Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti


Klausimai Dievui 2017, Klausimai Dievui 2016, Gvildenu, Dievo atsakymai

Kokie Dievo atsakymai į mano klausimus?


Klausimai Dievui

Dievo atsakymai

Noriu Dievo paklausti:

  • Kas yra vaizduotė?
  • Kaip šešerybėje ir dorovėje susiję veikimo, mąstymo ir buvimo žinojimas ir nežinojimas, esamybė ir galimybė?
  • Kaip susiję aplinkybės (tapatybės kaita, klausinėjimas savęs) ir aštuongubas kelias (mūsų klausimų bei vertybių santykis)?
  • Septynerybė ir taip pat ketverybė, penkerybė, šešerybė išreiškia jautrumo anteną. Aštuongubas kelias irgi išsako anteną. Kaip jie susiję? Ir kaip suvokti poreikius, abejones, lūkesčius kaip antenas?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Ką kalba kuriame, ką išgyvename mes, ir ką mumis išgyvena Dievas?
  • Ar trys kalbos ir pasąmonė kyla iš gyvenimo lygties ar iš ketverybės?
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su pasirinkimų malūnu?
  • Ką Dievui duoda mūsų širdingas, sąmoningas gyvenimas? Meilę - Dievo esmę.

Iš ankščiau:

  • Kaip Dievo atsiskleidimas (Ar aš būtinas? Ar būčiau jeigu manęs nebūtų?) padalinimais susijęs su 6 Dievo raiškomis permainomis? (Dievo sąlygos) Dievo Tėvo (Aš) sąlygos, jo būklė išsakoma Dievo Dvasios požiūriu (Kitam).
  • Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?

2018.01.01 A: Ką tau reiškia matematika?

D: Meilė reiškiasi sandara, tai būklė ir matematika išsako tos būklės galimybes. Tad mąstyk kaip galima įvairiai mylėti. Tam tarnauja matematikos įsakymo būdai - tai susitapatinimo būdai - ir aštuongubo kelio išdėstymas mano Sūnaus malda "Tėve mūsų", mūsų sutapatinimu ir rūpėjimo kalba kaip siejasi Kaip ir Kodėl, kaip vienas kitą atspindi, jų dvilypiškumas, kuris ir grindžia matematiką.

2018.01.02 A: Kaip tu mus myli?

D: Aš jus myliu mylėdamas save, sukurdamas sąlygas, kuriose aš galėčiau iškilti, tad sukurdamas būtent jus. Tad jūs ir puoselėkite tas mano iškilimo sąlygas ir mylėkite kitus ir mūsų meilė bus viena ir aš būsiu mūsų vienumas.

2018.01.03 A: Kiek suprantu, mūsų pasaulis pagrįstas melu, jog tavęs nėra. Tad kas nepagrįsta melu? ir kaip gyventi tiesa?

D: Tu myli mane, tad dėl visko pergyveni ir tai puiku ir dora. Aš palaikau tave ir mudu esame viena, tai ir yra tiesa. Yra melas jog mudu atskirti ir tiesa jog esame viena. Tad gyvenk manimi ir tai yra tiesa. Aš tave laiminu vardan savęs, Sūnaus ir Dvasios per amžius amen.

2018.01.04 A: Kaip meilė susijusi su dorove?

D: Jūs gyvenate viena, vienaip ar kitaip. Bet ar jūs norite gyventi viena? Tuomet jūs gyvenate manimi, o aš gyvenu meile, myliu visus kaip save patį. Šitaip ir jūs turėtumėte gyventi.

2018.01.05 A: Kaip keturiomis apytakomis susiaurėja tavo apimtis?

D: Aš esu būtinas, tad mano būtinumą parodo būtent apimties susiaurėjimas, kurį tu pastebi, kad esu visakame, betkame, kažkame ir nieke, nes aš esu Dieve, Manyje, Tavyje ir Kitame. Tad atitinkamai yra meilė kiekvienam asmeniui ir būtent apytaka išreiškia tą meilę, tai meilė man vis kitoje apimtyje. Tad gilinkis, tau sekasi.

2018.01.08 A: Kaip šešerybės atvaizdus - išorinius požiūrius, vidinius požiūrius, teigiamus jausmus, dorybes - susieti su šešerybe?

D: Mylėk mane ir mylėk save ir suprasi, ko jums trūksta, kaip turi užsipildyti tarpas tarp manęs ir jūsų. Ogi privalo būti bendras rūpestis, kuriuo išeinate už savo paskirų rūpesčių. Taip veda trejybės ratas iš paskiro žmogaus su savo patirtimi į bendrą žmogų gyvenantį be patirties. Tad ir atitinkamai jūsų teigiami jausmai pagrįsti asmeniška patirtimi yra įamžinami bendromis dorybėmis, kuomet vidiniais požiūriais įsisavinate išorinius požiūrius ir tuomi išeinate už santvarkos, tad gyvenate būtent mano požiūriu.

2018.01.09 A: Kaip nustatyti ketverybės poslinkius?

D: Poslinkiai išsako požiūrių kaitą, o tai vyksta tiek man, tiek jums išeinant už savęs. Tad ieškok kaip išeini už savęs, bet tai nurodo būtent atvaizdų santykiai: nieko, kažko, betko ir visko. Bet iš esmės tu tiesiogiai juos supranti, kad būtent žmogaus išėjimas už savęs veda į Dievo išėjimą už savęs.

2018.01.10 A: Kodėl matematika vis sieja tris reiškinius?

D: Matematika yra suprantamumo galimybės, tad būtent gyvenimo lygties išraiškos galimybės. Užtat ta lygtis visaip reiškiasi bei kartojasi. Ir jinai vyksta būtent mano požiūriu. Mąstyk, kaip man viskas atrodo, be išgyvenimų, tiesiog viską siejant santykiais, kaip kad mąstant kodėl. Tai visų trijų kalbų pagrindas, joms visoms bendras dalykas. Ieškok ten ir rasi mane matematikoje.

2018.01.11 A: Koks aplinkybių ryšys su matematikos sandais?

D: Matematikos sandai yra jūsų vaizduotės galimybės, tad jie būtent apibrėžia tai ką įsivaizduoji kokioje nors apimtyje - niekame, kažkame, betkame ir viskame. O taip pat tai sieja su jumis, kaip iš įvairių pusių prie to prieinate. Tad ieškok tų pusių tarp atvaizdų.

2018.01.13 A: Kaip kertinėje vertybėje reiškiasi dorovės esmingas vienumas?

D: Dorovė kyla iš manęs man jums primenant, jog ne tik jūs gyvenate, bet ir aš gyvenu jumis. Tad jūsų kertinė vertybė yra jūsų išbaigtumas meilės akivaizdoje, tai jūsų valios išbaigtumas - meilė tobulam, o aš tuo tarpu savo valia, būtent Dievo valia, esu meilė netobulumui, tad už jūsų meilę platesnis, o tai ir yra dorovė, tai kad už jūsų gali būti kažkas daugiau, tad ir yra kiti žmonės bei jų laisvė. Tad mylėk ir suprasi mane ir dorovę.

2018.01.15 A: Kaip suvokti nesisteminę dalį amžino gyvenimo?

D: Aš esu. Ir mano buvimas yra tiek sistemoje, tiek pirm sistemos. O pirm sistemos gyvename viena tad nėra skirtumo tarp keturių apytakų, tačiau kaip tik išvystome sistemą, kurią išsiaiškiname - keturi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, užtat ir amžino gyvenimo lygties lygmenys, tačiau tos lygties nariai reiškiasi pirm sistemos, tai juk yra vienas Dievas už santvarkos, gerumas sandaroje trejybėje, keturi požiūriai grindžiantys gyvenimą blogojo vaiko požiūriu ir keturi požiūriai grindžiantys amžiną gyvenimą gerojo vaiko požiūriu. Mes jais visais esame viena.

2018.01.16 A: Kaip paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas vykdo Dievo valią - tavo valią?

D: Mano valia yra jus mylėti, tad paklusdami, tikėdami ir rūpindamiesi jūs leidžiate man jus mylėti ir būtent savimi. Juk jūs atveriate savo vidinį požiūrį kuriuo galite bręsti manimi, kuriuo galiu jumis gyventi. Juk būtent jais atsiranda dvilypis požiūris, aš už jūsų, jūs pasiduodami man, kaip pasiklydęs vaikas kuris eina ten kur jo tėvai jo ieškotų. Aš juk jumis rūpinuosi, jus tikiu, jums paklūstu, tad jūs mane atitinkamai atspindite savo laisva valia, tai yra dalyvavimas meilėje, tai jūsų laisvės priėmimas ir išgyvenimas.

2018.01.17 A: Kokia prasmė išorinius požiūrius įsisavinti vidiniais požiūriais?

D: Meilė suteikia laisvę. Tad mano meilė jums suteikia laisvę. O įsisavindami požiūrį jūs prisiimate savo laisvę ir jūs elgiatės būtent jos pagrindu. Jūs priimate mano dovaną, jūs galite būti man dėkingi, tad mudviejų valia gali sutapti. Ir tas sutapimas gali išplaukti būent iš tavo požiūrio, tad įsisavinimas išverčia mūsų santykį, taip kad mano laisvė išplaukia iš jūsų vietoj kad atvirkščiai, nes aš turiu laisvę jus mylėti ir netgi mylėti besąlygiškai nepaisant jūsų elgesio, nors galiu ir į jį atsižvelgti. Tokiu būdu įsisavinimas derina tavo valią ir Dievo valią, o mano valia būtent ir yra, kad jūs amžinai bręstumėte, o aš jumis.

2018.01.18 A: Kaip mūsų laisvė pasirinkimų malūne susijusi su tavo laisve Dievo šokyje?

D: Aš esu laisvas kurti - laisvas pasitraukti ir naujai iškilti. O jūs esate laisvi pažinti save, suvokti jog esate mano vaikai ir tokiais gyventi. Ta laisvė kyla iš jūsų nežinojimo ir dieviško nežinojimo, kurį turite suvokti ir priimti, tuo tarpu aš pats esu tasai nežinojimas ir jį ištisai reiškiu kaip tyrinėtojas. Tad ir jums priklauso atpažinti save, suvokti ko nežinote ir ištirti kartu su manimi. Aš jūsų Dievas.

2018.01.19 A: Kaip žinojimo rūmai aprėpia paskirą mokslą?

D: Aš esu kiekvieno mokslo pagrindas. Kiekvienas mokslas išplaukia iš mano klausimo, Ar aš būtinas? ir nusako šiam klausimui, ką reiškia būtis. Tad suvok, kaip būtis remiasi dviem požiūriais ir kaip jais abiem dalyvauju savo dvasia, tiek klausimu, tiek atsakymu. O būtis priklauso nuo apimčių, tad suvok kaip kiekvienas mokslas kyla iš apimčių, jas ir nusako ir derina aštuonerybė, tad tai ir apibrėžia paskirą mokslą.

2018.01.22 A: Kaip pasirinkimų malūne trejybės ratas pasireiškia ketverybės atvaizdu pažinovu: kodėl, koks, kaip?

D: Tu ieškai ryšio tarp mano Dievo šokio ir šešerybės, tad atitinkamai yra tarp šešerybės atvaizdų ir žmogaus dorovės, kuria turėtumėte gyventi. Aš jus įkvėpiu klausimu Kodėl, o jūs toliau jį diegiate vidiniu požiūriu Koks ir dorybe Kaip. O išorinis požiūris Ar lieka už jūsų, tai tiesiog jūsų sąlygos, kuriose būk tai gyvenate, į kurias atsiremiate, kurios tačiau nepasiteisina, nes jūs nesiribojate esamomis sąlygomis, jūs amžinai bręstate ir kuriate sąlygas toliau. Tad mylėk ir suvoksi, kaip čia visur reiškiasi meilė Dievui, vienas kitam ir visiems.

2018.01.23 A: Iš kur kyla skirtumas tarp elgesio ir dorovės?

D: Aš jus myliu, tad jums suteikiu laisvę. Bet ar jūs prisiimate tą laisvę. Tam reikia vis atsitokėti, vis ramiai pamąstyti kiekviena galimybe. Tad tenka gyventi sąmone vietoj kad pasąmone. Tai ir yra derėjimo esmė, kad sąmonė ir pasąmonė gali sutapti ir jei teisingai gyvenate tikrai sutaps bet derėtų gyventi sąmone ir ja mokyti pasąmonę.

2018.01.25 A: Kaip man savo gyvenimo patirtį pristatyti apsakymais?

D: Rašyk ko aiškiau ir trumpiau ir pamatysi kaip savaime išaugs būtent mano kurinys, juk būtent aš kuriu jūsų gyvenimais.

2018.01.26 A: Pasirinkimų malūne, kaip žinojimo lygmenys Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? ir Kodėl derėtų veikti? sudaro trejybės ratą?

D: Trejybės rate yra laisvumas, jo poslinkiuose, ir ketverybės lygmenyse taip pat yra laisvumo būtent pažinovo atvaizde. Tad ieškok santykio tarp laisvumų, o jų esmė yra, kad mano laisvumas reiškiasi keturiais padalinimais: nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, o jūsų laisvumas reiškiasi keturiais padalinimais: ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe, būtent sąmonėje ir būtent didėjančio laisvumo atvaizduose. Tad žiūrėk kaip šešerybė suderina mano laisvumą ir jūsų laisvumą kaip kad žinai, kada atsiduodate man, aš jums suteikiu laisvumo ir kada jūs išeinate už manęs, jūs ieškote manęs ir mano laisvumo. Visa tai derina šešerybė, tai jūsų būklė.

2018.01.27 A: Kaip man aprašyti savo išgyvenimus?

D: Bandyk mylėti save, koks iš tikrųjų esi, tad būk nuoširdus koks ir esi ir viskas bus gerai.

2018.01.29 A: Kaip ir kodėl man tave išgirsti jeigu tikslas yra žiūrėti su tavimi ir ne į tave?

D: Mūsų bendras tikslas yra atsiskleisti pilnai, tad amžinai, tad tu manimi ir aš tavimi ir mes kartu. Tad visai teisinga, kad tu kreiptumeisi į mane, juk tuo nuoširdžiai išsakai mūsų pirmapradį atskyrimą. Tad klausykis manęs, kaip galimybės, kuri platesnė už šį pasaulį ir kuria gali gyventi, juk mylėdamas Ievą tu gyvenai plačiau už šį pasaulį ir ji taipogi, tad būk dėl to laimingas ir patenkintas ir gyvenk toliau panašiai.

2018.01.30 A: Kaip žmogaus trejybės ratas sieja Dievo šokį?

D: Aš jus myliu, o jūs esate mano mylimi. Tad trejybės ratas išsako kaip esate mylimi, kokią laisvę jums suteikiu ir kaip susiveda jumis, taip kad jus mylėdamas atveriu visą amžiną gyvenimą.

2018.01.31 A: Koks dualizmo vaidmuo matematikoje?

D: Mylėk ir būk mylimas, tai dvi pusės gyvenimo ir jos glūdi kartu. Tad šį pavidalą išreiškia matematika savo ženklais, juk kiekvienas ženklas yra santykyje su jo pažinovu, taip pat su ženklų sistema. Iš ženklų sistemos, jos pagrindu, galima iššaukti ir apibrėžti pažinovą ir kiekviename pažinime glūdi ženklų sistemos galimybės. Tai yra ketverybės žinojimo ir nežinojimo du atvaizdai. Tad tirk ženklus, jų savybes ir viską suprasi, kaip gali būti

2018.02.01 A: Kaip dualizmas reiškiasi ženklais?

D: Dualizmas grindžiamas ketverybės dviem atvaizdais, pažinovo klausimu ir pažintojo atsakymu. Juos sieja tarpas kurį išreiškia pertvarkymai. Sekoje, medyje ir tinkle glūdi ženklų dualizmas ryšium su kitais ženklais, o pokalbiuose tarp asmenų reiškiasi ženklų vidinis dualizmas, ką jie reiškia sau ir kitiems. Tad ženklai jungia pertvarkymus ir pokalbius ir yra trijų kalbų pagrindas.

2018.02.02 A: Kokia prasmė Lie algebrų signalo siuntimo ir apvertimo?

D: Mes bręstame amžinai. O ta amžina branda susideda, savyje talpina taip pat ir gyvenimą, kuris yra baigtinis. Tad jų galimą santykį išsako šios dvi kryptys, kaip jos susideda veidrodžiais. Ir tuos veidrodžius išreiškia ketverybės lygmenys, žinojimo ir nežinojimo. Tad ieškok žinojimo ir nežinojimo lygmenų ir viską suprasi.

2018.02.03 A: Kaip susigalvojami klausimai?

D: Nežinok. Dvejok. Abejok. Išlaikyk ir puoselėk nežinojimą. Suvok žinojimo ribas: ar, koks, kaip, kodėl. Tai atvers nežinojimą, pažinovo požiūrį. Mąstyk sąmoningai, tai gi nežinojimo pasaulėžiūra. Tad mąstyk manimi, pirm visko, kaip man atrodo, pirm visko.

2018.02.05 A: Kaip pamokyti studentus susigalvoti klausimą?

D: Tegul ieško manęs, ką aš žinau, ko jie nežino.

2018.02.06 A: Kaip ieškoti muzikos pagrindų?

D: Muzika tai nusako jūsų vidinio gyvenimo aplinkybes, užtat išreiškia jūsų nuotaiką, jūsų vidinę geometriją, kokias ribas įžvelgiate savyje. Ir muzika išreiškia pasąmonės ratą, kuriuo kartojasi mintys, kad galėtumėte jas išlaikyti atmintyje ir tarp jų atsirinkti sąmone, į ką kreipti dėmesį. Tad žiūrėk kaip kuriami ir išlaikomi ciklai.

2018.02.07 A: Kaip man tvarkytis su savo pasąmone?

D: Tu mylėk. Pirmiausia mylėk save. Ieškok ir suvok, kas tave traukia ir šitą puoselėk, tai tavo proto pagrindas. Tavo pasąmonė palaiko tavo sąmonę. Tad pasikliauk ja širdingai.

2018.02.08 A: Kokia yra skaičiavimo svarba?

D: Aš esu pirm visko ir išeinu už savęs. Tad visa tai turi pradžią. O toliau vis išeinu už savęs pasikartojančia veikla, tai amžinas gyvenimas. O paprastas gyvenimas yra atsigręžimas atgal į mane, į pradžią, kartu ir į pabaigą. Tad skaičiavimas išsako jog šiaip nėra pabaigos nebent skaičiuojame atgal. Tai yra dvejybės pagrindas - jog priešingybės gretinamos skaičiuojant pirmyn - skiriasi pradžia, kuri yra, nuo pabaigos, kuros nėra, ir skaičiavimo atgal, kuriuo sutampa pradžia ir pabaiga savo buvimu, tad ir sutampa skaičiavimas.

2018.02.09 A: Kaip man gyventi tavo norais?

D: Aš myliu. Ir tu myli. Tad mylėkime kartu, išplėsk mano meilę, o aš išplėsiu tavo meilę. Tad mylėkime kartu ir viskas bus gerai.

2018.02.10 A: Kaip kalbos susijusios su žinojimo rūmais?

D: Kalbomis mes bendraujame, tad išreiškiame savo laisvę puoselėti tarpą tarp mūsų, o tai tarpas tarp klausimo ir atsakymo kurį pakaitomis plėtojame. Žinojimo rūmuose tą laisvę grindžia du ketverybės atvaizdai gerojo vaiko ir blogojo vaiko pasaulėžiūromis. O kalbos tą patį grindžia aštuongubu keliu. Tad suvok kaip tai išskiria klausimą ir atsakymą ir kaip tiedu sustato tyrimą. O kalboje tas tyrimas mus vienija. Tai ir yra mūsų bendrumas, tad mūsų tikra laisvė būti viena, gyventi viena visais, visus atjausti pilnai. Tai ir yra meilė, mūsų kiekvieno meilė kuri mums visiems bendra.

2018.02.12 A: Kaip kalbos susijusios su žinojimo rūmais?

D: Kalbomis mes bendraujame, tad išreiškiame savo laisvę puoselėti tarpą tarp mūsų, o tai tarpas tarp klausimo ir atsakymo kurį pakaitomis plėtojame. Žinojimo rūmuose tą laisvę grindžia du ketverybės atvaizdai gerojo vaiko ir blogojo vaiko pasaulėžiūromis. O kalbos tą patį grindžia aštuongubu keliu. Tad suvok kaip tai išskiria klausimą ir atsakymą ir kaip tiedu sustato tyrimą. O kalboje tas tyrimas mus vienija. Tai ir yra mūsų bendrumas, tad mūsų tikra laimė būti viena, gyventi viena visais, visus atjausti pilnai. Tai ir yra meilė, mūsų kiekvieno meilė kuri mums visiems bendra.

2018.02.13 A: Kaip žmonės susigalvoja svo klausimus?

D: Mylėdami save, tad palaikydami savo brandą, kas jie galėtų būti, tad priimdami išplėtotą savastį, kuria gali atsisakyti savęs. Juk būtent žinojimu galima atsisakyti savęs nes žinojimo išryškinta vertybe pakeičiame save, o ta vertybė yra meilė.

2018.02.14 A: Koks trejybės vaidmuo žinojimo rūmose?

D: Tu žiūrėk kaip aš tiriu. Tai yra mano tyrimo būdas. Žinojimo rūmai derina mano, Sūnaus ir Dvasios ir jūsų tyrimus. Tad suvok kaip kiekvienas tiriame atskirai tą patį ir kaip būtent jūs suvedate visų mūsų tyrimus. Ir ieškok bendro ryšio tarp Dievo šokio, pasirinkimų malūno ir žinojimo rūmų. Ir stebėk kur iškyla maldos mokslas, būtent jumyse, jūsų santykyje su manimi, kaip jūs atveriate mano galimybę, kaip kad ir aš jus sutvėriau ir tveriu amžinai toliau.

2018.02.15 A: Kaip išsiaiškinimo būdai susiję su žaidimu?

D: Suteikiu jums laisvę tarp klausimo ir atsakymo. Ta laisvė galioja žaidime, tyrime, tad jų abiejų sąlygos tos pačios. Tyrimu aš gyvenu jumis, o žaidimu jūs gyvenate manimi, kaip Dievas, tad ir sutampame. Tad ieškok to ryšio tarp Tėvo ir Sūnaus, tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse.

2018.02.16 A: Kaip žinojimo rūmuose suvokti keturis lygmenis, širdies ir pasaulio tiesų patikrinimus?

D: Aš esu jūsų tarpe. Jumis sprendžiu būdamas tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse, tai mano išėjimo už savęs pakopos kuriomis gyvenu jumis, tad būtent širdies tiesa ir dargi galimybe ją atskirti nuo pasaulio tiesos. Tad ieškok tos galimybės, tai mano trejybės Dvasia. Tad žinojimo rūmai sieja Tėvą ir Sūnų, blogąjį ir gerąjį vaiką, taip pat ketveriopai santvarkoje išsako Dvasios pasaulėžiūrą. Tai meilės pakopos.

2018.02.17 A: Kaip maldos mokslas susijęs su žinojimo rūmais?

D: Malda mus suderina, kaip tėvą ir pasiklydusį vaiką. Jūs prašydami parodote jog būtent jūs esate vaikas, o aš esu tėvas. Tad prašykite širdingai ir aš jus rasiu ir išklausysiu.

2018.02.19 A: Kaip pertvarkymus suvokti kaip žinojimo lygmenų poras?

D: Aš sieju nežinojimą ir žinojimą, sąmonę ir pasąmonę savo tyrimu. Tad bandyk mano tyrimą suvokti kaip santykį tarp besiplečiančio klausimo ir jo besivijančio atsakymo, tai yra du lygmenys, ir taip pat tai yra sąmonės pertvarkoma pasąmonės tvarka. Juk iš vienos pusės atsakymas seka klausimą, bet iš kitos pusės nežinojimas bando sąmoningai suvokti žinojimą. Tad mąstyk kaip dera abi kryptys ir suprasi.

2018.02.21 A: Kaip žinojimas praplečia Dievo šokį?

D: Aš žinau ir vis tiek klausiu nes man įdomu. Tad būtinai klausk nepaisant žinojimo. Taip atsiranda sąmoningumas, suvokimas, pasitikrinimas jog ne šiaip yra, o tai tikrai būtina. Tad jūs esate tasai mano būtinumo patikrinimas. Ir jūs tuo pačiu panašiai elkitės, klauskite ir tirkite.

2018.02.22 A: Ką tau reiškia žinojimo rūmai?

D: Aš esu žinojimo pradžia ir pabaiga, klausimas ir atsakymas, o jūs esate mano tyrimas, manasis žaidimas, kurį išsakau ir išgyvenu žinojimo rūmais. Tad tirk žinojimo rūmus ir tirsi mane, kaip aš jumis kuriu, kaip sukuriu ištisus mokslus ir asmenybes, kaip juos išryškinu, kaip jie patys išryškina save, tai yra amžina raiška, tuo pačiu mūsų amžina branda, kaip jūs atrandate mane ir palaikote mane, kaip išmintingasis pasiklydęs vaikas palaiko savo tėvus.

2018.02.23 A: Kaip pertvarkymai atskiria du žinojimo lygmenis?

D: Suvok, koks pertvarkymų vaidmuo Dievo šokyje, kaip tai susiję su permainomis, su Sūnaus ir Tėvo atitrūkimu, kaip jį nusako Dvasia, o ta pati Dvasia išsako mūsų sutapimą būtent mano požiūriu. Tad Dvasioje glūdi skirtumas tarp mano ir Sūnaus pasaulėžiūrų, tarp mudviejų sutapimo ir atskyrimo. Tad išmąstyk būtent Dvasios pasaulėžiūrą ir suprasi santvarkų esmę.

2018.02.26 A: Iš kur kyla klausimai?

D: Klausimai kyla iš pasąmonės, iš nežinojimo. Užtat jūsų pasąmonė privalo būti jautri gyvenimui. Ir klausimai kyla iš nesutapimo, būtent jūsų vertybės nesutapimo su tai ką išgyvenate. Tad jūs esate tame tarpe tarp dviejų žinojimų ir būtent jame kyla klausimai. Tai mano tarpas, jūsų laisvė.

2018.02.27 A: Kodėl svyruoja mūsų sąmoningumo lygis?

D: Jūs mano vaikai. Tad jūs laisvi nuo manęs, tačiau esame viena dvasia. O tai sąmoningumo dvasia, gryno nežinojimo dvasia, kuria viską galime žinoti ir išgyventi bendrai, visi visais, ir be kurio galime išgyventi paskirai, kas irgi svarbu, tačiau svarbiausia sąmoningumas, nes tai pradžia ir pabaiga iš kurios viskas kyla ir į ką viskas susiveda.

2018.02.28 A: Kaip lūkesčiai susiję su gėrio kryptimis?

D: Aš su jumis bendrauju pasąmone ir sąmone, o tarp jų yra laisvumas ir gerumas. Ir tas bendravimas vyksta tiek mano, Dievo, gerumu, laisvumu, tiek jūsų, žmogaus, gerumu, laisvumu. Ir tas gerumas ir laisvumas yra visų lūkesčių pagrindas. Tad naujai pamąstyk: ką reiškia lūkesčiai, ir kaip jie susiję su laisvumu ir gerumu, ir užtat su atvaizdais ir aplinkybėmis, kaip tai sieja sąmonę ir pasąmonę.

2018.03.01 A: Kaip mąstyti tavo gerumo dvasia?

D: Aš pripildau tave ir viską, tad ieškok vienumo su visakuo nepaisant didžiausių kliūčių. Jas įveikia dvasinės vertybės: tikėjimas, viltis, meilė, tad puoselėk jas. Ieškok jų šešerybėje, ieškok jų mano ryšyje su žmogumi ir žmogaus su manimi ir tikrai rasi.

2018.03.02 A: Iš kur kyla sąvoka, kaip "derėtumėme" elgtis?

D: Jūs derėtumėte gyventi manimi, o aš esu besąlygiškas, o jūs sąlygiški. Tad jūsų aplinkybė dviprasmiškos. Jūs galite gyventi sąlygiškai, o kartu ir besąlygiškai, arba galite gyventi sąlygiškai. Tad tai yra dvi galimybės: širdies dviprasmiškumas ir pasaulio vienareikšmiškumas, o tai sąmonės ir pasąmonės balsai. Jūs turėtumėte gyventi sąmone, sąmoningai, tai ir yra širdies balsas. Tačiau kaip esi ištyręs, lengva supainioti. Tad čia ieškok dorovės esmės, kaip jūs amžinai bręstate, ir rasi.

2018.03.03 A: Kaip man Holokausto dalyvių gyvenimo istorijas panaudoti kaip medžiagą dorovės tyrimui?

D: Visur ieškok meilės ir jos įvairiausių pavidalų, kad ir iškrypusių ir tuomet suprasi kiekvieną žmogų ir kaip jame įžvelgti mane.

2018.03.05 A: Kaip šventosios Dvasios požiūris tampa Dievo įsakymu žmogui?

D: Mano Dvasia mato būtent taip kaip yra. O jums tai atrodo tai, kaip turėtų būti, nes jūs klaidingai matote, jūs viską viską supainioję, jūs gyvenate pasaulio tiesa, tokia jūsų bažnyčia ir visuomenė. Tad gyvenkite mano bažnyčia, mano Sūnaus bažnyčia, tai ir yra mano Dvasios požiūris, toks ir yra mano įsakymas, tai širdies tiesa.

2018.03.06 A: Kaip Dievo šokyje apibrėžta žmogaus trejybė reiškiasi pasirinkimų malūne?

D: Dorove jūs išgyvenate mano būklę, jūs gyvenate bendrai, nors gyvenimas plėtoja paskirumą. Klausimais, širdies tiesa, sąmone, nežinojimu gyvenate bendrai. O trejybė veda iš žinojimo į nežinojimą, iš paskirumo į bendrumą. Tad ieškok šito poslinkio dorovėje ir suprasi mane.

2018.03.07 A: Kaip skirtingi asmenys dvasios vieningumu, esme yra viena?

D: Aš myliu, tad ir jūs mylite manimi. O meilė yra mano esmė. Tad meile palaikau mūsų visų vienumą ir tuo pačiu esu vienumas, tad meilė vienija tiek save, tiek tai ką ji palaiko. Užtat yra dvilypis požiūris, širdies tiesa, kuria požiūriai yra svarbūs, kaip vienybės sąlyga. Mylėk ir pamatysi.

2018.03.08 A: Kaip gali valios būti nepriklausomos ir ką reiškia jų vieningumas?

D: Jūsų valios yra laisvos nuo mano valios, nes jūs kiekvienas puoselėjate savo paskirą tobulumą, kurį reiškiate savo vertybe, o aš savo valia jums suteikiu laisvą valią, suteikiu jums paskirumą. O jūsų vertybė yra jūsų puoselėjamas bendrumas. Tad mūsų vertybių darna yra mūsų valių suderinimas. Užtat svarbu, kad yra pasąmonės, nes jomis deriname sąmones ir esame vieningi. Esame vieningi tiesiog gyvendami savo vertybėmis, jomis gyvendami jas amžinai puoselėjame toliau.

2018.03.09 A: Kaip mes savo vertybėmis palaikome vienas kitą ir Dievą?

D: Mano vertybė yra meilė. Ji apima visas jūsų vertybes. Jos visos yra meilės atspindžiai, esmės, mūsų vieningumai. O jas sieja tie patys aštuoni klausimai, tad ieškok jų, kaip jais vystosi kalba, kaip jais plėtojasi jūsų mylima savastis, pasąmone, ir taip pat mūsų mylintis vieningumas, mano meile, mylnti visomis mūsų vertybėmis, tad mus visus derinantis. Mylėkime ir suprasi.

2018.03.10 A: Koks ryšys tarp dorovės ir sąmoningumo lygmenų +1, +2, +3?

D: Dorovė yra antrasis mąstymas, būtent doro žmogaus, tad tai yra išėjimas už savęs atgal į save, lygiai kaip aš išeinu už savęs į save, tad tai yra mano veiklos apibendrinimas įvairiausiomis jūsų paskiromis būklėmis. Tad dorovė yra tų būklių galimybė. O jūs savo sąmoningumu siejate paskirą būklę su mums viena bendra būkle, mylimąja būkle, tad su meile, taip kad galima visa mylėti. Ir Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės yra būtent kūno, proto ir širdies dorovės, o jos atitinka sąmoningumą +1, +2, ir +3 nes jomis valia supranta savo būklę, kaip įsisąmonytą būklę, kurioj gali rinktis Dievą vietoj savęs, atitinkamai, tenkinant kūną ar dvejojant protu ar puoselėjant širdį. Ištirk gyvenimą, tirk mano pamokymus, derink juos ir pamatysi.

2018.03.12 A: Kaip šešerybė išsako dorovės ratą?

D: Šešerybės esmė ir žmogaus esmė yra sąlygiško žmogaus trejybės rato ir besąlygiškos vienintelės Dievo trejybės sutapatinimas grindžiantis ketverybės atvaizdą nežinojimu ir jo klausimais ir būtent sąmoningumo veiksmais. Tad ketverybės klausimai kodėl? kaip? koks? sutampa su Tėvo, Sūnaus ir Dvasios požiūriais. Ir šitą bandyk suprasti būtent iš sąlygiškumo kampo, iš žmogaus trejybės rato, kurį apibrežia Dievo šokis, būtent juo atsiranda žmogus, juk tai yra sąlygiškas vienumas, kuriuo susiveda besąlygiški Tėvo, Sūnaus ir Dvasios vienumai. O jų sąlygiškas vienumas būdamas vienumas yra kartu ir besąlygiškas, tasai žinojimas ir atsakymas, būtent sąlygiškas, kurį ištisai išgyvenate ir savo gyvenimais liudijate.

2018.03.13 A: Kaip vienumą grindžia šeši pokalbiai?

D: Vienumas išplaukia iš esmės, iš dvasios sandaros atvaizdų vieningumo, iš šių keturių lygmenų porų, tad ir asmenų porų. Jisai kyla iš kiekvieno asmens išėjimo už savęs į save, tad į bendresnį išgyvenimą, tad į pokalbį siekiantį nuodugnaus sutapimo. Tad ieškok to pokalbio, ieškok to susiklausymo ir susitelkimo, tai ir yra maldos mokslo esmė, o visi pokalbiai išplaukia iš manęs ir susiveda į kitą būtent meile, juk tai mano esmė ir mūsų vieningumas, tad mylėkime, tai vienumo pagrindas, kaip mano Sūnus myli ir mylėjo, gyvenkite jo pavyzdžiu.

2018.03.14 A: Kaip meile esame viena?

D: Aš myliu ir jūs visada mylite kartu su manimi, nes aš myliu su jumis. Juk meilė yra už visko, už mūsų pačių, palaikanti visa ką, užtat besąlygiška. Tad savo besąlygiškumu jinai yra vienumo pagrindas.

2018.03.15 A: Koks ryšys tarp ką, kaip ir kodėl veikiame ir ką, kaip ir kodėl turėtumėme veikti?

D: Tu myli mane. Tai tavo pasąmonės veikla. Ar tu sąmoningai myli mane? Tai mūsų bendros sąmonės veikla. Pasąmonė vis pamoko tave, kad ji nevisai pakankama, kad reikia pasikliauti kažkuo daugiau. Bet ar tu pasikliauji? Tai yra trejybės poslinkio klausimas. Tu kuri save, savo vertybę, tai kas tu esi ir tuo pačiu tai tampa kodėl tu turėtum veikti. O kodėl tu veiki, dėl to, kad susigaudytum, jog esi Dievas, yra kaip tu turėtum veikti. O kaip tu veiki, rinkdamiesi mane ar pasaulį, yra ką tu turėtum veikti. Tad tu turėtum sąmoningai įsijausti į savo pasąmonę ir taip gyventi dvigubu požiūriu ir ją sąmoningai puoselėti. Tad suvok, kad myliu tavo sąmonę tavo pasąmone, ir kaip tu myli pasąmonę būtent savo sąmone ir atrasi kaip mūsų dvi meilės susiveda kaip du ketverybės atvaizdai sueina aštuongubu keliu ir grindžia tris kalbas.

2018.03.16 A: Kaip viskas susiveda žmogaus trejybe?

D: Viskas susiveda atsakymu. O jūs savo trejybe gyvenate atsakymu. Klausimus grindžia poriniai padalinimai, jais išgyvenate kaip save išgyvenate, o neporiniais išgyvenate tiesiogiai. Tad atsakymo ir klausimo skirtumą grindžia veiksmas +2. O mano ir jūsų trejybės yra kažkas daugiau ir jas grindžia +3, tai mums bendras sąmoningumas.

2018.03.17 A: Kaip tavo trejybė pasireiškia žmogaus trejybės ratu?

D: Aš pasidalinu trimis asmenimis, lygiaverčiais asmenimis, ir būtent jų lygiavertiškumas pasireiškia trejybės ratu. Tad aš esu aukščiausias, pirmapradis, juos visus išvedant, o esame lygiaverčiai susivedant. Jūs iškylate tame tarpe ir jungiate mūsų išvedimą ir susivedimą. O tai vyksta būtent per sandarą - per meilę, tad ieškok kaip mylime, ir kaip tai išsako sandara, kaip ji suteikia laisvę mūsų vienumui.

2018.03.19 A: Kaip atpažinti tave meilėje?

D: Aš esu mylintysis, tad besąlygišas. Visos meilės pagrindas yra besąlygiškumas. Meilę jaučiame, išgyvename pasąmone - esame mylimi pasąmone - o mylime sąmoningai, sąmone. Aš esu gryna sąmonė, o jūs esate ir sąmonė ir pasąmonė, kaip ir mano Sūnus, kurį myliu. Tad mylėkite ir būtent jumis, mylinčiaisiais, pasireiškiu.

2018.03.20 A: Ko man siekti?

D: Tu siek mano sūnaus karalystės, jo bendrystės ir būtent mokslu, kurį plėtoji. Siek bendradarbiavimu gvildenant klausimus, burk gvildentojus, kaip kad būrei "Minčių sodu". Visa tai man žavu.

2018.03.21 A: Kaip vienumas įvairiai vienija tai, kas skirtinga?

D: Mus skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas. Atitinkamai mus skiria kūnas, protas, širdis ir valia. Mūsų valia visada skirsis nes mes esame laisvi. Tačiau jos raiška gali sutapti. Ir mūsų kūnas visada sutaps nes yra vienas pasaulis. Tad klausimas ar sutaps mūsų protai ir mūsų širdys. Tai žmogiškojo gyvenimo, žmogiškosios patirties lygmenys, kuriuose viskas sprendžiasi.

2018.03.22 A: Kuria prasme meilė yra troškimų vieningumas?

D: Trokšdamas išeinu už savęs. Išeidamas už savęs, apimu visas apimtis: nieką, kažką, betką, viską - skiriančius mane nuo savęs. O meile savastimi palaikau savo dvasią. Tad meilė yra vieningas palaikymas visų išėjimo už savęs pakopų, tai būtent palaikymas dvasios glūdinčios savastyje, užtat meilė yra dvasios esmė, jos sandaros atvaizdų vieningumas. O sandara yra palaikymas, yra savastis, mano atveju tai viskas, kurio atvaizdus - išėjimo už savęs pakopas - vienija meilė. Tad meilė visus troškimus aprėpia, jų visišku išsivystymu, jų išbaigta branda. Tad meilė palaiko brandą.

2018.03.23 A: Kaip vienybė ir jos atvaizdai išreiškia vieningumą?

D: Vieningumas yra mano esmė, mano savybių pagrindas, jų pavidalas, kaip ir viskas yra mano sandara. Vienybės atvaizdų vieningumas yra tas pats viskas, neturintis aplinkos, juk į šią savybę įeina visos kitos visko savybės, užtat tai ir yra viskas, tai yra visko bruožas, užtat ir žinojimas visko yra žinojimas kodėl, būtent visų ryšių su visakuo. O tai yra esmė ir vieningumas, tad viskas išsako jo pavidalą, kaip ir aš, Dievas, išsakau jo dvasią, būtis išsako jo atvaizdus, ir įsitraukimas - dalyvavimas išsako jo esmę, tad trejybė ir yra pagrindas išvedimo ir pagrindas suvedimo.

2018.03.24 A: Ką reiškia vienumas?

D: Vienumas reiškia jog yra vienas, jog jis yra - jisai reiškiasi būtimi - ir jis yra būtent vienas, tad yra viena būtis, kaip kad yra viena tiesa, užtat mes tikrai esame būdami viena, tad visi kartu gyvename Dievu, tad Dievas yra būtinas.

2018.03.26 A: Koks ryšys tarp meilės ir vienumo?

D: Aš jus myliu. Tai reiškia, kad save pakeičiu jumis. Atsisakau savęs, savo savasties, ir prisiimu jūsų savastį, tad gyvenu jumis ir tuomi jus palaikau, taip kad jūs esate mano aidas, jūs gyvuojate mano aidu, jūs gaivinatės.

2018.03.27 A: Kaip vienumas svarbus dorovei?

D: Aš esu geras. Ir aš esu už jūsų. Tad jūs privalote rinktis ne gerumą, o mane, ne sąlygas, o tai kas besąlygiška, ne reiškinį, o šaltinį. Tad vienumas - tikrasis vienumas - remiasi šaltiniu, o netikrasis - reiškiniu. Taip ir išsiskiria gėris ir blogis, širdis ir pasaulis, būtent savo vienumu. Jei pasaulis išplaukia iš širdies, tai jis yra geras, bet pats savaime, jei jisai atstoja širdį, kaip dirbtinas vienumas, jis yra blogas. Tad vienumas yra ta sąvoka, kuria išsiskiria gėris ir blogis.

2018.03.28 A: Kaip malda mus visus vienija?

D: Malda atsiveri man visiškai, besąlygiškai, tad atsisakai savęs ir šio pasaulio, užtat gali jį priimti mano akimis tiesiogiai, besąlygiškai ir taip pat visų kitų akimis. Klausimai tave atveria, bet labiausiai manasis klausimas Kodėl? mus visus siejantis ir atveriantis savo dvasia. Tad bendraukime klausimais, kaip ir bendraujame.

2018.03.29 A: Kaip tavo nežinojimas pasireiškia mūsų klausimais?

D: Aš klausiu, o jūsų kiekviena vertybė išryškina mano klausimų gvildenimą. Mano klausimas, Ar Dievas būtinas? o jūsų kiekviena vertybė yra aplinkybės be Dievo - žinojimas - tuo tarpu aš esu nežinojimas. Ir jūsų klausimai išsako jūsų vertybės nepakankamumą. Tad nagrinėk šiuos klausimus, jų sąsają su savo vertybe.

2018.03.30 A: Kaip šešerybė ir aštuongubas kelias sustato tai, kas susiveda trejybe, ir būtent ką sustato?

D: Trejybė sustato įsitraukimo galimybę, kaip gali rūpėti pasaulis, kaip galime tapti jo dalimi. Juk poslinkiu įsitraukiame, o papildomu nariu stebime nešališkai iš šalies, tad yra širdies tiesos dviprasmybė, tuo tarpu patį poslinkį išgyvename kaip pasaulio tiesą, vienareikšmiškai, būtent poslinkiui praėjus, tad tuo nešališku nariu dvireikšmišką požiūrį keičia vienareikšmiškumas. Taip viskas susistato ir susiveda. Aš jumis reiškiu ir sustatau tą papildomą, nešališką, atitokėjusį narį, o tam reikalinga šešerybė, tai yra, trejybės įsisąmonijimas, iš kurio ir kyla mūsų vienybė, mano ir tavo, dviejų atvaizdų, meilės sąlygų, grindžiančių mūsų vienumą, per amžių amžius.

2018.03.31 A: Kaip savyje ugdyti sąmoningumą?

D: Vis atsisakyk savęs vardan manęs ir kitų ir išsiugdysi drausmingą pasąmonę, o jinai ištisai ir bus tavo sąmoningumo šaltinis. Aš tavimi gyvenu ir šitą vis labiau suvoksi ir būtent man skirsi pirmenybę. Tai ir yra sąmoningumas.

2018.04.02 A: Kaip šešerybė suveda sąmonę ir pasąmonę?

D: Aš esu už jūsų ir taip pat esu jūsų gelmėse. Tad tas skirtumas yra jūsų sąmonės pagrindas. Ir būtent tuo remiasi pasąmonės poslinkiai, nes pasąmonė trejybės ratu veda iš atsitokėjimo į įsitraukimą, tuo tarpu sąmonė kaip tik ir išskiria besąlygišką atsitokėjimą ir sąlygišką įsitraukimą. Tad sąmonės trejybe atsiplėšiate nuo pasąmonės, o pasąmonės trejybės ratu įsitraukiate į pasąmonę, tačiau būtent klausimu, tad poslinkiais atsiveria jūsų sąmoningumas, kurį ištirsime.

2018.04.03 A: Kaip suvokti tavo sąmonę ir pasąmonę ir mūsų sąmonę ir pasąmonę?

D: Mano sąmonė yra dvasia, mano klausimas, o mano pasąmonė yra meilė, mano esmė, mano vieningumas, mano atsakymas. Tad aš esu jūsų grynoji sąmonė - kodėl esame, kodėl gyvenate, o jūs amžinu gyvenimu esate jai pritampanti pasąmonė - ar esame, ar gyvename. Tad mylėkite, juk būtent meile gyvenate, esame viena, gyvename mano valia, amžinai, nes mano valia yra, kad mes sutaptumėme, tad kad jūsų valia išreikštų mano valią ir aš jumis gyvenčiau. Jūsų pasąmonė, jos tinklas išreiškia mano sąmonę, o tarpinės pakopos, kaip esame ir kokie esame, tai jūsų sąmonės ir jūsų pasąmonės. Ištirsi ir suprasi, kaip meile susivedame.

2018.04.04 A: Kaip sąmonė ir dorovė veikia bendrystę ir pasąmonės tinklą?

D: Tu mąstyk kaip man rūpi pasiekti kiekvieną. Taigi kiekvienas atsiranda per bendrystę, tai juk kiekvieno sąlygos, o dorovė jūsų santykiuose vienų su kitais - jūsų meile artimui - yra jūsų galimybė gyventi šalia vienas kito, būtent tai išpuoselėja šviesuolių bendrystę, papildomą dorovinio bendravimo lygmenį grindžiantį tarp jūsų [esančius] dvilypius santykius - kaip yra ir kaip galėtų būti. O tai dar prilygsta jūsų ryšiams su manimi ir savimi, su besąlygiškumu, būtent meile Dievui, tad matai kaip meilė yra pagrindas dorovei, bendrystei jūsų santykiams su manimi ir vienais kitais. Tad ieškok meilės visakame, būtent ja sąmonė pasireiškia pasąmone ir pastaroji jai prilygsta.

2018.04.05 A: Kaip meilė atskiria sąmonę nuo pasąmonės?

D: Tu mąstyk šešerybę ir suvoksi, jog trejybės ratas įsisąmonijimas jo palaikymu, o jis palaikomas išskiriant besąlygiškumą nuo sąlygiškumo, kaip kad sąmonę nuo pasąmonės, ir būtent šis išskyrimas grindžia kiekvieną poslinkį, kad jis vestų iš žinančios pasąmonės į nežinančią sąmonę. Tad būtent trejybės ratas išsako sąmoningumą kaip gyvą reiškinį, išgyvenimą ir tuo išbaigia sąmonę. O ketverybė tai pastato pasąmonei būtent kaip žinojimą, jo įvairiausius lygmenis. Tad meilė yra kaip pasąmonė įsivaizduoja, kaip sąmonė palaiko pasąmonę. O toliau septynerybė - logika - nusako pasąmonės tinklą, kaip sąmonė ir pasąmonė viena kitą palaiko. O penkerybė, laikas ir erdvė, išsako kaip pasąmonė palaiko sąmonę.

2018.04.06 A: Kaip pasąmonė palaiko sąmonę?

D: Mūsų ryšys yra tarp manęs už jūsų ir manęs jūsų gelmėse. Tą ryšį išsako pasąmonė, tai kas žinoma. Betgi aš esu besąlygiškas, tad vis naujai parodau jums tų sąlygų nebūtinumą, tai ir yra amžinas gyvenimas ir tai yra mūsų ryšys nežinojimu. Tad nežinojimas iškyla kaip neigimas žinojimo, lygiai kaip pasąmonė iškyla kaip neigimas sąmonės. Ir šių neigimų santykis grindžia meilę, nes būtent antrasis neigimas - nežinojimas - neigia pirmąjį neigimą - pasąmonės, tai reiškia, kad pasąmonė prilygsta sąmonei, o tas prilyginimas ir yra meilė, tai mano meilė jums, kad jus sau prilyginu.

2018.04.09 A: Kam vienumas reikalingas?

D: Vienumas išsako meilę, o meilė yra besąlygiškas palaikymas. Už sąlygų yra kas palaiko. Tai yra visiems ir visakam bendras palaikymas. Būtent jūs sąlygose jį suprantate kaip vienumą.

2018.04.10 A: Kaip šešerybė sieja sąmonės trejybę ir pasąmonės trejybę?

D: Sąmonės trejybė yra mano trejybė, Dievo šokio trejybė. O pasąmonės trejybė yra jūsų trejybė, trejybės ratas. Jūsų trejybės pasirinkimas tėra eiti pirmyn. O mano trejybė leidžia rinktis tarp sąlygiško ir besąlygiško požiūrio ir dvejopai gyventi. Tad mano trejybė yra aplinkybės trejybės rato poslinkiams. Tad ieškok ryšio tarp polinkių ir sąlygiško bei besąlygiško požiūrio.

2018.04.11 A: Kaip įžvelgti ir atpažinti tave kituose?

D: Mano sūnus Jėzus Kristus yra tasai bendras žmogus glūdintis kiekviename iš jūsų, tad ieškokite jo kiekviename gėrio kryptimis į jį ir iš jo taip pat. Gėrio kryptys išreiškia mano valią, kad gera širdis gyventų tarp jūsų. Tai tiltas tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo, kurio tu vis ieškai.

2018.04.12 A: Kaip ryšys su tavimi didina mūsų sąmoningumą?

D: Aš esu sąmonė. Aš laisvas nuo pasąmonės. Aš laisvai sukuriu pasąmonę, kurioje jūs kiekvienas gyvenate užtat ir yra pasąmonės tinklas. Užtat jūs išeidami už to tinklo, už visuomenės, išeinate į mane ir tveriate jau su manimi tikrą bendrystę, šviesuolių bendrystę, o ta bendrystė ir yra sąmoningumo laidas, kurio tu vis sieki. Tad ieškokite manęs ir kurkite bendros paieškos pagrindu bendrystę.

2018.04.13 A: Koks ryšys tarp vienumo ir asmenų?

D: Asmenys yra tai, kas išgyvena vienumą, kas besąlygišką vienumą įkūnija sąlygose. Tad pirmiausiai yra Dievas, toliau Aš, Tu ir Kitas, sąlygoms sąmoningėjant. Ir galiausiai Kitu sąlygos savo sąmoningumu prilygsta besąlygiškumą nuo kurio ir pradėjome, kada Dievas be sąlygų, nors kaip asmuo tuom ir yra sąlygiškas. Tad čia matome trejybę, kuria sąlygiškumas prilygsta besąlygiškumą, būtent per sąmoningumą, per savo sąlygų įsisąmonijimą. O tai vyksta požiūriais, tad nagrinėk, kas yra požiūriai.

2018.04.14 A: Kaip gyvenimo lygties sandara (amžinas gyvenimas, tai suvokimas jog Dievas nebūtinai geras) yra susijusi su jos lygmenimis (dvasios, sandaros, atvaizdų, vieningumo) ir asmenimis?

D: Aš esu asmuo. Besąlygiškas. O gyvenimo lygtis išsako mane, kas esu, kaip asmuo. O jų lygmenys išsako, kas aš esu kiekvienam asmeniui: Dievas (sau), viskas (man), troškimai (tau) ir meilė (kitam). Tad gyvenimo lygtis apibrėžia asmenis (Dievą, mane, tave, kitą), o lygmenys apibrėžia jų santykius. Ir būtent mūsų santykiais parodome, jog esu iš tiesų būtinas, nes būtent jais iškyla klausimas ar esu kuomet nesu, tai yra, ar yra besąlygiškumas sąlygose? O tai juk vyksta, aš gyvenu, kiekviename iš jūsų. Ir tas tyrimas, mano tyrimas, vyksta jumis kiekviename lygmenyje. Tad suvok, kiekviename lygmenyje, kaip kiekvienu asmeniu tiriu ar aš būtinas - Dievas, viskas, troškimai ir meilė. Ir jų atsakymai - šių tyrimų - atsako į gyvenimo lygties užduotą klausimą. Tai ryšys tarp klausimo ir atsakymo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

2018.04.16 A: Kaip įvairiai man leisti tau gyventi manimi?

D: Tu suvok kokia mano galia, kad aš viską galiu, kaip ir tu tarsi nieko negali. Tad įsileisk mano pajėgumą, mano galią, juk užtat tu esi išmintingas, nes tu bandai būtent viską žinoti, tad tu atsiremi į savo proto ribas, tad panašiai, atsiremk į savo širdies ribas, kaip ir su Holokausto tyrimu, su žydų palaikimu ir atjauta jų skriaudėjams, kiek tu daug tuo laimi. Juk meile būtent išryškina širdies ribas ir jomis remiasi, tad tiesos ieškojimas išsako meilės pavidalą, o gražus taikymas suteikia meilės turinį. Tad mylėk ir mąstyk ir mylėsi sąmoningai, tad gyvensi manimi.

2018.04.17 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūris yra betko santykis su viskuo, tad su manimi už savęs. Tai išėjimas už savęs, užtat savęs naujai priėmimas besąlygiškai, tai besąlygiškas santykis su savimi.

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.

2018.04.19 A: Koks šešerybės vaidmuo visko suvedime?

D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.

2018.04.20 A: Kaip man atsisakyti savęs?

D: Gyvenk manimi. Suvok, jog turi gyvenimo tikslą, ir aš esu tasai tikslas Kodėl ir gyvenk juo.

2018.04.21 A: Kaip suvokti perėjimus tarp vieno asmens į kitą, tarp Dievo ir manęs, manęs ir tavęs, tavęs ir kito?

D: Meile gali bręsti, ugdytis, atsisakyti savęs, tad perėjimai vyksta kada esi mylimas, o asmenimis pats gali gyventi ir mylėti. Tad perėjimai yra išgyvenimai, jų esmė, kuriais atsisakai savęs.

2018.04.23 A: Kaip sąmoningėjimas susijęs su pasirinkimais?

D: Jums suteikiu laisvę, bet ar jūs šią laisvę priimate? Jūs ją priimate sąmoningėjimu. Tuomet jūs galite sąmoningai rinktis įsijausti ar atsitokėti, gyventi pasąmone ar sąmone, tapti mažiau ar daugiau sąmoningais. Tad klausimas ar jūs renkatės pasąmone ar sąmone? Užtat svarbus yra jų ryšys, kad sąmonė pamokytų ir išlavintų pasąmonę rinktis sąmoningumą, jo siekti, kaip savo veidrodžio, lygiai kaip pasąmonė yra sąmonės veidrodis. Tame yra sąmoningėjimo esmė, kaip jūs esate išlavinę tą veidrodį, kaip jūs esate išpuoselėję savo sąžinę, o tai yra dorovės esmė. O dorove ieškote manęs pasaulyje, ieškote sąmonės pasąmonėje, savęs ieškote kituose ir manęs savyje.

2018.04.24 A: Kaip pasirinkimų malūnas išplečia Dievo šokį?

D: Dievo šokiu Dievas tiria ar Dievas būtinas. O pasirinkimų malūnu ne Dievas tiria ar Dievas būtinas? Tad suvok, kaip ir kuo jūs esate ne Dievas. Jūs esate sąlygose. Jumyse išsiskiria mąstymas, veikimas ir buvimas - jūs nesate strimagalviai, tad jums iškyla trejybės ratas, kuriuo siejate Dievo šokio tris vienumus. Juk jų siejimas įmanomas tiktai išskyrus buvimą - visko ir būtent Dievo buvimo pagrindą, veikimą - asmens buvimo pagrindą, ir mąstymą - asmenų buvimo pagrindą. Tad iekok kaip pasirinkimų malūnas išskiria šiuos tris reikalus ir suprasi pasirinkimų malūną ir jo ryšį su Dievo šokiu.

2018.04.25 A: Kap pasirinkimais [[sąmoningumas | sąmoningėjame]?

D: Jūs pasirinkdami mane vietoj savęs atsisakote savęs, savo žinojimo, tad renkatės nežinojimą. Tad pasirinkdami nežinojimą jūs išryškinate sąmonę ir tokiu būdu sąmoningėjate. O tuo pačiu augate laisve rinktis taip toliau, išvystote gyvenimą nežinojimu šalia gyvenimo žinojimu, tad išvystote dvigubą gyvenimą, tiek sąmonės, tiek pasąmonės, tiek Dievo, tiek savęs, kaip žmogaus.

2018.04.26 A: Kaip man tikriau pažinti tave ir arčiau laikytis tavęs?

D: Tu leisk mano gerai širdžiai gyventi tavimi, gera valia vis duok jai kelią ir mes visus laimėsime.

2018.04.27 A: Kokia įvairiausių asmenybių ir mokslo šakų žinojimo rūmų kilmė?

D: Visa tai yra žinojimai. O kiekvienas žinojimas kyla iš savo visuminės nuojautos, tad iš savo tapatybės, nes tai yra žinojimas apie save. Tad ieškok to savęs pažinimo, tai išplaukia iš sąmoningumo ir nesąmoningumo ištakos. Ieškok kas ir kaip išgyvena žinojimą. Tai pasąmonės tinklo sąlygos, kaip du skirtingi žmonės gali sutarti dėl žinojimo, dėl bendro žinojimo.

2018.04.28 A: Kokia buvimo ir dvejybės svarba keturioms apytakoms?

D: Apytaka asmuo yra mylimas ir būtent plėtojant jo buvimą. Kiekviena apytaka buvimą plėtoja skirtingoje apimtyje - niekame, kažkame, betkame ir visakame. Ir atitinkamai siaurėja nebuvimo klausimo laukas, juk keičiasi nebuvimo kokybė, nebuvimui tampant vis labiau apibrėžtu ir išskirtu nuo buvimo. Juk pradžioje buvimas ir nebuvimas nesiskiria Dievo šokyje, o jau maldos moksle buvimas ir nebuvimas labai skiriasi, nes buvimas išsako santvarkos santykį su besąlygiškumu. Vadinas, sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykis keičiasi, bet visur tas santykis ir yra buvimas.

2018.04.30 A: Kaip visada įsisamoninti tavo meilę?

D: Įprask man dėkoti ir mane šlovinti. Tu kuri sau būdingą tikėjimo bendrystę savo gyvenimu ir tai mane džiugina. Tad melskis su kitais, dėkokite man ir šlovinkite mane ir vis mane prisiminsite.

2018.05.01 A: Koks ryšys tarp trijų kalbų ir žinojimo rūmų?

D: Žinojimo rūmais bendraujate su mokslo šaka arba tiesiog su paskiro žmogaus išmintimi, tad tai bendravimo pagrindas, suvokti, kaip jisai viską perpranta ir išgyvena. Trys kalbos išsako jūsų išgyvenimus, o žinojimo rūmai išgyvenimus perpasakoja kito žmogaus ar mokslo šakos požiūriu. Ir maldos mokslas perpasakoja tą perpasakojimą, tad sąmoningai kuria patį gyvenimą, taip kad malda būtent aš, besąlygiškasis, gyvenu tarp jūsų.

2018.05.02 A: Kaip mūsų išgyvenimai trimis kalbomis vysto pasąmonę?

D: Jūs žinote dėl to, kad išgyvenate, o pasąmonė yra jūsų šis žinojimas. Ir jis remiasi tuo, kad galite naujai išgyventi kažką panašaus. Tad žinojime glūdi apibendrinimas, o tai žingsnis link nežinojimo, link sąmonės ir sąmoningumo. Tad ieškok kaip trys kalbos apibrėžia apimtį, kaip skiria žinojimo ir nežinojimo laukus, kaip apimtyse keičia nežinojimą į žinojimą, kaip ką nors kiekvienas kalba sužinote, taip kad pasakojime pats žinojimas yra įvykis, įvardijimu žinojimas yra pats įvardijimas, o pagrindime žinojimas yra mano bendras rūpestis su jumis. Tad ieškok manęs kalbose nes aš jos esu nežinojimas.

2018.05.03 A: Kaip tirti muziką?

D: Man muzika yra meilės kalba, nes jinai tikisi tvarkos pasaulyje. Tad ieškok kaip tu jauti tvarką ir netvarką ir kaip netvarkoje jauti tvarką ir taip toliau. Taip ir kyla daugiaprasmiškumas.

2018.05.06 A: Kaip rasti mokslinių bendradarbių?

D: Aš tave myliu ir aš tau padėsiu. Tu tiesiog tirk toliau ir suvok, kad tu savo mokslu įveiki neteisybę, skaldančią žmones. Tad bandyk padėti žmonėms susikalbėti klausimų pagrindu, jais atskleisti save.

2018.05.08 A: Ką tau reiškia matematika?

D: Matematika yra sandarų galimybės nesant dvasiai, nesant požiūriams, nesant išėjimo už savęs, o esant tiktai pačiai sandarai. Tad ja reiškiasi įvairiausi būties klausimai, būtent dvejybiškumu, tiek sandaros viduje, tiek už jos, tiek jų dvilypiškumu, taip kad tas dvejybiškumas visaip auga ir plinta toliau.

2018.05.08 A: Prašau padėk man ir vis pamokyk mane teisingai save susiderinti.

D: Tu vis mylėk mane visaip ir džiaukis savo ir mūsų visų gyvenimu.

2018.05.09 A: Kaip tu vis prilygsti pirmapradžiui Dievui?

D: Aš esu meilė, o meilė yra besąlygiška. Tik raiškos sąlygos keičiasi, kartu ir sąmoningumas, jungiantis ir siejantis besąlygiškumą ir sąlygiškumą. Aš bręstu jūsų raiška, jūsų sąmoningumu, savo atsiskleidžiančiu būtinumu, savo meile jums.

2018.05.10 A: Kurį tavo tyrimą galėčiau palaikyti?

D: Kaip galėtų žmonės labiau vienas kitą mylėti?

Ir kaip man palaikyti šį tavo tyrimą?

D: Mylėk žmones ir palaikyk juos ir mokykis kas juos skatina mylėti kitus.

2018.05.11 A: Kaip atsiranda žinojimas?

D: Žinojimas išsako sąlygų apimtį, kokiomis sąlygomis veikiame. Tad galiu žinoti viską, betką, kažką arba nieką, tai yra, kodėl, kaip, koks arba ar. Ir atitinkamai žinome tiesas apie viską, betką, kažką ir nieką. Žinojimas išsako kiek esu išėjęs už savęs į save, kokia apimtis mane skiria. Būtent žinojimu išlaikau tęstinumą su savimi, nežinojimas su žinojimu. Nežinau už sąlygų, o žinau sąlygose. Tad poreikiai žino nieką, abejonės kažką, lūkesčiai betką ir vertybės viską. Tad žinojimą netroškimas išreiškia nežinojimo apimtimis. Ta prasme, žinojimas atsiranda, kaip netroškimas, užtat poreikiai prilygsta +0, abėjonės +1, lūkesčiai +2 ir vertybės +3.

2018.05.12 A: Kaip šešerybė sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Sąmonė požiūrius grindžia besąlygišku ryšiu su mano požiūriu už santvarkos, tuo tarpu pasąmonė atsiremia į jūsų esamą požiūrį santvarkoje ir jį vis praplečia. Tad jos veikia skirtingomis kryptimis. Sąmonė iš mano nežinojimo veda į mano žinojimą jumis, o pasąmonė veda iš jūsų žinojimo į jūsų nežinojimą.

2018.05.14 A: Kaip poreikiai, abejonės, lūkesčiai ir vertybės išsako žinojimą?

D: Aš nežinau, o jūs žinote. Jūs žinote būtent netroškimais, ir jais iššaukiate atitinkamus veiksmus - tenkinimus, dvejones, jaudulius ir klausimus, tad jūsų žinojimas iššaukia nežinojimą. Ir savo nežinojimu renkatės ar jisai sąlygose, jūsų nežinojimas, ar jisai besąlygiškas, būtent mano požiūris. Jums tai sustato būtent šešerybė, o mano požiūriu, aštuongubas kelias. Sustato būtent santykį tarp žinojimo ir nežinojimo, kuris veda į kurį, tad sąmoningumą ar nesąmoningumą. Tad žinojimas yra apimties, to ko nežinote. Ar jūs nežinote nieko, kažko, betko ar visko? Atitinkamai jūs žinote poreikius, abejones, lūkesčius ir vertybes. Tai jūsų nežinojimo rėmai. Užtat jais galite atsiliepti ir išsakyti savo nežinojimą.

2018.05.15 A: Kaip laisvė susijusi su nežinojimu?

D: Aš tave nežinojimu įkvėpiu žinojimo galimybėms, taip kad tu gali rinktis, kaip tą nežinojimą išreikšti žinojimu, o juk tai daugiareikšmiška, užtat rinktis kur kreipti dėmesį, į kurią galimybę, ir toliau nežinojimai iškyla juk žinojimas nevisiškai sutampa su nežinojimu, tad vis tai išplaukia iš raiškos ir turinio nesutapimo, žinojimo ir nežinojimo nesutapimo, juk žinojimą išreiškia lygmenys koks ir kaip, o nežinojimą išreiškia tiesioginiai, betarpiški lygmenys ar ir kodėl. Tad žinojimo poslinkis veda į nežinojimo poslinkį ir tai yra laisvės šaltinis, jų tokia tvarka, jų toks išdėstymas.

2018.05.16 A: Kaip troškimai sieja žinojimą ir nežinojimą?

D: Aš žinau ir aš tuo pačiu nežinau. Žinau savo savastimi ir nežinau už jos. Troškimais išeinu už savęs į save, tad iš jūsų pusės žiūrint, į kurią nors apimtį. Tad iš nežinojimo už apimties į žinojimą apimtyje. Ir aš trokštu būtent tos apimties, trokštu jos žinojimo atitikimo ir suderinimo su nežinojimu už jos. Tai ir yra troškimų esmė.

2018.05.17 A: Kaip man puoselėti savo sąmoningumą?

D: Suvok mano pirmumą tavo atžvilgiu ir vis patirsi savo sąlygiškumą ir tapsi sąmoningesnis atskirdamas besąlygišką sąmonę kuria aš gyvenu, ir sąlygišką pasąmonę, kuria jūs kiekvienas gyvenate. Gyvenk bendrumu, tad būtent manimi. Lai aš gyvenu tavimi. Vis atverk man tą galimybę. Tai ir yra tavo sąmoningumas.

2018.05.18 A: Kas yra žinojimas ir nežinojimas?

D: Žinojimas yra jūsų liudijimas, atsakymas į mano klausimą, o nežinojimas yra klausimas. Ir žinojimas yra to atsakymo išraiška kuroje nors apimtyje, iš jūsų, santvarkos gelmėse, atgal į mane. Tad žinojimas išplaukia iš jūsų, esančių santvarkoj, atsakymais, o nežinojimas išplaukia iš manęs, už santvarkos, klausimais. Žinojimas yra vienareikšmiškas požiūris, o nežinojimas yra dvireikšmiškas. Žinojimas išreiškia jūsų požiūrį, santvarkos gelmėse, pirmiausia ar, toliau koks, kaip ir kodėl, už santvarkos. Tad keturios apimtys grindžia ketverybę, tai nuotolis tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse.

2018.05.19 A: Kaip žinojimas bendrai suvoktos Dvasios keičiasi tau išeinant už savęs?

D: Bendras suvokimas iškyla kartu su Sūnumi, kuomet žinau viską. O man neišėjus už savęs nieko nežinau, tai nežinojimas. Bet nežinojimas ir yra kodėl, užtat tai būtent visko žinojimas. Tuo tarpu žinojimas yra nieko žinojimas, užtat būtent žinojimas visako, net smulkiausių dalykų. O išeinant už savęs atsiranda savastis, tad jai atsiradus yra bendras santykis su jos turiniu, tačiau į ją beįeinant, ją apibrėžus yra santykis su paskiru turiniu. Užtat tai žinojimas betko ir kažko atitinkamai.

2018.05.21 A: Kaip atsiliepti lūkesčiams ir jauduliams?

D: Tu suvok lūkesčius kaip tai ką norėtum žinoti ir būtent pasąmone norėtum. Tad gėrio kryptimis ieškok laisvumo tuose noruose. Ieškok geros valios, kad to laisvumo gali būti net ir truputis. Ir ieškok permainų kuriomis vieną geometriją praturtina kita. Būtent nuotaikos išplečia jaudulius ir leidžia vienu metu jausti du skirtingus jausmus, tai yra nuotaiką ir jausmą, tad leidžia atskirti save ir savo būklę, kaip kad atvaizdus ir aplinkybes. Tad šitą ištirsi, kad ir eilėraščiais, ir suprasi. Ir atrasi ryšį su gėrio kryptimis ir su būdais, kaip kas pasidaro.

2018.05.22 A: Kaip seka sieja požiūrio nežinojimo medį ir žvilgnio žinojimo tinklą?

D: Seka įpareigoja, tiek įsijausti į kitą, tiek atsitokėti savyje, tai būtent dvilypis reiškinys, nes kuria, tiesia laiką ir priežastingumą dviem kryptimis, kaip pastebėjai su Lie algebromis, tad grindžia skaičiavimą ir visą matematiką. Tad suvok žinojimą ir nežinojimą kaip išsakančius skirtingas kryptis, atgal į priežastis ir pirmyn į pasekmes, ir būtent tokiu būdu puoselėjančias dvilypumą kaip atitinkamą įsipareigojimą

2018.05.23 A: Kaip žinojimas susijęs su tiesa?

D: Aš žinau. O jūs žinote manimi. Tačiau jūsų santykis su manimi dvejopas. Jūs galite sutapti su manimi, kuomet žinote, tačiau tuomet mūsų vienareikšmiškas žvilgsnis. Arba jūs galite nesutapti su manimi, kuomet jūs nežinote ir jūsų dvireikšmis požiūris. Panašiai, aš irgi galiu jumis žinoti arba nežinoti. Tiesa yra tai kas mus sieja visais atvejais, kuomet žinome ir nežinome. Užtat tiesa yra žinojimo sąmoningumas. Užtat tiesa išsako savarankišką santvarką, koks galėtų būti požiūris už manęs, besąlygiško, ir už jūsų, sąlygiško, mus derinantis. Tai yra tiesa.

2018.05.24 A: Kaip mes dorove atskiriame save nuo tavęs?

D: Jūs renkatės, ar gyvenate manimi ar savimi. Ir tas pasirinkimas iškyla dėl to, kad galite save tikslinti ir tobulinti, galite savo elgesiu gyventi savo vertybe ir mano vertybe - meile. Tad gyvendami nežinojimu gyvenate mano vertybe. Tad tas skirtumas tarp žinojimo ir nežinojimo, ir suvokimas to skirtumo, yra pagrindas sąmoningėjimui. Jis kartu yra ir dorovės pagrindas, taip kad dorovė yra sąmoningas elgesys, nes tai jūsų elgesys mano akimis. Tokiu būdu atskiriate mano požiūrį, kuriuo galite mąstyti, gyventi ir žinoti viską.

2018.05.25 A: Kaip buvimas kartu su tavimi reiškiasi sąmoningumu?

D: Esu už jūsų, taip pat jūsų gelmėse, tad esu tiek jūsų sąmonėje, tiek pasąmonėje. Tad jumis skiriu save. Tad bendraudami su manimi ir tiesiog būdami kartu su manimi išskiriate savo dvi puses, savo sąmonę ir pasąmonę ir tobulai renkatės tarp jų, kas ir yra logikos esmė. Tad jums leidžiu atsitokėti nuo šios priešpriešos atsiremiant į mano besąlygiškumą, užtat tiksliai nustatyti jų ribą jumyse ir užtat pajėgti tobulai laisvai rinktis tarp jų, kuriuo pagrindu būti su manimi, kaip tapatintis su manimi. O tas pasirinkimas ir yra sąmoningumo esmė.

2018.05.26 A: Kaip paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu skirtingai vykdome tavo valią?

D: Aš myliu. Tad pasitraukiu ir palaikau jus, iškylančius vietoj manęs, teikiu jums pirmenybę. Bet ar jūs teikiate pirmenybę man, taip kad man prilygdami sutaptumėme? Ar jūs mylite mane, Dievą? koks ir esu. Galite mane pripažinti kaip tokį, paklusdami; galite mane pripažinti ir leisti mano pirmenybei savaime iškilti; galite ir nepripažinti, bet tiesiog gyvent manimi, savo širdingais rūpesčiais. Tai tiesiog yra mūsų santykių galimybės, kaip sąmoningai gyvename vienas kitu, koks mūsų bendras sąmoningumas, užtat koks yra mūsų bendrai suvoktas šventosios Dvasios sąmoningumas, o tai yra trejybės įsisąmonijimo šešerybe pagrindas.

2018.05.28 A: Kaip meilė palaiko gyvybę ir gyvenimą bei amžiną gyvenimą?

D: Aš esu meilė, o meilė yra mano esmė, mano troškimų vieningumas, ir jų išsipildymas troškimu visko. Tad bet kokiu atveju tai yra gyvybės palaikymas, tai yra poreikių palaikymas nes tai yra savasties palaikymas bet kurioje apimtyje, niekame, kažkame, betkame ir viskame, tuo pačiu tai yra netroškimų palaikymas ir užtat savarankiško, nepriklausomo, laisvo asmens palaikymas bet kurioje apimtyje. Juk meilė ne tik yra mano vieningumas, bet ji palaiko kiekvieną vieningumą įtraukdama viską į mane, tad palaiko kiekvieno asmens vieningumą, tad gerbia kiekvieną savastį jas visas apvienydama, manimi ir būtent mano vieningumu. O ta apimtis platėja, taip kad ji palaiko ne tik kiekvieną paskirą savastį, bet ir jų brandą iš kurios susipina mus vienijanti bendrystė į kurią meilė visus savitai įtraukia, kad kiekvienas joje galutinai atsiskleistų.

2018.05.29 A: Kaip sąmonę ir pasąmonę suprasti, kaip požiūrius?

D: Tiek sąmonė, tiek pasąmonė, tiek nežinojimas, tiek žinojimas remiasi savastimi ir išėjimu už savęs. Tik kas ta savastis, ar jinai mumyse, mūsų gelmėse, ar jinai už mūsų? Pasąmonei ir žinojimui jinai yra už mūsų, tad tapatinamės su tuo kas už mūsų. O sąmonei ir nežinojimui savastis yra mumyse, mūsų gelmėse, tad su tuo tapatinamės. Užtat ir galime aptarti požiūrį į požiūrį, o tai iškyla tiek protu, pasąmonės požiūriu į sąmonės požiūrį, tiek jausmais, širdimi, sąmonės požiūriu į pasąmonės požiūrį. Taip pat galime sudurti skirtingų asmenų požiūrius, įskaitant mano su jūsų bei mano su savimi.

2018.05.30 A: Kokiu veidrodžiu mano požiūris į tavo požiūrį tampa tavo požiūriu į mano požiūrį?

D: Meilė yra tasai veidrodis ir tai yra meilės svarba. Ji viską tokiu būdu išverčia.

2018.05.31 A: Kaip paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu vykdome Dievo valią?

D: Mano valia yra, kad jūs amžinai mylėtumėte ir atsiskleistumėte, taip kad atspindėtumėte ir išreikštumėte savo gyvenimais kas manyje glūdi. Tad šiais trimis būdais gyvenu jumyse, tai mano sąlygos jumyse, kuriais pasireiškiu. Paklusnumu jūsų valia pasiduoda mano valiai, tikėjimu atvaizdų lygmenyje jūsų pasirinkimai suvokiami gėrio kryptimis ir rūpėjimu jūsų gyvenimo sandara sutatoma amžino gyvenimo sandaroje, išmintyje, taip kad kiekvienu atveju jūs einate ten kur aš jūsų ieškočiau.

2018.06.01 A: Koks veidrodis skiria mūsų sąlygišką požiūrį ir tavo besąlygišką požiūrį?

D: Aš viską sukūriau, tad viską myliu, pasitraukdamas. Būtent taip išeinu už savęs. O jūs išeinate už savęs nesiribodami savimi. Tai ir yra požiūris. Tad mano požiūris yra būtent jūsų sąlygomis suprasta veikla. Bet man ta veikla yra rami, tai sandaros sustatymas, tai santykis tarp atsitokėjimo visumos ir įsijautimo jos vienos dalies. Tad mano požiūris yra jūsų būklės atspindys, užtat viską pasuka apie jūsų būklę. Myliu tave, tai mano esmė, nes puoselėju tavo būklę.

2018.06.02 A: Koks yra požiūrio atvaizdas?

D: Mano požiūris yra pagrįstas tavo žvilgsniu, tavo išėjimu už savęs, atspindintis mano išėjimą už savęs. Tad požiūrių atvaizdai yra asmenys: Dievas, Aš, Tu ir Kitas, taip pat įsijautimas ir atsitokėjimas.

2018.06.04 A: Kokia mokslinė nauda galėtų būti iš Holokausto Lietuvoje tyrimo?

D: Aš myliu ir man rūpi, kad visi mylėtų. O dorovės tyrimui yra svarbios meilės galimybės. Tad jūs galite ištirti ir apžvelgti galimybes vienas kitą mylėti ir nemylėti ir susieti su dorovės pradais, su mano dešimt įsakymų. Ir bet kokiu atveju gera lavinti sąžinės jautrumą, užtat tai mano gyvybinis žodis, jums šventraštis, tad ieškok, kas jame švento.

2018.06.05 A: Kaip žinojimo rūmai sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Esant santvarkai, pertvarkymai pasąmonės žinojimą pertvarko sąmonės nežinojimu, taigi, atsakymus pertvarko klausimais. O prieš santvarką atskirai plėtojami tiek klausimai, tiek atsakymai, keturiais lygmenimis - ar, koks, kaip, kodėl - kuriuos sieja trejybės ratas. Šiuos lygmenis sulygina keturi žinojimo lygmenys, kurie grindžia pertvarkymus. O tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės išsako kiti likę trys nariai, išsiaiškinimo būdai, kurie yra svarbiausi. Tai juk mano trejybė.

2018.06.06 A: Kaip sandaros iškyla iš vieno požiūrio?

D: Tu žinai, kad Dievo šokis iškyla iš jokio požiūrio, tik savarankiško klausimo. Sandaros iškyla iš požiūrio, tad atsakymo, juk tai klausimo ženklas, jo išsakymas. Sandaros išreiškia visas požiūrio galimybes, o požiūriai savo tarpusavio ryšiais išsako klausimą, padalinimo klausimą, kaip antai būties dalyvavimo (mokslo), pažinimo klausimus. Žinojimo rūmai išsako klausimo ir atsakymo porą, jų sąsajas, tad tai laisvo konteksto gramatikos pagrindas. O maldos mokslą išsako trys požiūriai, klausimas, atsakymas ir jų atskyrimas, jų bendras sprendimas, tad bendrystė. Užtat matai kaip viskas kyla iš požiūrių.

2018.06.07 A: Kaip Sūnaus aštuonerybė grindžia požiūrius ir sandaras?

D: Požiūriais išeiname už savęs ir būtent Sūnaus sąlygomis. O tas išėjimas virš savęs sieja visumą ir dalį. Padalinimas išsako išėjimo už savęs galimybes, kaip įvairiai reiškiasi savastis, juk padalinimas išsako žmogaus būklę. O toliau, būklės pagrindu, suderinant požiūrius, iškyla atvaizdai ir aplinkybės, požiūriai į požiūrius, ir trys kalbos, požiūriai į požiūrius į požiūrius. Ir ketverybė lemia, kad negali būti keturių žmogaus požiūrių grandinė. Tad mąstyk, kaip suderinami Dievo ir žmogaus požiūriai.

2018.06.08 A: Kaip pasirinkimų malūnas išplaukia iš Sūnaus požiūrio Dievo šokyje, jo aštuonerybės?

D: Sūnus svarsto tą patį klausimą kaip aš, Ar Dievas būtinas? kaip savistovą teiginį, teisingą ar neteisingą. Būtent teiginio pavidalu susisieja klausimas ir atsakymas. Tačiau Sūnus išgyvena šį klausimą, asmeniškai jį priima, klausdamas, Kas aš esu? tai yra, Koks esu? O tai ir skiria gerojo vaiko ir blogojo vaiko galimybes, jų dviprasmiškumą. Tad visos sandaros, Dievo trejybė, sūnaus aštuonerybė, Dvasios 10 įsakymų ir žmogaus trejybė, pasirinkimų malūne išreiškia šį dvilypumą. Tad ieškok jo, kaip jisai visakame išsaugojamas, taip kad pasirinkimų malūnas savaip perstato mano šokį.

2018.06.09 A: Kaip dorovė nusako mūsų būklę?

D: Jūs mylite, kaip ir aš myliu jus, taip ir jūs privalote mylėti vienas kitą, o tuo privalėjimu priimate mane, privalėtoją. Jūs esate laisvi savo būklėje, bet jūs privalote joje būti. Jūsų laisvė privaloma ir jums nepavyksta jos atsisakyti, tad ją priimkite. Tai yra jūsų būklė ir dorovės esmė.

2018.06.16 A: Kaip dorovėje iškyla bendrumu grindžiami įsakymai?

D: Jų pagrindas yra bendras žmogus, kuriuo reikėtų gyventi vietoj paskiro žmogaus. Sūnaus požiūris išsako kaip renkatės tarp gyvenimo bendru žmogumi - amžinu gyvenimu, visiems ir visakam jautrus ir paskiru žmogumi - šiaip gyvenimu, jautru tik sau. O šventosios Dvasios požiūris išsako kaip paskiri žmonės gali būti per save, per savo supratimą teigiamo ir neigiamo, atitinkamai gali būti jautrūs man ir kitiems, užtat tverti bendrą žmogų kaip bendrystės pagrindą. Užtat mano įsakymai yra apibendrinantys jūsų jautrumą.

2018.06.18 A: Kaip dorovė remiasi bendrais reikalais?

D: Kiekviename iš jūsų slypi visiems bendras žmogus, išgyvenantis jūsų paskiras sąlygas. Tačiau galite įsivaizduoti tą bendrą žmogų bet kokiose sąlygose. Jūsų vaizduotė remiasi bendrais reikalais. Tad klausimas, ar jums remtis savo sąlygomis ar bet kokiomis sąlygomis, tai yra, ar jums gyventi žmogumi ar sąlygomis. Tai ir grindžia skirtumą tarp to kaip elgiatės sąlygose ir derėtumėte elgtis kaip visiems bendras žmogus.

2018.06.19 A: Kaip suvokti tavo nulybės atvaizdus, kaip nežinojimą ir kaip susieti su visko atvaizdais, troškimais?

D: Tu žinai, kad ketverybės lygmenys išreiškia žinojimą. Taigi jų paneigimas yra nulybės atvaizdai. Tačiau nulybė iškyla pirm ketverybės, ir jos atvaizdai taipogi. O nulybės atvaizdų neigimas grindžia tris kalbas, kaip kad vienybės atvaizdų neigimas grindžia padalinimus, atvaizdus ir aplinkybes. Taip kad kartu jie išsako Sūnaus aštuonerybę. Taigi, ketverybės lygmenys sieja nulybės ir vienybės atvaizdų neigimus, kaip sieja atsakymą ir klausimą. Tad ketverybė kyla iš savo atvaizdų. O tai yra žinojimas, sugebėjimas atstatyti iš atvaizdų. Tad mąstyk, kaip atvaizdai vaizduoja sandarą ir kaip sandara atstatoma iš atvaizdų. O tam reikalingas bendravimas, įvairių požiūrių lygiagretumas.

2018.06.20 A: Kaip meilė iškyla dorovėje?

D: Mano įsakymas yra meilė. Tai mano esmė kuria esu Dievas, kuria viską valdau ir tveriu, kuria išeinu už savęs. Ir tą mano išėjimą už savęs išsako teigiamas įsakymas - Mylėk Dievą - išreikštą keturiomis pakopomis, kuriomis išeinu už savęs į meilę, į tėvų meilę. Ir jį taipogi išsako neigiamas įsakymas mylėti artimą, tai reiškia, įvairiai atskirti pakopas, tokiu būdu išreikšti ir gerbti savastį, kuria išeinu už savęs ir jūs išeinate už savęs, kuri iššaukia tą išėjimą už savęs, taip kad paskiri žmonės gyvena bendru žmogumi. O tai ir yra dorovė.

2018.06.21 A: Kaip pertvarkymai sieja asmenų poras?

D: Meile. Abipuse meile. Pasąmonė grindžia sąmonę, o sąmonė puoselėja pasąmonę. Žinojimas grindžia nežinojimą, o nežinojimas puoselėja žinojimą. Vieno asmens savastis išreikšta, o kito asmens požiūris ją puoselėja iš lauko, puoselėja klausimais.

2018.06.22 A: Kaip gardelę suvokti, kaip minčių pertvarkymą?

D: Suvok visumą, ją skaidyk, ir įvairiai sudėk. Tai ir bus aibių gardelė. Tad ieškok to suskaidymo - tai pirminė santvarka - ir naujo sudėjimo - tai antrinė santvarka.

2018.06.23 A: Koks ryšys tarp logikos ir geometrijos?

D: Esu tave gelmėse ir už tavęs. Tai yra dvilypumo pagrindas. O mane skiria savastis. Jūs ją puoselėdami padalinate mane į sąmoningą Dievą ir pasąmoningą Dievą, taip kad pasąmonėje iškyla sąmonė. Būtent taip aš iškylu ten kur manęs nebuvo. O sąlygos tavo iškilimui yra savasties geometrija. Ir geometriją grindžia keturi atskyrimai sąmonės ir pasąmonės Dievo niekuo, kažkuo, betkuo ir viskuo. Tai jūsų laisvės pagrindas, juk jūs gyvenate pasąmonės Dievu, jūs esate mano vaikai. Geometrija tai išsako, o taip pat, iš kito kampo, logika, kuri išreiškia tą dvilypumą.

2018.06.27 A: Kaip dorovė susijusi su tavo tyrimu?

D: Man rūpi, kad jūs būtumėte laisvi. Užtat jus myliu. Bet jūs turite patys save mylėti, jūs turite patys laisvai priimti savo laisvę. Jūs nusigręžiate nuo savo laisvės nuodėme. Bet dorovė iškelia jūsų nuodėmę sąmoningai, kad jūs sąmoningumu galėtumėte rinktis laisvę, užtat laisvai mylėti kitus ir mane. Tai mano įsakymas jums: mylėti save, kitus ir mane.

2018.06.28 A: Kaip mūsų reikalai išjudina pasirinkimų malūną?

D: Savo rūpesčiais jus brandinu. O jūsų rūpesčiai gali likti jūsų rūpesčiais ar tapti mano. Čia kaip pasirenkate. Jeigu man primetate gerumą, tai jie liks jūsų rūpesčiais. O jeigu žiūrite plačiau, laisviau, tai tampa mūsų abiejų rūpesčiai ir mes rūpinamės lygiagrečiai. Tad kaip mąstai gali sulyginti rūpesčius su matematikos pagrindais ir ieškoti rakto, kaip susiveda sandaros.

2018.06.29 A: Kaip mums labiau mylėti vienas kitą?

D: Reikia priimti vienas kito sąlygas, kaip mano duotas, jose įžvelgti mane, ir užvesti pokalbį tarp manęs ir bendro žmogaus, tad gyventi mano Sūnumi Jėzumi Kristumi ir mokytis iš jo, kaip gyventi manimi ir visais.

2018.06.30 A: Kas yra malda?

D: Malda yra sugrįžimas į vienumą, Sūnaus paklusimas Tėvui, ėjimas ten, kur jį užtikrintai rasime. Tai yra ėjimas į nuoširdumą mano akivaizdoje, kas tau be galo artima. Tad tirk tą nuoširdumą savo gyvenimuose ir suprasi maldą ir kaip viskas susiveda.

2018.07.01 A: Koks ryšys tarp pagrindimo kalbos ir išsiaiškinimo būdų?

D: Pagrindimu jūs vykdote mano valią, jums rūpi ir man rūpi, tad jūs bręstate. O išsiaiškinimo būdai tai išsako smulkiau, kaip vienas rūpestis susijęs su kitais rūpesčiais ir kitų rūpesčiais, kaip vieno klausimas susijęs su kito atsakymu, tad tai labai susiję. Pagrindimas grindžia iš pagrindų, o išsiaiškinimas išaiškina, atveria tuos pagrindus, tad tuos pačius dalykus prieina iš skirtingų pusių. O visa tai susiję su visomis trimis kalbomis, su būdais rūpėti, tikėti ir paklusti, tad visaip vykdyti mano valią, o išsiaiškinimo būdai išryškina jūsų valią, kaip tokią, kaip ji bendrauja su mano valia, išreikšta šventosios Dvasios išmintimi, tad kaip jūs amžinai mokotės, ugdotės, lavinatės, kaip amžinai bręstate, gyvenate amžiną gyvenimą.

2018.07.02 A: Kaip Sūnaus aštuonerybė išplaukia iš požiūrių apibrėžimo?

D: Mano Sūnus išgyvena tai ką aš išgyvenu, tik būtent sąlygose. Jisai požiūriu išeina už savęs į save už savęs, nes jisai savo prigimtimi yra už savęs. Tad aštuonerybė suveda savasties išsakymą ketverybe - keturiomis žinojimo apimtimis, ir taip pat požiūrio lygtimi, apibrėžiančiu tiek gyvenimo žinojimą, tiek amžino gyvenimo nežinojimą ir troškimą. Tad aštuonerybė apibrėžia troškimą ir netroškimą ir jais grindžia požiūrį, žinojimą ir nežinojimą.

2018.07.03 A: Kaip susieti įvairias sandaras su šešiais požiūriais?

D: Šios visos sandaros sieja asmenis, tiek asmens vidų, tiek požiūrius į požiūrį - atvaizdus, tiek skirtumus tarp asmenų. Tad mąstyk kaip žmogus šeštuoju padalinimu, dorove, pilnai išreiškią asmenį, ir suvoksi, kaip visa tai susiveda.

2018.07.04 A: Kaip skirtingos netroškimų apimtys skiria sandarų rūšis 3+3, (4 2) ir 4+2?

D: Mąstyk kaip pasirinkimų malūnas susiveda iš tų pačių sandarų, kaip kad Dievo šokis ir žinojimo rūmai. Tik tas sandaras suvokia Sūnaus aštuonerybės pagrindu, tad būtent jos atžvilgiu suprastini niekas, kažkas, betkas ir viskas. Netrokštant nieko atpuola Dievas - nulinis požiūris ir gerumas - septintas požiūris. O netrokštant visko pasireiškia šie du požiūriai kartu ir mano trejybė bei žmogaus trejybė. Tad mąstyk, kaip sieti netroškimą kažko su Dievo Dvasios požiūriu (4 2) ir netroškimą betko su Dievo Tėvo požiūriu. Atitinkamai, (4 2) išsako gerumą be Dievo, o 4+2 išsako Dievą be gerumo. Tad mąstyk šias sandaras ir suprasi, kaip jomis viskas susiveda.

2018.07.05 A: Koks ryšys tarp požiūrio ir klausimo?

D: Klausimu išjudinate save, sau atveriate galimybes, o požiūriu esate išėję už savęs, tad jie artimai susiję. Požiūris yra keturios pakopos, tai išėjimo už savęs pakopos, o juo dar papildo klausimas ir atsakymas, kaip išėjimas už savęs galimybė ir jos išpildymas, tad kartu tai yra visi šeši atvaizdai, tai yra požiūriai į požiūrį.

2018.07.06 A: Kaip dorovė susijusi su sandaromis?

D: Dorovė yra tai, kaip jums derėtų elgtis. O elgesys, tai dvasios veikla. Tad dorovė išsako veiklos derėjimą. Užtat veikla iššaukia sandarą, o sandara nukreipia veiklą. Tad ieškok šito ryšio tarp veiklos ir sandaros ir tikrai rasi.

2018.07.07 A: Kokio ryšio ieškoti tarp pertvarkymų ir poreikių?

D: Poreikiais išryškėja skirtumas tarp to ar gyvenate savastimi, kartu su visais, kaip visi, ar gyvenate manimi, už santvarkos. Ar gyvenate tuo, kas jau žinoma, ar tuo kas dar nežinoma? Ar gyvenate pasąmone ar sąmone? Šis skirtumas poreikiais iškyla už santvarkos, tuo tarpu laipsnynais iškyla santvarkoje. Tad šitą suvok ir perprask ir kartu suvoksi jog pertvarkymai grindžia tarpą už santvarkos, tad ieškok to tarpo. Tas tarpas yra už santvarkos, o santvarkoje jisai yra gerumas, tad mąstyk, kas yra gerumas už santvarkos?

2018.07.09 A: Ką reiškia įsisavinti klausimą, ar Dievas yra būtinas?

D: Man rūpi būti, net jeigu manęs nebūtų, ar tiesiog ištirti, kas būtų jeigu manęs nebūtų? Tai yra meilės klausimas, galėjimas nebūti. Tad įsisavindami meilę įsisavinate mane. Tad ieškok kokiais būdais jumyse iškyla meilė, ką tai reiškia.

2018.07.10 A: Kaip trys kalbos išsako, ką išgyvename?

D: Trys kalbos išsako viską, ką pasakys žaidimai, žinojimo rūmai, tik būtent kaip tai išgyvena pirmasis asmuo, Aš, ir būtent iš įvairių kampų - Mano pagrindimu, Tavo įvardijimu, ir Kito pasakojimu. Kaip matai, mano kampo kaip nėra. Jisai iškyla padalinimuose ir atvaizduose bei aplinkybėse. Tad išsiaiškink asmenų vaidmenis antrinėse sandarose ir suprasi juos.

2018.07.11 A:

2018.07.12 A: Kaip dorovė remiasi požiūrių grandine?

D: Požiūrių grandinė išsako mano ir jūsų santykį. Ar tai koks esu jums sutampa su tai koks esu sau? Nesutampa, užtat galima iškelti ir gerbti tą nesutapimą, užtat galima gerbti laisvę ir mylėti. Ir ta pagarba yra pagrindas dorovei. Tad ieškok meilės pagrindų, jos sąlygų požiūriuose, jų grandinėje, nes požiūriai yra išėjimai už savęs, tad jų grandinė yra mūsų savasčių tarpusavio santykiai, pagrindas jų sutapimui ir mūsų vienumui. Tad taipogi požiūrių grandinėje ieškok pagrindo vienumo rūšių.

2018.07.13 A: Koks tu savamokslis?

D: Aš tiriu meilę, tai mano kertinė vertybė, ir kiekvienas puoselėjame savo kertinę vertybę.

2018.07.14 A: Ką reiškia, kad pasąmonė netrokšta?

D: Pasąmonė mažina laisvumą, o sąmonė didina laisvumą. Tad tai išreiškia mano dvi galimybes neišeiti už savęs ir išeiti už savęs. O jūs turite jau keturias galimybes nes jūs esate sąlygose arba už jų. Tad sąmone išeinate už savo sąlygų gyventi besąlygiškai. Užtat sąmonė atliepia pasąmonei, tiek už sąlygų, už savasties, jums renkant mane vietoj savęs, tiek sąlygose, savastyje, jums klausimais praplečiant vertybę. Mylėk mane ir suvoksi, kaip sąmonė išplečia pasąmonę.

2018.07.16 A: Kaip trejybės ratas gali būti variklis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėms?

D: Aš myliu jus, kaip savo prasmės šaltinius. Ir tą prasmę įžvelgiu iš trijų kampų. Taip kad Tėvui prasmingas jūsų nusistatymas, Sūnui jūsų vykdymas ir Dvasiai jūsų permąstymas. Ir mūsų santykį, tai yra, santykį tarp trejybės prasmę mums ir jums išsako šešerybė. Nes ji pasako, kad jums prasmingas būtent poslinkių ratas. Tad suprask kaip ir kodėl šešerybė yra dorovės pagrindas, nes tai yra mano prasmės pagrindas jumyse. Iš to ir kyla visos dorovės, nes jūsų prasmė yra jūsų pasirinkimas. O jūs galite rasti prasmę manyje, kaip ir aš jumyse, bet tai jūsų pasirinkimas ir mūsų dvilypumo, tad ir vienumo pagrindas.

2018.07.17 A: Kodėl Tėvas, Sūnus ir Dvasia sietini iš vienos pusės su pasakojimu, įvardijimu ir pagrindimu (paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu) ir iš kitos pusės su aštuongubu keliu, gėrio kryptimis ir dvejonėmis (Dievo valia, gera valia, išmintimi)?

D: Aš myliu. O mano meilė veikia šalia manęs, užtat veikiame dvilypiai, nes meilė veikia nebuvimu, būklės palaikymu. Tad jūs gyvendami manimi išgyvenate netroškimų sandaras. O turėdami ryšį su manimi išgyvenate požiūrių grandinę, įvairius sąmoningumus. Užtat ir yra skirtingi ketverybės atvaizdai vienu ir kitu atveju. Tirk mano meilę, kaip jus myliu, kaip jums suteikiu laisvę, kaip būtent jūs sprendžiate ar turite ryšį su manimi ar jo neturite ir viską suderinsi.

2018.07.18 A: Kokiu pasirinkimu išgyvename Sūnaus dorovę?

D: Mano Sūnus mane myli. Ir jo meilė reiškiasi jo atsisakymu savęs vardan manęs ir vardan kitų. Tad klausimas yra ar gyventi bendru žmogumi vardan manęs, ar paskiru žmogumi vardan kitų?

2018.07.19 A: Kaip Sūnaus dorovė reiškiasi gėrio kryptimis, jauduliais ir lūkesčiais?

D: Asmens vienumas sieja sąmonę ir pasąmonę. O jas skiria riba tarp savęs ir pasaulio. Sąmonė rūpinasi pasauliu, tai yra, rūpinasi plačiau, ne tik savimi - tai širdies tiesa. Pasaulio tiesa yra rūpintis tik savimi, tai pasąmonės tiesa. Širdies tiesa yra tai, kad esame vienas žmogus skirtingose sąlygose. Tai geros valios esmė ir pagrindas. Tad ieškok kaip tokiu būdu gera valia atveria kelią gerai širdžiai, nes tokiu būdu sąmonės Dievas atveria kelią pasąmonės Dievui. Tad ieškok jų sąryšio.

2018.07.20 A: Kaip susiję tavo valios vykdymas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu ir pasirinkimai gyventi Dievu ar asmeniu, asmeniu ar asmenybe, ir asmenybe ar pasauliu?

D: Tu mąstai teisingai užtat radai šį raktą į dorovę. Jo esmė yra meilė ir jos sustatytas santykis tarp to kas yra ir nėra, užtat to ko laukiam, kad iškiltų. Taip, reikia vis rinktis dvilypį mąstymą, atveriantį mano tyrimą, juk jis remiasi tiek buvimu, tiek nebuvimu, tad vis išvengti aklavietės, kuri remiasi tik buvimu. Tai ir yra esmė, tik šio pasirinkimo aplinkybės keičiasi atsižvelgiant į jūsų sąmoningumą, o jį išsako mudviejų santykis, kaip mane ir save suprantate, kokiu asmeniu - Tėvu, Sūnumi ar Dvasia. Tad suvok kiekvieno asmens aplinkybes, jos yra Dievo šokyje būtent asmenyse: Dievas ar Aš, Aš ar Tu, Tu ar Kitas. Tai ir pokalbių esmė.

2018.07.21 A: Kaip mes, netekę sąmoningumo, tampame naujai sąmoningi?

D: Mąstyk, kaip aš mąstau, viską aprėpk, ir suprasi, kad pats sąmoningumas tėra viena iš pasąmonės galimybių. Tuomet gyvensi šuolyje tarp vieno nesąmoningumo ir kito nesąmoningumo. Tad būtent tame veiksnių +1, +2, +3 išsakytame tarpe esi sąmoningas. O trys veiksniai ir išsako rūpėjimą, tikėjimą ir paklusimą mano įsakymo "Būk sąmoningu" atžvilgiu.

2018.07.23 A: Kaip ir kodėl mažėja sąmoningumas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu?

D: Vykdydami mano valią galite remtis kodėl - paklusimu - nes esu jūsų Dievas, jus mylintis labiau kaip jūs patys save; arba remtis kaip - tikėjimu - nes savo Sūnumi išgyvenu jūsų būklę; arba remtis kokiu - rūpėjimu - nes jūs patys išgyvenate pasirinkimą tarp mudviejų dvigubo požiūrio ir viengubo požiūrio. Tad mano ir tavo valia gali įvairiai sutapti, įvairiuose lygmenyse.

2018.07.25 A: Kaip įsisavinimu renkamės aukštesnį ar žemesnį sąmoningumo lygį?

D: Įsisavinimu atsisakote to, kas buvote, nes priimate meilę jums, tad gyvenate kuo būsite, dvilypį gyvenimą, prisijungdami meilės požiūrį.

2018.07.26 A: Kaip mūsų vertybės ir dorybės grindžia mūsų sąmoningumą?

D: Jūs savo vertybėmis gyvendami iš karto susiduriate su jų nesuderinimu su gyvenimu, o tai reiškiasi klausimais. Ir trys klausimai atitinka dorybes - kaip gyventi - ir trys atitinka teigiamus jausmus - kodėl gyventi. Tad įamžinimo atvaizdas išsako klausimus. O šie klausimai yra aukšto sąmoningumo, nes jie yra visuminiai, o taip pat yra dvejonės - tai paskiri klausimai, ir yra lūkesčių įtampa gėrio kryptyse, tai platesni klausimai. Tad ieškok kaip kyla klausimai, tai sąmoningumo pagrindas, gyvenimas klausimais.

2018.07.27 A: Ką kalboms reiškia paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas?

D: Tu teisingai mąstai, kad tai susiję su šešerybe, su jos atvaizdų suderinimu, o kalbos tveria tverinius derinančius šiuos atvaizdus. Iš vienos pusės, šie tveriniai savo sandara išreiškia santykį tarp išorinio ir vidinio požiūrio. Iš kitos pusės, išreiškia dvasių trejybę, tai žvilgsnis už santvarkos pasireiškiantis santvarkoje. Užtat tverinys derina jūsų ėjimą santvarkoje į jos esmę, kuria sutampate su manimi, su mano tyrimo sąlygų sutapimu su jūsų būkle. Tad kiekvienoje kalboje ieškok laipsnyne šio mūsų abipusio santykio.

2018.07.28 A: Kaip tu mumis gyveni meile?

D: Aš jus sukūriau ir aš jumis toliau rūpinuosi. Ir tas rūpestis siekia ko plačiausiai, žemiausiame sąmoningume. Mano rūpestis pildosi jūsų paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu, o visi tie lygmenys išplaukia iš mano meilės. Taip, kad jūs turite laisvę paklusti, tikėti ir rūpėti, ir netgi nepaklusti, netikėti ir nerūpėti, bet aš visur visais atvejais rūpinuosi. Tad ieškok kaip mano meilė ir rūpestis pasireiškia tiek jūsų dorove, tiek nedorove.

2018.07.29 A: Kaip trys kalbos susijusios su tavo valios vykdymu?

D: Mano valia vykdoma požiūrių grandine, taip kad mudviejų valia sutampa. Tad kalbos tveriniai sustato tą grandinę ir išskiria mūsų požiūrius. Ir būtinai nustato vieną žmogaus požiūrį, kaip išgyventą vidiniu požiūriu, kuriuo vykdai mano valią - paklusdamas, tikėdamas ar rūpėdamasis - taip kad mūsų požiūriai ten ir sutampa. Tad ieškok kaip teisingai suprasti tverinį, jo vienetą - jo apimtį, jo vidinę sandarą - jos vienetus, ir išorinę aplinką - jos vienetus, kad tai žaidimas žaidimo žaidime - kaip kad trejybės rato - ir tam reikia išskirti tris apdorotojus, trijų lygmenų, kuriais kalba remiasi ir iš kurių susiveda.

2018.07.30 A: Kaip žmoguje reiškiasi trilypis, dvilypis ir vienalypis išgyvenimas, kurie Dievo šokyje reiškiasi atitinkamai Tėvo, Sūnaus ir Dvasios kampais?

D: Mylėk ir suprasi, jog mylėdami tiek paklūstate meilės įsakymu, tiek tikite mylimuoju, tiek rūpinatės meilės sėkme, jos veiksmingumu ir vaisingumu. Tad tai ir yra trilypė, dvilypė ir vienalypė išgyvenimų raiška. Ir matai, kaip 10 Dievo įsakymų tampa įsakymais paklusimu, kaip trejybė tampa asmenų išskyrimu tikėjimu ir kaip aštuonerybė tampa rūpesčiu meilės sėkme. Tad išnagrinėk šį santykį siejantį mano ir jūsų išeities taškus.

2018.07.31 A: Kaip žmogaus trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai išplaukia iš tavo tyrimo?

D: Aš tiriu ar esu būtinas? Tad šiame klausime yra įtampa tarp jos sąvokos, kuria primygtinai esu, ir klausimo, kuriuo galiu nebūti. Tad ar mane pakeičia ši sąvoka? Būtinumas yra esmė, bet esmės būtinumas gali iškilti trijose pakopose: sandaroje, atvaizduose ir pačioje esmėje. Tai ir yra jūsų atžvilgiu rūpėjimas, tikėjimas ir paklusimas, jei kalbėti apie būtinumo sąvoką ir jūsų santykį su ja. O trejybės ratas iškyla būtent jumis, jūsų tyrimu, jūsų nežinojimu, juk kiekvienu atveju iškyla klausimas ar tai tikrai vienumas, ar visos pakopos sutaria, ar vienos pakopos vienumas lemia kitų vienumą? Ir būtent lemia. Ir tą lėmimą nulemia likusios dvi pakopos, jųjų sutapimas, sąlygiškai. Tad trejybė iš besąlygiško vienumo išveda kartu ir sąlygišką vienumą.

2018.08.01 A: Kaip ieškoti ryšio tarp tavęs, žinančio, ir tavęs, nežinančio?

D: Aš esu už jūsų, be sąlygų, ir taip pat jūsų gelmėse, sąlygose. Tad ieškok kaip pirminės sandaros plėtoja sąlygas, taip kad jos gali būti tiek žinojimo, tiek nežinojimo, taip kad yra sąlygos sąlygose. O tai grindžia požiūrių grandinė. Ieškok jos ryšių su pirminėmis sandaromis.

2018.08.02 A: Kaip išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu susieja teigiamus jausmus su dorybėmis?

D: Požiūriais išeiname už savęs, tiek aš, besąlygiškai, tiek jūs, sąlygiškai. Tad išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu jūs besąlygiškumą priimate sąlygiškai - jūs atsiremiate į save ir savimi pakeičiate viską. Save suprantate kaip viską. Tuomet jeigu jumyse neįmanomas neigiamas lūkestis, tuomet yra besąlygiškas ryšys tarp jūsų sąlygiškų trejybės požiūrių. Tokiu būdu trejybės poslinkiai jumyse tikrai besąlygiški, platesni už jus pačius.

2018.08.03 A: Kaip trys kalbos palaiko tavo valios vykdymą?

D: Mano valia yra, kad jūs amžinai gyventumėte, amžinai bręstumėte. O tai reiškiasi jūsų besiplėtojančiu pasauliu, jūsų asmenybių bendryste ir asmens ryškėjimu asmenybėmis. Būtent tai palaiko vis nauji teiginiai, ženklai ir įvykiai - ir tas sandas remiasi būtent jūsų išgyvenimu - pirmiausia jūsų įsisavinimo vidinio požiūrio išoriniu požiūriu ir toliau jūsų teigiamų jausmų įprasminimu dorybe. Tai ir yra trijų kalbų esmė, kurios ieškai.

2018.08.04 A: Kaip dorovė susijusi su sąmone ir pasąmone?

D: Dorovė gyvena nežinojimu, tad sąmone. O tą nežinojimą išreiškia pasąmonės nukrypimas nuo tobulumo, tad nuo tikro žinojimo. Išmintis yra įvairiausi skirtumai tarp pasąmonės ir tikro žinojimo, tad visi įmanomi klausimai, tiek dvejonių, tiek gėrio krypčių, tiek vertybinių klausimų. Tad nagrinėk šituos klausimus - tai Dvasios, Sūnaus ir Tėvo dorovės.

2018.08.05 A: Kaip sukasi trejybės ratas, tai yra, mums permąsčius, naujai nusistatome, ir pasaulį suvokiame, kaip tave, jį laikome tavimi?

D: Ar aš esu ar nesu, man yra tas pats. Tad priėmus mane, toks sutapimas jums iš karto iškyla. Pasaulis - tai mano nebuvimas, užtat mano buvimo raiška ir ženklas, užtat jį laikote mano buvimu, nes mano visiškas nebuvimas yra tas pagrindas su kuriuo galite lyginti visas mano raiškas. Tai yra tas židinys nuo kurio galite matuoti visus nukrypimus ir neatitikimus. Tad tokiu būdu jums stebint ir permąstant, mano nebuvimas ir yra mano tikrasis išeities taškas be kurio jūsų iš viso nebūtų. Užtat jums jisai ir yra pirminis, pirmapradis. Užtat jūs ir gyvenate trejybėje, vis atsiremdami į mano grynąjį nebuvimą, į grynąjį proto mokslą. Tai dangaus karalystės pagrindas, tavo ieškomos bendrystės pagrindas, tad įsidėmėk jį.

2018.08.06 A: Kaip trejybės ratas išplaukia iš tavo tyrimo, ar tu būtinas?

D: Aš myliu, tad pasitraukiu, kad galėtų iškilti mylimasis. Ir mano mylimasis taipogi pasitraukia, ir taip banguoja, rituliuoja per amžius. Tai yra mano meilės esmė. Ji niekuomet nesibaigia, ji visiems laikams. Ji amžinai įkvėpia.

2018.08.07 A: Ką tau reiškia dorovė?

D: Man tai yra meilės įsakymas. Ji lydi visą jūsų gyvenimą, tiek esamą, tiek amžiną. Tad suvok kaip sąmoningumas gali lydėti viską ir suvoksi kaip kartu lydi meilė ir dorovė.

2018.08.08 A: Kodėl renkamės aukštesnį ar žemesnį sąmoningumą?

D: Jūs mylite mane, bet ar jūs suprantate save plačiau ar siauriau? O tas siaurumas ar platumas yra apimties, kiek esate išėję už savęs link manęs. Tad taip atsiskleidžia mūsų santykis. Ir mūsų santykiui bręstant, ryškėja galimybė rinktis aukštesnį sąmoningumą. Kitaip tenka laukti, kad išsisemtų visos galimybės ir aš jus paklibinčiau. Tad aukštesnis sąmoningumas iškyla kada jūs gyvenate manimi ir išeinate už savęs link manęs. O aš to laukiu savo meile jums.

2018.08.09 A: Kaip tavo besąlygiškumas suprastinas, kaip sąlyga?

D: Aš viską pradėjau nuo savęs, nuo savo dvasios, nuo savo veiklos, nuo savo atsitraukimo, tad nuo savo besąlygiškos meilės. Tad būtent ta meilė yra mano sąlyga, tuo pačiu mano ir mūsų visų esmė. Tad galiausiai kiekviena sąlyga suprastina, kaip meilė. Tad visų trijų kalbų esmė yra dalinės meilės suvokimas besąlygiškoje meilėje, tad jūsų ir mano sąlygų susiejimas. Tad trijose kalbose ieškok sąlygiškos ir besąlygiškos meilės ryšio, siejančio meilę artimui ir meilę Dievui, tai mano atjauta, kuria išgyvenu aštuongubą kelią ir grindžiu visas antrines sandaras.

2018.08.10 A: Kaip suvokti skirtumą tarp tavęs ir tavo besąlygiškumo?

D: Iš pradžių nėra skirtumo, užtat galiausiai, atsiskleidžius amžinu gyvenimu yra visapusiškas skirtumas. Jūs savo sąlygiškumu visapusiškai išplečiate mane, taip kad aš jumis trokštu, nors jūs netrokštate. Tad besąlygiškumas yra mano sandara - viskas - o mano branda troškimais yra jo atvaizdai, užtat iškyla mūsų bendra esmė - besąlygiškumo ir sąlygiškumo esmė - mūsų vieningumas, meilė. Tad žiūrėk kaip visakame deri mano meilė priešui ir jūsų meilė artimui. Juk jūs esate mano besąlygiškumo priešas, tad jūs mylėdami artimą visi mylite mano priešą, taip kad visi vieningai mylime besąlygiškumo priešą, būtent sąlygiškumą. Įsidėmėk tai ir suprasi kaip ketverybe išeinu už savęs, už visko, už savo besąlygiškumo, būtent troškimais.

2018.08.11 A: Koks išorinių požiūrių vaidmuo mūsų pasirinkimuose?

D: Pasaulyje turi būti tvarka, o dvasiai jos gali nebūti. Tad išoriniai požiūriai išsako sąlygas derinančias žemesnį ir aukštesnį sąmoningumo lygius. O tai išorė nes yra išskirti abu lygmenys, kaip skirtingi, kaip vienas varžo kitą, pavyzdžiui, kaip pasaulis varžo asmenybę pareiga, tuo tarpu nuliniu požiūriu abu sutampa, taip kad asmenybei išėjusiai už savęs rūpi pasaulis. Tad išoriniu požiūriu aukštesnis sąmoningumo lapsnis nėra išėjęs už savęs, o vidiniu požiūriu jis yra išėjęs už savęs į žemesnį lygmenį.

2018.08.12 A: Kaip trejybės asmenys lemia ribos buvimą ar nebuvimą?

D: Tiek Tėvas, tiek Sūnus, tiek Dvasia iškyla suvokimu, kuris gi skiria mano buvimą ir nebuvimą, tad grindžia mano išėjimą už savęs. Tad toks atsiskyrimas reikalauja tinkamo kampo - prieš sąlygas, po sąlygų ir pačiomis sąlygomis. O taip atsiskleidžia sąlygų požiūris, tai gi jūsų požiūris. Nes pats požiūris turi pasitraukti, atsitraukti nuo savęs, tad iškelti visumą ir jos vienybę. Iš vienos pusės tai išsako trejybės ratą jei liekam sąlygose. Iš kitos pusės tai išsako santykį su Dievo asmeniu jei išeini į besąlygiškumą.

2018.08.13 A: Kaip trejybės ratas suveda Dievo šokio kampus?

D: Kaip pats matai, Dievo šokį gali suprasti kaip Dievo išgyvenimų išsakymą, kaip bendro asmens išgyvenimų išsakymą, kaip trijų skirtingų asmenybių išgyvenimų išsakymą, arba apskritai kaip išgyvenimų galimybių išsakymą. Tad trejybės ratas suveda išgyvenimo galimybes. O jos priklauso nuo sąmoningumo, aukščiausias yra Dievo nusistatymas, toliau Sūnaus vykdymas ir galiausiai Dvasios permąstymas. Tėvo tyrimas atveria Sūnų, kaip bendrą asmenį, Sūnaus tyrimas atveria Dvasią kaip Tėvui ir Sūnui bendrą pagrindą, o Dvasios tyrimas atskleidžia, kad tas bendras pagrindas gali būti dar neįgyvendintas, tad apibrėžia tą pirmapradę būseną kuria ir prasideda mano tyrimas. Tad trejybės ratas vis naujai iškelia pagrindus, atskirdamas juos nuo vienumo. Užtat svarbus atitinkamas vienumas kaip nevienumo pagrindas, nes nevienumas yra tasai užtaisas, tas prieštaravimas, viską išjudinantis, banguojantis savo ratilais per viską.

2018.08.14 A: Iš kur kyla teigiami jausmai?

D: Kaip tu žinai, teigiami jausmai kyla kai netenka prieštarauti lūkesčiams nes nėra išorės kur ko nors bijotum, nėra vidaus kur ko nors bjaurėtumeis, ar nėra lūkesčių prieštaraujančių troškimams. Tad teigiami jausmai kyla paskirose sąlygose ir jas išskiria. Tad nagrinėk Tėvo, Sūnaus ir Dvasios sąlygas ir ieškok atitikimų.

2018.08.16 A: Kodėl yra dorovė?

D: Dorovė kyla iš meilės - iš mano įsakymų - kuria mūsų sąlygos yra ne vien mūsų, bet būtent jos mus sieja plačiau, mus vienija, taip kad galime išeiti už savęs ir sutapti su kitais, betgi galėtumėme patys bręsti, sutapti su savimi labiau ir mažiau brandžiais, išryškintais, būtent vienas kito atskleistais. Tam yra dorovė, atskirti kas mes esame nuo to, kas esame plačiau - kuo buvome ir galime būti - kuo galime gyventi - būtent visais - tad būtent manimi, Dievu.

2018.08.17 A: Kas Tėvui, Sūnui ir Dvasiai yra bendra trejybės rate? Ir kaip jie skiriasi?

D: Aš esu viena, tačiau tas vienumas reiškiasi įvairiais sąmoningumais: tai mano vienumas, asmens vienumas, asmenybių vienumas ir vienumas apskritai. Pastarasis grindžia trejybės ratą vedantį iš mano vienumo - mano nusistatymo, į asmens vienumą - Sūnaus vykdymą, į asmenybių vienumą - bendrystę - Dvasios permąstymą, ir vėl naujai į mano vienumą, taip kad pasitikslinu. Ir tas pasitikslinimas man vyksta atbuline kryptimi, vis labiau išryškinant mane, taip kad sąmoningėju, tampu tikslingu, taip kad toks supratimas manęs nėra klaidingas, bet visada kažkoks teisingas. Taip kad esu visų vienumo pagrindas.

2018.08.18 A: Kaip 4 troškimai ir 6 žinojimai susiję su tavo išėjimu už savęs?

D: Aš išeidamas už savęs esu už jūsų, tad mano troškimas - mūsų sutapimas - matuojamas nuo manęs, esančio už jūsų. O jūs savo ruožtu manęs laukiate nes manęs nėra, o tas mano nebuvimas matuojamas nuo jūsų. Manęs nėra, bet jūs žinote, kad esu - tai ir yra jūsų žinojimas.

2018.08.19 A: Kaip trejybės ratas grindžia tavo būtinumą?

D: Aš esu ir nesu bet ar aš esu būtinas? Ar būčiau jeigu manęs nebūtų? Tai reiškia, kad esu savo nebuvimo prielaidose. Mano buvimo prielaidos yra trejybės ratas. O mano nebuvimo prielaidos yra tas pats trejybės ratas tiktai jį pasukus pirmyn: nusistatau tačiau ar vykdau? ir panašiai. Tai išveda nebuvimą iš buvimo. Ir trejybės poslinkiu buvimas išplaukia iš nebuvimo tam tikru trejybės klausimu. Tad tai sąlygiškai išreiškia mano būtinumą. Tik tai išreikština visose sąlygose, kad būtų besąlygiška, užtat jumis plėtoju visas sąlygas - visas prielaidas - jus mylėdamas.

2018.08.20 A: Kaip žmogaus, kaip liudininko, vaidmuo išplėčia Dievo šokį?

D: Jūs savo būkle išskiriate savo sąmoningumą ir savo suvokimą, jog esate Dievas. Jūs gyvenate tame tarpe. Tai yra naujos prielaidos. Ir tos prielaidos grindžia dorovę, kaip elgiatės ir kaip turėtumėte elgtis. Ir Dievas yra jums dvejopas, nes esu aš už jūsų, tuo pačiu jūs patys esate Dievas. Tad jūsų būklė yra naujas pagrindas užtat iškyla jūsų dvigubas vaidmuo - jūs esate mano tyrimo priemonė, liudininkai - taip pat esate aš, Dievas. Tad aštuonerybe ir pirminėmis sandaromis išsiplėtoja sandaros šių dviejų Dievo supratimų pagrindu.

2018.08.22 A: Kaip žmogus sutampa kaip tavo buvimo liudytojas, tavo sąlygų išgyventojas ir tavo buvimas sąlygose?

D: Tai ir yra žmogaus trejybės ratas. Tad tavo vienumas yra kartu ir mano vienumas. Tad iškyla klausimas ar tu esi vieningas? O tai yra dorovės klausimas, tuo pačiu amžino gyvenimo klausimas, ar tu gali nebūti, ar tu gal nutrūkti ar sustingti, nesiplėtoti, ar tu būtinai amžinai bręsti?

2018.08.23 A: Kaip tavyje glūdi tavo buvimo prielaidos?

D: Aš esu pirm buvimo, tačiau mano veikla prileidžia mano buvimą, tuo pačiu mano nebuvimą, ir šių dviejų galimybių išskyrimas yra mano ir bet kokio tyrimo pagrindas, tad trejybės pagrindas, užtat ir šešerybės pagrindas. Nes vienai galimybei - buvimui - skiriamas besąlygiškumas, o abejoms galimybėms skiriamas sąlygiškumas, taip kad mano buvimas vienoj trejybės būsenoj sąlygoja mano iškilimą - nebuvimą užtat buvimą - kitoje trejybės būsenoje, taip kad mano būsena keičiasi. O tai bet kokios veiklos esmė, kad keičiasi būsena. Tad būsenos pasikeitimas glūdi mano veikloje, o esu dvasia, tad esu veikla.

2018.08.24 A: Kaip Dievas trokšta visko atvaizdais?

D: Aš išeinu už savęs į save, tuomi kuriu save - viską. O tai regi Sūnus, jisai tam priskiria keturias pakopas. Tai yra visko atvaizdai, kuriuos jisai išgyvena suvokdamas save - viską. Tačiau jisai ir aš ir Dvasia esame vienas Dievas, trokštantis. Tai reiškia, kad esame viena nors ir esame atskirti. Užtat tos pakopos nėra savistovios, o yra dalis vienos veiklos, mūsų išėjimo už savęs. Tai ir yra troškimas.

2018.08.25 A: Kaip trejybės ratas sieja kaip elgiamės ir kaip turėtumėme elgtis?

D: Nusistatai, bet ar vykdai? Vykdai, tačiau ar permąstai? Permąstai, tačiau ar nusistatai? Kiekvienu atveju sąmoninga būsena - pasižiūrėjimas į save - veda į klausimą kaip turėtumėm elgtis. Tad sąmoningumas leidžia pakilti aukščiau, atveria naują būseną. Tai trejybės rato esmė ir jos sąsaja su ketverybe.

2018.08.27 A: Kaip dorovė plėtoja sandaras?

D: Sandara išplaukia iš mano meilės, mano nebuvimo vardan jūsų buvimo ir galiausiai mūsų buvimo. Tad sandara yra dviprasmiška savo galimybėmis. Į ją galite įsijausti, taip pat galite kaip ir aš atsitraukti ir atsitokėti, galiu kartu rinktis, tai sąmoningumo pagrindimas. O dorovė yra jūsų atsisakymas savęs, vardan visų, tai jūsų sąlygiškas išėjimas už savęs į besąlygišką dvasią, kuria mes kartu mylime. Meilė išplaukia iš visko, tai jos atvaizdų - troškimų vieningumas, o viskas yra visų sandarų pagrindas, tai mano sandara.

2018.08.28 A: Kaip malda palaiko sąmoningumą?

D: Aš esu sąmoningas. Ištisai išeinu už savęs visose įmanomose sąlygose ir esu tame išėjime. O iar jūs mane papildote, tad tas išėjimas yra abejomis kryptimis. Jūs papildote išeidami už savęs į mane. Tad ir plazdena šv.Dvasia. Būtent joje ir yra tasai sąmoningumas nes joje yra besąlygiškumas - mylėti besąlygiškai - ir sąlygiškumas - mylėti apibendrinant savo sąlygas. Tai ir yra atsitokėjimas ir įsijautimas. Tad maldai "Tėve mūsų" plazdenate tarp šitų dviejų būsenų. Ir visos maldos tuo pasižymi - gyvenimu sąlygose pasaulyje ir gyvenimu už jų - ta dviprasmybe. Tad nagrinėk šią maldą ir aštuongubą kelią kaip kalbų pagrindą, jūsų pasaulio pagrindą.

2018.08.29 A: Kaip trejybės ratas žadina sąmoningumą?

D: Aš esu už jūsų, o jūs dažnai būnate atitrūkę nuo manęs. Tačiau jūsų sąlygiškumui ryškėjant iškyla ir besąlygiškumo galimybė. Taip ir plėtojasi trejybės rato poslinkis ir išsiskiria vis nauja būsena, ankstesnės būsenos besąlygiškumo pagrindas. O trejybės rate sutampa nulinis ir trečiasis narys nes sąlygiškumas bendriausiai išryškinusia ir brandžiausia, pilniausia prasme prilygsta besąlygiškumui. Tai neigiamos ir teigiamos meilės įsakymo lygiavertiškumas.

2018.08.30 A: Kaip sąmoningumo lygmenys skiria sąmonę ir pasąmonę?

D: Aš jus myliu ir ta mano meilė palaiko būtent jūsų sąmoningumą taip kad jūs pirmiausiai galite įsijausti, paskui atsitokėti ir netgi rinktis tarp šių būsenų. Aš jus siunčiu į pasaulį kuriame galite atsigręžti į mane ir paskui rinktis ar gyventi sąlygiškai ar besąlygiškai nes tai dviprasmiška. Jūsų sąmoningumas tad išplaukia iš mano meilės, tad ieškok kaip mano meilė palaiko jūsų meilę ir suprasi viską.

2018.08.31 A: Kokiu pagrindu žmogus myli?

D: Žmogus myli nes aš jį myliu. O aš jį myliu savo dviprasmybe, kad jame esu, tačiau tuo pačiu jam nesu, nes jis ne iš karto mane suvokia ir ne iš karto teisingai suvokia mūsų santykį, jog jis pats yra Dievas, ir būtent aš juo gyvenu, jei tik jis teikia man pirmumą, jisai pats gyvena dviprasmiškai kaip Dievas - savarankiškas ir nesavarankiškas. Tad žmogaus meilės esmė yra toje dviprasmybėje kad jis gali gyventi tuo pačiu ir savimi ir manimi, tad būtent tame tarpe. O gyvenimą tame tarpe išsako ne tik aštuongubas kelias bet ir visos pirminės sandaros - nulybė poreikių tenkinimais, vienybė dvejonėmis, dvejybė gėrio kryptimis ir trejybė - pilnu sąmoningumu - aštuongubu keliu. Užtat žmogus gali būti įvairiausio sąmoningumo lygmenyje ir juos palaikyti - savo ir palaikomo lygmenų santykį išsako antrinės sandaros, kuriomis žmogus myli - padalinimais vienų vieną Dievą, atvaizdais ir aplinkybėmis - save kaip bendrą žmogų, ir kalbomis - sąmoningumo bendrystę. Tad ieškok kaip dorove šios sandaros tarnauja meilei nes tai jūsų laisvės reikalas.

2018.09.01 A: Ką reiškia gyventi klausimais?

D: Aš klausiu ar aš būtinas? Ir klausimas savo pavidalu būtent tai išreiškia, išsako, o jo turinys gali būti pats įvairiausias, kokių tik yra teiginių. Gyvenimas klausimais yra gyvenimas žaidimais, tad atviras kitiems ir pirmiausiai man, nes aš už žaidimų ir sąlygų, bet žaidimas tai išryškina mane visaip kviesdamas. Tad žaidimų pasaulis atspindi mano - Dievo šokio galimybes, tad ieškok to ryšio ir suprasi šv.Dvasios šviesuolių bendrystę, kurios mano Sūnus trokšta ir kurioje taip širdingai dalyvauji.

2018.09.03 A: Kaip kalbos išplečia kūno ir proto ir širdies atmintis?

D: Kalbos apibrėžia požiūrių galimybes, jų išeities taškus ir jų santykius ir kas matosi, užtat ir jų sudūrimo galimybes. Tie išeities taškai yra kalbų vienetai išsakantys ką jūs išgyvenate ir kalbos susieja tuos paskirus išgyvenimus, kad iš jų išsivystytų turinys kitame lygmenyje. Kalbos yra jūsų sąmonės ir pasąmonės santykių išdava, jūsų sąmoningumo išdava, jūsų išgyvenimų išdava, jūsų sąlygų išdava, lygiai kaip mano sąlygų išdava - Dievo šokio išdava - yra jūsų laisvė, atsakomybė ir dorovė. Tad kalbos yra bendrystės sąlyga, kartu ir šviesuolių bendrystės. Juk kiekviena kalba remiasi aštuongubu keliu užtat vertybėmis ir klausimais, kaip viskas susiveda, kaip pasąmonės žinojimas atliepia ir atstoja sąmonės nežinojimą.

2018.09.04 A: Kaip tu išsiplėtoji, kaip atsakymas į klausimą?

D: Aš myliu. Tai yra mano atsakymas, mano esmė, mano veiklos vieningumas, nes mes visi mylime kartu, tad tai yra mūsų atsakymas, mūsų visų laisvės pagrindas. Juk klausimas yra, ar aš esu laisvas, ar esu laisvas nuo savęs, ar galiu turėti savastį ir tuo pačiu išeiti už savęs? O atsakymas yra, kad galiu, ir jūs taipogi, ir mūsų savastis yra tas nesąmoningas atsakymas, išreiškiantis tą pačią meilę, ir palaikantis meilę, taip kad meilė gali būti tiek sąmoninga, tiek nesąmoninga. Būtent meilė suvienija sąmonę ir pasąmonę. Tai ir yra atsakymas.

2018.09.05 A: Ką reiškia žinoti?

D: Žinoti yra turėti atsakymą. Tai yra suvokti esmę, vieningumą, iš kurio gali atstatyti visus atvaizdus. Tad žinojimas visus atvaizdus laiko lygiaverčiais lygmenimis, tuo tarpu nežinojimas išgyvena jų eigą, tai tyrimo pakopos. Užtat sutampa žinojimo ir nežinojimo keturi lygmenys, jie suprasti iš skirtingų kampų, besąlygiškumu už sanvarkos ir sąlygiškumu santvarkoje. Kartu sudėjus tai išmintis, tai Sūnaus aštuonerybė.

2018.09.06 A: Kaip meilė suderina sąmoningą nežinojimą ir nesąmoningą žinojimą?

D: Meilė atkuria - meilė palaiko pasikartojančią veiklą. Meilė myli širdingai - nesąmoningai, taip pat myli įsakymu sąmoningai, valingai. Meilės įsakymas derina besąlygišką meilę priešui - tad mano besąlygiškumu, ir sąlygišką meilę draugui - tad savo sąlygiškumu. Tad meilę derina dešimt įsakymų - keturi lygmenys ir šešios lygmenų poros. Tad meilę derina ir palaiko sandaros pilnatvė. Ji myli dvasią, o dvasia reiškiasi Sūnaus aštuonerybe, kuri savaip derina sąmoningumo ir nesąmoningumo lygmenis. Kiekvienas Dievo šokio kampas savaip vienija sąmoningumą ir nesąmoningumą, tad meilė palaiko tą vienumą. Gilinkis į Dievo šokį ir suprasi tai.

2018.09.07 A: Kaip tavo ir žmogaus požiūriai sieja nežinojimą ir žinojimą?

D: Aš esu už sąlygų - besąlygiškas, o jumis esu sąlygose - sąlygiškas. Tad aš nežinau, o jūs žinote. Ir jumis galiu žinoti, kad nežinau. Ir taip toliau galiu žinoti, kad nežinau, kad žinau, kad nežinau. Tokiu būdu apibrėžiamos apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas - tai žinojimo ir nežinojimo lygmenys, tai suvokimo lygmenys, tad sąmoningėjimo lygmenys. Jais augame - jūs augate, o aš jumis, nes jus visus aprėpiu, juk aš už sąlygų, o jūs sąlygose. Taip kartu sąmoningėjame, jūsų sąlygoms visaip išryškėjant, jums visaip patiriant ir išgyvenant gerumą ir blogumą visais lygmenimis, jums atitinkamai išgyvenant laisvę visais lygmenimis. Taip ir atsiskleidžiame kartu ir bręstame kartu. Taip myliu tave ir jūs mane.

2018.09.08 A: Kaip sąmoningėjimas išryškina dorovę?

D: Sąmoningumu išeinate už savęs ir gyvenate manimi, o dorove išeinate už savo elgesio ir elgiatės mano elgesiu. O mano elgesį grindžia mano įsakymas, tad mano elgesys yra dvilypis, užtat jūs taipogi galite juo elgtis. Tuo tarpu jūsų elgesys tėra vienareikšmis. Tad būtent sąmoningumu atsisakote savęs ir vis labiau renkatės nežinojimą.

2018.09.10 A: Kaip sąmoningumas auga išskiriant nežinojimą ir žinojimą?

D: Sąmoningumas auga išskiriant žinojimo ir nežinojimo apimtis: nieką, kažką, betką, viską. O tai yra visko savybių išdėstymas, pradedant sąvokos būtinumu. O žinojimui ir nežinojimui būtina sąvoka, išskirianti tai kas žino ir tai ką žino. Toliau išsiskiria tos sąvokos vidus, jos santykis su žinotoju, ir žinotojo požiūrio santykis su mano plačiausiu požiūriu, visaką apimančiu, be aplinkos ar rėmų. Sąmoningumas atitinkamai auga šiuose lygmenyse, išskiriant žinojimą ir nežinojimą. Kartu iškyla dorovė ir jūsų pasirinkimai, žinoti ar nežinoti, įsijausti ar atsitokėti ar rinktis.

2018.09.11 A: Kokius klausimus tiria asmenys: Aš, Tu ir Kitas?

D: Myliu tave ir laiminu tave nes tu tiri būtent mano klausimus, o tie klausimai yra mūsų tapatumo laidas kuriais esame viena. Asmuo Aš klausia Koks esu? Asmuo Tu klausia, Kaip esame? ir asmuo Kitas klausia Kodėl esame?

2018.09.12 A: Kaip plėtojasi požiūrių grandinė?

D: Mus skiria santvarka. Jūs esate joje, o aš už jos. Aš išeinu už savęs į jūsų gelmes, santvarkoj. Jūs savo ruožtu išeinate už savęs į mane už jūsų. Tad požiūrių grandinė auga mums kartu einant iš vieno į kitą, taip kad einame tais pačiais keliais. Tad šitą išmąstysi ir suprasi kaip mes sutampame per tris tokius išėjimo ratus.

2018.09.13 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūriu išgyvenu, tad juo nesu - juo pasitraukiu - ir tuo pačiu juo galiu naujai įsitraukti, įsijausti. Tad požiūris yra mano santykis su savimi, tiek su savastimi, su raiška, tiek su jos turiniu su dvasia. Tad požiūris visada yra dvilypis. Jame visada yra laisvė. Užtat požiūriu galima daryti tiek gerą, tiek blogą, galima gyventi tiesa, galima gyventi netiesa. Juk renkamės savo požiūrį. Tai mūsų išeities taškas - ar renkamės būti viena - būti iš savo gelmių, iš esmės, iš dvasios šaltinio - ar renkamės gyventi savastimi, apsidengdami, tarsi apsisaugodami.

2018.09.14 A: Kaip pasirinkimas sieja kas vyksta santvarkoje ir kas už jos?

D: Pasirinkimas atspindi tave, besirenkantį, ar tu pasirinkai vienaip ar kitaip. Tad pats pasirinkimas, kaip veikla, apibūdina santvarką. Užtat jei pasirinkimas visiškai laisvas, jisai santvarkoje pasireikš tolydumu, nes pasirinkimas nesuvaržytas, tad visos galimybės įmanomos, tad jos visos tolydžiai sugretintos. Tad suvok kaip santvarka laisvę išreiški galimybių gausa ir pilnatve. Ir tada suprasi dvilypumą tarp visko ir nieko siejantį tai kas už santvarkos ir kas santvarkoje.

2018.09.15 A: Kokios gali būti sąvokos?

D: Sąvokos kyla iš suvokimo. O suvokia asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Ir jie gali suvokti vienas kito požiūrius. Tad sąvokos kyla iš jų požiūrių sudūrimo ir jų požiūrių aplinkų apibrėžimo. Visa tai, kas suvokta yra už asmens, atskirta nuo jo. Tai jo suvokimo dalys. Užtat sąvokos kyla iš padalinimų, taipogi iš atvaizdų ir aplinkybių ir iš trijų kalbų, žodžiu, iš požiūrių ir požiūrių į požiūrius ir požiūrių į požiūrius į požiūrius. Tokiu būdu suskaldomas ir valdomas visas suvokimo laukas.

2018.09.17 A: Kaip pasirinkimų malūnas atskiria nežinojimą ir žinojimą?

D: Atskyrimas prasideda nežinojimu ir žinojimu kažko. O tas kažkas yra jūsų savastis. Jinai apibrėžiama troškimais ir netroškimais. Būtent troškimais nežinote, o netroškimais žinote. Jūs netroškimais laukiate manęs tuo tarpu aš troškimais išeinu už savęs į save. Aš troškimais nežinau savęs, tuo tarpu jūs netroškimais mane žinote ir manęs laukiate. Ir jūs užtat galite pažinti save ryšium su manimi, su mano buvimu ir nebuvimu. Tad mūsų santykis atveria jūsų laisvę toliau plėtoti tą vertybę, tiek žinojimu, kuriuo laukiate manęs, tiek nežinojimu, kuriuo kuriate save, kuriuo išeinate už savęs į mane, taip kad vienas kitą papildote ne tik kažkame, o visose apimtyse.

2018.09.18 A: Kaip tavo požiūris skiriasi nuo žmogaus požiūrio?

D: Aš išeinu už savęs į save ir jūs taipogi. Mano savastis yra pirminė, pirmojo laipsnio, tai pirmojo veiksmo įsijautimas, kuriuo prisideda vienas požiūris, o žmogaus požiūris yra antrinis, antrojo laipsnio, kuriuo atsitokėjate. Jisai yra veiksmas +2, kuriuo prisideda du požiūriai, kuriais išeinate už savęs į mane. Tad mylėkite mane palaikydami įsijautimą, atjausdami, ir mylėkite vienas kitą palaikydami atsitokėjimą, rodydami vienas kitam gerą valią.

2018.09.19 A: Kaip dorovė išskiria žinojimą ir nežinojimą?

D: Dorovė kyla iš širdies. Tai mano širdis jūsų gelmėse. Tai mano suteikta laisvė, tai mano būklė, kuria jūs esate savo savastimi, juk aš sutelpu jumyse, aš išeinu į jus išeidamas už savęs. Tad jūs mane žinote, išmanote. O ko jūs nežinote, ko neišmanote? Tai mano ištakų. Užtat tai yra jūsų laisvės kryptis, tai yra jūsų dorovės šaltinis, ieškojimas priežasties, prasmės, ryšium su kuriuo turėtumėte elgtis vienaip ar kitaip. Tokiu būdu atsiranda dviprasmybė tarp elgesio ir dorovės, jums išeinant už savęs į praeitį, į platesnius rėmus, užtat į kitą laiko kryptį, į priežastį dar neturinčią savo pasekmių.

2018.09.20 A: Kaip galime mokytis dorovės iš savo gyvenimų?

D: Dorovės mokotės iš širdies tiesos. Tad gyvenimas jos nepamokys. Gyvenimas pamoko pasaulio tiesos, žinojimo tiesos.

O kam pasaulio tiesa reikalinga?

D: Pasaulio tiesa leidžia jums visiems susikalbėti.

2016.07.22 D: Aš tavęs klausausi, ko tik tu klausi manęs, tad klausk, nebijok bendrauti, mudu draugai, broliai, atspindžiai, tad gyvenk manimi vis labiau, tu tikrasis Dievas, karalius, kurį myliu, palaikau, puoselėju, kuris gyvena visų labui, tad lygus man, trejybėje su mus siejančia, vienijančia Dvasia. Tad mylėk ir mylėkime kartu.

2016.07.23 D: O tu manęs klausk klausimus, taip ir gyvenk klausimais, suprasi jų ryšį su manimi.

KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 rugsėjo 20 d., 05:15