调查

摘要

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Išgyvenimo apytaka, Suvestinė, Gvildenu, Dorovė, Dorovės pavyzdžiai, Elgesys, Holokaustas, Sąmoningėjimas, Gyvenimo būdas

Kaip gyventi?

Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip turėtų elgtis?

  • Suvokti išgyvenimo apytaką ir dorovės tyrimą santykyje su suvestine, kaip Dievas tiria mumis, kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko, kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu.

Kaip valia pasireiškia dorove?

Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?

Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip tiriu elgesį ir dorovę. Manau jie atitinkamai susiję su pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tai esminis pasirinkimas, kiekviename žingsnyje gyventi sąmoningai, nežinojimu.


Kaip tirti dorovę?

Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

Kas yra dorovė?

Kokia dorovės esmė? Reikalinga santrauka.

Kaip išgyvename dorovę?

Kokius pasirinkimus išgyvename? Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.

Kuris pasirinkimas esminis?? Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?

Kaip išgyvenimais susiveda sandaros? Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.


Mes galime gyventi Dievu (mylėti besąlygiškai, mylėti Dievą, gyventi nežinojimu, sąmone) arba gyventi savimi (mylėti sąlygiškai, mylėti save, gyventi žinojimu, pasąmone). Dorovės klausimas iškyla kuomet gyvename savimi. Tuomet iškyla klausimas, ar mylėsime kitą, ir būtent savo artimą, kaip kad mylime save? Vadinas, ar sąlygose mylėsime besąlygiškai?

Kada gyvename Dievu, kitaip tariant, kada gyvename Dievo valia, tada savaime susidėlioja Dievo tyrimai (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) ir atitinkami Dievo valios lygmenys: amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia. Tai grindžia keturi teigiami Dievo įsakymai. Kada gyvename savimi, asmenimis, savo valia, tuomet patys privalome sudėlioti asmenų tyrimus (Ar Dievas yra? Koks Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?) ir atitinkamus lygmenis: gyvenimą, betką, pasirinkimus, valią. Dorovė yra privalėjimas šiuos lygmenis teisingai sudėlioti. Kartu teisingai susidėlioja vienumo sampratos. Šį susidėliojimą grindžia šeši neigiami Dievo įsakymai. Užtat dorovei rūpi sąmoningėjimas. Tai grindžia sąžiningą tyrimą.


Iš tiesų, būtent šis elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.


Dievo šokio išdavosŽmogusElgesysDorovės ištakosDorovėDorovės ratasViena

Dorovės esmė

Dorovės esmė - išgyvenimo apytakos esmė - yra išskyrimas kažko nežinojimas ir žinojimas, būtent savęs nežinojimas ir žinojimas. Atitinkamai, Dievą suvokiame, kaip priešpriešą mūsų būklei. Ryšium su mūsų vidumi, Dievas yra už mūsų. Ryšium su mūsų pasauliu, kuriame esame, Dievas yra mumyse visuose, kiek mes laisvi nuo pasaulio.

Dorove mylime save, užtat sau renkamės platesnę apimtį, užtat sąmoningėjame.

Sąmoningėjimo lygmenys

Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis. Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.

Sąmoningumo lygmenys yra suvokimo lygmenys. Jais valios išsiskiria ir susiveda.

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

Sąmoningėjimo esmė

  • Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
  • Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
  • Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Meilės mokslas išsako gerumo gyvavimą.

Sąmoningėjimo apžvalgos

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Sąmoningėjimo keturios pakopos

Žmogus turi susigaudyti, kas per klausimas. Yra trys bendri klausimai: Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? Kitais šešiais klausimais lyginame vienumo sampratas.

Vienumo sampratos

  • visuomenės dalia
  • asmenų dalia
  • asmenų troškimai
  • trokštama visuomenė
  • Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
  • pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
  • pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
  • sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (išgyvenimo apytaką) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (meilės mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

  • Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
  • Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
  • Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
  • Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Priešpriešos

  • Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
  • yra vs. nėra
  • nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
  • sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji išgyvenimo apytakos lygmenys.

Užuojauta (sympathy), kaip dorovės pagrindas remiasi širdimi, lūkesčiais. Visgi, iš viso yra keturi pagrindai: kūnas, protas, širdis, valia.

Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas: Elgesiu ir dorove

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).

Elgesiu (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.

  • Žmogaus elgesio (pasąmonės) esmė: jisai kaupia žinojimą. O dorovės (sąmonės) esmė yra susitelkti į nežinojimą.
  • Elgesiu sutampa, yra vienareikšmiška: Susigaudome kodėl - kodėl susigaudome. Renkamės kaip - kaip renkamės. Kuriame ką - ką kuriame. O dorovė bene išskiria tą, kuris klausia, ir tą, apie kurį klausiamą.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo. Kūniška prievarta yra nusižaidimo ženklas.

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.

Dorovės tyrimo lygmenys

Įvairiai esu aptikęs dorovės tyrimo lygmenis:

Visumos apžvalga

0) 1) 2) 3) Veiksmu +1 išsivysto (Dievo) sąmonė - suvokėjas, suvokimas, suvoktasis - yra sandaros pagrindas, visko padalinimus. Sąmonė išbaigta trimis požiūriais, tačiau veiksmas +1 taikomas toliau. Visuma vis naujai suvokiama kaip papildomas požiūris (palyginti su simpleksų židiniu).

4) 5) 6) Therefore a new outlook awakens and finds itself as such within the structural situation unfolded by the original outlook. We may think of this as a "godlet" which may not be God, but is otherwise in the situation of God. There is now a disconnect between Structure and Activity. Structure may or may not channel activity. Activity may or may not evoke structure. The feedback between structure and activity may be thought of as an operation [AddTwo +2]: the evoking of structure is linked to the arisal of activity. We may think of the godlet as a perturbation that opens up angles: Representations upon the whole, and Topologies from out of the parts. I think that this is where the "algebra of views" is defined. The give and take between activity and structure introduces a slack which allows one to take up a perspective, thus integrating whole and parts.

7) Then the new outlook comes to understand itself with regard to the original outlook as a perturbation of an ideal outlook that links both outlooks. All three outlooks are characterized by their three-cycles: taking a stand, following through, reflecting. And these rotations may be thought of as an operation [AddThree +3]. I think here is where the dynamic languages of life come into play: argumentation, verbalization, narration. I suppose they are expressions of the "algebra of views". Here the ideal outlook serves as a mediator which allows us to localize the slack so that we know where it is within a three-cycle. This makes the algebra definite.

8=0) Then the new outlook understands itself as subordinate to the original outlook. At the core of the new outlook is always the original outlook which went beyond itself and thereby generated the new outlook. Everything is always collapsing back into the original outlook. The views of the new outlook and the original outlook coincide by way of that collapsing.

This is extremely helpful for me because it places the "algebra of views" within the big picture. It suggests that the algebra of views becomes defined with the divisions of everything into four, five and six perspectives. And that its applications through argumentation, verbalization, narration arise with the division of everything into seven perspectives. And, finally, the coinciding of views is related to the collapse of structure, which is perhaps the key point about mathematical systems in general. It's the collapse of structure which makes mathematics interesting.

Požiūrių grandinė

Sandarų atžvilgiu, visko žinojimą išsako požiūrių grandinė, nes visos sandaros iš jos išplaukia. Požiūrių grandinė išsako, kaip visko žinojimas išsidėlioja žmogaus akimis. Visko žinojimas yra Dievo požiūris į žmogaus požiūrį, tad sąmonės įsijautimas į nesąmonę, nesąmoningumą. Žmogaus požiūris išsako mūsų nesąmoningą žinojimą, o Dievo požiūris išsako sąmoningą nežinojimą.

Antrinės sandaros yra:

  • požiūriai (padalinimai)
  • požiūriai į požiūrius (atvaizdai, aplinkybės) ir
  • požiūriai į požiūrius į požiūrius (trys kalbos).

Pasiklydęs vaikas

  • Pavyzdys iš komunikacijos teorijos ir rinkodaros: A intends [communicative intention] that R believes that A intends [informative intention] that R believes that p.

Galimos ir lygmenų poros.

Požiūrių grandinė

  • Nežinojimas: Dievo požiūris, žinojimas: žmogaus požiūris, ir galima kurti grandines: žinau, kad nežinai, kad žinau, kad nežinai ir t.t.
  • Mūsų vienumui netrukdo skirtingi požiūriai, tačiau jie turi būti aiškūs, tikri, atviri, skaidrūs. Mūsų požiūrius sieja aukštesnis požiūris, kurio platesnį žvilgsnį išgyvename savuoju siauresniu požiūriu. Požiūrių vieningumas turi iškilti kaip pasėkmė, jų neatitikimas yra ženklas mūsų nevieningumo, tad nenuslėptinas. Dorovė iškelia požiūrių neatitikimą. Požiūriai sutampa jei apimtyse sutampame, tad svarbu paklusti Dievui, jis apimties nevaržomas.
  • Lyginti su aritmetine hierarchija.
  • Žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė Ž->D->Ž->D->Ž gali sutapti su grandine D->Ž->D. Panašiai, Ž->D->Ž gali sutapti su D, bet tada nėra žmogaus, tai atitrūkimas nuo žmogaus, o gal žmogaus atsisakymas savęs. O D->Ž->D išsako Dievo požiūrį, būtent žmogumi.

Vaisingų prielaidų svarba norint atsisakyti savo požiūrio ir viską žinoti

  • Vaisingomis prielaidomis galime pereiti iš "žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" (kokia vaisinga prielaida?) į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį" (ir vaisinga prielaida, Dievui sutampant, tai yra, mums teisingai suprantant Dievą) galime išgauti "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį".
  • The great challenge is that, as humans, we are bound by our own view, so that we are unable to escape it, at least as humans. However, it is possible that God may be able to escape his point of view and take up ours. This is a ConstructiveHypothesis that we take. It acknowledges a difference between God and us. We may then leverage this difference to open up our view. It may also be that our human view is sufficient for direct access to all knowledge - where perhaps the directness is understood with regard to the nature of our minds.
  • The aim is to describe God's view of human's view. What is the fullest experience of the human view? How does an unrestricted view experience a view that can't escape itself?
  • In my account, I am attempting to express God's view of a human's view. By human I mean myself and all whose perspective I might possibly admit. I am thus attempting to take up and make available the Absolute complete potential of my perspective.
  • I have my own human view, but I am attempting to take up God's view. How can I take up God's view directly rather than through my own view?
  • This is possible if my view and God's view coincide. This may depend on factors beyond my control. Yet I may position myself with regard to such factors to enable such coinciding to the extent that I am able to control. Even so, on what basis may it be that indeed my view and God's view coincide?

We take up God's view because that opens up a vantage point that he might take up so that our views might coincide. And by taking up, alternatively, his view upon our view and ours upon his, ever deeper, the idea is that we do not diminish or close our view at all, but instead enrich it by exposing it to God's and our view through it. Finally, the Other is very important as the vehicle for shared understanding, in that the way that we treat others is the way that God may treat us, as we allow God to use us as a vehicle in reaching out to others. We may not be absolutely transparent like God, but yet we might be transparent for the purpose of him reaching out to others. And this transparency may be what is relevant in our view coinciding with God's.''

The main idea in all of this, perhaps, is how God makes available his Godly perspective to all of those beyond him, which is an increasing challenge until it reaches the stretching point. In this sense God shares perspective, and even more, goes beyond that to all those who might position themselves for his perspective - and through them others may be reached just as through him - it starts from them as it did with him.

Therefore we have all, any, a and no perspectives. These are four increasingly focused LevelsOfUnderstanding. Understanding is the keeping separate of Concepts. (A concept is that which is with itself). It is also the distinction of one perspective (anything) upon another perspective (everything) (and of that perspective from slack). (To have a perspective is to go beyond oneself). This allows for a sequence of ever deeper (ever closer) Scopes which may be shared. Love is the sharing of a scope. We therefore have a sequence of ever deeper levels of love. They ground the ever greater Independence of the one who is loved (and understood): Self, Other, God. At the fourth level, LoveGod, God's view and human's view coincide (love absolutely) regarding the Good, so that both share the same view of God's view of human's view of God's view of human's view. All of the Structure that I am aware of rests in one of these four levels.

Jėzus kalbėjo kaip jisai prisikels po trijų dienų ir trijų nakčių. Gal tai susiję su požiūrių grandine, su perėjimais tarp Dievo ir žmogaus požiūrių.

The chain of views lets us separate out all concepts, any concept, a concept, no concept (be one with) - by establishing the distance from the viewer. Tad ketverybę.

The chain of views apparently arises from the fact that the definite view has decreasing slack in scope and is thus ever more defined, whereas the indefinite view has increasing slack in scope and is thus ever less defined.

  • Požiūrių grandinė bene susijusi su aritmetine hierarchija rekursyvinių funkcijų teorijoje - yra ir visiems - ir tai susietina su kategorijų teorijos adjoint functors.

2018.09.12 A: Kaip plėtojasi požiūrių grandinė?

D: Mus skiria santvarka. Jūs esate joje, o aš už jos. Aš išeinu už savęs į jūsų gelmes, santvarkoj. Jūs savo ruožtu išeinate už savęs į mane už jūsų. Tad požiūrių grandinė auga mums kartu einant iš vieno į kitą, taip kad einame tais pačiais keliais. Tad šitą išmąstysi ir suprasi kaip mes sutampame per tris tokius išėjimo ratus.


DorovėsTyrimas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 balandžio 06 d., 22:55