Iš Gvildenu svetainės

Mintys: PožiūrioLygtis

Požiūrio lygtis - išgyvenimo lygmenys

Požiūrio lygtis

• Požiūrio lygtis sieja žvilgsnį, požiūrį, laikyseną ir vertybę ta pačia sandara, kaip kad Toulminas apibrėžė pagrindimui, ir kuri išsako gyvenimo lygtį. Ta pačia sandara suvedžiau savo klaidų rūšis.
• Požiūrio lygtis įvairiai išsako antisandarą.
• Aš manau, kad požiūrio lygtis yra tai, kas kartu su ketverybe sudaro septynerybę/aštuonerybę. Tai ketverybės papildinys, kuris išsivysto veiksniu -1.
• Požiūrio lygtis iškyla su ketverybe (kaip antisandara), kartu su asmenimis. Dievas yra tiesos dvasia; aš - sandaros dvasia; tu - žvilgsnio dvasia; kitas - požiūrio dvasia. Dievui priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla viskas, troškimai, meilė, o tuo pačiu, aš, tu ir kitas. Toliau, man priskiriant žvilgsnio lygtį iškyla gerumas, laisvumas, tapatumai, tobulumas; tau priskiriant iškyla gyvenimas, betkas, pasirinkimai, valia; kitam priskiriant iškyla amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.
• Požiūrio lygčiai iškilus, Dievas nebereikalingas. Požiūrio lygtis atstoja Dievą. Požiūrio lygtis iškyla iš padalinimų rato, kaip antisandara, nesandarumas (pradedant ketverybe - klausimu, kas yra Dievui Dievas?). Tad iš Dievo padalinimų iškyla požiūrio lygtis. O požiūrio lygtimi (pritaikus Dievui) Dievas išveda asmenis aš, tu, kitas - antrinėmis sandaromis, padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, trimis kalbomis, iškyla požiūrio lygtis įvairiausiose kalbų aplinkybėse. Požiūrio lygtis išsako sąlygos, kuriose Dievas nereikalingas, tai vietinio pobūdžio sąlygos (kaip antai, mylėk artimą kaip save patį). Taikant lygtį jos 4 nariais, iš karto gaunasi teigiamas įsakymas, atsirėmimas į Dievą ir jo pripažinimas. Taikant lygtį jos 6 narių santykiais, gaunasi neigiamas įsakymas, laisvės pagrindas.
• Požiūrio lygtis yra neasmeninis, kaip kad Kitas.
• Dievas išgyvena padalinimų ratą sandarų pilnatve, kaip nariai (požiūriai) sudaro visumą. O požiūrio lygtis išgyvena padalinimų ratą kaip poslinkių aplinkybės, požiūrių savybių sąlygos. Tad iš požiūrių savybių iškyla visuma, visuminio požiūrio svarba, ryšium su esamu požiūriu. Kiekvienas požiūris yra kaip vaikas ieškantis savo tėvo.
• Dievas išvystė padalinimų ratą veiksmu +1. Jisai atsiskleidė tarsi savaime, be jokio požiūrio, tiesiog plėtodamas sąvokas. Užtat padalinimų ratas atvėrė nesandarumą, požiūrio lygtį. Dievas prisiimdamas požiūrio lygtį atvėrė asmenis ir visas sandaras, tarp jų ir padalinimų ratą, taip pat visas aplinkybes, kalbos apibrėžtas, kuriose požiūrio lygtis svarsto Dievo buvimą. Kiekvienoje požiūrio lygtyje Dievas iškyla prisiėmus platesnio požiūrio.
• Požiūrio lygtis yra kas lieka pasitraukus Dievo veiksmui +1; tai veiksmas +2.

Požiūris yra vienas iš išgyvenimo lygmenų. Tai tiesos išgyvenimo lygmenys, jais išgyvename skirtumą tarp tiesos turinio ir jos išraiškos. Tas skirtumas išreiškia asmenį: Dievo žvilgsnį, Mano požiūrį, Tavo laikyseną, Kito vertybę. Pradedant vertybe galime apibrėžti atitikmenis įvairiuose lygmenyse:

• vertybė (požiūris į požiūrį į požiūrį) yra vieningumas; Turinį ir išraišką skiria Visi asmenys, užtat tai jų suvedimas. Tai ką asmuo kaip toks mato, išgyvena. Požiūris išgyventas besąlygiškai, be jokių sąlygų, tad savaime, savimi ir savyje, be aplinkybių. Vidinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio atskyrimas, tai ko reikėtų laikytis. Jas išgyvename vertybėmis, aštuongubu keliu.
• laikysena (požiūris į požiūrį) yra atvaizdas; Turinį ir išraišką skiria Betkuris asmuo, tai požiūrio laikymasis. Tai ką asmuo ketina matyti, išgyventi. Požiūris išgyventas sąlygiškai, kokiose nors sąlygose, jo laikomasi. Išorinis požiūris. Požiūrio ir žvilgsnio sutapimas, tai ko laikomasis. Jas išgyvename lūkesčiais.
• požiūris yra sandara; Turinį ir išraišką skiria Kažkuris asmuo, išgyventojas. Tai ką asmuo matytų, išgyventų, jeigu žiūrėtų. Juos išgyvename abėjonėmis.
• žvilgsnis (joks požiūris) yra dvasia. Turinį ir išraišką skiria Joks asmuo, tad išgyvename tiesiogiai. Tai ką asmuo mato, išgyvena. Juos išgyvename poreikiais.

Jais išplečiame išgyvenimą. Šiomis kalbų sąvokomis krypstame iš Dievo nebūtinumo į Dievo būtinumą. Būties klausimu grindžiame visa kas išplaukia iš vienų vieno Dievo. Visa tai išreiškiama vertybių pagrindu išplaukiamomis sąvokomis.

Skiriu:

• žvilgsnis = joks požiūris: poreikiais nusakytas?
• požiūris: dvejonių apibrėžtas - jos derina asmens žvilgsnį ir aplinkybes.
• laikysena = požiūris į požiūrį: lūkesčiais nusakytas.
• vertybė = požiūris į požiūrį į požiūrį: aštuongubiu keliu įrėmina kalbas.

Juos suveda požiūrio lygtis, kuri kartu su ketverybe sudaro septynerybę-aštuonerybę. Požiūrio lygtis išsako ką reiškia gyventi požiūriu, įsijausti ar atsitokėti. Iš esmės, tai gyvenimo lygtis. Tai Toulmino argumentavimo schema. Vertybėmis atskiriame žvilgsnį ir požiūrį, tad Dievą ir gerumą, taip kad galime atstatyti išeities tašką, Dievą. Ketverybė panašiai rūpinasi žinojimo pagrindimo klausimais, tačiau tai jau pats pagrindimas. Požiūrio lygtimi vis atsisakoma žinojimo užtikrintumo, kol galiausiai lieka tik žvilgsnis, nulybė. Dar palyginti keturių ir dviejų atvaizdų padalinimus.

• Rėmai. Frame. What is a frame? Is it a domain for being one with? (Pavyzdžiui, meilė). By frame, I mean that which is mapped by a View. A view takes us from one frame to another. It takes us from being stepped out to being stepped in. When we are stepped out, then we are not immersed, we do not identify with what is in the frame, but rather with the frame which we sustain. When we are stepped in, then we are immersed, and we identify with what is in the frame, and we are not aware of the frame. A frame is a support for being one with. It is support for a concept. Structurally, a concept is everything and a frame is slack. The frame may be understood as increasing slack (when we are stepped out) and decreasing slack (when we are stepped in). A view takes us from increasing slack to decreasing slack. Extent. Context. Adjoint to supposition?

Žvilgsnis: Joks požiūris

• Žvilgsnis yra įsijautimas į požiūrį (taking up a perspective).
• Žvilgsniu išgyvename tiesiogiai, be jokio pabrėžtinumo.
• Žvilgsnis yra pažinovo nustatytas pažinimo laukas.
• Dvasia žvelgia.
• Prielaidų išskyrimas.
• Apimties priėmimas.
• Žvelgiame žvilgsniais. Dviejų žvilgsnių nesuduriame. Tačiau žvlgsnis gali žvelgti požiūrių grandine, tad atitinkamai, galime kalbėti apie žvilgsnių grandinę. Jeigu yra lygiaverčiai požiūriai, gali kartu būti lygiaverčiai žvilgsniai.
• Žvilgsnio ir laikysenos atsiejimas.

Žiūrėti

• Žiūrėti yra imtis kampo, laikytis to paties pažinimo lauko.
• Žiūrėti yra priimti pažinimo lauką.
• Žiūrime kito akimis kai priimame jų pažinimo lauką.
• Tai širdis mumyse.
• Tai Dievas aplinkybėse.

Sąmonė, laikysena, nuostata, dėsnis: Požiūris į požiūrį

• Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
• Dėsnis yra teigimas to kas išeina už žmogaus ir jį atstoja, jį išplečia.
• Nuostata (position) - laikysena?
• Laikysena gyvename priimdami požiūrį (taking up a perspective), tai yra, įsijausdami, (stepping in), sutapatindami žvilgsnį ir požiūrį, tad gyvenimu, savo visuma. Tad visos laikysenos atsiremia į viską.
• Nuostata yra atsakymo sandara, mažėjantis laisvumas.
• Nuostata yra žvilgsnio ir požiūrio sutapimas.

Sąmoningumas, vertybė: Požiūris į požiūrį į požiūrį

• Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.

Ką veikia požiūrio lygtis

• Požiūrio lygtis nusako ryšio, santykio galimybes, kaip sutampama ir nesutampama.
• Požiūrio lygtis išsako Dievo neišėjimą už savęs. Dievas nebūtinai geras, nebūtinai išėjo už savęs į save.
• Požiūrio lygtis rodo nešališkai, išreiškia nebuvimą.
• Požiūrio lygtis rodo kaip yra (Dievas - kodėl) ir nėra (gerumas - ar), kaip atrodo (gyvenimas - koks) ir neatrodo (amžinas gyvenimas - kaip).

Keturi lygmenys

Keturi lygmenys - ketverybė

• Išėjimo už savęs pakopos.
• Žvilgsnį išgyvename tiesa, požiūrį betarpiškumu, laikyseną pastovumu, o vertybę prasmingumu.
• Poreikis yra žvilgsnis, žinojimas.
• Abejonė yra požiūris, nežinojimas.
• Lūkestis yra laikysena, žinojimo paneigimas.
• Vertybė yra vertybė, nežinojimo paneigimas.

Tėvas ir Sūnus sutampa

• Dievo Tėvo kampu - žvilgsniais
• Dievo Sūnaus kampu - požiūriais (vienas kitą papildančiais)
• Dievo Dvasios kampu - laikysenomis (būklėmis)
• Žmogaus (neišgyvenimo) kampu - vertybėmis - trejybės rato poslinkiu.

Trejybės ratas

• Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.

Šešios lygmenų poros

• pasąmonės požiūris suskaičiuoja iki 8=4x2 požiūrių padalinimui
• samonės požiūris į požiūrį sukaičiuoja 6 = (4/2) x (2+1) atvaizdus
• sąmoningumo požiūris į požiūrį suskaičiuoja 12 = 4 x (2+1) aplinkybes
• požiūris į požiūrį į požiūrį suskaičiuoja trimis kalbomis iki 24 arba nekintamojo/begalybės
• Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
• P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkybės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.

Raiška

Ši nuostata, išeidama už savęs, privalo turėti raišką, nuostatos savastį, ryšium su kuria išeina už savęs. Tokiu būdu raiška pradeda išsivystyti ir jos suvokėjas gali būti išskirtas iš jos.

Ši nuostata išreiškia tai kad galiu būti dėmesingas nors dar savo dėmesio niekam neskyriau. Tai gali būti neišsipildžiusi galimybė.

Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. (Jonas 1)

Užrašai

Iš šalies, asmenys išsako požiūrio prielaidas, grindžia požiūrio lygtį.

• Požiūrio lygtis sieja keturis požiūrius.
• Keturi asmenys visi kartu savo tarpusavio santykiais grindžia požiūrio lygtį, kaip kad tarp Dievo, gerumo, gyvenimo ir amžino gyvenimo. Požiūrio lygtis išsako, ką reiškia požiūris.

Asmuo išgyvena įtampą požiūrio lygties nusakytomis sąlygomis

• Besąlygiškumo supratimas išskiria įvairias supratimo galimybes, ką reiškia besąlygiškumas.
• Išvadoje, Dievas yra asmuo - nulinis asmuo. Dievas ne šiaip besąlygiškumas, jisai mums giminingas.
• Iškyla klausimas ar Dievas tapatintinas su besąlygiškumu?
• Dievo vidinis prieštaravimas yra ketveriopas:
  • Tai gerumas - vidinė įtampa - pusė priešingybės - teigiama priešingybė.
  • Tai būtent Dievo gerumas - tad gyvenimas - išgyventas gerumas.
  • Tai amžinas gyvenimas - kad išgyventojas yra pirmesnis už išgyvenimą.
  • Tai Dievas - kita priešingybė - kuris savistovis, tad besąlygiškas.
• Vidinis prieštaravimas reiškia, kad jau besąlygiškume glūdi laisvumas, jau Dieve glūdi gerumas.
• Požiūrio lygtis išsako Dievo prieštaringą būdą, jo nenuoseklumą. Prieštaravimas yra Dievo ir gerumo atskyrime, kad Dievas nebūtinai geras nors Dievas ir gerumas yra dvilypis, taigi Dievo pirmenybė yra prieštaringa.
• Dievo vidinio prieštaravimo sandara yra požiūrio lygtis.
• Poreikis, abejonė, lūkestis, vertybė - tai netroškimai, tai susitrikdymai.
• Požiūrio lygtis grindžia požiūrius.
• Apibrėžtas tampa neapibrėžtu atsisakant savęs.
• Besąlygiška meilė atsisako savęs, sąlygų.
• Besąlygiškumo sąlygos susistato požiūrio lygtimi. Tad požiūrio lygtis išsako paskiro požiūrio vidinį susistatymą, o asmenų ketverybė išsako paskirų požiūrių tarpusavio ryšius. Tad tai panašu į kategorijų teorijos plėtojamą ryšį tarp vidinių sąvybių ir išorinių santykių. Iškyla sudūrimo ir asociatyvumo klausimai. Kokios vidinės savybės atitinka išoriniam sudūrimui ir išoriniam asociatyvumui: (požiūris į požiūrį) į požiūrį lygu požiūriui į (požiūrį į požiūrį)? Ir kada asociatyvumas galioja?
• Požiūrio lygtis yra suvokimo lygtis. Ji išsako pažinovo prielaidas.
• Viską pažįstame per sąlygas.
• Sąlygos sąlygoja dalinį pažinimą, tam tikros apimties žinojimą ir nežinojimą. Sąlygos sąlygose leidžia suvokti tai, kas už sąlygų, kas besąlygiška.