Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Ketverybės

四切

Reiškiasi abiem kryptim

Išėjimai už savęs į save: Ketverybė

Dievo žvilgsnis už santvarkos išsisemia požiūriais santvarkoje.

Išėjimai už savęs iš savęs: Požiūrio lygtis

Sąmoningas žvilgsnis santvarkoje atsilupdamas išsisemia už santvarkos.

Bendros mintys

Ketverybės išsako nulybes.

Ketverybė

Ketverybė

• Ketverybė nusako mūsų santykius su jokiu požiūriu, tad sąmoningumo laipsnį: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Ryškėja Dievo prielaidos.
• Ketverybė sieja keturis asmenis.
• Dievas reiškiasi savo veikla, savęs atsisakymu vardan kitų, meile. Ketverybės keturios pakopos išsako santykius su savimi.
• Dievas savo nebuvimu virsta asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Taip jisai grindžia ketverybę. Visur yra tasai pats Dievas, tiktai skiriasi jo sąlygos, jo būklė.
• Ketverybė išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Tėvo išėjimas už savęs į save.
• Ketverybės lygmenys nusako išėjimo už savęs į save pakopas, šių pakopų sąvokų apimtis: dvasios sąvokos yra visko apimties, sandaros sąvokos yra betko apimties, atvaizdų sąvokos yra kažko apimties, vieningumo sąvokos yra nieko apimties.

Ketverybę grindžia apibrėžtumas, išskyrimas, atskyrimas.

• Kodėl - besąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis tiesai ir netiesai
• Kaip - sąlygiškai vienas ir tas pats šaltinis
• Koks - sąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi
• Ar - besąlygiškai tiesa ir netiesa skiriasi

Ketverybės lygmenys sieja sandarą ir veiklą. "Sandara nukreipia veiklą" išreiškia, nusako apibrėžtumą. "Veikla iššaukia sandarą" išreiškia tai, kas nusakyta, nurodyta. Sandarą galime suprasti kaip funkciją ir veiklą kaip tai kas prateka per ją. Funkcija gali būti apibrėžta ar neapibrėžta, ir įplaukos gali būti nurodytos ar nenurodytos. (Įvesties nurodymas yra jos dalinis apdorojimas, dalinis apskaičiavimas). Yra keturios galimybės:

• kodėl - neapibrėžta ir nenurodyta - sandara ir veikla nesusijusios
• kaip - apibrėžta ir nenurodyta - iš viršaus: sandara duoda veiklą
• koks - apibrėžta ir nurodyta - sandara ir veikla vienas kitą veikia, kilpa
• ar - neapibrėžta ir nurodyta - iš apačios: veikla iššaukia sandarą

Ketverybe pradeda reikštis požiūrių algebra. Išsiskiria keturi lygmenys nuo "vienumo" ligi "atskirumo". Kodėl tvirtina, kad pažinovas ir padėtis yra viena, o Ar tvirtina, kad jie visiškai atskirti. Kaip ir Koks yra tarpiniai laipsniai ir nusako nevienareikšmišką santykį tarp pažinovo ir padėties. Tad visi šie lygmenys svarbūs svarstant "tapatumo" ir "skirtingumo" klausimus.

Ketverybės išbaigtumas

• Asmenų ketverybė išsako Dievo nuoseklumą, kad skirtingi asmenys išreiškia Dievą skirtingose būklėse. Tas būkles nusako požiūris. O požiūris yra Dievo nenuoseklumo sandara. Užtat ši asmenų ketverybė užsisklendžia trejybės ratu nes nuoseklumas pagrįstas nenuoseklumu.
• Dievo nuoseklumas užsibaigia ketverybe nes toliau tai nebebūtų apie Dievą, o apie Mane, Tave ir taip toliau.

Ketverybės sandara

• Ketverybė atskleidžia Dievo vidinės įtampos dvigubą dvilypumą: Dievo ir Kito, Mano ir Tavo, Dievo/Kito ir Mano/Tavo.
• kodėl - žinojimas visko
• kaip - žinojimas betko
• koks - žinojimas kažko
• ar - žinojimas nieko

Žinojimas yra tai kas sieja pažinovą ir jo būklę, kas išsako apimtį, kuria pažinovas yra viena su savo būkle, su savo pažintuoju.

Ketverybės kampas: Išgyvename Dievą iš šalies

• Ketverybe iš šalies matome išėjimą už savęs į save.
• Ketverybėje Aš išreiškia Dievą.

Nulybė skiria pažinovą ir pažintąjį-padėtį. Tai reiškiasi nulybės atvaizdais:

• prasminga (neaprėpiama - neigia Kodėl)
• pastovu (nepakitu - neigia Kaip)
• betarpiška (nepavaizduojama - neigia Koks)
• tiesa (nenuslepiama - neigia Ar)

Pirmapradėje nuostatoje skirtumas tarp pažinovo ir padėties glūdi neišreikštas. Nauja nuostata - atvaizdams įsijungus - galimaa atskirti pažinovą ir pažintąjį ir netgi juos nagrinėti savarankiškai.

Ketverybės trys kryžiai

• įsisavinimas-įamžinimas
• poslinkiai
• neigimai (apimtims)

Dievo išėjimas už savęs į save

• Dievas trūkčiojimais pasitraukia, naujai iškyla savyje, ir susiderina, taip kad Dievas savyje nusileidžia Dievui už savęs. Šiuos sąlygų trūkčiojimus išgyvename jų nusakytais asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.

Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.

Dievo savastys (Dievas, viskas, troškimai, meilė) išverčia asmenis (Dievas, Aš, Tu, Kitas)

• Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
• Dievas - ar yra Dievas - neapibrėžtas - Dievo supratimo kilmė: Dievas
• Viskas - koks yra Dievas - Dievo požiūrio įsivaizdavimas: Aš
• Troškimai - kaip yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių sutapimas: Tu
• Meilė - kodėl yra Dievas - Mūsų ir Dievo požiūrių atskyrimas: Kitas

Požiūrių grandinė

• Esantysis yra be sąlygų; yra sąlygose; yra sąlygų sąlygose; yra sąlygų sąlygų sąlygose.
• Keturis lygmenis skiria požiūriai.
• Galimybės pildosi požiūrių grandine: Dievo joks požiūris nevaržo, Mane varžo pirmas požiūris, Tave antras požiūris, ir Kitą trečias požiūris.

Žvilgsnis (ar nuostata) išskiriantis

• visus požiūrius yra dvasia
• bet kurį požiūrį yra sandara
• kažkurį požiūrį yra atvaizdas
• jokį požiūrį yra vieningumas

Troškimai gyvena asmenimis

• Savarankiškumas (troškimas nieko) gyvena Dievu. Sąlygiškai (neprivalant išeiti už savęs).
• Užtikrintumas (troškimas kažko) gyvena Manimi. Besąlygiškai (išėjus į save, priėmus save).
• Ramybė (troškimas betko) gyvena Tavimi. Nešališkai (priėmus tave, ramiai išklauso).
• Meilė (troškimas visko) gyvena Kitu. Šališkai (palaikant, puoselėjant kitą, svyravimais žadina, judina).
• Poreikius tenkiname nevalingai.
• Į abejones atsiliepiame valingai dvejonėmis.
• Lūkesčius atliepiame nevalingai jauduliais ir valingai veiklos būdais.
• Spėju, kad į vertybes atsiliepiame trejopai.

Amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią apibrėžia sąmoningumo taikymas sąmonės atliepimų ne sau, o Dievui, poreikių tenkinimais, dvejonėmis, gėrio kryptimis, aštuongubu keliu. Trys kalbos - paklusimo (pasakojimo), tikėjimo (įvardijimo), rūpėjimo (pagrindimo) išgyvena aštuongubą kelią pasąmonės poreikiais, abejonėmis, jauduliais. Tad pasąmonė išreiškia tai, kas išgyvena, o sąmonė ir sąmoningumas išreiškia tai, kas išgyvenama.

Galime suprasti sandarą kaip kylančią iš Dievo ir suprasti veiklą kaip kylančią iš Dievulėlio. Tuomet keturi lygmenys išsako įmanomus santykius, kuriuos galime suprasti kaip atstumus tarp sandaros ir veiklos. Veikla yra tai kas save aptinka sandaroje ir yra jos įkvėpta.

• Pradžioje atstumas, skirtumas tarp sandaros ir veiklos yra viskas
• Toliau sandara lemia veiklą, tad sandara privalo būti apibrėžta, tad skirtumas yra betkas
• Toliau sandara ir veikla vienas kitą tikslina, tad skirtumas yra kažkas, kuris visgi juos skiria
• Galiausiai, veikla valdo sandarą, jie sutampa, sandara įkūnija veiklą, taip kad juos skiria niekas

Paskutinis lygmuo išplečia trejybę tvirtindamas, kad šalia Dievo gali būti kažkas Dievo padėtyje kas nuo jos nesiskiria, kaip kad Dievas, bet yra jos nulemtas. Šis daiktinis lygmuo "ar" yra ketverybės šaltinis ir pavyzdys, kaip Dievas ištisai išeina už savęs.

Požiūrio lygtis

Požiūrio lygtis

• Požiūrio lygtis iškyla iš aštuonerybės kaip ketverybės išvertimas.
• Požiūrio lygtis išsako kaip viskas atrodo iš santvarkoje glūdinčio tarpo, kuriame reiškiasi amžinas gyvenimas ir sąmoningumas.
• Šis tarpas yra suvesties taškas į kurį viskas susiveda.
• Šis suvesties taškas remiasi Dievu už santvarkos ir jo pagrindu bendrystė vienija visus suvesties taškas.
• Toliau iš požiūrio lygties išplaukia visi gyvenimo lygties klodai.
• Tad gyvenimo lygtis kyla tiktai atsivėrus tarpui, kuris reiškiasi trejybės atvaizdu, aštuonerybe, dešimts Dievo įsakymų, trejybės rato poslinkiais.
• Požiūrio lygtis apibrėžia asmenis. Asmenys apibrėžia apimtis, tad ketverybę.
• Požiūrio lygtis išsako kaip Dvasiai iš šalies atrodo Sūnaus išėjimas už savęs iš savęs.
• Požiūrio lygtis nusako sąvokos sąlygas, nusako santykį tarp suvokėjo sąvokos lygmenyje ir besąlygiško suvokėjo, Dievo.
• Požiūrio lygtis išverčia ketverybę, nes sulygina ir suderina Tėvą (Dievą) ir Sūnų (gerumą).
• Požiūrio lygtis išgyvena ketverybę išvirkščiai, pradedant nuo Kito ir išeinant į Dievą. Užtat Mane supranta kaip sutapimą (gyvenimą) ir Dievą supranta kaip nesutapimą (amžiną gyvenimą)

Požiūrio lygties kampas: Išgyvename Kitą savimi

• Požiūrio lygtimi Aš išreiškia Kitą, ne Dievą.
• Požiūrio lygtimi išgyvename Kitą kaip save, kaip Mane, kaip savo savastį.

Įtampa tarp to kas pirm sąlygų ir po sąlygų

• Dievas pripažįsta sąlygas, jas kuria. Sąlygų nepripažįstantis ar jas pripažįstantis. Jų nekuriantis ar jas kuriantis. Neveikiantis ar veikiantis.
• Aš suvoktas, atskirtas nuo sąlygų. Nesuvoktas ar suvoktas. Atskirtas ar neatskirtas nuo sąlygų. Neapibrėžtas ar apibrėžtas.
• Tu įžvelgtas sąlygose, priskirtas sąlygoms. Neįžvelgtas ar įžvelgtas sąlygose. Nepriskirtas ar priskirtas sąlygoms. Nenurodytas ar nurodytas.
• Kitas nesilaiko sąlygų. Laikosi ar nesilaiko sąlygų. Jisai veikia Tave, Mane, Dievą. Neišeinantis ar išeinantis.
• Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, atsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.

Dievas, Kitas, Tu, Aš

• Nešališkumu stebime, kaip galimybių eiga išsidėsto tarp dviejų kraštutinumų: Dievas (besąlygiškumas) yra (už sąlygų), jisai pasitraukia (Kitas - žvelgiant į sąlygas), jisai iškyla (Tu - žvelgiant už sąlygų), jo nėra (Aš - sąlygose). Tu atsirandi žiūrint į Dievą, o Kitas atsiranda žiūrint su Dievu. Suvokimo lygtis nusako ketverybės poslinkius: Ar, Kodėl, Kaip, Koks.

Ketverybės ir požiūrio lygties santykis

Ketverybė prasideda Dievu-nulybe, o požiūrio lygtis apibrėžia nulybę-Kitą.

• Ketverybė rodo iš Dvasios taško per vidurį. Požiūrio lygtis rodo iš Sūnaus taško. Dievo trejybė iš Tėvo taško.

Dievo nebuvimas (ketverybe) ir buvimas (požiūrio lygtimi)

• Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
• Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
• Nulinė veikla
  • +1 reflektyvinė veikla
  • +2 pasikartojanti veikla
  • +3 suderinanti veikla
• Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".

Apimtys

• Santykis tarp turinio ir raiškos yra viskas (tiesa), betkas (betarpiškumu), kažkas (pastovumu), niekas (prasmingumu).

Asmenys išgyvena savo apimtis

• Dievas išgyvena viską išeidamas už savęs į tašką.

Aš, Tu, Kitas išgyvename nuline veikla, pasilikdami savo taške.

• Aš išgyvenu betką, amžinai bręstu besąlygiškai iš savo taško.
• Tu išgyveni kažką, bręsti sąlygiškai iš savo taško, tam tikroje apimtyje.
• Kitas išgyvena nieką, tiesiog yra savame taške ir aplinka jame jį puoselėja meile, kaip kad pabertą grūdą Jėzaus palyginime.

Keturi suvokimo lygmenys reiškiasi tiek požiūrio lygtimi, tiek ketverybe

• Keturi suvokimo lygmenys yra: suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
• Keturi suvokimo lygmenys išreiškia požiūrio lygtį: Dievas, Aš-gerumas, Tu-gyvenimas-sutapimas, Kitas-amžinas gyvenimas-išskyrimas.
• Keturi suvokimo lygmenys išreiškia ketverybės lygmenis: Dievas, Aš-savastyje, Tu-sutapime, Kitas-tarpe.

Jeigu pažįsti save (koks) ir santykį su savasties dvasia (kaip), tada gali suvokti skirtumą tarp Dvasios (kodėl) ir jos išdavų (ar). Kitaip gali nuklysti, gali pasiduoti blogiui (ar) - vienareikšmiam likimui be dvasios, be dvireikšmiškumo.

Pasirinkimas tarp Dievo ir amžino gyvenimo

• Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
  • tiesos ir tiesos bei netiesos
  • betarpiškumo ir betarpiškumo bei tarpiškumo
  • pastovumo ir pastovumo bei nepastovumo
  • prasmingumo ir prasmingumo bei neprasmingumo
• Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.

Žvilgsnis - pusė požiūrio

• Padalinus požiūrį perpus gautumėme žvilgsnį {$Z$}, {$Z^8=I$} bet kartu gautumėme prieštaravimą ir meilę.
• Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
• Tad pradinėje veikloje iš Dievo kyla Kitas, tai pirm asmens. O esant asmenims seka yra Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai paaiškina neigimą loginiame kvadrate. Juk 0 ir 2 (sąmonė) neigia vienas kitą, kaip kad 1 (pasąmonė) ir 3 (sąmoningumas). Jų pagrindu susistato priešingybės 0 ir 3, taipogi 1 ir 2.

Užrašai