调查

摘要

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Suvestinė, Vaizduotė, Santvarka, Apytakos, Išėjimas už savęs, Išsivertimai, Suvokimo lygmenys, Aštuonerybė, Gyvenimo lygtis, Dievas, Priėjimai prie visumos, Prasmė

Kokių yra kampų? ir kaip jie grindžia sandaras ir sąvokas?

Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.


角度


  • Kokiais būdais Dievas išgyvena sandaras?
  • Kokiais būdais žmogus išgyvena sandaras?
  • Kaip susistato įvairiausi sandarų išgyvenimo būdai?
  • Išvardinti sandaras, išvardinti sąvokas, ir surūšiuoti pagal kampus.
  • Kaip kampai susiję su išėjimu ar neišėjimu už savęs?
  • Kuriais kampais viskas išplaukia, viskas susiveda, viskas persimaino?
  • Pirmaprades sandaras (ketverybę, požiūrių lygtį ir t.t.) nusakyti kampais, kas ir kaip juos išgyvena.
  • Suprasti kaip iškyla įvairūs sandaras grindžiantys kampai ir kaip jie susiję.
  • Surašyti visus apžvalgos būdus ir ieškoti kampo.

Aštuonerybė ir gyvenimo lygtis

  • Kaip susiveda ketverybė ir požiūrio lygtis?
  • Kaip padalinimų ratas sudeda pažinovų ketverybę ir suvokimo lygtį?

Atsidavimas: Veiksmas +4

  • Koks ryšys tarp meilės ir atsidavimo?
  • Kaip suprasti atsidavimą blogiui?

Dievas ir žmogus

  • Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?
  • Kaip Dievo užmojis (gražiai taikyti ir viską žinoti) ir mano užmojis (viską žinoti ir ta žinojimą gražiai taikyti) yra susiję su Dievo požiūriu ir mano požiūriu?

Požiūrių grandinės

  • Kaip ∅ (joks požiūris) prilygsta ŽD (žmogaus požiūriui į Dievo požiūrį)?

Trejybės ratas

  • Kaip Dievas įsisuka į trejybės ratą?
  • Kaip žmogus išsisuka iš trejybės rato?
  • Kaip žmogus stringa trejybės rate?

Kur ieškoti kampų

Dievo kampas ir žmogaus kampas

  • Yra vienintelis veidrodis - Dievas - išverčiantis išėjimą už savęs. Dievas atspindi savo kampą, savo kryptį, ir taipogi Dievas atspindi žmogaus kampą, žmogaus kryptį.
  • Dievo kampu nėra savasties, užtat savastis sukuriama. Dievo kampu išeinama už savęs į save. Dievo kampas atsipindi save, taip kad Dievas išeina už savęs vis giliau į save. Išvertus gaunasi požiūrių grandinė: joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį. Šiame išvertime požiūriai yra be asmens užtat jie apibrėžia asmenis.
  • Žmogaus kampu yra jį nusakanti savastis. Žmogaus kampas atspindi save Dievu kampu. Jis tokiu būdu atsisako savęs ir naujai prisiima save. Žmogui atsigręžus į Dievą, Dievas jam suteikia laisvę, jį ragina žvelgti ir eiti pirmyn kartu su juo. Gaunasi žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Šiais požiūriais yra asmenys, jie nusako požiūrius, tačiau juos taip suporavus subliuška savastis. Kadangi yra trys savasties klodai, tad jie subliukšta per tris kartus.
  • Žmogus yra asmenys be Dievo: Aš, Tu, Kitas susidėlioję trejybės ratu. Žmogui besisukant trejybės ratu vis atsiveria ryšio su besąlygišku Dievu galimybė. Trejybės rato pasisukimais žmogus dėsningai atgauna ryšį su Dievu ir jo netenka, atgauna sąmoningumą ir jo atsisako. Tačiau nesisukant trejybės ratu, įstrigus, prailgsta jo atitrūkimas nuo Dievo, tarsi jisai būtų sąmoningai atsisakęs Dievo. Sąmoningumui +3 priklauso palaikti ryšį su Dievu, tai ir yra atsidavimas +4.
  • Dievo veikla yra suvokti, žmogaus veikla yra nesuvokti.
  • Žmogaus požiūris atspindi suvokimo sandarą: nusistatyti - nesuvoktas, o verčiau sukuria suvoktą; vykdyti - ne suvokimas, o verčiau sukuria suvokimą; permąstyti - ne suvokėjas, o verčiau sukuria suvokėją.
  • Žmogaus požiūris yra ribotas, uždaras, užsiskleidžiantis, nors sau atviras, atsiveriantis.
  • Dievo požiūris yra neribotas, atviras sau ir išeinantis už savęs.
  • Dievo požiūrį pažįstame apimtimis kuriais jisai prisiima žmogaus požiūrį, vis gilyn - jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
  • Dievo žengimas į žmogaus požiūrį užsisklendžia trejybės ratu, kurį sudaro lygmenys kodėl, kaip, koks.
  • Žmogus pažindamas trejybės ratą pažįsta savo vaizduotės ribas, kaip jos užsiskleidžia, užtat tuo pačiu savimi supranta, susigaudo, jog patsai yra kaip toks laisvas santvarkos viduje, dargi gali būti kažkas laisvas už santvarkos, pirm santvarkos.
  • Žmogaus požiūris prasideda susikalbėjimu, kuriuo išryškėja jo santykis su Dievu, o toliau šis santykis supaprastėja, pažingsniui, pereinant į vis paprastesnę suvokimo sampratą, atsisakant požiūrių.
  • Žmogus Dievo požiūrio nešamas sąmoningėja iš nulybės į trejybę. O Dievas žmogaus požiūrio nešamas grįžta žmogaus pasirinkimais. Tad juos sieja dvilypumas, kas ką neša.
  • Mūsų darbas yra surinkti dvasią, o Dievo darbas yra ją išbarstyti. Užtat Dievas nebūtinai geras. Mūsų doroviniai pasirinkimai reikalauja, kad rinktumėme aukštesnes vienumo sampratas.
  • Dievas nebūtinai geras, bet Dievas mumis renkasi būti geru - turi savo valią - mylėti netobulą. Mūsų santykį su Dievu išsako požiūrių grandinės, suvokimo lygmenys, paklydęs vaikas - susikalbėjimas, kuriuo gyvename tarpiniais asmenimis, gyvename abipus ribos tarp pasąmonės ir sąmonės - ten kur Dievas mūsų ieškotų - ten kur reiškiasi gera valia - ne per daug, kad būtumėme arčiau ribos.
  • Dievui išeinant už savęs į save vieną, antrą, trečią kartą, išvirkščiai susikuria požiūris, požiūris į požiūrį, ir požiūris į požiūrį į požiūrį, užsiskleidžiantys į trejybės ratą. Žmogus trejybės rate, įveikdamas trikdžius, slinkdamas gilyn, įprasmina trejybės ratą, pasirenka Dievą vietoj savęs, išskleidžia ketverybę, slinkdamas gilyn, atstato tris matus ir Dievą jų apibrėžtame kampe.

Aštuonerybė ir gyvenimo lygtis

  • Aštuonerybė išverčia ketverybę ir požiūrių lygtį taip kad jie sutampa. Jie išreiškia besąlygiškumą, visumą, ir asmuo gali juos visus išgyventi. (Tapatinimas yra dvilypumas, išvertimas.) Gyvenimo lygtis jų nesutapatina užtat juos sudaugina. (Nesutapatinimas yra sandauga.)
  • Gyvenimo lygtimi ir jame glūdinčiu nesutapatinimu iškyla galimybė rinktis Dievą vietoj savęs.
  • Aštuonerybė išsako kaip yra, o gyvenimo lygtis išsako kaip gali būti.
  • Iš besąlygiškumo išplaukia aštuonerybė ir padalinimų ratas bei trys veiksmai. O juos išverčia gyvenimo lygtis susivedantis į nešališkumą. Šį išvertimą vykdo trejybės ratas, juos išverčiantis lęšis.
  • Trejybės ratas tad sprendžia modeliavimo problemą iškylantį kilpų M-teorijoje.
  • Gyvenimo lygtis sieja ketverybę ir suvokimo lygtį.
  • Gyvenimo lygtis sieja visko žinojimą (suvokimo lygtį) su gyvenimu Dievu (ketverybe).
  • Gyvenimo lygtis sieja suvokimo lygtį ir asmenų ketverybę. Suvokimo lygtis (ar požiūrio lygtis) išsako pažinovo santykį su savimi.
  • Gyvenimo lygtis tokiu būdu sieja (ketverybės) keturis giminingus, šališkus tyrėjus ir (suvokimo lygties) keturis paskirus, nešališkus tyrimus. Kiekviename tyrime Dievas už sąlygų pasireiškia vis nauju asmeniu, vis dalykiškiau išsakytose aplinkybėse. Tuo tarpu Dievas sąlygose tyrimus suveda suvokimo lygtimi: Dievą už sąlygų ir Dievą sąlygose (Mane - gerumą) sieja jų sutapimas (Tavimi - gyvenimu) ir jų atskyrimas (Kitu - amžinu gyvenimu).
  • Gyvenimo lygtis išsako ką požiūris reiškia įvairiems požiūriams, tai yra, įvairiems požiūrio nariams. O tie nariai sudaro ketverybę. (4x4)

Vystosi dvilypumas tarp to kas vyksta apytakoje ir už jų visų.

  • Tėvo trejybė, pradžia-pabaiga-vidurys glūdi kiekvienoje apytakoje, taip pat išėjime už savęs į save.
  • Asmenys išgyvena apytakas, požiūriai jas sieja už apytakų. Tai išsako dešimts Dievo įsakymų.
  • Aštuongubas kelias apytakoje sieja ketverybę ir požiūrių lygtį, gyvenimo lygtis jas sieja už apytakų.
  • Trejybės ratas yra kiekvienoje apytakoje, taip pat sieja tris apytakas išplaukiančias iš neišėjimo už savęs, tad iš požiūrių.

Kaip Dievas įvairiai reiškiasi sandaromis?

Dievas dalyvauja trokšdamas, ugdydamas, arba tiesiogiai (neigiamais įsakymais, antrinėmis sandaromis), arba papildiniu (teigiamais įsakymais, pirminėmis sandaromis):

  • jis trokšta betko, tad pasakojimu 6->8
  • jis trokšta kažko, tad įvardijimu 8->12 ir aplinkybėmis
  • jis trokšta nieko, tad pagrindimu 12->6, atvaizdais ir padalinimais

Tad šiuos tris sluoksnius galima bene pavaizduoti atskirai. O papildiniais:

  • jis trokšta nieko, kažko, betko, visko o mes netrokštame, išgyvename




2019.02.19 A: Kaip trys veiksmai sieja ketverybę, kuria veiksmus išgyvename, ir suvokimo lygtį, kuri veiksmus nustato? Suvestinė

D: Suvokimo lygtis išsako mano prielaidas, o ketverybė išsako mane. Tad tai mano nebuvimas ir buvimas, tai mano apibrėžimas ir mano išgyvenimas. O juos sieja viskas. Tad suvok kaip viskas apibrėžia save savo savybėmis ir kaip tas savybes galima suprasti atskirais nulybės atvaizdais, ar visas kartu vienybės atvaizdais. Ir palygink ir ieškok kaip jos nusako padalinimų ratą.


Kampai


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 kovo 20 d., 15:40