Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Išgyvenimai20120709

Žr. Dievo veidas, Išgyvenimų rūšys, Gyvenimo prasmė, Išgyvenimai20120605, Išgyvenimai20120620, Išgyvenimai20120709

Kaupiu, rūšiuoju, nagrinėju, vaizduoju, suvaidinu prasmingus išgyvenimus.

Noriu išgauti išgyvenimų esmę ir aprėpti jų įvairovę.

Gvildenu

Dievas

Branda ir savastis

Laisvė ir prasmė

Kiti šaltiniai

Branda

Kaip įmanoma branda? Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę. Tad svarbu laisvumas (tarp būtybės ir aplinkos), kad būtų laisvė (rinktis būtybę) ir gali rinktis savo aplinkybę, keisti aplinką. O laisvės įrodymas yra, kad pasikeitė būtybė. Rūpintis, tikėti, paklusti, tai reiškia susitapatinti su savo aplinkybėm, su meile, o būtybė tai gyvybė. Rūpintis, tikėti, paklusti yra "derėti" (ne "būti"), ir tai susiję su išsiaiškinimais.

Kaip branda, amžinas gyvenimas, sietinas su tai, kad Dievas nėr tas pats, kaip gerumas?

Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

Savastis A padalinama į dvi: B ir C. B veda mus tolydžiai iš A į C, užtat jaučiam savo laisvumą. Atsisakome savasties A ir priimame savastį C. Tuomi pasikeičia mūsų vidurys. Ir tuomet suvokiame, atvirkščiai, kad B yra išėjimas už A, už savęs. Tai primena aplinkybių apibrėžimą - jų žaidimų išprotavimą, kaip dėmėsys pasikeičia, pavyzdžiui, pereinant iš daikto į eigą.

Išgyvenimu atsisakau vienos savasties ir prisiimu kitą. Savastis bene išsako nulybės atvaizdai, kas prasminga, pastovu, tiesu ir akivaizdu. Tai vieningumo lygmenys, nuo mūsų išorinių tarpusavio santykių iki mūsų vidinių gelmių vienumo.

Kuo išgyvenimas prasmingas? Juo apibrėžiu, kas esu (ar, koks, kaip, kodėl)? ir kaip augu? Keturiais būdais teigiamai išsako, apibrėžia, o šešiais būdais neigiamai, vadinasi, koks nesu, atskiriu save nuo savęs.

Tėve mūsų: aštuongubis kelias mus sieja su Dievu už mūsų būtybe, kai yra ryšys su juo, ir skyle, kai nėra su juo ryšio.

Susitapatinti su savimi, save išjausti, atjausti, pajusti, įsijausti, tad augti; arba nesusitapatinti su savimi, tad silpninti ryšį, kaip kad neuronų.

Jėzaus pasisakymais "Aš esu..." atsisakome šio pasaulio, priimame Dievo vertybes. Pirminėmis sandaromis atsisakome savo poreikių ir t.t., priimame kito. Tai yra prasmingi išgyvenimai, nulinis požiūris ir septintas požiūris.

Kristaus pamokymai - ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus; ir t.t.

Dievas tampa (sandaroje) nulybė, skylė, tad nulybės atvaizdai, užtat sandaroje mes esantys galim su juo sutapti.

Augimą galima suprasti bene dvejopai: kaip ketveriopai teigiamą skylę-meilę (rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą) ar šešeriopai neigiamą slenkstį, skirtumą tarp savasčių.

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.

Eiga

Išgyvenimai prasideda pastebėjimu, iššaukiantis laisvę, kurią pajungiame, dažnai išsaugodami nors kiek laisvės, ją puoselėdami toliau. Gyvename tarsi pusiau užprogramuoti, tad mūsų laisvė pasireiškia tik protarpiais, ir dažnai jos atsisakome, tiesiog naujai užmingame.

Išgyvenimai dažnai prasideda kažkokia kliūtimi, trikdžiu, kurį įveikiame, apeiname, naujai suprantame.

Prasminga tai, kas apeina trejybės ratą.

Vertybės yra tai, kas išlieka apėjus trejybės ratą. Klausimai yra vertybių išplėtimas, ryškinimas, tad ėjimas ratu, išėjimas už savęs.

Pastebėdavau ką nors gyvenime: dorybę, neteisybę, sunkumą, pavyzdingą elgesį ar mąstymą, įdomybę, šaunumą. Suvokiu savo laisvę. Pasirenku, kaip elgsiuos, ir būtent taip, kaip išpuoselėsiu savo laisvę. Tad augu laisve.

Jausmais, jauduliais atpažįstame savo laisvę ir nelaisvę. Tad gera juos išnarplioti, į juos įsiklausyti, kad būtų ko švelnesni, tyresni. Bet norint kitiems parodyti, jie turi būti garsesni, didesni, ryškesni.

Rūpėti, tai pervesti iš blogo vaiko neigiamai sutelkto (priešingybių, aukštesnės ir žemesnės savasties) pasaulio į gero vaiko teigiamai sutelktą (amžinatvės) pasaulį. Tai pervesti iš laikinų jausmų į amžinas dorybes.

Vieningumas

Asmuo (vieningas, Dievas) yra tai, kas glūdi už visų išraiškų (kaukių). Tai sutampimas to, kas glūdi teigiamai, lygmenų vieningume, ir neigiamai, jų tarpų vieningume. Prasmė susijusi su kaukės nuėmimu.

Rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

Rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo trejybė (pagal nuspalvintą ketverybę, kaip vidiniai požiūriai) atitinka Vykdymą, Permąstymą, Nusistatymą. Tačiau juos suprantant trejybiškai, kaip gautųsi? Lyginant, pavyzdžiui, pareigą, ištikimybę, teisingumą?

Trejybe nuspalvinta ketverybe (Platono, šv.Pauliaus, mano) įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, jausmai virsta dorybėmis. Kaip tai čia suprasti?

Savastis gali paklusti, tikėti, rūpintis, o tai yra Dievo būtinumo lygmenys: vieningumas, atvaizdai, sandara, dvasia (asmenys). Gyvenam asmenimis: kitu, tavimi, savimi, Dievu.

Rūpintis jausmais? Tikėti dvejonėmis? Paklusti dėsniais?

Ar išgyvenimai yra įvardijimo kalba: Kaip kas ima reikšti? (tikėti) Pagrindimo: Rūpėti? Pasakojimo: Įvykti (paklusti)

Ženklų savybės 6+4

Sprendžiant, kaip surūšiavau išgyvenimus, yra keturi lygmenys laisvių, ir dvi rūšys. Laisvė būna pirminė ir antrinė. Pirmine gyvename laisvai, esame tyri, viena, smalsūs, paklusnūs. Antrine laisve save veikiame - ugdome, puoselėjame, atveriame, paskatiname - pasitaisome, atsiribojame, apsitvarkome, užsimojame. Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Reikšmė: simbolis/ikonas. Prasmė: simbolis/daiktas.

Prasmė, laisvė... kaip poreikiai ir ženklų savybės susiję?

Augimą galim pavaizduoti bene penkerybės brėžiniu, penkiomis savastimis: Vieno galimo likimo, plėtotės paneigimas yra kito galimo likimo, plėtotės pasirinkimas. O augimas tai (dabartis) ryšys tarp jų. Ar taip yra? Juk penkerybė yra sprendimo sandara. Palyginti šešerybę, įsisavinimo sandarą.

Kuo pasižymi prasmingi išgyvenimai? Tai yra įsimintini išgyvenimai. Kaip sudalyvauja visos ženklų savybės?

Tenkinu poreikį jeigu pats esu, ženklas atitinkama savybe. Turėdamas savybę, padedu tenkinti ankstyvesnio laipsnio poreikį. Persimetimas savasties iš būtybės į aplinką. Jeigu esu reikšmingas, turiu iš ko pasirinkti. Jeigu esu tikslingas, galiu kaip aplinka mylėti prasmę.

Įsisavinimas -> valinga -> dieviška (viena su Dievu). Vienumas (vieningumas) vyksta valia -> apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Susivedimas, kalbos

Dievo protas viską suveda (besąlygiškai, Dievo, tėvo požiūriu). Kaip susiveda viskas į (sąlygiškus, žmogaus, vaiko) išgyvenimus? Kaip "Dievo protas" ir "Dievo veidas" siejasi kaip pasiklydęs vaikas su savo tėvu?

Kalba siejamos sandaros A->B trečia sandara C kurios nėra, kurios atsisakyta.

Ieškau bendros kalbos, kalbų visumos, kuri išsiskaido įvykiais, rūpesčiais, reikšmėmis.

Kaip kalba sieja sąmonę ir pasąmonę, mane ir Dievą, kaip įsisavina, įamžina, kaip įtakoja savo sąmonę ir pasąmonę? ir jie mane? Kaip kalba atsiremia į ribotą žinojimą (sąvokas), jų visapusišką aprėpimą? persitvarkymais?

Dievas pasitraukia. Sutapti su Dievu, tai vis pasitraukti, tai paklusti, tikėti, rūpintis, tai dalyvauti kalba, tai vykdyti jo valią. Lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas, tai yra pasitraukimo laipsniai.

Prasminga, neprasminga

Prasminga tai, ką išmokstame, kas sąmoninga, valinga, tikslinga, laisvai pasirinkta, kas mus sieja su Dievu ir kitais, su visais, kas mus įtakoja, kas išlieka, kas taikoma, kas pamoko, kas suprantama, kas sava, kas turi pasėkmes, kas įtakoja elgesį, mąstymą, įsitikinimus, nusiteikimą.

Neprasminga tai, iš ko nieko neišmokstame, kas nesąmoninga, nevalinga, be tikslo, be laisvės, be ryšio su kitais, be įtakos, kas praeina, kas netaikoma, nesuprantama, svetima, kas nieko nepamoko, kas be pasėkmių, kas neįtakoja elgesio, mąstymo, įsitikinimų, nusiteikimo.

Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.

0 Tyrumo laisvė

Tyrumo, nuoširdumo, širdingumo laisvė, būti savimi, gyventi iš vidaus, pasisakyti

Supratau, jog mano aplinkybės, bendrystė, pastangos taikstytis yra svetimos mano dvasiai. Esu tyras, išskirtinas ir mano elgesys ir vertinimai privalo iš to išplaukti.

Laisvė nesivaržyti, nesusikaustyti

Supratau, kad galiu nesilaikyti sau ar kitiems įprasto elgesio, net ir nesusigaudymas savyje, galiu elgtis, reikštis savitai, išskirtinai, raiškiai.


1 Bendrumo laisvė

Neabejingumo, vienumo, bendrumo laisvė

Suvokiau neteisybę, skausmą, ar tiesiog atskirtumą, kurį mačiau, bet nuo kurio buvau atskirtas, ir savo valia atsiliepiau, įsitraukiau, priėmiau mūsų bendrumą, savo akimis, savo dvasia, savo dėsniais bandžiau išgyventi, pirmiausiai, kad pažinčiau ir, kur galima, padėčiau.

Laisvė prisirišti, susitapatinti ar ne

Suvokiau, vertinau savo aplinką, paveldą ir troškau prie jos prisirišti, su ja susitapatinti, ją palaikyti ir į ją įaugti, priimti jos vertybes, jas įkūnyti.

Dalyvavimo laisvė

Norėjau neatsiriboti nuo aplinkos, nuo jos iššūkių, bet ją išgyventi savaip, ištikimas sau, savo vertybėms ir dovanoms, kad jos būtų sėkmingos, vaisingos, vertintinos.


2 Tyrimo laisvė

Laisvė susigaudyti, ištirti, išmokti, pajusti, susipažinti

Supratau, yra ištisas pasaulis, kuriuo galiu domėtis, kurį kažkas supranta, iš kurio galiu tikėdamas priimti ir savaip, laisvai įsisavinti, išmokti, ir kaip kūrėjas, mąstytojas išgyventi ir tvarkyti, juo rūpintis.

Laisvė apčiuopti

Suvokiau, jog įvairiausios aplinkybės, man nepažįstamos, yra visgi savos, atitinka ar net įkūnija man žinomus, artimus, prasmingus reiškinius.

Pasitikrinimo laisvė

Suvokiau galimybę išbandyti savo jėgas, parodyti sau, ką galiu, savo sumanymą ir įsivaizdavimą įkūnyti tikrovėje, kartu ir išpuoselėdamas save, kaip kūrėją.


3 Laisvė atsiduoti

Laisvė paklusti, pasiduoti įtakai

Supratau, kad man artimas, mylimas, pavyzdingas žmogus gali mane veikti, įtakoti. Ją brangina tai, kas manyje gražu, ir manyje tą grožį iššauks, išpuoselės, man besiglaudžiant.

Laisvė tikėtis pagalbos. Atsidavimo laisvė

Supratau, negalėdamas susitvarkyti su aplinkybėmis ar negandais, jog galiu atsiduoti kažkam daugiau, kas manimi gali labiau rūpintis, kaip pats įstengiu, ir kad galiu su ta jėga bendrauti, įsijungti, ją iškviesti, įtraukti būtent savo gerumu, tyrumu, nuoširdumu, atsidavimu.


01 Laisvė nuo jausmų

Laisvė atsiriboti, nesižaloti, nesidraskyti.

Supratau jausmų beprasmybę, suvokiau savo aplinkybes, galėjimą atsisakyti savo jausmų, prisirišimo, bendrumo, įsijautimo, atsiriboti nuo praeities, naujai išgirsti save ir gyventi savimi.

02 Laisvė nuo vertinimų

Laisvė nuo pasaulio vertinimo, vertybių, reikalavimų

Atsisakiau kitų vertinimų, kaip turėčiau elgtis, tad ir jų bendro pritarimo, ir susitapatinau su savo nepriklausomais tikslais, savo dovanomis, savo atsidavimu jas puoselėjant ir taikant.

12 Laisvė nuo įsitikinimų

Laisvė nuo įsitikinimų

Suabejojau savo įsitikinimais, požiūriais, juos atpažinau, kaip tokius, kai pamačiau jog kertasi su gyvenimu, arba su mano ir kito žmogaus nemažiau pagrįstu požiūriu, jei tik jis nuoširdus, su mano atjauta jiems, mūsų bendrumu. O patikslinus ar netgi patvirtinus savo požiūrį, prisiimu dar labiau.

23 Laisvė tvarkytis

Laisvė tvarkyti protą

Atsisakiau man brukamos aplinkos, savo valia puoselėjau savo aplinką, savo protą, užtat įtakojau save, savo įpročius.

Aiškumo laisvė

Atsisakiau neaiškumo, dviprasmiškumo santykiuose. Patvirtindavau draugystės prasmę, puoselėdavau savo jausmus, atsiduodavau žmogui.

Sprendimo laisvė

Susitapatinau su man siūloma laisve, su galimybe puoselėti savo turtą, veiklą, tuo pačiu save, kaip pageidaujamą prekę.

Laisvė aprėpti

Priėmiau siekiamybę, susitapatinau su ja, savo valia ugdžiau save įvairiapusiškai, kaip būdo, dorybių, gebėjimų galimybę.

Laisvė nuo globos - laisvė pasirūpinti savimi

Nebesiejau savęs su globėjais, jų globa, su savo paklusnumu, su savo likimu, o su savo teisybe, savo sprendimais, savo sugebėjimais, savo tikslais

Laisvės laisvė

Jų vertinimus praėjau taip išskirtinai, kad būčiau nepriklausoma būtybė, protas, savatikslis ir savavalis, savais rūpesčiais.

13 Laisvė nuo klaidų

Laisvė teisingai save vertinti ar pasitaisyti

Savo silpnumą, silpnybę pripažinau, savo laisvę atpažinau, savo valia tikslinau savo požiūrį.

Laisvė nuo praeities, kančios

Savo menkystę supratau, savo nuo to nepriklausomą ateitį įsivaizdavau.

Doros laisvė, reikalauti iš savęs

Savo sąstingį supratau, suvokiau savo iššūkį savo elgesiui.

03 Laisvė užsimoti

Užmojo, svajonės, troškimo, įgyvendinimo, ryžto laisvė

Atpažinau gyvenimo kryžkelę, galimybę spręsti, savo troškimu iš vidaus apsisprendžiau ko noriu, ką renkuos sau

Įkvėpimo, pavyzdžio laisvė

Iš pavyzdžio supratau, ką kiti yra nuveikę, pasiekę, kaip elgiasi, užtat kaip ir pats galiu užsimoti, įgyvendinti, kuo galiu tapti.


Mamos pamokymai

Tėtės pamokymai

Kiti

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/I%c5%a1gyvenimai20120709
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2012 liepos 09 d., 21:11