Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

350 žodžių

Kalba ir tikrovė

Išgyvenimų kalba: Sąmonės išplėtimas pasąmone, šneka ir tikrove

Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą? Kaip ji mūsų gyvenimuose plėtojasi pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais?

Įsivaizduokime Dievą tiriantį, ar Jisai būtinas? Jeigu jis pasitrauktų, ar Jisai visgi atsirastų? Kiekvienas žmogus esame tarsi Dievas, visokiausiose sąlygose besusigaudantys, jog visgi iš esmės esame besąlygiški.

Susigaudymas reiškiasi įtampa tarp suvokiančios sąmonės ir suvoktos savasties. Tai įtampa tarp besąlygiškai nežinančios sąmonės ir sąlygiškai žinančios atminties. Mūsų sąmonei lemta gyventi nežinojimu, kokiu keliu eiti, tačiau žinome kada nuklystame. Mums tai pasako širdies lūkesčiai, proto abejonės ir kūno poreikiai. Užtat atitinkamai išgyvename tris kalbas, plėtojame tris atmintis:

  • Pagrindimo kalba širdį praplečiame pasąmonės rūpesčiais;
  • Įvardijimo kalba protą praplečiame šnekos mintimis;
  • Pasakojimo kalba kūną praplečiame tikrovės įvykiais.

Vadinas, tvirtiname, jog mūsų sąmonę išplečia trys atmintys. Sąmonė yra tarsi kirmelytė, o atmintis - jos auginamas kiautas. Pirmoji atmintis yra mūsų smegenų neuronų sąsajos, sakykime, mūsų pasąmonė. Antroji atmintis yra mūsų tautos kalba. O trečioji atmintis yra "tikrovė", visa ko išsidėstymas pasaulyje.

Pristatysime, kaip šias tris kalbas ir tris atmintis tiriame būtent elgesio ir dorovės klausimais. Juk šios atmintys nusako, kaip mes elgiamės. Tačiau joms kaip tokioms visai neprasminga, kaip mes turėtumėm elgtis. Tai jau sprendžia mūsų sąmonė. Būtent jinai gali savo nuostata papildyti ir patikslinti atmintį, kad jinai savo sąlygišku žinojimu geriau atspindėtų sąmonės besąlygišką nežinojimą. Būtent sąmonės valios vertybėmis suvedame tiek širdį, tiek protą, tiek kūną. Esame laisvi amžinai bręsti, savo atmintį - tiesiog "save" - vis ryškiau, vis tiksliau išsakyti. Užtat tuo pačiu esame laisvi dar labiau nuklysti. Sąmone galime tverti atmintį arba jai pasiduoti.

Prasminga gilintis, kaip trys kalbos - pagrindimo, įvardijimo ir pasakojimo - savaip sieja sąmonę ir atmintį. Psichologai Kahneman ir Tversky yra išskyrę lėtą mąstymą ir greitą mąstymą. Manome, juos galime suprasti kaip sąmonę ir pasąmonę.

Mūsų supratimu, pasąmonė visą mūsų žinojimą mums pristato vieninga nuojauta, tuo tarpu sąmone sugebame vienu metu išskirti skirtingus požiūrius. Pristatysime, kaip įsivaizduojame, kad sąmonė trimis kalbomis išgyvena sąlygiškumą, kaip požiūrį į požiūrį į požiūrį.


  • Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
  • Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.

  • Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
  • Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
  • Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Sąmonė ir pasąmonė

  • Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
  • Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
  • Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
  • Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.
  • Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.
  • Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
  • Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
  • Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

Kalbomis

  • deri skirtingi protai
  • gyvenama sąlygiškume
  • apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį
  • ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes
  • kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį)
  • kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį)
  • kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

KalbaIrTikrovė


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 balandžio 05 d., 23:50
Tweet