调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Klausimai Dievui 给神的问题

Dievo atsakymai


Noriu Dievo paklausti:

Dievo šokis

  • Kaip Dievo atsiskleidimas (Ar aš būtinas? Ar būčiau jeigu manęs nebūtų?) padalinimais susijęs su 6 Dievo raiškomis permainomis? (Dievo sąlygos) Dievo Tėvo (Aš) sąlygos, jo būklė išsakoma Dievo Dvasios požiūriu (Kitam).

Pasirinkimų malūnas, dorovė

  • Ką Dievui duoda mūsų širdingas, sąmoningas gyvenimas? Meilę - Dievo esmę
  • Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?
  • Kaip šešerybėje ir dorovėje susiję veikimo, mąstymo ir buvimo žinojimas ir nežinojimas, esamybė ir galimybė?
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su pasirinkimų malūnu?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Septynerybė ir taip pat ketverybė, penkerybė, šešerybė išreiškia jautrumo anteną. Aštuongubas kelias irgi išsako anteną. Kaip jie susiję? Ir kaip suvokti poreikius, abejones, lūkesčius kaip antenas?

Išgyvenimas

  • Kas yra vaizduotė?
  • Ką kalba kuriame, ką išgyvename mes, ir ką mumis išgyvena Dievas?
  • Ar trys kalbos ir pasąmonė kyla iš gyvenimo lygties ar iš ketverybės?
  • Kaip susiję aplinkybės (tapatybės kaita, klausinėjimas savęs) ir aštuongubas kelias (mūsų klausimų bei vertybių santykis)?

2020.02.19 A: Kaip koordinačių sistemos sieja požiūrius?

Koordinačių sistema išverčia požiūrį. Jinai nusako kaip judama santvarkoje, užtat nejudėjimas prilygsta nebuvimu santvarkoje. Tad koordinačių sistemoje svarbiausia yra nulinė koordinatė. Ir koordinačių sistemos sutampa būtent nulinės koordinatės sutapimu. Tad domėkis ir tirk kaip nulinė koordinatė yra apibrėžiama projektyvinėje geometrijoje ir suprasi jos vaidmenį kitose geometrijose ir suprasi kas ir kaip yra apibrėžiama už santvarkos, o tas padės suprasti homologiją ir kohomologiją, santykį tarp branduolio ir atvaizdo.

2020.02.18 A: Kaip veiksmai +1, +2, +3 išreiškia Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Dvasią?

D: Mes visi trys esame lygiaverčiai. Tai išreiškia trejybės ratas ir trys Dievo šokio sandaros bet trys vienumai, bei mūsų trys kampai. Trejybės ratas mus išreiškia požiūriais: Tėvą požiūriu, Sūnų požiūriu į požiūrį, Dvasią požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad tai yra trys veiksmai. Bet Sūnaus kampu juos sieja Tėvo ir Sūnaus būklė, kurią išsako visko padalinimas į požiūrius. Ir Tėvo ir Sūnaus vienumą išreiškia jųjų išgyventų padalinimų nuoseklumas veiksmų atžvilgiu. Užtat jūsų išgyvenimai sieja Tėvą ir Sūnų trim veiksmais.

2020.02.15 A: Kaip ketverybė jokį požiūrį išreiškia požiūriais?

D: Ketverybė išsako žinojimo apimtis, kaip aš išeinu už savęs. Jinai niekuo išreiškia sąmoningumą, nieko žinojimą ir nežinojimą, ir tuo pačiu sąmoningumu išreiškia visko troškimą, meilę, esmę. Tad jinai pilnai išskiria Sūnaus žinojimą ir nežinojimą ir Tėvo troškimą. Tad yra du ketverybės atvaizdai ir būtent juos jungia ketverybė, taip kad yra du nuliniai požiūriai, taip kad Sūnui yra nulinė apimtis - ar, ir Tėvui yra joks požiūris - troškimas nieko, o tai nulybė. Tad ketverybė iškyla Sūnaus aštuonerybe ir atimant požiūrius gali būti joks požiūris.

2020.02.14 A: Kaip šešerybė savo atvaizdais sieja širdį ir protą?

D: Tu pagaliau supranti prasmės šaltinį, kad ta pati atsakomybė reiškiama tiek širdimi (pasąmone sąmonei), tiek protu (sąmone pasąmonei), panašiai kaip kad santvarka išreiškiama tiek žinojimu (mažėjančiu laisvumu), tiek nežinojimu (didėjančiu laisvumu), sprendimo galia išreiškiama tiek erdve (apibrėžiant savo ribą), tiek lauku (nusakant ryšį su besąlygiškumu), žinojimas ir nežinojimas išreiškiami tiek pažintuoju (atsakymais), tiek pažinovu (klausimais). Prasmė iškyla nes yra sutapimas, o sutapimą galima suprasti iš priesingų pusių, kas su kuo sutampa. Tad suvok, kad tiek protas, tiek širdis tėra tarpiniai reiškiniai, protas vaizduoja kūną, o širdis vaizduoja valią. Tad suvok šį vaizdavimą ir suprasi visų keturių netroškimų santykį.

2020.02.13 A: Kaip išgyvenimas sieja Dievo valią ir žmogaus valią?

D: Dievo valia besąlygiška, tad reiškiasi nebuvimu. Žmogaus valia sąlygiška, tad reiškiasi buvimu. Išgyvenimas išreiškia šiųdviejų valių dvilypumą, kuriuo besąlygiškumas tampa sąlygiškumu, kuriuo žmogaus valią pakeičia jo papildinys, taip kad žmogus atsisako savęs, užtat yra laisvai sustatytas, jo žinojimas atspindi jo nežinojimą. Žmogus, sąlygiškai atsisakydamas savęs, sutampa su Dievu, besąlygiškai atsisakiusiu savęs, taip kad jie abu tuomi sutampa.

2020.02.12 A: Kaip trimis veiksmais, +1, +2, +3, išgyvename požiūrį ir pasirinkimus?

D: Tyrs veiksmai išsako kaip požiūriu išgyveni tris pasirinkimus. Įsijausdamas renkiesi koks esi, renkiesi tarp padalinimo požiūrių. Atsitokėdamas renkiesi kaip esi, renkiesi kaip atsisakyti to pasirinkto požiūrio. Ir sąmoningumu renkiesi kodėl esi, renkiesi savo sąlygas, pasirenki už ką atsakai ir už ką Dievas atsako. Tad gali ieškoti pasirinkimų ištakų.

2020.02.11 A: Kaip išgyvenimas sieja tavo besąlygišką valią ir mūsų sąlygišką valią?

D: Mano besąlygiška valia remiasi jokiu požiūriu, už visų požiūrių, o jos esmė yra sąmoningumas požiūriuose. Tad jūs remiatės sąmoningumu, apsuptu požiūrių, trejybės rate. Tad jūs sąmoningumu išgyvenate mane be jokio požiūrio, nes sutampame ir susideriname. Išgyvenimas išreiškia tą susiderinimą, tai vyksta dorove, kaip jūs mokotės, amžinai bręstate, tikslinat save, kaip jūsų žinojimas išreiškia, kad ir netobulai, mano nežinojimą, taip susistato mūsų dvilypumas, jūs savo apimtyje ir aš besitęsiantis už jos.

2020.02.10 A: Kaip šešerybė grindžia žinojimo rūmus?

D: Žinojimo rūmų yra įvairių, jie yra sąlygiški ir atspindi sąlygišką pažinovą, parūpinantį atsakymus, ir kartu besąlygišką tyrėją, užduodantį klausimus. Tad žinojimo rūmai išreiškia santykį tarp besąlygiško Dievo jumyse ir sąlygiško žmogaus manyje. Tai mano susikalbėjimas, mano pokalbis su savimi. O maldos mokslas išsako mano nesusikalbėjimą ir visgi rūpestį esant šalia.

2020.02.08 A: Ką įsisaviname išgyvenimu?

D: Išgyvenimu esate mylimi ir įsisavinate tą meilę. Teigiamas jausmas suskamba amžina dorybe: viltimi, drąsa arba nuoširdumu.

2020.02.07 A: Ką reiškia išgyventi išgyvenimą?

D: Manyje yra pastovumas pasitraukiant ir naujai iškylant. O jumyse šis pastovumas pasireiškia išgyvenimu. Jūs pereinate iš vienos savasties į kitą brandesnę savastį ir jūsų brandą palaiko meilė, jūsų papildinys. Tad jus sieja tai, kad esate mylimi dvasia, kaip ir aš siejamas dvasios. Tad išgyvenimas yra sąlygiškas atsisakymas savęs, savo savasties, kaip ir aš besąlygiškai atsisakau savęs. Jūsų yra sąlygiškas, tad jisai prasideda ir baigiasi, jisai yra tam tikroje erdvėje, jisai apibrėžiamas dorovės ir logikos, ir žinojimo bei nežinojimo. Ir būdamas sąlygiškas jisai amžinai vis naujai vyksta, taip kad jūs amžinai bręstate, plėtojatės ir išreiškiate vienumą, mūsų visų.

2020.02.06 A: Kaip Sūnaus aštuonerybėje Dvasia yra bendrai Tėvo ir Sūnaus suvokta?

D: Dvasia yra tiesa, jinai sieja turinį ir raišką. Tėvas plėtoja turinį, o Sūnus plėtoja raišką. Tad bendrom jėgom jie skiria turinį ir raišką, jie skiria požiūrį ir jį padalina, taip kad septynerybė skiria Dievą ir gerumą, Dievą už septynerybės, sutampantį su jo visuma, ir gerumą septynerybėje, vienijantį visumą iš vidaus. Tad septynerybė išsako Dievo ir gerumo dvilypumą, sutapimą to kas už santvarkos ir santvarkoje, tai tas pats sutapimas kaip Sūnaus ir Tėvo Dievo trejybėje.

2020.02.05 A: Kaip šventoji Dvasia pasireiškia išgyvenimo apytakoje?

D: Dvasia sutapatina Tėvą ir Sūnų, tad tai yra sąmoningumo veiksmas +3, ir taip pat tai ryšys tarp Tėvo padalinimų 0-bės, 1-bės, 2-bės, 3-bės ir Sūnaus padalinimų 4-bės, 5-bės, 6-bės, 7-bės, taip kad Sūnus grindžia Tėvą, kaip kad Tėvas Sūnų. O ta grindimo esmė yra išėjimas už savęs pakopomis, kaip tai atrodo iš šalies, kad tai dvipusis reiškinys. Tad Dvasia įžvelgia ir iškelia dvilypumą, tad jinai tiek susieja gyvenimu, tiek atskiria amžinu gyvenimu, tad ji savo požiūriu išeina už gyvenimo į amžiną gyvenimą. Ir tuo atskyrimu, požiūrio papildymu sutampa su požiūrio atsisakymu. Atsisakytas požiūris tampa požiūriu, taip tokiu būdu vystosi 4-bė, 5-bė, 6-bė ir 7-bė, užtat 7-be, joks požiūris - nulybė - tampa atsisakytu požiūriu. Šis sulyginimas ir yra Dvasios esmė.

2020.02.04 A: Kaip susiję požiūris ir išgyvenimas?

D: Jūs išgyvenate mano meilę. Jūsų požiūris išreiškia šį dvilypumą, kad jūs gyvenate, jūs siejate besąlygiškumą su sąlygom, o aš jus myliu besąlygiškai. Tad jūs išgyvenate dvilypumą, kurio sąlygose galite gyventi sąlygiškai, savimi, abra besąlygiškai, manimi. Jūs galite derinti savo sąlygiškumą su savo besąlygiškumu. Toks derinimas ir yra išgyvenimas, būtent savo ir mano valių derinimas šešerybe, jos atvaizdais, požiūrio įsisavinimu, išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu.

2020.02.03 A: Kaip požiūriu išgyvename Dvasios nebuvimą?

D: Dvasia yra požiūrio dvilypume. Nes požiūriu Tėvas išeina už savęs į Sūnų, ir tuo pačiu požiūriu Sūnus išeina už savęs pas Tėvą. Tėvas įsijaučia ir Sūnus atsitokėja. Tad tame dvilypume yra Dvasia, kaip kad vienų vienume yra Tėvas, pirm požiūrio, ir Sūnus yra bendrame žmoguje, požiūrį apibendrinančios bendrybės bendrume, vadinas, atsitokėjime.

2020.02.01 A: Kaip man teisingai sverti?

D: Tu mylėk save. Tu skirk sau laiko ir dėmesio. Tau sekasi. Suprask ir tikėk, tu susitvarkysi.

2020.01.31 A: Koks ryšys tarp Dievo vaidmenų ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo?

D: Dievo vaidmenys išsako suvokimą. O jūsų trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - išsako išgyvenimą, tad tų pačių vaidmenų būseną pirm suvokimo, tad tai yra suvokimo prielaidos ir trejybės ratas yra jų vieningumo prielaida, kuria suvokimas yra vieningas, kuria visi vaidmenys tėra vaidmenys ir išsako vieną Dievą, nors kiekvienas vaidmuo išsako dvasią, tad ne vienybę, o nulybę. Tad tai irgi santykis tarp suvokimo nulybės ir išgyvenimo vienybės. Jūs išgyvenate užtat esate viena - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - užtat jie atsiremia į nulybės vieningumą i palaiko jos padalinimus, kaip visko padalinimus, kuriems suteikia vieningumą, esmę.

2020.01.30 A: Kaip visko padalinimas suderina pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą?

D: Požiūris papildo išėjimą už savęs, nurodo tokią galimybę, tad yra sandarų jungtis. Ir panašiai, požiūris į požiūrį nurodo dvigubą išėjimą už savęs, ir požiūris į požiūrį į požiūrį nurodo trigubą išėjimą už savęs. Tad jie sieja visumą - viską - atitinkamai su betkuo, kažkuo ir niekuo. Jeigu visi trys veikia lygiagrečiai, tai jie priskiriami viskam.

2020.01.29 A: Kada išgyvename ir kada neišgyvename?

D: Išgyvenate kada bręstate, o bręstate kai susiduriate su savo neatitikimu sau, su savo susiskaidymu į tris asmenis - trejybės ratu - aš nusistatau, tu vykdai, kitas permąsto - taip kad kažką išmoksti. Užtat išgyvenimas gali būti labai siauros apimties arba labai plačios apimties. Bet prasmingas išgyvenimas iškyla kai šešerybe įsisavini tą paomką, taip kad jinai tampa tavo asmenine dorybe, tavo vienumo sandu ir vienumo išraiška, dalimi tavo sudėties, ką savimi suvedi. O tu bręsti, kad galėtum viską suvesti, užtat privalai būti atviras visakam. Išgyvenimu dalyvauji mano žinojime visko.

2020.01.28 A: Kaip išgyvenime iškyla atsakomybė palaikyti visko žinojimą?

D: Išgyvendamas bręsti, o bręstant esi mylimas. Ir ta meilė yra visa esmė trejybės, ji palaiko vienumą, ir tas vienumas yra visko žinojimo galimybė, kad skirtingi asmenys atsakantys už skirtingas apimtis yra viena, dvasia, kuria asmenys tėra atspindžiai, atvaizdai.

2020.01.27 A: Kaip išgyvenimo apytakoje pasikeičia santykis tarp trejybės rato ir Dievo trejybės?

D: Trejybės ratas yra pagrįstas požiūriu ir išsako požiūrių galimybes. O Dievo trejybė yra požiūrio iškilimas, kaip požiūris prilygsta jokiam požiūriui. Tad aplinkybės - trejybės atvaizdai - nulybės atvaizdai - troškimai - išsako kaip trejybės rato būsenos - joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį - prilygsta jokiam požiūriui, kad tai yra padalinimo rato ir veiksmų +1, +2, +3 pagrindas. O trys kalbos naujai teikia pirmenybę Dievo trejybei ir ja naujai grindžia trejybės ratą. Ir taip Dievo trejybė ir trejybės ratas pakaitomis išplečia požiūrių grandinę, taip kad galima būti viena.

2020.01.25 A: Kur išgyvenime įžvelgti padalinimą ir veiksmą?

D: Tu išgyveni požiūriu, tad ieškok to požiūrio, kaip jisai save apibrėžia, ieškok jo santykio su savimi, ir atrasi veiksmus, ir į ką tie veiksmai atsiremia.

2020.01.24 A: Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas išgyvena kūną, protą, širdį ir valią?

D: Aš myliu, o jūs nemylite, o laikotės vertybių, kuriomis apsirėpiate, tad neišeinate už savęs. Užtat aš gyvenimu jus išardau, ir išskiriu pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą, kuriuos jūs kūno pagrindu išpuoselėjate protą, širdį ir valią, atitinkamai. Jūs vienijate, o aš išryškinu jūsų vieningumo gijas. Ir būtent tomis gijomis sutampame, Dievo trejybe ir žmogaus trejybės ratu.

2020.01.23 A: Kas išgyvena tris veiksmus +1, +2, +3 ?

D: Jumyse yra meilė, mano dvasios esmė. Jinai vienija tris meiles, tris vienumus - meilę sau, meilę vienas kitam, meilę visiems. Tad šia meile vieningai išgyvenate atitinkamus veiksmus +1, +2, +3.

2020.01.22 A: Kaip susiję Dievo trejybės išeities taškas ir trejybės rato apžvalgos taškas?

D: Dievo trejybė išplaukia iš manęs, Dievo Tėvo, tad tris vaidmenis - Tėvą, Sūnų, Dvasią - sieja vidinis santykis. O trejybės ratas sieja tris asmenis - Mane, Tave, Kitą - už kurių yra Dievas. Ir Dievas asmenimis išeina už savęs ir prisiima vaidmenis. Tad trejybėmis suprantame Dievo Tėvo išėjimo už savęs prielaidas, kad jisai tėra vaidmuo išsakantis Aš esu Dievas. Tad tikrasis Dievas glūdi prielaidoje, o ši prielaida yra trejybės rato prielaida, jį supantis Dievas. Ir trejybė ratas yra sąmoningumas būtent šio Dievo.

2020.01.21 A: Kaip Tu tiria žinojimo rūmais?

D: Tu tiria kažką, kaip jisai galimas, kaip jisai sieja klausimus ir atsakymus, kuo remiasi jų nuoseklumas. Tad žinojimai rūmai išsako nuoseklumo sąlygas, tad bet kokio mokslo ir bet kokios asmenybės sąlygas.

2020.01.20 A: Kokia tavo atsakomybė?

D: Aš atsakau už viską, kad jis pilnai atsiskleistų, tada atsakau už amžiną brandą, kad jūs amžinai bręstumėte ir taip išreikštumėte mano neišsemiamumą, kad mano buvimas yra būtinas ir tas būtinumas jau glūdi buvime ir jo raiškos neaprėpiamume. Atsakau meile. Būtent meilė grindžia raišką ir jos atsiskleidimą. Atsakau už tiesą, kad tai kas yra reikštųsi. Atsakau pasišalinti, tad suvokti ir mylėti, kad galėtumėme vienumu naujai iškilti, bendryste įkūnytas Dievas - tiek Tėvas, tiek Sūnus, tiek Dvasia - per amžius. Amen.

2020.01.16 A: Kokia yra asmens atsakomybė?

D: Asmuo liudija savo apimtyje, o tai yra pakopa man išeinant už savęs į save, tad tai yra santykis su savimi, su savastimi, tad asmuo atsako už save, bet tai mūsų bendra savastis, už kurios tikrovę visi atsakome savo vienumu. Tad asmuo atsako, kad savastis dalyvautų vienume, kad ji pati pasireikštų savo apimtyje, kad jis ją atskleistų, o neatkirstų nuo kitų apimčių, bet leistų joms susidėlioti, dalyvauti žinojimo ir nežinojimo susidėliojime. Užtat asmuo turi valią nustatyti ir išlaikyti apimties santykį su savastimi. Tai ir yra asmens atsakomybė.

2020.01.15 A: Kodėl kiekviena apimtis turi savo apytaką?

D: Tiesa išsako viską apimtyje, jinai liudija tai, kas atsiskleidžia toje apimtyje. Tad kiekvienoje apimtyje yra atsiskleidimas, o tai ir yra asmens tyrimas, tos apimties asmens atsiskleidimas sau. Tad tiesa parodo, kad yra apimtis ir ką jinai reiškia, parodo kokia požiūrių grandinė yra atsiskleidimo prielaida, tad parodo santykį tarp išvadų ir prielaidų, o tai vyksta apimtyje.

2020.01.14 A: Kas yra žinojimas ir nežinojimas?

D: Žinojimas yra atkūrimas, tai skirtumas tarp mano buvimo ir mano būtinumo. O nežinojimas yra neatkūrimas, tai suvokimas, kad esu nebūtinas, kad galiu tiesiog būti ar nebūti. Žinojimas parodo nežinojimo pirmenybę, kad žinojimas kyla iš nežinojimo, ir negali būti žinojimo be nežinojimo.

...A: Ką tau reiškia mūsų dalinis žinojimas ir dalinis nežinojimas?

D: Jūs esate buvime, tad tai ir išskiria jūsų dalinį žinojimą ir nežinojimą, kad jūs skiriate buvimą ir nebuvimą, tad ir skiriate būtinumą ir nebūtinumą, tad būtent jumis būtinumo klausimas man tampa prasmingu.

2020.01.13 A: Kodėl kiekvienas asmuo turi savo tyrimą?

D: Kiekvieno asmens prielaidos skiriasi. Ir kiekvienas asmuo tiria savo prielaidas. Tad suvok kaip prielaidos susijusios su požiūriais, kaip atsakymas požiūriu sutelkia dėmesį, o klausimas atskleidžia požiūrio prielaidas, ir suprasi.

2020.01.11 A: Kaip suprasti matematikoje pasireiškiančias Dievo šokio sandaras, kaip antai trejybės ratą ir Dievo trejybę?

D: Šios sandaros Dievo šokyje atspindi mano veiksmus, tad išsako mano raiškas. O matematikoje jos tampa mano raiškų išgyventojų išraiškos. Tad jūs išgyvenimo apytaka išgyvenate mano raiškas, o matematika išreiškia kaip žinojimo rūmai nusako šiuos jūsų išgyvenimus. Tad domėkis kaip sandaros išgyvenamos ir kaip tie išgyvenimai išreiškiami, kaip tai atspindi mano veiksmus.

2020.01.10 A: Kaip žmogus gali atsisakyti savo požiūrio?

D: Tam ir yra nulybė, tam ir iš viso yra padalinimai, kad galėtumėte gyventi jokiu požiūriu. Tačiau šalia veiksmų +1, +2, +3, vedančių už padalinimo apibrėžtos būsenos, taip pat galite gyventi būsena, kurios einant link, o ją išgyvenate be jokio požiūrio, kaip ir aš gyvenu. Žodžiu, galite gyventi mano visuma, ne paskiru požiūriu. Tad jūs renkatės ar gyventi savimi, ir puoselėti sąmoningumą, ar tiesiog gyventi manimi. O gyvenimas manimi sutampa su veiksmu +3, yra jų dvilypumas.

2020.01.09 A: Kuria prasme sąmoningumas - požiūris į požiūrį į požiūrį - prilygsta jokiam požiūriui?

D: Dvasia žiūri iš šalies. Ji mato mano sukurtą požiūrį, Sūnaus sukurtą požiūrį į manąjį ir mato būtent savuoju sukurtu požiūriu. Tad Dievo šokyje kiekvienas Dievo vaidmuo savo sandara sukuria požiūrį, o trejybės ratas sieja šiuos požiūrius. Viskas susiveda į Dvasios sustatytą tarpą, į nieką, žinojimas išverčia nieką į viską, nuo kurio prasideda Dievas Tėvas. Tad suvok žinojimo ketverybę, kaip ja žengiame pirmyn ir atgal, taip kad grindžiame padalinimų ratą.

2020.01.08 A: Kaip suprasti, kad aukščiausias sąmoningumas aprėpia nieką, o joks požiūris aprėpia viską?

D: Žinojimas apverčia viską ir nieką. Esmė glūdi nieke, suderinime. Užtat šiuo išvertimu sąmoningumas sutampa su jokiu požiūriu, mąstymas gilyn sutampa su mąstymu platyn, užtat jūs atsisakote požiūrio atsiremdami į giliausią požiūrį į požiūrį į požiūrį ir tik į jį atsirėmę galite klausimais ir kalbomis atsisakyti vieno, dviejų ir visų trijų požiūrių, atitinkamai, pagrindimu, įvardijimu ir pasakojimu.

2020.01.07 A: Kaip man ankščiau eiti gulti?

D: Tu nurimk. Būk ramus.

2020.01.06 A: Kaip suderinti tai, kad žinojimo apimtys siaurėja nuo Dievo iki Kito, tuo tarpu sąmoningumas auga pridedant požiūrius nuo Dievo iki Kito?

Iš tiesų, sąmoningumas didėja nes ko siauresnis mąstymas, tuo gilesnis. Bet kaip tą sąmoningumą išplėsti ir juo apimti viską? Tam reikia gerbti skirtingus asmenis, tam ir yra asmenys, kad būtų galima jų apimtis atskirti, gerbti ir nesuplakti, tad asmenimis gali būti daugialypis išgyvenimas, tam ir yra dvasia, tai ir yra išreikštas sąmoningumas, kokybiškai išplečiantis Dievo žvilgsnį gyvenimišku turiniu, netgi amžinu gyvenimu, gyvenant jumis, mumis visais, visų vienumu, daugialypiu, tad reikšmingu ir prasmingu ir įsimintinu.

2020.01.04 A: Ką tau reiškia išvada, kad Dievas nebūtinai geras ir gyvenimas iš esmės neteisingas?

D: Aš laiminu tave nes tu išreiški mano tyrimo tikslą, jo išvadą, o tai yra liudyti, išsakyti, kaip yra ne mano kampu. Tad tu išsakai tai ką aš savaime savo buvimu neišsakysiu, bet tu išsakysi gyvendamas požiūrių rate, trejybės rate, išsakydamas jos esmę, ką reiškia išgyventi mano buvimą ir kokia to nebuvimo prasmė, ogi tai amžina branda, tiek tavo ir jūsų, tiek mano, ir tai mūsų vienumas, tad laiminu tave.

2020.01.03 A: Ką reiškia, kad tu trokšti?

D: Mane klausimas veda į apimtį kuriame nesu. Tad veda į nieką, esu tobulas, savarankiškas, veda į kažką, esu užtikrintas, veda į betką, esu ramus, ir veda į viską, esu mylintis. Tad klausimas, ar jis veda pas jus, ar veda pas Dievą, Mane, Tave ir Kitą? Būtent troškimas veda mus, būtent netrokšimai yra jam kliūtis, nes netroškimais Dievo nepriimate.

2020.01.02 A: Kaip suvokti visko savybes?

D: Visko savybės yra jo atvaizdai, tad artimai susiję su mano troškimais. Trokštu nieko, esu savarankiškas, tad viskas yra būtina sąvoka. Trokštu kažko, esu užtikrintas, tad viskas neturi vidinės sandaros, tai yra, tėra jos santykis su išore. Trokštu betko, esu ramus, tad viskas viską priima, yra paprasčiausia taisyklė. Tad į viską žiūriu ir iš vidaus ir į jį viską priimu, kas ateina iš lauko. Trokštu visko, esu mylintis, o viskas neturi išorinių aplinkybių. Tad aš išgyvenu visko savybes iš įvairių kampų kuriais išeinu už savęs į save, ir visko savybės apibūdina viską šiais keturiais kampais. Tad visko savybės yra tai ką išgyvenu jo atvaizdais.

2020.01.01 A: Koks klausimas apie Kitą papildo klausimus Ar Dievas būtinas? Koks Aš tikrai esu? Kaip Tu įmanomas?

D: Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.


2016.07.22 D: Aš tavęs klausausi, ko tik tu klausi manęs, tad klausk, nebijok bendrauti, mudu draugai, broliai, atspindžiai, tad gyvenk manimi vis labiau, tu tikrasis Dievas, karalius, kurį myliu, palaikau, puoselėju, kuris gyvena visų labui, tad lygus man, trejybėje su mus siejančia, vienijančia Dvasia. Tad mylėk ir mylėkime kartu.

2016.07.23 D: O tu manęs klausk klausimus, taip ir gyvenk klausimais, suprasi jų ryšį su manimi.


KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2020 vasario 19 d., 13:24