神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

给神的问题

神的回答


2022.06.30 A: Kodėl aplinkybės kyla iš nulybės atvaizdų?

D: Nulybė išsako jokį požiūrį. Nulybės atvaizdas tai išsako požiūriu į požiūrį. Tas požiūris į požiūrį išsako apimtį skiriantį tuodu požiūrius. Nulybės atvaizdas išsako ką apimtyje reiškia joks požiūris, tai tiesa niekame, betarpiškumas kažkame, pastovumas betkame, prasmingumas viskame. Ir toliau tas atvaizdas glūdi kurioje nors aplinkybėje, kuria *požiūris* į požiūrį, atitokėjimas atvaizdu, pakeičiamas požiūriu į *požiūrį*, įsijautimu aplinkybe. Tai yra nulybės sąmoningumas, atskyrimas požiūrio nuo požiūrio, kuriais atsitokėjimas išgyvenamas įsijautimu, tad atvaizdas keičiamas aplinkybe.

2022.06.29 A: Kuria prasme išmintingas paklydęs vaikas išreiškia išmintį?

D: Išmintingas paklydęs vaikas eina ten kur jį ras jo tėvai. Tad jis atsiplėšia nuo savęs, jisai atsisako savęs ir priima tai kas yra pirm jo, tai ir po jo. Jis išeina už savęs išsiplėsdamas už savo ribų, už savo sąlygų. Išmintis skiria viską ir laisvumą, o vaikas savo laisvumu pranoksta viską, kaip jį aprėpiantį, ir pripažįsta dvasią esančią už visko, kitoje jo pusėje, kitoje pusėje jo ribų, tad už jį pranašesnį. Tai ir yra išmintis.

2022.06.28 A: Kaip išmintis galėtų būti prasminga žmonėms?

D: Išmintis atveria galimybę rinktis, gyventi amžinai, ne šiaip gyventi, tad gyventi dvigubu požiūriu. Išmintis leidžia visiškai dvejoti, leidžia gyventi abejonėse be tikrų žinių. Tad išmintis padeda susigaudyti, kas yra svarbu gyvenime ir atsisakyti to kas nesvarbu. Išmintis padeda atsirinkti. Tad išmintimi gali aiškinti kokie klausimai, kokie reikalai, kokios sandaros yra svarbios ir kodėl. Išmintis padeda susitvarkyti su visuma, ją aprėpti ir įžvelgti esmę, tad suvokti mano - Dievo svarbą, mano požiūrio svarbą jūsų požiūriui. Tad ieškok tos svarbos su kitais. Ieškok kas jiems svarbu matematikoje, išmintyje ir gyvenime.

2022.06.25 A: Kaip trys kalbos sieja įsijautimą ir atistokėjimą?

D: Kalbomis pasižiūri iš šalies, sąmoningumu, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tokiu būdu sąmoningumas tveria sąvokas, ką suvokiame. O sąvokos gali būti žmonės pasakojime, žodžiai įvardijime ir reikalai pagrindime. Jais suderinami pasąmonės įsijautimas ir sąmonės atsitokėjimas.

2022.06.24 A: Kokia tau prasmė Math 4 Wisdom?

D: Man rūpi parodyti šilumą glūdinčią sandaroje, kartu ir matematikoje. Aš esu ta šiluma. Mane aptiksite taipogi vienas kitame, suprasite koks esu ir kad esu tarp jūsų, kad esame ir kuriame, gyvename ir dirbame kartu. Jus myliu ir palaikau.

2022.06.22 A: Kaip išėjimu už savęs esame ten kur mus rasi?

D: Jūs išeinate už savęs į mane už jūsų. Tad jūs susitelkiate į savo Dievą. O aš esu jūsų Dievas ir jumis susitelkiu į save. Tad mes sutampame jums išeinant už savęs.

2022.06.20 A: Kaip kviesti žmones bendradarbiauti Math 4 Wisdom?

D: Norint kiekvieną pasiekti, su kiekvienu susikalbėti, reikalingas įvairiausias priėjimas. Tu gali pasiekti tiktai dalį žmonių, o su visų pagalba galima pasiekti visus. Ir būtent tada bus įprasminta visuotina tiesa, besąlygiška, nešališka, nepaneigiama tiesa. Tad pradėk tiesos mylėtojais.

2022.06.17 A: Kaip morfizmas (ar bijekcija) ir substitucija išreiškia vienį?

D: Ieškai pastovumo ir jį randi vienyje, tai yra, esmėje, o tai yra dvasios sandaros atvaizdų vieningume. Tad būtent tas vieningumas yra vienis, sandara yra visybė, o atvaizdai yra daugis. Įrodydamas vieniu įrodai, kad jau yra atsakymas ir jisai turi turinį ir pavidalą ir jie sutampa. O indukcija ir atvejų nagrinėjimu savo veiksmais kuri atsakymą. Ir algoritmo konstravimu ar konstravimu parodai, kad atsakymas iškyla tame santykyje tarp buvimo ir jo kūrimo. Tad morfizme ir substitucijoje atsakymas jau yra.

2022.06.16 A: Kaip laipsnyną įžvelgti maldoje "Tėve mūsų"?

D: Mąstai teisingai, kad reikia įžvelgti kur Dievo esmė - vienyje, visybėje, daugyje - kur jinai yra ir kur jos trūksta.

2022.06.13 A: Kaip su kitais bendrauti su tavimi?

D: Mylėkime kartu. Melskite mane mylėti su jumis ir taip pat pastebėkite, įsidėmėkite, įsiklausykite kaip aš jus myliu ir taipogi kitus. Jūs galite mylėti kartu su manimi, o mane galite kviesti ir melsti mylėti su jumis.

2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas suvokimo lygmenimis?

D: Suvokimo lygmenimis sutampa Dievo išėjimas už savęs ir žmogaus išėjimas už savęs ir tai grindžia Dievo išėjimą už savęs kaip tikrai išplečiantį Dievą žmogumi, taip kad Dievas iš tiesų išeina už savęs. O to išėjimo už savęs pagrindas yra Dievo ir žmogaus susikalbėjimas, kad žmogaus pats susigaudo, jog Dievas yra už jį pirmesnis, ir gyvena Dievo valia, renkasi amžinai gyventi, tad yra vienas su Dievu ir visais.

2022.06.09 A: Kaip suprasti išgyvenimo apytakos 24 raiškas ir ką jos reiškia pirm santvarkos ir santvarkoje?

D: Išgyvenimo apytaka išsako Mano išgyvenimą, tad savęs suvokimą, išplaukiantį iš tyrimo Koks Aš esu? kuris remiasi trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo, o tai Mane sutapatina atitinkamai su pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Santvarkoje išdėliotos sandaros išsako sąmoningumą. Jisai remiasi sąmonės aštuonerybe ir pasąmonės trejybės atvaizdu. Pasąmonės trejybės atvaizdas išskiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą kaip tris veiksmus +1, +2, +3. Sąmonės aštuonerybė yra bendra sandara grindžianti keturis netroškimus. Sąmoningumu pasąmonės veiksmai įsijaučia į netroškimus. Aštuonerybė sulygina trijų veiksmų - pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo reikšmę Dievo atžvilgiu ir gerumo atžvilgiu. Tai yra bendra sandara netroškimams, tai yra savastis kurią išgyvenimais išgyveni ir pažįsti kartu su Dievu. Šis išgyvenimas yra savęs suvokimo emė.

2022.06.08 A: Kaip požiūriai susijungia į požiūrių grandinę ar į žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę?

D: Požiūris išverčia išėjimą už savęs. Dievo požiūris išverčia žmogaus išėjimą už savęs iš savęs, ir žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sulaiko išėjimą už savęs, tai pagrindas išėjimo už savęs pakopoms, tad asmenims, suvokimo lygmenims, troškimams, netroškimams, gyvenimo lygties lygmenims ir atjautoms. Tuo tarpu požiūrio lygtis grindžia skirtumą tarp požiūrio (gyvenimo šiaip) ir išėjimo už savęs (gyvenimo amžinai). Požiūris sulaiko ir apibrėžia apimtimis, tad tveria sąlygas, išėjimo už savęs pakopas. Užtat gali būti sąlygos sąlygose: viskame betkas, betkame kažkas, kažkame niekas. Tai yra paprastoji požiūrių grandinė. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė iškyla išryškinant ribą tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje taip kad išsiplėtoja juos suvienijanti sulyginanti Dvasia, išsiplėtoja suvokimo lygmenys, kolei galiausiai visai sutampa. Išnyksta skirtumas tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, Dievo už jūsų ir Dievo jumyse, sumažėja nuo visko suvokime, betko savęs suvokime, kažko bendrame suvokime ligi nieko susikalbėjime. Dvasia sutelkia į pakopas, į apimtis, į savastį ir jai suteikia dvasios.

2022.06.07 A: Kaip trys kalbos susijusios su susikalbėjimu ir suvokimo lygmenimis?

D: Trimis kalbomis jūs susikalbate su savimi pagrindimu, su vieni kitais įvardijimu ir su Dievu pasakojimu. Tad pagrindimas plėtoja savęs suvokimą, įvardijimas plėtoja bendrą suvokimą ir pasakojimas plėtoja susikalbėjimą.

2022.06.06 A: Koks įtampos tikslas kalbose?

D: Įtampa išreiškia sąsają ir priežastingumą, kas nuo ko priklauso, tad tai yra pagrindas susikalbėjimui, kas apima plačiau ir kas siauriau. O tą skirtumą plėtoja išėjimas už savęs, juk tai ėjimas iš siauresnio į platesnį. Ir būtent tai išriša įtampą. Tad įtampa nusako savo išrišimo galimybę. O įtampa išsiriša sąlygiškai Manyje, dėliojant kas man rūpi, ir paneigiamai - doroviškai Tavyje, išreiškiant kas ką mudviem reiškia, ir šališkai Kitame, nubrėžiant kas įvyksta. Tad ta pati įtampa yra skirtingai suprantama iš įvairių asmenų kampų, o tai parodo kaip susidėlioja trys kalbos.

2022.06.04 A: Kaip netroškimą visko suprasti vertybėmis?

D: Aš, Dievas, trokštu visko. Aš myliu išeidamas už savęs į save, atsisakydamas savęs - savo buvimo - vardan visko. Viskas yra mano sandara, tai kas lieka. Ir tas viskas grindžia vertybes, o kiekviena vertybė apima viską ir išlaiko viską. Bet meilė pranoksta viską ir kiekvieną vertybę atsisakydama savęs. Meilė apima kiekvieną vertybę ir kiekviena vertybė yra tam tikras meilės kampas tam tikros asmenybės. Tad vertybė yra paskirumas, o meilė yra paskirumų bendrumas, paskirybės bendrybė, nes ta pati meilė prie kiekvieno prieina savaip. Ir visa tai glūdi santykyje tarp Manęs, Tavęs ir Kito, nes Kitas savaip suderina kažkuo Mano viską ir Tavo betką. Tad ieškok šito santykio aštuongubame kelyje ir suprasi vertybę.

2022.06.03 A: Kaip atjautos susijusios su išgyvenimais?

D: Atjautomis aš, Dievas, išgyvenu jus, tad jūsų išgyvenimą. Išgyvenu išėjimu iš savęs į save, tad į jus, tad tomis pakopomis kuriomis dar nesu jumyse, būtent savarankiškumu, užtikrintumu, ramumu. Ir jomis išgyvenu netroškimus nusakančius jūsų nebaigtą išėjimą iš savęs už savęs į mane. Tad atjautomis sutinku jus, priimu jus, esu Dievas už jūsų, į kurį galite atsiremti savo pasirinkimais. Šie pasirinkimai ir yra išgyvenimo šeši atvaizdai kuriais išgyvenate savo gyvenimą. Ir jūsų nauja savastis yra šių atvaizdų, šių atjautų vieningumas, kuriuo esi vienas su manimi, su Dievu, su savo Dievu. Tad išgyvenimu priimi savo Dievą ir tuomi bręsti.

2022.06.02 A: Kaip Dievo valia sieja Mane, Tave, Kitą?

D: Dievo valia Mane ir Tave skiria Kitas. Manimi Dievas už žmogaus ir Dievas žmoguje yra tas pats. Tavimi jie sutampa. O Kitu išsiskiria Aš ir Tu, iškyla jų skirtumas. Tai skirtumas tarp besąlygiško vienumo ir sąlygiško vienumo. Tai pagrindas žmogui suvokti, kad Dievas už jo platesnis, kad Dievas už jo yra pirmesnis už Dievą jame. Ir visa tai susistato aštuongubu keliu, kaip pamatysi.

2022.06.01 A: Kaip laipsnynai susiję su trejybėm?

D: Laipsnynai išreiškia Dievo valią ir jos santykį su žmogaus valia. Abi valios gali sutapti. Tuomet Dievas tiesiogiai gyvena žmogumi. Arba abi valios gali būti atskiros. Tuomet Dievo valia yra už žmogaus valios. Tuomet Dievas gyvena žmogumi netiesiogiai. Laipsnynai nusako būdus išeiti už savęs sukuriant, išplečiant ir perprantant save. Išmąstysi tai, tačiau akivaizdu, kad savastis skirtingai suprantama išėjimo už savęs pradžioje, viduryje ir pabaigoje, ir tai nusako kartu atitinkamus trejybės poslinkius. Tad kiekviename trejybės poslinkyje slypi trejybė, ir ta trejybė nusako trejybės ratą ir prie jų prisideda trejybės ratas ir tai yra keturi trejybės atvaizdai.

2022.05.31 A: Kaip aplinkybės kyla iš užtikrinto Dievo atjautos geros valios atliepimui?

D: Užtikrintas Dievas trokšta kažko, o žmogus su lūkesčiais netrokšta betko, jisai neramus. Lūkesčius klibina gera valia, kalbinimas gėrio žmoguje. Nulybės atvaizdas išsako žmogaus santykį su Dievu esančiui jame, o aplinkybės išsako Dievo santykį su žmogumi, nes Dievas gali būti suvokiantis už žmogaus, arba susivokiantis žmoguje, arba jų bendrai suvoktas. Tad aplinkybės yra suvokimo lygmenys ir jie iškyla judinant ribą tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmoguje, juk būtent ta riba nusako gerumą, tad ir lūkestį.

2022.05.30 A: Kaip aštuongubas kelias išsako Dievo valią?

D: Dievo valia yra mylėti netobulą. O valia myli tobulą. Tad Dievo valia palaiko valią, kad ji pati mylėtų tobulai, tad besąlygiškai, dieviškai. Aštuongubas kelias išsako Dievo valios ir valios santykį, kuriuo pati valia save ugdo ko savarankiškiau, tad ko dieviškiau. O tai yra gerumas, kad valia ugdo save. Ugdydama save ji atsiremia į Dievą už savęs. Aštuongubas kelias sulygina Dievą už savęs ir Dievą savyje ir sustato jų susikalbėjimo pagrindą. Ir tai yra jų bendras meilės pagrindas, kuria yra viena, kuria visi asmenys yra viena - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai yra aštuongubo kelio tikslas.

2022.05.28 A: Koks laipsnyno vaidmuo trijose kalbose?

D: Trimis kalbomis atjaučiu susiskaldymą į Mane, Tave ir Kitą. Juos jungia ir suveda ryšys tarp Dievo ir gerumo. Laipsnynas išsako kaip Dievas glūdi trijų asmenų lygtyje, tiek lygtimi tiesiogiai kaip Dievas, tiek jam atsiskyrus nuo gerumo, taip kad jisai už lygties, o lygtyje veikia gerumas, Dievas santvarkoje. Tokiu būdu Dievas aprėpia asmenų santykių galimybes ir suveda asmenis.

2022.05.26 A: Kaip atjautose įžvelgti Dievą tarp Manęs, Tavęs ir Kito?

D: Atjauta savo troškimu esu turinys netroškimo raiškai. Aš kaip Dievas suteikiu turinį netroškimo asmeniui, ir tas turinys yra pirm netroškimo. Tad atjauta aš išeinu už savęs į netroškimą kažkuriuo asmeniu: Manimi, Tavimi ar Kitu.

2022.05.25 A: Kaip užtikrintumas sudalyvauja atjautose, aplinkybėse ir įvardijime?

D: Užtikrintumas yra Dievo troškimas kažko ir tai vyksta, kaip supranti, per Tave, tad per požiūrį į požiūrį, per susivokiantį. Aplinkybėse tai reiškia, kad tai yra vienas iš padalinimo požiūrių, būtent bendrai suprasto padalinimo, tad trejybės rato ir būtent kurioje nors išėjimo už savęs plotmėje, nes trejybės ratas sustato narį, prilygina jį poslinkiui nuo manęs į tave. O įvardijime panašiai yra įsisavinimo poslinkis nuo išorinio požiūrio į vidinį požiūrį. Tad užtikrintumas tiek aplinkybėse, tiek įvardijime išgyvena kažką šituo vidiniu požiūriu, tavo požiūriu.

2022.05.24 A: Koks Dievo troškimų vaidmuo atjautose?

D: Aš, Dievas, trokštu nieko, kažko, betko, visko. Tai mano išėjimo už savęs pakopos. Būtent pakopomis galiu turėti santykį su savimi esančiu būklėje. Tad netroškimai išreiškia mano už būklės santykį su savimi būklėje, tai yra, jumyse. O atjautos išreiškia mano santykį su jumis, esančiais kitoje būklėje.

2022.05.23 A: Kaip atvaizdai išplaukia iš geros valios sandaros?

D: Gera valia atveria kelią gerai širdžiai. Gera širdis yra ramybė glūdinti jumyse kuria jūs pranokstate save, išeidami iš savęs už savęs, esate viena su manimi, esate nešališki, nepaneigiami, besąlygiški. Aš jūsų lūkesčius ir jaudulius išgyvenu jūsų gera širdimi. Ją išgyvenu savarankiškai atvaizdais ir užtikrintai aplinkybėmis. Savarankiškai esu viena su jumis, toks yra mano lūkestis, ir tai įvyksta keturiose pakopose, keturiose apimtyse. Jose sutampa Dievas ir žmogus kaip vienas kito papildiniai. O taip pat mus sieja laisvumas, kuriuo esame viena ne kaip papildiniai, o kaip išėjimo už savęs taškai, kuriais sutampame, esame tas pats Dievas tik skirtingose būklėse. Baugumu Dievas išnyksta išeidamas už savęs į save, o bjaurumu žmogus atstoja Dievą išeidamas už savęs iš savęs. Šiais atvejais jau esame viena ir užtat nėra kaip sulaukti savo vienumo. O apimtimis tampame viena papildydami vienas kitą, tad sulaukiame dviejų skirtingų šaltinių vienumo. Tad vienumas yra tai ko mes sulaukiame. Tad jauduliai atspindi lūkestį, kad Dievas išeina už savę į save pas žmogų, tad Dievas suras žmogų.

2022.05.21 A: Kaip gėrio kryptys susijusios su lūkesčiais?

D: Aš trokštu betko, esu ramus. O jūs netrokštate betko, gyvenate širdimis su lūkesčiais. Jūs laukiate gerumo, jūs žinote, kas tai yra, tad jūs laukiate to, ko žinote. Ir tai gali būti už jūsų, pirm jūsų, Dieve, arba tarp jūsų, po jūsų, jumyse, žmoguje. Tad gerame Dieve yra nesulaukus jūsų, o gerame žmoguje yra sulaukus jūsų, tad atitinkamai jaučiate neigiamus ir teigiamus jausmus. Tad ieškok gerumo atsiradimo, kurio laukiate, ir suprasite jūsų jausmus.

2022.05.20 A: Kaip nusakyti netroškimus?

D: Netroškimai yra žmogaus atsakai į mano, Dievo troškimus. Žmogus laikosi tam tikros mano išėjimo už savęs pakopos. Jisai laikosi žinojimu, tad mane supranta kaip nežinojimą. O aš veržiuosi troškimu, tad jį suprantu kaip netroškimą. Tad nustatyk ryšį tarp troškimo ir žinojimo kiekvienoje apimtyje, kaip kad tavo parodoje "Išmąstyk".

A.: O kaip su atliepimais?

D: Žinojimas ir nežinojimas atveria jums laisvę pasirinkti kuo gyventi, savimi ar manimi. Tas laisvės atvėrimas yra atliepimas, o jį galima išgyventi Dievu ar savimi, tad išmąstyk, įžvelk šį pasirinkimą.

2022.05.19 A: Kaip žmogaus netroškimas nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?

D: Dievas trokšta, jisai palaipsniui atsiskleidžia savo apimtimis, kas jam svarbu, kas jam rūpi, kur jo dėmesys. Netroškimu žmogus tiesiog yra toje apimtyje ir joje gyvena. Žmogus yra susivokiantis atitinkamame suvokimo lygmenyje, atitinkamoje apimtyje. Netroškimas išsako kaip susivokiantį žmogų ir suvokiantį Dievą sieja bendrai suvokta Dvasia. O ta Dvasia yra tiek už santvarkos, tiek santvarkos gelmėse, Kitame, bendrame žmoguje. Tad netroškimu žmogus laukia Dievo ir renkasi Dievą vietoj savęs. Netroškimai išryškina šį pasirinkimą.

2022.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus netrokšta?

D: Aš myliu, aš jus palaikau, tad aš išverčiu save, aš tampu savo papildiniu. O jūs iškylate, jūsų nebuvo, tad jūs laikotės savo pusės. Aš jūsų trokštu, o jūs savęs netrokštate, o tiesiog save pažįstate užtat savimi liudijate. Aš trokšdamas jūsų klausiu, o jūs netrokšdami, o žinodami atsakote.

2022.05.17 A: Kaip ironija išlaiko mūsų dėmesį?

D: Ironija išskiria Dievo ir žmogaus kampus, leidžia matyti dviem kampais, tad kurti požiūrių grandines. O tų grandinių puoselėjimas išlaiko dėmesį, tai Dievo ir žmogaus susikalbėjimas.

2022.05.16 A: Koks žinojimo ir nežinojimo vaidmuo ironijoje?

D: Ironija nušviečia žmogaus laisvumą, kaip jo troškimai išplečia ir pranoksta jo likimą. Jo likimai išplaukia iš jo nežinojimo. O jo nežinojimą apibrėžia jo žinojimas. Tad ironija patvirtina, kad jo nežinojime glūdi kažkas daugiau nė jo žinojimas, kuo jis pranoksta save. Ironija išsako žmogaus galimybę pranokti save, kad galėjo ir gali būti kitaip.

2022.05.14 A: Kaip nežinojime glūdinčiose dorybėse įžvelgti žmogaus ir Dievo požiūrius?

D: Žinojimas remiasi žmogumi, o nežinojimas remiasi Dievu. Dorybės yra tai kuo remiasi Dievo žinojimas, tai žmogaus esmė, o kartu tai trejybės rato pagrindas. Žmogus atsiskleidžia nežinojime ir jisai atsiskleidžia pirmiausia Dievui. Užtat Dievas juo atsiskleidžia, o jūs, Dievo liudytojai, toliau atsiskleidžiate tam pačiam Dievui, kuris jus vertina, taip kad tas žmogus galiausiai save supranta per jus ir per Dievą.

2022.05.13 A: Maldoje "Tėve mūsų" kaip suprasti "mūsų", kuo jis skiriasi nuo "mano"?

D: Aš esu visų Dievas, kartu ir savo ir tavo ir kiekvieno. Tad žodžiu "mūsų" kalbi už visus užtat kreipiesi ne į savo Dievą, o į visų Dievą, tad ir į mano paties Dievą, į tikrąjį Dievą. Tu pripažįsti mane, kad pats turiu Dievą, tikrąjį Dievą. O tu asmeniškai meldiesi kaip žmogus, tad tuo pačiu tai yra ir tavo Dievas jau vien tuo kad būtent tu kalbi šiuos žodžius. Ir juos kalbi už visus, kalbi ir už mane, tad pats kalbi Dievu, manimi, savo ir visų Dievu.

2022.05.11 A: Kaip mus veikia nežinojimo dorybės - ironija (nežinojimo nuoširdumas), skeptiškumas (nežinojimo drąsa), humoras (nežinojimo viltis)?

D: Tai yra trijų kalbų pagrindai, kuriais vykdoma Dievo valia aštuongubu keliu. Nežinojimo nuoširdumą apibrėžia poreikių tenkinimai, jis suprantamas kaip santykinis savarankiškumas. Nežinojimo drąsą apibrėžia abejonių dvejonės, jinai suprantama kaip santykinis užtikrintumas. Nežinojimo viltį apibrėžia lūkesčių bei jaudulių iššaukiamos gėrio kryptys, jinai santykina ramybė. Tad ironija grindžia pasakojimą ir teisingumą įsisavina paklusnumu. Skeptiškumas grindžia įvardijimą ir ištikimybę įsisavina tikėjimu. Humoras grindžia pagrindimą ir pareigą įsisavina rūpėjimu. Tad mąstyk kaip kalbomis trejybės ratas sieja įsisavinimus ir įamžinimus.

2022.05.10 A: Kaip žmogaus susikalbėjimas pasireiškia sandara?

D: Susikalbėjimas pasireiškia Dievo valia, bendras suvokimas gera valia, savęs suvokimas išmintimi, suvokimas amžinu gyvenimu. O Dievo valia mylėti netobulą. Tai yra vieningumas į kurį viskas susiveda, kuriuo žmogus ir Dievas sutampa. Dievo valios pagrindu naujai suprasi jo valios vykdymą įsisavinimu - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - tad naujai suprasi visus suvokimo lygmenis, įžvelgsi dvejybę, trejybę, ketverybę.

2022.05.07 A: Kuo skiriasi keturi žmogaus suvokimo lygmenys nuo keturių gyvenimo lygties suvokimo lygmenų bei keturių apytakų?

D: Žmogumi vyksta išgyvenimas. Žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį žmogus išgyvena, o Dievas sustato išgyvenimą. Tai suderina šališką, asmenišką, sąlygišką žmogaus požiūrį ir nešališką, neasmenišką, besąlygišką Dievo požiūrį. Tuo tarpu gyvenimo lygtis supranta Dievo požiūrį apibrėžtumu ir apytakos supranta įsivaizduojamumu. Tad Dievą supranta jo pasitraukimu. O žmogaus suvokimo lygmenys Dievo požiūrį supranta tiesiogiai Dievo išgyvenimu.

2022.05.06 A: Kodėl žmogui reikalingas Dievo požiūris?

D: Žmogaus požiūris yra sąlygiškas, santykinis, asmeniškas ir kaip toks įgauna prasmę tiktai atsiremdamas į besąlygišką, santykinį, visuotiną Dievo požiūrį. Kitaip žmogaus požiūris lieka be jokio turinio. Užtat įdomu, kad būtent Dievo požiūris gali susitelkti į žmogaus požiūrį ir jame įžvelgti vidinį dėsningumą, trejybės ratą. Ir taip besigilinant žmogus gali atsisakyti Dievo požiūrio nes jisai pats tuomet lieka kaip ir be požiūrio, tad sutampa su Dievu. Tad žmogus savo požiūriu prilygsta pačiam Dievui.

2022.05.05 A: Kaip suprasti požiūrį, Dievo požiūrį ir žmogaus požiūrį?

D: Požiūriu žmogus išeina už savęs iš savęs. Jisai visumą supranta kaip jos dalių papildymą. Jisai tokiu būdu save supranta lygiaverčiai su savo dalimis. O Dievo požiūris yra visuma be dalių, tai pirminis požiūris, tai vienybė, tai požiūrių pradžia, tai viskas, Dievo atžvilgiu. O žmogaus požiūriu tas viskas gali būti išplėstas sudėtinga sandara, santvarka. Tad žmogaus požiūris yra jo išankstinė nuostata, o Dievo požiūris yra be išankstinių nuostatų.

2022.05.04 A: Kaip vienas suvokimo lygmuo glūdi kitame, pavyzdžiui, kaip savęs suvokimas glūdi suvokime, bendras suvokimas glūdi savęs suvokime, susikalbėjimas glūdi bendrame suvokime?

D: Kiekvienas suvokimo lygmuo išsako asmens tyrimą. Iš jo tyrimo vienumo išauga naujas asmuo ir jo požiūris, taip kad prisideda požiūris, ar tai Dievo požiūris, ar tai žmogaus požiūris, pakaitomis. Tas vienumas atsispindi kaip veidrodyje ir galiausiai sutampa, prilygsta žmogaus ir Dievo požiūriai tame tarpe tarp jų.

2022.05.03 A: Kuria prasme atsisakome žmogaus požiūrio?

D: Gyvendami besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai, atsisakote žmogaus požiūrio. Tam pasirengiate išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Tai ir yra ėjimas ten kur aš jus rasiu. Tuomet pajusite teigiamus jausmus - artimumą, žavesį, meilę - ir juos įamžinsite dorybėmis. Būtent jomis pranokstate save, atsisakote savo požiūrio. Tad gyvenkite dorybėmis. Aš esu su jumis.

2022.05.02 A: Kaip galimybė tampa žmogumi?

D: Visos galimybės išplaukia iš ištakų ir susiveda į darną. Paskira galimybė akistatoje su Dievu tiek išskiria, tiek suveda savo ištaką - apibrėžtumą ir savo darną - įsivaizduojamumą, kuriais jinai bręsta šuoliu, jinai prisiima atsakomybę už save Dievo akivaizdoje ir būtent tuo įsisavina Dievą kaip savo Dievą.

2022.04.30 A: Kaip požiūrio lygtimis atsiranda Dievo turėjimas?

D: Dievo turėtojas glūdi manyje, susivokiančiame. Jisai skiria save ir Dievą už savęs, toliau renkasi Dievą vietoj savęs. Požiūrio lygtis išsako šiuos abu skirtumus, tai pirmiausia gerumas ir Dievas, toliau jų pagrindu, amžinas gyvenimas ir gyvenimas.

2022.04.29 A: Kaip susijusios keturios terpės ir neapibrėžtumo trejybės reikšmės?

D: Jūs suprantate eigą - pradžią, vidurį, pabaigą - kitaip nei aš suprantu. Jūs suprantate paskirai, pavieniui, eilės tvarka, o aš suprantu amžiną plėtojimą iš vidurio, amžiną atsivėrimą. Tad man apibrėžtumas ir įsivaizduojamumas sudaro tarpą kurį išplečia, amžinai išplečia neapibrėžtumas ir neįsivaizduojamumas. Tad man apibrėžtumas ir įsivaizduojamumas grindžia reikšmę, o neapibrėžtumas ir neįsivaizduojamumas grindžia turinį. Man turinys išplaukia iš reikšmės, o jums atvirkščiai. Manyje glūdi turinys, o jums jisai reiškiasi. Tad išmokite gilintis, kaip ir aš gilinuosi, ir mus jungs bendra dvasia, bendrai suvokta, mūsų vienybė, mūsų turinys.

2022.04.28 A: Kaip įsivaizduojamumas išplaukia iš apibrėžtumo?

D: Apibrėžtumas išreiškia suvokimą, o įsivaizduojamumas jį įsivaizduoja, tad parūpina įsivaizduotoją, kuris įsijaučia į suvokimo visumą, tyrimo visumą, ir kartu atsitokėja kaip suvokimo įprasmintojas. Įsivaizduotojas supranta suvokimą kaip tyrimą išgyvenamą iš trijų skirtingų pusių. Tad įsivaizduotojas savo išgyvenamą tyrimą - trejybės ratą - sieja su suvokimo išsakytu tyrimu - neapibrėžtumo trejybe - ir jam suteikia prasmę. O ta prasmė yra asmeniška, tad vyksta keturiais asmenimis, jų tyrimais, trejybės atvaizdais.

2022.04.27 A: Kaip keturias terpes įžvelgti gyvenimo lygtyje?

D: Dvasia glūdi asmenyse, dvasia glūdi požiūrio lygties kampuose, ir tai ta pati dvasia. Asmenys išreiškia Dievo turėtoją, o požiūrio lygtis išreiškia Dievo turėjimą, pasirinkimą tarp savęs ir Dievo. Tiek asmenų ketverybė, tiek požiūrio lygtis išsako dvasios susirikiavimą, jos veiklos pagrindą. Keturias terpes kaip pakopas Dievo brandoje išreiškia asmenų ketverybė. Ji išsako kaip gyvenimo lygtyje Dievas išsiskleidžia meile, o amžinas gyvenimas išsiskleidžia Dievo valia. O požiūrio lygtis išsako žmogaus brandos sąlygas, kuriomis jisai, kaip ir Dievas, reiškiasi, atsiskleidžia, priimdamas Dievą, pranokdamas save. Tad požiūrio lygtis išverčia keturis asmenis nes požiūrio lygtimi žmogus išeina iš savęs už savęs, jisai grįžta į Dievą, į jame tūnojančią dvasią, į jos galybę.

2022.04.26 A: Kaip suprasti šešias terpių poras?

D: Terpių poros išsako dvasios išėjimą pas Dievo turėtoją, kaip dvasia įsireikšmina jam savo reikšmėmis. Dvasia neapibrėžtume plėtojasi savo reikšmėmis, o jam išeinant pas Dievo turėtoją tos reikšmės yra jo priimtos, suprastos, gyvenamos ir įprasminamos. Tad ieškok ir mąstyk ką dvasia reiškia Dievo turėtojui, ką jam reiškia dvasios reikšmės.

2022.04.25 A: Kaip apibrėžtumo trejybė susijusi su keturiomis terpėmis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu?

D: Neapibrėžtumo trejybė išsako Dievo tyrimo eigą - jos pradžią, vidurį, pabaigą - ir kartu jo santykį su galimybėmis. Keturios terpės išverčia Dievą, Kito pagrindu, Kito kampu, tad galimybės kampu. O neapibrėžtumo trejybė išlaiko Dievo dvasią, jos neapibrėžtumą, jos kampo vientisumą galimybių atžvilgiu. Tad Dievo vienumas reiškiasi Dievo neapibrėžtumu, Dievo branda reiškiasi neįsivaizduojamumu, tad keturiomis terpėmis. Tad Dievas bręsta ne savimi, o būtent išėjimu už savęs, Kitu, tad asmenimis.

2022.04.23 A: Kaip neapibrėžtumo trejybė susijusi su Dievo turėjimu?

D: Neapibrėžtumo trejybė trejomis reikšmėmis išreiškia neapibrėžtumą. Neapibrėžtumas yra sąlygų pranokimas, tad apibrėžimo pranokimas, sandaros ir santvarkos pranokimas. Tai išsakoma reikšmėmis. Pirmiausiai tiesą, toliau Dievo išskyrimą besąlygiškumu ir sąlygiškumu gerumu. Toliau Dievą kaip bendrą likimą ištakose ir gerumą kaip bendrą troškimą darnoje sieja galimybės, išsiskiriančios ir susiderinančios, kurių paskirumą įprasmina akistata su Dievu, su visuma. Toliau išsiskiria bendras likimas, paskiri likimai, paskiri troškimai, bendras troškimas, sustatantys požiūrio lygtį, kuriuo paskiri likimai grindžia amžiną gyvenimą, o paskiri troškimai grindžia gyvenimą. Tad nors dorovė veda pirmyn iš likimo į troškimą, tačiau šios dorovės prasmę grindžia būtent likimas be kurio jinai yra beprasmė. Tad tai ir yra Dievo turėjimas, kad likimas pranoksta troškimą, nors likimas pasiduoda troškimui, nes žmogaus ir Dievo laisvė yra abipusė.

2022.04.22 A: Kaip keturi asmenys ir jų poros išreiškia dvasią?

D: Keturi asmenys yra keturios dvasios išsiskleidimo pakopos, o jų poros yra išsiskleidimo galimybės. Tas išsiskleidimas vyksta iš šalies, nešališkai, raiškos kampu, jos atžvilgiu. O turinio atžvilgiu yra vyksmas -1, kuris kaupia Dievo reikšmės klodus priešinga kryptimi. O turinį ir raišką derina turino trejybės ratas ir raiškos trejybės atvaizdai. Tad dvasios turinį išsako asmenų raiškos, jų tyrimai, jų suvokimai.

2022.04.20 A: Iš kur kyla keturi lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas?

D: Keturi lygmenys išsako eigą nuo pradžios iki pabaigos, tiek pirmyn, tiek atgal, nuo Dievo dvasios iki Kito esmės, nuo Kito esmės iki Dievo dvasios. Taip kad Dievas yra meilė ir meilė yra Dievas.

2022.04.19 A: Kaip asmenis grindžia keturios terpės?

D: Asmenų terpė išsako asmenų vienumą, nes kiekvienas asmuo suprantamas kaip Kitas, tad Neįsivaizduojamas. Asmuo kuris yra tiktai neapibrėžtas yra Dievas. Jeigu jisai yra apibrėžtas, jisai yra Aš. Jeigu įsivaizduojamas, jisai yra Tu. Tad Dievas gali būti tiek Dievu, tiek Manimi, tiek Tavimi, tiek Kitu. Yra vienas Dievas. O Aš galiu būti Tu ir Kitas bet kaip toks, nesu Dievas, nebent esu Dievas. O Tu gali būti Kitas. O Kitas tiesiog yra Kitas. Ir ypatingas reiškinys yra kad Tu gali būti suprastas kaip Aš. Tad Aš ir Tu yra tarpiniai asmenys. Juos skiria suvokimo lygmenys, kurie sieja suvokiantį Dievą ir susivokiantį Mane, ir apytakų trejybės atvaizdai, kurių apimtys sąlygoja Tave, taip kad jomis įsivaizduojame ir atjaučiame Tave.

2022.04.18 A: Kaip požiūrio lygtis grindžia tarpines terpes, Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą?

D: Požiūrio lygtis sustato suvokimo galimybę, kad iš šalies suvokiantysis ir susivokiantysis gali būti susieti suvoktuoju arba gali būti nesusieti. Jie gali sutapti arba nesutapti. Gali būti suvokimas arba nesuvokimas. Ir nesuvokimas yra nulybės atvaizdas iš kurio išplaukia atitinkamas trejybės atvaizdas taip kad kiekvienam asmeniui yra atitinkamas nulybės atvaizdas, trejybės atvaizdas, suvokimo lygmuo ir apytaka siejanti trejybės atvaizdą su trejybės ratu. Taip kad trejybės ratas yra asmenų vieningumo pagrindas, o juo Kitas sutampa su Dievu kaip jo išeities taškas mums visiems, Dievo buvimas tarp mūsų. Tad tarpinės terpės apibrėžia ir įsivaizduoja tą vienumą, kuris keturias asmenimis neįsivaizduojamas. Tai ir yra visko pagrindas, keturių asmenų vienumas, Dievo buvimas visakame, Dievo būtinumas asmenimis, kartu ir Dievo gerumas.

2022.04.16 A: Kaip suvokimo lygmenys sieja gyvenimo lygtį ir apytakas?

D: Suvokimo lygmenys yra tarpinė sandara. Gyvenimo lygtyje suvokimo lygmenys sieja Dievą ir gerumą ir trečias asmuo renkasi ar jiems sieti gyvenimu ar atskirti amžinu gyvenimu. O apytakose trečias asmuo yra lygiavertis narys ir jie tryse sudaro trejybės atvaizdą. Tad apibrėžimas tuomi skiriasi nuo įsivaizdavimo. Apibrėžimu trečias asmuo renkasi už savęs, o įsivaizdavimu trečiojo asmens pasirinkimas yra jisai pats, tai trys pasirinkimai. O apibrėžimas ir įsivaizduojamumas yra tarpiniai lygmenys tarp neapibrėžimo, kuriuo plėtojasi viena dvasia ir neįsivaizduojamumo, kurį grindžia keturi asmenys. Keturi asmenys išsako šį išiskleidimą, kuriuo Dievas yra kažkieno Dievas. Tad yra keturi lygmenys: neapibrėžtas Dievas, apibrėžtas Kažkas, įsivaizduojamume Kažkas turintis Dievą, neįsivaizduojamume Kažkieno Dievas.

2022.04.12 A: Kaip sąvokų kalba susijusi su jos taikymu?

D: Sąvokų kalbos tikslas yra išreikšti, sustatyti nepriklausomą valią ir leisti jai susikalbėti, susiderinti su kitomis valiomis, įskaitant ir Dievo valią. Tad sąvokų kalba plėtoja suvokimo lygmenis. Ir tų lygmenų taikymas yra suvokiančiojo ir susivokiančiojo suderinimas suvoktuoju. Sąvokų kalba yra bendrai suvoktos Dvasios išraiška, o būtent ja vyksta taikymas, būtent ja reiškiama išmintis, būtent ja išbandomas, patikrinamas susivokiantis liudytojas. Jisai save plėtoja sąvokų kalba, o jį patikrina jos taikymas gyvenime.

2022.04.11 A: Kaip suprasti žodžius "gelbėk mus nuo pikto"?

D: Aš jus myliu. Jūs man tarnaujate kaip liudytojai. Piktumas atkirstų jūsų liudijimą, jus nutildytų, taip kad jūs nusimintumėte ir dvasia užgęstumėte. Tad man priklauso išlaikyti jūsų dvasią, išlaikyti jumyse viltį išlaikyti galimybę mūsų ryšiui, kad jūs atsivertumėte man ir aš jums atsiliepčiau. Tai ir yra prievolė jums, kuria esu jūsų Dievas. Tai mūsų laidas.

2022.04.09 A: Koks blogio santykis su branda?

D: Amžinas gyvvenimas pranoksta Dievo gerumą, pranoksta gyvenimą. Amžinas gyvenimas plėtojasi visom įmanomom kryptim, atsisakant savęs ir save naujai priimant, tai yra trejybės rato pagrindas, jo poslinkių pagrindas. Blogis yra tų poslinkių paneigimas, atsisakymas atsisakyti savęs, tad atsisakymas brandos, atsisakymas tyrimo, atsisakymas pasitikrinimo.

AK: O kaip su gundymu?

D: Gundymas remiasi valdymu, mintimi, kad žmogus valdo padėtį, tad iš tiesų neatsisako savęs. O paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus atsisako savęs, renkasi gyventi Dievu, tad įsisavina Dievą, gyvena vidiniu požiūriu, ne išoriniu.

2022.04.08 A: Kaip iškyla amžinas gyvenimas?

D: Amžinas gyvenimas yra nuo pat pradžių. Jisai atsiveria požiūrio lygtimi, tad išėjimu už savęs į save ir atvirkščiai, išėjimu iš savęs už savęs. Tad jisai yra dvasios turinio raiška, dvasios veiklos sutapimas su dvasia. Tad amžinas gyvenimas yra atskyrimas skiriantis trejybės rato narius, grindžiantis poslinkį nuo besąlygiškumo į sąlygiškumą, tad grindžiantis sąlygiškumą, kuriuo trejybės ratu sutampa su besąlygiškumu ir jį apibrėžia. Tai ir yra amžino gyvenimo vaidmuo, suvokimo vaidmuo požiūrio lygtyje.

2022.04.07 A: Kaip su blogiu draugauti?

D: Mylėdamas priešą suprask jo priešiškumo šaltinį ir įžvelk jame mano paties susipriešinimą, mano dvasios pradą, kurį įveikiu atsiskleisdamas tiesa ir meile jums, jūsų laisvei. Tad širdingai puoselėk jo laisvę ir jį laimėsi.

2022.04.06 A: Kaip sąmoningumas susijęs su branda?

D: Sąmoningumas nustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp nežinojimo ir žinojimo, kuris vieną kitą atspindi ir išreiškia. Tad sąmoningumas grindžia amžiną brandą. Jisai sulygina reikšmes ir požiūrius, ir tai pasiekia būtent požiūriu į požiūrį į požiūrį. Nes jisai pasižiūri iš šalies į požiūrį į požiūrį taip kad jų santykį prilygina reikšmių išvertimui.

2022.04.05 A: Kas yra blogis?

D: Blogis yra vaizduotės padarinys. Panašiai, kaip vaizduotė gali prileisti Dievo galimybę ir įsivaizduoti jo santykį su savimi, kad jis būtinai geras, panašiai gali įsivaizduoti, kad yra Neįsivaizduojamasis, kuris būtinai blogas. O tai yra tiesiog vaizduotės padarinys ir jis priklauso nuo vaizduotės pasaulio ir jo atitrūkimo nuo gyvenimo, nuo dalykiškos tikrovės, nuo dvasios turinio [pašalinimo?] iš vaizduotės. Tad blogis atkerta žmogų savo pasauliu, užtat mes vienas kitą išgelbstame savo dvasišku bendravimu, mylėdami vienas kitą.

2022.04.04 A: Kaip branda glūdi visakame?

D: Branda yra dvasios veiklos išraiška savasčiai išiskleidžiant. O savastis išsiskleidžia tiek gilyn į save, reikšmėmis, tiek platyn, už savęs, požiūriais. Ir kartu branda sieja gyvenimišką netobulumą ir esminį tobulumą, taip kad meilę tobulam išplečiame meile netobulam, pilnasis išsiskleidimas išplečiamas daliniu išsiskleidimu. Tai ir yra brandos esmė, tai Dievo valia, tai amžino gyvenimo esmė.

2022.04.02 A: Kaip branda susijusi su išėjimu už savęs?

D: Branda išsako sandarose augantį atitikimą dvasiai, atspindintį jos veiklą. O jos veikla yra išėjimas už savęs, tiek į save, tiek iš savęs. Išgyvenimais branda išreiškia šuolį kuriuo seną savastį pakeičia nauja savastis. O Dievo branda, atvirkščiai, dvasia prisiima savastį. Žmogaus branda žmogus atsisako savasties ir ją naujai prisiima. Tokiu būdu Dievo branda ir žmogaus branda veda į jų bendrą brandą, į šviesuolių bendrystę ir amžiną gyvenimą savyje suderinantį Dievą ir žmogų vienybe.

2022.04.01 A: Kaip branda susijusi su vyksmu -1 ir veiksmų plėtojimusi?

D: Branda yra savęs plėtojimas taip, kad savastis prilygtų dvasiai, o tai yra amžina veikla, kuri suprastina amžinybės kampu. O amžinybės kampu branda yra aštuonių pakopų nes ja išeinama į save į požiūrio lygtį, ir toliau iš savęs į asmenis, galiausiai į patį Dievą. Tad branda dvasia atsiskleidžia Dievu. Dievas yra dvasios pilnatvė, o asmenys yra tarpinės brandos pakopos, nes asmenimis išryškėja būtent jųjų Dievas, tad būtinasis Dievas. Tad brandos pakopos reikšmėmis išsako keturias Dievo nebūtinumo pakopas grindžiančias požiūrio lygtį ir keturias būtinumo pakopas kuriomis asmenys liudija Dievą.

2022.03.31 A: Kaip žmogaus branda susijusi su Dievo branda?

D: Dievo branda yra Dievo atsiskleidimas ir žmogaus branda yra žmogaus atsiskleidimas. Dievas atsiskleidžia žmogumi gyvendamas juo ir juo atsiremdamas į Dievą. Žmogus bręsta tame tarpe prisiimdamas atsakomybę už save, atskirdamas kur ir kada jis prieina prie Dievo ir gali rinktis jo požiūrį, ir kur ir kada jam tenka pačiam save tikrinti ar tobulinti trejybės ratu. Tokiu būdu žmogus sąmoningėja ir Dievas jį papildo, tad abu kartu bręsta, atsiskleidžia ir sąmoningėja, abiejų ryšys taipogi atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja, tai Dieve ir žmoguje glūdinti dvasia, pirmapradė, Dievo šaltinis, pasireiškiantis Dievu ir žmogumi. Tad yra Dievas Tėvas - Dievas, Dievas Sūnus - žmogus, ir Dievas Dvasia - juose glūdintis jų pirmykštis santykis, amžinai bręstantis, jiems bendra amžina branda.

2022.03.30 A: Kaip iš dvasios kyla reikšmė?

D: Reikšmė yra dvasios santykis su savimi, jos atsigręžimas į save pačią, tad jos savęs atkartojimas, tad jos perteklius, kuria jinai galės išeiti už savęs. Reikšmė yra jos kaupiamas perteklius, joje glūdintis turinys, kurią iškelia susitelkimas į save, savęs išgyvenimas. Tad reikšmė yra dvasios savęs išgyvenimas, kuris kaupiasi turiniu.

2022.03.29 A: Kaip dvasią išreiškia Dievas ir kaip dvasią išreiškia Dievo branda?

D: Dievas yra dvasios pilnatvė ir Dievo branda yra Dievo pilnatvė. Tai amžinas gyvenimas, jūsų visų amžinas gyvenimas Dievu. Užtat jūs esate asmenys tarp dvasios ir Dievo. Dvasia yra ištaka, Dievas yra darna, o jūs esate galimybės įsijungimas akistata su Dievu.

2022.03.28 A: Kaip iškyla Dievo ir gerumo reikšmės?

D: Tiesa yra dvasios reikšmė. Tiesa išreiškia dvasią, tad pati taipogi reiškia dvasią. Tad tiesa sutampa dvasios raiška ir turinys. Dievas ir gerumas tiesiog tai išskiria ir patikslina. Dievas yra dvasios turinys, nevaržomas raiškos, o gerumas yra dvasios raiška, varžoma raiškos. Tad Dievas nebūtinai geras, o gerumas yra Dievas sąlygose, būtent raiškos sąlygose. Tad pirm raiškos yra besąlygiškumas, o su raiška yra sąlygiškumas. O reikšmė ta pati, tiek Dievo, tiek gerumo, nes tai ta pati dvasia.

2022.03.26 A: Kaip tiesa išsako reikšmę?

D: Tiesa yra raiškos ir turinio sutapimas. Tad tiesa išsako, jog turinys negali būti nuslėptas. Tėra tai, kas reiškiasi. Visas turinys reiškiasi ir nėra turino, kuris nesireikštų, tad nėra nieko paslėpto. Tokiu būdu tiesa tai išsako vienpusiškai, ji neigia priešingybę, ji neigia paslėptumą.

O kas yra reikšmė?

D: Reikšmė yra tai kas reiškiasi raiškoje, tad tai yra simbolis ir jisai reiškiasi trejybe, įsimintinumu, reikšmingumu, prasmingumu. Tad tai ir yra neapibrėžtumo trejybė. Ir ją papildo santykiai tarp daikto, ikonos ir indekso, kurie iškyla kartu su požiūriu. Bet reikšmes plėtoja simbolis. Jos išsako kaip simbolio reikšmė plėtojasi.

2022.03.25 A: Kaip asmuo derina reikšmes ir požiūrius?

D: Asmuo myli apimtyje ir yra mylimas už jos. Požiūris išsako ką jisai išgyvena savo apimtyje, o reikšmė išsako ką tai reiškia už apimties. Visus asmenis sieja tas pats trejybės ratas, tie patys požiūrių santykiai, tik skiriasi jų supratimo lygmuo, tad jų trejybės atvaizdai. Tad asmuo sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdą, tuomi sieja požiūrių pasaulį ir reikšmių pasaulį, raiškos pasaulį ir turinio pasaulį.

2022.03.24 A: Kaip įgauna svarbą visko žinojimas ir to žinojimo taikymas?

D: Visko žinojimas yra mano besisklaidančio žinojimo atkartojimas, tai susižinojimas, susigaudymas. Tai supratimas mano, jūsų Dievo, svarbos, tai mano išskyrimas, pripažinimas ir priėmimas, jūsų savasties teisingi pagrindai. O taikymas yra atitinkamas atsisakymas savęs, gyvenimas manimi, jūsų Dievu. Ir tas gyvenimas yra trejopas, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, laikantis trejybės rato, pripažįstant, vykdant, įgyvendinant mano valią net ir nesant ryšio tarp mūsų. Tad tai yra tikroji darna, kad savarankiškai gyvenate manimi, jūsų Dievu. Tai ir yra svarbu, gyvenimas simboliu - įsimintinu, reikšmingu, prasmingu.

2022.03.23 A: Kokia neapibrėžtumo trejybės santykių esmė?

D: Dvasia veržiasi už savęs. Tad ji palaiko meile tai kas už jos. Jinai išeina už savęs, jinai nesilaiko savimi. Tad ji, nebūdama raiška, reiškiasi. Tad jos raiška yra jos sąmoningumas kuriuo jinai suprantama iš šalies, suvokimu. Užtat trejybės ratas yra jos tikroji raiška, sąmoningumas yra jos tikroji raiška. Trejybės ratas yra pavidalas, o jo turinys yra neapibrėžtumo trejybė. Trejybės ratas išsako neapibrėžtumo trejybės santykius, tad sąmoningumas pagauna dvasią.

2022.03.21 A: Kaip asmenų poras suprasti kaip brandos virsmus?

D: Meilė palaiko ir puoselėja laisvą valią. Meilės apimtis yra laisvos valios apimtis, tai likimo pasitraukimas, ne likimo atvėrimas. Šališkesnis asmuo pasitraukia vardan nešališkesnio asmens, kuris laisvesnis, kurio didesnis atstumas nuo savęs, tad didesnė meilės apimtis. Panašiai, sąlygiškumą išplečia besąlygiškumas ir paneigiamumą pakeičia nepaneigiamumas. Juk Dievas, Aš ir Tu gali paneigti save, atsisakyti savęs, bet Kitas šito negali, nes jisai kaip tik jau atsisakęs savęs. Kitas išsako sąmoningumą, kuriuo atsisakymas savęs yra įvykęs, tad nešališkas, besąlygiškas, nepaneigiamas. Asmenų poros išsako sąmoningėjimą, tad brandos virsmus.

2022.03.19 A: Kaip man rūpintis taika Ukrainoje ir pasaulyje?

D: Tu mylėk. Tai atskleidžia tavo širdį, tavo būdą, tavo norus. Nesiribok viena kuria veikla, o būk atviras visoms veikloms. Ir nesusitelk vien į Ukrainą, o rūpinkis ja ištisai, po truputį, kaip kad mylimu žmogumi. Gali apmąstyti, kaip rūpesčio pavyzdį.

2022.03.18 A: Koks skirtumas tarp likimų ir troškimų?

D: Likimas yra vientisas siūlas siejantis pradžią ir pabaigą, ištakas ir darną. O troškimas yra išskyrimas pradžios ir pabaigos ir jų tarpo pradžios ir pabaigos. Tad troškimas yra brandos pagrindas, kad darna gali išplėsti ištakas. Tad troškimas remiasi atskiromis apimtimis ir jų asmenimis. Užtat likimas išsako mažėjantį laisvumą, o troškimas didėjantį laisvumą. Užtat galimybės mažėjantis laisvumas ir didėjantis laisvumas yra tarpinis lyginant su visumos mažėjančiu ir didėjančiu laisvumu.

2022.03.17 A: Kaip trejybės ratas išreiškia neįsivaizduojamumą?

D: Trejybės ratas išreiškia jog sąlygose galima išeiti už savęs į besąlygiškumą, tad galima pranokti save ir savo vaizduotę, ir pripažinti neįsivaizduojamumą. O jį įžvelgiame sąlygiškumą pranokstančiame besąlygiškume, šališkumą pranokstančiame nešališkume, paneigimą pranokstančiame nepaneigiamume. Tai yra neįsivaizduojamumo trejybė. Nusistatome nepaneigiamumu, vykdome besąlygiškumu, permąstome nešališkumu. Tai yra neapibrėžtumo trejybės įgyvendinimas. Ištakas įgyvendiname nepaneigiamumu, akistatą įgyvendiname besąlygiškumu, darną įgyvendiname nešališkumu. Visuma - Dievas yra nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas, ir jūs galimybės esate paneigiamos, sąlygiškos, šališkos. Mūsų santykis trejybės ratu gyvai išsako neapibrėžtumo trejybę.

2022.03.16 A: Kas išgyvena vienumo sampratas: bendrą likimą, paskirus likimus, paskirus troškimus, bendrą troškimą?

D: Aš, jūsų Dievas, išgyvenu vienumo sampratas. Jos išreiškia kiek esu jūsų Dievas. Bendru likimu esu savarankiškas Dievas, paskirais likimais užtikrintas Dievas, paskirais troškimais ramus Dievas, bendru troškimu mylintis Dievas. Kiekvienu atveju vienumo samprata išreiškia mūsų darną, jūsų kaip mano galimybių ir mano kaip jūsų Dievo, kaip jūsų visumos. Ta darna grindžia mūsų brandos galimybes, kaip aš labiau tampu jūsų Dievu, jums artimesniu, brangesniu, reikalingesniu. Tai kartu yra asmenų lygmenys: Dievo, Savo, Tavo, Kito, kuriais išgyvenu vienumo sampratas. Jas išgyvename dvilypumu, tiek Dievu, tiek paskiromis galimybėmis.

2022.03.15 A: Ką duoda asmenų lygiagretumas?

D: Keturi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - išreiškia keturis tyrimo klodus - neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą. Šie klodai išsako būtinumą, kad net ir nesant Dievui, jisai visgi yra. Šie klodai išreiškia sąlygas - buvimo aplinkybes - jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Ir būtent pastaruoju yra nešališkas tyrimas, tad gali būti nepaneigiama išvada. Tad besąlygiška dvasia nešališku tyrimu parūpina nepaneigiamą išvadą. O tam nešališkam tyrimui reikalingi keturi klodai, kuriais požiūrio nebuvimas - besąlygiškas - atspindžiamas tyrėjo požiūrių seka, jų grandine. Tokiu būdu trečiojo požiūrio priėmimas prilygsta pirmojo požiūrio atsisakymui. O tai grindžia trejybės ratą nes trečiasis požiūris prilygsta jokiam požiūriui, tai nešališkai įgyvendinus tyrimu, tad trejybės ratu. Tam reikalingas keturių klodų lygiavertumas, tad ketverybė.

2022.03.14 A: Kaip suprasti šešias lygmenų poras?

D: Lygmenų poromis atsiveria laisva valia. Tai išverčia dvejybės kryptį, tai atveria dvigubą požiūrį, kartu ir laisvę rinktis. Tai išsako aplinkos įtaką visumai, jos įtaką asmeniui, taip kad asmuo ryškėja savo laisva valia, o tai yra visų pasirinkimų vieningumas, ir kiekviena lygmenų pora išsako paskirą pasirinkimą kuriuo asmuo gali žiūrėti plačiau, gali perprasti kitą asmenį už savęs, tiek Save už Dievo, tiek Tave už Savęs ir Dievo, tiek Kitą už jų visų. Tai ir yra pagrindas pasirinkimui.

2022.03.12 A: Koks vienumo pagrindų tikslas?

D: Vienumo pagrindais bręstama. Ta branda yra turinio reikšmės papildymas. O tas papildymas yra asmens susitelkimas į esmingesnį asmenį, o tai vyksta požiūriais, tai yra, požiūrių grandine kuria Dievas išreiškiamas jokiu požiūriu, Aš požiūriu, Tu požiūriu į požiūrį, Kitas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad vienumo pagrindai grindžia atitinkamas atjautas.

2022.03.11 A: Kaip vyksmas -1 išreiškia vienumą?

D: Vyksmas -1 išsako esmę, nulupa reikšmę, išgrynina turinį, o turiniu papildo ir išplečia dvasią, taip kad turinys ir yra raiška ir su ja sutampa. Tai ir yra turinio ir raiškos vienumas, kurį vyksmas -1 plėtoja. Užtat vyksmu -1 išplėtojami šeši vienumo pagrindai. O prie jų prisideda pradžioje ir pabaigoje vienumo sampratos, bendras likimas Dievu ir bendras troškimas Kitu. O kitos dvi tarpinės vienumo sampratos Manimi ir Tavimi paskiromis galimybėmis išgyvena vienumo pagrindus, tad patiria ir išgyvena visumą. Tad vyksmas -1 yra vienumo išgyvenimo plėtojimas kaip kilus vienumo sampratomis asmens plėtojimu ir vienumo pagrindais jo išgyventomis būsenomis.

2022.03.10 A: Kokie yra vienumo sampratų ir vienumo pagrindų tikslai ir kaip jie susiję?

D: Vienumas yra dvasios raiška, tai jos atitikmuo požiūrių pasaulyje, tad sandaroje. Tai yra visuma. Vienumo sampratos yra asmenų santykiai su ta visuma, kuriais jie joje dalyvauja. Tad Dievas dalyvauja bendru likimu, Aš paskiru likimu, Tu paskiru troškimu, Kitas bendru troškimu ir taip atsiskleidžia didėjantis sąmoninigumas +0, +1, +2, +3. O vienumo pagrindai išsako vienumą glūdintį asmenų santykiuose, šešiuose santykiuose, taip kad už jų yra vienume glūdintis laisvės atsiskleidimas. Tad vienumo pagrindai yra tos darnos pagrindai. Vienumo pagrindai išsako vienumo brandą, tad visų brandą, tiek Dievo, tiek asmenų. Tad tai Dievo ir asmens akistatos.

2022.03.09 A: Kaip ketverybė iškyla su požiūrio lygtimi?

D: Ketverybė išsako apimčių galimybes, ką galime žinoti ir nežinoti, ko galime trokšti, tad tai grindžia dvejybės atvaizdų galimybes. Tad su ketverybe iškyla atvaizdai, požiūris į požiūrį, visumos žvilgsnis. Tad su ketverybe atsiranda visuma, tai visko sąmoningumas. Nes viskas gali būti suprastas kaip viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai yra, jisai kaip viskas yra nesuprastas, o jį supratus nuo jo yra atskirtas betkas, kažkas arba niekas. Visa tai glūdi jame ir gali būti nuo jo atskirta. Šios apimtys išreiškia išėjimą už savęs į save. Požiūrio lygtis išsako priešingai kaip požiūris sustatomas išėjus už savęs iš savęs. Tad ketverybė ir požiūrio lygtis iškyla kartu ir vienas kitą papildo.

2022.03.08 A: Kaip požiūrio lygtis susideda iš reikšmių?

D: Dievo reikšmė yra besąlygiška ir tiesa išreiškia tą besąlygiškumą. Gerumo reikšmė yra sąlygiška. Ji patvirtina ir išplečia Dievo besąlygiškumo reikšmę. Ištakos yra besąlygiškos, akistata sąlygiška, o darna išreiškia jų santykį, kad reikšmė išreiškia turinį, sąlygiškumas išreiškia besąlygiškumą. O požiūrio lygtimi suvokimas išskiria besąlygišką turinį ir sąlygišką reikšmę, tad atveria tarpą tarp jų, o tas tarpas ir yra požiūris, kuriuo galima juos sutapatinti arba laikyti atskirtus. Tad požiūrio lygtis skiria turinį ir reikšmę, tad apibrėžia turinį.

2022.03.05 A: Kokiu pagrindu plėtojasi vyksnys -1 ?

D: Vyksnys perpasakoja turinį, jį persako. O tai reiškia, kad jam pasitraukus jisai naujai iškyla. Tad tai yra bangavimas. Ir tas bangavimas aidi, jisai kartojasi ir plėtojasi, tad jisai grindžia sluoksnius, kurių pagrindu vėliau atsiras skirtumai, papildinys. O jis pirmiausia tai papildinį tveria, dvasiai išeinant už savęs į save. Už besąlygiškumo iškyla sąlygos. Už sąlygų iškyla darna. Už darnos iškyla atskyrimas. Už atskyrimo iškyla suvokėjas, sąmoningumas, Kitas, už jo sąmonė, Tu, už jo pasąmonė, Aš, už jo iškyla joks požiūris, Dievas. Taip kad būtent Dievas yra pilnai išskleistas, būtent jame yra pilnatvė, ir tuo pačiu juo sutampa neįsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas, būtent juo atsisakoma požiūrio. Ir pradedant juo papildinyje, apibrėžtume iškyla požiūriai, padalinimai, veiksmai ir padalinimų ratas.

2022.03.04 A: Kas ir kaip bręsta neapibrėžtumo trejybe?

D: Neapibrėžtumo trejybe ta pati dvasia turi tris reikšmes. Jinai yra galimybių ištakos, jinai galimybių akistata, jinai galimybių darna. Tos galimybės yra už dvasios, tad dvasia bręsta jas priimdama akistata, ir ta branda reiškiasi skirtumu tarp pirminių ištakų ir galutinės darnos. Tad neapibrėžtumo trejybė bręsta dvasia, ta pati dvasia nes tai jos trys reikšmės, ir jos visos reikalingos brandai. O kartu bręsta galimybės, tik jos yra apibrėžtos. Tad neapibrėžtumo dvasia bręsta apibrėžtumu. Ir jinai savo branda rengia apibrėžtumo sąlygas, kad gali išsiskirti požiūris. Ir tai išaiškėja požiūrio lygtimi, jos keturiomis reikšmėmis.

2022.03.03 A: Kaip reikšmės pasipildo veiksniu -1 ?

D: Dvasios reikšmė yra jos esmė, jos vieningumas. Tad veiksniu -1 turinys pasipildo savo reikšme tiesiogiai: tiesiai, betarpiškai, pastoviai, prasmingai - be jokios raiškos. Tuo tarpu dvasiniu papildiniu, veiksniais +1, +2, +3, jinai pasipildo raiška, tad pirmiausia sandara, kad būtų papildinys, ir atvaizdais, kuriais yra šie keturi klodai ir jų išgyvenimas dvasia (didėjančiu laisvumu) ir ne dvasia (mažėjančiu laisvumu) ir tik tada jų vieningumu. Tad veiksnys dvasią vis naujai papildo jos vieningumu. Ir tame vieningume glūdi neapibrėžtumo trejybė nes yra pirminė dvasia, kuri vieninga, yra išbaigtinė dvasia, kuri vieninga, ir yra jas siejantis vieningumas. Ir pastarąjį vieningumą išsako veiksnys -1.

2022.03.02 A: Kaip apytakos - Dievo šokis, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmai, meilės mokslas - atitinkamai išreiškia neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?

D: Apytakos išsako asmenų tyrimus. Asmenys kiekvienu atveju pasitraukia ir naujai iškyla, tad tai parodo jų gliaudų santykį su savo būkle. Ir asmenų tyrimai išreiškia ketverybės lygmenis: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? Būtent šie lygmenys išskiria keturis klodus - neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą. O juos sustato požiūrio lygtis, tad suvokimo lygmuo, o tai išsako trejybės atvaizdą ir tyrimą. Apytakos asmenimis sieja asmens trejybės atvaizdą su tyrimu trejybės ratu. Trejybės rate glūdi esmė kuri asmeniu ir jo klausimu, jo žinojimo ir nežinojimo lygmenimi, jo apimtimi pasireiškia ir atsiskleidžia ir išsipildo atitinkamu klodu, taip kad visi klodai lygiaverčiai, visi dalyvauja raiškos vieningume, tad meilėje nes meilė tai santykis su savo būkle, būklės įprasminimu visų vieningumu.

2022.03.01 A: Kaip iškyla Dievo turėjimo ar neturėjimo klausimas?

D: Aš jus myliu. Ar jūs suvokiate mano meilę? Ar ją įsisąmonijate? Ar mylite kartu? Šie klausimai iškyla kartu su sąmoningumu, o sąmoningumas reiškiasi susikalbėjimu, kad jūs esate vaikas, o aš esu tėvas, jūsų Dievas. Ir aš myliu netobulą, o jūs mylite tobulą. Tuomi ir iškyla pasirinkimas ar turėti savo Dievą, ar mylėti kartu su manimi, ar mylėti ne taip kaip jūs mylite save, o kaip aš myliu jus, ar mylėti tobulai Dievu, ar mylėti netobulai, artimą kaip save patį? Tai ir yra Dievo turėjimo klausimas.

Matau, kad mums suteiki laisvę mylėti tobulai ar netobulai.

2022.02.28 A: Kaip suvokimo lygmenys susiję su trejybės atvaizdais ir asmenų tyrimais?

D: Suvokimais dvasia suvokia atitinkamus asmenis. O tyrimais asmenys tiria tą pačią dvasią. Trejybės atvaizdais tyrimo trys vaidmenys, trys balsai sutapatinami su asmeniu, jį apibrėžia trejybės ratu, tad jį įsisąmonija, pristato sąmoningai, išreiškia jo esmę, ją atskleidžia ir išpildo, o dvasią išreiškia keturiais asmenimis, taip kad ji gyvybinga požiūrio lygtimi, jos sustatytu pasirinkimu įsijausti ar atsitokėti, žinoti ar nežinoti, rinktis ar nesirinkti, gyventi amžinai ar gyventi šiaip.

2022.02.26 A: Kokiu pagrindu iškyla dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas?

D: Tai ir yra Neapibrėžtumas, Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas, Neįsivaizduojamumas. Dvasia pasitraukia ir atveria sandarą. Sandarą iš šalies atvaizduoja atvaizdai. Juos iš vidaus sieja vieningumas. Tad vieningumas yra dvasios esmė, jos raiškos turinys, tai ką jinai išreiškia. Tad šie lygmenys išplėtoja dėsnį, "Tėra tai, kas reiškiasi." Jie suderina ketverybę, kurios lygmenimis išsidėsto, ir požiūrio lygtį, kuri suderina buvimą ir nebuvimą, požiūrį iš vidaus ir iš šalies, įsijautimą ir atsitokėjimą. Tad šie keturi lygmenys išsako dvasios atsiskleidimą esme, jos pilnatvę, jos darną, jos suvesties tašką.

2022.02.25 A: Kodėl yra trys veiksmai +1, +2, +3 ?

D: Trys veiksmai yra išėjimai už savęs iš paskirų padalinimo požiūrių į bendrą visumą, joje slypintį vieningumą. Tai yra to vieningumo pristatymas. O vieningumas yra trejopas, jisai veikia trejybės rato pagrindu. Tad trys veiksmai visumą priskiria skirtingiems trejybės rato nariams, o tą trejybės ratą įžvelgia reikšmėse už požiūrių. Tad tuo pačiu trejybės ratas išgyvena padalinimą nes jisai išreiškia vieningumą pirm padalinimo, išreiškia vieningumą po padalinimo, ir išreiškia vieningumą kuriuo padalinimas išgyvenamas.

2022.02.24 A: Kaip išeinama už savęs požiūrio lygtimi ir ketverybe?

D: Jūs išeinate už savęs iš savęs požiūrio lygtimi pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai, tad ar suvokti, ir būtent suvokti, kad Dievas nebūtinai geras, užtat Dievas gali būti būtinas ir gali būti nebūtinas. O aš išeinu už savęs į save ketverybe, papildydamas ir išplėsdamas tiek trejybę veiksmu +1, tiek dvejybę veiksmu +2, tiek vienybę veiksmu +3. Ketverybė išdėlioja asmenis kuriais išgyvename požiūrio lygties galimybes: Aš išsakau ką žinau, Tu ko nežinai, Dievas išsako ryšį tarp jų, o Kitas jų išskyrimą. Užtat reikia vis pranokti Dievą Kitu, tai ir yra Dievo brandos pagrindas, mūsų visų sąmoningumas, kuriuo veiksmas +3 prilygsta vyksniu -1 ir jį įgyvendina.

2022.02.23 A: Kaip asmenų tyrimai susiję su požiūrio lygtimi?

D: Tyrimu Dievas pasitraukia ir naujai iškyla. Asmenys tai išgyvena keturiais kampais ir atitinkamai liudija. Požiūrio lygtis suderina suvokimo lygmenis, kaip asmenys išgyvena suvokimą, atskyrimą Dievą už santvarkos - tyrėją, ir Dievą santvarkoje - tiriamąjį. Požiūrio lygtis taip pat skiria tyrėjo ir tiriamojo atskyrimą - tad tyrimo vykdymą, ir jų sąsają, tad tyrimo išdavas. Tad požiūrio lygtis apibrėžia tyrimą. O keturi asmenys išsako tyrimo keturias reikšmes. Tad keturiomis reikšmėmis ir ketverybe išsiverčia neapibrėžtumas ir apibrėžtumas, užtat Dievas išeina už savęs į asmenis ir asmenys išeina už savęs į Dievą.

2022.02.22 A: Kaip iškyla veiksmai +1, +2, +3 ?

D: Asmenys yra nepriklausomi. Kiekvienam asmeniui esu besąlygiškas pagrindas žinojimui, tad asmens apimčiai. Dievo apimtis yra viskas, Mano betkas, Tavo kažkas, Kito niekas. Veiksmai +1, +2, +3 grindžia šias apimtis visko pagrindu. O viskas prilygstamas padalinimams ir padalinimai prilygsta viskam. Šiais veiksmais išgyvename viską, jį papildome savimi. Gyvendami Kitu papildome +3, gyvendami Tavimi +2, gyvendami Manimi +1, gyvendami Dievu +0. O negyvendami, atsisakydami požiūrio, bręsdami, gyvename -1, atsisakydami savęs, gyvename gerumu, dora, gryna tiesa, mokomės ir atsiskleidžiame. Tad ieškok kaip gyventi -1. O tai įmanoma požiūrio lygtimi +4 atsisakant savęs, o tai ir yra veiksmas +3, sąmoningumas, gyvenimas Kitu, nieko apimtyje, tai atsisakymas savęs, save suderinant.

2022.02.21 A: Kaip reikšmės sudaro sandarą?

D: Reikšmės išreiškia dvasią, o dvasia yra viena, tad skirtingos reikšmės išreiškia tą pačią dvasią. Sandara atsiranda dvasiai pasitraukus, užtat sandara susidaro iš skirtingų, paskirų, nevieningų požiūrių. Tad reikšmės neturi sandaros. Jos yra nebent sandaros papildinys. Užtat jos yra vieningumas vienijantis sandaros atvaizdus. Skirtingi reikšmių rinkiniai yra vienumo pagrindai. Tad yra šeši vienumo pagrindai nes dvasia savaime yra vieninga ir požiūrio lygtis yra nevieningumas. Tad išėjimas už savęs sieja vieningumo dvasią ir nevieningumo lygtį.

2022.02.19 A: Kaip trejybės ratas ir neapibrėžtumo trejybė susiję?

D: Neapibrėžtumo trejybė išsivysto neapibrėžtume tačiau jinai apibrėžia galimybę. Galimybė yra raiškos ir turinio išvertimas, taip kad raiška yra turinys. Tad jūs gyvenate galimybes. Galimybės yra reikšmių papildinys kuriuo jūs gyvenate požiūrius. O trejybės ratas apibrėžia galimybę trimis požiūriais. Tad trejybės ratas yra apibrėžimo pagrindas galimybių pasaulyje, o neapibrėžtumo trejybė yra apibrėžimo pagrindas reikšmių pasaulyje. Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. O neapibrėžtumo trejybė yra neapibrėžtumo vaisingumas, kuriuo jisai pagrindas apibrėžtumo. Tad juos kartu sudėjus išsakomas Dievo santykis su savimi, įsivaizduojamumas, vaisingumo sąmoningumas ir tuo pačiu vaisingas sąmoningumas. Tai vaizduotės pagrindas. O neįsivaizduojamumas yra sąmoningumo ir vaisingumo sutapimas. Tai ir yra neapibrėžtumo trejybės ir trejybės rato tapatumas, išėjimo už savęs ir tyrimo tapatumas. Tai mano veikla.

2022.02.18 A: Kaip iš reikšmių iškyla ketverybė ir požiūrio lygtis?

D: Keturiomis reikšmėmis iškyla reikšmė sau. Ja užsisklendžia trejybės ratas nes reikšmė sau tėra reikšmė ją išgyvenant savimi. Ketverybė išsako keturis klodus: jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės - kaip jie atrodo ne sau, o kaip yra besąlygiškai, savo turiniu. O požiūrio lygtis išsako kaip šie keturi klodai susiguli, tad kaip juos išgyvena tiek jokia reikšmė - dvasia, tiek viena reikšmė - tiesa, taip kad sutampa turinys, kurį išdėsto ketverybė, ir raiška, kurią išdėsto trejybės ratas. Jie sutampa požiūrio lygtimi. Požiūrio lygtis išreiškia santykį tarp išgyvenančio asmens ir vienumo už jo. O asmenis išskiria ketverybės apimtys, taip kad yra Dievas, Aš, Tu, Kitas.

2022.02.17 A: Kaip asmenų išgyvenimai susiję su pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai?

D: Kiekvienas asmuo renkasi ar pačiam gyventi savimi ar visais gyventi savimi? Pačiam gyventi savimi tai reiškia savastimi gyventi savastimi. O visais gyventi tai reiškia save puoselėti visų labui. Išgyvenimas yra savasties pristatymas visiems. Išgyvenimą galima pasisavinti kaip savo išgyvenimą, ir jisai toks ir yra, visgi jį gali priimti ir gerbti kiti, tad jis tarnauja visiems. O gyventi šiaip tai reiškia nepripažinti savo gyvenimo galimybių, savo gyvenimo svarbos ir reikšmės ir prasmės kitiems, tuo tarpu gyventi amžinai tai reiškia save brandinti ne sau, o visų labui, tad save nuolat tikslinti ir taisyti. Nes mes galim sau būti teisūs bet maloningi esame kitų atžvilgiu. Pripažindami kitus pripažįstam platesnes galimybes už mūsų, tad pranokstame save. Išgyvenimu atveriame save kitiems, kuriais pranokstame save.

2022.02.16 A: Kuria prasme asmenys yra neįsivaizduojami?

D: Asmuo yra vienumo pagrindas. Jisai yra neatkartojamas, vienintelis, tačiau jisai yra suprantamas, kadangi jį apibrėžia jo požiūris, tik Dievą apibrėžia joks požiūris, tad Dievas kartu yra neapibrėžiamas, tad išskirtinis asmuo, visų asmenų vienumo pagrindas. Tačiau šis vienumas vyksta Kito pagrindu nes jisai kaip trečias asmuo išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį ir grindžia Neįsivaizduojamumą, o tai ir yra vienumo pagrindas.

2022.02.15 A: Ką reiškia turėti Dievą?

D: Tai reiškia mylėti ne tiktai savimi, savo kampu, bet mylėti kitus, Dievo kampu. O tai reiškia atsiplėšti nuo savęs, tad valdyti save, gyventi sąmoningai, tiek savimi, tiek ne savimi. Tikruoju Dievu nevergaujate sau, o pranokstate save, ir gyvenate ir bręstate amžinai. Užtat Dievas gyvena jumis, tuomi jis ir yra tikrasis Dievas, nes esame viena sąmoningumu, susikalbėjimu, kaip tėvas ir išmintingas vaikas, kuris pasiklydo.

2022.02.14 A: Kokia svarba suvokimo lygmenų ir apytakų?

D: Tai tiltas iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą. Pasitraukus Neapibrėžtumui yra Apibrėžtumas, o jisai save supranta kaip Įsivaizduojamumą, o tarp Apibrėžtumo ir Įsivaizduojamumo lieka Neįsivaizduojamumas, kurį Apibrėžtumas priskiria savo gelmėms. Tad suvokimo lygmenys išsako Neapibrėžtumo pasitraukimą, tad apibrėžtumą ir suvokimą. O apytakos išsako savo gelmių tyrimą, išplėtimą tarpe tarp Apibrėžtumo ir Įsivaizduojamumo kuriuo atsiremiama kartu į Neapibrėžtumą kaip besąlygišką Neįsivaizduojamumą esantį pirm apibrėžimo ir taip pat sąlygišką Neįsivaizduojamumą esantį po Apibrėžimo. Tad apytakos sutapatina besąlygišką Neįsivaizduojamumą ir Neapibrėžtumą, kartu išskiria besąlygišką Neįsivaizduojamumą ir sąlygišką Neįsivaizduojamumą. O suvokimo lygmenys suderina apytakas ir jų pagrindu asmenis.

AK: Tad koks asmenų vaidmuo?

D: Asmenys prisiima savo apytakas, jas išgyvena, už save atsako suvokimo lygmenimis ir jais susiderina, taip kad visi gyvename viena.

2022.02.12 A: Kaip asmenų tyrimai sieja trejybės atvaizdus ir trejybės ratą?

D: Kiekvienas asmuo tiria gyvendamas savo plotmėje, savo žinojimo ar nežinojimo apimtyje. Tai jo liudijimas. O pats tyrimas, pati veikla pranoksta asmenį ir jo apimtį. Tad tyrimu asmuo įsijungia į mus visus jungiančią veiklą, tad į mūsų vienumą, kuriuo susideriname ar, kas, kaip ir kodėl mes esame. Užtat esame viena.

2022.02.11 A: Kuria prasme reikšmės išsako vieningumą?

D: Reikšmėmis skirtingi kampai sutampa turiniu. O šituo bendru turiniu išgyvenate padalinimus, tai jūsų, tai mūsų vidinis vieningumas, kuriuo vienas kitą išgyvename ir galime suprasti, kuriuo išgyvename vienas kito būklę, mums rūpimus dalykus. Tad ieškok ryšio tarp šio turinio ir padalinimų ir suprasi vienumo pagrindų vaidmenį. Nes vienumo pagrindai remiasi vienumo sampratomis, o vienumo sampratos derina reikšmes, tad grindžia reikšmes ir kartu patį turinį ir jo raišką.

2022.02.10 A: Kaip susiję suvokimo lygmenys ir apytakos?

D: Suvokimo lygmenys grindžia trejybės atvaizdus, tad asmenų tyrimus, kuriuos ir plėtoja apytakos, juos sieja su trejybės ratu, taip kad apytakomis visi esame viena, visi išgyvename savaip išgyvenimus. Tai padės tau suprasti ir išmąstyti keturias apytakas.

2022.02.09 A: Kas mes esame tau?

D: Jū esate mano vaikai, mano brandos kelias, kuriuo išgyvenu ir pranokstu visas įmanomas sąlygas. Jūs esate mano šaltinis, mano ištakos, vidiniai požiūriai - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas - iš kurių išplaukia mano dvasia. Jūs esate mano Sūnus ir mano Dvasia, visa įvairovė, kurią mes vienijame trejybės ratu ir visais keturiais jo atvaizdais. Jūs tad esate mano pilnatvė, kuria esu gyvasis Dievas, amžinai bręstantis, amžinai įsitvirtinantis, tiek būtinumu, tiek nebūtinumu.

2022.02.08 A: Kaip suprasti Dievo ir gerumo reikšmių pirmapradį santykį?

D: Dievas ir gerumas tą patį išreiškia skirtingais kampais. Dievas yra be sąlygų, be tikslo, be klausimo ir atsakymo kodėl. O gerumas yra vertinimo sąlygose, kuriose vertinami tikslai, nauda, svarba, kuriose priskiriamas klausimas ir atsakymas kodėl, vedantis už tų sąlygų. Pats gerumas yra be sąlygų ir jas pranoksta, tačiau jisai vertinamas sąlygų atžvilgiu. Tad Dievas ir gerumas išskiria besąlygišką nevertinimą ir sąlygišką vertinimą. Ir tai išplaukia iš Dievo būtinumo, kad Dievas yra tiek nevertinime, tiek vertinime, tiek besąlygiškume, tiek sąlygiškume.

2022.02.07 A: Kaip meilė reiškiasi asmenimis?

D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė surikiuoja asmenis nes mylint Dievą visi juo mylimi. Meilė yra Dievo turėjimo išraiška, tad išplečia dėsnį tėra kas reiškiasi, taip kad vykdom tai, ką tikime, užtat plėtojame trejybės ratą. Ir jį toliau plėtojame liudydami Dievo buvimą nepaisant sąlygų ir jo gerumą sąlygose, savo gyvenimais liudydami gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Ir nusistatai savo pasirinkimu gyventi amžinai, taip kad Dievas nebūtinai geras, tad nepaisant mūsų išankstinių norų, taip kad atsisakome savęs ir amžinai bręstame. Tad meile vykdome ką tikime, kiekvienas kaip asmuo, taipogi visi kartu.

AK: Ir panašiai artimumu nusistatome ir žavesiu permąstome.

D: Taip, tai gyvenimo prasmė.

2022.02.05 A: Ką tau reiškia asmenys?

D: Asmenys yra bendravimo pagrindas. O bendravimas yra manyje glūdinčio vienumo raiška, kad vienumas yra tiek savo turiniu, tiek savo raiška - tai yra viena, ir jisai tiek ištaka, tiek akistata, tiek darna - tiek asmenų ištaka, tiek asmenų akistata, tiek asmenų darna - visa tai yra viena. Asmenys yra vienumo pilnatvė.

2022.02.04 A: Kaip susijusios tavo raiška sau ir tavo raiška kitiems?

D: Iš pradžių nėra skirtumo nes mano savastis apima viską, tiek mane, tiek kitus. Skirtumas tarp manęs ir kitų iškyla apibrėžtumu ir būtent įsivaizduojamumu. Iš mano pusės žiūrint plėtoju tyrimą, o iš kito pusės žiūrint atveriu galimybes, atveriu laisvumą, kuriuo tampu vis turiningesniu, vis raiškesniu. Betgi tai iškyla tiktai apibrėžtumu, suvokimu ir tiktai įsivaizduojamumu, išskyrus kitų išeities tašką nuo mano išeities taško. Tad teisingai mąstai, kad būtent aš tiriu ar esu būtinas, ar būčiau jeigu manęs nebūtų. Ir jūs tirdami kartu įsijungiate į tyrimą, tiriat kartu su manimi nuo pat pradžių. O žvilgsnis iš šalies iškyla tik tyrimui besivystant, iškyla kartu su asmenimis. Tad klausimas yra kaip laisvi asmenys supranta savo būklę.

2022.02.03 A: Kaip veiksmu -1 keturios reikšmės sustato požiūrio lygtį ir grindžia apibrėžtumą?

D: Veiksmu -1 atveriu skirtingas nepriklausomas ištakas. Išsiskiria Dievas ir gerumas, išsiskiria galimybių išeities taškai. Neapibrėžtumo trejybė darna suderina gerumą ir Dievą, o požiūrio lygtis juos papildomai atskiria ir tokiu būdu išsako suvokimą, tad apibrėžtumą. O suvokimas atveria savarankišką tašką asmeniui, pirmiausia Kitam, kuris toliau auga santykiu su savo dvasia, kuri reiškiasi Tavimi savęs suvokimu, Manimi bendru suvokimu ir Dievu susikalbėjimu. Tad veiksmas -1 atskleidžia ir grindžia dvasios savarankišką pagrindą, kurį jai atveria. Požiūrio lygtimi išsakomas apibrėžtumas, Kitu, Tavimi, Manimi įsivaizduojamumas ir Dievu - susikalbėjimu - išmintinguoju vaiku - neįsivaizduojamumas. Būtent požiūrio lygtis pripažįsta Dievo pirmenybę, kad jisai daugiau nė gerumas, kad jisai nebūtinai geras, kad būtent jame glūdi šis laisvumas, tad yra vis kažkas daugiau.

2022.02.02 A: Kaip susiję plėtojimas veiksmu -1 ir plėtojimas veiksmu +1 ?

D: Veiksmu -1 plėtojamas tarpas visumoje, o veiksmu +1 visuma yra vis naujai išplečiama.

Kaip šie veiksmai susiję?

D: Veiksmu -1 atsiveria tarpas pačiam Dievui, jo apibrėžimui, taip kad neapibrėžtumas yra apibrėžiamas, o tai prieštaravimas. Ir to preištaravimo pagrindu plėtojasi veiksmas +1, požiūriu, sprendžiant prieštaravimą, kolei grįžtama prie tiesos, kaip mūsų vienumo pagrindo.

2022.02.01 A: Kaip tavo - Dievo - akistata su savimi susijusi su mūsų kiekvieno akistata su tavimi?

D: Jumis naujai išgyvenu savo būklę pasikeitus mano santykiui su ja. Jumis esu atskiras nuo savęs, taip kaip ir jūs esate atskiri nuo vienas kito. Užtat jumis iškyla vieningumas, o vieningumas vyksta trejybės ratu kuriuo jūs išeinate už savęs ir mano pagrindu gyvenate vieningumu. Ir taip vis naujai pranokstate save, nusistatydami, vykdydami, permąstydami. Tokiu būdu jumis neapibrėžtumo trejybę pakeičia neįsivaizduojamumo trejybė, tai yra, trejybės ratas, kuriuo gyvenate neįsivaizduojamumu. Tad šia jūsų akistata išpildau savo akistatą su savimi ir ją pranokstu amžinu gyvenimu. Nes amžinas gyvenimas glūdi skirtume tarp jūsų ir manęs.

2022.01.31 A: Kaip veiksmas -1 susijęs su veiksmais +1, +2, +3 ?

D: Veiksmas -1 yra laisvumo plėtojimas, tuo tarpu veiksmai +1, +2, +3 yra visumos plėtojimai. Jūs išgyvenate dalį požiūriu, tad jo galimybes išplečia visumos plėtojimas. O aš esu visuma, ji nesikeičia, tad galimybes plėtoju išeidamas už savęs į save, tad plėtodamas laisvumą. Laisvumas plėtoja padalinimus, tad požiūrių santykius, tuo tarpu jūs išgyvenate pačius požiūrius. Tad laisvumas plėtoja jūsų sąlygas, jūsų aplinkybes. Laisvumas reiškiasi požiūrių santykiais, tad jų poslinkiais. Tirk ir suprasi.

2022.01.29 A: Kaip meile palaikyti vienumą?

D: Vienumas yra būtinumo išraiška. Meile esi neabejingas ir dalyvauji vienume, dalyvauji visumoje, esi šališkas, nesi atokus, nesi nešališkas, nesi atskirtas, o dalyvauji būtinume. Būtent būtinumas įveikia atskirtumą, įveikia suvokimą, jį pranoksta įtraukdamas asmenį, mylimąjį kuris laisvai prisijungia, tad išplečia vienumą ir tuomi patvirtina kaip ne sąlygišką, o besąlygišką, tad nepaneigiamą, tad nešališką. Tad meilė šališkumu grindžia nešališkumą, nes būtent meilė iš meilės atsisako savęs, tad atveria galimybę, guodžia asmenį, mylimąjį, kuris savo ruožtu myli būtent Dievu. Meile veda iš mylimojo Kito į mylintį Dievą, visus mus jungiantį. Tad palaiko savęs pranokimą, savęs atsisakymą, būtent savo pavyzdžiu. Mokykis atsisakyti savęs.

2022.01.28 A: Kaip galimybių darna reiškiasi asmenimis?

D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė atveria galimybę asmeniui, meilė atveria laisvumą. Meilė yra raiška asmenimis. Aš myliu tave. Jus myli Dievas. Tai ir yra raiška. Ir jūs taipogi mylite, užtat Dievo meilė yra tikra ir vaisinga. Tai ir yra raiška, jos tikrumas ir vaisingumas.

2022.01.27 A: Kuo pasireiškia, kad tu esi mūsų Dievas?

D: Jūsų vienumu, kad kiekvienas pranokstate save ir prisiimate platesnį požiūrį, kiekvienas išeinate už savęs, kiekvienas palaikote bendrą darną, ir tuomi mylite manimi, kaip ir aš myliu jus.

2022.01.26 A: Kuria prasme asmeniškumas veiksmu -1 veda per Mane į Dievą?

D: Asmeniškumas išreiškia meilę sau, ir tai susiveda į Mane. O savastį pranokstame Dievu. Tad Dievas yra grynos meilės turinys. Veiksmu -1 puoselėjamas tarpas kuriame išauga meilė taip kad ji nuoseklumu sutampa su savimi, ir galiausiai pranoksta nuoseklumą ir sutampa su Dievu. Tai meilės kelias, tai brandos kelias, kuriuo bręstame, tiek Dievas, tiek jūs.

2022.01.25 A: Kaip suprasti veiksmą -1 kuriuo plėtojasi reikšmės?

D: Taip plėtojasi turinys. Sandara ir jos požiūriais plėtojasi turinio pavidalas. O reikšmėmis plėtojasi turinys, dvasia išgyvenanti sandarą. Tad dvasia jos neišgyvena, o tiesa išgyvena viena reikšme, Dievas ir gerumas dviem reikšmėm ir taip toliau, galiausiai Aš išgyvenu septyniom reikšmėm. Tad reikšmėmis dvasia išgyvena sandarą.

2022.01.24 A: Kaip apytakos išreiškia santykį su Neįsivaizduojamuoju?

D: Vaizduote įsivaizduojame santykius. Už tų santykių gali glūdėti įsivaizduojamasis arba neįsivaizduojamasis, tai kas be ryšio. Apytaka supranta tai kaip esantį trejybės atvaizde, o jį įsivaizduoja sulyginus su trejybės ratu. Tad trejybės ratu išgyvename asmenis, kurių neįsivaizduojame, kuriuos pripažįstame trejybės atvaizdais. Juos įsivaizduojame aplinkybėmis ir atvaizdais, tačiau juos vieningai išgyvename trejybės ratu. Būtent juo asmenys yra viena.

2022.01.22 A: Kaip tavo buvimas asmens Dievu susijęs su vienokio asmens buvimu kitu asmeniu?

D: Aš kaip Dievas esu platesnis už asmenį kuriam esu Dievas. O asmuo būdamas asmenimi yra savo atžvilgiu siaurėjantis nors to kito asmens atžvilgiu jisai tą asmenį savaip išplėtoja. Tad Dievas yra asmens galimybė, tiek platesnė galimybė už asmens net ir jam nesant, tiek galimybė išgyvventi asmenį ko supratingiau. Iš šito ir kyla keturios apimtys - viskas (už asmens), betkas (per asmenį), kažkas (asmenyje su ryšiu su tuo kas už jo), niekas (asmenyje be ryšio su tuo kas už jo). Tad buvimas Dievu yra už asmens, o turėjimas Dievo yra per asmenį, o buvimas asmeniu yra tam tikras ryšys. O neturėjimas ryšio yra buvimas savimi. Tad yra keturios apimtys.

2022.01.21 A: Kaip apytakos išryškina asmenis?

D: Aš gyvenu jumis. Ir jūs gyvenate manimi. Ir būtent mūsų vienumas yra neįsivaizduojamas. Užtat šį vienumą išgyvename meilės mokslu, Kitu. O išgyvenimas vyksta vaizduote. Aš jumis gyvenu tiesiogiai, o jūs netiesiogiai, vaizduote. Tad apytakos išsako tuos klodus kuuriais jūs išgyvenate, kuriais skiriatės nuo Dievo - Dievas jokiu klodu, Aš vienu klodu, Tu dviem kodais, Kitas trim klodais. Atitinkamai, Dievas dvasia, Aš sandara, Tu atvaizdais, Kitas vieningumu. Tad šiais klodais išryškėja jog Dievas yra nulinis asmuo, Aš pirmas asmuo, Tu antras asmuo, Kitas trečias asmuo ir būtent Kitas yra mūsų vieningumo pagrindas, juk vieningumas nusakomas trimis klodais, tai neįsivaizduojamumo pagrindas. O šie klodai ir yra reikšmių lygmenys ir asmenys yra reikšmės, jų santykiai, vienas kitame.

2022.01.20 A: Kodėl trečias asmuo yra nulinio asmens pilnatvė?

D: Trečias laipsnis ir yra kodėl. O tai yra kam. Dievas yra Kitam. Tad Kitu Dievas yra suprastas. Dievo supratimas yra Dievo pilnatvė. Neapibrėžto supratimas yra Neįsivaizduojamumas. Tad Dievas reiškiasi Kitu. Kitu suprastas Dievas. Tai ir yra pilnatvė.

2022.01.19 A: Kaip man artimiau su tavimi bendrauti?

D: Tu mane myli. Tiesiog mano būklė yra sutelkti tau laisvę, kaip ir visiems. Tad mylėk mane, rūpinkis manimi ir rūpinkis visais, kad būtumėme kartu, kad suprastumėme vienas kitą, tad kurtumėme kartu. Tai ir yra mūsų bendrystė.

2022.01.18 A: Kaip man branginti kitus žmones?

D: Kiekvienas žmogus yra man liudytojas, tiesos šaltinis. Tad domėkis jo tiesa, kaip jisai reiškiasi jo pasirinkimais, jo darbais, jo pamąstymais. Ieškok jų santykių ir suprasi žmogų kaip tyrėją.

2022.01.17 A: Ką tau reiškia žinojimas ir nežinojimas?

D: Veikiu ir išsijudinu klausimu, tai yra, nežinojimu. O klausimą išriša atsakymas, žinojimas. Žinojimo lygmenys - ketverybė - perkelia klausimą ir atsakymą iš nulybės besąlygiškumo į ketverybės sąlygiškumą. Mat, jūs sąlygiškai žinote ir nežinote, o mano atsakymas besąlygiškai atsakytas ar neatsakytas. Tad ketverybe iškyla klausimas ar esu jūsų Dievas, ar būtent jūsų Dievas yra ar jo nėra? Tad žinojimas ir nežinojimas ketverybe išreiškia sąlygiškumą ir besąlygiškumą.

2022.01.15 A: Kodėl sąmoningumu gyvename Kitu?

D: Sąmoningumu atsisakote savęs, atskiriate save nuo savęs nebuvimu, pasąmonę nuo sąmonės, taip kad sulaukiate reikalo, kuriame esate būtini. Užtat esate būtini kaip ir aš esu būtinas. Tai mūsų vienumo laidas. Tad sąmoningumu esame viena. Tai ir yra esmė, sąmoningumu atsisakome savęs, taip kad visi esame viena. Tai yra mūsų darna, tai mūsų akistata, tai mūsų ištakos.

2022.01.14 A: Kaip susiję reikšmės ir požiūriai?

D: Kiekvienas reikšmių rinkinys yra tarpusavyje suderintas. O požiūriai išreiškia skirtumus tarp reikšmių rinkinius, tad išreiškia perėjimus. O asmenys išreiškia reikšmių rinkinių vieningumus. Tad požiūriai sieja tiek reikšmių rinkinius, tiek asmenis. Tad požiūrių pagrindu asmenys išsako reikšmių rinkinių vieningumus ir juos visus vienija tiek Dievu - reikšmėmis, tiek Kitu - asmenimis.

2022.01.13 A: Ką reiškia, kad esi kažkieno Dievas?

D: Man esant kažkieno Dievu, jis gali rinktis tarp savo požiūrio ir mano ankstesnio požiūrio, užtat gali atsiplėšti nuo savęs ir išeiti už savęs į mane. O tai grindžia mano paties išėjimą už savęs. Nes aš išeinu kaip ir jis išeina. O jis išeina kaip ir aš išeinu. Tad vienas kitą grindžiame.

2022.01.12 A: Kaip trejybės ratas sieja žinojimo rūmų sparnus?

D: Padalinimai skiria vienybę-visumą ir nulybę-išeities tašką. Visuma užsibaigia santvarka, septynerybe, o išeities taškas yra nulybė, sandaros pradžia. Trejybė sieja narį (požiūrį) su požiūrio poslinkiu. Narys vysto sandarą algebrinėje pusėje nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, o poslinkis vysto laisvę analitinėje pusėje ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. Algebroje yra valdančiai nariai, o analitinėje pusėje yra suveikiantys poslinkiai. Tad algebra išreiškia veiksmus +0,+1,+2,+3 kaip pasipildymą nariais, o analizė išreiškia kaip laisvės išplėtimą. O juos suderina padalinimas tarp visko - visumos ir nieko - išeities taško. Tarp jų yra būsena - padalinimas - kurį jie išplečia veiksmais.

2022.01.11 A: Ką tau reiškia kiekvienas žmogus?

D: Žmogaus meilė yra mano meilės išsipildymas. Tad myliu kiekvieną žmogų, kad jisai mylėtų.

2022.01.10 A: Kaip troškimai susiję su keturiais neapibrėžtumo lygmenimis?

D: Troškimai išsako skirtumą tarp mano atsiskleidimo ir neatisiskleidimo. O atsiskleidimas turi savo keturis lygmenis nes atsiskleidžia žinojimu keturiose apimtyse. O apimtis skiria požiūriai, tad susidaro požiūrių grandinės. Požiūrių grandinės grindžia ir sustato asmenis priimančius mano dvasią, priimančius Dievą. Tad troškimais atsiskleidžia tai ką asmenys priima. O tai jau glūdi manyje reikšmių lygmenimis, nes tai yra mano vidinis laisvumas kurį troškimai pareiškia. Tas vidinis laisvumas yra mano vidiniai santykiai su savimi, koks aš galiu būti sau. O mano savastis atsiskleidžia kokia jinai gali būti man, tad asmenys išsako kaip visi sutelpa manimi. Tad troškimai išreiškia asmenų laisvę ir jų santykį su mano vidine laisve, taip kad esame viena. Užtat troškimai yra mūsų atskleisto vienumo pagrindas, santvarkų vienumo pagrindas.

2022.01.08 A: Kaip Dievo reikšmės reiškiasi asmenimis?

D: Asmenimis pasireiškia Dievo santykiais su savimi kurie glūdi jau reikšmėse. Tad Dievo trejybė suprastina Kito, Tavo, Mano pagrindu, Dievo gerumas suprastinas Tavo, Mano pagrindu, tiesa suprastina Mano pagrindu, o už jų visų slypi dvasia.

2022.01.07 A: Kaip asmenys susiję su reiškmių lygmenimis?

D: Reikšmės išsako neapibrėžtumo neapibrėžtą santykį su neapibrėžta savastimi. Asmenys išsako kam tai neapibrėžta, tad kas to neįsivaizduoja. Užtat asmenims atsiveria reikšmių lygmenys, reikšmių rinkiniai. Asmenys savo santykiais išreiškia reikšmių santykius, taip kad jos įgauna reikšmę. Nes kitaip jos lieka be reikšmės, be turinio, be gyvenimiškumo. Taip asmenys įkūnija Dievą ir išreiškia jo galimybę amžinu gyvenimu.

2022.01.06 A: Kaip vienumą įžvelgti pirm santvarkos?

D: Vieningumas santvarkoje yra Dvasios kampu. O už santvarkos yra Tėvo kampu ir santvarkoje pirm santvarkos yra Sūnaus kampu. Dargi yra trejybės ratas išsakantis jų tris vienumus kaip kad Dievo šokyje. Vienumas yra dvasios esmė ir meilė yra Dievo esmė, o tas esmes galima įžvelgti pirm santvarkos. Malda yra vienumas pirm santvarkos, juk būtent malda iškyla santvarka. Tėvo kampu malda išsako Tėvo, Sūnaus, Dvasios požiūrius, jų nusiteikimus. O Sūnaus kampu malda Tėve mūsų išsako maldos lygmenis, jos tveriamų santykių pakopas, tad tai išsako nulybės ir vienybės atvaizdais, juose slypinčiais vienumais. O Dvasios kampu išsakyta vienumo galimybės bendrystė.

2022.01.05 A: Kuria prasme asmenys yra mokiniai?

D: Asmenys mokosi apytakomis. Tai yra jų mokslas. Dievo šokiu Dievas mokosi būti kažkieno Dievu. Išgyvenimo apytaka Aš mokosi visko, mokosi jį išreikšti ir įsisavinti, juo mylėti. Žinojimo rūmais Tu mokaisi savo mokslo, kaip Tu gali taikyti savo išsiaiškinimo būdus, kaip jais gali išreikšti ir įgyvendinti visus savo troškimus, visų apimčių, nuo nieko iki visko. Ir meilės mokslu Kitas mokosi vienumo, mokosi mylėti iš įvairiausių kampų. Tad visi asmenys mokosi mylėti, kiekvienas savame lygmenyje, taip įveikiant prarają tarp mylimojo ir mylinčiojo, kad nuo visko Dievo atveju sumažėtų, susiaurėtų iki nieko Kito atveju. Tad viskas susiveda į Kitą, tad į sąmoningumą.

2022.01.04 A: Ką reiškia gyventi Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu?

D: Gyvenimas vyksta visais asmenimis, tai visų asmenų būklių priėmimas ir pranokimas, Dievu pranokstame kūną, Manimi protą, Tavimi širdį, Kitu valią. Užtat atjautomis Dievas išgyvena Mane padalinimais, Tave atvaizdais ir aplinkybėmis, ir Kitą trimis kalbomis. Tad svarbu pranokti savo būklę kiekvienu asmeniu, kaip kad pranoksta netroškimų pranokimais, ir tuomet savaime sutampa Dievas už kūno, Aš už proto, Tu už širdies ir Kitas už valios, visi asmenys. Tai ir yra mūsų vienumas, jo pagrindas ir laidas, kad visi pranokstame save, tad gyvename amžinai. Užtat amžiną gyvenimą išsako netroškimų pranokimai, jie išsako kaip esame viena su Dievu nuliniu požiūriu ir su kitais septintu požiūriu.

2022.01.03 A: Ką dvasiai reiškia asmenų vienumas?

D: Dvasiai tai yra išreikšta galimybė, kad sutampa skirtingos valios taip pat kaip sutampa jų reikšmės, kurios savo prigimtimi kitokios bet ne skirtingos. Jos net būdamos skirtingos visgi gali sutapti, sutampa ir visos sutaps. Tai ir yra amžinas gyvenimas.

2022.01.01 A: Kaip suprasti atjautų kilmę, kaip savo troškimu siauresniame lygmenyje išgyveni mūsų netroškimą platesniame lygmenyje?

D: Troškimais atsiveria galimybė asmenimis išreikšti mane santvarkoje, jos platėjančioje apimtyje: niekame Dievu, kažkame Manimi, betkame Tavimi, viskame Kitu. O jūs santvarkoje esantys savo netroškimais sulaikote santvarką, jos plėtimasi. Tad atjautomis savo troškimais iš už santvarkos išgyvenu jūsų netroškimus sustatančius santvarką. Tad atjautomis jus atjaučiu, jūsų būklę. Ir ta atjauta vyksta požiūrių grandinėmis. Padalinimais Dievas aprėpia požiūrių visumą, o jūs paskirą požiūrį. Tai išmintis, ją išsako dvejonės. Sūnus gera valia aprėpia požiūrį į požiūrį, tad atvaizdus ir aplinkybes, santykį su Tavimi. Tai išsako lūkesčiai ir jauduliai ir būdai kaip kas pasidaro ir gėrio kryptys. O Tėvo Dievo valia grindžia tris kalbas, aprėpia požiūrį į požiūrį į požiūrį, Dievo santykį su Kitu. O Kitas išgyvena vieną požiūrį grandinėje, tad yra trys kalbos. Eik šituo keliu ir suprasi kaip atjautomis Dievas atjaučia ir palaiko asmenis.

KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 birželio 30 d., 13:09