Žr. Holokaustas
Pranešiau, neatsiliepė
Neužsims
Ateities tyrimams
http://www.propatria.lt/2018/12/2019-m.html ProPatria ir vasario 16 d. eitynės
LLKS
Apdovanoti asmenys
Lietuvos laikinoji vyriausybė - nusikaltėliai prieš žmoniją - ir pasisakę prieš žydus
- Damušis
- Raštikis
- Pajaujis - dalyvavo "Žygyje" - gelbėjo žydus
- Matulionis - už getą
- Vitkus - "Ūkininko patarėjas"
- Landsbergis-Žemkalnis - koncentracijos stovykla
- Prapuolenis - jo kalba
- Izidorius Kurklietis
- Klemensas Brunius
- Šlepetys?
- Mackevičius?
Krašto gynimo taryba
- Bobelis
- Pundzevičius, Vėbra - pasirašė Prapuolenio kalbą -
- Palčiauskas - pasirašė getą
Baltūsis-Žvejys
Šaltiniai
Draugas. Paskutinės valandos Kauno kalėjime.
- Fotografas Mikas Pranckūnas. Žurnalistas. Gimė 1908 m. Padustėlio k., Dusetų vls., Zarasų aps. Baigęs Dusetų pradžios mokyklą, raštininkavo vietos savivaldybėje, vėliau mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje Kaune. Anksti pradėjęs rašyti įvairiems laikraščiams Miko Trakelio slapyvardžiu, 1933 m. leido Kaune „7 Dieną“ ir vėliau dar kelis trumpalaikius pusiau geltonosios spaudos laikraštukus, buvo fotokorespondentas. Dusetose buvo įkūręs fotoateljė „Modern“, kiek vėliau fotoateljė įkūrė Kaune. Apie 1931 m. kartu su broliu Pranu Kaune įsteigė bendrovę „Foto-Press“, kuri didžiausią dėmesį skyrė fotožurnalistikai. Jų nuotraukos buvo spausdinamos įvairiuose tarpukario Lietuvos leidiniuose Rengė įvairiuose miesteliuose koncertus, visokias pramogas, o už pašiepiančias satyras prieš rusus, sovietų 1940 m. suimtas dingo. Išspausdino „Kaip išmokti fotografuoti“ (1933), „Gražioji Lietuva“ (vaizdinių albumėlių serija, nuo 1937).
- MacQueen about Kemzūra
- Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR, Sara Shner-Neshamit straipsnis apie vysk.Brizgį ir kitus
- Seime aptarimas Brazaičio-Ambrazevičiaus 2012 m.
- Albinas Žukauskas, komjaunuolis Gediminas Karka, Miltinis - apie 1941 metus ir kairuolius
- kun.Prunskis apie Požėlą psl.24 Draugas gegužės mėn. 18 d., 1979 m.
- https://docs.google.com/document/d/1y3KFSGP1_lW7KXbEU7TsXMnUR3IO_Br6SM-p0itzLAU/preview?pli=1 Ir apie Hamaną.
- Naujoji Lietuva, Vilnius
- Stasio Knezio straipsnis
- Nazi Conspiracy and Aggression
- Įtariamų žudikų sąrašas ir Juozo Barzdos nuotrauka
- Barzda - Norkus - Dagys
- https://archive.org/details/KLEISTBRUNOPETERVON-0012 Bruno Peter Kleist. Documents available from 0001 to 0027
- Nazi Conspiracy and Aggression, III, skaityti Rosenbergo mintis.
- Julius Streicher ir jo leidinys Der Sturm tai vienas iš antisemitiškiausių žmonių.
- Miunchene yra Harrison vertimas Daumanto Partizanų
- Litauen in Munich archive
- Prapuolenis užaugo Kybartuose, jo tėvas buvo burmistras
http://suduvis.lt/2013/06/14/laisves-kaina-zino-tik-jos-netek-zmones/
Šveiceris, kuris areštavo Prapuolenį, irgi gyveno Kybartuose. Taip pat Reivytis (jo žmona) ir Kazys Šimkus (bei Valerijonas Šimkus) - Voldemaro giminės
Atrinkau
- Vlikas - 26-28 Straupis; 152 Kviecinskas; II.4 Šeduva, 23 sukilimo metu slėpė žydus, 152 teisingumo ministras, 99 Žagarė, 101, 117 Alsėdžiai, 128 Telšiai Alsėdžiai, 157 Žemaičių Kalvarija, 135 Žymanto mama, 74, 157 Žemaičių Kalvarija - Kviklys.
- Vlikas - 1971.III.19 Aš norėčiau ne tik apgailestauti. taip pat: Jasaičio žentas Vliko pirmininkas Valiūnas
- Valiukėnas savo parodymuose apie Taunį. LKP f.377 a.55 b.18 l.15-16 Apie Matą Valeiką l.24 Apie Joną Jurkūną ir Vylių l.28. Čia tas pats Jonas Jurkūnas, 1915-2007, kuris priklausė LNP ir LLKS. žr. Į tėvynę iš dangaus. O Barzda-Klevas dalyvavo LLA.
Ieškoti
- "Vytauto Kavolio 1941 metų sukilimo dalyvių apklausa." Nebuvo Vytauto Kavolio fonde, LII F.49.
- Čekutis: Iš Kauno miesto komendantūros karininko Mato Valeiko birželio 28 d. raporto matyti, kad iš viso čia išžudyta 230 kalinių ir 21 lagerio tarnautojas lietuvis.
Klausimai
- Tėvų žemė, 1941-1944 Vilniuje, redaktorius Karutis, voldemarininkų laikraštis. Ar tikrai?
- Kada suvienyti Kauno ir Vilniaus batalionai? LSD (Lietuvių savisaugos daliniai) štabas perkeltas iš Vilniaus į Kauną. 1941 m. rugsėjo 15 d. Engelio įsakymu A.Špokevičius tapo vyriausiu.
- Blynas kaltina Dainauską - kaip suprasti?
- Kurie žmonės buvo didžiausi antisemitai, norintys išžudyti žydus? Rosenbergas, Streicher?
Galimybės
- Aprašyti atsiliepimus spaudoje apie Granto užklausą ir Silvijos straipsnį.
- Patvarkyti Vikipedijos puslapius apie Joną Noreiką ir kitus nusikaltėlius, susieti su Silvijos puslapiais.
- Įkelti Granto medžiagą ir parodyti.
- Surengti su Užsienio reikalų ministerija ir su Vilniaus žydų bendruomene ir t.t. parodą dokumentų
- Kreiptis į Mokslų akademijos biblioteką, Žydų muziejų.
- Parašyti: http://www.manoteises.lt
- Stipendijos https://www.yivo.org/list-of-fellowships
Pastabos
- 1951 metais – rankraščių rinkinys iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus pateko į Mokslų akademijos biblioteką
- LAF Stonys (žr. LKP f.3377, a.55, b.41, l.105) birželio mėn. 25 d. (pogromo dieną) lydėjo plk.Saladžiaus pristatytą vokiečių puskarininkį per Vilijampolę ir jų dalinėlį kokius 5-10 km už Karmėlavos link Jonavos.
- Impulevičius spalio 6 kalba apie Hitlerio įsaką - tai vadinas, jų pramanytas - o Himleris taip kalbėjo, kad sunku, bet reikalinga, tiktai 1943 metais - o Kube sakė, kad tai negarbinga - tai tokio įsako negalėjo būti, jeigu Kube nežinojo
- Jėgerio ir Kramerio ginčas įrodo, kad nebuvo Hitlerio įsakymo naikinti žydus. Panašiai, kariuomenės iškvietimas Štalekerio į Kauną įrodo tą patį.
- 1946 m. vasario 29 d. VLIK’ą sudarančių grupių susitarimu buvo atimtas mandatas iš Nacionalistų partijos, nes iš Niurnbergo archyvų, sudarytų teisti karo nusikaltėlius, buvo gauti kai kurie slapti dokumentai, susiję su prieškarinės Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu ir kompromitavę kai kuriuos voldemarininkų (nacionalistų) veikėjus. Mockūnas L., Pavargęs herojus. Jonas Deksnys trijų žvalgybų tarnyboje, Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 109.
- Stankeras ps. 474: po voldemarininkų perversmo bataliono kariai turėjo nešioti (ne baltą) o geltoną raištį su užrašu L.N.P. Pagalbinė policijos tarnyba (Polizeihilfsdienst). (Ar T.D.A. pakeista atsiribojant nuo LAF?)
- Stankeras ps. 480-482 2-asis batalionas lapkričio 4 d. garbingai išlydėtas iš Vilniaus į Liubliną saugoti Maidenako koncentracijos stovyklą.
- Palyginti Wilhelm Kube ir Rentelną ir kitus. Aprašyti lietuvių vaidmenį Slucko žudynėse: The town was a picture of horror during the action. With indescribable brutality on the part of both the German police officers and particularly the Lithuanian partisans, the Jewish people, but also among them Belarusians, were taken out of their dwellings and herded together. Everywhere in the town shots were to be heard and in different streets the corpses of shot Jews accumulated. The Belarusians were in greatest distress to free themselves from the encirclement. ... I am submitting this report in duplicate so that one copy may be forwarded to the Reich Minister. Peace and order cannot be maintained in Belarus with methods of that sort. To bury seriously wounded people alive who worked their way out of their graves again is such a base and filthy act that the incidents as such should be reported to the Fuehrer and Reichsmarshal.
- Franz Lechthaler ir vokiečių 11 policijos batalioną
- A.Engelis
- TDA 3-čios kuopos vadas Juozas Barzda, vėliau paskirtas Kauno 2-ojo PPT bataliono vado pavaduotoju, kuris dalyvavo Minske - Lucko išžudyme. Vadovavo Impulevičius. Juozo Barzdos gyvenimas ir mirtis, žiūrėti dar knygoje "Lietuvos kariuomenės karininkai".
- Vilniuje: 1-ajam (VAT) (apsaugos - sargybos, kovai su sovietiniais partizanais ir geležinkelio apsaugai) batalionui vadovavo kapitonas Schroederis, 2-ajam (tarnybos - pagalbinės policijos funkcijos) - kapitonas Ortas, 3-čiajam (darbo -pionieriai - viešiesiems darbams) - kapitonas Holzknechtas.
Nuo liepos 14-os Vilniuje lietuviai pavaldūs vokiečių karo komendatūrai. Pasižadėjimai nekenkti Vokietijai, nesipriešinti jos įsakymams.
- 1941 m. rugpjūčio 6 d. vokiečių 11-ojo rezervinės policijos bataliono (RPB) vadas mjr. Franzas Lechthaleris raštu informavo lietuvių Kauno karo komendantą, kad Rytų krašto (Ostlando) karo vado įsakymu nuo liepos 30 d. jis perėmė vadovavimą Lietuvos darbo tarnybai ir visiems partizanų junginiams. F. Lechthaleris pareikalavo pasirūpinti, kad jo nurodymai ir įsakymai būtų besąlygiškai vykdomi. Šis jo nurodymas buvo paskelbtas įsakyme Nr. 18 Kauno miesto ir apskrities komendantūrai. Nuo to laiko vokiečių 11-ojo rezervinės policijos bataliono vadas tapo tiesioginiu lietuvių savisaugos dalinių viršininku. Iš minėto rašto matyti, kad būtinumo perorganizuoti ir perginkluoti lietuviškus dalinius klausimą jis su Kauno karo komendantu kpt. S. Kviecinsku jau buvo svarstęs.
Mintys
Įvykiai galėjo pasisukti kitaip jeigu:
- Hitleris nebūtų nuteikęs vokiečius prieš žydus
- sovietai nebūtų palaikę Lietuvos komunistų partijos
- 1926 m. sukilimas nebūtų įvykęs
- Britanija būtų palaikiusi Neumann'o bylą
- Lietuva nebūtų priėmusi Lenkijos ultimatumą
- Lietuva būtų kovojusi dėl Klaipėdos krašto
- sovietai nebūtų aneksavę Lietuvos
- Smetona nebūtų pabėgęs
- lietuviai būtų pasipriešinę sovietams
- Voldemaras nebūtų grįžęs į Lietuvą ir jo nebūtų areštavę sovietai
- sovietai nebūtų ištrėmę šviesuomenę
- sukilėliai būtų laikęsis neutraliteto
- voldemarininkai nebūtų surengę pučo
Išvada: yra kaltininkų - bet dar svarbiau yra aplinkybių kūrėjai
- Reivytis būtų perspėjęs policininkus
- žydai?
Pastangos bendrauti tiesos pagrindu
Ieškau, kur būtų galima skelbti straipsnius ar pristatyti išvadas.
Susisiekiau
- Žilvinas Beniušis
- Asta Dykovienė
- Arvydas Vinokuras
Naudingos nuorodos