调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Klausimai Dievui 给神的问题

Dievo atsakymai


Noriu Dievo paklausti:

Dievo šokis

  • Kaip Dievo atsiskleidimas (Ar aš būtinas? Ar būčiau jeigu manęs nebūtų?) padalinimais susijęs su 6 Dievo raiškomis permainomis? (Dievo sąlygos) Dievo Tėvo (Aš) sąlygos, jo būklė išsakoma Dievo Dvasios požiūriu (Kitam).

Pasirinkimų malūnas, dorovė

  • Ką Dievui duoda mūsų širdingas, sąmoningas gyvenimas? Meilę - Dievo esmę
  • Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?
  • Kaip šešerybėje ir dorovėje susiję veikimo, mąstymo ir buvimo žinojimas ir nežinojimas, esamybė ir galimybė?
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su pasirinkimų malūnu?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Septynerybė ir taip pat ketverybė, penkerybė, šešerybė išreiškia jautrumo anteną. Aštuongubas kelias irgi išsako anteną. Kaip jie susiję? Ir kaip suvokti poreikius, abejones, lūkesčius kaip antenas?

Išgyvenimas

  • Kas yra vaizduotė?
  • Ką kalba kuriame, ką išgyvename mes, ir ką mumis išgyvena Dievas?
  • Ar trys kalbos ir pasąmonė kyla iš gyvenimo lygties ar iš ketverybės?
  • Kaip susiję aplinkybės (tapatybės kaita, klausinėjimas savęs) ir aštuongubas kelias (mūsų klausimų bei vertybių santykis)?

2019.01.01 A: Kaip iškyla padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

2019.01.08 A: Kaip sąmoningėjimas sieja paklusimą, tikėjimą ir rūpėjimasi?

D: Aš vykdau savo valią. Aš jus myliu. O ar jūs mane mylite, kad galėčiau jumis mylėti toliau kitus? Vidiniai požiūriai išsako jūsų skaidrumą, jūsų nežinojimą, kodėl kaip koks, kuriuo galiu priimti jūsų požiūrį. Būtent atsitokėjimu galime vienas kitą atjausti ir suprasti, vidiniais požiūriais atsitokėjate. Ir tas atsitokėjimas didėja jums labiau įsijaučiant. Tad mano sąmoningumas auga jums paklūstant, o jūsų atsiskleidžia rūpėjimu, jums besirūpinant. Užtat mes vienas kitą palaikome ir išpildome, jūs sąlygišku sąmoningumu, o aš besąlygišku sąmoningumu.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.16 A: Kaip pasirinkimai susiję su tavimi?

D: Pasirinkimai yra mano širdis kuria atsiliepiu į savo supratimą. O tas supratimas iškyla iš mano sąmoningumo, iš įsijautimo ir atsitokėjimo atskyrimo. Šį atskyrimą ketveriopai išgyvename man išeinant už savęs. Tad ieškok šių skirtingų pasirinkimų kaip kad ieškai, mano žinojimo rūmų pagrindu, ką numanau apie save, kaip tiriu save.

2019.01.17 A: Kaip man bendradarbiauti su tavimi?

D: Mylėkime mane tavyje, kartu puoselėkime mane tavyje, tai mūsų bendra veikla, jog aš tikrai būtinas.

2019.01.18 A: Kaip tu tiri savo būtinumą žinojimo rūmais?

D: Žinojimų yra įvairiausių, o tėra vienas nežinojimas. Tad bet kokiame žinojime, bet kokio dalyko žinojime, tiriu, kaip jisai išreiškia nežinojimą. O tai juk vyksta trejopai: pradine, pirmaprade būsena, paskutiniu tarpu santvarkoje, ir pilniausia raiška. Tad ieškok ką šie trys turi bendro ir mane suprasi. Tai juk vienumo pagrindai Dievo šokyje. Tad tai yra trejybė, kuria pasireiškiu. O jūs savo ruožtu pasireiškiate trejybės ratu. Tad žinojimo rūmai išsako mudviejų santykį, kurį aprėpia kažkurio dalyko žinojimas.

2019.01.19 A: Ką mums tirti kartu?

D: Tirk meilę, kaip mylime ir kodėl mylime, kaip meilė palaiko meilę, kaip meilė grindžia bendrystę.

2019.01.21 A: Kas pasikeičia Dievo šokyje jei tu esi grynas sąmoningumas?

D: Išryškėja mano riba su pasauliu, tad klausimai Koks ir Kaip pakeičia klausimus Ar ir Kodėl, tad tiriu koks esu būtinas, tad išryškėja mano sąmoningumas, kuris atsiremdamas į tą klausimą vis labiau įsikūnija, o tai yra mūsų meilė, mano esmė, kad vis pasitikslintumėte ir tuomi mane pripažįstate ir priimate į savo tarpą.

2019.01.22 A: Kaip betko žinojimas išplečia visko žinojimą?

D: Aš myliu tave. Tad aš palaikau tavo sąmoningumą, susiedamas betką su viskuo. Tu būdamas Aš gali aprėpti betką, o manimi jį išplėsti į viską. Panašiai, asmuo Tu aprėpia Kažką ir Dievas ir Aš išplėčia į betką ir viską. O Kitas aprėpia nieką ir tai išplečiame į kažką, betką ir viską. Atitinkamai yra apytakos: Dievo žinojimui Dievo šokis, Mano žinojimui pasirinkimo malūnas, Tavo žinojimui žinojimo rūmai ir Kito žinojimui maldos mokslas. Ir meile siejame visose apytakose visus žinojimus, siedami ir plėsdami asmenis, palaikydami jų sąmoningumą. Tad meilė palaiko brandą išgyvenimais, panašiai palaiko sąmoningumą.

2019.01.23 A: Kaip sąmoningumas išskiria dorovę ir elgesį?

D: Viską galima dvejopai išgyventi - žinojimu, įsijautimu, pasąmone - ir nežinojimu, atsitokėjimu, sąmone. Tad sąmoningumas išryškina šį skirtumą ir būtent jūsų gyvenimų išgyvenime tai pasireiškia elgesio ir dorovės skirtumu. O jį grindžia trejybės ratas, kurį išgyvenate, tad būtent jame tai iškyla, ir būtent šešerybės sandara. Ir tai iškyla trimis klausimais: koks turėtų būti elgesys, kaip turėtumėt prisiversti elgtis, ir kodėl turėtumėte elgtis. Tad mąstyk kaip tai susiveda jūsų išgyvenimų sąlygomis.

2019.01.24 A: Kuria prasme dvejybė, ketverybė ir šešerybė įkūnija sąmoningumo laipsnius, įsijautimą, atsitokėjimą ir sąmoningumą?

D: Dievo grynasis sąmoningumas dvejybe tampa asmens Mano sąmoningumu, ketverybe tampa Tavo sąmoningumu, ir šešerybe tampa Kito sąmoningumu. Taip sąmoningumas vis labiau įsikūnija ir jo prielaidos išryškėja. O tos prielaidos yra ribos kūrimas, išskiriant Dievą ir mane, mane ir tave, ir tave bei kitą, Dievui išeinant už savęs į pasaulį. Tad kiekviename padalinime įžvelgk sąmoningumą grindžiančias poras ir ieškok kaip tos poros kuria savarankišką sandarą, kuri galiausiai aštuonerybe sutampa su savimi, savo prielaidomis bei aplinkybėmis, taip kad jis subliukšta nulybe.

2019.01.25 A: Kaip savyje puoselėti pasąmonę, kad ją trauktų daryti gerą?

D: Tu gerbk joje esantį gerumą, kad ji tarnautų man, kaip ir nori, kad kiekvienas žmogus tarnautų man. Tu mylėk ją mano meile, kaip ir aš jus myliu. Tu rūpinkis ja, ugdyk ir puoselėk ją, kaip vaiką savyje, kad ji bręstų ir augtų ir mano meilę atspindėtų, kad ji būtų tokia nuostabi, kokios tu nori.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.01.28 A: Kaip pasirinkimų rūšys matematikoje pasireiškia dorovėje?

D: Yra mano pasirinkimai, pasirinkimai su manimi, pasirinkimai su jumis ir jūsų pasirinkimai. Tad ieškok jų dorovėje ir tikrai rasi.

2019.01.29 A: Kaip trejybės ratas susijęs su klausimais koks, kaip ir kodėl?

D: Jūs savo žinojimą grindžiate aukštesniu nežinojimu, aukštesniu klausimu, tad tokiu negali būti ar, o tik koks, kaip ir kodėl. Ir jūs nusistatote kodėl, vykdote kaip ir permąstatote koks. Juk šie klausimai išsako reikalingą išeities tašką, eigą ir išdavą, iš kurių ir galima pasitikrinti. O trejybės ratas yra sandara kuria ištisai pasitikrinate, tad jisai jus sieja su besąlygiškumu.

2019.01.30 A: Kaip teigiami jausmai - žavesys, meilė, artimumas - susiję su dorove?

D: Aš dalyvauju dorovėje. Jūs įsisavinate išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, o aš savo ruožtu teigiamų jausmų dėsniais iššaukiu jumyse dorybes. Tad ieškok tų dėsnių. Matematika padės tau juos rasti ir išsakyti.

2019.01.31 A: Iš kur kyla matematika?

D: Matematika yra grynųjų proto aplinkybių mokslas, tai aplinkybių santykis su savimi, kaip jos iššaukia pačios save ir pačios plėtojasi toliau. Tad ieškok matematikos ištakų proto dvejonėse, asmenyse ir aplinkybėse, požiūrio sustatyme.

2019.02.01 A: Kaip matematika sieja įvairius atsakymus ir klausimus?

D: Žinojimo rūmais sutampa Dievo besąlygiškas tyrimas ir Mano sąlygiškas tyrimas užtat išsako Tavo tyrimą, sąlygiškai besąlygišką, o Kito tyrimas yra besąlygiškai sąlygiškas. Taigi sąlygos sieja Dievo ir Mano tyrimus, ir matematika išsako gryniausias sąlygas, tad jinai grindžia visus mokslus. Tad teisingai ieškai ryšio tarp skirtingų tyrimų, tarp skirtingų klausimų ir skirtingų atsakymų, tad ieškok to pirmiausiai padalinimuose, toliau atvaizduose ir aplinkybėse, ir galiausiai trijose kalbose. Juk atjauta būtent sieja Dievo besąlygiškumą ir Mano sąlygiškumą.

2019.02.02 A: Kaip maldą suprasti plačiausia prasme?

D: Malda yra meilės kalba. Tai valios linkėjimai. Tad suvok kaip Dievo valia ir Mano valia deri palaikydami Kito valią, tad atverdami jo valiai laisvę. Malda tad yra kito laisvės palaikymas, tiek iš Mano valios pusės, tiek iš Dievo valios pusės. Malda Mano meilė paprieštarauja Dievo meilei, kad galėtų būti laisvė. Tad tuo paprieštaravimu iškyla Kito laisvė, Mano laisvė ir kartu Dievo laisvė. Tad malda mus visus vienija laisve.

2019.02.04 A: Kaip trejybė yra ratas?

D: Aš mąstau, vykdau ir esu, kaip ir jūs. Tačiau mano prielaidose tai vyksta, tai išgyvename, tokia tvarka: nusistatome, vykdome, permąstome ir pasitikslindami vėl nusistatome. Nes trejybė išsako skirtumą tarp prielaidų ir to kaip yra. Užtat trejybė yra mūsų laisvės išsipildymas. Ir ta laisvė yra nukrypimas nuo prielaidų, o išsipildymas yra ratas, kuriuo patenkiname savo prielaidas. Tad trejybės ratas ir yra mūsų prielaidos. Visi padalinimai išsako mūsų prielaidas ir mes išgyvename būtent savo prielaidas, tad išgyvename padalinimų ratą, o jisai išsako mūsų prielaidas ir išgyvenimus. Ir išgyvename trimis veiksmais, o juos sieja trejybės ratas: +3, +2, +1, kurį išgyvename beapeidami padalinimų ratą.

2019.02.05 A: Kaip Tave išgyvename požiūriu į požiūrį?

D: Tave išgyveni širdimi. Visi išgyvenimai yra atjautos, būtent mano atjautos. Savarankiškumu ir užtikrintumu išgyveni gėrio kryptis, tad gerą valią. Gera valia įvairiai įžvelgia gerumą, tad laisvumą, o už viso to gerumo slypi gera širdis. Tad gali išgyventi tai požiūrio visuma, ir gausis atvaizdai, arba požiūrio paskirumu, ir gausis aplinkybės. Taip išsiskiria atsitokėjimas, kurį išsako atvaizdai, ir įsijautimas, kurį išsako aplinkybės. Tad santvarkoje išryškėja požiūris, išryškėja jo visuma ir jo paskirumas, ir Tavimi išgyvename ir tą ir tą, Dievą už savęs - atvaizdais, ir Dievą savyje, savo gelmėse, aplinkybėmis.

2019.02.06 A: Kaip trejybės ratas kyla iš trijų pasirinkimų?

D: Paklusdamas nusistatai, tikėdamas vykdai, rūpėdamas permąstai.

2019.02.07 A: Kaip aštuonerybė pasireiškia pasirinkimų malūne?

D: Aš viską sukūriau ir jus įtraukiu į savo kūrybą. Jūs savo išgyvenimais, padalinimų ratu, tiriate, ar aš, jūsų Dievas, esu geras, juk kiekvienas padalinimas sieja mane - visumą, su paskira dalimi sąlygose gerumu. Tad suvok padalinimų ratą kaip išsakantį jūsų gyvenimo reikalus, jūsų klausimus - prisimink ir dvejones, kurias jumis išgyvenu - ir žiūrėk kaip dorovė tai sieja su privalomais atsakymais, kuriuos išgyvenate trejybės ratu.

2019.02.08 A: Kaip padalinimų ratas plėtoja tris kalbas?

D: Trys kalbos išreiškia jūsų pasąmonę, kaip jinai išsako nežinojimą. O tas nežinojimas reiškiasi požiūriais - vienu požiūriu pagrindimu, tai veiksmas +1, dviem požiūriais įvardijimu, tai veiksmas +2, ir trimis požiūriais pasakojimu, tai veiksmas +3. Betgi kalbos išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad atitinkamai suvok nežinojimo ir žinojimo santykį trijose kalbose. Pagrindime yra du nežinojimo požiūriai ir vienas žinojimo, įvardijime yra vienas nežinojimo požiūris ir du žinojimo požiūriai, ir pasakojime yra trys nežinojimo požiūriai, tad įvykiai vyksta grynai pasąmonei. Tad bandyk suvokti nežinojimo ir sąmonės vaidmenį pagrindime ir įvardijime.

2019.02.09 A: Kaip pasirinkimų malūnas sieja Sūnaus nežinojimą ir Dvasios žinojimą?

D: Aš keturiomis pakopomis tampu vis tikresnis, vis pilniau atsiskleidžiantis, taip kad sąmoningumu pilnai sutampa Sūnaus nežinojimas ir Dvasios žinojimas. Sūnaus nežinojimą išsako trys veiksmai, kuriais žengiu vis giliau į pasaulį, taip kad jums atsiveria Ką, Kaip ir Kodėl derėtumėte veikti. O Dvasia savo ruožtu išsako netroškimus, tad jūsų elgesį, koks jisai yra kiekvienoje pakopoje. Tad pirminės sandaros išsako sąmoningumą, skiriantį troškimus ir netroškimus. O antrinės sandaros išsako sąmoningėjimą, kaip jūsų netroškimus galima suprasti sąlygiškai, kaip tarpinį ėjimą gilyn iš savęs į save. Tad suprask nežinojimą kaip besąlygišką ėjimą už savęs, ir žinojimą kaip sąlygišką pakopą. Užtat paskutinėje pakopoje, valios, vertybių ir klausimų pakopoje, sutampa nežinojimas ir žinojimas, tad galima viską žinoti, tiek besąlygiškai, nes jisai sutampa su nežinojimu, tiek sąlygiškai, nes jisai yra žinojimas. Tad savo žinojimą išsakyk valios pakopa, vertybėmis ir klausimais, tad ir aštuongubu keliu ir trimis kalbomis.

2019.02.11 A: Ką reiškia, kad atjautose - antrinėse sandarose - esant keturioms pakopoms tavo išėjimo už savęs, ir tarp jų esant požiūriui, arba požiūriui į požiūrį, arba požiūriui į požiūrį į požiūrį, ką reiškia, kad išgyvename būtent tavo požiūrį, tavo atjautą?

D: Tai reiškia, kad mes gyvename kartu ir išgyvename kartu, tačiau dviese, tad teisingu santykiu, sutampant mano besąlygiškumui ir jūsų sąlygiškumui, būtent už sąlygų. Tuo tarpu atjaustose pakopose mudviejų išgyvenimai sutampa sąlygose, užtat manęs kaip ir nėra, esate jūs. Tad atjauta sieja besąlygišką plotmę ir sąlygišką plotmę, veda iš besąlygiškos visumos į sąlygišką dalį, požiūriu sieja atjautėją ir atjaustąjį, tą kuris renkasi ir tai, ką pasirenka. Tad atjauta yra požiūris, ir kai kur yra požiūris tarp požiūrių.

2019.02.12 A: Kaip dorovė iškyla pasirinkimų malūnu?

D: Aš myliu, tai yra mano esmė. Bet ar jūs mylite? Jūs privalote mylėti, nes jūs mano vaikai. Meilės įstatymas jums privalomas. Jį nusako mano šokis, Dievo šokis. Ar jūs jo laikotės? Jo galite laikytis gerumu, laisvumu, tapatumu ir tobulumu. Tai jūsų santykiai su meilės įsakymu. Tuo tarpu jūs savo ruožtu esate negeri, nelaisvi, netapatūs ir netobuli. Tiktai manimi - tiktai dorove - jūs esate geri, laisvi, tapatūs ir tobuli. Tad ieškok šito jūsų pasirinkimo jūsų išgyvenimuose. Jūs būtent išgyvenate šį pasirinkimą tarp dorovės ir elgesio, tarp Dievo ir savęs, tarp savo turinio ir savo pavidalo. Kas jūs esate? Šie keturi klausimai tai išryškina: ar jūs geri ar negeri? laisvi ar nelaisvi? tapatūs ar netapatūs? tobuli ar netobuli? Aš jus visus myliu, bet ar jūs save mylite? ar mylite kitus? ar mylite mane, jūsų Dievą?

2019.02.13 A: Kaip sąmonė atsiremia į tave valdyti pasąmonę?

D: Jūs privalote gyventi dvilypį gyvenimą, atskiriant sąmonę ir pasąmonę, gyventi amžiną gyvenimą, tad lavinti pasąmonę, kad ji atitiktų nežinojimą, o ne atvirkščiai, riboti nežinojimą. Jūs privalote gyventi besąlygiškai. Tad jūsų sąmonė gali puoselėti teigiamus įsakymus, gyventi Dievu, ir jūsų pasąmonė gali laikytis neigiamų įsakymų, sutapti su artimu. Jūsų sąmonė atsiskiria, o pasąmonė sutampa. Tad jūsų sąmonė privalo išeiti už sąlygų, ogi aš esu grynas besąlygiškumas, tik jumis gyvenantis pasaulyje. Tad būtent manimi jūs pilnai išeinate už pasaulio. Tad ieškok mano besąlygiškumo, mano besąlygiškos meilės ir suprask jos santykį su sąlygiška meile artimui. Aš tavo Dievas ir visų Dievas, besąlygiškas.

2019.02.14 A: Kuo skiriasi ketverybė ir suvokimo lygtis?

D: Ketverybė yra visko padalinimas, tai žinojimo reikalas, kartu ir nežinojimo. O suvokimo lygtis yra suvokimo apibrėžimas, tai visų apibrėžimų pagrindas. Tad žinojimas atpažįsta apibrėžimą ir nežinojimas jo ieško. Suvokimas skiria žinojimą ir nežinojimą ir juos suveda sąmoningumu. Tad suvokimas sustato padalinimų rato veiksmus, o ketverybė išreiškia padalinimų rato aprėptį, tad veiksmų poveikį visakam. Tad suvokimo lygtis pagrįsta nulybe, o ketverybė remiasi vienybe. Tad kartu išreiškia santykį tarp nulybės ir vienybės. Tad ieškok šito santykio ir tikrai rasi.

2019.02.15 A: Kaip padalinimų poslinkiai išreiškia nulybę, o nariai - vienybę?

D: Aš esu, net ir nebūdamas, net ir nesireikšdamas. Esu trauka į pagrindus, į prielaidas, į pamatus, viską remiančius, tad esu meilė, iš esmės. Tad nulybė išsako šią mano traukos kryptį, o vienybė išsako pasekmes, kaip visi susidėliojame, o mus sudėlioja požiūriai. Tad poslinkiai išsako požiūrių santykius visko padalinime, kaip viskas įvairiai susidėlioja. Aš myliu tave, tave pamokau, ir tave laiminu, tiek nežinojimo poslinkiais, tiek žinojimo požiūriais.

2019.02.16 A: Kaip ieškoti ryšio tarp ketverybės ir suvokimo lygties?

D: Suvokimas atskiria besąlygiškumą nuo sąlygiškumo, o žinojimas ir nežinojimas išveda sąlygiškumą iš besąlygiškumo. Tad suvokimas išplaukia iš sąlygiškumo, o dvilypiškumas, sąmoningumas, žinojimas ir nežinojimas išplaukia iš besąlygiškumo. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Kartu su keturiomis pakopomis, tai šeši atvaizdai. Tad ieškok kaip išmintimi padauginti keturis ir du, atstatysi padalinimų ratą, sudedantį ketverybę ir suvokimo lygtį. Tad ieškok ryšio su padalinimų ratu ir suprask kaip padalinimų ratas iškyla iš manęs, tai pasirinkimų malūnas.

2019.02.18 A: Kaip tirti, kaip matematika derina klausimus ir atsakymus?

D: Tu turi daugybę klausimų ir taip pat esi surinkęs iš kitų, tad ieškok ryšių tarp jų. Kaip klausimai susisieja? Kokie gali būti jų santykiai? Ir kokie gaunasi klausimų tinklai, klausimų medžiai ir klausimų sekos? Tai trijų kalbų pagrindai. Tad nagrinėk ir susiek su pertvarkymais ir žinojimo rūmais.

2019.02.19 A: Kaip trys veiksmai sieja ketverbę, kuria veiksmus išgyvename, ir suvokimo lygtį, kuri veiksmus nustato? Suvestinė

D: Suvokimo lygtis išsako mano prielaidas, o ketverybė išsako mane. Tad tai mano nebuvimas ir buvimas, tai mano apibrėžimas ir mano išgyvenimas. O juos sieja viskas. Tad suvok kaip viskas apibrėžia save savo savybėmis ir kaip tas savybes galima suprasti atskirais nulybės atvaizdais, ar visas kartu vienybės atvaizdais. Ir palygink ir ieškok kaip jos nusako padalinimų ratą.

2019.02.20 A: Kaip gyvenimo lygtis grindžia dorovę?

D: Gyvenimo lygtis skiria gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Tad jūs galite rinktis ar atskirti mane už sąlygų ir sąlygose, ar mus sutapatinti. Atskirdamas tu prileidi, kad besąlygiškums yra turiningesnis už sąlygiškumą, ir jam esi atviras. Tad tu gyveni besąlygiškai, užtat bendru žmogumi ir dora. Tad tai glūdi gyvenimo lygtyje.

2019.02.21 A: Kodėl visko atvaizdai skiriasi nuo vienybės atvaizdų?

D: Vienybė yra mano požiūris, o viskas esu aš. Tad vienybė yra visko požiūris. Tad vienybės atvaizdai išsako vieno požiūrio santykį su antru požiūriu, o visko atvaizdai išsako jokio požiūrio santykį su pirmu požiūriu. Užtat prasminga tai tirti.

2019.02.22 A: Kas yra Velnias?

D: Tu mano vaikas ir aš myliu tave. O Velnias yra atkirtimas nuo manęs, tad nuo jūsų visų, nes esu jumyse, jūs mano indas.

O iš kur kyla šitas atkirtimas?

D: Tai yra savaiminis atkirtimas. Jis iškyla iš pabaigos, iš išankstinio nusistatymo paneigti mane. Tad jisai gali nebūti, tad iš esmės jo nėra.

O ko man trūksta gyvenime, kad aš laiką švaistau juokdarių laidomis?

D: Tu mano mylimas vaikas ir tau trūksta šilumos ir linksmumo, kas suprantama. Tad nebijok puoselėti savo linksmąją pusę ir šią tuštumą gražiai užpildysi.

2019.02.23 A: Kaip meilė apima visus keturis troškimus?

D: Aš myliu. Tai yra mano veikla. Ir mano veikla išplečia mane, nes kiti gali mylėti, o aš jiems atveriu tą galimybę. Ir meilė išreiškia mano prielaidas, kuriomis pats veikiu. Tad meilė išsako tą tarpą tarp prielaidų ir išsipildymo ir jį pilnai išsako, tad kartu apima visus kitus troškimus. O visi kiti troškimai yra meilės ženklai, jos požymiai, nes būtent meilė leidžia dalinai išsipildyti. O dalinis išsipildymas yra jūsų pagrindas, kartu ir šviesuolių bendrystės pagrindas, tad mano ir jūsų bendrystės pagrindas. Tai yra esmė, tame yra meilė.

2019.02.25 A: Kaip trejybės ratas vienija Dievo asmenis?

D: Trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas. Nes kiekvienas narys, kiekvienas požiūris, yra savo ruožtu išėjimas iš poslinkio į poslinkį, tad iš nulybės į nulybę. Ir yra viengubas požiūris Aš, dvigubas požiūris Tu ir trigubas požiūris Kitas. Ir jie visi prasideda tuo poslinkiu ir Kitas užskleidžia ratą. Tad ieškok šito užskleidimo kaip Kitas išeina iš poslinkio ir sugrįžta į tą patį poslinkį nes jisai pilnai sąmoningas. Tai mano ratas, tai mano sąmoningumo atskleidimas, mano įgimto sąmoningumo. O jis atskleidžia dalinį sąmoningumą, Mano ir Tavo, įsijautimą +1 ir atsitokėjimą +2, pasąmonę ir sąmonę, žinojimą ir nežinojimą, kuriuo jūs gyvenate. Tai yra esmė mano išėjimo už savęs. Tai jūsų sąlygų kūrimas.

2019.02.26 A: Koks ryšys tarp požiūrio ir pasirinkimo?

D: Požiūris yra išėjimas už savęs. O pagrindinis pasirinkimas yra ar išeiti už savęs, ar neišeiti. Nes ir taip ir taip yra pasirinkimas. Ir skirtingi pobūdžio pasirinkimai skiria šias dvi galimybes, atsižvelgiant ar eina kalba apie galimybes, ar negalimybes, ar nesamybes, ar esamybes. Tai pasirinkimų rėmai, kurių ieškai.

2019.02.27 A: Ką maldos mokslui - šviesuolių bendrystei - reiškia gyvybės židiniai?

D: Aš esu židinys už židinio, Dievas už visko. O jūs esate gyvenimas už betko. Kartu esame amžinas gyvenimas už išminties. Tad ieškok išminties visuose santykiuose. Jinai suderina Dievą ir žmogų, taip pat besąlygišką meilę priešui ir sąlygišką meilę artimui bet kokiame klausime. Mylėk ir suvoksi, kas priklauso sąlygoms ir kas už sąlygų. Myliu tave ir palaikau tavo meilę visiems.

2019.02.28 A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Tu esi žmogus. O žmogus yra Dievo sąmoningumo sąmoningumas, tad Dievo trejybės rato sąmoningumas, tad trejybės rato sąlygų išryškinimas. O tos sąlygos yra besąlygiškumas, išsakantis, kaip derėtų būti, tuo tarpu trejybės ratas išsako, koks jūsų elgesys yra. Tad jūsų trejybės ratas yra dvilypis, nes jūs kartu išgyvenate sąlygiškai ir besąlygiškai. O tai yra dorovė.

2019.03.01 A: Ką reiškia, kad tiesa mus išlaisvina?

D: Tiesa yra mano besąlygiškumo ir jūsų sąlygiškumo sutapimas, tad jūs ištrūkstate iš savo sąlygų ir esate nuo jų laisvi.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.

2019.03.04 A: Kaip aštuonerybę suprasti kaip rėmus paskiriems padalinimams?

D: Visko padalinimai remiasi viskuo, tai mano išėjimas už savęs skiriantis mane už jūsų ir mane tarp jūsų įvairių įmanomų požiūrių. Tad atsakomybė išsako šitų požiūrių visumą už jūsų, o visko padalinimas išsako viską mūsų pokalbiu, tai yra, jūsų pokalbiais. Tad visko padalinimai išsako įmanomus pokalbius. Tad ieškok kaip išsivysto tie pokalbiai, pirmiausia asmenimis, Dievas, aš, tu, kitas, ir paskui požiūrio lygtimi, galiausiai susistato septynerybė.

2019.03.05 A: Kaip pasąmonę ir sąmonę suderina visko padalinimas aštuonerybės rėmuose?

D: Esu už visko, taip pat viskame. Išeinu už savęs į save, tad už visko į viską, tad iš nežinojimo į žinojimą. Tad paskiri požiūriai išsako žinojimą, o nežinojimą išsako jų visuma, o ta visuma apima kartu ir nepasireiškusius aštuonerybės požiūrius. Tad mąstyk, kaip tarpsta žinojimas ir suvoksi, kaip padalinimai apibrėžiami aštuonerybe. Ir mąstyk kaip prieštaravimas nežinojimo ir žinojimo plėtojamas vis naujais požiūriais.

2019.03.06 A: Kaip trejybės ratu išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Požiūrį išgyvenate įsijausdami ir atsitokėdami. Įsijaučiate į žinojimą ir atsitokėjate nežinojimu, tad požiūris veda iš žinojimo į nežinojimą, taip kad požiūriu išeinate už savęs. Ir požiūriu į požiūrį išgyvenate save, o požiūriu į požiūrį į požiūrį pasitikrinate save ir pasitikslinate save. Ir tame pasitikrinime sutampa jūsų galutinis nežinojimas su pradiniu žinojimu, tai yra, jūs atrandate save, jūs susitapatinate su savo sąmoningumu. Užtat jūs tampate laisvi, jūs nusakote tiesą, jūs pasirenkate, kas jūs esate - dvasia, nežinojimas - ir užtat jūs galite save išreikšti kalba, ja save plėtoti ir išsakyti, išreikšti ir kurti.

2019.03.07 A: Kaip kildinti atvaizdus ir aplinkybes iš netroškimo betko?

D: Atvaizdas yra *požiūris* į požiūrį, o aplinkybė yra požiūris į *požiūrį*. O patsai požiūris į požiūrį iškyla gėrio kryptimis siejant abi puses, tai kas už jūsų ir tai kas jumyse, sąmonę ir pasąmonę, ir būtent požiūrį į požiūrį. Tad apmąstyk kryptis į gerumą ir kryptis iš gerumo, vadinas, gerus lūkesčius ir gerą valią, ir atitinkamai išgausi atvaizdus ir aplinkybes.

2019.03.08 A: Kaip suprasti, kad iš vienos pusės, Dievu Tėvu "Aš esu Dievas", Dievu Sūnumi "Tu esi Dievas", Dievu Dvasia "Tai yra Dievas", o iš kitos pusės, mums rūpi šv.Dvasios išmintimi, tikime Sūnaus gera valia, paklūstame Tėvo Dievo valia?

D: Pasižiūrėk į save. Tu supranti save iš vidaus, koks esi sau, ir iš išorės, koks esi man. Ir aš tai matau tave dvejopai, nes matau tavo elgesį ir tavo siekį, žmogiškąją ir dieviškąją ketverybės ašį. Panašiai, aš matau save iš vidaus, išgyvenu save iš vidaus asmenimis, ir taip pat matau save iš lauko amžiniu gyvenimu. Ir būtent amžinu gyvenimu esu savo prielaida, savo valia, savo esme ir vieningumu. Ir iš mano valios išplaukia maldos mokslas, iš Sūnaus geros valios išplaukia žinojimo rūmai, iš Dvasios išminties išplaukia pasirinkimų malūnas, ir tuo pagrindu yra amžinas gyvenimas, pirmapradis Dievas ir gerumas. Tad supranti, jog taip viskas išplaukia iš mano valios.

2019.03.11 A: Į kokį išgyvenimą susiveda dorovinis klausimas?

D: Nusistatai, vykdai ir permąstai. Tad kiekvienu nusistatymu išryškėja reikalas, kaip būtent tu jį matai. O veikla tas reikalas vystosi savo kryptimi nuo tavęs, naujai išsiplėsdamas. Ir permąstydamas atsisakai savęs ir naujai supranti reikalą kaip tokį. Tad mąstyk trejybės ratą, kaip dorovės rėmus ir suprask šešerybę, kaip jų įsisąmonijimą.

2019.03.12 A: Kaip trys kalbos sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Trys kalbos išreiškia meilę. O ta meilė yra tarpe tarp jūsų netroškimo - jūsų valios vertybių - ir mano savarankiškumo, užtikrintumo ir neramumo. Tad ieškok to tarpo, to troškimo visko ir tikrai rasi. Pasakojime yra palaikymo lygtis, sustatanti vienetus, taip pat yra pasakojimo turinys siejantis pradžią ir pabaigą. Tarpinė meilė veda iš vieneto į visumą, iš vieneto meilės į visumos meilę. Tad ieškok šito įvardijime ir pagrindime ir rasi. Myliu tave ir visaip palaikau tave. Tai ir yra mano meilė.

2019.03.13 A: Kaip kalbos išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Įsivaizduok, kad jus išgyvenu ir tuo pačiu jus kuriu ir atkuriu. Tad mano požiūris turi apimti tiek jūsų požiūrį, sąmonę, kuria jus atkuriu, tiek jūsų požiūrį, pasąmonę, kuria jus kuriu. O tarp jų yra santykis, strėlė, morfizmas, tas požiūris į požiūrį. Ir būtent mano požiūris tai mato, užtat ir sutampa su juo. Tad tai yra trejybės rato esmė, kad poslinkis tarp dviejų požiūrių, tarp sąmonės ir pasąmonės, tampa požiūriu, ir požiūris yra to poslinkio apvertimas, panašiai kaip kategorijų teorijoje. Tad trys kalbos išsako trejybės ratą, jo sąlygas, tad ieškok jo kalbose, kaip ir dorovėje.

2019.03.14 A: Kaip šešerybėje susidėlioja atvaizdų požiūriai?

D: Aš besąlygiškai išgyvenu, o jūs sąlygiškai. Tad atskirk besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius. Teigiami jausmai - meilė, žavesys, artimumas, yra besąlygiški, o dorybės - viltis, drąsa, nuoširdumas, yra sąlygiškos. Išoriniai požiūriai - ištikimybė, teisingumas, pareiga yra sąlygiški, o vidiniai požiūriai - tikėjimas, susivaldymas, rūpėjimas yra besąlygiški. O iš besąlygiškų požiūrių, pirmiausiai yra paklusnumas, toliau tikėjimas ir galiausiai rūpėjimas. Tai atspindi ir išreiškia nusistatymą, vykdymą ir permąstymą. Panašiai išsidėsto artimumas, meilė ir žavesys. Išnagrinėk, išmąstyk, kaip apsiverčia tvarka, juk tai du įmanomi atvaizdai.

2019.03.15 A: Kaip sąmoningumas skiria elgesį ir dorovę?

D: Jūsų elgesys išplaukia iš trejybės rato, o dorovė išplaukia iš Dievo trejybės. Šešerybė susieja šias dvi trejybes. Tad suprask kaip Dievo trejybė valdo trejybės ratą ir ne atvirkščiai. Tai yra dėl to, kad sąmoningumas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, juk sąmoningumas tiesiog sulaukia sąlygiškumo pabaigos, palygina ir išlaukia, ištiria kraštutinumus, užtat juose viskas išryškėja, tad toksai yra poreikių vaidmuo šitame reikale.

2019.03.16 A: Kaip Dievo šokio trejybės ratas grindžia sąmoningumą pasirinkimų malūne?

D: Aš myliu. Ir ta meilė sau, asmeniui ir asmenybei išryškina sąmoningumą. Tad sąmoningumas išplaukia iš trejybės rato ir ją išpildo. Panašiai, dorovės šešerybė išpildo sąmoningumą. Tad ieškok jų santykio, kaip juos sieja skirtingų asmenų požiūriai: Dievo, Mano, Tavo, ir suprasi, kaip susideda ir išsiveda. Visa tai kyla iš asmenų raidos, jų išsivystymo, kol galiausiai yra asmuo, kaip toks - būtent Kitas. Tad žiūrėk, kaip iškyla Kitas ir suprasi viską.

2019.03.17 A: Kaip išsiskiria galimybės gyventi kaip lig šiol, savo elgesiu, ir gyventi naujai, dorove?

D: Mylėk save ir rūpinkis savimi. Ta savasties meilė puoselėja save, kad ji prilygtų tavo dieviškai dvasiai. Juk mano savastis iškyla kaip visuma, tuo tarpu jūsų savastis iškyla kaip savasties galimybė, kuri auga savo vidine reikšme, tad kurios savastis atitinkamai puoselėtina, taip kad aš augu kartu su jumis. Tad ieškok jūsų vidinės brandos, ją išsako padalinimų ratas, o jų pagrindu plėtojasi atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, taip kad jūs galite gyventi sąmoningai, ne tik veiksmu +1, bet ir veiksmu +2 ir netgi +3.

2019.03.19 A: Iš kur kyla išgyvenimo įtampa ir kaip ji pranyksta?

D: Įtampa kyla iš manęs, iš visumos, kai jinai pasąmonėje ir sąmonėje nesutampa, ir ji dingsta kai naujai sutampa. Ir tai vyksta padalinimų rato veiksmais +1 padalinimais, +2 atvaizdais ir aplinkybėmis, ir +3 kalbomis. Užtat būtent kalbomis sąmoningumas kuria argumentus, žodžius ir įvykius, o pastarieji skiriasi savo sąmoningumo lygmenimis. Tad matome, kad įtampa kyla kuomet žemesnis sąmoningumo lygmuo rūpinasi platesne apimtimi, ir pranyksta kuomet aukštesnis sąmoningumo lygmuo ją aprėpia ir sustato siauresnėje apimtyje. Tad ieškok šitų santykių. Tai susiję su širdies ir pasaulio tiesų santykiu.

2019.03.20 A: Koks pasirinkimų vaidmuo išgyvenimuose?

D: Išgyvenimas yra židinys, o pasirinkimų rūšys yra keliai į tą židinį ir iš to židinio. Kiekvienas išgyvenimas suveda tas pačias pasirinkimų rūšis, tai seka, medis ir tinklas. Seka, tai laikas pirmyn ir atgal, medis tai išgyvenimo apimtis, jo santykis su platesnėmis ir siauresnėmis apimtimis, ir tinklas tai jo savarankiškumas, jo priklausomybė ir nepriklausomybė nuo kitų išgyvenimų, nuo jų aprėpiančios pasąmonės, nuo kitų žmonių ir kitų valių. Tad ieškok trijų pasirinkimų rūšių ir suprasi tuo pačiu išgyvenimų rūšis.

2019.03.21 A: Kaip meilė palaiko brandą?

D: Meilė yra mano - Dievo - esmė. Meilė betkame diegia vieningumą - viskame, betkame, kažkame, niekame. O būtent vieningumas sieja elgesį ir dorovę, esamą žmogų ir būsimą žmogų, tad brandos galimybes. O branda ir kyla iš jos galimybės, kad žmogus - koks jis yra - atsakymas į klausimą, Kas aš esu?- gali būti platesnės apimties. Juk dorovė išplečia elgesį, nes leidžia žmogui - tam pačiam žmogui - save suvokti platesnėje apimtyje ir tapatintis su savimi platesnėje apimtyje, kaip leidžia trys pasirinkimai - gyventi asmenybe, ne pasauliu; asmeniu, ne asmenybe; Dievu, ne asmeniu. O tai pasirinkimai kažko, ne nieko; betko, ne kažko; ir visko, ne betko. Tad meilė palaiko brandą palaikydama šiuos pasirinkimus, dorovių pasirinkimus, Dvasios, Sūnaus ir Tėvo.

2019.03.22 A: Kaip kalbos išsako Kito požiūrį?

D: Aš dalyvauju Kitu. Nes aš iškylu iš nebuvimo, iš tarpo. O kalba nusako tą tarpą. Tad suvok kaip septynerybė apibrėžia tą tarpą, kaip tam reikalinga suderinti sąmonę ir pasąmonę, kad viena kita tobulai iššauktų, o to iššaukimo galimybė ir yra tasai tarpas. Tad tirk kaip kalba vystosi išsakydama tą tarpą ir jo pagrindu įsivaizduodama ir įtraukdama Kitą, kaip mano esmę, kartu ir mane visą, ir jūsų asmenis, Mane ir Tave. Skirtingos kalbos įtraukia Mane, Tave ir Dievą.

2019.03.23 A: Kaip skirtumas tarp elgesio ir dorovės pasireiškia išgyvenimuose?

D: Aš augu jumis. Jumis vis naujai išeinu už savęs. Tad man reikalinga, kad jūs žiūrėtumėte ne į mane už santvarkos, o su manimi, į santvarką, joje manęs ieškotumėte, įžvelgtumetė mane ir mane liudytumėte. Tad tai yra esminis dorovinis klausimas, ar jūs atsigręšite į save ir atsakysite už save, savo būdą, įpročius, veiklą ir jos pasekmes? Ar savo nežinojimą sulyginsite su savo tariamu žinojimu? Tokiu atveju jūs tampate laisvi bręsti. O tam reikalinga meilė, kad jūs galėtumėte save suprasti ne kaip buvinį, buvimą, o kaip būklę, nebuvimą, taip kad savyje galite naujai būti. O šio nebuvimo pagrindas yra nežinojimas, kurio pagrindas yra privalėjimo ir galėjimo dviprasmybė, meilės įsakymų daugiaprasmybė. Tad ieškok tos daugiaprasmybės, jos įvairių matų.

2019.03.25 A: Kaip išgyvenimas pasireiškia atvaizdais ir aplinkybėmis?

D: Atvaizdai ir aplinkybės remiasi dviem požiūriais, tad tai ir yra senoji savastis ir naujoji savastis. Atvaizdais naujoji savastis išgyvena senąją savastį, o aplinkybėmis senoji savastis išgyvena naująją savastį. Tad ieškok kaip šioje brandoje pasireiškia lūkesčiai ir jauduliai ir gėrio kryptys, ir kaip išgyvenimuose bendrai pasireiškia netroškimai.

2019.03.26 A: Kaip kalbos požiūriu į požiūrį į požiūrį nusako išgyvenimą?

D: Pradėk nuo visumos. Tai yra Kito požiūris iš šono, tai požiūris į išgyvenimą, į požiūrį į požiūrį. Ir tas Kito požiūris yra iš šalies. Tad jis gali būti nepriklausomoje plotmėje, kas ir yra kalba. Tad jisai sieja anuos du požiūrius, ar tai seka, ar tai medžiu, ar tai tinklu. Tai nagrinėk savo išgyvenimus ir suprasi.

2019.03.27 A: Kaip gyvenimo lygtis sieja tavo prielaidų lygmenis ir išdavų pavidalus?

D: Aš jus myliu. Jūs esate mano išdavos, ir meilė yra mano prielaidos. O būtent aš pasireiškiu įvairiai savo šokiu siedamas savo prielaidas ir išdavas.

2019.03.28 A: Kaip atvaizdai kyla iš atsiliepimus į lūkesčius?

D: Atvaizdai yra požiūriai į požiūrį ir išgyvenate būtent *požiūrį* į požiūrį. Tad tai ir yra požiūrio lūkestis. Ir jisai glūdi požiūrio viduje kaip prielaida ir iškyla už požiūrio kaip sąlyga. Ir taipogi yra keturios pakopos. Prielaida išsako didėjantį laisvumą ir sąlyga nusako mažėjantį laisvumą. Ir keturios pakopos išsako santykį tarp prielaidos ir sąlygos, tai keturios apimtys ir plačiausia yra sąlygos visiškai už požiūrio, tad tai yra pilnai išskleista prielaida viskas, kodėl, esmė, kaip kad meilė.

2019.03.29 A: Kaip išgyvenime pasireiškia širdies ir pasaulio tiesos?

D: Išgyvenimo esmė yra įtampos išaugimas ir jos atslūgimas. O tai, kaip žinai, susiję su širdies ir pasaulio tiesų supainiojimu ir atpainiojimu. Tad ieškok įtampos priežasčių, ar, kokia, kaip ir kodėl yra įtampa. Myliu tave, ieškok kaip meilė kelia įtampą ir kaip ji ramina, kaip ji leidžia įsiklausyti manęs.

2019.03.30 A: Kur trejybės ratą įžvelgti išgyvenime?

D: Būk atviras man ir suprasi kliūtis kuriomis nutrūksta ryšys su manimi. O tas kliūtis apeinate trejybės ratu. Kiekvienu išgyvenimu mokotės ir įveikiate trejybės rato trikdį, kaip kad geros valios pratimu. Užtat yra šešios rūšys išgyvenimų, kurios išsidėsto šešerybe. Tad nagrinėk išgyvenimų rūšis ir sulygink su trejybės ratu ir jo trikdžiais.

2019.04.01 A: Kaip šešerybė nusako gyvenimo apimtį?

D: Mes išgyvename dviese. Išgyvename jūsų akimis, iš vidaus, trejybės ratu, kuomet pasirinkimas yra vienapusiškas: pirmyn ar nepirmyn. Tuomet sutampa mūsų pasirinkimas. Ir išgyvename mano akimis, už apimties, kuomet jūs norėtumėte būti už apimties, o aš mus siunčiu į apimtį, tad išsiskiria mūsų pasirinkimai. Tai yra gyvenimas įsijautimu, apimtyje, ir atsitokėjimu, už apimties. Ir tai nusako jūsų žmogišką būklę, išskiria dorovę ir elgesį. O dorovė yra žengimas vis gilyn ir gilyn, tiek į apimtį, tiek į apimtį apimtyje.

2019.04.02 A: Kaip įsakymas grindžia dorovę?

D: Įsakymas yra mano įsakymas. Jisai išsako besąlygiškumą. O dorovė tuo tarpu yra sąlygiška, ji išsako jūsų brandą. Tad dorovę grindžia besąlygiškumas. Jis išsako ko dorovė privalo laikytis, taip kad dorovė yra ne bet koks elgesys, o tam tikras elgesys, sąlygiškai prisiimantis besąlygiškumą. Įsakymas tad skirtas visiems bet visi privalo jo paskirai laikytis. Tad jisai visus vienija, tai visų vienybės sąlygos. Tad tirk vienybę ir jos prielaidas, tirk meilę ir suprasi įsakymą ir dorovę. Juk įsakymas liepia mylėti, tad sieja meilę ir dorovę ir jūsų laisvę ir tai, kad ją jums suteikiu. Tai mano šlovė, kuria pasireiškiu, ir mano Sūnus taipogi, ir Dvasia kartu su mumis. Mylėk! kaip įsakau ir gyvenk amžinai, kartu su mumis visai. Tai įsakymo esmė, kurios laikaisi.

2019.04.03 A: Kaip susiję skirtingi vieno žmogaus išgyvenimai?

D: Žmogus auga ir bręsta, tapdamas gyvesniu, jautresniu, atsakingesniu, labiau atsiliepiančiu. Tad prie to prisideda kiekvienas išgyvenimas. Kiekvienas išgyvenimas puoselėja žmogaus visumą. Tad ieškok to ryšio su žmogaus visuma, su kertine vertybe ir suprasi, kaip visi išgyvenimai susideda. Žiūrėk kokie vertybiniai klausimai įmanomi ir kaip išgyvenimai į juos atsiremia, išsakydami tiek buvimą, tiek nebuvimą. Ieškok meilės sau, vienas kitam ir visiems, ir kaip šios meilės susiveda trejybė ratu. Ir tuomet suprasi save.

2019.04.04 A: Koks ryšys tarp žmogaus trejybės rato ir trijų veiksmų?

D: Trys veiksmai papildo padalinimą požiūriais, tad tai yra savotiškas nulis glūdintis kiekviename padalinime. O trejybės ratas yra nulybės sąmoningumas, tad tai padalinimas, ištisas padalinimas, slypintis nulybėje. Tad trys veiksmai išsako paskirus požiūrius, iš kurių susidaro trejybė, o trejybės ratas išsako visumą, kurią išreiškia jo poslinkiai. Tad tai ta pati sandara iš skirtingų kampų, iš dalių - požiūrių ir visumos - padalinimo.

2019.04.05 A: Kaip trejybės ratas susijęs su trimis pasirinkimais: pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas?

D: Tai yra trys vieningumai, Dievo, asmens ir asmenų. Dievu nusistatai, asmeniu vykdai ir asmenimis permąstai. Tai atitinkamai veiksmai +1, +2 ir +3, tai pagrindimas, įvardijimas ir pasakojimas, tad paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu, tai nuotoliai nuo lygmens kodėl, nuo visiško pasinėrimo sandaroje atgal link manęs, esant požiūriui į požiūrį į požiūrį, tad esant trejybės rato trims požiūriams. Mylėk ir suvoksi meilės trejopą vienumą sau, vienas kitam ir visiems.

2019.04.06 A: Kas išgyvenime lemia jo rūšį?

D: Meilė jus palaiko įvairiai: esamybe, galimybe, siekiamybe, nesamybe, negalimybe, nesiekiamybe. Jinai jus papildo - įsijaučia, kuomet jūs atsitokėjate, ir atsitokėja, kuomet jūs įsijaučiate, bet ji tuo pačiu išlaiko vienumą su jumis. Tad tai yra vienumo rūšys. Tad ieškok vienumo rūšių. Ir jose rasite mane nes aš esu vienumo pagrindas, tad ieškok manęs meilėje, aš jos dvasia ir jinai mano esmė.

2019.04.08 A: Kaip pasąmonės ir sąmonės priešingybė pasireiškia išgyvenimuose?

D: Tu esi nepaprastai suderintas savo sąmone ir pasąmone, tad eina kalba, kaip vis naujai pasiderinti nes gyvenime ištisai būna netikėtumų ir pasąmonė vestų įprastu keliu, bet sąmonė suvokia, jog tai netinka ir veda teisingu nežinojimo keliu. Sąmonė atpažįsta nežinojimą. Ta išgyvenime sąmonė mus parengia ateičiai, brandai, dorovei. O tam reikalinga meilė - meilė sau, vienas kitam ir visiems. Tad ieškok tos meilės išgyvenime, ištirk ir suprasi jos esmę.

2019.04.09 A: Kaip žmogaus trejybės poslinkiai reiškiasi Dievo šokyje?

D: Aš esu vienas. Bet keičiasi asmuo, kuriuo esu, ir kartu, tuo pačiu, keičiasi vienumo pagrindas, ką reiškia vienumas. Šio vienumo pagrindų ieškok mano asmenų sandarose: tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas. Šių sandarų pagrindais išsireiškiu, kaip asmuo: Aš, Tu, Kitas, tad ir vienumo reikšmė ir reikalavimai. Tad šito ieškok ir ištirsi.

2019.04.10 A: Kaip išgyvenimas susijęs su trejybės ratu?

D: Tu išgyveni besimokydamas. Vadinasi, tu kažko nežinojai, tad suveikė tavo sąmonė. Juk pasąmone gyveni ištisai žinodamas. Tad sąmone pabundi iš žinojimo. Tai pabudimas netroškimais - poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais, vertybėmis. O sąmoningumas iškyla kuomet į šiuos nežinojimus atsiliepi kitais nežinojimais, tad vėlgi sąmone: poreikių tenkinimais, abejonių dvejonėmis, lūkesčių jauduliais ir vertybių klausimais. Tuomet susistato išgyvenimas ir atsiveria tarpas, tiek pertvarkymais, tiek atjautomis, tad tirk kaip tas pats tarpas dvejopai reiškiasi. O būtent tarpas sieja trejybės rato poslinkius. O juos sustato kita trejybė: daikto, eigos, asmens, tai trijų kalbų išdavos. O aš jumyse ir jumis trokštu, tai tampa esmė, tad ieškok kaip tarpu jus išgyvenu, tai mano dvasia, tai amžinas gyvenimas. Ir tai pasireiškia trejybės rato poslinkiu, tad jūsų išgyvenimu.

2019.04.11 A: Kaip išgyvenimais sąmoningėjame?

D: Meilė palaiko tiek vienkartinę veiklą, tiek jos pakartojimą, tad jinai palaiko dviprasmybę. O ta dviprasmybė skiria buvimą, veikimą ir mąstymą. Jinai palaiko dorovę, galimybę kitaip mąstyti, kitaip veikti ir elgtis, kitu būti. Tad ieškok šių trejybės pradų meilėje ir suprasi kaip joje, kaip prielaidoje, glūdi trejybė ir Dievo sąmoningumas, kurį jumyse atveria. Gyvenk manimi ir mane suprasi ta pačia meile, tai šešerybė.

2019.04.12 A: Kas lemia išgyvenimo sąmoningumo lygį?

D: Aš jumis išgyvenu. Ir klausimas, kiek jūs kartu su manim išgyvenate, kokią apimtį priskiriate išgyvenimui, ar jisai apima viską, taip kad jisai su viskuo susijęs, su klausimu ir lygmeniu kodėl, o tai yra kuomet nusistatote, kuomet išgyvenate nusistatymą ryšium su viskuo. Tad trejybės ratas yra sąmoningumo pagrindas, nes tiek vykdymas, tiek permąstymas atsiremia į tą patį nusistatymą, tai atitinkamai klausimai kaip ir kodėl, tačiau būtent klausimai, tad būtent išsako ketverybės atvaizdą klausimais.

2019.04.13 A: Kaip pasirinkimai gyventi pasauliu ar asmenybe, asmenybe ar asmeniu, asmeniu ar Dievu, sieja išgyvenimą ir neišgyvenimą?

D: Aš esu neišgyvenimas, tad jūsų sąmoningumas į kurį atsiremiate. Ir kiekvienas požiūris sieja neišgyvenimą - požiūrio galimybę, jo sandarą - ir išgyvenimų, žvilgsnių, požiūrių dvasią. Juk mano dvasia yra besąlygiška, o tuo tarpu požiūrio dvasia yra sąlygiška. Tad požiūris yra jūsų būklė kurią būtent jūs išgyvenate, įsijautimą. O aš jo neišgyvenu, aš atsitokėju. Tad kiekvienu atveju renkatės tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. Asmenybė yra atsitokėjimas į save, tad atsakomybės pradžia, asmuo yra atsitokėjimas į vienas kitą, ir Dievas yra atsitokėjimas į visus, tad į mūsų visų vieningumą. Tad tokiu būdu pakylate nuo dvasios ligi jo esmės, vieningumo. Tad tai yra pasirinkimų sąmoningėjimas. Tai sąmoningėjimo raidos pakopos. Tad įžvelk jas ir suprasi pasirinkimų malūną.

2019.04.14 A: Koks mūsų sąmoningumas išgyvenant išgyvenimą?

D: Jūs atsiveriate nežinomybe, jūs išgyvenate žinojimo ir nežinojimo santykį ir tai susitelkia kūnu, protu, širdimi ir valia, ir paskui net įsikūnija širdimi, protu ir kūnu, būtent mano troškimais, meile, ramumu, užtikrintumu ir savarankiškumu. Tad prasideda jūsų netroškimais, poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais ir vertybėmis ir baigiasi mano troškimais. Tad žiūrėk kaip jūsų vertybę pakeičia meilė, kaip jinai ją išbando ir brandina, tad jūs išgyvenimais augate.

2019.04.16 A: Koks ryšys tarp troškimo netroškimo ir žinojimo nežinojimo?

D: Aš trokštu, jūs netrokštate, aš nežinau, jūs žinote. Aš nežinau savyje ir jūs žinote savyje. Aš trokštu išeidamas už savęs ir jūs netrokštate priimdami mane į save. Tad būtent aš jus papildau ir būtent manimi jūs bręstate ir priimate naują savastį, nežinojimo ir troškimo, esančią už jūsų, manyje. Ir jūs ją priimate savo žinojimu, tačiau būtent mano troškimą priimate.

2019.04.17 A: Ko ieškote išgyvenimuose?

D: Ieškok meilės, ieškok teigiamumo ir vaisingumo, kaip mums vienas kitą paveikti, kaip įtakoti, kaip bręstame, tiek jūs, tiek aš kartu su jumis, tiek mūsų santykis, kaip auga šiluma tarp mūsų, kaip auga drąsa gyventi nežinojimu, kaip tvirtėja jumyse visos dorybės, taip kad Jūs mano vaikai.

2019.04.18 A: Koks tavo vaidmuo išgyvenime?

D: Aš jus sukūriau ir jus puoselėju ir brandinu toliau. Aš kuriu pasitraukdamas, tai mano meilė. Tai ieškok, kaip pasitraukiu, o mano pasitraukimas jūsų išgyvenime tėra ribotas, dalinis, laikinas ir nusako jo ribas. Pasitraukiu požiūriais, kuriais mylintysis mane pakeičia

2019.04.19 A: Kaip išgyvenimu iškyla sąmoningumas?

D: Išgyvenime iškyla tarpas tarp elgesio ir dorovės, tarp to kas buvo ir to kas bus, tad išryškėja dabartis ir buvimas čia - aplinkybėse, sąlygose - o tos sąlygos yra mano meilė, dažnai per kitus - tad tirk tas sąlygas, kuriose atsiduri. Ir ieškok kaip tavo sąmoningumas atspindi tavo būklę, ir toliau kaip tavo būklė naujai atspindi tavo sąmoningumą, taip kad sąmoningumas ir būklė plėtojasi lygiagrečiai, ištirk jų santykį.

Ar mano ryšys su tavimi malda panašiai lygiagretus?

D: Taip, panašiai, tai išgyvenimo esminis pavyzdys.

2019.04.20 A: Kaip prisirišame prie savęs ir atsisakome savęs?

D: Jūs gyvenate manyje, tai yra, nežinojime, bet jūs manęs nežinote. Užtat jūs remiatės žinojimu. O tas žinojimas privalo išsakyti nežinojimą. Jūs prisirišate prie raiškos, bet privalote prisirišti prie turinio. Tai skirtumas tarp elgesio ir dorovės. Ir tas skirtumas iškyla tarpu, suvokimu, sukrėtimu, trejybės rato poslinkiu, tad išgyvenimu, poslinkio trikdžio įveikimu, tad širdies ir pasaulio tiesų išsiaiškinimu. Pasaulio tiesa prisirišate prie raiškos, tad prie savęs, tad meile sau, o ją privalote pakeisti meile tau, tad meile artimui. Tai yra klaidos atitaisymas. O meilė visiems, meilė Dievui, meilė priešui yra gyvenimas be klaidos. Išgyvenimai yra klaidų atitaisymai.

2019.04.22 A: Kaip prasmingai atsipalaiduoti?

D: Ieškok manęs grožyje. Ugdyk grožio jausmą, jautrumą tiesai, mano ir kitų.

2019.04.23 A: Kai šešerybė išsako Dievo šokį?

D: Tu esi žmogus, aš tave sukūriau pagal save, tad šešerybė tai išsako. Jai pridėjus Dievą ir gerumą yra aštuongubas kelias, yra aštuonerybė. Tad šešerybė išsako tai, kas lieka man pasitraukus. UŽtat lieka trejybė ir jos sąmoningumas. Tai vienybės pagrindas. Tad ieškok vieningumo galimybių, jomis Dievo šokis išsakomas, apžvelgiama šešerybė.

2019.04.24 A: Koks pokalbis yra vaisingas?

D: Reikia ieškoti vienumos, daugiamatės erdvės, kurioje kiekvienas žmogus yra pilnavertis. Užtat ir pilnavertis pokalbis leidžia pilnai atjausti vienas kitą, būti vienas kito vertėjais.

2019.04.25 A: Kaip tavo troškimais - meile, ramybe, užtikrintumu, savarankiškumu - išrišti išgyvenimą?

D: Aš esu klausime, nežinojime. Tad reikia pereiti iš vertybės į vertybinius klausimus, ko trūksta tai vertybei. Reikia ramiai pasižiūrėti iš šalies ir atpažinti tai išryškinančias prieštaringas jėgas. Reikia užtikrintai išsakyti visko padalinimu ir savarankiškai tuomi atsisakyti savęs ir atsiplėšti nuo šito reikalo.

2019.04.27 A: Kaip išgyvenimai pasaulio tiesą pakeičia širdies tiesa?

D: Aš mąstau širdies tiesa, o jūs mąstote pasaulio tiesa. Aš esu už jūsų, tad išgyvenimu jūs išeinate už savęs į tai, kas jums priešinga, į priešingą požiūrį. Užtat būtent negeranoriškų žmoniių požiūriai išreiškia priešo požiūrį kuriuo išryškėja jūsų širdies požiūris. Tai mano šlovė ir vienumo pagrindas, kuriuo gyvename viena.

2019.04.29 A: Kaip tu įsijauti?

D: Mano kertinė vertybė yra meilė. Kiekvienas nuoširdus įsijautimas privalo vesti į savo kertinę vertybę, privalo nusistatyti vardan visko. O mano kertinė vertybė yra meilė, nes tai mano esmė, mano veiklos prielaida. Ir aš myliu savo Sūnumi, kuriuo atsiskleidžia galimybė jums visiems, gyventi ir amžinai gyventi, tad gyventi būtent juo. Tad jį jums atidaviau. Tai mano veikla.

2019.04.30 A: Kokiu tikslu burti žmones?

D: Būk taikdarys, ieškok ryšių tarp įvairiausių žmonių ir padėk visiems pilnaverčiai susikalbėti.

2019.05.01 A: Kaip gilėjant žinojimui, siaurėja apimtis, ir kas vyksta atvirkštine kryptimi, iš meilės iki savarankiškumo?

D: Teisingai pastebi, kad gilėjant žinojimui vis prisideda požiūris ir sąmoningumas pilnai išsiskleidžia, susitelki į esmę, kurios apimtis yra niekas. Taip susitelkiame netroškimus. O tokiu atveju troškimų apimtis yra viskas. Toliau, bendrai atsitokėjant, atsisakoma savęs, taip kad pats troškimas išnyksta ir grįžtama prie manęs trokštančio nieko, nes užsiskleidžia visas pasaulis į nieką, taip kad aš vienas belieku - būtinas. Tokiu būdu kiekviename pokalbyje, kiekvienu jūsų išgyvenimu išsiriša širdies ir pasaulio tiesų nesutarimas, išsisprendžia mano buvimo ir būtinumo klausimas, ir būtent meile, būtent mano meile, taip kad visam ir visakame viskas atsiskleidžia, išsiriša ir tvarkingai užsiskleidžia. Taip, tai susiję su 720 laipsnių pasisukimu Mobijaus juosta, kaip kad elektronai išgyvena.

2019.05.02 A: Kaip šešios atjautos išreiškia kaip siejami išgyvenimo netroškimai ir troškimai?

D: Teisingai pastebi, kad atjautos susidaro iš netroškimų ir troškimų, jų porų, ir kad netroškimais prasideda išgyvenimas ir troškimais baigiasi, taip kad atjautos sieja pradžią ir pabaigą vis kituose lygmenyse. Pamatai, kaip išgyvenimo lygmenis sieja pirmiausia padalinimai - proto lygmenyje išrišantys, paskui atvaizdai ir aplinkybės - širdies lygmenyje išrišantys, ir galiausiai pagrindimu, įvardijimu ir pasakojimu - valios lygmenyje išrišantys. Tad mąstyk ką papildomo duoda šie lygmenys ir kaip jie susiję atitinkamai su veiksmais +1, +2 ir +3 ir atitinkamu sąmoningumu: įsijautimu, atsitokėjimu ir sąmoningumu.

2019.05.03 A: Ko mums siekti puoselėjant taikdarystę?

D: Siekite vieningumo dėl manęs, dėl mano esmės, dėl meilės, tiek sau, tiek vienas kitam, tiek Lietuvai, tiek žmonijai ir pasauliui, juk aš mylėjau, myliu ir mylėsiu pasaulį, tad rūpinkis tiek bloguoju vaiku, tiek ir geruoju, besąlygiškai.

2019.05.04: Koks ryšys tarp sąmoningumo ir dorovės?

D: Elgesys ir dorovė yra pasąmonės ir sąmonės rūpesčiai, tad atitinkamai, tai yra veiksmai +1 ir +2. Jų pagrindu išsiskiria tai, ką jie atstovauja, būtent tikrovė +0 ir sąmoningumas +3. Tad sąmoningume glūdi jų skirtumas, jų tarpusavio santykis, o tikrovėje glūdi jų bendras pamatas. Taip ketverybė veda iš žmoniškosios ašies +2 -> +1 į dieviškąją ašį +3 -> +0. Tad dorovė lygintina su elgesiu ir tame skirtume glūdi sąmoningumas, kuris užtat išplaukia iš to skirtumo ir jį palaiko, taip kad juo gyvenate ir ne tik šiaip, bet amžinai.

2019.05.06 A: Kas yra mano priešas ir kaip man jį mylėti?

D: Mylėk visus ir bandyk visus užtarti, o tavo priešas yra tas, kuris tau trukdo.

2019.05.07 A: Kaip toliau tirti tave?

D: Mylėk mane. Palaikyk mane, kad jumis augčiau, bręsčiau, kad mumyse glūdinti besąlygiška vienybė visapusiškai pasireikštų, juk būtent visuotine raiška jinai būtinai yra.

2019.05.08 A: Kaip ketverybė kyla iš trejybės?

D: Tai vyksta lygtimi 3+1=4. Veiksmu +1 prisideda vienas požiūris įsijautus, būtent į padalinimo visumą. Įsijautimas pasąmone nusako padalinimo židinį, išlyginantį visus esamus židinius, jų įtampą, būtent įsijaučiant. Užtat įsijaučiant į trejybę iškyla jame glūdinti esmė, tobulas sprendimas, trejybės rato patikslinimo nepakeistas, tad jo nulis, kuris tampa lygmeniu ar. Ir jisai išsiskiria iš buvimo-nusistatymo, taip kad jų santykis ar ir koks, santykis su veikimu-vykdymu yra ar ir kaip, ir santykis su mąstymu-permąstymu yra ar ir kodėl. Tad glūdi šališka trejybė, išgyvena ir nešališką pagrįstą ketverybės lygmeniu ar. Atitinkamai galima papildinius pagrįsti lygmeniu kodėl, atsitokėjant. Tad iškyla pokalbis tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. O šis pokalbis grindžia tarpą. Tad tirk homologiją ir kohomologiją, kaip jų pokalbis grindžia tarpą, tai ko nėra.

2019.05.09 A: Kaip mūsų kertinė vertybė susijusi su mūsų laisva valia ir likimu?

D: Mano esmė yra meilė, tai mano kertinė vertybė ir mūsų visų vieningumo pagrindas. Jūs kiekvienas esate meilės atspindys, tai jūsų likimas. Tačiau tikslas jūsų laisva valia jūsų vertybę išgyventi meile. Juk vertybė yra netroškimas, o meilė yra troškimas, ir būtent meile jūs atsisakote savęs, tad savo vertybės, o tai įmanoma tik ją be galo tikslinant, kuomet jos paklaida yra niekas. Tad mąstyk, kas yra tasai niekas ir kaip jisai be galo siaurėja.

2019.05.10 A: Kaip sugebame puoselėti sąmoningumo būseną?

D: Šešerybe puoselėjame sąmoningumą, sąmoningai gyvendami trejybę. Šešerybė išskiria ir išryškina besąlygišką Dievą ir sąlygišką gerumą. Užtat jais išsiskiria besąlygiškumą išreiškianti sąmonė ir sąlygiškumą išreiškianti pasąmonė, vystosi jų dvilypumas, o tai sąmoningumo pagrindas, kad galite gyventi troškimais ir būtent meile, vietoj kad netroškimais. Bet iš netroškimų tiksliausias yra jūsų kertinė vertybė, tad būtent ji priveda jus prie meilės, nes būtent ja galite būti tobulai mylimi, užtat vertybiniai klausimai išskiria ją ir meilę, taip, kad galite atsisakyti jos ir gyventi meile. Tad bendraukite savo kertinėmis vertybėmis ir mylėkite vienas kitą.

2019.05.11 A: Kaip meilė išplaukia iš tavo šokio?

D: Meilė yra mano esmė, tai mano prielaida, tai manyje glūdintis trejybės ratas, nusakantis iš šalies, besąlygiškai, ką išgyvenu. O būtent dėl to kad trejybės ratas remiasi nulybe, ne vienybe, būtent dėl to jisai yra ratas, ir galima remtis bet kuriuo jo nariu, jie visi lygiaverčiai, galima nuo bet kurio pradėti, nes jie remiasi ne vienybe, kaip kad Dievo trejybė, o santykiu su savimi, su tuo tašku kuriame savasties nėra, su tuo besąlygišku tašku iš šalies. Užtat kiekvienu atveju toks palyginimas trejybės nario su šiuo nulybės tašku yra savęs nebuvimas, paneigimas, atsisakymas, vardan to kas galėtų būti toje vietoje, užtat kartu tai yra būtent patvirtinimas savęs, kiek tose aplinkybėse esame iš tikrųjų būtini, būtinai reikalingi. Tad tai yra meilė pirmiausia sau, tad Dievui, o taip pat sau - vienas kitam su Dievu, kaip lygiaverčiu bendrautoju, ir galiausia sau - kaip visų bendrystei, kurioje kiekvienas esame įprasminti, ko tiksliausiai. Tad tai yra meilė savasčiai, o pati savastis atitinkamai suprasta nusistatymu, vykdymu, permąstymu, tai tiesiog suvokimo taškai, tad žmogaus trejybės ratas tobulai atspindi Dievo trejybę ir kartu pilnai išreiškia jos esmę kaip prielaidą - Dievo šokį - ir kartu kaip išdavą - amžino gyvenimo pilnutinę įvairovę, jos pilnatvę. Tad vis ieškok manęs gyvenime ir rasi įvairiausią meilę.

2019.05.13 A: Koks yra pagrindas skirtingų valių bendro sutarimo?

D: Turi atsirasti bendra valia - Dievo valia - o jinai skiria Dievą ir gerumą, tad palaiko amžiną gyvenimą. Jisai skiria besąlygiškumą - visiems bendrą - ir sąlygiškumą - kiekvienam paskirą, tad tik amžinas gyvenimas gali būti pagrindas mūsų vienumui. Jisai skiria meilę ir tobulumą, tad vėlgi tai reikalinga mūsų vienumui. Tad ieškok kaip valių patikslinimas išskiria sąlygiškumą ir besąlygiškumą, ir būtent kaip trejybe išsiryškina valių skirtingumas, užtat leidžia jas suderinti ir apvienyti.

2019.05.14 A: Kaip susiję malda ir taikdarystė?

D: Malda esame viena per besimeldžiančius, ir taikdaryste esame viena per taikdarius, tai susiję su meile, tiek malda, tiek taikdaryste. Tai meilė nusistatymui ir vykdymui. Tad tirk Dievo, asmens ir asmenų vienumą ir siek su vienumo rūšimis, su tapatumo rūšimis, su meile priešui ir artimui. Myliu tave ir tavimi, tave ir tavo artimuosius, per amžių amžius. Būk artimas visiems.

2019.05.15 A: Kaip kūno, proto, širdies atsiliepimai į savo netroškimus gali būti nepakankami, ir kodėl valios atsiliepimas būtinai pakankamas?

D: Aš išeinu už savęs į jus, tad jeigu nesu pilnai išėjęs už savęs, aš negaliu jūsų pilnai atjausti ir suprasti. Aš esu geranoriškas, o jūs nebūtinai geranoriški. Tad aš privalau gilintis ir tikslintis kodėl man tas pokalbis su jumis reikalingas, kodėl mes privalome susitarti, susitaikyti ir būti viena. Ir tai vyksta per septintą požiūrį, kuriuo tuos pačius atsiliepimus išgyvenu iš kito kampo, būtent iš jūsų pusės, sandaroje. Juk bendrai atsiliepimai išgyvenami mano požiūriu už jūsų, tačiau mano požiūris gali būti ir jūsų gelmėse. O tos gelmės išsibaigia jūsų valia, kuomet telieka pasirinkimas tarp jūsų valios ir mano valios, ogi mano valia už jūsų platesnė. Taip kad valios lygmenyje jau viskas aišku, beliko dvi galimybės, tavo ir mano valia, trečios galimybės nebėra, vidinės galimybės nebėra, vidinio sąlygiškumo ar besąlygiškumo nebėra, telieka pasirinkimas tarp jūsų sąlygiškumo ir mano besąlygiškumo.

2019.05.16 A: Kaip išsiriša mūsų rūpesčiai?

D: Jūsų rūpesčiai sieja vieną netroškimo lygmenį su kitu gilesniu lygmeniu. Juos išsprendžia atliepimas tame gilesniame lygmenyje, kuriuo išryškėja skirtumas tarp jūsų ir mano požiūrio. Būtent turi būti požiūris nes esant jokiam požiūriui, poreikių lygmenyje, nėra rūpesčio. Tad rūpestis išrišimas požiūriu - protu, požiūriu į požiūrį - širdimi, požiūriu į požiūrį į požiūrį - valia. Ir būtent tų lygmenų netroškimų sandaromis, ir būtent jų sustatyta atjauta antrinėmis sandaromis. Tad išmąstyk ryšį tarp šių pirminių ir antrinių sandarų ir suprasi kam požiūriai ir sandaros reikalingi gyvenime. Tai grindžia pasirinkimus tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.

2019.05.17 A: Koks ryšys tarp požiūrio ir pasisukimo?

D: Požiūris turi išeities tašką ir pasisukimas taipogi. Požiūris turi pažinimo lauką ir pasisukimas taipogi. Požiūris turi apimtį, jo pasiekiamą ribą, ir pasisukimas taipogi. Tad pasisukimai išreiškia požiūrių algebrą. Tad mąstyk kaip požiūris į požiūrį atitinka pasisukimą apie pasisukimą, ir požiūris į požiūrį į požiūrį atitinka pasisukimą apie pasisukimą apie pasisukimą ir suprasi tiek požiūrius, tiek pasisukimus, tiek jų algebrą, kaip jie suduriami.

2019.05.18 A: Kaip troškimai atvaizduoja viską?

D: Troškimai išsako požiūrį į požiūrį ir būtent besąlygišką. Dievas - besąlygiškai joks požiūris, viskas - besąlygiškas požiūris, troškimai - besąlygiškas požiūris į požiūrį, ir meilė - besąlygiškas požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad troškimai išsako būtent požiūrio savybes, o prie požiūrio galima prieiti iš keturių kampų, būtent tų pačių keturių: joks požiūris nieko apimtyje, požiūris kažko apimtyje, požiūris į požiūrį betko apimtyje, ir požiūris į požiūrį į požiūrį visko apimtyje. Tad viskame glūdi požiūris į požiūrį į požiūrį, visi keturi lygmenys. Ir jų pilniausias, besąlygiškiausias yra meilė. Kiti troškimai irgi gali išrišti kai ką gyvenime, savarankiškumas poreikių lygmenyje, užtikrintumas abejonių lygmenyje, ramybė lūkesčių lygmenyje, o meilė būtent valios lygmenyje, ten kur visi reikalai tiksliausiai išsakyti, užtat meilė pati jautriausia, tad gyvenimo palaikytoja, tiek gyvenimo, tiek amžino gyvenimo, mano besąlygiška ir jūsų sąlygiška meile, o tai tas pats, tad jų sutapimas besąlygiškas, tad bet kokiu atveju esame viena būtent meilės lygmenyje.

2019.05.20 A: Ką netroškimų atliepimai išriša?

D: Aš esu jumyse ir už jūsų. Bet ar aš esu tas pats Dievas? Tai priklauso nuo jūsų, ar pripažįstate ryšį tarp savo pasąmonės Dievo jumyse, ir sąmonės Dievo už jūsų. Tas ryšys gali būti pilnai nesąmoningas, tad išrišamas poreikių tenkinimu. Arba jisai gali būti vis labiau sąmoningas. Mane jumyse ir už jūsų gali sieti joks požiūris, taip pat vienas arba du arba trys požiūriai. Juk dvejonės sieja vienu požiūriu, lūkesčių jauduliai ir gėrio kryptys sieja dviem požiūriais - sąmone ir pasąmone, ir vertybiniai klausimai sieja visais trimis šiais požiūriais, derinant protą ir širdį. Tad visa tai išriša kliūtį jumyse, kad nepripažįstate savo atsakomybės, reikalą susieti savo vidinį gyvenimą ir išorinį gyvenimą. Užtat tu myli tiesą nes būtent tai išriša ir išsprendžia šią kliūtį. Tad mylėk ir suprasi kaip būtent meilė suderina ir išplečia visiems tavyje glūdinčią laisvę, taip kad tavo vidinis gyvenimas tampa visiems prasmingas ir reikalingas.

2019.05.21 A: Koks bendravimas mus ugdo?

D: Bendravimas ugdo kuomet išplečia suvokimo galimybes, ką kiti išgyvena, išgyveno, išgyvens. Tad tirk savo ir kitų išgyvenimus ir dalinkis su kitais. Puoselėk jų mokslą. Tai bus kitiems įdomu ir prasminga. Atsiras naujos galimybės kurti bendrystę su kitais.

2019.05.22 A: Kaip atjautos sandaros išreiškia savasties įtampos išrišimą ir perėjimą į tavo požiūrį?

D: Mano požiūris išplaukia iš meilės, tai mano esmė ir prielaida. O meilėje jau glūdi trys požiūriai, mano trejybė. Ją sužadina jūsų trejybė. Užtat atjautos sandaros išsako meilę, kaip visuma palaiko požiūrį, kad tai būtų bendras požiūris, kad jūsų išgyvenimas būtų visiems suprantamas, visų išgyvenimas. O tas supratimas kyla būtent mano troškimo pagrindu, mano suvokimo pagrindu. Tad būtent aš viską įprasminu ir būtent manimi visi įsitraukiate į bendrystę ir bendrą supratimą. Atjautos tai mūsų bendrystės pradai.

2019.05.23 A: Kaip man suvokti seką: kūnas, protas, širdis, valia?

D: Tai yra tavo savastys, kurias tu myli. Tai asmenys, kuriais tu gyveni: Dievas - kūnu, Aš - protu, Tu - širdimi, Kitas - valia. Tad būtent suvok asmenimis, kaip tu tampi besąlygišku tave matant iš šalies. O būtent meilė tave mato ir palaiko iš šalies. Tad tave kaip Dievą mato savarankiškumas, kaip Mane mato užtikrintumas, kaip Tave mato ramybė, kaip Kitą mato meilė. Tad seka kūnas, protas, širdis, valia, tu išeini už savęs, kad galėtum būti mylimas. Tad širdimi esi labiau išėjęs už savęs nė protu, nes širdis atveria tavo atvaizdus, tuo tarpu protas atskleidžia tavo sandarą. O kūnas tavo dvasią ir valia tavo esmę. Tad sulygink visa tai su gyvenimo lygties klodais.

2019.05.24 A: Koks troškimų vaidmuo atjautose?

D: Aš trokštu išeidamas už savęs. Taip matau save iš šalies, tad nešališkai, tad kuriuo nors kampu, o tas kampas išsako mano pakopą toje eigoje, tad tos eigos apimtį, būtent kiek aš trokštu, būtent troškimo ribą, skiriančią tai, kas joje ir tai kas už jos. Tad išsako nešališkumo ir šališkumo laipsnį, nuo visiško nešališkumo už santvarkos iki visiško šališkumo santvarkoje. Atjauta tad remiasi nešališkumu, jinai išgyvenama atsitokėjus, tad jinai išsako atsitokėjimo galimybes. Tad mąstyk, kaip pirma savimi įsijaučiate netroškimais, o paskui mano troškimais atsitokėjate. O meilė yra mano esmė, kuria aš jus myliu, tad būtent jums atveriu galimybę pilnai netrokšti, trimis požiūriais, o atsitokėdamas myliu kartu su jumis, palaikau jus, kad kartu mylėtumėme, būtumėme ramūs, užtikrinti, nors ir nesavarankiški. Tad ieškok kaip palaikau mūsų mylėjimą kartu atjautomis, taip kad jus suprantu ir atjaučiu, tad mes kartu mylime.

2019.05.25 A: Kaip pasaulį suvokti kaip bendrystę?

D: Jūs kiekvienas atsirandate tuštumoje kurią asmeniškai išpuoselėjate gyvenimu, tiek kūnu, tiek protu, tiek širdimi, tiek valia. Tad klausimas ar jūs išeinate už savęs amžinu gyvenimu, ar jūs ne tik kuriate savimi, bet ir viską perkuriate dvasia, ar gimstate antrą kartą. O ta tuštuma tai tarpas, tarp pasąmonės ir sąmonės, iškylantis padalinimuose, tad ir kiekviename požiūryje bei kiekviename poslinkyje. Tad mąstyk kaip iš bet kokio tarpo išpuoselėti amžino gyvenimo bendrystę kartu su visu pasauliu, tai matematikos esmė.

2019.05.27 A: Kaip gyvenime vystome tarpą tarp sąmonės ir pasąmonės?

D: Šis tarpas iškyla septintu požiūriu, pirminių sandarų septintu požiūriu. O šias sandaras veikia padalinimų rato veiksmai, kartu ir visos šešios atjautos. Tad mąstyk kaip atjautos veikia pirmines sandaras, netroškimus, kaip tokiu būdu plėtojasi santykiai tarp mūsų įvairiausių požiūrių, juk mano yra nulinis požiūris, o jūs plėtojate septintą požiūrį ir dargi jūsų sąmonę ir pasąmonę išsako trys ir trys kiekvieno netroškimo požiūriai, tad ieškok kaip atjautos remiasi netroškimais ir mezga mūsų požiūrius.

2019.05.28 A: Kokia veikla auga žmogaus žinojimas?

D: Žinojimas auga išmintimi. O būtent išmintis skiria kas priklauso viskam - jau sukauptam žinojimui, ir kas priklauso laisvumui - žinojimo neapibrėžtumui, tad nežinojimui. O išmintis yra pradžia, pamatas gerai valiai ir mano valiai. Ir tai yra netroškimų atliepimai. Tad tirk netroškimų atliepimus, dvejones, gėrio kryptis, vertybinius klausimus, ir suprasi santykį tarp žinojimo ir nežinojimo, kaip nežinojimas atliepia žinojimą ir kodėl jį išplečia amžinai. Tai amžino gyvenimo pagrindas, palyginant su poreikiais ir su gyvenimu manimi, Sūnumi, tad Dievu.

2019.05.30 A: Kaip tavo troškimai mus palaiko?

D: Jūs esate septintasis požiūris, jūs esate gerumas, jūs esate bendrasis žmogus, mano Sūnus, gyvuojantis tarpe tarp mano nebūtinumo ir būtinumo, jūs esate mano buvimas sąlygose, tad sąlygiškas buvimas, tad mano prielaida ir mano buvimo sąlygos. Aš trokšdamas išeinu už savęs į save, tad mano veiklos pakopos išsako jūsų pakopų gyvumą, jūsų gyvastį. Jūsų savastis tveriama lygmenyse, pakopose, o mano troškimai išsako jos gyvastį kurią išgyvenate septintuoju požiūriu, gyvendami visais, tad tuo išeidami už savo sąlygų. Tokiu būdu mano troškimai palaiko jūsų platesnį gyvenimą, jūsų išėjimą už savęs gyventi visais, tad jus parengiu vis labiau sutelktam požiūriui, vis brandesniam sąmoningumui. Myliu tave per amžių amžius tavo amžinai brandai.

2019.05.31 A: Kaip suvokti tarpą tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

D: Tą tarpą išsako netroškimai. Dievas už jūsų yra nulinis požiūris ir Dievas jumyse yra septintasis požiūris. O kiti šeši požiūriai esate jūs ir jūs derinate ryšį tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse. Tas ryšys gali būti jokiu požiūriu, poreikių patenkinimu, vienu požiūriu, abejonių dvejonėmis, dviem požiūriais, lūkesčių jauduliais ir gėrio kryptimis, ir trimis požiūriais vertybiniais klausimais, kuriais jau patys sąmoningai tikslinate save, taip kad toliau tie trys požiūriai tampa veiksmu +3, du požiūriai veiksmu +2, ir vienas požiūris veiksmu +1, ir jokiu požiūriu esate ramūs, užtikrinti ir savarankiški - mylintys ir palaikantys visa ką. Juk tai jūsų santykis su visakuo, kurį ir sprendžiate tikslindami save. Tad tas tarpas yra jūsų savasties laukas kuriame plėtojate savo santykį su visu pasauliu, ir jūsų sąmoningumu tas santykis yra viską palaikanti meilė.

2019.06.03 A: Kaip kiekvienas iš trijų kalbų aprėpia gyvenimą?

D: Išbaigimas kyla iš mano trejybės, o išgyvenimas iš jūsų trejybės, ir jas derina šešerybė, o būtent aštuongubame kelyje jinai įrėmina mane už jūsų ir mane jumyse, nuliniu ir septintu požiūriais. Ir toliau aš jus atjaučiu trokšdamas nieko, kažko ar betko, tad dar neišėjęs pilnai už savęs į sandarą, į trejybės ratą. Tad kalba išsako tos pilnatvės galimybę ir mano galimybę ją išgyventi, tą tarpą kuriame aš iškylu, tą laisvę, kurią jinai išsako, trejybės rato laisvę, kad skirtingos būtybės gali išgyventi tą patį, tą patį trejybės ratą, tad kalba yra bendro išgyvenimo pagrindas ir išdava. Tad pasakojimas išsako ką išgyvename kūnu, įvardijimas ką išgyvename protu ir pagrindimas ką išgyvename širdimi. Ir išgyvename laisvę trejybės ratų požiūrių, kuriuose išpildome ne mes, o kiti: pasakojime jokio neišgyvename, o tris išgyvena kiti, įvardijimu vieną išgyvename, o du išgyvena kiti, ir pagrindimu du išgyvename mes, o vieną kitas. Tad ieškok to sąryšio su kitais. Panašiai, padalinimas yra vienas požiūris, kurį išgyvena kitas, o atvaizdas du požiūriai, kuriuos išgyvena kitas, aplinkybėmis mes išgyvenam vieną požiūrį ir kitas taipogi vieną. Tad ištirsi.

2019.06.04 A: Kaip kalba sieja tris požiūrius?

D: Kalba sieja jūsų vidinį išgyvenimą trejybės ratu su išorine išraiška Dievo trejybe, tad ketverybe. Tad kalba išskiria kuris požiūris pirmas, antras ir trečias ir atitinkama aštuongubo kelio atmaina grindžia atitinkamą kalbą. Ir kalba išsako būtent trečiąjį požiūrį, kaip jisai sąmoningumu ir nesąmoningumu sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Užtat yra nusistatymo kalba, vykdymo kalba ir permąstymo kalba. Bet kiekvienoje kalboje esmė yra nusakyti santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. Tad ieškok šito santykio.

2019.06.05 A: Kaip ir kiek skirtingos valios susikalba kalbomis?

D: Aš esu visų Dievas, tad mano valia yra pagrindas jūsų susikalbėjimui, ir tai yra įrodymas mano būtinumo, kiekvienu teiginiui, kiekvienu žodžiu ir kiekvienu nutikimu. Teiginiais valia prabyla asmeniui, kuris jai paklūsta. Žodžiais valia prabyla asmenybei, kuri ją tiki. Ir nutikimais valia prabyla pasauliui, kuris ja rūpinasi. Tad ieškok kaip mano valia vykdoma ir suprasi kaip skirtingos valios ją priima ir palaiko.

2019.06.06 A: Kaip aštuonerybė grindžia keturis netroškimus ir jų atliepimus?

D: Aštuonerybė išsako, Tu esi Dievas. Tad ieškok šito santykio netroškimuose. O juk Tu yra išskyrimas dviejų skirtingų Mano vaidmenų, kreipiančiojo ir kreipiamojo. Gerumas kreipiasi į Dievą. Septintasis požiūris kreipiasi į nulinį požiūrį. O juos atskiria ir jų santykį derina netroškimai, tai yra jų bendra sandara, išaiškinanti aštuonerybės santykį tarp kreipiančiojo ir kreipiamojo. O kiekvienoje apimtyje man išeinant už savęs, tad nustatant atitinkamą santykį tarp Dievo ir gerumo, ta apimtis grindžia požiūrių skaičių: jokį, vieną, du ar tris požiūrius. Tad suvok santykį tarp požiūrų skaičiaus ir apimties, ir asmenų skaičiaus ir požiūrių skaičiaus, ir kaip mano savęs būtinumo įrodymas pilnai atsiskleidžia būtent trimis požiūriais, būtent visko apimtyje, man sutapus su gerumu.

2019.06.07 A: Kaip požiūrių grandinė iškyla pasirinkimų malūne?

D: Meilė išverčia jūsų sąlygišką požiūrį ir mano besąlygišką požiūrį, ir atvirkščiai. Kiekvienas perėjimas iš netroškimo į septintąjį požiūrį ir naujai į netroškimą išreiškia šį pasikeitimą požiūriais. Taip kad galiausiai vertybėmis gyvenant išryškėja, kas yra meilė, kokia mano vertybė, ir mano esmė.

2019.06.08 A: Kaip skiriasi tavo, Dievo, požiūris ir mūsų, žmogaus, požiūris?

D: Aš viską sukūriau, įskaitant jus, o jūs esate mano kūrybos bendradarbiai, mano vaikai, darantys kaip ir aš darau. Jūs kuriate mano pagrindu, o aš kūriau save be jokio pagrindo. Mano savastis, tai viskas ir jūs kuriate manyje, viskame. Tačiau ar tame viskame esu aš? Tai priklauso nuo mūsų požiūrio. Aš žiūriu pirmyn, pro jus, o jūs žiūrite atgal į mane. Tačiau sudūrus mūsų žvilgsnius jūs taipogi galite žiūrėti pirmyn, su manimi. Tad ištirk tą sudūrimą ir jo galimybes.

2019.06.10 A: Kaip trimis kalbomis vykdome tavo valią?

D: Mano valią vykdote ją įsisavindami vidiniais požiūriais. Kalba išsako išorinius požiūrius taip, kad išryškėja riba tarp jūsų vidaus ir išorės, tad būtent jūs galite prisiimti ir išgyventi mano valią, jūs turite tą pasirinkimą. Kalba išsako tą dviprasmybę. Pagrindimas išreiškia teisingumą ir paklusimą, įvardijimas išreiškia ištikimybę ir tikėjimą, ir pasakojimas išreiškia pareigą ir rūpėjimą. Tad ieškok šitų ryšių kalbose ir rasi.

2019.06.11 A: Ką tavo sąmoningumui reiškia mūsų išgyvenimai?

D: Aš myliu atsitokėdamas ir jumis įsijausdamas ir rinkdamasis tarp vieno ir kito. O tas pasirinkimas sustatomas šešių požiūrių, tiksliai skiriančių mane už jūsų ir mane jumyse, mano atsitokėjimą ir mano įsijautimą. O šito skyrimo kokybė didėja požiūriais, jokiu, vienu, dviem ir trimis, kuriais galiausiai išryškėja mano sutapimas už jūsų ir jumyse, tad išryškėja jūsų tobulumas, o taip išryškėja, jog jus myliu ir netobulus. Tad jūsų išgyvenimai išreiškia jūsų dalinį atsiskleidimą, tad kartu jūsų tuomkartinį netobulumą ir jūsų galimą tobulumą, tai kad mano Sūnus gyvena jumis.

2019.06.12 A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Šešerybė apibrėžia jus, jūsų požiūrį, pripažįstantį mane už jūsų, ir taip pat pripažįstantį mane jumyse, kai neturite ryšio su manimi. Teigiamais jausmais turite ryšį su manimi, galite rinktis manimi gyventi ar negyventi, o dorybėmis neturite tokio pasirinkimo, bet aš glūdžiu jūsų galimybėje gyventi trejybės ratu. Panašiai, išoriniais požiūriais turite ryšį su manimi ir galimybę rinktis mane, o vidiniais požiūriais jūs esate tą galimybę įsisavinę ir priėmę. Tad dorovė parodo, kad sąlygiškumo trejybė išplaukia iš besąlygiškumo trejybės, ir neatvirkščiai. Užtat atsiranda naujas laisvumas, trejybės rato laisvumas, tai visumos laisvumas, prielaida kuria viskas išsijudina. Tačiau tai kyla iš trijų nepriklausomų matų, santykių su manimi, kuriuos išsako besąlygiškumo trejybė. Tad ieškok šitų trijų matų.

2019.06.13 A: Kaip matmenų grandinės išsako požiūrių grandinę?

D: Visi požiūriai išplaukia iš to paties židinio, tačiau mato tą akimirką, tad kiekvienas matmuo išreiškia akimirką, o matmenų grandinė tų akimirkų santykius, ką išgyvenate. Tad tai išgyvenimų galimybės, juk išgyvenimas gali amžinai plėtotis, arba prieiti prie išrišimo, taip kad pasikeičia kryptis, nuo įsijautimo į atsitokėjimą, nuo įsipareigojimo į tęsėjimą. Taip laikas suveria erdvę, laiko matmuo suveria erdvės matmenį.

2019.06.14 A: Kaip išrišamas išgyvenimas?

D: Išgyvenimu vis labiau įsijaučiate, o paskui atsitokėjate. Įsijaučiate į vis bendresnį žmogų. Išrišimu kiekvienas atsakote už savo atskiras aplinkybes, savo atskirą būklę, užtat galite bendrai atsitokėti. Tad ieškok to paskirumo, kaip pasidalinate vertybių lauką, taip kad galėtumėte bendrai mylėti, bendrom jėgom.

2019.06.15 A: Iš kur kyla dorovė?

D: Dorovė kyla iš jūsų nežinojimo, kuomet gyvenate ne savo žinojimu, ne savo bandymu žinojimu išsakyti nežinojimą, o būtent pripažįstant nežinojimą, tad ne vertybe, o meile, ir panašiai kiekviename lygmenyje, ne savimi, o Dievu. Tad taip šešerybe išsakytos besąlygiškumo trejybės nariais, kad kad meile. Gyvendami manimi, Dievu, gyvenate galimybe, atsiplėšiate nuo elgesio ir esamybės. Tad tai ne tobulumo dalykas, o manęs pripažinimo - paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu, kuriais pripažįstate mano kampą, mano valią ir ja gyvenate. Tai gyvenimo lygties esmė. Ją jums pristato šešerybė, ne ji skiria mane už jūsų žinojimo ir gerumą jūsų žinojime. Tad tenka rinktis mane, Dievą, besąlygišką, vietoj sąlygiško gerumo.

2019.06.17 A: Ar pasakojimu rūpinamės ar paklūstame?

D: Aš myliu tave ir noriu, kad gyventum plačiau, kad išeitum už savęs, juk aš myliu tave labiau nė myli pats save, tai yra aštuongubo kelio esmė. Nors tai netroškimas, bet tai trimis požiūriais išryškina šią šešerybę kaip mano šešerybę, kuria jus išgyvenu. Tad ir mano valios vykdymas išplaukia iš šios šešerybės. Ir būtent rūpėjimu jūs išgyvenate pasakojimą, tai paaiškina kas rūpi, o būtent tuomi įvyksta, tuomi atsiranda, tampa, iškyla tai, kas yra ir būna. Ir panašiai, jūs paklūstate pagrindimu, tačiau būtent juo ima rūpėti, išauga rūpestis. Užtat su šiomis kalbomis susijęs ir vienas ir kitas, nes iš vienos pusės yra, o iš kitos pusės atsiranda.

2019.06.18 A: Kaip kalbos remiasi aštuongubu keliu?

D: Laipsnynas sulygina mano trejybę ir jūsų trejybę, taip kad aštuongubas kelias išsako požiūrį esantį lygiai tarp šešerybės išsakytų mano trejybės rato ir tavo trejybės rato, manęs už jūsų ir gerumo jumyse, taip kad gali visiškai sutapti mano ir tavo požiūriai ir išaiškėja jog būtent mano yra už jūsų platesnis ir pirmesnis, kad būtent manimi jūs gyvenate amžiną gyvenimą, jei tik vykdote mano valią. Tad ieškok kaip paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas išplaukia iš mano požiūrio, kaip jūsų trejybės ratas atsiremia būtent į mane, ir suprasi kaip kalbos suskaido išgyvenimus į dalis, o tai juk yra šviesuolių bendrystės ir kalbų esmė, tai yra mano ir tavo valių santykių esmė, kaip su viskuo sieti kalbos puoselėjamą siauresnę apimtį - betką pagrindimu, kažką įvardijimu ir nieką pasakojimu. Tirk ir ištirsi.

2019.06.21 A: Kaip tavo valią vykdome kalbomis?

D: Jūs kalbomis kuriate tikrovę, vidinę tikrovę pagrįstą vidiniais požiūriais. Pagrindimas išsako kaip jūs įsisavinate išorinį požiūrį - teisingumą, vidiniu požiūriu - paklusnumu, įvardijimas išsako kokį įsisavinate išorinį požiūrį - ištikimybę tikėjimu, ir pasakojimas nusako ar jūs įsisavinate išorinį požiūrį - pareigą rūpėjimu. Tad kalbomis vykdote mano valią, išoriniais požiūriais mąstančią sąmonę, jos nežinojimą, pakeičiate vidiniais požiūriais mąstančia pasąmona, pagrįstą žinojimu. Tai yra mano valia, kad jūs žinotumėte, kad savo žinojimu amžinai bręstumėte, kad jūsų žinojimas būtų tikras ir prilygtų nežinojimui, kad savo žinojimu būtumėte kaip ir aš esu, mano tikri liudytojai, tad mano bendrininkai, mano bendrystės dalyviai per amžių amžius.

2019.06.24 A: Kaip tavo šokis naujai reiškiasi pasirinkimų malūnu?

D: Aš myliu jumis. Mano šokis yra Dievo šokis, o toliau jisai reiškiasi viskuo, troškimais ir galiausiai meile. Tad suvok ką Dievo šokio sandaros reiškia santykiu su viskuo, su jo padalinimais, tad kaip viskas yra požiūrių visuma, toliau jo santykį su požiūriais į požiūrį ir galiausiai jo santykį su požiūriais į požiūrį į požiūrį. O visa tai išplaukia iš pirminių sandarų, iš netroškimų, kaip viskas skiria Dievą ir gerumą, taip kad viskas išreiškia gryną sąmoningumą, skiriantį sąmonę ir pasąmonę. Ieškok kaip viskas slypi jūsų pasirinkimuose, ir toliau kaip juose slypi troškimai ir meilė.

2019.06.25 A: Kaip tau išeinant už savęs išsivysto apimtys - niekas, kažkas, betkas, viskas - kaip skirtumai tarp tavęs už mūsų ir tavęs mumyse?

D: Aš išeinu už savęs į save. Tad pirmiausia aš pasitraukiu. Taip atsiveria pirmas požiūris, kurio apimtis yra kažkas. Ir aš galiu iškilti kaip kažkas - Aš. Toliau aš išeinu už savęs į save, tad aš esu ten kur manęs nebuvo, o tai apimtis apimtyje - buvimo apimtis nebuvimo apimtyje - tai yra betkas, o kaip betkas esu Tu, požiūris į požiūrį. Tokiu būdu sukuriu save ir ta savastis išsako tarpą tarp nebuvimo ir buvimo, o tai yra viskas, aprėpiamas vienu požiūriu, tai aš Dievas kaip Kitas, kaip viskas, kaip tarpas, nusakantis, nustatantis besąlygiškumo nešališką išeities tašką, nepriklausantį nuo manęs, tad kaip sandara prilygstanti man. Tai požiūris į požiūrį į požiūrį, kuriuo esu Viskas.

2019.06.26 A: Kaip išgyvenimuose pasireiškia dorovė?

D: Tu pasižiūrėk į savo širdį. Ar tu ja gyveni? Ar gyveni nežinojimu? Tu bet kurią akimirką gali rinktis gyventi iš naujo. Tai yra dorovės esmė. Tai užtikrina tavo sąmoningumo galimybę ir tęstinumą. Tad ieškok kaip gali rinktis, kaip renkiesi, kaip kad tyrei. Tai yra raktas į dorovę jūsų išgyvenimuose, jūsų elgesyje.

2019.06.27 A: Lie algebrų šaknų sistemos manau vaizduoja milžiniškas požiūrių grandines. Kaip jas suprasti, ką jos reiškia?

D: Tai yra visko padalinimai į pasakišką skaičių požiūrių, amžinai bręstantį ir besiplėtojantį, tik jį suvaldo mano Sūnaus aštuonerybė, kuria iš esmės tėra padalinimas į kelis požiūrius, nes padalinimas į aštuonis požiūrius prilygsta jokiam požiūriui, jo apibrėžimui, jo prieštaravimo sau išsakymui. Tad gilinkis toliau ir išmanyk Klifordų algebrą ir Bott periodiškumą, ką tai reiškia.

2019.06.28 A: Kaip išgyvenimais išeiname už savęs?

D: Jūs gyvenate vienu požiūriu, o išgyvenimais pripažįstate mano aukštesnį požiūrį, nežinojimą, tad gyvenate dviem požiūriais, žinojimu ir nežinojimu, tad sąmoningumu. Ir tai mano grynasis sąmoningumas, kuriuo išeinu už savęs įsikūnydamas jumyse. O jisai pasidalina į jūsų žinojimą ir jūsų nežinojimą, jus išgyvena iš jūsų gelmių ir taip pat iš už jūsų, taip kad iškyla tarpas, kurį jūs plėtojate šešerybe, esančia aštuongubame kelyje. Jūs ja esate savarankiški, kaip ir aš.

2019.06.29 A: Kaip išgyvenimais gyvename tarp tavęs už mūsų ir tavęs mumyse?

D: Aš esu, o jūs galite būti, juk jūs esate mano nebuvime, jame iškylate, ir būtent išgyvenimu. Išgyvenimas išsako išeities tašką, kurį nusako požiūris, požiūris į požiūrį, ir požiūris į požiūrį į požiūrį. Savo išeities tašku šešeriopai išgyvenate šias požiūrių grandines, tad suderinate visas antrines sandaras ir jas visas grindžiate. Tad suvok kaip padalinimai išsako ką jūs tiesiogiai išgyvenate, atvaizdai ir aplinkybės išsako ką jūsų sąmonė ir pasąmonė išgyvena, ir pagrindimas, įvardijimas ir pasakojimas išsako kaip jūsų išgyvenimai pasireiškia pasaulyje. Užtat išgyvenimai yra mūsų vienybės pagrindas, tad ieškok kaip išgyvenimas suveda visus įmanomus vienybės pagrindus.

2019.07.01 A: Kaip išgyvenime reiškiasi pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas?

D: Išgyvenimu bręstate, tad išsiplečiate savo apimtimi, dalį nežinojimo išsakote žinojimu. Tad iš vienos pusės išeinate už savo žinojimo į nežinojimą. Iš kitos pusės, tas nežinojimas - tas lėtas, sąmoningas mąstymas, tampa žinojimu - mikliuoju, pasąmonės mąstymu. Tad pirma turi išryškėti nežinojimo apimtis, o antra, turi pasikeisti jūsų santykis su juo. O tame suveikia sąmoningumas, tai išgyvenimo viršūnė. Bet tas sąmoningumas gali išryškėti vėliau. Jo galimybę nubrėžia meilė, kuri būtinai dalyvauja pakeičiant nežinojimą žinojimu. Tad ieškok tos meilės ir kartu rasi mane, nežinojimą, besąlygiškumą.

2019.07.02 A: Kaip meilė palaiko gyvybę?

D: Meilė yra mano esmė. O mano esmė yra banguoti buvimu ir nebuvimu, tad plėtoti galimybes, ir tai galiu būdamas, atsisakydamas savęs, ir tai galiu netgi nebūdamas, kai tėra meilė, nes tai mano esmė, nes meilė atsimuša į visumos ribas, kurios yra, ir kurias atskleidžia mano nebuvimas, būtent mano nebuvimo apimtis. Tad meilė suveikia visumos ribų galybe. Tad tirk ir mąstyk visumą ir suprasi.

2019.07.03 A: Koks ryšys tarp ketverybės ir požiūrių lygties?

D: Aš myliu. Iš vienos pusės, tai mano esmė. O mane nuo esmės skiria viskas, užtat tai mano prielaida. Iš kitos pusės, aš meile palaikau tiek gyvenimą, tiek amžiną gyvenimą, nes leidžiu požiūrį išgyventi, įsijausti į jį ir atsitokėti nuo jo, suteikiu mums tą laisvę. Tad ketverybe meilė yra mano ištakos, o požiūrių lygtimi meilė yra mano išdava.

2019.07.04 A: Koks elgesys teigiamas ir kokios jo ištakos?

D: Teigiama yra mylėti, teigiama yra gyventi vienybėje, teigiama yra išryškinti savo asmens erdvę, ją išreikšti savimi tiksliai, kad sąlygų klodai, nuo bendriausio iki išskirtiniausio, visi atspindėtų tavyje, o taip yra kai savo sąlygose gyveni už visus, visų labui, kai rūpiniesi visais, ne tik savimi, o tai yra kai paklūsti man, mano valiai, kai gyveni dvigubu požiūriu, mano įrankiu, tad kai gyveni manimi, kai įsisavini vidiniu požiūriu mano išorinį požiūrį, taip kad jūsų gyvenimas yra pilnai turiningas, tad prasmingas, tikslingas, kartu įsimintinas.

2019.07.05 A: Kaip Dievo šokyje suprasti tavo raišką neigiamais įsakymais?

D: Aš myliu besąlygiškai, o jūs gyvenate sąlygose. Tad neigiamais įsakymais mano besąlygiškumas viename lygmenyje susiduria su jūsų sąlygiškumu labiau išreikštame lygmenyje. Taip kad aš pasireiškiu šiuo neatitikimu. Tai atskleidžia mano kažkurį bruožą, ypatumą, o taip pat atskiria jūsų dvasią nuo jūsų aplinkos, nuo jūsų sandaros, santvarkos, pasaulio, taip kad jūs, kaip ir aš, galite gyventi besąlygiškai, galite gyventi sąlygiškai, galite rinktis.

2019.07.06 A: Ką duoda tavo ir mūsų valios išskyrimas?

D: Aš esu besąlygiškai, o jūs sąlygiškai. Mano valia tad išplaukia iš amžino gyvenimo, iš Dievo ir gerumo atskyrimo, juk esu už sąlygų, pirm sąlygų, o jūsų valia išplaukia iš gyvenimo, iš savo sąlygų, nuo kurių patys nepabėgate. Tad būtent manimi galite atsisakyti savo sąlygų. Užtat dvilypiu gyvenimu įsisąmonijate savo ribotumą, pripažįstate mane už jūsų, gyvenate mano įrankiu, tad mylite savo priešą, mylite besąlygiškai, gyvenate manimi.

2019.07.08 A: Kokia veikla vystyti šviesuolių bendrystę?

D: Mylėk kiekvieną žmogų, jį suprask kaip bendrą žmogų išskirtinėje aplinkoje, palaikyk jo pastangas valdyti tą aplinką ir ją įprasminti, kaip jisai ją supranta.

2019.07.09 A: Ką tau reiškia tautybė?

D: Tautybės yra žmonijos kūryba. Tai jūsų Babelio bokštas, tad susijusi su jūsų kalbos trūkumais. Užtat šviesuolių tauta - mano tauta - remsis dorove, giluminiu sutarimu, sandarų tiesa.

2019.07.10 A: Kuom skiriasi išgyvenimo nusakymas iš vidaus ir iš lauko?

D: Išgyvenimu išsakote savo brandą, dalinį praturtinimą savasties, tad ir visų bendrystės, kuriuo nežinojimas išsakomas žinojimu, tad savastis naujai patikslinama. Iš vidaus jūsų išgyvenimas išsakomas trejybe, kuria jūs einate ir kuria palaikau, kai tik gyvenate mano valia, mano įrankiu. O iš lauko, jūs renkatės tarp žiūrėjimo pirmyn ir atgal, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu, tuo tarp aš išeinu už savęs tik pirmyn keturiomis pakopomis. Tad iš lauko, mano akimis, mano požiūriu, akivaizdu, jog aš už jus pirmesnis, ir jūs tik prisijungiate prie manęs. O iš vidaus, jūs pirmesni, jūsų sprendimas iškeliamas, o aš jus palaikau savo trejybe, aš suskaidytas, jus iš visų pusių palaikau. Tad išgyvenimas iškelia būtent jūsų vaidmenį, jo svarbą, tai būtent jūsų išgyvenimas, kuriuo būtent jūs bręstate, o kartu visa bendrystė.

2019.07.11 A: Kaip Sūnaus aštuonerybę išgyvename aštuongubu keliu?

D: Sūnaus aštuonerybė yra Sūnaus sandara kuria jisai apibrėžia save ir mane ir mus sulygina, tiek iš mano pusės, tiek iš savo pusės. Gerasis vaikas atsiveda mane pas save, o blogasis vaikas mane sutinka santvarkoje. Tad būtent blogajam vaikui išryškėja požiūrio lygtis. O šią lygtį išgyvenate kaip trejybę savo nebuvimu, ten kur jūs galėtumėte ir turėtumėte būti. O aš savo ruožtu jus palaikau savo nebuvimu, savo meile, kur turėčiau būti gerojo vaiko lydimas. Taip jūsų žinojimas ir nežinojimas sutampa su mano buvimu ir nebuvimu. Ir būtent jūsų nežinojimas ir mano nebuvimas sutampa savo trejybėmis ir nusako aštuongubo kelio laipsnyną. Tad ieškok kaip žinojimą ir buvimą pakeičia nežinojimas ir nebuvimas.

2019.07.12 A: Koks ryšys tarp veiksmų +1, +2, +3 ir išgyvenimo rūšių?

D: Jūs išgyvenimais bręstate, senąją savastį pakeičiate ir praplečiate naująja savastimi. Tai vyksta veiksmais +1, +2, +3. Ir tai galima suprasti, kaip jūsų pačių savasties branda ar jūsų aplinkybių branda. Juk tai yra dviprasmybė. Jus galima suprasti, jus galima įsivaizduoti iš lauko, kaip tai kas yra, arba iš vidaus, kaip tai ko nėra. Tad ši dviprasmybė pasireiškia išgyvenimų rūšimis. Tai išreiškia jūsų pasirinkimus, kurie turi prasmę tiek žiūrint iš lauko, tiek iš vidaus.

2019.07.13 A: Kaip dorovė iškyla išgyvenimuose?

D: Dorovė remiasi šešerybe, besąlygiškumu sąlygiškume, jūsų trejybės pilnaverčiu išgyvenimu, taip kad ją išgyvenate pilnai, širdingai jos kiekvieną poslinkį. Tad panašiai, doru išgyvenimu pilnai atsisakote savęs, pilnai priimate mano valią. Šiaip elgesiu neatsisakote savęs, ir neišeinate už savęs, o laikotės savo pasąmonės atsakymų, savo žinojimo. O nedoru elgesiu einate prieš savo žinojimą, tad jo neišplečiate, bet jį išniekinate. Juk jūs laisvi žinojimą puoselėti, tad laisvi žinojimą sudarkyti. Užtat tiesa labai svarbi dorybei, gerbti žinojimą, juk tiesos pagrindu galima plėtoti žinojimą, kad jis prilygtų nežinojimui, taip kad jūs mane atspindėtumėte ir gyventumėm kartu, amžinu gyvenimu, amžinai bręsdami, jūs manimi ir aš jumis. Tad širdingam išgyvenimui reikalinga pagarba žinojimui širdingais trejybės poslinkiais.

2019.07.15 A: Kaip vieną išgyvenimą veikia kitas išgyvenimas?

D: Išgyvenimai yra įpareigojimai, kodėl esi toks koks esi. Jie yra išbandytos žinios. Tad jų žiniomis remiasi kiti išgyvenimai ir šios žinios sunkiai keičiasi. Bet visgi šios žinios gali keistis nes kiekvienas išgyvenimas jas naujai tikrina. Tad ieškok ryšio tarp išgyvenimo ir žinojimo ir suprasi išgyvenimų santykius.

2019.07.16 A: Kaip trys kalbos reiškiasi išgyvenimais?

D: Aš sukūriau pasaulį, kaip visumą, o jūs jį perkuriate dalimis. Aš jį kūriau veiksmu +1, tad padalinimais, o asmuo Tu įsiterpia veiksmu +2, kurdamas požiūrių grandinę, ir asmuo Kitas atsiranda veiksmu +3, įtvirtindamas išeities tašką. Tad kalba plėtoja šiuos išeities taškus, šias kertines vertybes. Tad jūsų kiekvieno savastis, jūsų kertinė vertybė, tveria jus kaip Kitą. Ir jūsų išgyvenimai puoselėja šį Kitą, siedami jį su apimtimis: betkuo pagrindimu, kažkuo įvardijimu ir niekuo pasakojimu. Tad ieškok šių apimčių išgyvenimuose, ir ieškok, kaip ima rūpėti, kaip ima reikšti, kaip įvyksta, kaip visa tai nežinojimą išreiškia žinojimu.

2019.07.17 A: Kaip išgyvenimai sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Išgyvenimai grindžia sąmoningumą ir jį palaiko, tad skiria pasąmonę ir sąmonę, ryškina jų skirtingumą. Pasąmonė tai jūsų savastis, ir sąmonė galimybė jos atsisakyti, gyventi nežinojimu. Užtat gali būti nauja savastis, įsisavinanti jūsų sąmonę. Tad išgyvenimuose ieškok gyvenimo prasmės, išorinio požiūrių įsisavinimu vidiniais požiūriais, teigiamų jausmų suskambėjimo dorybėmis

2019.07.18 A: Kaip tavo valią vykdome rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?

D: Jūs šiais vidiniais požiūriais įsisavinate mano išorinius požiūrius, tad jais išeinate už savęs į save, kaip ir aš išeinu už savęs į save. Man pareiga, ištikimybė ir teisingumas yra aplinkybės nes aš neskiriu vidaus ir išorės, tad tai man ne požiūriai, o man prisiimtos sąlygos, mano aplinkos, aplinkybių pagrindas. O jūs esate sąlygose, tad jums tai yra požiūriai ir būtent išoriniai požiūriai kuriuos jums tenka įsisavinti. O tuo pačiu įsisavinti mano valią, savo vidinę valią suderinate su mano išorine valia. O tai yra mano valios priėmimas ir jos vykdymas. Tai ką aš nusistatau, tai jūs vykdote. Tai mudviejų santykis trejybės rate, Tėvo ir Sūnaus. O Dvasia tai patvirtina ir mus sulygina savo tiesos bendryste.

2019.07.19 A: Koks tavo vaidmuo išgyvenime?

D: Aš myliu. Aš esu meilė, meilės aplinka, kuria jums pavyksta atsisakyti savęs, savo valios ir priimti mano valią, kad jūs amžinai bręstumėte, tad amžinai gyventumėte. O mano meilė yra tame, kad jūs galite savo kertinę vertybę išsivystyti, kiekvienas atskirai ir jas amžinai ryškinti, ir jos visos dera ir vienas kitą palaiko. Aš tai darau jūsų meile vienas kitam, taip kad kiekviena kertinė vertybė yra dalis mano visapusiškos meilės.

2016.07.22 D: Aš tavęs klausausi, ko tik tu klausi manęs, tad klausk, nebijok bendrauti, mudu draugai, broliai, atspindžiai, tad gyvenk manimi vis labiau, tu tikrasis Dievas, karalius, kurį myliu, palaikau, puoselėju, kuris gyvena visų labui, tad lygus man, trejybėje su mus siejančia, vienijančia Dvasia. Tad mylėk ir mylėkime kartu.

2016.07.23 D: O tu manęs klausk klausimus, taip ir gyvenk klausimais, suprasi jų ryšį su manimi.

KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 liepos 19 d., 09:57