Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

  • Kuriuos klausimus aiškina?
  • Kas jame įdomu?
  • Kaip klausimas kelia įtampą?
  • Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
  • Kurią sandarą prileidžiame?
  • Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
  • Kaip sandarą savimi papildome?
  • Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
  • Kaip naujai iškyla įtampa?

Nuorodos į įvairius pavyzdžius

Kūrybos būdai

Kūrybos būdas - vaikas užaugo aztekų tyrėjų šeimoje, užtat jam pavyko išspręsti aztekų kalbos mįslę, kaip ją išversti.



Atmetimas to, kas nereikalinga

  • Pavyzdžiai: Kuris įstatymas svarbiausias? Mylėk Dievą, mylėk artimą. Kas neabejotina? Dekartas: Mąstau, vadinas esu. Kas yra laikas ir erdvė? Kantas: visus daiktus atėmus, lieka erdvė ir laikas.

Kuris įstatymas svarbiausias? Mylėk Dievą, mylėk artimą. Kas neabejotina? Dekartas: Mąstau, vadinas esu. Kas yra laikas ir erdvė? Kantas: visus daiktus atėmus, lieka erdvė ir laikas.

Atmetimas to, kas nereikalinga

Savo prielaidų pripažinimas

  • Ar gali būti, kad yra Dievas? Galimybės prileidimas daugiau atveria negu jos atmetimas. Ar gali būti, kad yra kiti? Jų prileidimas atveria bendravimą su jais, nuoširdų bendravimą.
  • Kas seka.
  • Klausimas verčia rinktis, mat nesirinkimas tolygus atmetimui.
  • Atsakymas reiškia pasirinkimą.
  • Dvasia.
  • Esame lygiavertės būtybės, turinčios pagrindą bendrauti.
  • Esame suvokiančios būtybės, sprendžiantys klausimus ir pripažįstantys atsakymus.
  • Dievas sustato klausimus, leidžia laisvai spręsti.
  • Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?
  • Pašnekovas: nežinomybė.

Aplinkybių suvokimas

  • Kokiu pagrindu įmanoma susikalbėti su kitais, su visai svetimais? Vaisingumo prielaida yra vaisinga. Prileistina, kad ir anų aplinkybės panašios, kad nori su mumis susikalbėti, o kadangi vienas kito nepažįstame, kad tuo tarpu susikalbėjimo turinys ir pavidalas sutaps su susikalbėjimo aplinkybėmis.
  • Ką suvokiame.
  • Nepažįstame savęs.
  • Žinome savo nežinojimą.
  • Susikalbėjimas.
  • Sutampa reikšmė ir raiška.
  • Valia, išsireiškianti reikšmėmis.
  • Tiesa, kuria sutampa reikšmė ir raiška.
  • Ar esu teisingai suprastas?
  • Pašnekovas: Visiškas nepažįstamas.

Minčių praleidimas

  • Kokių yra įvairių reiškinių, minčių? Jų gausybė.
  • Kas nauja.
  • Reiškiniai, įvykiai, mintys nenuspėjami.
  • Visi reiškiniai, visos mintys yra kažkaip susiję.
  • Prileidžiame tikrovę, atskirą nuo mūsų, visa ką siejančią.
  • Suvokiame save, kaip esantys tikrovėje ir ją pažįstantys.
  • Esame papildoma tvarka, apmąstantys tikrovę, tad įtvirtinantys žinias ir žinojimą.
  • Dievas yra mūsų pilnatvė, žinojimu aprėpiantis visas paskiras žinias, tuo sutampantis su tikrove.
  • Koks yra skirtumas tarp žinojimo ir tikrovės?
  • Pašnekovas: begalybė

Minčių atrinkimas

  • Kas man rūpi? Vienus reiškinius labiau užsimenu, užtat grįžtu prie jų mintyse, ir galiausia man pačios mintys kai kurios labai rūpi, o būtent tos, kurias man rūpi rūpėti.
  • Kas sava.
  • Nevaldau, kas mane domina.
  • Įtakoju, kas mane domina.
  • Mintys atstoja rūpimas mintis ir reiškinius.
  • Yra minčių kalba, apdorojanti tikrovę.
  • Savo rūpestingumu gename savo mintis ir vystome savo protą.
  • Dievas yra tobulas protas, viską sutvarkęs.
  • Nors mūsų mintys ribotos, ar mūsų protas tobulas?
  • Pašnekovas: savo dėmesys.

Mąstymo valdymas

  • Į ką galim kreipti dėmesį? Galim laikinai savo dėmesį sutelkti į bet kurią mintį, o taipogi laikinai nesutelkti, bet visgi ją patrauks pašalinės mintys ar reiškiniai.
  • Kas mąstytina, kas dėmesį sulaiko.
  • Nesuvaldome savo dėmesio.
  • Sutelkdami dėmesį į mintis, stipriname tarp jų ryšį, tuo įtakojame, kur dėmesį galėsim toliau kreipti ar jis pats kryps.
  • Mąstymas, valdantis dėmesį ir juo siejantis mintis.
  • Protaujame, išmąstome, prieiname prie išvadų.
  • Sprendžiame, kas yra teisinga, kas verta dėmesio ir protą ne ardo, griauna, žaloja o puoselėja, atstato, plečia.
  • Vertybės, į kurias sutelkę dėmesį teisingai sprendžiame.
  • Ar mano vertybės deri?
  • Pašnekovas: ...?

Sandarų apibrėžimas

  • Kaip apibrėžti tris kalbas, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi? Šitą tebegvildenu, bandau sandaromis išsakyti šviesuolių veiklą, gyvenimą.
  • Kas išmintinga, santykiai pagaunantys, išsakantys gyvenimo tiesą, tad kame sutampa, kas nauja ir kas išlieka.
  • Esmės yra visakame ir nevalia jos atsisakyti.
  • Sandara išsako vienas esmes, bet tuo pačiu labiau atskleidžia visas esmes.
  • Sandarų apibrėžimo kalba.
  • Mes kiekvienas sutampame su sandara į kurią sutelkiame savo dėmesį, su jų seka.
  • Savo dėmėsiu esame seka, savaip suverianti visas sandaras, tuo pačiu, sąmoningėjanti, įvairias sandaras atpažįstanti ir pripažįstanti, sąmoningumu suvokianti ir visumą, esančią už sandaros.
  • Dievas sutampa su sandarų visuma, o jo dėmesys yra visapusiškas, visose sandarose, o jis pats, kaip ir mes, yra dvasia už sandaros.
  • Dėmesys veda toliau, tą patį klausimą klausdamas tolimesniems kalbos reiškiniams, kaip juos apibrėžti kalbomis, sandaromis?
  • Pašnekovas: raiška, kalba.

Sandarų suvedimas

  • Kaip viską žinoti, viską aprėpti, tarsi sėdėtumėme Dievui ant kelių? Visas paskiras sandaras galima išgauti įsivaizduojant Dievo požiūrį. Kaip suvokti pasakojimą? Pasakos pradžia ir pabaiga nulemia turinį.
  • Esmė.
  • Greičiausia viską nagrinėjame ne iš to taško, ne iš to kampo.
  • Išaiškiname nors tam tikru klausimu, tam tikroje apimtyje, kuris apžvalgos taškas yra esminis.
  • Požiūrių algebra.
  • Mūsų požiūriai gali būti platesni ar siauresni, už jų yra platesnis požiūris, mus suprantantis ir vienijantis.
  • Mes išgyvename savo požiūrį, tiek laikiname, tiek amžinajame gyvenime.
  • Dievo požiūris yra platesnis už mūsų visų, mus visus suprantantis ir vienijantis, o pats Dievas gali būti ir be požiūrio.
  • Kaip taikyti savo žinojimą?
  • Pašnekovas: visuma, Dievo požiūris.

Sandarų rakinėjimas

  • Kokia aštuongubio kelio vidinė sandara? Joje dalyvauja dvejybė, trejybė, ketverybė, atvaizdai ir jų rikiuotė, Dievo ir žmogaus požiūriai, troškimai ir netroškimai.
  • Sąsajos.
  • Sudėtingoje sandaroje gali glūdėti kitur neužtikti pradai.
  • Suprantame, kaip sandara susideda iš pradų.
  • Sudėtines sandaras, ir ypač, troškimai.
  • Sandara priklauso sandarų šeimai, yra viena iš jos galimybių, permutacijų, kuriais išsiskiria mūsų išgyvenimai.
  • Sudėtine sandara išreiškiame savo požiūrį ir jo santykį su Dievo požiūriu.
  • Dievas su mumis bendrauja sudėtine sandara, užtat dviprasmiška sandara, kurioje jis gali būti ar nebūti įtrauktas, pripažintas, kaip kad siejant jo troškimus ir mūsų netroškimus.
  • Koks yra Dievo požiūris?
  • Pašnekovas: sandarumas.

Sandarų taikymas

  • Kaip išgirsti Dievą? Tėve mūsų (aštuongubiu keliu) atsiverti visiems įmanomams klausimams, tad susiploti ir atsiverti jam. Kaip suvokti ir dalintis kitų nuovoka, nuojauta? Geros valios pratimais ir troškimų-netroškimų sandaromis išreikšti tai, ką žmogus negali vienu žvilgsniu aprėpti.
  • Kas tyra.
  • Ieškom tiesos balso už mūsų, o jis gal bus mums svetimas.
  • Tiesos balsą atpažįstame, kaip mus toliau ugdantį, ne griaunantį.
  • Nuojauta ir jos sandaros yra už mus platesnės, bet pažįstamos.
  • Nuojauta gali būti skirtingose asmenyse, o jie gali ja dalintis, vienas kitą suprasti ir ją patys įsisavinti.
  • Turim savo požiūrį, savo klausą, savo valią, kas mums svarbu, ko norim klausytis, kas kaupiasi nuojauta ir ja mus papildo.
  • Dievas mums kalba, papildo mūsų nuojautą, jei tik norim jo klausytis.
  • Kaip įsiterpti tarp Dievo ir kitų, kaip suderinti ir įprasminti mūsų visų nuojautas, palaikyti bendrą tarpą, gyvenimą, kultūrą.
  • Pašnekovas: taikomumas.

Įsijautimas į sandarą

  • Platono ir šv.Pauliaus vertybės sąlygoja trečią vertybių rinkinį, bet kaip jį suprasti? Suvokti santykius siejančius trečią vertybių rinkinį ir tų santykių ieškoti savo išgyvenimuose ir savo išvadose. Kaip Steve Bonzak'o Kung fu dėsnių sandarą suvokti? Šaltinius dėsnius suvokti ryšium su pagrindiniu dėsniu (visada grįžti į savo centrą).
  • Gyvenimu pagrįsti santykiai.
  • Išvesta tiesa nėra gyvenimiška.
  • Gyvenimas patvirtina išvestą tiesą ir kartu ją grindžiančias tiesas.
  • Įmanomų išgyvenimų tinklas.
  • Kiekvienas išgyvename dalį to paties išgyvenimo tinklo, o mūsų išgyvenimai persidengia.
  • Kiekvienas išgyvename esminę dalį išgyvenimų tinklo ir galime kitus suprasti ir išgyventi ką vienas kitas išgyvename.
  • Dievas sukuria išgyvenimus apskritai ir užtat savo išgyvenimą, ir taipogi paskirų žmonių išgyvenimų galimybes.
  • Kurios tiesos yra pačios pagrindinės, esminės, būtinos?
  • Pašnekovas: sandara.

Tikslo atrinkimas

  • Koks bendras pagrindas įvairių sandarų susidedančių iš septynių, aštuonių vienetų? Yra keturios sandarų šeimos, kiekviena skirta atskiram tikslui, tenkinanti Dievo troškimus ir žmogaus netroškimus. Kokie yra pasakojimo vienetai? Tai įtampos sukėlimas ir atleidimas, būtini išlaikyti dėmesį. (Pastaba: dėmesio forma telkia dėmesį!)
  • Tikslo šaltinis.
  • Tikslas gali būti nepilnavertis.
  • Tikslas mus išplėčia, taurina.
  • Sandaros tikslas.
  • Tas pats tikslas gali skirtingai mus liesti užtat sieti skirtingas sandaras ar jų dalis ar net kas už sandaros.
  • Esame sandaros potikslis, tad sandaros dalies tikslas, susijęs su kitomis sandaromis ir tikslais.
  • Dievas yra tikslas už sandaros kuris išsakytas sandaros dalimi.
  • Koks mūsų pačių tikslas? Kuo užaugsime? Kaip mes susiję su Dievu ir kitais?
  • Pašnekovas: tikslas.

Pavyzdys sau ir kitiems

Neabejingumas

Savo trūkumų apžvalga

Savęs tobulinimo kryptys.

IšsiaiškinimųSąrašas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2010 gruodžio 20 d., 05:33
Tweet