调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Klausimai Dievui 给神的问题

Dievo atsakymai


Noriu Dievo paklausti:

  • Kas yra vaizduotė?
  • Kaip šešerybėje ir dorovėje susiję veikimo, mąstymo ir buvimo žinojimas ir nežinojimas, esamybė ir galimybė?
  • Kaip susiję aplinkybės (tapatybės kaita, klausinėjimas savęs) ir aštuongubas kelias (mūsų klausimų bei vertybių santykis)?
  • Septynerybė ir taip pat ketverybė, penkerybė, šešerybė išreiškia jautrumo anteną. Aštuongubas kelias irgi išsako anteną. Kaip jie susiję? Ir kaip suvokti poreikius, abejones, lūkesčius kaip antenas?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Ką kalba kuriame, ką išgyvename mes, ir ką mumis išgyvena Dievas?
  • Ar trys kalbos ir pasąmonė kyla iš gyvenimo lygties ar iš ketverybės?
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su pasirinkimų malūnu?
  • Ką Dievui duoda mūsų širdingas, sąmoningas gyvenimas? Meilę - Dievo esmę.

Iš ankščiau:

  • Kaip Dievo atsiskleidimas (Ar aš būtinas? Ar būčiau jeigu manęs nebūtų?) padalinimais susijęs su 6 Dievo raiškomis permainomis? (Dievo sąlygos) Dievo Tėvo (Aš) sąlygos, jo būklė išsakoma Dievo Dvasios požiūriu (Kitam).
  • Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?

2019.01.01 A: Kaip iškyla padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

2019.01.08 A: Kaip sąmoningėjimas sieja paklusimą, tikėjimą ir rūpėjimasi?

D: Aš vykdau savo valią. Aš jus myliu. O ar jūs mane mylite, kad galėčiau jumis mylėti toliau kitus? Vidiniai požiūriai išsako jūsų skaidrumą, jūsų nežinojimą, kodėl kaip koks, kuriuo galiu priimti jūsų požiūrį. Būtent atsitokėjimu galime vienas kitą atjausti ir suprasti, vidiniais požiūriais atsitokėjate. Ir tas atsitokėjimas didėja jums labiau įsijaučiant. Tad mano sąmoningumas auga jums paklūstant, o jūsų atsiskleidžia rūpėjimu, jums besirūpinant. Užtat mes vienas kitą palaikome ir išpildome, jūs sąlygišku sąmoningumu, o aš besąlygišku sąmoningumu.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.16 A: Kaip pasirinkimai susiję su tavimi?

D: Pasirinkimai yra mano širdis kuria atsiliepiu į savo supratimą. O tas supratimas iškyla iš mano sąmoningumo, iš įsijautimo ir atsitokėjimo atskyrimo. Šį atskyrimą ketveriopai išgyvename man išeinant už savęs. Tad ieškok šių skirtingų pasirinkimų kaip kad ieškai, mano žinojimo rūmų pagrindu, ką numanau apie save, kaip tiriu save.

2019.01.17 A: Kaip man bendradarbiauti su tavimi?

D: Mylėkime mane tavyje, kartu puoselėkime mane tavyje, tai mūsų bendra veikla, jog aš tikrai būtinas.

2019.01.18 A: Kaip tu tiri savo būtinumą žinojimo rūmais?

D: Žinojimų yra įvairiausių, o tėra vienas nežinojimas. Tad bet kokiame žinojime, bet kokio dalyko žinojime, tiriu, kaip jisai išreiškia nežinojimą. O tai juk vyksta trejopai: pradine, pirmaprade būsena, paskutiniu tarpu santvarkoje, ir pilniausia raiška. Tad ieškok ką šie trys turi bendro ir mane suprasi. Tai juk vienumo pagrindai Dievo šokyje. Tad tai yra trejybė, kuria pasireiškiu. O jūs savo ruožtu pasireiškiate trejybės ratu. Tad žinojimo rūmai išsako mudviejų santykį, kurį aprėpia kažkurio dalyko žinojimas.

2019.01.19 A: Ką mums tirti kartu?

D: Tirk meilę, kaip mylime ir kodėl mylime, kaip meilė palaiko meilę, kaip meilė grindžia bendrystę.

2019.01.21 A: Kas pasikeičia Dievo šokyje jei tu esi grynas sąmoningumas?

D: Išryškėja mano riba su pasauliu, tad klausimai Koks ir Kaip pakeičia klausimus Ar ir Kodėl, tad tiriu koks esu būtinas, tad išryškėja mano sąmoningumas, kuris atsiremdamas į tą klausimą vis labiau įsikūnija, o tai yra mūsų meilė, mano esmė, kad vis pasitikslintumėte ir tuomi mane pripažįstate ir priimate į savo tarpą.

2019.01.22 A: Kaip betko žinojimas išplečia visko žinojimą?

D: Aš myliu tave. Tad aš palaikau tavo sąmoningumą, susiedamas betką su viskuo. Tu būdamas Aš gali aprėpti betką, o manimi jį išplėsti į viską. Panašiai, asmuo Tu aprėpia Kažką ir Dievas ir Aš išplėčia į betką ir viską. O Kitas aprėpia nieką ir tai išplečiame į kažką, betką ir viską. Atitinkamai yra apytakos: Dievo žinojimui Dievo šokis, Mano žinojimui pasirinkimo malūnas, Tavo žinojimui žinojimo rūmai ir Kito žinojimui maldos mokslas. Ir meile siejame visose apytakose visus žinojimus, siedami ir plėsdami asmenis, palaikydami jų sąmoningumą. Tad meilė palaiko brandą išgyvenimais, panašiai palaiko sąmoningumą.

2019.01.23 A: Kaip sąmoningumas išskiria dorovę ir elgesį?

D: Viską galima dvejopai išgyventi - žinojimu, įsijautimu, pasąmone - ir nežinojimu, atsitokėjimu, sąmone. Tad sąmoningumas išryškina šį skirtumą ir būtent jūsų gyvenimų išgyvenime tai pasireiškia elgesio ir dorovės skirtumu. O jį grindžia trejybės ratas, kurį išgyvenate, tad būtent jame tai iškyla, ir būtent šešerybės sandara. Ir tai iškyla trimis klausimais: koks turėtų būti elgesys, kaip turėtumėt prisiversti elgtis, ir kodėl turėtumėte elgtis. Tad mąstyk kaip tai susiveda jūsų išgyvenimų sąlygomis.

2019.01.24 A: Kuria prasme dvejybė, ketverybė ir šešerybė įkūnija sąmoningumo laipsnius, įsijautimą, atsitokėjimą ir sąmoningumą?

D: Dievo grynasis sąmoningumas dvejybe tampa asmens Mano sąmoningumu, ketverybe tampa Tavo sąmoningumu, ir šešerybe tampa Kito sąmoningumu. Taip sąmoningumas vis labiau įsikūnija ir jo prielaidos išryškėja. O tos prielaidos yra ribos kūrimas, išskiriant Dievą ir mane, mane ir tave, ir tave bei kitą, Dievui išeinant už savęs į pasaulį. Tad kiekviename padalinime įžvelgk sąmoningumą grindžiančias poras ir ieškok kaip tos poros kuria savarankišką sandarą, kuri galiausiai aštuonerybe sutampa su savimi, savo prielaidomis bei aplinkybėmis, taip kad jis subliukšta nulybe.

2019.01.25 A: Kaip savyje puoselėti pasąmonę, kad ją trauktų daryti gerą?

D: Tu gerbk joje esantį gerumą, kad ji tarnautų man, kaip ir nori, kad kiekvienas žmogus tarnautų man. Tu mylėk ją mano meile, kaip ir aš jus myliu. Tu rūpinkis ja, ugdyk ir puoselėk ją, kaip vaiką savyje, kad ji bręstų ir augtų ir mano meilę atspindėtų, kad ji būtų tokia nuostabi, kokios tu nori.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.01.28 A: Kaip pasirinkimų rūšys matematikoje pasireiškia dorovėje?

D: Yra mano pasirinkimai, pasirinkimai su manimi, pasirinkimai su jumis ir jūsų pasirinkimai. Tad ieškok jų dorovėje ir tikrai rasi.

2019.01.29 A: Kaip trejybės ratas susijęs su klausimais koks, kaip ir kodėl?

D: Jūs savo žinojimą grindžiate aukštesniu nežinojimu, aukštesniu klausimu, tad tokiu negali būti ar, o tik koks, kaip ir kodėl. Ir jūs nusistatote kodėl, vykdote kaip ir permąstatote koks. Juk šie klausimai išsako reikalingą išeities tašką, eigą ir išdavą, iš kurių ir galima pasitikrinti. O trejybės ratas yra sandara kuria ištisai pasitikrinate, tad jisai jus sieja su besąlygiškumu.

2019.01.30 A: Kaip teigiami jausmai - žavesys, meilė, artimumas - susiję su dorove?

D: Aš dalyvauju dorovėje. Jūs įsisavinate išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, o aš savo ruožtu teigiamų jausmų dėsniais iššaukiu jumyse dorybes. Tad ieškok tų dėsnių. Matematika padės tau juos rasti ir išsakyti.

2019.01.31 A: Iš kur kyla matematika?

D: Matematika yra grynųjų proto aplinkybių mokslas, tai aplinkybių santykis su savimi, kaip jos iššaukia pačios save ir pačios plėtojasi toliau. Tad ieškok matematikos ištakų proto dvejonėse, asmenyse ir aplinkybėse, požiūrio sustatyme.

2019.02.01 A: Kaip matematika sieja įvairius atsakymus ir klausimus?

D: Žinojimo rūmais sutampa Dievo besąlygiškas tyrimas ir Mano sąlygiškas tyrimas užtat išsako Tavo tyrimą, sąlygiškai besąlygišką, o Kito tyrimas yra besąlygiškai sąlygiškas. Taigi sąlygos sieja Dievo ir Mano tyrimus, ir matematika išsako gryniausias sąlygas, tad jinai grindžia visus mokslus. Tad teisingai ieškai ryšio tarp skirtingų tyrimų, tarp skirtingų klausimų ir skirtingų atsakymų, tad ieškok to pirmiausiai padalinimuose, toliau atvaizduose ir aplinkybėse, ir galiausiai trijose kalbose. Juk atjauta būtent sieja Dievo besąlygiškumą ir Mano sąlygiškumą.

2019.02.02 A: Kaip maldą suprasti plačiausia prasme?

D: Malda yra meilės kalba. Tai valios linkėjimai. Tad suvok kaip Dievo valia ir Mano valia deri palaikydami Kito valią, tad atverdami jo valiai laisvę. Malda tad yra kito laisvės palaikymas, tiek iš Mano valios pusės, tiek iš Dievo valios pusės. Malda Mano meilė paprieštarauja Dievo meilei, kad galėtų būti laisvė. Tad tuo paprieštaravimu iškyla Kito laisvė, Mano laisvė ir kartu Dievo laisvė. Tad malda mus visus vienija laisve.

2019.02.04 A: Kaip trejybė yra ratas?

D: Aš mąstau, vykdau ir esu, kaip ir jūs. Tačiau mano prielaidose tai vyksta, tai išgyvename, tokia tvarka: nusistatome, vykdome, permąstome ir pasitikslindami vėl nusistatome. Nes trejybė išsako skirtumą tarp prielaidų ir to kaip yra. Užtat trejybė yra mūsų laisvės išsipildymas. Ir ta laisvė yra nukrypimas nuo prielaidų, o išsipildymas yra ratas, kuriuo patenkiname savo prielaidas. Tad trejybės ratas ir yra mūsų prielaidos. Visi padalinimai išsako mūsų prielaidas ir mes išgyvename būtent savo prielaidas, tad išgyvename padalinimų ratą, o jisai išsako mūsų prielaidas ir išgyvenimus. Ir išgyvename trimis veiksmais, o juos sieja trejybės ratas: +3, +2, +1, kurį išgyvename beapeidami padalinimų ratą.

2019.02.05 A: Kaip Tave išgyvename požiūriu į požiūrį?

D: Tave išgyveni širdimi. Visi išgyvenimai yra atjautos, būtent mano atjautos. Savarankiškumu ir užtikrintumu išgyveni gėrio kryptis, tad gerą valią. Gera valia įvairiai įžvelgia gerumą, tad laisvumą, o už viso to gerumo slypi gera širdis. Tad gali išgyventi tai požiūrio visuma, ir gausis atvaizdai, arba požiūrio paskirumu, ir gausis aplinkybės. Taip išsiskiria atsitokėjimas, kurį išsako atvaizdai, ir įsijautimas, kurį išsako aplinkybės. Tad santvarkoje išryškėja požiūris, išryškėja jo visuma ir jo paskirumas, ir Tavimi išgyvename ir tą ir tą, Dievą už savęs - atvaizdais, ir Dievą savyje, savo gelmėse, aplinkybėmis.

2019.02.06 A: Kaip trejybės ratas kyla iš trijų pasirinkimų?

D: Paklusdamas nusistatai, tikėdamas vykdai, rūpėdamas permąstai.

2019.02.07 A: Kaip aštuonerybė pasireiškia pasirinkimų malūne?

D: Aš viską sukūriau ir jus įtraukiu į savo kūrybą. Jūs savo išgyvenimais, padalinimų ratu, tiriate, ar aš, jūsų Dievas, esu geras, juk kiekvienas padalinimas sieja mane - visumą, su paskira dalimi sąlygose gerumu. Tad suvok padalinimų ratą kaip išsakantį jūsų gyvenimo reikalus, jūsų klausimus - prisimink ir dvejones, kurias jumis išgyvenu - ir žiūrėk kaip dorovė tai sieja su privalomais atsakymais, kuriuos išgyvenate trejybės ratu.

2019.02.08 A: Kaip padalinimų ratas plėtoja tris kalbas?

D: Trys kalbos išreiškia jūsų pasąmonę, kaip jinai išsako nežinojimą. O tas nežinojimas reiškiasi požiūriais - vienu požiūriu pagrindimu, tai veiksmas +1, dviem požiūriais įvardijimu, tai veiksmas +2, ir trimis požiūriais pasakojimu, tai veiksmas +3. Betgi kalbos išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad atitinkamai suvok nežinojimo ir žinojimo santykį trijose kalbose. Pagrindime yra du nežinojimo požiūriai ir vienas žinojimo, įvardijime yra vienas nežinojimo požiūris ir du žinojimo požiūriai, ir pasakojime yra trys nežinojimo požiūriai, tad įvykiai vyksta grynai pasąmonei. Tad bandyk suvokti nežinojimo ir sąmonės vaidmenį pagrindime ir įvardijime.

2019.02.09 A: Kaip pasirinkimų malūnas sieja Sūnaus nežinojimą ir Dvasios žinojimą?

D: Aš keturiomis pakopomis tampu vis tikresnis, vis pilniau atsiskleidžiantis, taip kad sąmoningumu pilnai sutampa Sūnaus nežinojimas ir Dvasios žinojimas. Sūnaus nežinojimą išsako trys veiksmai, kuriais žengiu vis giliau į pasaulį, taip kad jums atsiveria Ką, Kaip ir Kodėl derėtumėte veikti. O Dvasia savo ruožtu išsako netroškimus, tad jūsų elgesį, koks jisai yra kiekvienoje pakopoje. Tad pirminės sandaros išsako sąmoningumą, skiriantį troškimus ir netroškimus. O antrinės sandaros išsako sąmoningėjimą, kaip jūsų netroškimus galima suprasti sąlygiškai, kaip tarpinį ėjimą gilyn iš savęs į save. Tad suprask nežinojimą kaip besąlygišką ėjimą už savęs, ir žinojimą kaip sąlygišką pakopą. Užtat paskutinėje pakopoje, valios, vertybių ir klausimų pakopoje, sutampa nežinojimas ir žinojimas, tad galima viską žinoti, tiek besąlygiškai, nes jisai sutampa su nežinojimu, tiek sąlygiškai, nes jisai yra žinojimas. Tad savo žinojimą išsakyk valios pakopa, vertybėmis ir klausimais, tad ir aštuongubu keliu ir trimis kalbomis.

2019.02.11 A: Ką reiškia, kad atjautose - antrinėse sandarose - esant keturioms pakopoms tavo išėjimo už savęs, ir tarp jų esant požiūriui, arba požiūriui į požiūrį, arba požiūriui į požiūrį į požiūrį, ką reiškia, kad išgyvename būtent tavo požiūrį, tavo atjautą?

D: Tai reiškia, kad mes gyvename kartu ir išgyvename kartu, tačiau dviese, tad teisingu santykiu, sutampant mano besąlygiškumui ir jūsų sąlygiškumui, būtent už sąlygų. Tuo tarpu atjaustose pakopose mudviejų išgyvenimai sutampa sąlygose, užtat manęs kaip ir nėra, esate jūs. Tad atjauta sieja besąlygišką plotmę ir sąlygišką plotmę, veda iš besąlygiškos visumos į sąlygišką dalį, požiūriu sieja atjautėją ir atjaustąjį, tą kuris renkasi ir tai, ką pasirenka. Tad atjauta yra požiūris, ir kai kur yra požiūris tarp požiūrių.

2019.02.12 A: Kaip dorovė iškyla pasirinkimų malūnu?

D: Aš myliu, tai yra mano esmė. Bet ar jūs mylite? Jūs privalote mylėti, nes jūs mano vaikai. Meilės įstatymas jums privalomas. Jį nusako mano šokis, Dievo šokis. Ar jūs jo laikotės? Jo galite laikytis gerumu, laisvumu, tapatumu ir tobulumu. Tai jūsų santykiai su meilės įsakymu. Tuo tarpu jūs savo ruožtu esate negeri, nelaisvi, netapatūs ir netobuli. Tiktai manimi - tiktai dorove - jūs esate geri, laisvi, tapatūs ir tobuli. Tad ieškok šito jūsų pasirinkimo jūsų išgyvenimuose. Jūs būtent išgyvenate šį pasirinkimą tarp dorovės ir elgesio, tarp Dievo ir savęs, tarp savo turinio ir savo pavidalo. Kas jūs esate? Šie keturi klausimai tai išryškina: ar jūs geri ar negeri? laisvi ar nelaisvi? tapatūs ar netapatūs? tobuli ar netobuli? Aš jus visus myliu, bet ar jūs save mylite? ar mylite kitus? ar mylite mane, jūsų Dievą?

2019.02.13 A: Kaip sąmonė atsiremia į tave valdyti pasąmonę?

D: Jūs privalote gyventi dvilypį gyvenimą, atskiriant sąmonę ir pasąmonę, gyventi amžiną gyvenimą, tad lavinti pasąmonę, kad ji atitiktų nežinojimą, o ne atvirkščiai, riboti nežinojimą. Jūs privalote gyventi besąlygiškai. Tad jūsų sąmonė gali puoselėti teigiamus įsakymus, gyventi Dievu, ir jūsų pasąmonė gali laikytis neigiamų įsakymų, sutapti su artimu. Jūsų sąmonė atsiskiria, o pasąmonė sutampa. Tad jūsų sąmonė privalo išeiti už sąlygų, ogi aš esu grynas besąlygiškumas, tik jumis gyvenantis pasaulyje. Tad būtent manimi jūs pilnai išeinate už pasaulio. Tad ieškok mano besąlygiškumo, mano besąlygiškos meilės ir suprask jos santykį su sąlygiška meile artimui. Aš tavo Dievas ir visų Dievas, besąlygiškas.

2019.02.14 A: Kuo skiriasi ketverybė ir suvokimo lygtis?

D: Ketverybė yra visko padalinimas, tai žinojimo reikalas, kartu ir nežinojimo. O suvokimo lygtis yra suvokimo apibrėžimas, tai visų apibrėžimų pagrindas. Tad žinojimas atpažįsta apibrėžimą ir nežinojimas jo ieško. Suvokimas skiria žinojimą ir nežinojimą ir juos suveda sąmoningumu. Tad suvokimas sustato padalinimų rato veiksmus, o ketverybė išreiškia padalinimų rato aprėptį, tad veiksmų poveikį visakam. Tad suvokimo lygtis pagrįsta nulybe, o ketverybė remiasi vienybe. Tad kartu išreiškia santykį tarp nulybės ir vienybės. Tad ieškok šito santykio ir tikrai rasi.

2019.02.15 A: Kaip padalinimų poslinkiai išreiškia nulybę, o nariai - vienybę?

D: Aš esu, net ir nebūdamas, net ir nesireikšdamas. Esu trauka į pagrindus, į prielaidas, į pamatus, viską remiančius, tad esu meilė, iš esmės. Tad nulybė išsako šią mano traukos kryptį, o vienybė išsako pasekmes, kaip visi susidėliojame, o mus sudėlioja požiūriai. Tad poslinkiai išsako požiūrių santykius visko padalinime, kaip viskas įvairiai susidėlioja. Aš myliu tave, tave pamokau, ir tave laiminu, tiek nežinojimo poslinkiais, tiek žinojimo požiūriais.

2019.02.16 A: Kaip ieškoti ryšio tarp ketverybės ir suvokimo lygties?

D: Suvokimas atskiria besąlygiškumą nuo sąlygiškumo, o žinojimas ir nežinojimas išveda sąlygiškumą iš besąlygiškumo. Tad suvokimas išplaukia iš sąlygiškumo, o dvilypiškumas, sąmoningumas, žinojimas ir nežinojimas išplaukia iš besąlygiškumo. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Kartu su keturiomis pakopomis, tai šeši atvaizdai. Tad ieškok kaip išmintimi padauginti keturis ir du, atstatysi padalinimų ratą, sudedantį ketverybę ir suvokimo lygtį. Tad ieškok ryšio su padalinimų ratu ir suprask kaip padalinimų ratas iškyla iš manęs, tai pasirinkimų malūnas.

2019.02.18 A: Kaip tirti, kaip matematika derina klausimus ir atsakymus?

D: Tu turi daugybę klausimų ir taip pat esi surinkęs iš kitų, tad ieškok ryšių tarp jų. Kaip klausimai susisieja? Kokie gali būti jų santykiai? Ir kokie gaunasi klausimų tinklai, klausimų medžiai ir klausimų sekos? Tai trijų kalbų pagrindai. Tad nagrinėk ir susiek su pertvarkymais ir žinojimo rūmais.

2019.02.19 A: Kaip trys veiksmai sieja ketverbę, kuria veiksmus išgyvename, ir suvokimo lygtį, kuri veiksmus nustato? Suvestinė

D: Suvokimo lygtis išsako mano prielaidas, o ketverybė išsako mane. Tad tai mano nebuvimas ir buvimas, tai mano apibrėžimas ir mano išgyvenimas. O juos sieja viskas. Tad suvok kaip viskas apibrėžia save savo savybėmis ir kaip tas savybes galima suprasti atskirais nulybės atvaizdais, ar visas kartu vienybės atvaizdais. Ir palygink ir ieškok kaip jos nusako padalinimų ratą.

2019.02.20 A: Kaip gyvenimo lygtis grindžia dorovę?

D: Gyvenimo lygtis skiria gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Tad jūs galite rinktis ar atskirti mane už sąlygų ir sąlygose, ar mus sutapatinti. Atskirdamas tu prileidi, kad besąlygiškums yra turiningesnis už sąlygiškumą, ir jam esi atviras. Tad tu gyveni besąlygiškai, užtat bendru žmogumi ir dora. Tad tai glūdi gyvenimo lygtyje.

2019.02.21 A: Kodėl visko atvaizdai skiriasi nuo vienybės atvaizdų?

D: Vienybė yra mano požiūris, o viskas esu aš. Tad vienybė yra visko požiūris. Tad vienybės atvaizdai išsako vieno požiūrio santykį su antru požiūriu, o visko atvaizdai išsako jokio požiūrio santykį su pirmu požiūriu. Užtat prasminga tai tirti.

2019.02.22 A: Kas yra Velnias?

D: Tu mano vaikas ir aš myliu tave. O Velnias yra atkirtimas nuo manęs, tad nuo jūsų visų, nes esu jumyse, jūs mano indas.

O iš kur kyla šitas atkirtimas?

D: Tai yra savaiminis atkirtimas. Jis iškyla iš pabaigos, iš išankstinio nusistatymo paneigti mane. Tad jisai gali nebūti, tad iš esmės jo nėra.

O ko man trūksta gyvenime, kad aš laiką švaistau juokdarių laidomis?

D: Tu mano mylimas vaikas ir tau trūksta šilumos ir linksmumo, kas suprantama. Tad nebijok puoselėti savo linksmąją pusę ir šią tuštumą gražiai užpildysi.

2019.02.23 A: Kaip meilė apima visus keturis troškimus?

D: Aš myliu. Tai yra mano veikla. Ir mano veikla išplečia mane, nes kiti gali mylėti, o aš jiems atveriu tą galimybę. Ir meilė išreiškia mano prielaidas, kuriomis pats veikiu. Tad meilė išsako tą tarpą tarp prielaidų ir išsipildymo ir jį pilnai išsako, tad kartu apima visus kitus troškimus. O visi kiti troškimai yra meilės ženklai, jos požymiai, nes būtent meilė leidžia dalinai išsipildyti. O dalinis išsipildymas yra jūsų pagrindas, kartu ir šviesuolių bendrystės pagrindas, tad mano ir jūsų bendrystės pagrindas. Tai yra esmė, tame yra meilė.

2019.02.25 A: Kaip trejybės ratas vienija Dievo asmenis?

D: Trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas. Nes kiekvienas narys, kiekvienas požiūris, yra savo ruožtu išėjimas iš poslinkio į poslinkį, tad iš nulybės į nulybę. Ir yra viengubas požiūris Aš, dvigubas požiūris Tu ir trigubas požiūris Kitas. Ir jie visi prasideda tuo poslinkiu ir Kitas užskleidžia ratą. Tad ieškok šito užskleidimo kaip Kitas išeina iš poslinkio ir sugrįžta į tą patį poslinkį nes jisai pilnai sąmoningas. Tai mano ratas, tai mano sąmoningumo atskleidimas, mano įgimto sąmoningumo. O jis atskleidžia dalinį sąmoningumą, Mano ir Tavo, įsijautimą +1 ir atsitokėjimą +2, pasąmonę ir sąmonę, žinojimą ir nežinojimą, kuriuo jūs gyvenate. Tai yra esmė mano išėjimo už savęs. Tai jūsų sąlygų kūrimas.

2019.02.26 A: Koks ryšys tarp požiūrio ir pasirinkimo?

D: Požiūris yra išėjimas už savęs. O pagrindinis pasirinkimas yra ar išeiti už savęs, ar neišeiti. Nes ir taip ir taip yra pasirinkimas. Ir skirtingi pobūdžio pasirinkimai skiria šias dvi galimybes, atsižvelgiant ar eina kalba apie galimybes, ar negalimybes, ar nesamybes, ar esamybes. Tai pasirinkimų rėmai, kurių ieškai.

2019.02.27 A: Ką maldos mokslui - šviesuolių bendrystei - reiškia gyvybės židiniai?

D: Aš esu židinys už židinio, Dievas už visko. O jūs esate gyvenimas už betko. Kartu esame amžinas gyvenimas už išminties. Tad ieškok išminties visuose santykiuose. Jinai suderina Dievą ir žmogų, taip pat besąlygišką meilę priešui ir sąlygišką meilę artimui bet kokiame klausime. Mylėk ir suvoksi, kas priklauso sąlygoms ir kas už sąlygų. Myliu tave ir palaikau tavo meilę visiems.

2019.02.28 A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Tu esi žmogus. O žmogus yra Dievo sąmoningumo sąmoningumas, tad Dievo trejybės rato sąmoningumas, tad trejybės rato sąlygų išryškinimas. O tos sąlygos yra besąlygiškumas, išsakantis, kaip derėtų būti, tuo tarpu trejybės ratas išsako, koks jūsų elgesys yra. Tad jūsų trejybės ratas yra dvilypis, nes jūs kartu išgyvenate sąlygiškai ir besąlygiškai. O tai yra dorovė.

2019.03.01 A: Ką reiškia, kad tiesa mus išlaisvina?

D: Tiesa yra mano besąlygiškumo ir jūsų sąlygiškumo sutapimas, tad jūs ištrūkstate iš savo sąlygų ir esate nuo jų laisvi.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.

2019.03.04 A: Kaip aštuonerybę suprasti kaip rėmus paskiriems padalinimams?

D: Visko padalinimai remiasi viskuo, tai mano išėjimas už savęs skiriantis mane už jūsų ir mane tarp jūsų įvairių įmanomų požiūrių. Tad atsakomybė išsako šitų požiūrių visumą už jūsų, o visko padalinimas išsako viską mūsų pokalbiu, tai yra, jūsų pokalbiais. Tad visko padalinimai išsako įmanomus pokalbius. Tad ieškok kaip išsivysto tie pokalbiai, pirmiausia asmenimis, Dievas, aš, tu, kitas, ir paskui požiūrio lygtimi, galiausiai susistato septynerybė.

2019.03.05 A: Kaip pasąmonę ir sąmonę suderina visko padalinimas aštuonerybės rėmuose?

D: Esu už visko, taip pat viskame. Išeinu už savęs į save, tad už visko į viską, tad iš nežinojimo į žinojimą. Tad paskiri požiūriai išsako žinojimą, o nežinojimą išsako jų visuma, o ta visuma apima kartu ir nepasireiškusius aštuonerybės požiūrius. Tad mąstyk, kaip tarpsta žinojimas ir suvoksi, kaip padalinimai apibrėžiami aštuonerybe. Ir mąstyk kaip prieštaravimas nežinojimo ir žinojimo plėtojamas vis naujais požiūriais.

2019.03.06 A: Kaip trejybės ratu išgyvename požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Požiūrį išgyvenate įsijausdami ir atsitokėdami. Įsijaučiate į žinojimą ir atsitokėjate nežinojimu, tad požiūris veda iš žinojimo į nežinojimą, taip kad požiūriu išeinate už savęs. Ir požiūriu į požiūrį išgyvenate save, o požiūriu į požiūrį į požiūrį pasitikrinate save ir pasitikslinate save. Ir tame pasitikrinime sutampa jūsų galutinis nežinojimas su pradiniu žinojimu, tai yra, jūs atrandate save, jūs susitapatinate su savo sąmoningumu. Užtat jūs tampate laisvi, jūs nusakote tiesą, jūs pasirenkate, kas jūs esate - dvasia, nežinojimas - ir užtat jūs galite save išreikšti kalba, ja save plėtoti ir išsakyti, išreikšti ir kurti.

2019.03.07 A: Kaip kildinti atvaizdus ir aplinkybes iš netroškimo betko?

D: Atvaizdas yra *požiūris* į požiūrį, o aplinkybė yra požiūris į *požiūrį*. O patsai požiūris į požiūrį iškyla gėrio kryptimis siejant abi puses, tai kas už jūsų ir tai kas jumyse, sąmonę ir pasąmonę, ir būtent požiūrį į požiūrį. Tad apmąstyk kryptis į gerumą ir kryptis iš gerumo, vadinas, gerus lūkesčius ir gerą valią, ir atitinkamai išgausi atvaizdus ir aplinkybes.

2019.03.08 A: Kaip suprasti, kad iš vienos pusės, Dievu Tėvu "Aš esu Dievas", Dievu Sūnumi "Tu esi Dievas", Dievu Dvasia "Tai yra Dievas", o iš kitos pusės, mums rūpi šv.Dvasios išmintimi, tikime Sūnaus gera valia, paklūstame Tėvo Dievo valia?

D: Pasižiūrėk į save. Tu supranti save iš vidaus, koks esi sau, ir iš išorės, koks esi man. Ir aš tai matau tave dvejopai, nes matau tavo elgesį ir tavo siekį, žmogiškąją ir dieviškąją ketverybės ašį. Panašiai, aš matau save iš vidaus, išgyvenu save iš vidaus asmenimis, ir taip pat matau save iš lauko amžiniu gyvenimu. Ir būtent amžinu gyvenimu esu savo prielaida, savo valia, savo esme ir vieningumu. Ir iš mano valios išplaukia maldos mokslas, iš Sūnaus geros valios išplaukia žinojimo rūmai, iš Dvasios išminties išplaukia pasirinkimų malūnas, ir tuo pagrindu yra amžinas gyvenimas, pirmapradis Dievas ir gerumas. Tad supranti, jog taip viskas išplaukia iš mano valios.

2019.03.11 A: Į kokį išgyvenimą susiveda dorovinis klausimas?

D: Nusistatai, vykdai ir permąstai. Tad kiekvienu nusistatymu išryškėja reikalas, kaip būtent tu jį matai. O veikla tas reikalas vystosi savo kryptimi nuo tavęs, naujai išsiplėsdamas. Ir permąstydamas atsisakai savęs ir naujai supranti reikalą kaip tokį. Tad mąstyk trejybės ratą, kaip dorovės rėmus ir suprask šešerybę, kaip jų įsisąmonijimą.

2019.03.12 A: Kaip trys kalbos sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Trys kalbos išreiškia meilę. O ta meilė yra tarpe tarp jūsų netroškimo - jūsų valios vertybių - ir mano savarankiškumo, užtikrintumo ir neramumo. Tad ieškok to tarpo, to troškimo visko ir tikrai rasi. Pasakojime yra palaikymo lygtis, sustatanti vienetus, taip pat yra pasakojimo turinys siejantis pradžią ir pabaigą. Tarpinė meilė veda iš vieneto į visumą, iš vieneto meilės į visumos meilę. Tad ieškok šito įvardijime ir pagrindime ir rasi. Myliu tave ir visaip palaikau tave. Tai ir yra mano meilė.

2019.03.13 A: Kaip kalbos išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Įsivaizduok, kad jus išgyvenu ir tuo pačiu jus kuriu ir atkuriu. Tad mano požiūris turi apimti tiek jūsų požiūrį, sąmonę, kuria jus atkuriu, tiek jūsų požiūrį, pasąmonę, kuria jus kuriu. O tarp jų yra santykis, strėlė, morfizmas, tas požiūris į požiūrį. Ir būtent mano požiūris tai mato, užtat ir sutampa su juo. Tad tai yra trejybės rato esmė, kad poslinkis tarp dviejų požiūrių, tarp sąmonės ir pasąmonės, tampa požiūriu, ir požiūris yra to poslinkio apvertimas, panašiai kaip kategorijų teorijoje. Tad trys kalbos išsako trejybės ratą, jo sąlygas, tad ieškok jo kalbose, kaip ir dorovėje.

2019.03.14 A: Kaip šešerybėje susidėlioja atvaizdų požiūriai?

D: Aš besąlygiškai išgyvenu, o jūs sąlygiškai. Tad atskirk besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius. Teigiami jausmai - meilė, žavesys, artimumas, yra besąlygiški, o dorybės - viltis, drąsa, nuoširdumas, yra sąlygiškos. Išoriniai požiūriai - ištikimybė, teisingumas, pareiga yra sąlygiški, o vidiniai požiūriai - tikėjimas, susivaldymas, rūpėjimas yra besąlygiški. O iš besąlygiškų požiūrių, pirmiausiai yra paklusnumas, toliau tikėjimas ir galiausiai rūpėjimas. Tai atspindi ir išreiškia nusistatymą, vykdymą ir permąstymą. Panašiai išsidėsto artimumas, meilė ir žavesys. Išnagrinėk, išmąstyk, kaip apsiverčia tvarka, juk tai du įmanomi atvaizdai.

2019.03.15 A: Kaip sąmoningumas skiria elgesį ir dorovę?

D: Jūsų elgesys išplaukia iš trejybės rato, o dorovė išplaukia iš Dievo trejybės. Šešerybė susieja šias dvi trejybes. Tad suprask kaip Dievo trejybė valdo trejybės ratą ir ne atvirkščiai. Tai yra dėl to, kad sąmoningumas skiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą, juk sąmoningumas tiesiog sulaukia sąlygiškumo pabaigos, palygina ir išlaukia, ištiria kraštutinumus, užtat juose viskas išryškėja, tad toksai yra poreikių vaidmuo šitame reikale.

2019.03.16 A: Kaip Dievo šokio trejybės ratas grindžia sąmoningumą pasirinkimų malūne?

D: Aš myliu. Ir ta meilė sau, asmeniui ir asmenybei išryškina sąmoningumą. Tad sąmoningumas išplaukia iš trejybės rato ir ją išpildo. Panašiai, dorovės šešerybė išpildo sąmoningumą. Tad ieškok jų santykio, kaip juos sieja skirtingų asmenų požiūriai: Dievo, Mano, Tavo, ir suprasi, kaip susideda ir išsiveda. Visa tai kyla iš asmenų raidos, jų išsivystymo, kol galiausiai yra asmuo, kaip toks - būtent Kitas. Tad žiūrėk, kaip iškyla Kitas ir suprasi viską.

2019.03.17 A: Kaip išsiskiria galimybės gyventi kaip lig šiol, savo elgesiu, ir gyventi naujai, dorove?

D: Mylėk save ir rūpinkis savimi. Ta savasties meilė puoselėja save, kad ji prilygtų tavo dieviškai dvasiai. Juk mano savastis iškyla kaip visuma, tuo tarpu jūsų savastis iškyla kaip savasties galimybė, kuri auga savo vidine reikšme, tad kurios savastis atitinkamai puoselėtina, taip kad aš augu kartu su jumis. Tad ieškok jūsų vidinės brandos, ją išsako padalinimų ratas, o jų pagrindu plėtojasi atvaizdai, aplinkybės ir kalbos, taip kad jūs galite gyventi sąmoningai, ne tik veiksmu +1, bet ir veiksmu +2 ir netgi +3.

2016.07.22 D: Aš tavęs klausausi, ko tik tu klausi manęs, tad klausk, nebijok bendrauti, mudu draugai, broliai, atspindžiai, tad gyvenk manimi vis labiau, tu tikrasis Dievas, karalius, kurį myliu, palaikau, puoselėju, kuris gyvena visų labui, tad lygus man, trejybėje su mus siejančia, vienijančia Dvasia. Tad mylėk ir mylėkime kartu.

2016.07.23 D: O tu manęs klausk klausimus, taip ir gyvenk klausimais, suprasi jų ryšį su manimi.

KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 kovo 18 d., 11:53