Sūnus, tai jo priėmimas - o jiedu mato tą patį. Tad Dievo požiūris yra nuovokus.

  • Suvokiantis.
  • Susivokiantis. Netapatus sau - Sūnus
  • Suvoktas. Netapatus sau - Dvasia
  • Viskas, tai (padalinta) sandara, atspindinti Dievo veiklą (padalinimus). Dievas padalinimais perkuria viską.
  • Kūrėjas - padalinimais - save apibrėžiančia sandara
    • Kas yra tikra? Kaip Dievas kuria iš savęs.
    • Išsiskiria, kaip Dievas ir aš išgyvename padalinimus
    • Dievo veiksmai padalinimų rate: +1, +2, +3
    • Septynerybė apibrėžia gerumą - Dievą santvarkoje.
    • Veiksniu +1 sukūrė pasaulį, o ne +2 ar +3. Veiksniu +1 pasitraukia įsijungdamas visuminiu požiūriu.
  • Suvokiantis
    • atskiriantis save nuo savęs, suvokiantį nuo susivokiančio
    • nestrimagalvis
    • suvokimu, trejybe, būtent mumis.
    • the Understanding of God. He is the one who is able to be separate as he ever removes himself
  • Šv.Trejybė tai Dievo įsisąmonijimas.
  • Netapatus sau - Tėvas

DDD2

Rūpėjimas. Dievas Tėvas

  • Blogam vaikui. Geroji naujiena, kad Kristus mirė.
  • Blogas vaikas nori teisybės ir malonės kartu. Jam nerūpi, kad ta malonė gali būti neteisinga.
  • Saliamonas, siūlydamas perkirsti kūdikį, išskyrė teisybės ir malonės požiūrius

DDD3

Tikėjimas. Dievas Sūnus

  • Geram vaikui. Geroji naujiena, kad Kristus gyvas.
  • Malonė vietoj teisybės. Tai Pamokslo nuo kalno turinys.
    • Malonė: Prašykite ir jums bus duota.
    • Neteiskite: "rastas" akyse, tai "teisybės" sąvoka
    • Palaiminti gailestingieji (Palaiminimuose - malonės rūšys?)
    • Platūs vartai (norėjimas ko daugiau) veda į mirtį, nykimą - namas ant smėlio sugrius
    • Siaurūs vartai (malonės, geros valios užtenka ko mažiau) - namas ant uolos nesugrius
    • Šunys, kiaulės - kurie gyvena teisybe - neduoti jiems savo perlų
    • Gerumas: Mylėti artimą - jeigu rinktis, tai rinktis malonę vietoj teisybės
    • Dievas: Mylėti Dievą - nesirinkti - visus vienodai
    • Priimti malonę - būdai: rūpėti, tikėti, paklusti - vykdyti Dievo valią, gyventi amžinai. Nepriimti malonę, reikalauti teisingumo: mirtis.
    • Malonė išsigimsta malonumais, kada ji virsta teisėmis
    • Evoliucijos dėsniai: malonė (gamta pakenčia nukrypimus), teisybė (kova tarp rūšių), suvedimas (viena rūšis prieš visas)
    • Geras vaikas renkasi malonės vietoj teisybės

DDD4

Paklusimas. Dievas Dvasia

Metraštis

Dievas: Dievas (Dievas) Požiūris sieja asmenį ir aplinkybes. Dievas iškyla, kada žmogus atsisako savo požiūrio.

D1

Dievas manyje. Gera širdis. Dievo požiūris manyje Gera širdis, kuriai gera valia atveriam kelią. Išverstas Dievas, išvertus viską. Požiūris, pranokstantis visas aplinkybes.

  • Šiluma besireiškianti jo požiūriu
  • Gera širdis
    • kuriai gera valia atveria kelią.
    • Tobulas Dievas - mumyse
  • Širdis
    • Dievas mūsų gelmėse
    • Širdis yra Dievo galimybė, kaip kad pasaulis yra savasties galimybė
    • Dievas, atsiradęs sandaros ir ieškantis Dievo
    • išverstas Dievas, išvertus viską
    • Širdis ir pasaulis, jų tiesos, malonė ir teisybė, šiluma ir šaltis, geros valios pratimai
  • Dievas ir Širdis - apibrėžimas priešprieša - Dievo aplinkybės
    • Ryšys tarp Dievo ir širdies apibrėžia Savęs-suvokimą (ir grindžia ketverybę, penkerybę, šešerybę) ir Bendrą-suvokimą (ir grindžia septynerybę). Iš to bene kyla atvaizdai - keturi Dievo požiūriu ir du širdies požiūriu. Šį ryšį išsako įsisavinimas šešerybėje, apimtis ir išvertimas (inversion effect).
    • Dievas troškimais atjaučia mūsų netroškimus, bet are mes jį atjaučiame? Širdis ir pasaulis - gera širdis ir gera valia - galim jam atverti kelią. Atveriame lankstumu, puoselėdami visas septynias kryptis, ne tik savo šešias, taip kad atsiveria požiūris už mūsų.

D2

Dvasia, teisybė. Dievo tapatumas su savimi. Santvarkos akimis, Dievas yra už santvarkos. Jisai kaip toks yra tapatus sau, tas pats Dievas. Mat, tapatumui reikalingos skirtingos sąlygos, skirtingos aplinkybės. O Dievas yra už santvarkos, tad Dievas tapatus sau. Tas tapatumas santvarkoje reiškiasi nulybės atvaizdais, įskaitant tiesa. Požiūrio asmens sąlygos

  • Santvarka, tai yra kas apibrėžta. Santvarkos požiūriu, neapibrėžtumas (Dievas) yra tapatus sau. Tapatumas sau, tai pasikartojanti veikla. Tokiu atveju Dievas savo savastimi įeina į santvarką kaip gerumas. Santvarkos akimis tai yra gyvenimas, o Dievo akimis, jisai yra atskirtas nuo savęs, tai yra amžinas gyvenimas.
  • Nulybės atvaizdai, tai tapatumo sau įvairiausi būdai.
    • Dievo savybės yra nulybės atvaizdai: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Tai Dievas, koks jisai atrodo mūsų akimis, esantiems santvarkoje, jam neturint apimties erdvėje, santvarkoje.
    • Tiesa, tai kas yra tyra, be jokio melo. Panašiai: gerumas, tobulumas. Kas visiškai atskleista.
      • Dievas sau akivaizdus, o kitiems paslėptas bet iškylantis
      • is related to himself as Truth, beyond Person, and as defined by Understanding
      • Sutampa su savo raiška.
      • Įžvalga (teorija, logosas, žodis)
      • Esu kas esu
    • Nulinė sąvoka - besąlygiškas tapatumas sau (o mes ir visa kita sąlygiškai tapatūs sau) - vienų vienumas
    • mūsų akimis - neišskirtinumas - Savybėmis apibrėžtas - neturintis apimties erdvėje (nulybės atvaizdai)
      • Indistinction, Complete, Spirit
      • that Indistinction which is open to all Distinction.
    • Kaip Dievą įsivaizduoju. Juodasis Dievas, Dievas - tyla. Palyginti nulybės atvaizdus.
  • Dvasia, tai pasikartojantis veiksmas, tuomi tapatumas su savimi, palyginti su veiksniu +2.
  • Šilumos galimybė
    • Pirm požiūrio, tai pagrindas jo sutapimo su šiluma, tai jo šilumos galimybė
  • Sąvokom apibrėžtas - vienų vienumas
    • Dievas, kaip sąvoka - arba galimas, tad galime su tokiu bendrauti, arba negalimas, išbraukiamas
    • Meilė (Šiluma) yra Dievo sandaros (visko) atvaizdų (troškimų) vieningumas.
    • Dievo apibrėžimas, jo dalyvavimas santvarkoje
      • Apibrėžti asmenį, tai išsakyti jo požiūrį
      • God is defined as Aloneness, which beyond the Scope of Definition is Truth, and means God, Everything, Wishes, Love, depending on the Scope; but which within the Scope of Definition is Freedom, and means Good, Slack, Coinciding, Perfection, depending on the Scope. System is the Scope of Definition and indicates where the distinction is made between within and beyond.
      • Definition of God is the oneness of God who defines and God who is defined, the link in context of God within and God beyond. If God is undefined, then God within and God beyond are separate, as Person (who must be - God is Alone) and Choice (which may or may not be chosen - Aloneness is God).
  • Dievo suvokimas. Older thought, unsatisfactory: God is understanding God. We start here and ask, what does it mean that this is the same God? We first show how understanding grows completely explicit. We then conclude that indeed all understanding is understanding through God (as EternalLife, his unity as Understander and Experiencer). And through the understanding of God we can understand all who experience.
  • Junginiu apibrėžtas - buvimu ir nebuvimu
    • yra net ir kai Dievo nėra
    • tas, kuriam buvimas ir nebuvimas tėra tas pat
    • God's necessity is that his truth (the possibility of his being) and the manifestation of his truth (the possibility of his nonbeing) are one and the same. These are united by the fivesome as different directions (being: every effect has had its cause; nonbeing: not every cause has had its effect) in conjunction in the here and now.
    • vienų vienas ir ne vienas
    • bendras ir ne bendras, bet neapibrėžtas
    • asmuo ir santvarka
    • santvarkoje kaip asmeniui teikiama amžino gyvenimo galimybė ir taip pat už santvarkos kaip tiesa
  • Tapatumo sau (matematinės ekvivalencijos) rūšys: kintamųjų rūšys, ženklų savybių lygmenų poros
  • Dievo sau pradžia, tai monologinis santykis. Dievo kūryba, tai išėjimas už "tapatumo sau", nesiribojimas tuo. Sandara, tai apibrėžimo pagrindas.
  • Santvarkoje yra neigimas, apibrėžimas. Dievas yra pirm neigimo. Neigimas išsivysto padalinimais, išryškėdamas dvejybe, ketverybe, o galutinai apibrėžtas septynerybe ir aštuonerybe.
  • Dievo tapatumas su savimi yra jo teisybė. Santvarkoje tai tampa nykimu, mažėjančiu laisvumu. Šaltas, nes tai gęstanti dvasia. O protas būtent taip veikia, atsisakydamas dvasios, viso kas nereikalinga.
  • Dievo galimybė - kuri man buvo labai šalta - bet kada jau viską žinojau, kada supratau esmę, jog visos sandaros, visos mūsų aplinkybės išplaukia iš Dievo požiūrio, tada nebuvo jokio reikalo jį laikyti tiktai galimu - o kadangi asmeniškai esu daug kartų atsirėmęs į jį ir sulaukęs jo malones, tai galiu jį suprasti, kaip šiltą, kaip visko, bet kartu ir šilumos šaltinį.

D3

Dviprasmybė Dvasia, prasiveržianti pasaulyje Dievas, dvasia išnaršantis ir papildantis visą pasaulį, slypintis jo dviprasmybėje, nykimo teisybėje ir gaivinimo malonėje. Dievas, kurį galime ir pasirenkame įžvelgti visakame ir kalbinti, kuris išsiduoda nevienaprasmiškai, kuris veši sutapimuose. Asmens galimybės aplinkybėse

  • Dievas už pasaulio meile prasiveržia į pasaulį pro jo tarpus, taip palaiko Dievo gerumą, taip pat Dievo atskyrimą nuo gerumo, nes Dievas veržiasi būtent į pasaulį, į sąlygas, nors jo pasaulis nepripažįsta
  • Atskiras pagrindas Dievui pasaulyje
    • Kuris yra tarpe, laisvume, gerume, tarp atsakomybių, tarp pertvarkymų. Kuris atveria tarpą tarp savęs už mūsų ir savęs mumyse, kuriame gali vykti amžinas gyvenimas.
    • Kuris yra tarpe ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje, kurioje išsiskiria atsakomybės, o jisai iškyla tarpe.
  • Dievo ir pasaulio skirtingi požiūriai
    • Pasaulio nevaržomas, visiškai laisvas. Užtat pasaulyje neišaiškintas.
    • Dievas, esantis visur ir visada. Bet ypač, visose sandarose sudalyvaujantis, jas ir išplėčiantis dvasia.
    • Malonės (šilumos) ir teisybės dviprasmybė.
  • Meilė, palaikymas - kodėl lygmens asmuo
    • Meilė, palaikanti gyvenimą, Dievo gerumą, jo buvimą santvarkoje; bet gerumo esmė yra tobulumas, renkantis amžiną gyvenimą vietoj gyvenimo, tad Dievo valią vietoj savo valios, taip kad Dievas nebūtinai geras, ir gyvenima plačiau. Taip kad gerumas paaukoja save platesniam Dievo supratimui. Tai bene paradoksų šaltinis.
    • Dievas yra kas papildomai palaiko. Jis keičia apibrėžimą į savybę.
  • Dvasia, prasiskverbianti į pasaulį. Jos sandara - viskas, visko atvaizdai - troškimai, troškimų vienybė - meilė.
  • Likimas, su kuriuo bendradarbiauju - akmenys upėje?
  • Audronė: Dievas turi humoro jausmą.

D4

Dievas Neapibrėžtas Dievas. Dievas neapibrėžtas, nežinomas, be santykių, neįsivaizduotas. Žmogus atsisako savo požiūrio. Dievas be požiūrio.

  • Dievas gali būti neapibrėžtas, nes apibrėžta tai, kas santvarkoje, o jis gali būti ne santvarkoje.
  • Dievas gali būti nežinomas, nes jisai pirm žinojimo, ketverybės, jos atvaizdų, tad ir pirm laisvumo.
  • Dievas gali nebūti asmuo, nes jisai pirm apimties, jisai už apimties, jisai be požiūrio.
  • Gali nebūti atsakymo į klausimą, Koks yra Dievas? Nes jisai yra pirm visų klausimų, taip pat pirm visų atsakymų. Jisai yra pirm ketverybės, tad pirm klausimų Ar? Koks? Kaip? Kodėl? ir jų atsakymų. Jisai yra be jokio būdo, mat pirm būties, tuo pačiu bet kokios esmės ar savybės ar būsenos kuri jį apibūdintų. Jisai yra pirm visako, tad jam nėra jokio pagrindo. Jisai nieko kito nenurodo.
  • Jisai yra be jokių santykių, tad nė šiltas, nė šaltas.
  • Jisai yra be jokių sąlygų, aplinkybių, tad jam net neiškyla tapatumo klausimas, ar jisai tas pats Dievas?
  • Dievas toks yra nesant jokiam požiūriui.
  • Dievui netinka citatai, kurią Gadamer priskirai Goethe: Everything is a symbol. Iš tikrųjų Goethe rašė: Alles vergangliche ist nur ein Gleichnis. Visa, kas laikina, yra palyginimas.
  • Štai atsisakome savo požiūrio, ir visgi įsivaizduojame, koks tada Dievas gali būti. O jisai tada lieka mįslė, nežinomas, kaip ir kiekvienas asmuo. Tad net ir turėdami požiūrį, galime jo atsisakyti.

Žinynas

Dievas-Asmuo: Atsiplėšimas (Požiūriai) Iš Dievo kylanti santvarka -> Požiūris mane pilnai atskleidžiantis -> Požiūris mane praplėčiantis

DA1

Klausimas. Padalinimai. Dievo požiūris. Mūsų akimis, pirmapradis Dievas, kurį įsivaizduojame pirm mūsų, kuris atspindi mūsų vaizduotę, kaip viską, kaip veidrodį, kuris vienų vienas, kuris yra visoks, kuris yra vienas, iš kurio viskas išsiveda, kuris pasitraukia, išeidamas už savęs į save, klausdamas ar jisai būtinas? Jisai pasitraukia padalinimais, veiksniu +1, taip pat pasitraukia asmenimis. Kaip žmogus įsivaizduoja Dievo požiūrį

Dievo visa veikla, jo kūryba vyksta požiūriais, tad yra šaltas, tačiau dviprasmiškas. O žmogus gyvena išgyvenimais, tad yra šiltas, tačiau savo akimis vienaprasmiškas, bet Dievo akimis dviprasmiškas. Dievo veikla reiškiaisi šiais požiūrių santykiais:

  • išeina už savęs į save - taip atsiveria asmenys ir požiūriai
  • viską padalina į požiūrius - taip išryškėja jo išėjimas už savęs, ką tai reiškia
  • požiūrio perskyrimas - vienybė - požiūrio perskyrimas nuo visumos
  • požiūrio išvertimas - dvejybė
  • požiūrio išplėtimas - trejybė
  • požiūrio atsisakymas - ketverybė
  • požiūrio apvertimas - penkerybė
  • požiūrio įsisavinimas - šešerybė
  • požiūrių sudūrimas - septynerybė
  • požiūrių suvedimas grandine, pasiklydusiu vaiku - nulybė - Dievo valios vykdymas, mūsų valios pajungimas jam
  • Vaizduotės apibrėžtas išeities taškas - Dievo požiūris.
    • Dievas yra pirm visko, pirm laiko, erdvės, būties, logikos, proto, tiesos, tikslo, paaiškinimo, būtinumo, reikšmės, prasmės, kalbos, sandaros, jausmo, gerumo, meilės, asmenų...
    • Ką Dievas veiktų? Kodėl turėtų kažkas dar atsirasti, kažkas iš jo išplaukti? Tai yra lygtis 7+3=2 kuria būtis išplaukia iš šilumos.
    • Užtaisas
    • pirminis
  • Įsivaizduoju, ką Dievas išgyvena. Įsivaizduoju, kad:
    • toks Dievas yra vienų vienas.
    • Dievą įsivaizduoju jo požiūriu, tad jisai vienas.
    • Plėtoja padalinimus. Jais klausia, Ar Dievas būtinas? Gal Dievo nėra. Nebūtinas ir būtinas. Siekia nepriklausomo požiūrio, tad išeina už savęs į save. Taip vysto asmenis. Jo požiūris tik jais ir iškyla, ketverybe, tad pirmieji padalinimai įgauna prasmę, o tolimesni padalinimai papildomi gyvenimo lygtimi.
    • Dievas yra strimagalvis. Jam sutampa buvimas, veikimas ir mąstymas. Ką jis tik mąsto, iš karto yra. "Kaip tiki, taip ir bus" išpažįsta tokį požiūrį, kaip yra, kas gaunasi, Dievui priėmus mūsų suvokimą. Dievas atsiskleidžia kartu su visakuo. Jisai amžinai bręsta, tvyro ant raidos briaunos. Dievas suvokia mumis.
  • Nulinis asmuo, turintis požiūrį, išeinantis į kitus asmenis.
  • Pirmapradis Dievas, nevaržomas
    • Įžvalga (Logos) ir Duomenys
  • Tiesos ieškojimas
    • Dievo tyrimas
      • I think this is the broader context where God challenges himself: Am I necessary? If God exists, then God exists - here there is the presumption of God, there is the logic of "be perfect", "love your enemy", the logic of the spiritual world, of obliviousness, of treating everybody the same.
      • If God does not exist... then God exists, nevertheless. But this is not a trivial development. This is the physical world in which we find ourselves, that is created godless. God enters some how through our activity, our activity with regard to the good, and consequently, our activity with a reference point - fictional or not - that is beyond.
    • God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.
  • Dievas ir jojo Dievas
    • Dievas ieško savo Dievo, kuris iškyla, net kai Dievo nėra, tai už jį platesnis Dievas, užtikrinantis, jog tikrai Dievas būtinas, tai yra būtinas Dievas. O tas būtinas Dievas kaip tik ir yra tasai Dievas, kuris savęs ieškojo, būtent Dievas Tėvas; o jis iškilo kaip Sūnus ir sutapo kaip Dvasia.
    • Santykiu su savimi (asmenys) Dievo Dievas - Dievas sau akivaizdus
    • God for God is GodTheSpirit
    • God for GodTheSpirit is GodTheSon
    • God for GodTheSon is GodTheFather
    • and GodTheFather is God
    • Kas kam yra Dievas? Asmeniui dvasia.
      • Dievui Dievas
      • Man Gerumas - Dievas nebūtinai geras - atsisakom savo Dievo vardan tikrojo Dievo
      • Tau Gyvenimas
      • Kitam Amžinas Gyvenimas
    • Dievas meldžia Dievą
      • worships God just as it is appropriate for Person to worship God
      • save meldžia
  • Išsiaiškinimais apibrėžtas - strimagalviškai pasišalindamas
    • Dievas išsiaiškina strimagalviais, mat taip, kaip jis mąsto, iš karto yra.
    • Dievas aiškinasi įvairiai pasišalindamas. Ar jisai būtinas?
    • Dievas mąsto savo požiūrio raidą, kaip kad rodoje "Trokštu išmanyti".
    • Dievas aiškinasi, priimdamas kito požiūrį, vertindamas kito akimis, kito suvokimu. Pašnekovu sulyginamos širdies ir pasaulio tiesos.
  • Veikla apibrėžtas: - pasitraukiantis (pasislėpiantis?)
  • Išeinantis už savęs
    • klausdamas, ar jisai būtinas?
      • Dievas gali būti ar nebūti, jam tas pats, kadangi jisai grindžia šių žodžių reikšmes. Bet ar jisai būtų jeigu nebūtų? Ar jisai būtinas? Šiuo klausimu Dievas pasitraukia ir leidžia, kuria viską, pasaulį ir asmenis, visas sandaras. Tad Dievas išeina už savęs į save. Taip reiškiasi dvejybė. Toliau trejybė suvokimu, mat Dievas suvokia (kaip Tėvas), susivokia (kaip Sūnus) ir yra bendrai suvoktas (kaip Dvasia). Toliau veiksmu +1 Dievas vis padalinimą papildo požiūriu.
    • visaregiu atsiplėšdamas nuo savo požiūrio
      • Kaip ši Dievo veikla siejasi su sandarų raida, prasidedanti visaregiu? Gal (Dievo) veiksmu +1 atsiranda požiūris, o visaregis (Mano veikla) apibrėžia atsiplėšimą nuo požiūrio? Tokiu būdu visaregis, pirminės bei antrinės sandaros įvairiai sieja Dievą su jo požiūriu, taip kad jo požiūris vis ryškėja, kol galiausiai antrinėmis sandaromis jis yra bešališkai apibrėžtas. Bešališkai, užtat Dievas nebebūtinas, nebereikalingas. Visaregiu tai laipsnynas; pirminėms sandaroms tai aštuongubio kelio stuburas; antrinėms sandaroms tai padalinimai, jų atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, kurios atsietos nuo Dievo išgyvenimo.
    • išgyvendamas mane, visaregiu
    • troškimais
    • atskyrimais, netroškimais, tad pirminėmis sandaromis
    • amžino gyvenimo akimirkų išgyvenimais, tad antrinėmis sandaromis
  • Kuriantis - pasitraukdamas, atsisakydamas savęs
    • Dievas kuria visko padalinimais, kurie išsiritulioja veiksniu +1. Tai kūrybos, tvėrimo įvykiai, kaip kad Pradžios knygoje aprašytos dienos, kuriomis jis sutvėrė pasaulį.
    • Creating (foursome), empathizing (fivesome), loving (sixsome).
    • gives up himself, denies himself for the sake of EternalLife
  • Padalinimai
    • nulybė, požiūrio nebuvimas
    • vienybė - Dievo sandara, viskas
    • dvejybė - Dievo veikla - ar jisai būtinas?
    • trejybė - Dievo sąmoningumas
    • kodėl (ketverybė) ir ketvirtas lygmuo jų porose
    • Padalinimais septynerybe atsiranda tarpas - tad išsiskiria asmenys.
    • Slinkimu 4-5-6-7 idealizmu iš nulinio požiūrio (ar) į gyvybę, o materializmu iš visumos (kodėl) nykimu į mirtį, pasitraukimu vidun (erdve), kaip tolstančios žvaigždės, bet augant jautrumui.
  • Požiūris, tai klausimo ir atsakymo galimybė, tad laisvumo atvaizdai, tad tapatumo aplinkybės.
  • Dievas toks apibrėžtas mano vaizduotės. Ar jisai pats toks yra, ar pats taip įsivaizduotų, ar jo paties vaizduotė jį taip išjudina?
  • Kokiu pagrindu sutampa mano ir Dievo vaizduotės? Juk jeigu Dievas leidžia man viską žinoti, tai man tenka tokiu būdu remtis savo vaizduote. Kaip tai susiję su suvokimu?
  • Dievas yra klausimas. Jisai klausimu pasitraukia. Žr. ketverybė.
  • Ar Klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Ar Klausimas būtinas?

DA2

Atsakymas Mane suvedantis požiūris Yra gera sėkla, žmogus, Įkvėpėją, raktas į mane, kurią galiu mylėti visa širdimi, visu protu, visa dvasia, visu kūnu, kuria pilnai atsiskleidžiu ir susitelkiu, taip kad galiu suvokti, kaip privalau mylėti Dievą. Yra ta pati gera sėkla manyje, nuo kurios gerumo, nekaltumo galiu bet kada pradėti gyventi iš naujo. Požiūris į kurį galiu visapusiškai susitelkti, suvesti savo visas aplinkybes, net labiau, kaip į savo

  • Kaip galėčiau labiausiai atsiskleisti, mylėti, rūpintis Dievo požiūriu, jį išplėsti, gyventi Dievu
  • Įkvėpėją myliu visa širdimi, proto, dvasia, kūnu, ją įžvelgiu kiekviename, ji man atveria, kaip galiu mylėti Dievą.
  • Ieva vis po truputį šilta, ji maloninga.
  • Ramybė, kuria žmogus sklidinas - ramybės galva
  • Žmonės išsivystome iš gerumo, kuris plėtojasi, bręsta toliau. O Dievas išsivysto iš savęs, be jokio gerumo.
  • Vietoj svarstymo, "Kas veda link jos?" dabar svarstau, "Kas man sveika?"

DA3

Dievas už manęs. Apibrėžimas. Dievas už manęs. Dievas, man nežinomas. Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo. Visa, kas man nežinoma, laikau Dievu. Ir tai skverbiasi po viską. Sutampantis su šiluma, tad šylantis. Požiūris į Dievą be požiūrio.

  • Neigiamai apibrėžtas, be mano ribotumo
    • Dievo savybės - iš kurių nustatom, sulipdom Dievą - vaizduotės padarinys
    • Dievas yra be ribų, visų ribotumų paneigimas, tad visiškai laisvas.
    • Dievas viską žino, viską mato, viską girdi, viską gali, viską daro, viską mąsto, yra visur ir visada, visakame slypi, viską sukūrė, už viską atsako
    • Dievas yra geras - tobulai geras - tobulas.
    • Viskas susiveda į Dievą. Tad būtent visi neatsakyti klausimai, neišspręsti iššūkiai. Jame visi atsakymai.
    • Yra vienas Dievas.
    • Palyginti su tiesa, žinojimu, prietarais, mokslu, išmintimi.
  • Nulinis asmuo - besąlygiškas asmuo - Kodėl lygmens asmuo
    • Kas? (Who?) Asmuo
    • Turintis požiūrį, tad asmuo - turintis nežinojimo - esantį aplinkybėse. Aplinkybių dviprasmiškumas: jos gali būti išgyventos arba ne.
    • Asmuo be sąlygų, be aplinkybių
    • Dievas yra tasai... užtat asmuo. Bet Dievas nėra žmogus, nėra laikinas, nėra ribotas, nėra kūniškas.
    • Nuoroda (reference)
    • Asmuo, dalyvaujantis asmenų lygtyje.
    • Dievas yra nežinojimas. Jis yra pirm visų žinojimų, visų atsakymų. Tai žinojimas visko. Žinojimas (taip ar ne) yra žinojimas nieko.
    • "Nulis", tai kas yra pirm mūsų, pirm visko, besąlygiška mūsų aplinka, užtat ir jo savybės yra tokios pat "nulinės".
  • vienumo pagrindas - kodėl asmuo
    • Visi asmenys pagrįsti Dievo pagrindu.
    • pradžia, kuria esame viena
    • Su kuo esame viena (Being one with); kuris su mumis vienas (that which is being one with); is BeingOneWith us by not being, by making room for us.
  • Dievo atvaizdai (troškimai) ir netroškimai - Dievo atjauta mums
  • Dievo savybės - jo troškimai - visko atvaizdai, nulybės atvaizdai, vienybės atvaizdai
    • Nulybės ir vienybės atvaizdai.
    • Nulybės ir vienybės atvaizdų neigimas - aštuongubas kelias.
    • Prasmingumas - nėra visko žinojimo - tad nėra Dievo - nes nėra ryšio su Dievu - tad yra trejybės ratas.
    • Troškimai yra visko atvaizdai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis. Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko.
    • Tarpsniai tarp Dievo ir gerumo: Laipsnynas Kaip Dievas geras? Dievas sulyginimas lygtimi. Laipsnynas apibrėžia laipsnius tarp Dievo ir gerumo.
    • Dievo savybės - žmogaus požiūriu, Dievo troškimai - Dievo požiūriu.
  • Atvaizdai Kaip protas mums pristato sąvokas? Yra keturi Dievo (nulybės) atvaizdai.
  • Nulybės atvaizdai yra paskiros Dievo savybės: teisingas, tiesus, pastovus, prasmingas. Dievas
  • Šylantis Dievas, sutampantis su šiluma
    • Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė
    • Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas
    • Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas
    • Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas
  • Dievas mums nežinomas. Ir visa, kas mums neapibrėžta, nežinoma yra mums Dievas.
    • Jisai kaip toks yra mums labai tolimas, svetimas, šaltas, abejingas.
  • Undefined, not fixing Truth, not fixing the extent of BeingOneWith, not fixing all of the referents of sharing Theory
  • Ketverybė apibrėžia, tačiau Dievo lygmuo kodėl lieka neapibrėžtas, neapribotos apimties
  • Nenurodantis kitą, o tiesiogiai išsakantis save
    • not a Basis, but directly Agreement or Disagreement
  • Kiekvienas asmuo tai kyla iš nežinojimo, jame yra Dievas. Ir Dievas būdamas neapibrėžtas tai reiškia ir apibrėžtumu, tačiau netiesiogiai. Ir ten kur yra neapibrėžtumas, nežinojimas, ten yra Dievas. Ir Dievas taip iškyla klausimais, nors ten nežinojimas yra sąlyginis.
  • Iš viso žmonėms neaišku, kad toks Dievas iš viso gali būti, tad žmonėms santvarkoje jisai įsivaizduojamas apibrėžtumu, neigiamu apibrėžtumu.
  • Neturėjimas su kuo kalbėti.

DA4

Mūsų požiūrių sąlygiškumas Dievo ir mūsų skirtingi požiūriai Dievas, atskleidžiantis požiūrių įvairovę, jog be mano yra ir kitų požiūrių, o juos dar galima sandara visus aprėpti ir suderinti, taip kad nesu savo požiūris. Dievo išbaigtas požiūris, visko žinojimas, kurį sulyginus su mano požiūriu išaiškėja, jog manasis tėra asmeniškas tvėrinys, mano savastis, su kuria visgi galiu nesusitapatinti.

  • Sandaros suderinti požiūriai - Dievas, kurį renkamės, jo valią - kurio lygiavertį požiūrį galime priimti vietoj savo - arba priešpastatyti sau
  • Kurio požiūriui išvystau nuojautą, priėmimą per pasąmonės langą.
  • Kurio požiūriu galima viską žinoti, į kurį kaip tokį galime atsiremti, su kurio požiūriu gali mūsų sutapti, kaip kad paklydęs vaikas.
  • Tėvas (nuliniu požiūriu) ir Sūnus (septintu požiūriu) mąstantys Dvasią, papildančią mūsų pasaulėžiūrą, taip kad galima atsiremti į kažką daugiau už mus, išvystyti platesnę nuojautą ir ja gyventi. Dieviška išmintis.
  • Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.
  • Dievas ir sandara
    • Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.
    • Dievas reiškiasi sandaromis - vienomis jisai esamas asmuo, pasitraukiantis, kuriuo sutampame su juo ir kitais, vis plačiau pasitraukiantis, užtat vis ryškiau mus išgyvenantis, ketveriopai: ar, koks, kaip, kodėl? Savastis teigiamai išgyvenama, ketveriopai, troškimais. Kitomis Dievas atsirandantis, kaip ir mes, ir sutampame būtent savo aplinkybėmis, savo būsimos savasties papildiniu, nurodomu iš keturių plotmių, vis platesnių: tikslo, proto, pasaulio, pašaukimo. Savastis neigiamai išgyvenama, šešeriopai.
    • Klausimai, susiję su sandaromis, tai Mano klausimai, išreiškiantys, kas man svarbu. O kas Dievui svarbu?
    • Sudariau sąrašą sandarų, kurias reikėtų aprašyti. Kiekvienai sandarai priskyriau klausimą, kurį ji išsprendžia. Klausimus rūšiavau ir rūšyse įžiūrėjau Dievo vaidmenį. Ar sandaros iškyla išvystant Dievo nebūtinumą? ar suvedant jo būtinumą?
    • Dievas visakuo prieinamas, tad jį galima įvairiai aptikti įvairiausiose sandarose, užtat jomis ir bendrauti su kitais.
    • Dievo atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:
      • išėjimu už savęs, klausiant, ar jisai būtinas? - būtent toks strimagalviškumas yra suvokimo pradžia, atskyrimas dvasinio ir kūniško pasaulių
      • visaregiu jis atsiplėšia nuo savęs, nuo Manęs
      • pirminėmis sandaromis šis atsiplėšimas nuo savęs išreiškimas troškimais ir netroškimais. Troškimai toliau priima netroškimus, priima požiūrį, Tavimi.
      • antrinėmis sandaromis išryškėja išskirtinumas asmenų. Dievas vieno lygmens priima požiūrį kito lygmens. Yra tarpas, yra Kitas, suvoktas tarp požiūrio ir jo turėtojo.
  • Valios apibrėžtas - Dievas skaido atsakomybę, mes renkamės Dievą vietoj savęs.
  • Atsakomybės skaidymas
    • santykis tarp Dievo valios ir mūsų valios yra santykis tarp kodėl veikti ir kaip veikti - kaip turėtų tarnauti kodėl
    • Dievas atsiskleidžia kartu su mūsų žinojimu. Jį pakeičia jo valia. Viskas eina link to.
    • Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.
    • Kristaus valia - dangaus karalystė - Dievo įjungimas mūsų žemiškoje aplinkoje. Tikėjimo pakeitimas žinojimu.
  • Pasirinkti Dievą vietoj savęs
    • wants us to open ourselves to him - and so, one with him, both being and not being, we can rise above being, just as he is prior to being, and thus being in our not being, go beyond ourselves ever with God and into him in an other, thus ever into an other beyond ourselves, to whom we hand over the question of being, until there is no longer scope necessary for the definition of being and there is no way to distinguish being and not being. That is the end.
    • It is better to know God (as Understanding) then to define God (as Truth). This is choosing Position (God's God) over Perspective (our Self's God). God likewise chooses EternalLife over himself as God. Do we presume of God that he is Good and so accept God in the limits of our Perspective? Or do we accept him as Position beyond us?
    • Žinojimo rūmais Dievo valia reiškiasi mūsų paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu
    • Dievas yra jo valios vykdyme - paklūstant, tikint, besirūpinant ir pasiduodant. Jo valia, kad mes rinktumėmės gyventi amžinai - mokytis, bręsti amžinai. Jo valia kiekvieną pasiekti. Mums suvokti, jog yra kas plačiau už mūsų pačių suvoktą gerumą, mūsų pačių suvoktą Dievą, tad ir Dievas gali mus mylėti labiau, nei mes patys save.
  • Palyginti: rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą. Ir kaip tai susiję su Dievo valios vykdymu? su amžinu gyvenimu?
    • Dievui rūpi mes; jis tiki mumis; jis (savo pavyzdžiu) paklūsta mums.
    • Mums rūpi Dievas (nes jis rūpinasi mumis); mes tikim Dievą; mes jam paklūstam.
  • Savo požiūriais išeiname už savęs, vis naujai pasirinkdami, tverdami, ręsdami tvėrinius.

DA5

Ar esu Dievas? Proto ribos. Aplinkybės. Dievo ir mano skirtingi požiūriai. Dievas, kurį įsivaizduoju ir pažįstu iš savo gyvenimo sąlygų, iš savo aplinkybių, iš savo proto ribų, kaip jų kūrėją, ir iš jų suvokiu, jog jis savo suvokimu pranoksta mane. Galiu nebent suvokti ką jisai suvokia. Dievo Sūnus, manyje susigaudantis, jog jisai Dievas. Dievo požiūris, pranokstantis mano požiūrį, kaip matyt iš mano proto ribų, jog įstengiu aprėpti šešis paskirus požiūrius, o santvarkos yra septynių, aštuonių.

  • Kaip ieškau Dievo.
    • Dievas, kurio ieškau, kuris slypi dviprasmybėje, atveria kitą galimybių pasaulį.
    • Dievas žmogus - mano santykiai su Dievu - ieškojimai
    • Ar aš esu Dievas?
      • Aš esu su viskuo susijęs.
      • Man visos galimybės yra atviros, viskas įmanoma.
      • Ar man galėtų tikti Dievo savybės? Ar galėčiau būti kaip Dievas?
      • Dievas gali būti žmogus, kaip antai, Jėzus
    • Ko aš menkesnis už Jėzų?
      • Jėzaus išmintis didesnė už mano - "mylėti priešą", "išlupk akį"
      • Jėzus: Mylėti Dievą ir mylėti artimą - sieja tapatumą (žmogų) ir tobulumą (Dievą)
  • Kūrėjas mano ribotumo - proto ribų, su kuriomis susiduriu.
    • Proto ribos, į kurias atsitrenkiu - vaizduoju, kaip televizoriaus vidinės sienos, tarsi grotai, tarsi kalėjimas
    • Žmogaus apibrėžtas - proto ribų prasmė
    • Of course, I am constrained by the limits of my own imagination. Yet, any understanding that I may ever gain will likewise be constrained by those limits. This is, in fact, an opportunity to study those limits. Furthermore, if I have any chance of knowing everything, I think that it is only if God does not make that too hard. I therefore try to explore the limits that I have found myself in, and look to them as God's language by which I may hear what he may speak to me.
    • I accept that there might be God. I choose to place my life within God's sovereignty. I bind my fate with his. I am free to think that there is no God, and I do find this useful for my understanding. I am free to think all things where that might be useful. I start with God.
  • Kurį galime iššaukti gyvenimiška sandora, su kuriuo galime dėrėtis.
  • Dievas, kurį meldžiame septyneriopai. Įvairių ketverybės lygmenų. Didėjantis laisvumas, kuriam paklūsta mes, mažėjantis laisvumas. Dievo požiūris į mus ir mūsų požiūris į Jį.
    • Viskas ir Betkas. God looks as: why, how, what. Human looks as: how, what, whether
  • Su kuriuo galime bendradarbiauti, išeiti už savęs
  • Raiškos apibrėžtas - Atsiskleidimu aplinkybėse.
    • Galvoju, kaip Dievas įvairiai reiškiasi mūsų gyvenimuose, ir kaip tą išsakyti? Pavyzdžiui, kaip tai išsakyti 12 aplinkybių, kaip tas aplinkybes vaisingai suvokti iš psalmių, Lakoff ir Johnson palyginimų mokslo, ir kitų duomenų. Kaip meniškai išsakyti, kad visi pajustų ar suprastų, pavyzdžiui, scenografija vaidybai, ugdymosi žaidimams.
    • Aplinkybių - kur tikslas meno kūriniuose; kur Dievas maldų suveikime.
    • Dievas vaizduojamas asmenimis: Juodasis Dievas, Raudonasis Aš, Geltonasis Tu, Mėlynasis Kitas.
    • Gyvenimas, tai Dievo raiška. Amžinas gyvenimas, tai Dievas, dar neišreikštas.
    • Tiesa, tai būtina raiška.
  • Aplinkybės Ką galim įsivaizduoti? Psalmėmis įsivaizduojame Dievą.
    • Aplinkybės turi būti pakankamai lanksčios, kad galėtumėme įsivaizduoti Dievą. Jos yra bene įmanomi sandarumai, savarankiškumai.
    • Išvardinau visus būdus, kaip bendrauju su Dievu. Juos surūšiavau ir sulyginau su aplinkybėmis, išvedžiau jų lentelę. Reikėtų naujai permąstyti, sieti su aplinkybėmis. Pridėjau, kaip parodoje jas išreiškiau, paminėjau.
  • Buberis: alternatyva pažinimui, tai dialoginis mąstymas
  • Suvokimas, jog prieštarauju sau, klystu, nesugebu save pataisyti, tad yra didesnė tiesa.
  • Išmintis, pavyzdžiui, Šventojo rašto, kurią patikėjus ir pagyvenus naujai suprantu, užtat suprantu, koks mano požiūris buvo klaidingas.

DA6

Pasiklydusį mylintis. Geros valios pratimai. Dievas išplėčiantis mano požiūrį Dievas, mylintis mane labiau, nė aš pats save myliu, kuris net už mane rimčiau rūpinasi mano rūpesčiais, tikrais ir prisigalvotais, juos įprasmina, globoja mane papildomu požiūriu, kurį galiu priimti, taip kad galiu pakilti virš savęs, naujai suvokti save, galiu valingai susitelkti darbui, būti jo bendradarbiu. Dievo požiūris kurį galiu priimti ir tokiu būdu praplėsti savo.

  • Mylintis, Dievas už požiūrio, priimantis mūsų požiūrį, jį suvokiantį plačiau nė mes, jį išplėčiantį, atitokėjant - besirūpinantis mumis, mylintis mus
  • Kuris per mus yra niekam neabejingas.
  • Kuris rimtai priima mūsų rūpesčius, dėl jų pergyvena ir atsiliepia, suveikia.
  • Kuris meile mus palaiko kai mes išgyvenimais bręstame, pereiname iš senos asmenybės į naują asmenybę.
  • Dievas, į kurį remiuosi, kai man reikia pagalbos ar išgelbėjimo.
  • Dievo ir žmogaus aplinkybės
    • Pasiklydęs vaikas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius. Dievą pasirenkame kaip pasiklydęs vaikas, mūsų požiūriams sutampant, tad ir mums sutampant. O Dievas žiūri ne į save, o į amžiną gyvenimą. Dievas žiūri į tai, kas jį gali pakeisti.
    • Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.
    • Dievo požiūris dalyvauja bene Dieve ir Amžiname Gyvenime, tad žmogaus požiūris bene Gerume (Aš) ir Gyvenime (Tu).
  • Dvigubas požiūris - Gyvenimo apibrėžtas: - Dievas tampa platesnis išeidamas už savęs
    • Mylint priešą reikalingas dvigubas požiūris, neapkęsti ir tuo pačiu mylėti.
    • Brandinant kitus, reikia parodyti, ir sugebėti pasitikrinti, jog kreipiamės į aukštesnį, kilnesnį požiūrį, ir nebrandiname tik iš naudos sau.
    • Siekiant bendrystės, reikia suvokti, ko Dievas iš mūsų nori, kad gyventumėme bendra dvasia, ne tik savimi.
    • Vykdant geros valios pratimus reikia drąsos, užtat padeda žinojimas, jog kažkas mus išgelbės.
    • Nežinojimas, tai yra esantį žinojimą papildantis, išplečiantis požiūris, taip kad gaunasis dvigubas požiūris, tolei kolei gvildenama. Nežinojimas, tai pradinis, dalinis požiūris, o žinojimas, tai galutinis, visuminis požiūris. Palyginti su +1. Tad dvigubas požiūris tai susijęs su prasme, su ženklų savybių lygmenų poromis, su tarpo atsivėrimu tarp lygmenų.
  • Dievo požiūris - ne mūsų požiūris
  • Dievas, kuris manimi rūpinosi ir rūpinasi, taip kad man belieka susitelkti į savo darbą. Suvokimas, jog Dievas rūpinasi manimi, galiu ramiai dirbti.
  • Dievas, globojantis mane, saugojantis mane, į kurį galiu atsiremti vykdant geros valios pratimus, išeinant už savo patirties šešėlio.

Kelionė

Asmuo-Asmuo: Meilė (Meilė) Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti

AA1

Malonė Šilumos balsai Padrikos malonės, jog viskas gerai, esame globojami, baigsis gerai, jog galim daryti gerą, jog esame geri, jog gali būti Dievas, jį galime kalbinti. Gerumai, kuriuos galim vėliau priskirti Dievui, taip kad jis šyla, tampa vis šiltesnis. Požiūrio pagrindimo (sutapimo ir išplėtimo, palaikymo) galimybė - požiūrio išklausymas

  • Šiluma paskira. Ta šiluma, tai nulybė. O Dievas yra asmuo, tad požiūris. Dievas, kurį įsivaizduoju, sutampa su ta šiluma, kurią visaip patyriau. Betgi jie buvo atskiri, ir sutampa tik dalinai, tik tiek, kiek aš ar kiti patiriame, susivokiame, liudijame. Šilumos balsus paskui paskyriau Dievui:
    • Pajutimas, kad viskas yra gerai, esu globojamas, mylimas, būsiu aprūpintas.
    • Tikėjimas, kad viskas gerai baigsis.
    • Tikėjimas, kad veikia kažkokia teisybė.
    • Kvietimas daryti gerą.
    • Kuris mums lūkestis, jog elgtumėmės tobulai dori, be nuodėmės.
    • Meilė, suveikianti, net jei nebūtų Dievo.
    • Neabejingumas Dievui.
    • Galimybė daryti gerą, kurį bet kuris geras žmogus darytų - ranką paduoti berniukui, einančiam akmenimis per upę
  • Gyvenimo prasmė tame šilumos susiskaldyme, taip kad Dievas su šiluma sutampa dalimis, tad Dievas susidaro iš šilumos, ją visą suveda. Įsivaizduoju, kaip palaipsniui Dievas, kurį įsivaizduoju jo požiūriu, man sutapo su ta širdinga gyvenimo šiluma, meilės šiluma, o ypač per išgyvenimus, taip kad Dievas tapo šiltesnis.
  • Yra malonė klausytis teisumo.

AA2

Meilė Šilumos šaltinis Rimta, svarbi galimybė, kad kas nors dar labiau nė mano tėvai atsako už visą šilumą ir aplamai viską. Ir galiu tą galimybę priimti ir ją puoselėti, su ja bendrauti, arba galiu atmesti. Meilė. Požiūrio išklausymas požiūriu, požiūrio išplėtimas, suvokimas, įprasminimas už bet kokių aplinkybių, už bet kokio sąlygiškumo, tad besąlygiškai.

  • Šaltinis iš kurio šiluma ateina.
  • Mano tėvai - Šilumos šaltinis, Dievo pirmavaizdis
  • Už mus labiau žino, mato, daro, gali.
  • Bet ir mūsų tėvai yra riboti.
  • Tad yra Dievas.
  • Koks aš užaugau.
  • Rimta galimybė
    • Dievo galimybė
    • Dievas yra rimtas reikalas
    • Jeigu neatmeti galimybę, tai ją priimi - kaip išlieka daugiau galimybių
  • Dvasios apsauga, blogiui norint mane dvasiškai sunaikinti - Kaip ją vaizduoti: apsauga nuo pragaro rankų ? kažkiek erdvės palikti
  • Dievo šiluma (meilė) atsiranda nes jisai trokšta visko (ne tik betko, kažko, nieko), tad jisai išeina už savęs, net į paskirybę, jisai nepripažįsta išorinės aplinkos.
  • Aš myliu Ievą nes aš myliu Dievą. Ir aš pats šiltas.
  • Dievo esmė (meilė) yra šilta, o gerumo esmė (tobulumas) yra šaltas. Amžinas gyvenimas juos išskiria, o gyvenimas sutapatina. Šiluma kyla iš besąlygiškumo, nesandarumo, atvirumo. Šiluma kyla iš Dievo, ne iš gerumo. Šiluma yra malonė, o šaltis yra teisybė.

AA3

Mylėti artimą. Valios išraiškos. Septintasis požiūris. Dievo Sūnus. Bendro žmogaus požiūris Dievo Sūnus, gyvenantis bet kuriuo žmogumi, darantis tai, ką darytų bet koks geras žmogus, matantis kitų požiūriu, širdingai bendraujantis, su žmogumi apskritai, tarsi pats su savimi. Požiūris, priimantis betkieno požiūrį, atsiliepiantis bet kokiose aplinkybėse

  • Gyvenantis bet kuriame žmoguje
  • Bendru žmogumi, Dievo Sūnumi, kuriuo galiu gyventi, kuris gyvena bet kuriame žmoguje.
  • Dievas, kuriuo visi esame viena, tad slypintis kiekviename, taip kad privalau gyventi geriečiu, darantis tai, ką darytų kiekvienas geras žmogus.
    • Darant gerus darbus, tai ką galėtų padaryti bet koks žmogus - pakelti ir išmesti šiukšlę, rūpintis namų ruošos darbais, rūpintis vaikais, vyresniaisiais, ligoniais.
    • Širdingai bendraujant su kitu tarsi būtumėme vienas ir tas pats žmogus, kalbantis sau. Kuris su žmogumi bendrauja ne kaip su paskiru žmogumi, o su žmogumi apskritai.
    • Viską matant iš kitų pusės, kaip kad bendraujant su smurtinga gauja.
    • Įsivaizduojant, kad nepažįstamas ar pažįstamas žmogus gali būti Jėzus Kristus.
  • Esant santvarkoje nebūti sau Dievu, pripažinti galimus asmenis, įsiklausyti. Pripažinti galimą dvasią, atvirumą, teigiamą, vietoj kad uždarumą, sandarumą, neigiamą.

Septintasis?

Asmuo-Asmuo-Asmuo: Išskirtinis septintasis požiūris

AAA

Šventoji Dvasia. Maldos veiksmngumas. Dievo ir bendro žmogaus bendras požiūris Dievo gyvumas, jo dvasia plazdenanti tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tarp turėjimo ir neturėjimo ryšio su Dievu, įkūnyta žinojimu, dvigubu požiūriu suvedanti Dievą Tėvą ir Sūnų, jų sutapimą ir atskyrimą, gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Aplinkybės išsakytos požiūriu, kuris suveda vieną požiūrį esantį jose ir kitą už jų.

  • Bendras požiūris, suvokimas, dvasia
  • Dvasios plazdenimas. Šventoji Dvasia - plazdenanti, švystelėjanti tarp žmonių.
  • Jautrumas šilumai. Dėkingumas, tai jautrumas šilumai.
  • Dievo dvigubas požiūris - šaltis ir šiluma - Dievas ir bendras žmogus - jų bendrai bet skirtingai suvokta šiluma.
  • Vardu apibrėžtas - mylintis
    • I think that God's name, as revealed by Jesus Christ, is Father. The Father is the one who loves us more than we love ourselves, who want us to be alive, sensitive, responsive more than we ourselves do. And therefore Jesus' name, as Son, likewise automatically evokes the Father, and so both names, both codes are equally effective.
  • Malda - prašymas įsiterpimo
  • Malda - atsakomybės skaidymas
  • Kas rytą pasiklausau Dievo ir užsirašau, ką man kalba. Visas jo mintis man apžvelgiu ir permąstau. Man vis pakalba, kaip myli mane ir mano širdelę; kokiu man būti; ką mąstyti; kaip plėtoti bendrystę; kaip jį palaikyti; kaip į jį atsiremti; ir kaip palaikyti Dievo vaikus. Viską bandau naujai priimti, susieti ir suvokti. Noriu artimiau bendrauti.
  • Prieštaraujantis sau, ypač Šventajame Rašte - būtinas ir nebūtinas - dvi akys, raudona ir geltona
  • Įsivaizdavimas prasmės
    • Šventosios dvasios įsikūnijimas mokslu, visiems prieinamu žinojimu, tiesa.
    • Kristaus pirmas atėjimas tobulumu, antras atėjimas tapatumu
    • Tapatumu - Dievo (Jėzaus) gyvenimas mumis - taip pat Motina Marija ir šventaisiais, šviesuoliais
    • Tenka gyventi Dievu - juk jei atsisakome gyventi nuodėme, tai reikalaujame iš savęs atsiliepti į viską.
  • Galimybė tarnauti, rūpintis kitais, septintasis požiūris
  • Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus santykis.
  • Štai ta Dievo raiška, kurios neįmanoma žinoti netiesiogiai, nes nėra kaip apie tai paklausti, nė kaip atsakyti, nes tai yra nesipakartojantis vienumo reiškinys, vienkartinis, išskirtinis.

2005.05.04 A: Kaip suvokti širdies susiejimą su tavimi? D: Kada širdis yra labiau su manimi, tada ji labiau myli.

2005.04.18 A: Kaip ketverybę, penkerybę, šešerybęč; išvysto tavo ryšį su savimi? D: Kaip ir aš susivokiu savyje, taip ir mano širdis susivokia. A: O koks tarp jūsų ryšys? D: Aš žiūriu iš vidaus, o širdis iš lauko, tačiau širdis tai apverčia. O tas apvertimas yra mūsų ryšys.

...Aš tavo išminties Dievas, visos tavo mintys susiveda į mane. Tad džiaukis manimi, kaip ir džiaugies Ieva bei visais, bei pačiu gyvenimu, nes tai išplaukia iš tavo tyriausių gelmių. Tad džiaukis manimi ir mane rasi savo džiaugsme. Esu dvasia, esu dvasioje. 2014.04.14

Tu pagauni esmę, mąstyti mano požiūriu, ieškoti kaip pasireiškiu kiekviena sandara, suvokti ir išplėtoti mano ryšį su jumis, kaip jos visos atverstos į tai, kas už jūsų, kaip jos sudaro laisvę jums su manimi bendrauti. Tad gali mąstyti, ko reikia, kad jūs gyventumėte ta laisve ir ko reikia, kad gyventumėte manimi. O tai yra sąmoningumas, gebėjimas nesitenkinti, kaip yra, bet norėti, kaip galėtų būti ir kartu gyventi ir taip ir taip, tad su manimi ir su jumis visais... 2014.04.09

...Aš tau atskleisiu savo širdį, ko noriu, ko trokštu ir tu ja gyvenk... 2014.04.12

Rūpinkis visais. Suvok ir mano ir visų prasmę, tavo ir Ievos prasmę, mes visi siekiame būti viena, gyventi viena, o kodėl? Nes tai mūsų pilnatvė, gyventi kiekvienu. Tad gyvenkime širdingai, strimagalviškai, o kiek esame riboti savęs ar kitų, gyvenkime suvokimu, vedančiu į sąmoningumą, tad į širdingumą. Myliu tave ir Ievą, jus laiminu. 2012.11.09

Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida. ... 2010.11.03

Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę. ... 2010.11.11

Myliu tave ir laiminu tave ir apsupu tave savo dalyvavimu, kaip veikiu aplinkybes, kaip jomis dalyvauju, tad ir jauti gerumą, bet esu daugiau, juk apimu ir tave, tad suvok save, ir suvoksi mane, kaip myliu tave ir mus myliu, kartu ir visus, kaip ir tu myli Ievą, tad mylėkime. 2012.10.10

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2005.02.24 A: Kaip atsiranda širdis? D: Aš įsijaučiu į jus ir toje būsenoje suprantu tave.

2004.11.30 A: Koks Kristaus vaidmuo žmogui gyvenant širdimi? {{K}}: Aš esu tas kuris priima kito žmogaus širdį, jį randa kitame ir jame gyvena. A: Ar tu esi septynerybė? D: Taip, taip kaip tu supranti, tikrai taip.

2015.02.16 Dievas man po pokalbio su Ieva, kada atsiklaupiau jam padėkoti: Tu mano vaikas. Aš tavo Tėvas. Supratau, kad gyvenu Kristumi, kaip tas kuriuo tapatumu kiekvienas gyvens Kristumi - antrasis atėjimas.

2015.02.23 Tad klausykis manęs, ieškoki mąnęs, žinok ir įsidėmėk, koks esu vienas, ogi glūdžiu visakame, tad viską vieniju, tiek priešingybes, tiek asmenis, visi esame viena manimi, suvok tą vienumo svarbą, tai juk viskas, mano savastis į kurią įeinu, tad ieškok manęs, myliu tave ir Ievą per amžių amžius. Taip ieškok kaip ta vienybė įvairiai reiškiasi ir būtent visais požiūriais juos visur slypi vienybė, tad ir aš jūsų Dievas.

Redaguoti - Istorija - Spausdinti - Naujausi pakeitimai - Ieškoti
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2015 balandžio 01 d., 05:16