神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Suvestinė, Išgyvenimų išmintis, Apžvalga, Įvadas į viską, Žinokime viską, Žinojimo rūmai, Taikymas, Dievo požiūris, Visaregis, Viskas, Suvokimas, Žinojimas, Tiesa, Žemėlapynas, Požiūriai

Mano užmojis viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Kiek Dievui būdingas užmojis viską žinoti? Kas jame glūdi ir kas iš jo išplaukia?

Kodėl būtent visko apimtyje prilygsta nežinojimas ir žinojimas?


智慧Zhìhuì

Apžvelgti širdies tiesas

  • Ieškoti širdies tiesų išgyvenimų pavyzdžiuose.
  • Širdies tiesomis susieti abejones-dvejones ir išgyvenimo apytaką bene geros valios pratimais.

Kas yra išmintis?

  • Surašyti, surūšiuoti, apžvelgti mintis, kas yra išmintis.

Ką reiškia viską žinoti?

  • Jei visko žinojimas yra žinojimas ryšių su visakuo, tai kaip visko žinojimas numano tai kas neturi ryšių?
  • Ar galime kažką besąlygiškai žinoti?

Rinkti išminties pavyzdžius

  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo.
  • Rinkti pavyzdžius iš kitų.

Kodėl noriu viską žinoti?

  • Kodėl mane traukia žinojimas jeigu tai Dievo nebuvimas, nežinojimo nebuvimas?
  • Kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas?

Permąstyti

  • Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
  • Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?

Žmogaus kampu

  • Kaip išmintis susijusi su sąmoningėjimu?
  • Ką reiškia Dievo nebuvimas?

Dvasios kampu

  • Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?
  • Kaip šv.Dvasios išmintis gyvenimo lygtyje susijusi su išmintimi kaip visko žinojimu?

Kokios visko žinojimo sąlygos?

  • Ar blogis gali viską žinoti?
  • Ko blogis negali žinoti?

Kaip žinoti viską?

  • Suvokti visumą, jos esmę, kas suvoktina.

Į ką viskas susiveda?

  • Kaip visas mintis suvesti?
  • Kuria prasme suvesties taškas, galutinis požiūris yra, kad Dievas yra geras?
  • Ar galima viską susieti, taip kad Dievas šyla, sutampa su šiluma?

Kaip viskas išsiskleidžia?

  • Visko žinojimą suvokti, kaip požiūrių grandinės atsiskleidimą.
  • Kaip ir kodėl Dievas atsiskleidžia viskuo?
  • Kokiu dėsningumu išsiritulioja asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir susijusios sandaros?

Kaip viskas susiveda, susidėlioja?

  • Kaip pasiklydusiu vaiku susiveda visi požiūriai?
  • Kaip į susivedimą įsitraukia mano, gvildentojo, požiūris?

Kaip susiję visko išsiskleidimas ir susidėliojimas?

  • Kaip apytakos sieja visko išsiskleidimą ir visko susivedimą?
  • Koks visko žinojimo vaidmuo visko susidėliojime ir visko išsidėliojime?
  • Kaip iš bet kurio taško, iš bet kurio žmogaus, galima prieiti iki visko apžvalgos, visko žinojimo?
  • Išskirti svarbiausias grandis nuo išvesties ligi suvesties.
  • Kaip galutinė išvada, jog Dievas yra geras, yra susijusi su Dievo tiriamuoju požiūriu, kad Dievas nebūtinai geras?
  • Kaip požiūrių grandinės išsako sąmoningumo pakopas?
  • Knyga Gyvenimo knyga: Kaip (sąmoningu, amžinu gyvenimu) išgyvename visko žinojimą (gyvenimo knygą - keturias apytakas)?
    • Kaip išgyvenimo sąmoningumo didėjimas atitinka aplinkybių (gyvenimo knygos) sąmoningumo mažėjimą?
    • Kaip tos aplinkybės viską sudėlioja ir išsako?

Kaip Dievas tiria mumis?

  • Kaip išsiskiria vidus ir išorė?
  • Kaip išsiskiria Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?
  • Kaip, matydamas viską, gali suprasti matantį siauriau, matantį betką, kažką arba nieką?
  • Kaip gali Dievas mus suprasti?
  • Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti?

Žinojimas ir nežinojimas

  • Koks žinojimo vaidmuo visko aprėpime?
  • Koks nežinojimo vaidmuo visko aprėpime?
  • Kaip išsiskiria nežinojimas kažko ir žinojimas kažko?
  • Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti?

Koks sandarų vaidmuo visko žinojime?

  • Kaip išsakyti visaregį?
    • Koks visaregio vaidmuo?
    • Kaip visaregis susijęs su žinojimo rūmais?
  • Kaip pirminės sandaros išplaukia iš visaregio?
  • Kaip antrinės sandaros išplaukia iš pirminių sandarų?
  • Kokios yra trys kalbos? Kaip jos išreiškia sąvokas ir sąvokų kalbą?
  • Kaip įvairiai suvokti 6+4?
  • Koks apytakų vaidmuo visko žinojime?
    • Koks žinojimo rūmų vaidmuo visko žinojime?

Koks sąvokų vaidmuo visko žinojime?

  • Kurios sąvokos pačios svarbiausios? (Atsiplėšimas, Požiūris, Žvilgsnis, Klausimas, Atskyrimas, Atsakymas, Vienumas)

Neapibrėžtas žvilgsnis per apibrėžtą žvilgsnį

  • Kokiomis aplinkybėmis "(apibrėžtas žvilgsnis į neapibrėžtą žvilgsnį) į apibrėžtą žvilgsnį" prilygsta "apibrėžtam žvilgsniui į (neapibrėžtą žvilgsnį į apibrėžtą žvilgsnį)"?
  • Ir kaip mums žinoti tas aplinkybes?
  • Kitaip tarus, kaip mums žinoti, kad žvilgsnių sudūrimas yra asociatyvus?

Kuria prasme galiu dalinai turėti visko žinojimą?

  • Jeigu dar neaprėpiau visko, tai kaip aš galiu tvirtinti, kad turiu išminties, besąlygiškos tiesos, ar kad Dievas nebūtinai geras?

Kaip visko žinojimą išreikšti?

  • Kaip visko žinojimą išreikšti neapibrėžtu žvilgsniu ir apibrėžtu žvilgsniu?
  • Kaip visko žinojimo apibrėžimai susiję su požiūrių grandine?
  • Kaip pristatyti Dievo nebūtinumo ir būtinumo raidą?
  • Matematika išsakyti išmintį.

Ką reiškia išmintingai gyventi?

  • Apžvelgti visas savybes išmintingo gyvenimo (pavyzdžiui, tikslingumą, atsakingumą, sąžiningumą, susitelkimą - neišsibarstymą) ir jų pagrindu išsakyti išgyvenimo apytaką, ja išreikštus žmogaus pasirinkimus.
  • Išnagrinėti Rick Warren knygos "The Purpose Driven life" dėsnius, kokius gyvenimo klausimus jisai aptaria, su kuo sutinku ir su kuo nesutinku.

Išmintis

Kas yra išmintis?

Dievo kampu

  • Visko išsiskleidimas nežinojimu
  • Tiesa apie viską
  • Dievo būtinumo klausimo tyrimas
  • Pažinti liudytojus

Žmogaus kampu

  • Visko žinojimas: Visko atkartojimas žinojimu
  • Atkartoti gyvenimo sąlygas
  • Žinoti visa ką: Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti
  • Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį
  • Dievo požiūrio išgyvenimas
  • Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu
  • Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus

Dvasios kampu

  • Visko ir laisvumo išskyrimas
  • Visko žinojimo esmė: Gyventi išmintingai
  • Dievo Dvasios gyvastis bendryste
  • Sąmoningumas sulyginantis visko išsiskleidimą nežinojimu ir jo atkartojimą žinojimu
  • Sąmoningumo įsikūnijimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
  • Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste
  • Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes
  • Išgyventi jokių asmenų bendrystę
  • Tverti amžino gyvenimo sandarą

Dievo kampu

Dieviškas visko žinojimas - išskleidimas nežinojimu

  • Dievo žinojimas visko vienu ypu.
  • Dievo įžvelgimas, kad Dievas yra visko dvasia.

Dievo būtinumo klausimo tyrimas

  • Visko žinojimas yra plėtojimas Dievo tyrimo, jo klausimo, Ar jisai būtinas?
  • Dievo iššaukimo taškas - jo būtinumo taškas. Visko žinojimas yra suvesties taškas, tad tai iššaukimas Dievo, koks jisai turėtų būti, tai aprėpimas besiplėtojančiojo amžino gyvenimo atsakymo, užtat tai Dievo būtinumo taškas. O Dievo nebūtinumo taškas, tai jo klausimas, Ar Dievas būtinas? kuriuo jisai iš karto nebūtinas - akivaizdžiai, betarpiškai, pastoviai ir prasmingai. Dievo prasmingumas išsako jo būtinumą, o jo akivaizdumas išsako jo nebūtinumą.
  • Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.

Žinoti tiesą

  • Išmintis yra tiesa apie viską.
  • to know the Truth, all of the truth, the whole truth
  • žinoti besąlygišką tiesą
  • an oracle - a recursively enumerable set which agrees with every recursively enumerable set on at least one value - thus finds truth in every point of view - and is the truth.
  • Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.
  • to appreciate in what sense all things are true. God is interested in the context for truth, whereas we are interested in what is true and what is false and too often simply presume our own context.

Pažinti liudytojus

  • Liudytojas liudija ką reiškia visko nematyti. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.

Žmogaus kampu

Išmintis yra visko žinojimas 知道一切.

  • Išmintis yra visko žinojimas - tai dvasios žinojimas - juk viskas yra Dievo sandara - viskas yra dvasios išraiška sandara.

Atkartoti gyvenimo sąlygas

  • Viską žinoti, tai mintyse atkartoti gyvenimo sąlygas, tiek laikino gyvenimo, tiek amžino gyvenimo.

Išmintis yra pažinti save.

  • Išmintis yra savęs suvokimas, suvokimas Manęs.
  • Viską žinoti, tai žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.

Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą.

  • Visko žinojimas iškyla žinojimo rūmais kuomet jų apimčiai "kažkam" ir pasirenkama apimtis "viskas".

Žmogiškasis visko žinojimas - atkartojimas žinojimu

  • Visko žinojimo išgyvenimas, jo pagrindimas gyvenimiška patirtimi, tiesiogine ar netiesiogine.

Žinoti visa ką

  • to know 'every thing'.
  • Suvokti visus žinojimo kelius. A structural machinery that generates absolutely all routes. That is what I'm looking for, the structural routes, but there will also be, in practice, non-structural short cuts that leap to the matter. We'll be able to inspect as much of the path as we like, however.
  • Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.

Viską apžvelgti ir betką išsiaiškinti

  • Visko apžvelgimas reiškia radimas išeities taško ir suvesties taško. Betko išsiaiškinimas reiškia supratimą kaip viskas susidėlioja ir būtent iš bet kurio taško.
  • Viską žinoti, tai iš tinkamo taško viską apžvelgti ir taip pat sugebėti bet ką išsiaiškinti, prieiti prie paskiro klausimo, jį ištirti ir išplėstomis žiniomis sugrįžti į viską apžvelgiantį tašką.
  • Viską žinoti, tai tarsi sėdėti Dievui ant kelių, būtent tokiame taške, iš kurio galima viską aprėpti ir suvokti, nors ir miglotai, kaip kad silpnaregis, nebūtinai tobularegis, kaip Dievas, visgi pagaunantis visumos esmę. Taip pat viską žinoti, tai reiškia sugebėti tinkamai išaiškinti bet kokį klausimą, tai yra, tarsi kūdikis, sugebėti iki jo nuropoti, jį ištirti, ir grįžti atgal į visumos išeities tašką.
  • Žiūrėjimas į Mandelbrot erdvę tai panašu į "visko žinojimą". Sėdi Dievui ant kelių, trumparegis. Šoki parašiutu ten kur reikia pasižiūrėti iš arčiau. Ir paskui grįžti jam ant kelių. Tuo tarpu jisai viską mato išsyk. O iš tikrųjų viskas plėtojasi amžinu gyvenimu.
  • What did this mean to me in my childhood? I imagine it comes from being a very nearsighted child (us not realizing that until much later though) and so considering "knowing" to be not the same as "seeing". I have memories of a game where I would take chess pieces to the far side of a room and then go away and try to remember what they were, and then go back and check. Apparently, I may have played that when I was crawling. This kind of 'knowing' also suggests how a person's and God's views can coincide. So the end goal is to take up that vantage point and in that sense "share" God's vision (and I think he likes to share) and then be able to know 'anything' by crawling up and inspecting it, and then going back to the middle of the room, so to speak. I seem to recall a game that I played as a toddler, perhaps even when I was crawling, because I was nearsighted. I would crawl across the floor and leave a chess piece, then crawl away, and then crawl back. I imagine that this was a memory game as I was nearsighted. The chess pieces were like tokens in a register, and I imagine that I would try to remember them, and perhaps even do some sort of calculations, mental gymnastics. So I think by knowing everything I meant the ability to sit in the middle of the room and crawl out, as needed, to check on the answers.

Dievo požiūrio išgyvenimas

  • Visko žinojimas yra visko sudėliojimas taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų. Visko žinojimas yra Dievo požiūris.
  • Visko žinojimas yra išgyvenimas Dievo požiūrio. Tad jam būdingi du kampai: nežinančio Dievo išgyvenamas klausimas, ir jo aplinkybės, žinančio Dievo atsakymas. Nežinantis Dievas auga sąmoningumu, o žinantis Dievas plėtojasi nesąmoningumu. Mes galime kartu su Dievu priimti jo požiūrį, išgyventi jo požiūrį, dalyvauti visko ištyrime ir žinojime.
  • tai santykis tarp Dievo ir visko
  • visko žinojimas sudėlioja viską taip, kad nežinantis Dievas jį išgyventų
  • (visuminis) žvilgsnis prilygstantis (vienalangiam) požiūriui (skiriančiam nulybę ir vienybę)
  • tai Dievo žvilgsnis
  • Dievo žvilgsnio savybes išsako jo apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas
    • Nieko apimtyje tiesus: Dievo žvilgsnis yra vieningas
    • Kažko apimtyje betarpiškas: Dievo žvilgsnis yra neribotas, niekaip nevaržomas, betarpiškai prieinantis visam žinojimui, tad toliaregis, iš karto įžvelgiantis visas smulkmenas
    • Betko apimtyje pastovus: Dievo žvilgsnis yra nežinantis, užtat tiriantis ir apibrėžiantis, tad matantis, įžvelgiantis, kuriantis, plėtojantis, brandinantis, mylintis tai kas šiaip nežinoma, miglota, netvarkinga ir neapibrėžta.
    • Visko apimtyje prasmingas: Dievo žvilgsnis yra pilnas, apimantis visą žinojimą
  • tai Dievo požiūrio priėmimas - užtat tai ir mūsų žvilgsnis Dievo požiūriu
  • take up that position, and so might all of good will, where one could see what God sees if one were farsighted as God is. Such an outlook is unlimited and therefore central. It is a vantage point from which we can appreciate the whole, and as we wish, venture forth to inspect any matter. It is, so to speak, to sit in God's lap. Likewise, God would see what we see if God were similarly shortsighted.
  • to take up that perspective for which everything serves as a framework. In this sense, everything is the structure of God, and God is the spirit of everything.
  • to position myself in that vantage point from which (if I had God's farsightedness) I would indeed see everything.
  • mes galime sakyti, žinome viską ką savo, tegul ir silpnaregio žvilgsniu, žvelgiame Dievo požiūriu, tad apimame visumą
  • to be able to not just 'know anything' but to be able to know, in particular, that vantage point from which I can know anything, looking out on all dominion.
  • to sit in God's lap, and look out with him.
  • to find that position from which all statements are true.
  • Mąstyti požiūriu, kuris besąlygiškas, santykinis (relative), bendras (shared) ir nuolankus (subordinate), tad išreiškiančiu keturis suvokimo lygmenis.
  • tai Dievo žinojimas (tad visuminis)
  • Siekiu suvokti Dievo požiūrį, kaip išeities tašką, kaip raktą į viską, kuriuo net ir ribotas protas gali žinoti viską, tiek visumą, tiek atsakymus į paskirus klausimus.

Išgirsti, suvokti Dievo požiūrį

  • Dievą užklausti ir sulaukti jo atsakymo.
  • to be conscious of what God is conscious. This very much relates to my friend John Harland's (a fellow grad student from UCSD) theory of consciousness. It's actually simple but very powerful: You simply consider the statements relevant to some domain and the ability to check if they are true or not. Something is conscious if it shares this "Turing test" type ability - but this is crucial! it is with respect to that domain. (I suppose also the ability to reflect upon oneself or another being that it is able to apply such tests. I suppose this accords with the operation +3 that I think of as consciousness, by which I think we add three perspectives (to a division of everything) so as to allow for such a generic "other" (such as ourselves but also others) who can make such tests). So there is a huge partial order of consciousnesses that accords with the many domains out there. As a practical example, he's interested in how a deaf person might be able to "see" sound in an intuitive way, this should be possible.

Būti pilnaverčiu Dievo išgyvenamu požiūriu

  • to be God's lens onto everything, his Omniscope.
  • tai teisingas susistatymas Dievo atžvilgiu (tad mums savas, artimas, pažįstamas)
  • sugebėjimas suvokti, kaip patys iškreipiame, ką matome. Užtat Dievas suvokia, kaip mus išgyventi ir taip pat, kaip atitaisyti mūsų iškreiptą vaizdą.
  • To know everything is to access our full potential. It is to have a completely unobstructed view.

Matyti ką Dievas mato žiūrėdamas pro mus

  • Dievo akimis matyti mūsų akimis. Tai Dievo žvilgsnis mūsų žvilgsniu, kurį išsako Dievo požiūris į mūsų požiūrį. Tai reiškia Dievo jautrumu žvelgti tokiu požiūriu. Dievo požiūris į mūsų požiūrį yra:
  • Unified, in that it is all pulled together into one perspective, as if standing in the right spot that might encompass all things
  • Complete, in that it reaches absolutely every possibility even if that relationship is simply potential
  • Familiar, in that it expresses everything in terms of us, and what is most basic and fundamental to us
  • Unobstructed, in that it is not hindered or limited by knowledge, but rather sees through it
  • Note that the familiar may be understood to define a gradation with regard to unification, and the unobstructed may be understood to define a gradation with regard to completion.

Visko žinojimą grindžiu išgyvenimo apytaka:

Dvasios kampu

Amžino gyvenimo pjūvio sandara

  • Amžinas gyvenimas yra dvasia, išmintis yra sandara, gera valia yra jos atvaizdai, Dievo valia yra jų vieningumas.
  • Išmintis yra visko žinojimas, gera valia yra visko nežinojimas, Dievo valia yra visko įsisąmonijimas.

Išmintis yra visko žinojimo esmė

  • Išmintis yra visko žinojimo esmė, kaip viskas susidėlioja, kaip visko žinojimas sutvarkytas, raktas į visko žinojimą.

Išmintis sieja Dievo klausimą ir paskirus klausimus

  • Išmintis paskirais klausimais ir jų tinklu vis naujai išreiškia Dievo vienintelį klausimą, jį sieja su žmonių atsakymais.

Išmintis yra gyvenimas klausimais.

  • Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.
  • Išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.
  • Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.
  • Išmintimi pakylame virš savo požiūrio, sąmoningėjame, veiksmais +1, +2, +3.

Išmintis yra Dievo Dvasios gyvastis.

  • Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.
  • Išmintis yra šviesuolių bendravimo pagrindas.
  • Visko žinojimas aprėpia Dievo ir žmogaus, žinojimo ir nežinojimo, pažinovo ir pažinimo, požiūrio ir žvilgsnio, jautrumo ir atsiliepimo bei kitus klausimus.

Nežinojimo išsakymas žinojimu - sąmoningumo įsikūnijimas

  • Visko žinojimas yra toksai žinojimas, kuris tobulai atitinka visišką nežinojimą, užtat atvirumą visakam. Tai nežinojimo klausimą atitinkantis atsakymas. Visko žinojimas yra nežinojimą visiškai išsemiantis žinojimas.
  • Visko žinojimas yra pilnai besiskleidžiantis sąmoningumas.
  • O tasai viską aprėpiantis taškas yra nežinojimas, būtent nieko nežinojimas. Žinoti viską, tai tą nežinojimą išreikšti žinojimu. Žinojimas išreiškia nežinojimą klausimu, tuo tarpu žinojimas išreiškia žinojimą atsakymu. O klausimas, išreiškiantis nieko nežinojimą, yra: Ar Dievas būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų? Vadinas, ar būtinai yra kažkas už santvarkos? Ar santvarka gali būti savarankiška?
  • Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.

Visus suprasti per jų paskirus požiūrius, jų kertines vertybes

  • Dievą suprasti per jo kertinę vertybę, meilę, ir panašiai, kiekvieną žmogų suprasti būtent per jo kertinę vertybę. One of the ways to look out is through those "key concepts" that we, as independent thinkers, back ourselves into, as whatever we deem to be the deepest. So, for example, John's is "the experience of life" and mine is "living by truth". These are like stars in the sky, each person a witness to a concept, and we know that that person can bring us so promptly to the intuition relevant regarding that concept.

Dievo požiūrį išsakyti, įkūnyti nežinojimo ir žinojimo bendryste

  • to express God's understanding of the human in a language that a human can understand. Key to that language is the relationship between Love and Understanding.
  • Dievą įkūnijanti bendrytė, kurioje visi dalyvaujame - dangaus karalystė

Išgyventi jokių asmenų bendrystę

  • Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.

Tverti amžino gyvenimo sandarą

  • a structure for eternal life, a bridge from that world out into this one. Imagine rotten corpses going back in time and receiving a spirit, now that's a thought. Or the whole direction of time being reversed and headed towards the Big Bang and whatever's beyond that.

Žavesys - teigiamas jausmas kai nėra vidaus, negali būti bjaurumo

  • I suggest that "God's love", in the sense that Frank Mosca points to, is a fruitful concept that we might first locate within our own minds, and then learn more by considering its implications for the CTMU.
  • I imagine that, above all, the CTMU is a hypothesis that our minds and the universe and all self-standing systems are structurally the same, when they are fully realized as to their potential. I suppose that is to say that metaphorical thinking is valid. For example, in Plato's Republic, Socrates compares the human soul with an entire city-state, and analyzes the state so as to draw conclusions about the soul.
  • This hypothesis lets us choose the system that we study so as to be able to explore the questions that we are interested in. The physical world is an amazing place to consider isolated, reproducible interactions at a variety of scales. A city-state is a helpful organism for considering how different outlooks structure themselves with regard to each other. I imagine that our own human lives are the domains where we have our best intuition as to how everything comes together as a whole. It is natural and appropriate to "anthropomorphize", to think as a human, when we try to grasp the meaning of it all, and anyways, that is the outlook from which we need to make sense of it all, in the end. But this is valid when we do so in the sense of a self-standing human because that is when the metaphor definitely holds. We are brought up not to consider ourselves as self-standing (think of the oddness of Jesus' "I Am" or the self-centeredness of an infant). However, we can imagine God's outlook and thereby escape the social realities that we have consented to. Perhaps God is sufficiently important to us as simply the ever present possibility (and through the historical Jesus, an actuality, and the Creator, a necessity) that we may imagine and access a self-standing perspective (a Why).
  • From this view, it is valid to sketch out conclusions based on our aesthetic sense (what idea we find most beautiful, what we would like to believe) that is also faithful to the facts that we find. For our aesthetic sense is, I imagine, a faculty onto a self-standing system that it relates us to. The conclusion which is most beautiful is the one that is true. That is, I think, the purpose of our aesthetic sense. The facts are there, apparently, to force us to unfold, enrich our aesthetics. They are like dust on panes of glass that let us see the glass even as we see through it. In general, I suppose, our aesthetic sense tends towards the minimal solution.

Ką reiškia visko nežinoti?

Gera valia yra visko nežinojimas.

  • Viskoo nežinoti, tai sugebėti atsisakyti visų savo prielaidų. Prielaidų atsisakymas gali būti labai tvarkingas. Tvarkingas prielaidų atsisakymas yra šviesuolių bendrystės pagrindas.

Išminties pavyzdžiai

Kokie yra išminties pavyzdžiai?

Dievas ir gerumas

  • Amžino gyvenimo pjūvis - Dievo ir gerumo atskyrimas įvairiuose lygmenyse - amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia
  • Atsiliepimai - papildomos galimybės - rinkti Dievą vietoj savęs

Išsiskleidimas

  • Suvokimo lygmenų išsiskleidimas - išmintingas paklydęs vaikas
    • "Aš esu..."
    • dvejonės ir širdies tiesos
  • Rinktis Dievą vietoj asmens, asmenį vietoj asmenybės, asmenybę vietoj pasaulio
    • Dievo valios vykdymas
    • vienumo sampratos

Dešimt Dievo įsakymų

  • Pertvarkymai - nesusivedimų sprendimai

Vaisingos prielaidos




Kodėl viską žinoti?

Kodėl noriu žinoti

  • Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.

Kodėl noriu viską žinoti

  • Viską žinodami galime gyventi išmintingai.
  • Viską žinodami galime žinoti ką veikti, kaip užsiimti.
  • Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
  • Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
  • Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti. Betgi mano tikslas yra taikyti ne savo tiesą, o besąlygišką tiesą, ja gyventi.

Dorovė požiūrių grandinėje

  • Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
  • Ar palaikome visko žinojimą?
  • Keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime.
  • Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera palaikyti visko žinojimą, kuris vyksta asmenimis? Tuomet aatsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
  • Ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
  • Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
  • Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
  • Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
  • Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
  • Sąmoningumu atsakome už save.
  • Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
  • O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
  • Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
  • Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
  • Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
  • Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.

Asmenų vaidmenys požiūrių grandinėje

  • Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
  • Visko žinojimas, visko apimtis iškyla Kitu, tuo tarpu nieko apimtis remiasi Dievu.
  • Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
  • Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
  • Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
  • Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
  • Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
  • Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
  • Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
  • Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
  • Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
  • Išeidamas už savęs į save, Tėvas mato santvarkoje asmenimis iškylantį Sūnų.

Kam iš viso mes reikalingi?

  • Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
  • Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.

Ar viską žinoti?

Ar įmanoma viską žinoti?

  • Visą gyvenimą susiduriu su žmonėmis kurie man tvirtina, jog tai neįmanoma.
  • Pats Jėzus tarė, "Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę." (Jonas 16). Ir Jėzus sugebėjo pasakyti esmę, "Mylėti Dievą" ir "mylėti artimą kaip save patį".

Many have told me that nobody can know everything, and that I need not try. They speak with great confidence, but I suppose, without any experience. If they spent one full day trying, with all their might, then I imagine they might think differently.

In fact, I think that we can hardly know Anything if we can't understand how it fits with everything. Whereas my quest to know everything has brought much knowledge, and much of that useful.

Right now I'm working to discover the truth, although I think I have a good idea of large parts of it. I feel like I am working on a jigzaw puzzle for all of human life. I look for missing pieces, anything new from any corner of my life. I look for patterns of how these separate pieces fit together. And I try to understand the entirety, and keep reinterpreting, keep repositioning myself, so that it all comes into focus. In doing so, I find it helpful to imagine God's point of view.

I feel that I have a rather complete set of basic pieces, and a pretty good view of the overall picture. This is because I have been rather active in considering all the basic questions in life, and I see that the basic structures keep recurring, and I don't find many sources for new ones. Also, I have had some success in organizing all of the basic structures in a way that seems self-complete.

Right now, I am trying to find the right vantage point for everything to come better into focus, so that I can see where it generates from. Recently I realized that there may be six vantage points and that I have only one of them, expressing everything in terms of definition. But even that might be a good start, I think. Andrius, Living by Truth, 2003.06.02

Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?

Pastaba: Įdomu, kad "Is it possible to know anything?" lietuvių kalba skambėtų "Ar iš viso įmanoma kažką žinoti?" (Anglų kalba - betkas, lietuvių kalba - kažkas).

Kaip viską žinoti?

Kaip viską žinoti?

  • Viską žinome priimdami Dievo požiūrį.
  • Viską žinome atkartodami santvarkos išsiskleidimą Dievo požiūriu.

Kaip įmanoma viską žinoti

  • Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu teisingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad meilės moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė meilės mokslo.

Kaip viską sužinoti?

  • I use just about every method I can think of. One is imagining God's point of view - what would motivate me to generate anything? how would I set things up so that humans might figure it out?
  • Also, I try to look at aspects of human life that I am overlooking. I think that the deepest truth must be given in the most obvious places, and these are the places where we aren't looking, and don't want to look.
  • The Ten Commandments is one such place. So my intuition says that it is a gold mine for truth. I also look for recurring structures, especially structures that can be defined with regard to an entirety which includes us as well. So the thought that this might match a fundamental structure that I have found elsewhere is a great motivation. But in any event, finding an absolute grounding for issues like murder, lying, stealing, etc. is profound.
  • We have now participants from quite a variety of world views, both personal and religious, so I am very interested how we think of such things (and other basic questions).

Visko žinojimo sąlygos

  • Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
  • Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
  • Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.

Visko išsiskleidimas Dievo požiūriu

Kaip santvarka išsiskleidžia?

  • Santvarka išsiskleidžia iškylant nepriklausomo požiūrio sąmoningumui.
  • Santvarka išsikleidžia kolei sutapimas su savimi yra besąlygiškas. O meilė tai įsako. Tad mums dera mylėti visus: Dievą, Mane, Tave, Kitą.
  • The system unfolds level by level by discounting the UnconditionallyOneWith at each level as a given and then focusing on the OneWith of the ConditionallyOneWith. The definition of OneWith, Unconditional and Conditional thereby changes with each level. The discounting takes us from the Conditional to the Conditionally Unconditional.

Dievo nebuvimas

  • Dievo nebuvimą išreiškia neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.

Visko sudėliojimas

  • Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
  • Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.

Žinojimo apimtys

  • Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
  • Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
  • Siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.

Žinojimas ir nežinojimas

  • Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.

Apimčių išsidėliojimas

  • Apimtys yra išėjimo už savęs pakopos
  • Viskas atsiranda iš Dievo klausimo, Ar Dievas yra būtinas?
  • Viskame - Dievo išėjimo už savęs pakopomis - išsiskiria lygmenys išsakantys sandų mastus - požiūrių apimtis.
  • Kiekvienam mastui yra apimtis, asmuo ir apytaka
  • Keturiais lygmenimis einant gilyn išsivertimais viskas išsidėlioja visko žinojimu - Dievas išsiverčia asmenimis, galiausiai Kitu, kurį išmokstame mylėti.

Įsijautimas ir atsitokėjimas

  • Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
  • Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.

Kaip iš viso ką nors žinoti besąlygiškai?

In seeking to know everything, we first wonder, is it possible to know anything? In other words, are there any absolutes?

Kliūtys išsakyti išmintį

Kliūtys surašyti savo mintis

  • Mano mintys miglotos.
  • Mano mintys visom kryptim plėtojasi, išsišakoja.
  • Nieko daug neįstengiu įrodyti, tačiau neturiu tokio tikslo.

Kokios vaisingos prielaidos grindžia galimybes viską žinoti?

  • The answer may be pragmatic in that it may depend on constructive hypotheses. Yet I feel that it should be possible to find an answer.

I think that this is related to the question, How can I take up God's view? How might I take up God's view of a human's view? Can I see what God sees when God looks through my eyes?

The endeavor to know everything is so ambitious that it suggests:

  • that we leverage God's point of view to the extent that we can, and make this endeavor relevant to him (we may seek
  • that we hope that God does what he can to make this endeavor possible for us (we may seek completion)
  • that the obstacles we face are primarily due to our own shortcomings (we may seek the unobstructed)
  • that we tend to avoid the relevant knowledge, and yet it is so close to us (we may seek the familiar)

The quest to know everything emboldens us to ponder what is important to God among that which is familiar to us.

Kaip neapibrėžtam žvilgsniui žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?

Dievo neeapibrėžtas žvilgsnis išeina už savęs į žmogaus apibrėžtą žvilgsnį, jį prisiima ir aprėpia jo visas galimybes. Apibrėžtas žvilgsnis turi apimtį: viską, betką, kažką ar nieką. Apibrėžtas žvilgsnis gali būti priimtas ar nepriimtas, tad apibrėžtam (priimtam) žvilgsniui atitinka apibrėžtas (nepriimtas) požiūris. Tuo tarpu neapibrėžtas žvilgsnis nesiskiria nuo požiūrio, negali būti nepriimtas, jo yra joks požiūris, be apimties.

Tad būtent žmogaus žvilgsniu-požiūriu išsiskleidžia suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

Ar neapibrėžtas žvilgsnis gali žvelgti apibrėžtu žvilgsniu? Tai yra vaisinga prielaida. Savo samprotavimus galime plėtoti tokiomis prielaidomis ir išvedžioti žvilgsnių bei požiūrių algebrą.

Kaip gali neapibrėžtas žvilgsnis žvelgti apibrėžtu žvilgsniu?

  • Bisecting A View. The approach is to start with human's view of God's view and then separate the two views and switch them around. (As with switching from knowledge=truth of concepts to God=concept of truth). The focus is to understand the effect of the human view so as to discount for it. This involves separating the two views so that they are grounded independently.
  • Limited view of unlimited view = all from (for all), unlimited view of limited view = one from (there exists)
  • A definite view may position itself, as a lost child, so that pragmatically, it is taken up by an indefinite view.
  • Susiję su asociatyvumu: When is it the case that a (definite view of an indefinite view) of a definite view is the same as a definite view of (an indefinite view of a definite view)? And how can we know?
  • In other words, how can we know that the Composition Of Views is Associative? Or what Constructive Hypotheses must we assume? And how do we apply them?

Žynys

  • Imagine the mind as a wildly gyrating crystal into which you may cast a question, like a ray of light, and it reflects it as an answer. Now imagine such a crystal that was so pure and complete that it might serve God as his oracle. A sort of mirror, mirror on the wall.
  • That crystal would be so transparent that God could look through it with his view and also see how it effects his view and account for that. And it would allow him to appreciate his own view and escape the effects of his own view.


This would be equivalent to having two intimately related views - a transparent view that is so open it allows everything to view through it - and a truthful view that bears faithful witness to what it sees. These two views - if kept separate but held the same - yield the infinite loop above. They allow any view to escape its own effects because they report on any discrepancies caused by the unlimited view when it places itself between the transparent view and the truthful view.



This is, in some dual sense, the same as switching everything around, so that now the role of the oracle is given by God and good held separate. This string of views yields all the structure that I am aware of.



In this way, we may think of God as our mind, our oracle, by which we may understand everything.



Užrašai

Rick Warren, "The Purpose Driven Life"

  • Purpose #1: You Were Planned for God's Pleasure (Christian Worship) - mylėti Dievą
  • Purpose #2: You Were Formed for God's Family (Christian Church) - šviesuolių bendrystė, vienybė
  • Purpose #3: You Were Created to Become Like Christ (Discipleship) - gyventi bendru žmogumi
  • Purpose #4: You Were Shaped for Serving God (Christian Ministry) - vykdyti Dievo valią
  • Purpose #5: You Were Made for a Mission (Christian Mission) - padėti Dievui pasiekti kitus

  • Solomon asked for "an understanding heart to judge your people, that I may be able to discern good and evil", and God said "behold, I have given you a wise and an understanding heart; so that there has been none like you before you, neither after you shall any arise like you." (Kings 1)
  • Vanity of vanities, all is vanity. [...] I applied my heart to seek and to search out by wisdom concerning all that is done under the sky. It is a heavy burden that God has given to the sons of men to be afflicted with. I have seen all the works that are done under the sun; and behold, all is vanity and a chasing after wind. (Ecclesiastes)
  • Love justice, you who judge the earth; think of the LORD in goodness, and seek him in integrity of heart; Because he is found by those who test him not, and he manifests himself to those who do not disbelieve him. For perverse counsels separate a man from God, and his power, put to the proof, rebukes the foolhardy; Because into a soul that plots evil wisdom enters not, nor dwells she in a body under debt of sin. (Wisdom NAB)
  • Resplendent and unfading is Wisdom, and she is readily perceived by those who love her, and found by those who seek her. She hastens to make herself known in anticipation of men's desire; he who watches for her at dawn shall not be disappointed, for he shall find her sitting by his gate. For taking thought of her is the perfection of prudence, and he who for her sake keeps vigil shall quickly be free from care; Because she makes her own rounds, seeking those worthy of her, and graciously appears to them in the ways, and meets them with all solicitude. For the first step toward discipline is a very earnest desire for her; then, care for discipline is love of her; love means the keeping of her laws; To observe her laws is the basis for incorruptibility; and incorruptibility makes one close to God; thus the desire for Wisdom leads up to a kingdom. If, then, you find pleasure in throne and scepter, you princes of the peoples, honor Wisdom, that you may reign as kings forever. Now what wisdom is, and how she came to be I shall relate; and I shall hide no secrets from you, But from the very beginning I shall search out and bring to light knowledge of her, nor shall I diverge from the truth. (Wisdom NAB)
  • Give me Wisdom, the attendant at your throne [...] dispatch her That she may be with me and work with me, that I may know what is your pleasure. [...] For she knows and understands all things, and will guide me discreetly in my affairs [...] For what man knows God's counsel, or who can conceive what our LORD intends? [...] Or who ever knew your counsel, except you had given Wisdom and sent your holy spirit from on high? (Wisdom NAB)
  • Wisdom sings her own praises [...] Come to me, all you that yearn for me, and be filled with my fruits (Sirach NAB)
  • Let us praise him the more, since we cannot fathom him, for greater is he than all his works; Awful indeed is the LORD'S majesty, and wonderful is his power. Lift up your voices to glorify the LORD, though he is still beyond your power to praise; Extol him with renewed strength, and weary not, though you cannot reach the end: For who can see him and describe him? or who can praise him as he is? Beyond these, many things lie hid; only a few of his works have we seen. It is the LORD who has made all things, and to those who fear him he gives wisdom. (Sirach NAB)
  • God allowed Satan to test Job, until Job cursed the day of his birth. Job challenged God to explain himself face-to-face. And God did come and say, "Who is this who darkens counsel by words without knowledge? Where were you when I laid the foundations of the earth?" and many such questions. Yet the wrath of God was against Job's friends for their false counsel regarding God. God told Job that he had spoken rightly, and blessed him, and gave him twice what he had before. (Job)
  • Jesus Christ spoke: Ask, and it will be given you. Seek, and you will find. Knock, and it will be opened for you. For everyone who asks receives. He who seeks finds. To him who knocks it will be opened. (The Sermon on the Mount)
  • Jesus Christ, just before his death, spoke: I have yet many things to tell you, but you can�t bear them now. However when he, the Spirit of truth, has come, he will guide you into all truth, for he will not speak from himself; but whatever he hears, he will speak. (John 16)

Andrius: Consider sitting in God's lap and relate that to the Lamb and the Throne in Revelations 5.

Borgeso apsakymas "Alefas".

JosephGoguen: I have often thought that your goal to, "know everything and apply it usefully" sounded a bit far fetched, until your post explained what you meant by "everything" - a concept, not a concrete collection in the world (so maybe it should be in quotes ('..') in your goal statement?). Your detailed explanation makes it clear that your understanding of 'everything' is actually close to the Buddhist understanding of sunyata (in Sanskrit, often misleadingly translated as just 'emptiness' or 'nothingness' but also often explicated as 'fullness' or the 'fullness of emptiness'). Nagarjuna is the most cited philosopher for this area of Buddhist thought.

Buddhists also find the absolute in sunyata, saying that the world is all relative and non-absolute, but the emptiness of the world is absolute. There are also a traditional theory of knowledge and a logic based on the viewpoint of sunyata, for which one might consult the book by Stcherbatsky "Buddhist Logic" (this email is not a good place for such details but Google can find some interesting links (of variable quality)).


2022.11.14 A: Ką išminčiai duoda linksniai?

D: Linksniai sutelkia dėmesį į požiūrį ir jo ženklą. Daiktas, eiga, asmuo išsako įmanomus santykius su požiūriu. Linksniai nusako ar šie kampai išgyvenami tiesiogiai, betarpiškai, vardininku, naudininku, galininku, ar netiesiogiai, tarpiškai, įnagininku, kilmininku, vietininku. Dvejonė sustato požiūrį tarpiškai, tuo tarpu abejonė klausia betarpiškai. Abejonė sukuria požiūrį, o dvejonė priima požiūrį. Užtat linksnis nusako kur Dievui atsiveria priėjimas, juk linksnis tapatinamas su Dievu arba su savastimi. Tad linksnis išminčiai sustato savęs suvokimą.

2022.11.07 A: Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su abejonėmis ir dvejonėmis?

D: Juos jungia išmintis, tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonėse ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.


Išmintis


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 lapkričio 15 d., 20:40