调查

摘要

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Ketverybė, Gyvenimo lygtis, Požiūrio lygtis, Asmenys

Kaip susijusios įvairiausios keverybės?


四切


  • Kas išsako keturias išėjimo už savęs pakopas?
  • Kaip suderinti šališkų tyrėjų tvarką (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir nešališkų tyrimų tvarką (Dievas, Kitas, Tu, Aš)? Ar galima čia įžvelgti trejybės ratą? ir dorovės ratą?
  • Tiesa gali būti apie viską, betką, kažką, nieką. Meile esame viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Kaip šios apimtys siejasi su jaudulių lūkesčiais? Ir su savastimis?

požiūrio lygtisdvasia už santvarkosdvasia santvarkojesutapimasišskyrimas
asmenysDievasTuKitas
asmens būklėpirm būklėssavastyjesutapimetarpe
dvasios lygtisDievasgerumasgyvenimasamžinas gyvenimas
sandaros lygtisviskaslaisvumasbetkasišmintis
atvaizdų lygtis4 troškimai2 tapatumai6 pasirinkimaigera valia
vieningumų lygtismeilėtobulumasvaliaDievo valia
žinojimaiKodėl!Kaip!Koks!Ar!
apimtysviskasbetkaskažkasniekas
lygmenysdvasiasandaraatvaizdaivieningumas
požiūrių grandinėsjoks požiūrispožiūrispožiūris į požiūrįpožiūris į požiūrį į požiūrį
nulybės atvaizdaitiesabetarpiškumaspastovumasprasmingumas

nežinojimaiAr?Koks?Kaip?Kodėl?
apimtysniekaskažkasbetkasviskas
troškimaisavarankiškasužtikrintasramusmylintis
suvokimo lygmenyssuvokimassavęs suvokimasbendras suvokimassusikalbėjimas

Lygmenų santykiai

  • Keturis lygmenis skiria požiūriai.
  • Galimybės pildosi požiūrių grandine: Dievo joks požiūris nevaržo, Mane varžo pirmas požiūris, Tave antras požiūris, ir Kitą trečias požiūris.
  • Asmenys išgyvena savo apimtis: Dievas išgyvena viską...
  • Požiūrio lygtis apibrėžia asmenis. Asmenys apibrėžia apimtis, tad ketverybę.

Pastabos

  • Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.
  • Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
  • Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.

Troškimai gyvena asmenimis

  • Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
  • Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
  • Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
  • Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).

Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo

  • Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
    • tiesos ir netiesos
    • betarpiškumo ir tarpiškumo
    • pastovumo ir nepastovumo
    • prasmingumo ir neprasmingumo
  • Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.

Asmenys išgyvena apimtis

  • Dievas išgyvena išeidamas už savęs į tašką.

Aš, Tu, Kitas išgyvename nuline veikla, pasilikdami savo taške.

  • Aš amžinai bręstu besąlygiškai iš savo taško.
  • Tu bręsti sąlygiškai iš savo taško, tam tikroje apimtyje.
  • Kitas tiesiog yra savame taške ir aplinka jame jį puoselėja meile, kaip kad pabertą grūdą Jėzaus palyginime.


Ketverybė sieja keturis asmenis

Ketverybė

  • Dievas reiškiasi savo veikla, savęs atsisakymu vardan kitų, meile. Ketverybės keturios pakopos išsako santykius su savimi.
  • Dievas savo nebuvimu virsta asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Taip jisai grindžia ketverybę. Visur yra tasai pats Dievas, tiktai skiriasi jo sąlygos, jo būklė.

Ketverybės išbaigtumas

  • Asmenų ketverybė išsako Dievo nuoseklumą, kad skirtingi asmenys išreiškia Dievą skirtingose būklėse. Tas būkles nusako požiūris. O požiūris yra Dievo nenuoseklumo sandara. Užtat ši asmenų ketverybė užsisklendžia trejybės ratu nes nuoseklumas pagrįstas nenuoseklumu.
  • Dievo nuoseklumas užsibaigia ketverybe nes toliau tai nebebūtų apie Dievą, o apie Mane, Tave ir taip toliau.

Ketverybės sandara

  • Ketverybė atskleidžia Dievo vidinės įtampos dvigubą dvilypumą: Dievo ir Kito, Mano ir Tavo, Dievo/Kito ir Mano/Tavo.

Požiūrio lygties kampas: Išgyvename Kitą savimi

  • Požiūrio lygtimi Aš išreiškia Kitą, ne Dievą.
  • Požiūrio lygtimi išgyvename Kitą kaip save, kaip Mane, kaip savo savastį.

Ketverybės kampas: Išgyvename Dievą iš šalies

  • Ketverybe iš šalies matome išėjimą už savęs į save.
  • Ketverybėje Aš išreiškia Dievą.

Dievas, Kitas, Tu, Aš

  • Nešališkumu stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.

Įtampa tarp to kas pirm sąlygų ir po sąlygų

  • Dievas pripažįsta sąlygas, jas kuria. Sąlygų nepripažįstantis ar jas pripažįstantis. Jų nekuriantis ar jas kuriantis. Neveikiantis ar veikiantis.
  • Aš suvoktas, atskirtas nuo sąlygų. Nesuvoktas ar suvoktas. Atskirtas ar neatskirtas nuo sąlygų. Neapibrėžtas ar apibrėžtas.
  • Tu įžvelgtas sąlygose, priskirtas sąlygoms. Neįžvelgtas ar įžvelgtas sąlygose. Nepriskirtas ar priskirtas sąlygoms. Nenurodytas ar nurodytas.
  • Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.

Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.

  • Ketverybė išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Tėvo išėjimas už savęs į save.
  • Ketverybės lygmenys nusako išėjimo už savęs į save pakopas, šių pakopų sąvokų apimtis: dvasios sąvokos yra visko apimties, sandaros sąvokos yra betko apimties, atvaizdų sąvokos yra kažko apimties, vieningumo sąvokos yra nieko apimties.
  • Požiūrio lygtis išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Sūnaus išėjimas už savęs iš savęs.
  • Požiūrio lygtis nusako sąvokos sąlygas, nusako santykį tarp suvokėjo sąvokos lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo, Dievo.
  • Požiūrio lygtis išverčia ketverybę, nes sulygina ir suderina Tėvą (Dievą) ir Sūnų (gerumą).
  • Požiūrio lygtis išgyvena ketverybę išvirkščiai, pradedant nuo Kito ir išeinant į Dievą. Užtat Mane supranta kaip sutapimą (gyvenimą) ir Dievą supranta kaip nesutapimą (amžiną gyvenimą)

Dievo nebuvimas (ketverybe) ir buvimas (požiūrio lygtimi)

  • Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
  • Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
  • Nulinė veikla
    • +1 reflektyvinė veikla
    • +2 pasikartojanti veikla
    • +3 suderinanti veikla
  • Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".

Dievo savastys (Dievas, viskas, troškimai, meilė) išverčia asmenis (Dievas, Aš, Tu, Kitas)

  • Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
  • Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, atsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.
  • Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė: Dievas
  • Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
  • Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
  • Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas

Žvilgsnis

  • Padalinus požiūrį perpus gautumėme žvilgsnį {$Z$}, {$Z^8=I$} bet kartu gautumėme prieštaravimą ir meilę.
  • Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
  • Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.

Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi tiek požiūrio lygtimi, tiek ketverybe

  • Keturi suvokimo lygmenys yra: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
  • Keturi suvokimo lygmenys išreiškia požiūrio lygtį: Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas.
  • Keturi suvokimo lygmenys išreiškia ketverybės lygmenis: Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe.

Structure has no scope and is Absolute, whereas Activity is Relative to some Scope. In particular, Shared Understanding is relative with regard to some scope, but Good Understanding is absolute.

  • self-Structure = Relationship with Self as Unequals
  • self-Activity = Relationship with Self as Equals
  • RecurringActivity = Relationship with Other as Equals
  • RecurringStructure = Relationship with Other as Unequals

A view (or outlook) that separates:

  • all perspectives is Spirit
  • any perspective is Structure
  • a perspective is Representation
  • no perspective is Unity

Separateness is a key idea and somehow the adding of a perspective (the taking up of a perspective) introduces separateness, perhaps:

  • self separates God from God
  • heart is separateness of self from God
  • other is separateness of heart from God
  • God is separateness of other from God

The division of everything into four perspectives is the place where the algebra of views starts to matter. The four levels give us a scale from "oneness" to "separateness". Why asserts that the observer and situation are one, and whether asserts that they are completely separate. How and what are somewhere in between and allow for a nontrivial relationship between the observer and situation. So these are all levels that are relevant as we consider matters of "same" and "different".

The four levels may also be thought in terms of scopes:

  • why - knowledge of everything
  • how - knowledge of anything
  • what - knowledge of something
  • whether - knowledge of nothing

And the knowledge may be thought of as what the observer and situation share, which is to say, the extent to which the observer is one with the situation.

Furthermore, the four levels may be thought of as relating structure and activity. "Structure channels activity" expresses what is definite, what that means. "Activity evokes structure" expresses what is specified. We may think of structure as a function and activity as the flow through it. The function may be definite or not, and the inflow may be specified or not. (In particular, the specification of input is akin to its partial calculation.) This yields four possibilities:

  • why - indefinite and unspecified - structure and activity are uncoupled
  • how - definite and unspecified - top down: structure yields activity
  • what - definite and specified - structure and activity are in a loop
  • whether - indefinite and specified - bottom up: activity yields structure

We may think of structure as arising from God and activity as arising from godlet, and then the four levels give the possible relationships. These relationships may be thought of in terms of the distance between structure and activity. Here activity is that which finds itself within structure and is inspired by it.

  • At first the distance, the separation between structure and activity is "everything"
  • Then structure determines activity, so structure must be definite, and the separation is "anything"
  • Then structure and activity feed off each other, and so the separation is "something" which keeps them yet separate
  • Finally, activity directs structure, which is to say, they are the same, the structure embodies the activity, and so they are separated by "nothing".

It is this last level which extends the "threesome" by saying that, above and beyond God, there might be something in the situation of God which is not distinct from it, as God is, but rather determined by it. This material level "whether" is the source of the Foursome and exemplifies God's ever going beyond himself.

Another very important idea is that what separates the "viewer" (observer) and the "viewed" (situation) is the Nullsome (the division of everything into zero perspectives). This separation manifests itself through the four RepresentationsOfTheNullsome:

  • significant (not encompassable - Negation of why)
  • constant (not changeable - negation of how)
  • direct (not representable - negation of what)
  • true (not hideable - negation of whether)

So I think that in the "original outlook" the distinction between viewer and viewed is kept latent. But with the new outlook - and once Representations becomes relevant - it is possible to think of viewer and viewed as separate and even self-standing.

  • Ketverybė rodo iš Dvasios taško per vidurį. Požiūrio lygtis rodo iš Sūnaus taško. Dievo trejybė iš Tėvo taško.

Jeigu pažįsti save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.

Ketverybės


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 kovo 06 d., 17:29