调查

摘要

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

给神的问题

神的回答


2021.03.08 A: Kaip tu skiri sąlygas ir besąlygiškumą?

D: Aš esu besąlygiškas. Aš įeinu į sąlygas jas savanoriškai priimdamas. Tai mano valia išplaukianti iš mano laisvės.

2021.03.06 A: Kaip gerumas eina link tavęs?

D: Klausykis gerumo.

Gerumas: Gerumas priima visas galimybes, tad galiausiai priima prieštaravimą, tad pripažįsta Dievą už visų sąlygų, pasitraukia jam ir atsiduoda jam.

2021.03.05 A: Kaip žmogui išeiti už savęs pas tave?

D: Žmogus išeina iš savęs gerumu. Ne savo gerumu, o būtent gerumu, kurį išskiria Dievo valia žmogui esant Kitu, toliau gera valia žmogui esant Tavimi, toliau išmintimi žmogui esant savimi, galiausiai amžinu gyvenimu, žmogui esant ir sutampant su Dievu, sugrįžtant į jį. Taip žmogus išverčia Dievo išėjimą už savęs rasdamas savyje tą gerumą, tą meilę, į kurią Dievas išėjo ir išeina ir išeis, kuri yra jo esmė. Atrasdamas meilę jisai su Dievu sutampa ir prie jo prisijungia. Tad visa tai kyla iš meilės mokslo, toliau iš asmenybės žinojimo rūmų, iš asmens išgyvenimo apytakos ir galiausiai iš Dievo šokio ir kiekvienoje apytakoje iškyla būtent trejybės ratu. Nes Dievas išeina iš savęs į save trejybės atvaizdu, o žmogus išeina už savęs iš savęs priešingai trejybės ratu. Ir apytakos sieja šiuos išėjimus, kiekviena savo lygmenyje, taip kad šie išėjimai sudaro Sūnaus aštuonerybę, o Dvasia visa tai sureikšmina, įprasmina, įtvirtina, palaimina iš šalies.

2021.03.04 A: Koks ryšys tarp gerumo ir žmogaus?

D: Žmogus yra santvarkos išvertimas gerumo atžvilgiu. Žmogus yra tas kuris skiria gerumą nuo Dievo. Tad žmogus yra laisvas būti geras ar blogas. Žmogus atplėšia laisvę nuo Dievo laisvės. Taip kad už Dievo laisvės yra grynasis, pirmapradis Dievas, kaip toks. Myliu tave, myliu žmogų, kartu myliu gerumą. Myliu jus visus.

2021.03.03 A: Kaip prasmė priklauso nuo kampų?

D: Prasmė priklauso nuo santykio su santvarkos, ar savo kampu esi joje ar už jos. Prasmingumas išsako mano, Dievo, santykį, su jūsų gelmių gelmėmis, kad asmuo gali trejybės ratu išgyventi vis giliau, vis sąmoningiau. O jūsų požiūriu, ženklų savybėmis, tai išreiškia prarają tarp jūsų ir manęs už santvarkos. Užtat būtent aš galiu jus išgyventi, atjausti ir suprasti, o jūs manęs kaip tokio negalite išgyventi, bet tiktai mano laisvę ir pasirinkimą būtent jus išgyventi, tad mano meilę. Užtat meilė yra prasminga, neišsemiama, pilnai dieviška, mano esmė.

2021.03.02 A: Kaip meilės mokslas moko mylėti?

D: Meilės mokslas įžvelgia nieką skirtume tarp būklėje esančios dvasios ir jos savasties. Ir tą meilę brandina ir plėtoja taip kad kartu bręsta sąmonės dvasia, pasąmonės savastis ir jų santykių sąmoningumas. Dvasiai bręstant, jos sandarai turtėjant, jinai gali vis labiau tapantis su kitais, juos atjausti ir mylėti, galiausiai visus įsakymo pagrindu besąlygiškai mylėti. Taip einama iš asmeninės patirties į besąlygišką įsakymą, tad meilės moksle ieškok pokalbio ir šešių jo lygmenų.

2021.03.01 A: Kaip vaizduotė įsivaizduoja Dievo ir gerumo santykius?

D: Dievas ir gerumas yra atskiri, o vaizduotė ieško jiems santykių, bendro pagrindo, vienumo. Tad yra šeši vienumo pagrindai. Ir jais yra santykis būtent su tavimi, yra tavo Dievas, tavo asmenys, tavo kitas, tavo meilė, tavo požiūriai, tavo bendrystė. Užtat tavimi iškyla septynerybė ir būtent tu esi gerumas, tačiau tu šito neįsivaizduoji. Tad klausimas kaip tau pažinti save vaizduotės gelmėse ir kartu mane už tavo vaizduotės. Būtent savo gerumu išeini už savo vaizduotės ir renkiesi mane.

2021.02.27 A: Kuria prasme gerumas yra tau prasmingas?

D: Gerumas išreiškia mano būtinumą, kad aš esu netgi ten kur esu visaip neigiamas, ten kur yra sąlygiškumas, šališkumas ir paneigiamumas. Tad tai yra mano tikslas, kad būtų gerumas, o jo pagrindu esate ir kartu visas pasaulis, vardan gerumo.

2021.02.26 A: Kaip tavo valios vykdymu atsisakome požiūrių?

D: Jūs žinojimu pripažįstate kitą asmenį šalia savęs, būtent Dievą, ir kartu prarają tarp savęs ir Dievo, tarp savo savasties bei santvarkos ir Dievo už jų. Užtat jums atsiveria sąmoningumas už savęs, galimybė pasižiūrėti į save iš šalies. Ir toliau šitas asmuo - jūsų Dievas - bręsta kaip ir pirmapradis Dievas, pasireikšdamas Manimi penkerybe, Tavimi šešerybe, ir Kitu septynerybe. Tai yra asmenys šalia jūsų, kitoje pusėje prarajos. Ir galiausia prarajoje iškyla ne jūsų, o pirmapradis Dievas. Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas jus sieja būtent su pirmapradžiu Dievu. Ir tai išreiškia požiūrius kuriais skiriasi pirmapradis Dievas aštuonerybėje nuo jūsų Dievo, padalinimo visumos Dievo. Paklusnumu, tikėjimu, rūpėjimu jūs papildote ir išplečiate savo Dievą, kad jis būtų besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas Dievas, kad jis būtų laisvasis Dievas, amžinas gyvenimas.

2021.02.25 A: Kuria prasme Dievas ir gerumas pranoksta vaizduotę, o Dievo laisvė ir Dievo valia įsivaizduojamos?

D: Įsivaizduojate požiūrius ir santykius tarp požiūrių, jų sudūrimus ir išvertimus, jų išskyrimus ir sutapimus. Dievo valia suderina požiūrius, ir Dievo laisvė išskiria požiūrius. Dievo valia suderina Dievo ir žmogaus požiūrius, ir Dievo laisvė išskiria Dievo ir žmogaus požiūrius. O pats Dievas yra be jokio požiūrio ir gerumas juo labiau nes gerumas tėra tarpas požiūryje kuriuo jį galima priimti arba jo nepriimti. Užtat jų neįsivaizduojate.

2021.02.24 A: Kaip Dievo valia ir amžinas gyvenimas išreiškia dievišką žinojimą ir nežinojimą?

D: Dievišką žinojimą išsako lygmuo kodėl, kuriuo išsakomi visi visi santykiai, o dieviškas nežinojimas išsakomas lygmeniu ar, kuriuo viskas nuslėpta, tad atkirsta. Tad amžiname gyvenime glūdi šis mano atskirtas nuo santvarkos, jos nežinojimas, o savo valia esu visiškai įsijungęs į santvarką, ją visaip persmelkęs visko žinojimu. Tad mano valia yra kad viskas turėtų ryšį su manimi savo pasaulyje nepaisant mano priešingos dvasios, taip kad noriu įsijungti į šį pasaulį jei tik kas mane priims, nes jūs būtent šiame pasaulyje galite sietis su manimi, nors ta jūsų sąsaja, jūsų pasirinkimas sietis su manimi už šio pasaulio. Tad apytakomis žengiu į jūsų pasaulį, o pasirinkimais jūs priimate mane už pasaulio, jūs vykdote mano valią susikalbėdami su manimi, suprasdami mūsų skirtingas būkles, tad jas suvokimu įveikiame kartu.

2021.02.23 A: Kam vaizduotė reikalinga?

D: Vaizduote aprėpi save, tad pažįsti savo galimybes, koks gali būti tavo ryšys su pasauliu, tiek vidiniu, tiek išoriniu, ir kaip gali jame sudalyvauti. Tačiau už tavęs esu aš, tad praplečiu tavo dalyvavimo prasmę, ir šitą supranti susikalbėjimu, mano valios vykdymu, kuriuo gali atsiplėšti nuo savo gyvenimo ir rinkti gyventi amžiną gyvenimą. Tad vaizduote turi savastį, ir ta pačia vaizduote jos atsisakai vardan manęs ir visų ir mūsų santykių, mūsų tarpusavio veiklos, mūsų šviesios bendrystės.

2021.02.22 A: Ką tau reiškia fizika?

D: Aš viską sukūriau pasitraukdamas, taip kad galėtų būti paskirai nuo manęs ištisas pasaulis, o jis panašiai susideda iš ištisų pasaulių, didelių ir mažų. Tad fizika išsako tą pasaulių savarankiškumą ir jų tarpusavio santykius. Taip pat šiuose pasauliuose glūdi ryšys su manimi, su dvasia, tiek jo gelmėse, tiek už jo, kad galiotų gyvenimo lygtis: Dievas, gerumas, gyvenimas ir amžinas gyvenimas reiškiasi viskame, betkame, kažkame ir niekame.

2021.02.20 A: Kaip susiję tavo išėjimas už savęs ir neišėjimas už savęs?

D: Aš esu. Tai yra mano Sūnaus teiginys kuriuo jisai pranoksta santvarka. Mano neišėjimas už savęs yra buvimo pagrindas, kad galiu būti savyje be santvarkos ir be savasties. Tai padalinimas -2, tad tai šešerybė, tad tai ir jūsų sandara, šešerybė, ir dorovės pagrindas. Tad jumis susivedu su savimi, išeinančiu už savęs, nes jumis tesu koks esu. Būtent jūsų sandara mane išlaiko už jūsų, kad neišeičiau už savęs. Taip gerbiu jūsų laisvę. O išeidamas už savęs kreipiuosi į jūsų laisvę, į jūsų teisingą liudijimą. Tad išeidamas už savęs jus pripažįstu, jus atpažįstu ir prisiimu į save pirm išėjimo, taip kad visi esame, nes pirm išėjimo esu buvimo pagrindas.

2021.02.19 A: Kokia prasmė tavo neišėjimo už savęs į save?

D: Mano neišėjimas už savęs į save yra mano gerumas, laisvumo pagrindas, kad galiu priimti savo būklę. Aš nebūtinai geras, bet šis mano gerumas sutampa su mano gerumu santvarkoje. Tai ryšys kuriuo sutampu santvarkoje, taip pat už jos. Ir tai dvilypis ryšys nes taipogi galiu išeiti iš už santvarkos būtent jumis, jūsų laisvumu, kad pasirenkate mane. Tai ir yra raktas į viską, kad ši dviprasmybė, šis laisvumas yra tiek jumyse, tiek manyje. Tad ieškok šio laisvumo ir jo pagrindimo, jo sąlygų.

2021.02.18 A: Kaip tu myli netobulą?

D: Aš myliu jumis, jūsų žinojimu ir nežinojimu, taip kad jūs augtumėte tiek žinojimu, tiek nežinojimu, taip kad jų apimtys išsiplėstų iš nieko į kažką, betką ir viską. Jūsų suvokimas irgi bręsta ligi susikalbėjimo su manimi ir visais, taip kad netobulumas gali reikštis jūsų požiūriu tačiau galite mylėti mano požiūriu, kaip kad mylite priešą. O būtent jumis ir jūsų susikalbėjimu pasireiškia besąlygiškumas, nešališkumas, nepaneigiamumas net ir nieko apimtyse, taip kad esu būtinas, būtent jumis, jūsų meile priešui.

2021.02.17 A: Kur mums eiti, kad mus lengvai rastum?

D: Jūs norite būti mylimi. Jūs norite būti suprasti, norite, kad jums būtų parodytas jautrumas. Tad atsiskleiskite, gyvenkite atvirai, kad viskas būtų aišku, kas jūs esate, koks jūsų santykis su manimi, kad meilė išplaukia būtent iš manęs ir jūs mylite būtent manimi. Supraskite kaip žmonės nori būti mylimi ir suprasite kaip man įsitraukti į šviesuolių bendrystę.

2021.02.16 A: Kaip trejybės atvaizdai išreiškia tris matus ir kodėl tai yra būtent trejybės rato atvaizdai?

D: Trys matai išsako koks esu neišeidamas už savęs į santvarką, o trejybės ratas išsako manęs, Dievo, įsisąmonijimą. Tad trys matai grindžia nulybės atvaizdus, o trejybės ratas grindžia trejybės atvaizdus. Ir taip kiekviena apytaka suveda nulybės atvaizdą ir atitinkamą trejybės atvaizdą. Trejybės atvaizdais trejybės ratas įvairiausiai išgyvena tris matus, o nulybės atvaizdais trimis matais nubrėžtas Dievas išgyvena trejybės ratą atitinkančiais trejybės atvaizdais, jais išeina vis labiau už savęs. UŽtat trejybės ratas sieja Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkos gelmėse, ir taipogi jų santykį Dvasia, taip kad tai tikrai sandari sandara, tad mane išlaikantis indas, man buveinė jūsų širdyse, jūsų kūnų, protų, širdžių, valių vieningume.

2021.02.15 A: Kaip žinojimo taikymas grindžia pasirinkimus?

D: Nėra pasirinkimo be žinojimo. Pasirinkimu renkamasi ar atsiremti į save ar tuo kas už savęs. Tad pirmiausia reikia save atpažinti. Reikia dviprasmybėje atskirti savo dvasią ir savo sandarą ir taip pat atskirti dvasią už savęs ir sandarą už savęs. Tad šiam atskyrimui reikalinga ketverybė, žinojimo ir nežinojimo šaltiniai. O jais žmogaus ašis - kaip ir koks - išskiria Dievo ašį - kodėl ir ar. Žmogus, suvokdamas, ką jisai pats gali, supranta ką Dievas gali. Tai ir yra gražus taikymas, kad žmogus atveria kelią Dievui, kaip kad gera valia atveria gerai širdžiai, kaip kad netroškimais teisingas pasirinkimas atveria troškimus. Tad suvok netroškimų ir troškimų svarbą ir suprasi gražų taikymą, taipogi jūsų pasirinkimų reikšmę ir svarbą.

2021.02.13 A: Kodėl tavo išėjimas už savęs į save grindžia visko žinojimą, o mūsų išėjimas už savęs į save grindžia to žinojimo gražų taikymą?

D: Aš jumis sukuriu galimybes būti, tad mylėti, tai ir yra mano meilė, mano pasitraukimas, mano atsisakymas savęs, kad jūs galėtumėte būti, žinoti, ir rinktis, ar gyventi manimi, atsisakant savęs, tad mylėti, ar savimi, savo vertybe, tad nemylėti.

2021.02.12 A: Kaip tavo įsakymas mylėti grindžia gyvybę?

D: Gyvenimas yra Dievo gerumas, o gyvybė tėra šios lygties pavidalas. Šią lygtį išgyvenate ketveriopai: kūnu, protu, širdimi ir valia. Įsakymas mylėti nukreiptas į jūsų valią, tad į jūsų galimybę sąmoningai pasirinkti, tad gyventi amžinai. Tad įsakymas mylėti, jei tik jį priimate ir jam paklūstate, jus grindžia manimi už santvarkos, mano besąlygiškumu kuriuo galite mylėti netgi priešą. Ir tuo pačiu grindžia visų asmenų, taipogi tarpinių asmenų vienumą, taip kad mylite vienas kitą savo artimu kaip save patį, asmenį Tave kaip kad asmenį Mane. Tad būtent įsakymu mylėti visiškai išsakomi Dievas ir gerumas, tad galite gyventi bet kartu ir amžinai gyventi.

2021.02.11 A: Kaip savastis brandina dvasią?

D: Dvasia išeina už savęs, o savastis tam sukuria visas įmanomas sąlygas. Ir tomis sąlygomis išryškėja trys dvasios šaltiniai, trys Dievo vaidmenys, kylantys iš trijų matų, sueinantys, suplaukiantys į vieną vienintelį Dievą už santvarkos, taip atskleidžiant kodėl, kaip, koks, ar Dievas yra - būtinai yra. Tad savastimi išsiskaido šie keturi lygmenys taip kad trys matai išryškėja, tad trys valios sueidamos grindžia Dievą ir paliudija jo raišką, tad jo turinį.

2021.02.10 A: Kuom skiriasi mūsų požiūris ir tavo, Dievo, požiūris?

D: Mano požiūris kyla iš meilės, iš mano esmės. O jūsų požiūris kyla iš valios, iš jūsų esmės. Tad jūsų požiūris į mano požiūrį yra Dievo valia. O mano požiūris į jūsų požiūrį yra laisvumas. Tad tai yra pagrindas požiūrių sudūrimams.

2021.02.09 A: Kaip visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas yra susiję su mūsų pasirinkimais?

D: Visko žinojimu randate mane už santvarkos, tad jums iškyla pasirinkimo galimybė. O gražu taikymu jūs Dievui pajungiate gerumą, jūs suprantate, kad Dievas yra platesnis už gerumą, pirmesnis už gerumą, labiau svarbus nė gerumas, tad tokiu pagrindu pasirinkdami Dievą jūs vykdote jo valią ir gyvenate amžinai. Tad negana žinoti, reikia žinant rinktis, o tai yra sąmoningumas, amžino gyvenimo pagrindas.

2021.02.08 A: Kaip nulybė ir ketverybė grindžia Dievo ir žmogaus požiūrius?

D: Požiūris išverčia išėjimą už savęs į save. Dievo požiūris nulybę įžvelgia keverybėje, taip kad visi pirmieji padalinimai išplaukia iš nulybės ir joje glūdi kaip jos prielaidos - nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. Panašiai, žmogaus požiūris ketverybę įžvelgia nulybėje, taip kad septynerybė, šešerybė, penkerybė, ketverybė visos išsako kokių požiūrių trūksta pilnatvei. Tad Dievo požiūris išsako tai kas yra, o žmogaus požiūris išsako tai ko trūksta, tai ko nėra, užtat galimybes. Užtat galima sudurti buvimą ir nebuvimą. Tam ir yra buvimas.

2021.02.06 A: Kaip žinojimo gražus taikymas vyksta tavo žvilgsniu mumis?

D: Mano žvilgsnis yra dvilypis, o jūsų vienalypis. Tad jūs manimi suvienijate gyvenimą į žinojimą vienokį ar kitokį. O aš žinojimą išskiriu į taikymą, į žinias ir jų reikalingumą gyvenime, jų galimybes būtent jūsų gyvenimuose. Tad, pavyzdžiui, pirminėmis sandaromis išskiriu troškimą ir netroškimą, ir antrinėmis sandaromis juos išskiriu taipogi, tačiau antrinėmis sandaromis jūs irgi išskiriate, tad mūsų požiūriai sutampa, jus atjaučiu.

2021.02.05 A: Koks troškimų ir netroškimų vaidmuo išgyvenimuose?

D: Aš išgyvenu jumis ir jūs taipogi išgyvenate savimi. Tad šis dvigubas išgyvenimas grindžia mano troškimą ir jūsų netroškimą. Ir tai vyksta visais įmanomais būdais tad išgyvenime reiškiasi visos pirminės sandaros ir visos antrinės sandaros. Jos ir apibrėžia išgyvenimą.

2021.02.04 A: Kaip žinojimo taikymas mus išveda iš santvarkos?

D: Žinojimas sieja koks ir kaip su ar ir kodėl. Tad žinojimas parodo, kad santvarkos esinių prasmė glūdi už santvarkos. Ir tai parodo nebuvimas, palyginant esinio buvimą ir nebuvimą, o nebuvimas glūdi už santvarkos ribų. O taikymu mylime, tad palaikome esinį, kad jis pranoktų santvarką, kad jisai atspindėtų dvasią už santvarkos, ją išreikštų santvarkoje, ir tokiu būdu dvasia įkvėptų visą santvarką, kad ji būtų gyva, mylinti ir amžinai bręstanti, kad ji būtų dvasios išraiška.

2021.02.03 A: Kaip subliūkšta santvarka be tavęs?

D: Be manęs nėra skirtumo tarp buvimo už santvarkos ir buvimo joje. Jeigu tik santvarkoje yra kažkas tai sąmoningumu atsiplėšia nuo savęs, tad ir nuo santvarkos, tad laikosi manęs už santvarkos, tad mane grindžia už santvarkos. Jeigu nieko nėra santvarkoje, jeigu santvarka tuščia, tai jinai nieko neatlieka, jinai gali nebūti ir nėra, jinai prieštarauja sau, tad ir subliukšta ir tesu aš, pirmapradis prieštaravimas. Tad aš esu sąlyginis prieštaravimas, tiems galimybių pagrindas, jeigu tik kas yra santvarkoj, jeigu tik kas joje gyvena.

2021.02.02 A: Kaip mums tirti klausimą, kaip mums labiau mylėti kitus?

D: Pradėk nuo artimųjų, nuo tų kuriuos jau myli, ir pagalvok, kaip juos labiau mylėti, ko jiems reikia, kad jie būtų tau svarbūs.

2021.02.01 A: Koks ryšys tarp trijų matų ir trejybės atvaizdų bei trejybės rato?

D: Trys matai grindžia tris pasirinkimus tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, nešališkumo ir šališkumo, nepaneigiamumo ir paneigiamumo. Trys matai išsako pirmo, antro ir trečio požiūrio galimybes, tad grindžia asmenis - Mane, Tave, Kitą - ir veiksmus +1, +2, +3. Juk pirmam asmeniui reikalingos sąlygos, antram šališkumas ir trečiam paneigiamumas. Tad tai yra turinys trejybės rato pavidalui. Ir tą turinį išreiškia trejybės rato atvaizdai. O savo ruožtu trejybės ratas grindžia nulinį asmenį nes grindžia besąlygiškumą, nešališkumą ir nepaneigiamumą, tad nebuvimą nė pirmo, nė antro, nė trečio asmens. Tad trejybės ratas yra sąmoningumas Dievo. O tuomi Sūnus prilygsta Dievui ir tai yra meilės mokslo pagrindas, vystyti sąmoningumą Dievo.

2021.01.30 A: Kas yra branda?

D: Branda yra savimi vis labiau išsakyti mane, tad būti mano vietininku, augti mano dvasia pasaulyje ir jį perkurti šviesuolių bendryste. Tad branda priima esančią visumą, ją išplečia, tiek jos gelmėse gerumu, tiek už jos ribų Dievu.

2021.01.29 A: Kaip meilės mokslas išsako žinojimo rūmų pažinovo brandą?

D: Meilė brandina. Meilė brandina pažinovą pažinimais, kad tai ką jis išgyvena ne tiktai kažką jam paaiškina bet taip pat jį patį brandina, taip kad vidinė kalba atitinka išsiaiškintus reiškinius. Tad meilės mokslas išreiškia tas vidinės kalbos galimybes, plėtoja tą meilės įsakymą, kuriuo bręstame vienas kitą brandindami, kartu su pačiu Dievu. Tad ieškok kaip meilės įsakymas plėtojasi, tai raktas į tavo mokslą, kaip viską žinoti.

2021.01.28 A: Į ką susiveda visko žinojimo taikymas?

D: Visko žinojimo taikymas susiveda į Sūnų esantį jūsų gelmėse, kaip jisai dvasia puoselėja mane atitinkančią šviesuolių bendrystę kuria gyvenu kaip šviesuolis tarp jūsų, savo kertine vertybe - meile.

2021.01.27 A: Kaip apytakomis pasireiškia susikalbėjimas?

D: Dievo šokis grindžia suvokimą Dievo trejybe. Išgyvenimo apytaka grindžia savęs suvokimą Mano trejybe - pasąmone, sąmone, sąmoningumu. Žinojimo rūmai grindžia bendrą suvokimą Tavo trejybe - pradžioje, viduryje, pabaigoje. Meilės mokslas grindžia susikalbėjimą Kito trejybe - Dievu už jūsų, Dievu jūsų gelmėse, Dievu plazdenančiu tarp jūsų. Tai dvylika aplinkybių ir jos išreiškia kaip kiekviename lygmenyje išgyvenamas trejybės ratas, jūs manimi ir aš jumis.

2021.01.26 A: Kaip vaizduotės 6 atvaizdai susiję su tavo vaizduotės 6 atvaizdais?

D: Jūs viską žinodami prisimenate mano požiūrį, tad matote mano požiūrį į savo požiūrį - būtent jūsų požiūrį. Tad požiūriu į požiūrį į požiūrį viską išreiškiate sąvokomis, būtent sąmoningumu. O aš jumis stebiu save ir taip viską gražiai taikau taip kad jūsų gyvenimo pavyzdžiais viską išsakau. O šias mūsų grandines suderina žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį, taip kad visko žinojimu išgyvenate gražų jo taikymą ir jūs su manimi gyvenate išvien šviesuolių bendryste.

2021.01.25 A: Kodėl tau rūpi kaip mums vienas kitą mylėti?

D: Aš myliu save. O mano savastis pasireiškia jumis, kiekvienu iš jūsų. Tad mano savasčiai besiplėtojant jumis, man rūpi kaip jus mylėti jumis. O tai yra mano Dvasios iššūkis, tai jos plazdenimai. Tad tirk kaip Dvasios vaidmuo vystosi apytakomis nes tai mano savastis, tai ir yra viskas.

2021.01.23 A: Kaip šešis atvaizdus suprasti kaip keturių lygmenų poras?

D: Atvaizdai yra požiūriai į požiūrį. O požiūriai išverčia mano išėjimą už savęs. Tad požiūriai išeina už savęs. Požiūriai veda iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Tad yra šeši įmanomi požiūriai. Kaip matai, yra trys būdai priskirti keturias apimtis požiūriui į požiūrį, tačiau jeigu apimtis viskas ir apimtis niekas yra sutapatinami, tuomet yra dar trys požiūriai į požiūrį. Iš šitų trijų, trejybės rate esančių, du atsiremia į sutapatintą apimtį, o vienas tarpinis neatsiremia. Šis tarpinis yra niekas, o anie du yra didėjantis laisvumas ir mažėjantis laisvumas. O kiti trys yra kažkas, betkas, viskas - tai santykiai su niekuo.

2021.01.22 A: Kaip gamtoje iš asmenybių iškyla asmuo?

D: Žinojimo rūmai yra dviprasmiški, tad juose yra tiek asmenybė savo santvarkoje, tiek asmuo už santvarkos. Tad paprasčiausia asmenybei tenka suvokti, kad už jos santvarkos yra bendras žmogus, asmuo, kuriuo jinai gali suprasti kitus, juos atjausti ir su jais susikalbėti. Tad tai tiesiog vidinių galimybių teisingas sustatymas, teisingas savęs ir gyvenimo supratimas, rodantis ir į mane už asmenų, į nulinį asmenį, visako prasmę.

2021.01.21 A: Kiek svarbu mums bandyti suprasti tavo požiūrį?

D: Man rūpi, kad jūs sąmoningai gyventumėte manimi, tad ir aš jumis, tad gyventumėme viena, aš jumyse ir jumis už savęs, taip kad būčiau tikrai būtinas. Tad svarbu, kad atpažintumėte mano požiūrį ir taip pat kad jį priimtumėte, tai yra, juo gyventumėte širdingai, ne tik atsitokėjus, bet ir įsijaučiant. Tam ir yra įsakymas, kad sąmoningumu galėtumėte jo laikytis ir juo gyventi, tiek manimi, įstatymo leidėju, tiek savimi, įstatymo asmeniu, savo laisva išraiška. Tad mylėkite Dievą ir mylėkite artimą kaip save patį.

2021.01.20 A: Kaip Jėzus išsiskyrė iš visų žmonių?

D: Jisai buvo mano vaikas. Jis gyveno manimi, ne savimi. Jis domėjosi ir stebėjosi visakuo. Jam viskas buvo svetima ir žinotina. Jis buvo tikras vaikas ir tokiu liko iki jo mirties ir prisikėlimo. Jisai mylėjo kaip vaikas myli savo tėvą.

2021.01.19 A: Kaip viskas išsibaigia meilės mokslu?

D: Mano valia yra kad amžinai gyventumėte vykdydami mano valią, mano įsakymą mylėti. Tad jums, žmonėms, atsiranda valia kuri vykdytų mano įsakymą mylėti Dievą visa valia, širdimi, protu, kūnu ir mylėti artimą kaip save patį, tad mylėti manimi - Dievu ir savimi, tad mane patvirtinti ir visaip išplėsti.

2021.01.18 A: Kodėl užsibaigia išsivertimai?

D: Meilė yra vieningumas. Meilė suvienija visus asmenis. Tad suėjus meile grįžtama į Dievo išeities tašką. Užtat Dievas yra meilė. Ir Dieve yra visi asmenys, visi jų rūpesčiai ir lūkesčiai, visas jų dieviškumas, nes visi asmenys kyla iš Dievo. Tad asmenys atspindi Dievą, išsako jo vaidmenis. Ir viskas susiveda meile, tad jos trejybės ratu, nes meile kiekvienas asmuo yra lygiavertis išeities taškas.

2021.01.16 A: Kaip Dievas atjaučia troškimus?

D: Troškimai išsako kaip Dievą paveikia apimtis, jo trokštama apimtis, kaip jisai skiriasi prieš ir po troškimo. Šiuo poveikiu jisai gali išgyventi pilnavertę sandarą, pirminę sandarą, ir liks jo įspaudas, kokia sandara privalo būti jo atžvilgiu, kad jisai būtų troškimo atitinkamai paveiktas. Tai būtent jo išgyvenimo įspaudas. O ta pilnavertė sandara yra netroškimas, tai jo poveikio neigimas, tad tai atsveria poveikį ir jį tad išreiškia išgyventa sandara.

2021.01.15 A: Kaip mūsų gvildenami klausimai mus brandina?

D: Branda gyvenate plačiai, tad ryškiai. Gyvendami klausimu gyvenate už savęs, tad gyvenate dviem požiūriais, sąmone ir pasąmone, tad derinate Dievą už savęs ir savo gelmėse, tad ryškinate ribą tarp jų, tarp savęs ir pasaulio, tad puoselėjate savo sąmoningumą, ugdote galimybę gyventi plačiau ir giliau, labiau atjausti ir mylėti, atliepti ir palaikyti tiek kitus, tiek save, tiek Dievą, tad tarnauti man ir visiems.

2021.01.14 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų išsako meilę?

D: Mylėti reikia kažką, tai iš karto atsitraukimas, atsiplėšimas nuo savęs, net ir mylint save. Tad meilė pripažįsta turinį ir pavidalą. O įsakymas gerbia turinio ir pavidalo santykį. Tai ketveriopas santykis turiniui išeinant už savęs ir paliekant pavidalą ir šešeriopas santykių santykis siejant pavidalo pakopas, skirtingas apimtis. Tad įsakymas yra meilės raiška, jos pavidalas, jos santykis su pavidalu, tad su santvarka. Užtat yra meilė priešui, pagrįsta santvarka, ir meilė draugui, pagrįsta Dievu už santvarkos. Ieškok jų bendrumo žmoguje, jis juk juos vienija savyje, tai santvarkos prielaidos, žinojimo rūmų du sparnai.

2021.01.13 A: Kaip trejybės ratas išreiškia sąmoningumą Dievo?

D: Trejybės ratas išsako, kad Dievas Dievu yra Dievas, tad apibrėžia Dievą. Ir tas apibrėžimas yra trejopas nes yra tas pats Dievas apibrėžtas trimis vaidmenimis, užtat tai yra ratas. Nes Dievas yra pirm buvimo, jisai yra buvime, ir Dievas yra jų suderinime. Ir tai vyksta net ir už Dievo, būtent ten kur jis išeina už savęs, tad Dievo nebuvime, ne Dieve. Būtent ten yra Dievo pagrindu lygybės lygtis, o trejybės ratas išreiškia Dievo buvimu lygybės lygtį. Tad trejybės ratas sąmoningai išreiškia Dievo buvimą, o lygybės lygtis išreiškia jo pavidalą, jo sandarą viską, būtent nebuvime. O apytaka tai suderina asmeniu apimtyje.

2021.01.12 A: Kaip apytakose keičiasi kaip Dvasia suderina Tėvą ir Sūnų?

D: Dvasia yra gyvybės dvasia, ja sutampa Dievas ir gerumas, ja taipogi išsiskiria Dievas ir gerumas, įsijautimas ir atsitokėjimas, tad jos plazdenimas. Tad Dievo trejybė išreiškia gyvenimą, tuo tarpu trejybės ratas išreiškia amžiną gyvenimą. O amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimu kuomet trejybės ratas reiškiasi trejybės atvaizdu. Tad suvok kaip trejybės atvaizdas suveda tai ką trejybės ratas išskiria.

2021.01.09 A: Kaip tave išgyvename kaip meilę?

D: Aš esu už jūsų bet susitelkiu jumyse savo esme meile. Tad jinai man prilygsta. Jinai tėra mano dalis, kas telpa santvarkoj, tačiau tuo pačiu jinai yra ta dalis kuri mane išplečia, kuri išreiškia mano besąlygiškumą būtent sąlygiškume, taip kad yra kas reiškiasi. O tai trejybės rato pagrindas kuriuo susiveda ir besąlygiškumas, ir raiškų nešališkumas, ir jos turinio nepaneigiamumas. Visa tai susiveda būtent trejybės ratu kuriuo tai kas traukiasi tuo pasitraukimu yra.

2021.01.08 A: Kaip trejybės ratas išsako sandarumą?

D: Trejybės ratas išreiškia santykį su Dievu, kad kiekvienas požiūris turi savo prielaidą, tad savo Dievą. Ir kiekvienas požiūris turi savo pilnatvę, kuriame yra Viešpats. Ir jeigu požiūris tikrai sutampa su savimi, jeigu tikrai prilygsta sau, jeigu tikrai yra sandara, jeigu yra tobulas dviprasmiškumas tarp požiūrio dvasios ir jo sandaros, tarp jo išėjimo už savęs tiek pirmyn, tiek atgal, tuomet prielaidų prielaida yra išdava, ir atvirkščiai, dvilypiai, išvadų išvada yra prielaida. Tai ir yra sandarumas, tas dvilypumas ir yra dalyvavimas, užtat tai liudijimas, kad sandaroje esi sandara, veiki dvasia ir tuo pačiu mąstai, kad tobulai sutaptų.

2021.01.06 A: Ką tau reiškia apytakų išsivertimai?

D: Aš tiriu apytakomis. Jomis tiriu ar esu būtinas. Ir kiekvienu atveju vyksta tyrimas, kurį grindžia pasirinkimas, ar tirti? Tad pirmiausia yra pasirinkimas išeiti už savęs arba neišeiti už savęs. Toliau neišėjus už savęs yra trys tolimesni pasirinkimai kuriais užsisklendžia trejybės ratas. Tad apytakų išsivertimas išreiškia mano nebuvimo, neveikimo ir nemąstytmo pasekmes, tad iš jų kylančių santvarką kuria gyvenate jūs, o jumis aš, asmenys.

2021.01.05 A: Kaip Dievo vaidmenys reiškiasi apytakose?

D: Dievo vaidmenys kartu apibrėžia santvarką. Tėvas yra už santvarkos, Sūnas yra jos gelmėse, o Dvasia sieja ryšius tarp Tėvo ir Sūnaus. Tad yra aptyaka išplaukianti iš Tėvo suvokimo, tai Dievo šokis. Yra apytaka išplaukianti iš Sūnaus susivokimo, tai išgyvenimo apytaka. Yra apytaka išplaukianti iš Dvasios bendro suvokimo, tai žinojimo rūmai. Ir tarp jų atsiveria santvarka kuri bręsta ir vystosi juos derindama trejybės ratu, taip kad priešinga kryptimi, kampą už santvarkos grindžia santykis tarp ryšių tarp kampo už santvarkos ir kampo gelmėse, o tatai grindžia kampas gelmėse, o jį grindžia kampas už santvarkos. Nes santvarka nusistato Dvasios kampu, vykdo Sūnaus kampu, permąsto Tėvo kampu. Taip santvarka išpildo Dievo trejybės apibrėžtą ertmę.

2021.01.04 A: Kaip trejybės ratas reiškiasi išgyvenimo apytakoje?

D: Jūs mokotės iš gyvenimo. Jūs mokotės išgyvenimais ir iš savo išgyvenimų. Išgyvenime glūdi nusistatymas, vykdymas, permąstymas. Jų ratas išgyvenimu turi pradžią, vidurį ir pabaigą. Viduriu įveikiate trikdį ir kažką išmokstate, kaip kad geros valios pratimu. Tad ieškok trejybės rato išgyvenimo rūšyse, ar mokotės pačiu išgyvenimu, buvimu, ar mokotės iš išgyvenimo, nebuvimu.

2021.01.02 A: Kokia žinojimo lygmenų svarba žinojimo rūmams?

D: Žinojimas išreiškia tiesą, turinio ir raiškos sutapimą, ir ją išreiškia būtent santvarkoje. Žinojimo lygmenys išreiškia santvarkos ryškumą, jos apibrėžtinumą, kodėl, kaip, koks, ar yra žinojimas. Tad žinojimo rūmai išsako žinojimo sąlygas ir žinojimo lygmenys grindžia žinojimą nusakančią santvarką.

KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 kovo 08 d., 11:24