Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Tanakas, Izaijas santrauka

Turinys

Dievas pasako iš anksto, kad nepamanytų, jog tai stabų darbas.

  • 46:9-47:15 Aš pranašauju, nusistatau ir įvykdau. Tiek ankščiau, tiek dabar. Aš priartinsiu savo teisingumą tiems, kurie toli nuo jo. Aš Babilonijai pavedžiau savo tautą, bet jos nepagailėjo ir pasitikėjo savimi ir savo blogumu. Pasikliauk savo patarėjais, tavęs neišgelbės.
  • 48:1-48:16 Kad nepamanytumėte, jog tai jūsų stabų darbas, Aš jums nuo seno rodau ką darysiu, ir jūs mane minite, bet neskelbiate mano naujienos. Jūs man neištikimi bet aš savo šlovės labui jus išgryninu negandomis. Susigaudykite.
  • 55:10-55:13 Mano žodis bus ne veltui, kaip lietus želdins žemę, duos vaisių. Nes džiaugsitės ir žemė bujos, bus man amžinas ženklas.

Nusidėjėliai patys nusideda

  • 50:1-50:3 Ne aš jus pardaviau į vergiją, o jūs patys. Kuris iš jūsų atsiliepė, kai šaukiau? (Išvaduotojo.) Ar aš sumenkau? Ne, aš savo valia kuriu tamsybę.
  • 57:20-57:21 Bet piktieji nenurimsta. Piktiesiems nėra ramybės.
  • 63:10 Bet tauta sukilo ir suneramino jo dvasią, tad jisai tapo jos priešu.
  • 65:11-65:12 Bet jūs nusigręžėte nuo manęs, vienas kitą palaikėte, kai šaukiau, neatsiliepėte, darėte blogį mano akyse, rinkotės tai, kas man bjauru.

Dievas nesuteiks ramybės piktiesiems nė stabmeldžiams. Dievas dovanoja ramybę kada laikosi jo įsakymų.

  • 48:22 Piktiesiems nebus ramybės.
  • 46:1-46:8 Stabai man neprilygsta. Prisiminkite, nusidėjėliai.
  • 48:18-48:19 Būtumėte laikęsi mano įsakymų, būčiau dovanojęs ramybę.
  • 56:9-57:13 Žvėrys, pulkite. Sargai yra pasileidę. Teisingieji žūsta, bet jų galas tai ramybė. Tuo tarpu burtininkai tarnauja aistrai ir netikriems dievams, aukoja savo vaikus, paleistuvavo su visu pasauliu. Tu pavargdavai bet vis rasdavai naujų jėgų. Ko taip bijojai, kad manęs neprisimeni? Ar manęs nebijai dėl to, kad ilgai tylėjau? Aš tavo darbus atidengsiu. Kai šauksi pagalbos, lai tau padeda tavo stabai. Jie žlugs.

Dievas nusišalina nuo nusidėjėlių, veidmainių

  • 59:1-59:3 Dievas nesumenkėjo, o būtent jūsų nuodėmės atskyrė jus, kad jūsų neklauso.
  • 59:4-59:13 Jie nešaukia teisingumo, meluoja, daro blogį, jį visaip mąsto. Nežino ramybės, o visus kelius rezgia. Užtat teisingumas toli nuo mūsų. Laukiam šviesos bet tesame tamsoje. Esame akli, pargriūname. Jau trokštame teisingumo, išgelbėjimo, bet jie toli. Mūsų nuodėmės daugėja, liudija prieš mus. Mes tai žinome, kaip nusigręžėme nuo Dievo piktomis melo širdimis.
  • 64:5 Tu pyksti, nes mes nusidėjome.

Dievas baudžia savo tautą, stabai negelbsti

  • 42:22-42:25 Jo tauta užguita, tai kas iš jos suvoks ateitį? O Dievas atidavė tautą bausti, nes jo neklausė. Bet tauta nesusigaudė.
  • 44:9-44:21 O juos slegia stabai į kuriuos kreipiasi globos. Betgi stabai neišgelbės. O tiktai aš, jų kūrėjas.
  • 63:1-63:6 Neradau kad būtų su manimi. Juos myniau savo siautuliu. Mano širdyje atpildo diena ir atpirkimo metai. Tad pats jus pargriausiu, išgelbėsiu.
  • 65:6-65:7 Netylėsiu, bet atlyginsiu taip, kad pajustumėte širdyje.
  • 66:15-66:17 Dievas parodys savo pyktį ir tuomi bandys susikalbėti, maldaus, o tie kurie neteisingai save šventina bus sunaikinti su savo stabais.

Tauta nesupranta

  • 45:9-45:11 Vargas tam, kuris ginčijasi su savo kūrėju: Ką darai? O pasakyk kas bus ir ką man daryti!

Dievas pergyvena dėl savo tautos, dėl jos likučio, jisai neabejingas

  • 63:7-63:14 Minėsiu Dievo malonę, visa ką padarė savo tautai. Jisai sakė, štai mano tauta, ji nemeluos, buvo jos išgelbėtojas. Jai skaudant ir jam skaudėjo. Jis gailėjosi, ją išgelbėjo, savo buvimu šalia ją nešė. Ją prisiminė, kaip ją gelbėjo. Kur tasai Dievas, kuris ją lydėjo? ją vedė? kad jo vardas būtų šlovingas.
  • 65:8-65:10 Bet nesunaikinsiu gerumo tarp jų. Išrinktieji, kurie manęs ieškojo, gims ir paveldės.
  • 66:1-66:4 Dievas sako: mano dangus ir žemė, ką reiškia man šventykla? Bet aš kreipsiu dėmesį į žmogų, kuris skursta ir atgailauja ir dreba dėl mano žodžio. Kas aukoja aukas, tas užsiima stabmeldyste, rinkosi savo kelią, juo džiaugiasi. Jiems duosiu kliedesių ir jų baimes įgyvendinsiu, išpildysiu nes jie neatsiliepė, kai šaukiau, o darė tai, kas man bjauru.

Dievas naujai mokys tautą

  • 42:16-42:21 Neapleisiu savo neregių, bet juos vesiu naujais keliais, juos sugėdysiu dėl jų stabų, viską padidinsiu, kad matytų teisingumo labui.
  • 43:1-43:21 Šaukiu tautą, kurią sau sukūriau. Nebijok, tave atpirkau, nes tu man brangi. Įsidėmėkite dabar darysiu naują darbą.
  • 43:22-43:28 Aš savo labui atleidžiu tau nuodėmę, bet tu nesigręži į mane, tiek man vargini su savo nuodėmėmis. Susitaikykime.
  • 44:22-45:19 Aš jums atleidžiu. Aš jums bausmes nutraukiu. Suvokite jog būtent aš darau gerą ir blogą. Aš užsiimu ne veltui, o kad baigtųsi sėkmingai. Kas manęs nemato, kas su manimi ginčysis? Aš gi veikiu viešai. Žmoguje įdiegiau teisingumą, ir jis duos vaisių

Tiktai Dievas gali išgelbėti

  • 40:12-40:26 Viskas prieš Dievą yra niekas. Jisai viską sukūrė. Viskas prieš jį dūli.
  • 41:21-41:29 Tegul ateina tie, kurie parodys, kaip bus. Bet tokių nėra, nes jie tėra tuštybė.
  • 44:1-44:8 Nebijokite, nes būtent aš atgaivinsiu jūsų dvasią. Ir kas kitas galėtų skelbti ir įvykdyti? Nėra kito Dievo.

Dievas kreipiasi į likučius ir nori, kad nors vienas remtųsi Dievu.

  • 45:20-45:23 Tautos likučiai atpažinkite mane, jog aš Dievas. O aš visus išvaduosiu išimtinai.
  • 45:24-45:25 Lai atsiranda vienas, kuris remtųsi Dievu. Jis atsilaikys prieš visus ir visus išteisins, įkvėps.

Likučiai nedrįsta kalbinti Dievą

  • 64:6-64:7 Bet mes esame nešvarūs, nusikaltę. Nėra, kas drįsta tave kalbinti ir tąsyti, nes tu pasislėpęs.

Likučiai klausia, kodėl Dievas leido nuklysti?

  • 63:15-64:3 Dieve, žvelk iš dangaus, iš tavo šventumo ir šlovės namų į žemę: kur tavo įnirtis ir malonė? Tu gi mūsų tėvas. Kodėl mus vertei nuklysti, sukietinai mūsų širdis iš baimės tau? Sugrįžk. Tavo paveldu džiaugėmės labai neilgai. Ženk iš dangaus, kad mūsų priešai bijotų. Kaip tada kada tavęs neprašėme.

Likučiai laukia, ar Dievas juos užmiršo?

  • 49:4 Tarnas laukė ir jo pasirengimas perniek?
  • 49:14-49:26 Tauta mano, kad ją užmiršau. Betgi kaip aš galėjau užmiršti savo vaikus? Aš jus ištisai matau ir jūs matysite, kaip suklęstėsite. Visus išvaduosiu. Tautos jums tarnaus, o engėjai save naikins.
  • 58:2-58:3 Jie eina pas mane, džiaugiasi manimi, mokosi teisingumu, klausia ir pasninkauja, Dieve argi nepastebi?
  • 64:8-64:12 Bet tu mūsų tėvas, mes tavo kūriniai. Neprisimink mūsų kaltę amžinai. Juk mes tavo tauta. Žiūrėk, kaip šventykla nugriauta. Ar tu susilaikysi?

Tauta užmiršo Dievą

  • 65:1-65:5 Tauta užmiršiusi Dievą ir jo vardą. Negirdi, kaip jisai jos šaukia. Mane pastoviai pykina kreipdamasi į stabus, vaizduodamasi šventa.

Tauta sulauks palaimintojo

  • 66:7-66:9 Tauta sulauks sūnaus. Net be skausmų viskas bus išspręsta sykiu, iš kart juk Viešpats įgyvendins tai, ko ėmėsi.

Dievas leidžia parodyti, koks jo tarnas geras

  • 52:13-53:12 Dievo tarnas bus išaukštintas (skelbiantysis gerą naujieną) nes jisai buvo atmestas, kankinamas, ujamas Dievui leidus, juo atpirkti nusidėjėlius.

Kuris nusigręžia nuo blogio pats tampa auka. Dievas pats įsiterpia, išgelbsti.

  • 59:14-59:20 Teisingumas atitolęs. Tiesa neveiksminga. O kuris nusigręžia nuo blogio tampa auka. Dievui nepatiko, kad nėra teisingumo. Jisai matė, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris įsiterptų. Dievas pats apsirengė teisingumo išgelbėjimu, rūstumu, atpildu. Atlygina pagal darbus savo priešams, jie bijos Dievo vardo. Ateis savo tautai, tiems kurie nusigręš nuo nuodėmių.
  • 66:5-66:6 Kurie dreba dėl Dievo žodžio, išgirskite jo žodį Jūsų broliai, kurie jūsų nekentė, kurie tarsi šlovino Dievą, bus sugėdinti kai Dievas ateis, tavo džiaugsmui.

Dievas šaukia eiti tiesiu keliu, nenuklysti, nebūti veidmainiais, daryti kas gerą ir teisingą

  • 55:6-55:9 Ieškokite Dievo kolei jis šalia, šaukite jo kolei jis arti. Lai neteisingieji nusigręžia nuo savo kelių, lai grįžta į Dievą, jisai jiems atleis. Nes Dievo mintys ne jūsų mintys, jo keliai ne jūsų keliai. Nes jo mintys aukštesnės.
  • 56:1-56:8 Laikykis teisingumo, nes mano išgelbėjimas arti ir mano teisingumas bus atidengtas. Palaiminti teisingieji ir tie kurie laikosi šabo. Neleiskite svetimšaliams nei eunuchams jaustis nustumtaisiais. Jei laikysis šabo, tai bus amžinai įtraukti į Dievo namus, labiau kaip vaikai. Mano namai bus visų tautų namai. Suburs išmėtytą tautą ir taipogi kitus.
  • 58:1-58:14 Parodyk mano tautai jos nuodėmes. Jos pasninkas ne toks, kokio noriu. Ji džiaugiasi malonumais, dirba savo darbus, ginčytis ir smurtauti (laimėti teisingumu, ne gyventi ir teikti malonę). Mano pasninko diena: atpalaiduoti piktybės saitus, išlaisvinti engiamus, rūpintis skurstančiais, neatsiriboti vienam nuo kito. Tada teisingumas jus lydės ir Dievo šlovė bus jūsų atpildas. Tada šauksite Dievo ir jis atsilieps. Jei pašalinsite jungą ir tuštybes ir rūpinsitės kenčiančiais jūsų šviesa iškils, jūsų tamsa bus kaip šviesa. Dievas jus ves ir globos. Viską atstatysite. Jei pasišvęsite šabui ne sau, o Dievui, Dievas tave džiugins savo tautos paveldu, kaip jisai prasitarė.
  • 61:8-61:9 Nes aš myliu teisingumą ir nekenčiu aukų vardan blogio. Jus vesiu amžina sandora. Jų sėkla bus plačiai žinoma, kaip Dievo palaiminta.

Dievas drąsina tautą - ji bus ženklas visoms tautoms

  • 40:27-41:20 Jokūbai, nemanyk, kad Dievas nesirūpina. Esu su tavimi. Savo priešus sutriuškinsi. Apsodinsiu dykumas, kad žinotumėte jog Viešpats tai padarė.
  • 42:1-42:4 Mano palaimintasis ramiai ir užtikrintai įvykdys teisingumą.
  • 42:5-42:15 Aš savo palaimintąjį siųsiu kaip naują sandorą, kurią iš anksto pasakau, savo šlovei naikinsiu kalnus ir upes.
  • 48:17-49:13 Džiaukitės sugrįžėliai, nes aš išvadavau savo tarną. Tarnas įsčiose numatytas atstatyti tautą bet taip pat būti sandora tautoms.
  • 54:16-54:17 Sukūriau naikintoją. Pasmerksi savo priešus. Štai mano tarnų paveldas.
  • 51:8-52:6 Aš jus guodžiu. Tad ko bijote mirtingųjų? Aš jus sukūriau, kad būtumėte mano. Pabuskite iš kančių. Supraskite, jog jūsų kančias atiduosiu jūsų engėjams. Bet nėra nė vieno, kuris tautą pažadintų. Puoškis ir stiprinkis nes būsi išvaduota veltui, kaip ir pavergta veltui. Mano vardu keikiamasi, tai žinos mano vardą, kad tai kalbu.
  • 54:1-54:15 Džiaukis ateitimi, užmirši gėdą, nes tavo Dievas kūrėjas yra tavo atpirkėjas, bus vadinamas visos žemės Dievu. Apleido trumpam, amžiams malonę parodys. Pasižadėjau neberūstauti ant tavęs, kaip kad pažadėjau, jog nebus kito tvano. Bus ramybės sandora ir visi vaikai bus mokomi Dievo. Teisingumu bus pastatyta ir kurie telksis prieš tave žlugs.
  • 55:1-55:3 Ištroškę, gerkite, išalkę, sotinkitės, džiaukitės, klausykite ir gyvenkite, sudarysiu su jumis amžiną sandorą.
  • 55:4-55:5 Kaip Dovydas žmonėms liudytojas, vadas, karvedys, taip tautos bėgs pas tave nes Dievas tave išaukštins.
  • 57:14-57:19 Tas, kuris pasitiki manimi paveldės šventą kalną ir kvies pašalinti kliūtis mano tautai. Nes Dievas gyvena su nuolankiaisiais ir atgailaujančiais. Nuolatos nepyksiu, kad dvasios, kurias sukūriau, nepalūžtų. Mačiau jo nuodėmes ir pagydysiu, ir paguosiu tuos, kurie dėl jo liūdi. Ramybe išgydysiu.
  • 59:21-60:22 Štai mano sandora. Mano dvasia ant jūsų, mano žodžiai jūsų lūpose per kartų kartas. Pakilkite, jūsų šviesa atėjo tamsybėse, Dievo šlovė, matyk, kaip visas tautas subursi, tavo vaikai sugrįš. Tavo širdis pabijos ir padidės. Šlovins Dievą, o jisai tave. Svetimšaliai tave atstatys, nes savo rūstumu tau trenkia, bet savo malone, pasigailėjau. Būsi atvira visoms tautoms, nes ta kuri tau netarnaus pražus. Žinosi, kad esu tau Dievas, išgelbėtojas ir atpirkėjas. Valdysi tvarka ir teisingumu. Dievas bus tau šviesa, tavo vartai jo šlovė, tavo sienos išgelbėjimas. Jūs būsite teisingi ir paveldėsite žemę, mano darbą, kad būčiau tuo pašlovintas. Mažylis taps tauta, jo labui tai paskubinsiu.
  • 62:1-62:9 Nenurimsiu kolei teisingumas neis iš tautos kaip šviesa pasauliui, taip kad būsi naujai vadinama Dievo duotu vardu. Dievo nuotaka, jo džiaugsmas. Paskyriau budėtojus: nenurimstančius, kurie minite Dievą, neleiskite jam nurimti kolei tauta nebus pagarbinamas. Dievas pažadėjo, kad tavo triūsas ir vaisius nebus tavo priešams, o darbininkams šlovinti Dievą.
  • 66:10-66:14 Džiaukitės tauta visi kurie ją myli, kurie dėl jos liūdi, nes Dievas jai suteiks ramybę, kad galėtumėte džiaugtis jos vaisiais. Jus guosiu, atsigausite ir Viešpaties gerumas bus žinomas jo tarnams, jo nemalonė jo priešams.
  • 66:18-66:23 Žinau visų mintis ir jų darbus. Visos tautos matys mano šlovę. O ženklas bus kad visoms tautoms likučiai skelbs mano šlovę. Surinks šlovinti Dievą. Ir tauta bus amžina, kaip ir naujas dangus ir žemė.

Tarnas drąsina tautą

  • 40:1-40:11 Guoskite Dievo tautą. Ruoškite Dievui kelią. Visi regės Dievo šlovę. Jisai rūpinsis tauta.
  • 50:4-51:7 Dievas man davė klausytis išminties ir ją kalbėti. Vieni mane užgaulios, kitus įkvėpsiu. Viešpats arti manęs. Viešpaties tamsa geriau nei žmogaus šviesa. Žiūrėk į praeitį kaip Viešpats guodė tamsoje, ir taip jis elgsis dabar. Jo įsakymas ir teisingumas bus šviesa, o visa kita išnyks. Kieno širdyje tatai, laikykitės, nebijokite skriaudikų.
  • 52:7-52:12 Gerą naujieną skelbiantis guodžia ir įkvėpia tautą džiūgautis nes Viešpats žengia pirma jos. Visi matys jos išgelbėjimą.
  • 61:1-61:7 Viešpaties dvasia ant manęs, kad skelbčiau gerą naujieną, paguodą kenčiantiems, nuskriaustiems, kad jie būtų teisingumo medžiai, Dievo sodiniais, kad jis būtų jais pašlovintas. Jums tarnaus, o jūs būsite kunigai ir džiaugsite jų turtais, gausite dvigubai už gėdą, amžiną džiaugsmą.
  • 61:10-61:11 Džiaugsiuosi Dievu, kaip jisai mane išpuošė, nes jisai padarys, kad išdygtų teisingumas ir garbinimas.
  • 64:4-64:5 Tačiau niekas net nežino ką tu esi paruošęs tam kuris tavęs laukia. Tu jį sutiksi.

Paruoškite kelią žmonėms

  • 62:10-62:12 Paruošk, palengvink kelią žmonėms, ateina Dievo išgelbėjimas, atpildas, darbas. Būsite nepasmerkta tauta, Dievo išvaduota, šventa.

Bus užmiršta kas buvo, vieni amžinai pasmerkti, kiti amžiams išgelbėti

  • 65:13-65:16 Dievas sako mano tarnai džiaugsis, o jūs kentėsite, nesusigaudantys. Liksite prakeiksmu, Dievas jus išnaikins. Naujai pavadins tuos, kuriuos laimins. Kaip tiesos Dievas. Nes ankstyvesnės bėdos bus užmirštos. Dievas nebematys jų.
  • 65:17-65:25 Dievas aną užmirš ir sukurs naują žemę ir dangų. Amžinai džiaukitės mano kūryba, nebebus skausmų. Visi džiaugsis savo darbo vaisiais, gyvens santarvėje. Jiems ar nešaukus manęs, atsiliepsiu.
  • 66:24 Ir kurie nusižengė Dievui liks amžinu pavyzdžiu.

Pastabos

Dievas pasirodo tiktai kai jis prašomas?

Izaijas: Dievas siuntė pranašą, netikėtai, skelbti malonę.

Dievui trūksta redaktoriaus. Jis nepasako minties, neaprėpia, nesudėlioja. Sąmonės srautas.

Vidinis ir išorinis pokalbis. Drama.

Gėrio ir blogio pažinimas yra vienmatis. Žmonės gerumą priima gerai ir blogumą priima blogai. Jie nepagauna, kad jų patirtas blogumas, bausmė, gali vesti prie gerumo. Dievui tad neišeina išjudinti žmonių. Reikia Sūnaus, kuris juos pažadintų dėl to, kad jis skriaudžiamas. Atsiranda dvilypis mąstymo būdas, širdies tiesa. Gyvenimas nebūtinai teisingas, palaiminti persekiojami dėl teisybės. Dangaus karalystė, tai ištrūkimas iš gėrio ir blogio pažinimo.

Izaijas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 vasario 18 d., 20:57
Tweet