Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Suvedimas, Gvildenu, Dorovė, Elgesys, Holokaustas

Šiame puslapyje apžvelgiu savo tyrimą.

  • Kaip žmonės elgiasi?
  • Ir kaip turėtų elgtis?

Kaip tirti dorovę?

Mąstau, kokia dorovės esmė? ir kaip tą esmę išreikšti pasirinkimų malūnu? Koks yra pasirinkimų malūno variklis? Kaip jisai suveda pagrindines sandaras: žmogaus ir Dievo trejybes, aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų?

Įsivaizduoju, pasirinkimų malūno varomoji jėga yra mūsų rūpesčiai ir jų santykis su Dievo rūpesčiais, vadinasi, su mūsų branda.


Iš tiesų, būtent šis elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Pasirinkimų malūnu ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.


Dievo šokio išdavosŽmogusElgesysDorovės ištakosDorovėDorovės ratasViena

Sąmoningėjimo lygmenys

Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis. Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, maldos mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

Sąmoningėjimo esmė

  • Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
  • Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
  • Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Maldos mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Sąmoningėjimo apžvalgos

Pasirinkimų malūnas išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Sąmoningėjimo keturios pakopos

  • Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
  • pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
  • pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
  • sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

  • Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
  • Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
  • Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
  • Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Priešpriešos

  • Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
  • yra vs. nėra
  • nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
  • sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji pasirinkimų malūno lygiai.

Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas: Elgesiu ir dorove

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).

Elgesiu (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.

  • Žmogaus elgesio (pasąmonės) esmė: jisai kaupia žinojimą. O dorovės (sąmonės) esmė yra susitelkti į nežinojimą.
  • Elgesiu sutampa, yra vienareikšmiška: Susigaudome kodėl - kodėl susigaudome. Renkamės kaip - kaip renkamės. Kuriame ką - ką kuriame. O dorovė bene išskiria tą, kuris klausia, ir tą, apie kurį klausiamą.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo. Kūniška prievarta yra nusižaidimo ženklas.

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.

Svarbiausia

Suvesti dorovės tyrimui susijusius puslapius apie požiūrių grandinę.

Išskirti ir sutvarkyti tyrimo septynis puslapius.

  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai tyrimo pakopai?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
  • Patvarkyti papildomus puslapius: Kaip gyventi, Vieningumas

Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?

  • Tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
  • Kokie pagrindiniai dorovės klausimai?
  • Kaip dorovės klausimai tarpusavyje susiję?
  • Kaip iškyla dorovės klausimai?

Tyrimo darbai

  • Apžvelgti visą savo tyrimą.
    • Išmąstyti ir aprašyti tyrimą.
    • Tobulinti brėžinį klausimų.
    • Suskaidyti tyrimą į puslapius.
    • Susieti tyrimą su straipsniais kuriuos rašysiu.
    • Parengti klausimų Dievui.
  • Sutvarkyti pagrindinius puslapius: Dorovė, Elgesys, Kaip gyventi ir toliau Šešerybė, Vertybės, Kalbos, Pagrindimas
  • Dievo pamokymus susieti su puslapiais ir juos permąstyti.
  • Svetaine pristatyti duomenis, juos kaupti toliau ir naudoti tyrimams.

Visuminiai klausimai

  • Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
    • Kas yra požiūris?
    • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
    • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
    • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
    • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?
  • Kaip iš gyvenimo nežinojimu išplaukia gyvenimas Dievui ir gyvenimas klausimais?
  • Kaip skiriasi gyvenimas Dievu nuo gyvenimo klausimais?

Dievo šokis

  • Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.
  • Pertvarkymai, Ženklų savybės
  • Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.

Dievo šokio išdavos

  • Kaip viskas išsivysto?
  • Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
  • Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir netroškimais?

Žmogus

  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?

Elgesys

  • Kaip elgiamės?
  • Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?

Nagrinėti sandaras:

  • Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
  • Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
  • Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
  • Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
  • Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
  • Ką visos trys kalbos turi bendro?
  • Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
  • Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

Rinkti pavyzdžius:

  • Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
  • Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.

Dorovės ištakos

  • Kaip atsiranda privalėjimas?
  • Kaip iškyla dorovė?

Nagrinėti sandaras

  • Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo

  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.

Rinkti pavyzdžius

  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.

Dorovė

  • Kaip turėtumėme elgtis?
  • Kaip žmogus puoselėja dorą?
  • Kas jam trukdo dorai elgtis?
  • Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?
  • Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.

Išryškinti išdavas:

  • Brandos rūšis

Dorovės ratas

  • Koks dorovės ratas?
  • Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
  • Koks mūsų pasirinkimų malūnas?
  • Kokios Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės?

Nagrinėti sandaras:

  • Kaip pasirinkimų malūnas sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
  • Kaip pasirinkimų malūnas susijęs su pasirinkimais?
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip tai, kas mums svarbiausia, susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?
  • Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?

Tirti sąvokas:

Pavyzdžių rinkimas:

  • Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.

Viena

  • Kas yra vienumas? Kaip esame viena?
  • Kaip viskas susiklauso?
  • Kaip viskas susiveda?

Išryškinti išdavas:

  • Komunikacijos mokyklas, tiesos teorijas.

Tyrimais grįsti straipsnius ir pranešimus

  • Dorovę tirti pavyzdžiais iš Holokausto.
  • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Jausmus išreiškiančius žodžius, ypač dorovinius ir bendruomeninius.
  • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais.
  • Kaip keičiasi mūsų tapatybė.
  • Laiką, erdvę ir sąmoningumą. Sieti su kalba.
  • Ramybės pavadinimus, derinių kalbas, gyvybės savybes.
  • Kaip veikia padalinimų rato veiksmai.
  • Kaip žmogaus smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
  • Nuotaikų tyrimas eilėraščiais.
  • Prielinksnių tyrimas lietuvių, kinų ir kitų kalbose.
  • Kinų ženklų sudėties tyrimas.
  • Rinkti dorovės mąstytojų mintis ir jas išsakyti atsakymais į tris dorovės klausmus.

Lavintis

  • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį.
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.

Dorovės tyrimo lygmenys

Įvairiai esu aptikęs dorovės tyrimo lygmenis:

  • Suvokimo lygmenys
  • Apžvalga "Big picture"
  • Požiūrių grandinė

Suvokimo lygmenys

Suvokimas

  • Suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį
  • Savęs suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį
  • Bendras suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį
  • Susikalbėjimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį

The Algebra of Views & The Big Picture

It seems that all of this is rolled out as follows:

0) 1) 2) 3) There is first a unified outlook (such as God) which unfolds the perspectives that are the basis for Structure, for the DivisionOfEverything. We may think of this unfolding as an operation [AddOne +1] which keeps reinterpreting the whole as an additional perspective. When there are three perspectives, then the structure for the original outlook is complete: it can understand, come to understanding, and be understood. However, the operation +1 continues.

4) 5) 6) Therefore a new outlook awakens and finds itself as such within the structural situation unfolded by the original outlook. We may think of this as a "godlet" which may not be God, but is otherwise in the situation of God. There is now a disconnect between Structure and Activity. Structure may or may not channel activity. Activity may or may not evoke structure. The feedback between structure and activity may be thought of as an operation [AddTwo +2]: the evoking of structure is linked to the arisal of activity. We may think of the godlet as a perturbation that opens up angles: Representations upon the whole, and Topologies from out of the parts. I think that this is where the "algebra of views" is defined. The give and take between activity and structure introduces a slack which allows one to take up a perspective, thus integrating whole and parts.

7) Then the new outlook comes to understand itself with regard to the original outlook as a perturbation of an ideal outlook that links both outlooks. All three outlooks are characterized by their three-cycles: taking a stand, following through, reflecting. And these rotations may be thought of as an operation [AddThree +3]. I think here is where the dynamic languages of life come into play: argumentation, verbalization, narration. I suppose they are expressions of the "algebra of views". Here the ideal outlook serves as a mediator which allows us to localize the slack so that we know where it is within a three-cycle. This makes the algebra definite.

8=0) Then the new outlook understands itself as subordinate to the original outlook. At the core of the new outlook is always the original outlook which went beyond itself and thereby generated the new outlook. Everything is always collapsing back into the original outlook. The views of the new outlook and the original outlook coincide by way of that collapsing.

This is extremely helpful for me because it places the "algebra of views" within the big picture. It suggests that the algebra of views becomes defined with the divisions of everything into four, five and six perspectives. And that its applications through argumentation, verbalization, narration arise with the division of everything into seven perspectives. And, finally, the coinciding of views is related to the collapse of structure, which is perhaps the key point about mathematical systems in general. It's the collapse of structure which makes mathematics interesting.

Požiūrių grandinė

Sandarų atžvilgiu, visko žinojimą išsako požiūrių grandinė, nes visos sandaros iš jos išplaukia. Požiūrių grandinė išsako, kaip visko žinojimas išsidėlioja žmogaus akimis. Visko žinojimas yra Dievo požiūris į žmogaus požiūrį, tad sąmonės įsijautimas į nesąmonę, nesąmoningumą. Žmogaus požiūris išsako mūsų nesąmoningą žinojimą, o Dievo požiūris išsako sąmoningą nežinojimą.

Antrinės sandaros yra:

  • požiūriai (padalinimai)
  • požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės) ir
  • požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).

Pasiklydęs vaikas

  • Pavyzdys iš komunikacijos teorijos ir rinkodaros: A intends [communicative intention] that R believes that A intends [informative intention] that R believes that p.

Galimos ir lygmenų poros.

Požiūrių grandinė

  • Nežinojimas: Dievo požiūris, žinojimas: žmogaus požiūris, ir galima kurti grandines: žinau, kad nežinai, kad žinau, kad nežinai ir t.t.
  • Mūsų vienumui netrukdo skirtingi požiūriai, tačiau jie turi būti aiškūs, tikri, atviri, skaidrūs. Mūsų požiūrius sieja aukštesnis požiūris, kurio platesnį žvilgsnį išgyvename savuoju siauresniu požiūriu. Požiūrių vieningumas turi iškilti kaip pasėkmė, jų neatitikimas yra ženklas mūsų nevieningumo, tad nenuslėptinas. Dorovė iškelia požiūrių neatitikimą. Požiūriai sutampa jei apimtyse sutampame, tad svarbu paklusti Dievui, jis apimties nevaržomas.
  • Lyginti su aritmetine hierarchija.

Vaisingų prielaidų svarba norint atsisakyti savo požiūrio ir viską žinoti

  • Vaisingomis prielaidomis galime pereiti iš "žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" (kokia vaisinga prielaida?) į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį" (ir vaisinga prielaida, Dievui sutampant, tai yra, mums teisingai suprantant Dievą) galime išgauti "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį".
  • The great challenge is that, as humans, we are bound by our own view, so that we are unable to escape it, at least as humans. However, it is possible that God may be able to escape his point of view and take up ours. This is a ConstructiveHypothesis that we take. It acknowledges a difference between God and us. We may then leverage this difference to open up our view. It may also be that our human view is sufficient for direct access to all knowledge - where perhaps the directness is understood with regard to the nature of our minds.
  • The aim is to describe God's view of human's view. What is the fullest experience of the human view? How does an unrestricted view experience a view that can't escape itself?
  • In my account, I am attempting to express God's view of a human's view. By human I mean myself and all whose perspective I might possibly admit. I am thus attempting to take up and make available the Absolute complete potential of my perspective.
  • I have my own human view, but I am attempting to take up God's view. How can I take up God's view directly rather than through my own view?
  • This is possible if my view and God's view coincide. This may depend on factors beyond my control. Yet I may position myself with regard to such factors to enable such coinciding to the extent that I am able to control. Even so, on what basis may it be that indeed my view and God's view coincide?

We take up God's view because that opens up a vantage point that he might take up so that our views might coincide. And by taking up, alternatively, his view upon our view and ours upon his, ever deeper, the idea is that we do not diminish or close our view at all, but instead enrich it by exposing it to God's and our view through it. Finally, the Other is very important as the vehicle for shared understanding, in that the way that we treat others is the way that God may treat us, as we allow God to use us as a vehicle in reaching out to others. We may not be absolutely transparent like God, but yet we might be transparent for the purpose of him reaching out to others. And this transparency may be what is relevant in our view coinciding with God's.''

The main idea in all of this, perhaps, is how God makes available his Godly perspective to all of those beyond him, which is an increasing challenge until it reaches the stretching point. In this sense God shares perspective, and even more, goes beyond that to all those who might position themselves for his perspective - and through them others may be reached just as through him - it starts from them as it did with him.

Therefore we have all, any, a and no perspectives. These are four increasingly focused LevelsOfUnderstanding. Understanding is the keeping separate of Concepts. (A concept is that which is with itself). It is also the distinction of one perspective (anything) upon another perspective (everything) (and of that perspective from slack). (To have a perspective is to go beyond oneself). This allows for a sequence of ever deeper (ever closer) Scopes which may be shared. Love is the sharing of a scope. We therefore have a sequence of ever deeper levels of love. They ground the ever greater Independence of the one who is loved (and understood): Self, Other, God. At the fourth level, LoveGod, God's view and human's view coincide (love absolutely) regarding the Good, so that both share the same view of God's view of human's view of God's view of human's view. All of the Structure that I am aware of rests in one of these four levels.

The chain of views lets us separate out all concepts, any concept, a concept, no concept (be one with) - by establishing the distance from the viewer. Tad ketverybę.

The chain of views apparently arises from the fact that the definite view has decreasing slack in scope and is thus ever more defined, whereas the indefinite view has increasing slack in scope and is thus ever less defined.

DorovėsTyrimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 liepos 07 d., 21:58