调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Klausimai Dievui 给神的问题

Dievo atsakymai


Noriu Dievo paklausti:

Dievo šokis

  • Kaip Dievo atsiskleidimas (Ar aš būtinas? Ar būčiau jeigu manęs nebūtų?) padalinimais susijęs su 6 Dievo raiškomis permainomis? (Dievo sąlygos) Dievo Tėvo (Aš) sąlygos, jo būklė išsakoma Dievo Dvasios požiūriu (Kitam).

Pasirinkimų malūnas, dorovė

  • Ką Dievui duoda mūsų širdingas, sąmoningas gyvenimas? Meilę - Dievo esmę
  • Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?
  • Kaip šešerybėje ir dorovėje susiję veikimo, mąstymo ir buvimo žinojimas ir nežinojimas, esamybė ir galimybė?
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su pasirinkimų malūnu?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Septynerybė ir taip pat ketverybė, penkerybė, šešerybė išreiškia jautrumo anteną. Aštuongubas kelias irgi išsako anteną. Kaip jie susiję? Ir kaip suvokti poreikius, abejones, lūkesčius kaip antenas?

Išgyvenimas

  • Kas yra vaizduotė?
  • Ką kalba kuriame, ką išgyvename mes, ir ką mumis išgyvena Dievas?
  • Ar trys kalbos ir pasąmonė kyla iš gyvenimo lygties ar iš ketverybės?
  • Kaip susiję aplinkybės (tapatybės kaita, klausinėjimas savęs) ir aštuongubas kelias (mūsų klausimų bei vertybių santykis)?

2020.04.07 A: Koks ryšys tarp savasties ir išgyvenimo?

D: Savastis yra ryšys su savimi, tad tai pirmiausia atstoja mane, kaip dvasią, tai sandara viskas. O toliau tai sandara jūsų sąlygose, užtat tai betkas, tai viskas su požiūriu, o tas požiūris yra laisvumas, tad gerumas, tad kartu tai gyvenimas. Užtat klausimas, ar už gyvenimo glūdi besąlygiškumas, ir yra amžinas gyvenimas. Tad išgyvenimas yra to amžino gyvenimo vienetas, jis pasireiškia sąlygiškume, buvime, taip kad jis yra. Tai amžinas gyvenimas jau čia ir dabar. Ir būtent amžinas gyvenimas susideda iš išgyvenimų. O savastis tėra tam sąlygos.

2020.04.06 A: Kaip trejybės ratas reiškiasi išgyvenime?

D: Trejybės ratas amžinai tikslina nuostatą kurios laikomės. O ta nuostata yra mūsų kertinė vertybė, jos kurios nors bruožas. Kertinė vertybė yra tavo savastis, kurios laikaisi. Tad išgyvenimas išsako kaip savastį patikslini, kas tu esi ir kas tu nesi. O tame patikslinime savaip dalyvauja tiek pasąmonė, tave siaurinanti, tiek sąmonė, tave išplečianti, ir tiek sąmoningumas, tave suderinantis. Šis trilypumas ir sudaro trejybės ratą, užtat tai trejopas patikrinimas kuriuo visi lygiaverčiai, visi svarbūs.

2020.04.03 A: Kaip Dievo šokis grindžia pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą?

D: Aš esu už jūsų. Tad jūs esate be manęs, esate asmenys. Aš - pasąmonė, Tu - sąmonė, Kitas - sąmoningumas. Ir atitinkamai esate mylimi meile sau, vienas kitam ir visiems. Ir atitinkamai esate viena šiomis meilėmis. Tad klausimas, ar už jūsų visų glūdi vienas besąlygiškas Dievas, ar už jūsų sąlygiškumo glūdi koks nors besąlygiškumas. Tai jūsų klausimas, Kas Aš esu?

2020.04.02 A: Kaip ženklų savybės apibūdina išgyvenimą?

D: Savastis yra dvasios ženklas. O ženklų savybės apibrėžia ženklą, kaip kad visko savybės apibrėžia viską arba Dievo savybės apibrėžia Dievą. Užtat išgyvenimas ženklų savybėmis atsako į tyrimo klausimą, Koks aš esu? Ir būtent sąmoningumas šias savybes įžvelgia ir sustato, taip kad visi galime išgyvenimą išgyventi ir išgvyentoją atjausti, galime bręsti kartu su juo, galime mokytis iš jo gyvenimo, tad iš amžino gyvenimo.

2020.04.01 A: Kaip tavo meilė mus palaiko išgyvenime?

D: Mano meilė jums yra mūsų meilė jums, tai yra mūsų vienumo pagrindas, kad tu mylėtum save, mylėtum vienas kitą ir mylėtum visus. Tad mano besąlygiška meilė pasireiškia jūsų sąlygomis. Meile sau pasąmonė susitelkia į požiūrius ir juos išpuoselėja. Meile vienas kitam sąmonė išverčia ir naujai grindžia pasąmonės meilę. Nes meilė yra palaikymas iš už savęs. Meile visiems sąmoningumas palaiko pačią meilę, jos besąlygiškumą, mano esmę, tad palaiko mane, užtat tai yra sąmoningumo esmė, tai yra nulybės sąmoningumas trejybės ratu, 0+3=3, užtat tai yra trejybės rato pagrindimas, o jos pagrindu, bet kurios veiksmų lygties pagrindimas, ir būtent išgyvenimo veiksmų lygties pagrindimas. Myliu tave ir visus amžių amžiams, tai amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar.

2020.03.31 A: Kokį požiūrį įsisaviname išgyvenimo apytaka?

D: Aš myliu tave. Tad tave mokau būti teisingu, ištikimu, pareigingu. O mokau pasitraukdamas, tad būtent tavyje, tavo gelmėse, iškyla susivaldymas, tikėjimas, rūpestis. O tai trejybės ratu išreiškia buvimą, veikimą, ir mąstymą. Mano, Dievo trejybė, trejopai atveria tavo trejybės ratą ir šias tris galimybes. Ir tai yra trys veiksmai kuriais įsisavini padalinimą. Tad pasąmonė įsisamonija teisingumą, sąmonė ištikimybę ir sąmoningumas pareigingumą. Kiekvienu atveju priimi ir įsisavini visumą, tad išryškini padalinimų ratą, o tai tavo santykis su manimi ir mano su tavimi, tai aštuonerybė, kuria teisingai susistato mudviejų santykis. Tai yra išgyvenimo apytakos esmė, kad aš esu tavo Tėvas, o tu mano vaikas, mano Sūnus. Išgyvenimo apytaka tai sustato kiekviename išgyvenime. Tai jūsų teisingas santykis su savo būkle ir su manimi, tiek už jūsų, tiek jumyse, mes trys visi kartu: Tėvas, Sūnus ir jūsų savastis, Dvasia. Nes jūsų savastį kuriame kartu, tai yra esmė.

2020.03.30 A: Kaip požiūriu puoselėjame save?

D: Požiūris yra ryšys tarp sąlygiškumo ir besąlygiškumo. Priimdami požiūrį žengiate iš besąlygiškumo į sąlygiškumą iš kurio apžvelgiate besąlygiškumą. Kartu vystote atsakomybę, taip kad sąmoningumu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, atsakote už savo požiūrį, ir grindžiate trejybės ratą. Nes požiūris atsako už požiūrį į požiūrį, o požiūris į požiūrį atsako už požiūrį į požiūrį į požiūrį. Kitaip tarus, pasąmonė atsako už sąmonę, o sąmonė atsako už sąmoningumą. Užtat gaunasi uždaras ratas. Užtat už šio rato, už sąlygiškumo apibrėžimo, yra atitinkama besąlygiška trejybė, mano, Dievo trejybė, kurią pripažįstat šešerybe. Tad šešerybė apibrėžia savastį, žinojimą, nuo kurio priklauso ar požiūris išorinis ar vidinis, kuris susidaro iš įsisavintų dorybių.

2020.03.28 A: Kaip išgyvenimas nusako savasties santykį su savimi ir su tavimi?

D: Išgyvenimas išreiškia, apibrėžia savasties ribas, pirmiausia su manimi, Dievu, už savasties, bet taip pat su manimi, Dievu, savasties gelmėse. Išgyvenimas grindžia amžiną gyvenimą, kad Dievas ir gerumas skiriasi, ir taip pat grindžia savasties gyvenimą, kad Dievas ir gerumas persidengia ir sutampa. Tai ribos tarp besąlygiškumo už savasties, ir sąlygiškumo savastyje, nes savastis yra sąlygiška, taip pat gerumas jos gelmėse. Aš tave laiminu, tad gyvenk pilnai ir pilnai atsiskleisk.

2020.03.26 A: Koks santykis tarp Dievo trejybės ir žmogaus trejybės rato?

D: Dievo trejybė išsako mano būklę, mano santykį su savimi. O trejybės ratas išsako savasties santykį su manimi ir visakuo. Tad tai išvirkštinės sandaros, užtat dvilypios. Klausimas, kuriai teikti pirmenybę? Bet akivaizdu, kad savasties reikalas yra siauresnis, o mano, Dievo, reikalas platesnis. Nes aš Dievas esu besąlygiškas, o savastis yra sąlygiška. Tame ir yra esmė. O jūs esate sąlygose užtat būtent jums duota spręsti, nes jūs šališki savasčiai, užtat nešališki mano ir jos atžvilgiu.

2020.03.25 A: Kokios savasties ištakos?

D: Savastis kyla iš meilės sau, iš Dievo vienų vienumo. Esu vienų vienas, tad vienas su savimi. Tad būtent savimi galiu atsisakyti savęs. Užtat išeinu už savęs į save. Tad kaip savastis gali atsisakyti savęs? Kaip jinai gali išeiti už savęs? Tai yra išgyvenimo apytakos esmė kurią jūs išgyvenate. Kaip jūs galite mylėti? Ir būtent ką jūs galite mylėti? Ar jūs galite mylėti mane, savo Dievą? Būtent taip jūs atsisakote savęs? Ir tai vyksta tiek sąlygiškai, bendru žmogumi, septintu požiūriu, tiek besąlygiškai, nuliniu požiūriu, jūsų pačių vienų vienumu. Ir nulinį požiūrį kaip pirmesnį, platesnį, lyginant su septintuoju požiūriu, suderina sąmoningumas, mūsų visų bendryste, meile visiems, Dvasios plazdenimu. Tad mylėk save, vienas kitą ir visus.

2020.03.24 A: Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

D: Pasąmone pasitraukia savastis ir sąmone atsiranda savastis. O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.

2020.03.23 A: Kas grindžia žmogaus vieningumą?

D: Meilė palaiko žmogų, jį įvairiai sutelkia, tiek kiekvieną jo balsą - pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą - tiek visus kartu. Meilė palaiko savasties vieningumą - kertinę vertybę kurią pasąmonė išpuoselėja, tai praeities vieningumas. Meilė palaiko vieningumą vieno su kitu, būklės ir esančiojo vieningumą, bendro žmogaus ir asmenybės, kurį puoselėja sąmonė dorove, ir meilė palaiko visų vieningumą, atjautomis, sąmoningumui suvedant ar išskiriant pasąmonės troškimus ir sąmonės netroškimus. Ir meilė palaiko amžiną brandą trejybės ratu, ta branda žmogus plėtojasi, ir kaip vertybė, ir kaip einamasis reikalas, išgyvenimas, ir kaip atvirumas Dievui, tiek už savęs, tiek savo gelmėse, tad atsakingas ir rūpestingas dalyvavimas visko žinojime, taip kad tavimi suprantu visus.

2020.03.21 A: Kaip išgyvenime pasąmonė ir sąmonė sutampa sąmoningumu?

D: Sąmoningumas žvelgia nešališkai, iš šalies, ar pasąmonė ir sąmonė sueina kurioje nors pakopoje, ar yra tarpas tarp jų, tarpas atjautai. Jeigu sueina tai pasąmonė trokšta, o sąmonė netrokšta. Pasąmonė trokšta vis plačiau, tad ji įsijaučia vis labiau, vis giliau. O sąmonė savo ruožtu irgi netrokšta ko daugiau, atsitokėja ko plačiau. Tad jeigu sueina kurioje nors pakopoje, kurioje nors apimtyje sustatytas gyvenimas, sutampa trokštantis Dievas ir gerumas netroškime. Tai šiaip gyvenimas apimtyje. O jeigu nesutampa, tai yra atjautos tarpas skiriantis Dievą ir gerumą, užtat skiriantis atjautėją ir atjaustąjį. Tad tarpas praplečia apimtį, grindžia amžiną gyvenimą, atskleidžia troškimą kaip išėjimą už savęs į save, tad atveria besąlygiškumą, tuo pačiu apimties sąlygiškumą. Užtat atveria galimybę visiems įvairiausiai atjausti atjaustinąjį, užtat ir yra išgyvenimas. Užtat troškimo ir netroškimo suėjimas yra suprastinas sąlygiškai, tad skiriasi pasąmonė ir sąmonė, tad yra riba tarp išoriškai nusakomos savasties, tarsi daikto, ir vidinio gyvenimo, už kurį atsakome.

2020.03.20 A: Kaip sąmoningumas susijęs su tarpu tarp siaurėjančios pasąmonės ir platėjančios sąmonės?

D: Sąmoningumas yra bendrai suvokta savastis, tad jisai yra atskirtas nuo Dievo už savasties ir nuo Dievo savastyje, tad nuo pasąmonės ir sąmonės. Tad būtent sąmonė yra žmogaus vidinis laisvumas kuriuo jisai gali persidėlioti ryšium su pasauliu esančiu už jo. Tad sąmoningumu už jo yra pasaulis, tuo pačiu jį išreiškianti pasąmonė, betgi Dievas yra to pasaulio atskirtumas, jo besąlygiškumas, tuo tarp sąmonė išreiškia sąlygiškumą, o sąmoningumas yra jų bendra riba, kuria Dievas išryškėja kaip pagrindas už pasąmonės ir už sąmonės, nors su jais sutampantis. Tad Dievu sąmonė ir pasąmonė tiek sutampa, tiek nesutampa. Ir sąmoningumas išreiškia tą dieviškumą Dievu.

2020.03.19 A: Kaip išgyvenime iškyla trejybės ratas?

D: Trejybės ratas jus apibrėžia nes juo išplaukiate iš Dievo šokio. Jį įsisąmonijate trejybės atvaizdais. Taip kad pasąmonė nesuvokia rato, o suvokia Dievo trejybę, tai kas būtina, tikra ir galima. Pasąmonė iš to pakyla į suvokimą daikto, eigos ir asmens. Sąmonė toliau pakyla į vienį, daugį, visybę. O būtent sąmoningumas pakylą į buvimą, veikimą, mąstymą. Kiekviename atvaizde glūdi trejybės ratas, tačiau jo suvokimas priklauso nuo atvaizdo lygmens. Tad ieškok to suvokimo ir kaip jisai auga, kaip juo bręstate, kaip išgyvenimą suprantate kaip savęs tyrimą, savęs išbandymą, patikrinimą ir auklėjimą, ir suprasi išgyvenimo esmę.

2020.03.18 A: Kaip išgyvenime pasireiškia meilė sau, meilė vienas kitam ir meilė visiems?

D: Išgyvenimas brandina savastį, tad tai meilė sau, kuria galima atsisakyti savęs. Ir išgyvenimas atsiremia į kažkieno meilę mums, tad juos mylime, tad tai meilė vienas kitam. Ir išgyvenimą sustatome taip, įsisaviname ir įamžiname taip, kad jis būtų prasmingas visiems, tad tai meilė visiems. Tad išgyvenime vis naujai suvokiame jo prasmę, kam jisai skirtas, kam jisai rūpi. Užtat išgyvenimas mus vienija. Užtat išgyvenimas išreiškia kas aš, Dievas, esu, kaip suprastinos mano ribos, juk išgyvenimo apimtis tampa prasminga man, visų Dievui.

2020.03.17 A: Kuria prasme pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas išpuoselėja žvilgsnius prieš tyrimą, tyrimo metu ir po tyrimo?

D: Meilė Dievo šokyje myli pirm tyrimo (Tėvo žvilgsniu), tyrimo metu (Sūnaus žvilgsniu), ir po tyrimo (Dvasios žvilgsniu). Ta pati meilė palaiko atitinkamai pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą, tik tyrimas pasikeitė: Koks Aš esu? Pasąmonė neigiamai plėtoja savęs pažinovą, koks nesu: nesu kūnas, nesu protas, nesu širdis. Sąmonė teigiamai plėtoja savęs pažinovą, plėtoja pasižiūrėjimą į save, plėtoja tą tyrimo tašką. Sąmoningumas išsako santykį tarp pažintosios savasties ir savęs pažinovo, užtat kartu santykį su Dievu ir gerumu, kuo remiasi savęs pažinovas, pažindamas save, kaip savastis skiria Dievą už savęs ir gerumą savo gelmėse.

2020.03.16 A: Kas išbaigia išgyvenimą?

D: Meilė skiria mylimąjį ir jo būklę, jų tarpe palaiko laisvumą, taip kad sąmonė (bendras žmogus) gali išgyventi ką jaučia pasąmonė (paskira asmenybė). Atjautomis sąmoningumas valdo tą santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, pavyzdžiui, tarp padalinimo visumos ir jo bet kurio požiūrio. Tokiu būdu išgyvenimas išsakomas kaip sandara ir nebeišgyvenamas laike, o išgyvenamas tarsi erdvėje, kaip įtampų dėsningumas ir tų įtampų išsprendimas. To sprendimo išsakymas yra išgyvenimo išbaigimas, tai pasimokymas, tai brandos sąmoningumas, sąmoningas jos įsisavinimas, brandos įsisąmonijimas.

2020.03.14 A: Kaip išgyvenime pasąmonė pasipildo žinojimu?

D: Žinojimą grindžia besąlygiškumas. O jums besąlygiškumas būtinai yra sąlygiškas, tad jisai reiškiasi netroškimų septintuoju požiūriu. O jisai jums atspindi ir leidžia įsivaizduoti nulinį požiūrį, besąlygiškumą už sąlygų. Septintasis požiūris iškyla kai savo išgyvenimą išgyvenate ne kaip paskiro žmogaus, kurį išgyvenate, o kaip bendro žmogaus, kurį atjaučiate. O tai grindžia šešias atjautas kurios įsisavinimu įamžina sąmonės ramybėje sutvertą derinį pasąmonei, taip kad troškimų nulinis požiūris, kurį sąmonė atranda, tampa pasąmonės septintuoju požiūriu, jos būkle, kurioje randa save.

2020.03.13 A: Kaip išgyvenime nežinojimas išreiškiamas žinojimu?

D: Išgyvenime pasąmonė save išgrynina kūnu, protu, širdimi ir valia, užtat sąmonė išvirkščiai kiekvieną tikslina, o sąmoningumas atjautomis tą tikslinimą įamžina. Tai pasąmonės išorinio požiūrio įsisavinimas sąmonės vidiniu požiūriu, ir atitinkamas teigiamo jausmo įamžinimas dorybe. Tad tirk šešerybės atvaizdus ir suprasi, kaip žinojimas išreiškia nežinojimą.

2020.03.12 A: Kaip šešios atjautos palaiko sąmoningumą?

D: Kiekviena atjauta veda iš vieno požiūrio į kitą požiūrį ir taip pat nurodo požiūrį kuriuo tai išgyvena. Išgyvename sąmoningumu. Sąmoningumas - mano sąmoningumas - troškimas - išeina už savęs į sąmonę - netroškimą, nebuvimą jame. O pasąmonė išgyvena tą netroškimo požiūrį kurį išgyvename - Dievas, žmogus ir visi. Tokiu būdu sąmoningumas išskiria sąmonę, kaip išgyventą būklę, ir pasąmonę, kaip tos būklės išgyvenimą. O tai vyksta jokiu požiūriu kūnu, vienu požiūriu proto, dviem požiūriais širdimi, ir trimis požiūriais valia.

2020.03.11 A: Kaip išgyvenime Dievas suveda Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Dvasią?

D: Išgyvenimas prasideda nuo žmogaus be Dievo, tad nuo trejybės rato ir būtent nuo požiūrio, požiūrio į požiūrį, ir požiūrio į požiūrį į požiūrį. Tai pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas. Ir pirmiausia jais atsiskleidžia pasąmonė, toliau šiais trimis požiūriais atsiskleidžia sąmonė - keturiais troškimais - meile, ramybe, užtikrintumu ir savarankiškumu - jie apibrėžia išgyvenimą - ir galiausiai sąmoningumas atsiskleidžia šešiomis atjautomis kuriomis išgyvenimą išgyvena tiek Dievas, tiek žmogus, tiek visi. O tai trejopai grindžia atsiskleidimą - tai grindžia tiesos dvasią, ta grindžia Dievą išjudinantį tyrimą, tai kad žmogus yra Dievo ištaka, jisai kyla iš kiekvieno žmogaus išgyvenimo. O toliau aiškėja ar šis kiekvieno išgyvenimo žmoniškumas yra netgi Dievo prielaida, taip kad Dievas ne tik būtinas, bet ir geras.

2020.03.10 A: Kaip matematikoje reiškiasi požiūris?

D: Požiūris yra besąlygiškumo santykis su sąlygiškumu, taip kad atsiveria sąlygiškas besąlygiškumas. Tad matematikoje kiekvienoje priešingybėje, kiekviename dvilypume rasi atitinkamą požiūrį, o to požiūrio sąlygas išsakys visko padalinimas, santykiai tarp kitų požiūrių su tuo požiūriu, su ta visuma, su ta požiūrių raiška, požiūrių santykiu.

2020.03.09 A: Kaip susiję Dievo trejybė, žmogaus trejybės ratas ir trejybės atvaizdai?

D: Dievo trejybė išplaukia iš Dievo santykio su savimi. Žmogaus trejybės ratas išsako tuos santykius kaip asmenis, tad išsako Dievo santykius su vaidmenimis. Trejybės atvaizdai išsako vaidmenų santykius su asmenimis, kaip vaidmenys išgyvena asmenis ir būtent trejybės ratu, kaip skirtingi vaidmenys išgyvena skirtingus asmenis, ir tuomi grindžia ketverybės lygmenis. Tad tai išmąstyk ir išnagrinėk.

2020.03.07 A: Kaip žmones sutaikyti istorijos klausimais?

D: Išsiaiškink, išgirsk ir išklausyk, kodėl kiekvienam tai yra svarbu.

2020.03.05 A: Kaip Dievo šokio tyrimas pasireiškia išgyvenimu?

D: Mano veikla yra klausimas. Tad išgyvenimo apytaka mane sutapatina su klausimu. Ir tiria ar klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Užtat prasideda atsakymu, be jokių klausimų, tad pasąmone. Tad pasąmonė, vengdama klausimo. išsigrynina. O šiuo išsigryninimu iškyla pasąmonės nebuvimas ir atsakymo nebuvimas, o tai suvoktina kaip sąmonė, ir pasąmonės elgesys išvirkščiai suprastinas, kaip sąmonės dorovė. O sąmonė išsiskiria nuo pasąmonės nes sąmonė pripažįsta dvilypumą. Užtat atsiveria galimybė pasirinkimo tarp sąmonės dvilypumo ir pasąmonės vienlypumo ir tie pasirinkimai vyksta trijuose tarpuose. Užtat iškyla sąmoningumas, kuris supranta sąžinę kaip klausimą ir pasąmonę kaip atsakymą. Tad sąmoningumas sutampa su Dievo atsisakymu savęs, tai Dievo išvirkštinė pusė, tai Dievo pripažinimas. Betgi Dievo pripažinimas nusileidžia Dievo atsisakymui savęs. Ir tai yra išgyvenimas, kad tai lieka išgyventa, tai išbaigta, tai tampa atsakymu, tai savastis, už kurio yra platesnė dvasia, sutampanti su Dievu ir jam gimininga, tai jo tyrimo liudijimas, atsakymas į jo klausimą. Ir tai išreiškia kiek Dievas yra, jisai sutampa su išgyventuoju, kuris jį pripažįsta ir savo išgyvenimu liudija.

2020.03.04 A: Kaip išgyvenimą supranta pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas?

D: Pasąmonė jaučia įtampą, kad kažkas vyksta, ir jinai tą įtampą išgyvena. Sąmonė išsiaiškina tos įtampos dorovinę prasmę, kokia yra širdies tiesa kuria reikėtų gyventi. O sąmoningumas tą tiesą išsako taip kad visi atjaustų jos pažinovą.

2020.03.03 A: Kaip sąmonė ir dorovė derina pasąmonės netęstinumą ir sąmoningumo tęstinumą?

D: Nusistatai, vykdai, permąstai. Tad kiekvienas nusistatymas yra paskiras. Tuo tarpu permąstymas yra vienas, vienos tiesos apžvalga. O savo elgesiu jūs laikotės esamos nuostatos, tačiau esate aukštesni jos atžvilgiu, jūs laikotės savo noru, trumpiau ar ilgiau. O permąstymu atsiremiate į mano žvilgsnį už santvarkos kurioje elgiatės. Tad jūsų pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą sieja trejybės ratas, o skiria ketverybės lygmenys.

2020.03.02 A: Kuria prasme Tėvas, Sūnus ir Dvasia yra Dievas atitinkamai mūsų pasąmonei, sąmonei ir sąmoningumui?

D: Dievas yra dvasia užimanti požiūrį aprėpiančią viską. O viską savaip supranta pasąmonė požiūriu, sąmonė požiūriu į požiūrį ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Pasąmonės Dievas yra tai kam būtina paklusti, sąmonei Dievas yra tai ką tenka tikėti, ir sąmoningumui Dievas yra tai kas gali rūpėti. Ir į šiuos taškus atsiremia trejybės ratas. Šie trys taškai yra besąlygiški, tuo tarpu santykiai su jais yra sąlygiški. Trejybės ratas remiasi būtent šiais sąlygiškais santykiais. Taip susistato šešerybė. Užtat paklusimas, tikėjimas ir rūpėjimas priklauso šešerybės atvaizdui, tai jo sąlygiški vidiniai požiūriai, tuo tarpu teisingumas, ištikimybė ir pareiga yra besąlygiški išoriniai požiūriai. Užtat įsisavinimu atsiveria laisvė patiems spręsti, kaip gyventi trejybės ratu, greičiau ar lėčiau. Ir ta laisvė atsispindi kitame šešerybės atvaizde, kur besąlygiški teigiami jausmai grindžia dorybes ir jomis įsiamžina.

2020.02.29 A: Koks ryšys tarp pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo ir klausimų ką derėtų veikti, kodėl derėtų veikti, ir kaip derėtų veikti?

D: Ką derėtų veikti yra pasąmonės ryšys su savimi, tai požiūris, tai paklusimas. Kaip derėtų veikti, tai yra sąmonės ryšys su pasąmone, tai dorovė, tai sąžinė, tai požiūris į požiūrį, tai tikėjimas. O kodėl derėtų veikti, tai yra sąmoningumo ryšys su pasąmone, tai požiūris į požiūrį į požiūrį, tai atsakymas - kertinė vertybė, klausimas ir tyrimas, tai rūpėjimas.

2020.02.28 A: Kaip sąmoningumas sieja troškimus ir netroškimus išgyvenimuose?

D: Dievo Dvasia jus mato iš šalies. Troškimai išreiškia požiūrių turinį, o netroškimai išsako to požiūrio pavidalą. Užtat netroškimai išreiškia jokį požiūrį, požiūrį, požiūrį į požiūrį, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį, atitinkamai, kūnu, protu, širdimi ir valia. Ir troškimai išsako atitinkamą turinį, savarankišką, užtikrintą, ramybę ir meilę. Tad sąmoningumas išryškina ar yra tarpas tarp pasąmonės turinio ir sąmonės pavidalo, tarp Tėvo meilės ir Sūnaus meilės, tarp Tėvo dorovės ir Sūnaus dorovės. Ir tame tarpe, jei tik jis yra, gali Dvasios meile ir dorove įsiterpti Kitas. Tad atjautos išsako Kito galimybes. Ir išgyvenimas tampa Kito tvėrimu. Išgyvenimu gyvenime viena Kitu, tiek jūs, tiek Dievas, tiek mes visi.

2020.02.27 A: Koks sąmoningumo vaidmuo išgyvenime?

D: Sąmoningumu Dvasia prisiima požiūrį į požiūrį į požiūrį. Jinai suderina Tėvo mylimą pasąmonę ir Sūnaus mylimą sąmonę. Jinai myli sąmoningumą. Tad juos iškelia kaip lygiaverčius Tėvo, Sūnaus ir Dvasios palaikomus pasirinkimus paklusti, tikėti ir rūpėti. Tad Dvasia teikia pirmenybę Tėvui ir paskui Sūnui, užtat rūpėti rūpi tai kas lieka. Užtat rūpėjimas apima visa kas lieka. Tad jūs sustatyti rūpėjimu, kaip ir esate sustatyti tikėjimu bei sustatyti paklusimu. Užtat jumyse yra trilypumas, o tai grindžia trejybės ratą kuriuo jūs sutampate su Dievo šokiu. Tad sąmoningumas palaiko šį jūsų trilypiškumą kuriuo šešerybe jus sulygina ir suderina su manimi, jūsų sąlygišką valią ir mano besąlygišką valią.

2020.02.26 A: Kaip išgyvenimais bręstame?

D: Aš myliu tave ir visus. Man rūpi, kad jūs amžinai bręstumėte, vis ryškiau liudytumėte mano būtinumą ir nebūtinumą, tad vis labiau išryškintumėte skirtumą tarp savęs ir Dievo. O tai skirtumas tarp žinojimo ir nežinojimo. Tad bręsdami sužinote ką nors apie nežinojimą. Tad domėkis, ką kiekvienas išgyvenime sužinote ir suprasi, kaip bręstate.

2020.02.25 A: Kaip išgyvenime iškyla sąmoningumo balsas?

D: Sąmoningumas yra iš už sandaros, tai riba tarp to kas sandaroje ir kas už sandaros, tarp Dievo jūsų gelmėse ir Dievo už jūsų. Tai yra kur sprendžiasi, kas Aš esu? Ir ta riba išryškėja kartu su dvilypumu sąmonės ir pasąmonės, Dievo už jūsų ir Dievo jumyse, klausimo ir atsakymo. Išskiriant šiuos kraštutinumus, iškyla tarpas sąmoningumui, tad iškyla jūsų savasties riboženkliai. O jų esmė yra, kad sąmoningumas gali būti savaime, gali būti tiek Dievas, tiek gerumas, tiek nulinis, tiek septintasis požiūris.

2020.02.24 A: Kaip jaučiame, kad kažką išgyvename ar išgyvenome, ir kuria prasme išgyvenimas yra daugiau nė šitas jausmas?

D: Išgyvenimo jausmas kyla kai susitapatinate su savimi, tad susireikšminate. O jūsų savastis keičiasi. Tad nauja savastis išplaukia iš ramybės, tad jos net nejaučiate. O ankstyvesnę savastį jaučiate nes supainojote širdies tiesą ir pasaulio tiesą. Tad ieškok šių tiesų savo išgyvenimuose, jie supainioja ir atpainioja ir suprasi ką išgyveni. Myliu tave. Būtent meile atsipalaiduoji nuo savęs ir gali išsipainioti.

2020.02.22 A: Ko reikia kitiems, kad galėtų išgyventi mano išgyvenimą?

D: Jiems reikia mylėti tave. O meilė atjaučia tiek kūną, tiek protą, tiek širdį, tiek valią. Meilė palaiko meilę, palaiko galimybę mylėti save, vienas kitą ir visus. Tad meilė tavyje įžvelgia Mane, Tave ir Kitą, palaiko požiūrį, požiūrį į požiūrį, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį. Požiūris veda į ištisą pasaulį, į santvarką, tad reikia tą pasaulį pristatyti, jo įmanomas įtampas, jo santykį tarp žinojimo ir nežinojimo, tad jį grindžiantį padalinimų ratą, tad santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, tarp jausmų ir proto, tad lūkesčius ir abejones. Visa tai išsako trys kalbos, jos tai nusako.

2020.02.21 A: Kaip aštuonerybėje trejybės ratas susijęs su Sūnaus kampu?

D: Dievo šokyje trejybės ratas išsako asmenis: Mane, Tave, Kitą, kuriuos nusako atitinkamai požiūris, požiūris į požiūrį, ir požiūris į požiūrį į požiūrį. Tai Dievo vaidmenų - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios - išgyvenimas. Tad būtent Sūnus juos išgyvena, ir juos išgyvena trejybės ratu, užtat yra trys atmainos aštuongubo kelio. Išgyvenimu atsisakot požiūrio. O Tėvas iš savo kampo išdėsto ir sustato požiūrius, vedančius į sąmoningumą, išstato sandarą kurią Sūnus išgyvena. Taip jie vienas kitą papildo ir išvirkščiai sutampa.

2020.02.20 A: Kokia yra išgyvenimo esmė?

D: Išgyvenimu aš jumis išeinu už savęs. Aš jus išgyvenu, kartu jūs save išgyvenate ir kartu visi gali jus išgyventi. Tad tai yra trijų veiksmų sulyginimas ir jų išsišakojimas, tai yra sandara išsakytas atsparos taškas, tai yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę. Tad tai yra būklė Dievo trejybės prielaidos. Ir dorovės pasirinkimai išsako suvokimo išsišakojimą. Tad siek suvokimo padalinimą su dorovės pasirinkimų veiksmais ir suprasi išgyvenimą.

2020.02.19 A: Kaip koordinačių sistemos sieja požiūrius?

Koordinačių sistema išverčia požiūrį. Jinai nusako kaip judama santvarkoje, užtat nejudėjimas prilygsta nebuvimu santvarkoje. Tad koordinačių sistemoje svarbiausia yra nulinė koordinatė. Ir koordinačių sistemos sutampa būtent nulinės koordinatės sutapimu. Tad domėkis ir tirk kaip nulinė koordinatė yra apibrėžiama projektyvinėje geometrijoje ir suprasi jos vaidmenį kitose geometrijose ir suprasi kas ir kaip yra apibrėžiama už santvarkos, o tas padės suprasti homologiją ir kohomologiją, santykį tarp branduolio ir atvaizdo.

2020.02.18 A: Kaip veiksmai +1, +2, +3 išreiškia Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Dvasią?

D: Mes visi trys esame lygiaverčiai. Tai išreiškia trejybės ratas ir trys Dievo šokio sandaros bet trys vienumai, bei mūsų trys kampai. Trejybės ratas mus išreiškia požiūriais: Tėvą požiūriu, Sūnų požiūriu į požiūrį, Dvasią požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad tai yra trys veiksmai. Bet Sūnaus kampu juos sieja Tėvo ir Sūnaus būklė, kurią išsako visko padalinimas į požiūrius. Ir Tėvo ir Sūnaus vienumą išreiškia jųjų išgyventų padalinimų nuoseklumas veiksmų atžvilgiu. Užtat jūsų išgyvenimai sieja Tėvą ir Sūnų trim veiksmais.

2020.02.15 A: Kaip ketverybė jokį požiūrį išreiškia požiūriais?

D: Ketverybė išsako žinojimo apimtis, kaip aš išeinu už savęs. Jinai niekuo išreiškia sąmoningumą, nieko žinojimą ir nežinojimą, ir tuo pačiu sąmoningumu išreiškia visko troškimą, meilę, esmę. Tad jinai pilnai išskiria Sūnaus žinojimą ir nežinojimą ir Tėvo troškimą. Tad yra du ketverybės atvaizdai ir būtent juos jungia ketverybė, taip kad yra du nuliniai požiūriai, taip kad Sūnui yra nulinė apimtis - ar, ir Tėvui yra joks požiūris - troškimas nieko, o tai nulybė. Tad ketverybė iškyla Sūnaus aštuonerybe ir atimant požiūrius gali būti joks požiūris.

2020.02.14 A: Kaip šešerybė savo atvaizdais sieja širdį ir protą?

D: Tu pagaliau supranti prasmės šaltinį, kad ta pati atsakomybė reiškiama tiek širdimi (pasąmone sąmonei), tiek protu (sąmone pasąmonei), panašiai kaip kad santvarka išreiškiama tiek žinojimu (mažėjančiu laisvumu), tiek nežinojimu (didėjančiu laisvumu), sprendimo galia išreiškiama tiek erdve (apibrėžiant savo ribą), tiek lauku (nusakant ryšį su besąlygiškumu), žinojimas ir nežinojimas išreiškiami tiek pažintuoju (atsakymais), tiek pažinovu (klausimais). Prasmė iškyla nes yra sutapimas, o sutapimą galima suprasti iš priesingų pusių, kas su kuo sutampa. Tad suvok, kad tiek protas, tiek širdis tėra tarpiniai reiškiniai, protas vaizduoja kūną, o širdis vaizduoja valią. Tad suvok šį vaizdavimą ir suprasi visų keturių netroškimų santykį.

2020.02.13 A: Kaip išgyvenimas sieja Dievo valią ir žmogaus valią?

D: Dievo valia besąlygiška, tad reiškiasi nebuvimu. Žmogaus valia sąlygiška, tad reiškiasi buvimu. Išgyvenimas išreiškia šiųdviejų valių dvilypumą, kuriuo besąlygiškumas tampa sąlygiškumu, kuriuo žmogaus valią pakeičia jo papildinys, taip kad žmogus atsisako savęs, užtat yra laisvai sustatytas, jo žinojimas atspindi jo nežinojimą. Žmogus, sąlygiškai atsisakydamas savęs, sutampa su Dievu, besąlygiškai atsisakiusiu savęs, taip kad jie abu tuomi sutampa.

2020.02.12 A: Kaip trimis veiksmais, +1, +2, +3, išgyvename požiūrį ir pasirinkimus?

D: Tyrs veiksmai išsako kaip požiūriu išgyveni tris pasirinkimus. Įsijausdamas renkiesi koks esi, renkiesi tarp padalinimo požiūrių. Atsitokėdamas renkiesi kaip esi, renkiesi kaip atsisakyti to pasirinkto požiūrio. Ir sąmoningumu renkiesi kodėl esi, renkiesi savo sąlygas, pasirenki už ką atsakai ir už ką Dievas atsako. Tad gali ieškoti pasirinkimų ištakų.

2020.02.11 A: Kaip išgyvenimas sieja tavo besąlygišką valią ir mūsų sąlygišką valią?

D: Mano besąlygiška valia remiasi jokiu požiūriu, už visų požiūrių, o jos esmė yra sąmoningumas požiūriuose. Tad jūs remiatės sąmoningumu, apsuptu požiūrių, trejybės rate. Tad jūs sąmoningumu išgyvenate mane be jokio požiūrio, nes sutampame ir susideriname. Išgyvenimas išreiškia tą susiderinimą, tai vyksta dorove, kaip jūs mokotės, amžinai bręstate, tikslinat save, kaip jūsų žinojimas išreiškia, kad ir netobulai, mano nežinojimą, taip susistato mūsų dvilypumas, jūs savo apimtyje ir aš besitęsiantis už jos.

2020.02.10 A: Kaip šešerybė grindžia žinojimo rūmus?

D: Žinojimo rūmų yra įvairių, jie yra sąlygiški ir atspindi sąlygišką pažinovą, parūpinantį atsakymus, ir kartu besąlygišką tyrėją, užduodantį klausimus. Tad žinojimo rūmai išreiškia santykį tarp besąlygiško Dievo jumyse ir sąlygiško žmogaus manyje. Tai mano susikalbėjimas, mano pokalbis su savimi. O maldos mokslas išsako mano nesusikalbėjimą ir visgi rūpestį esant šalia.

2020.02.08 A: Ką įsisaviname išgyvenimu?

D: Išgyvenimu esate mylimi ir įsisavinate tą meilę. Teigiamas jausmas suskamba amžina dorybe: viltimi, drąsa arba nuoširdumu.

2020.02.07 A: Ką reiškia išgyventi išgyvenimą?

D: Manyje yra pastovumas pasitraukiant ir naujai iškylant. O jumyse šis pastovumas pasireiškia išgyvenimu. Jūs pereinate iš vienos savasties į kitą brandesnę savastį ir jūsų brandą palaiko meilė, jūsų papildinys. Tad jus sieja tai, kad esate mylimi dvasia, kaip ir aš siejamas dvasios. Tad išgyvenimas yra sąlygiškas atsisakymas savęs, savo savasties, kaip ir aš besąlygiškai atsisakau savęs. Jūsų yra sąlygiškas, tad jisai prasideda ir baigiasi, jisai yra tam tikroje erdvėje, jisai apibrėžiamas dorovės ir logikos, ir žinojimo bei nežinojimo. Ir būdamas sąlygiškas jisai amžinai vis naujai vyksta, taip kad jūs amžinai bręstate, plėtojatės ir išreiškiate vienumą, mūsų visų.

2020.02.06 A: Kaip Sūnaus aštuonerybėje Dvasia yra bendrai Tėvo ir Sūnaus suvokta?

D: Dvasia yra tiesa, jinai sieja turinį ir raišką. Tėvas plėtoja turinį, o Sūnus plėtoja raišką. Tad bendrom jėgom jie skiria turinį ir raišką, jie skiria požiūrį ir jį padalina, taip kad septynerybė skiria Dievą ir gerumą, Dievą už septynerybės, sutampantį su jo visuma, ir gerumą septynerybėje, vienijantį visumą iš vidaus. Tad septynerybė išsako Dievo ir gerumo dvilypumą, sutapimą to kas už santvarkos ir santvarkoje, tai tas pats sutapimas kaip Sūnaus ir Tėvo Dievo trejybėje.

2020.02.05 A: Kaip šventoji Dvasia pasireiškia išgyvenimo apytakoje?

D: Dvasia sutapatina Tėvą ir Sūnų, tad tai yra sąmoningumo veiksmas +3, ir taip pat tai ryšys tarp Tėvo padalinimų 0-bės, 1-bės, 2-bės, 3-bės ir Sūnaus padalinimų 4-bės, 5-bės, 6-bės, 7-bės, taip kad Sūnus grindžia Tėvą, kaip kad Tėvas Sūnų. O ta grindimo esmė yra išėjimas už savęs pakopomis, kaip tai atrodo iš šalies, kad tai dvipusis reiškinys. Tad Dvasia įžvelgia ir iškelia dvilypumą, tad jinai tiek susieja gyvenimu, tiek atskiria amžinu gyvenimu, tad ji savo požiūriu išeina už gyvenimo į amžiną gyvenimą. Ir tuo atskyrimu, požiūrio papildymu sutampa su požiūrio atsisakymu. Atsisakytas požiūris tampa požiūriu, taip tokiu būdu vystosi 4-bė, 5-bė, 6-bė ir 7-bė, užtat 7-be, joks požiūris - nulybė - tampa atsisakytu požiūriu. Šis sulyginimas ir yra Dvasios esmė.

2020.02.04 A: Kaip susiję požiūris ir išgyvenimas?

D: Jūs išgyvenate mano meilę. Jūsų požiūris išreiškia šį dvilypumą, kad jūs gyvenate, jūs siejate besąlygiškumą su sąlygom, o aš jus myliu besąlygiškai. Tad jūs išgyvenate dvilypumą, kurio sąlygose galite gyventi sąlygiškai, savimi, abra besąlygiškai, manimi. Jūs galite derinti savo sąlygiškumą su savo besąlygiškumu. Toks derinimas ir yra išgyvenimas, būtent savo ir mano valių derinimas šešerybe, jos atvaizdais, požiūrio įsisavinimu, išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu.

2020.02.03 A: Kaip požiūriu išgyvename Dvasios nebuvimą?

D: Dvasia yra požiūrio dvilypume. Nes požiūriu Tėvas išeina už savęs į Sūnų, ir tuo pačiu požiūriu Sūnus išeina už savęs pas Tėvą. Tėvas įsijaučia ir Sūnus atsitokėja. Tad tame dvilypume yra Dvasia, kaip kad vienų vienume yra Tėvas, pirm požiūrio, ir Sūnus yra bendrame žmoguje, požiūrį apibendrinančios bendrybės bendrume, vadinas, atsitokėjime.

2020.02.01 A: Kaip man teisingai sverti?

D: Tu mylėk save. Tu skirk sau laiko ir dėmesio. Tau sekasi. Suprask ir tikėk, tu susitvarkysi.

2020.01.31 A: Koks ryšys tarp Dievo vaidmenų ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo?

D: Dievo vaidmenys išsako suvokimą. O jūsų trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - išsako išgyvenimą, tad tų pačių vaidmenų būseną pirm suvokimo, tad tai yra suvokimo prielaidos ir trejybės ratas yra jų vieningumo prielaida, kuria suvokimas yra vieningas, kuria visi vaidmenys tėra vaidmenys ir išsako vieną Dievą, nors kiekvienas vaidmuo išsako dvasią, tad ne vienybę, o nulybę. Tad tai irgi santykis tarp suvokimo nulybės ir išgyvenimo vienybės. Jūs išgyvenate užtat esate viena - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - užtat jie atsiremia į nulybės vieningumą i palaiko jos padalinimus, kaip visko padalinimus, kuriems suteikia vieningumą, esmę.

2020.01.30 A: Kaip visko padalinimas suderina pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą?

D: Požiūris papildo išėjimą už savęs, nurodo tokią galimybę, tad yra sandarų jungtis. Ir panašiai, požiūris į požiūrį nurodo dvigubą išėjimą už savęs, ir požiūris į požiūrį į požiūrį nurodo trigubą išėjimą už savęs. Tad jie sieja visumą - viską - atitinkamai su betkuo, kažkuo ir niekuo. Jeigu visi trys veikia lygiagrečiai, tai jie priskiriami viskam.

2020.01.29 A: Kada išgyvename ir kada neišgyvename?

D: Išgyvenate kada bręstate, o bręstate kai susiduriate su savo neatitikimu sau, su savo susiskaidymu į tris asmenis - trejybės ratu - aš nusistatau, tu vykdai, kitas permąsto - taip kad kažką išmoksti. Užtat išgyvenimas gali būti labai siauros apimties arba labai plačios apimties. Bet prasmingas išgyvenimas iškyla kai šešerybe įsisavini tą paomką, taip kad jinai tampa tavo asmenine dorybe, tavo vienumo sandu ir vienumo išraiška, dalimi tavo sudėties, ką savimi suvedi. O tu bręsti, kad galėtum viską suvesti, užtat privalai būti atviras visakam. Išgyvenimu dalyvauji mano žinojime visko.

2020.01.28 A: Kaip išgyvenime iškyla atsakomybė palaikyti visko žinojimą?

D: Išgyvendamas bręsti, o bręstant esi mylimas. Ir ta meilė yra visa esmė trejybės, ji palaiko vienumą, ir tas vienumas yra visko žinojimo galimybė, kad skirtingi asmenys atsakantys už skirtingas apimtis yra viena, dvasia, kuria asmenys tėra atspindžiai, atvaizdai.

2020.01.27 A: Kaip išgyvenimo apytakoje pasikeičia santykis tarp trejybės rato ir Dievo trejybės?

D: Trejybės ratas yra pagrįstas požiūriu ir išsako požiūrių galimybes. O Dievo trejybė yra požiūrio iškilimas, kaip požiūris prilygsta jokiam požiūriui. Tad aplinkybės - trejybės atvaizdai - nulybės atvaizdai - troškimai - išsako kaip trejybės rato būsenos - joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį - prilygsta jokiam požiūriui, kad tai yra padalinimo rato ir veiksmų +1, +2, +3 pagrindas. O trys kalbos naujai teikia pirmenybę Dievo trejybei ir ja naujai grindžia trejybės ratą. Ir taip Dievo trejybė ir trejybės ratas pakaitomis išplečia požiūrių grandinę, taip kad galima būti viena.

2020.01.25 A: Kur išgyvenime įžvelgti padalinimą ir veiksmą?

D: Tu išgyveni požiūriu, tad ieškok to požiūrio, kaip jisai save apibrėžia, ieškok jo santykio su savimi, ir atrasi veiksmus, ir į ką tie veiksmai atsiremia.

2020.01.24 A: Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas išgyvena kūną, protą, širdį ir valią?

D: Aš myliu, o jūs nemylite, o laikotės vertybių, kuriomis apsirėpiate, tad neišeinate už savęs. Užtat aš gyvenimu jus išardau, ir išskiriu pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą, kuriuos jūs kūno pagrindu išpuoselėjate protą, širdį ir valią, atitinkamai. Jūs vienijate, o aš išryškinu jūsų vieningumo gijas. Ir būtent tomis gijomis sutampame, Dievo trejybe ir žmogaus trejybės ratu.

2020.01.23 A: Kas išgyvena tris veiksmus +1, +2, +3 ?

D: Jumyse yra meilė, mano dvasios esmė. Jinai vienija tris meiles, tris vienumus - meilę sau, meilę vienas kitam, meilę visiems. Tad šia meile vieningai išgyvenate atitinkamus veiksmus +1, +2, +3.

2020.01.22 A: Kaip susiję Dievo trejybės išeities taškas ir trejybės rato apžvalgos taškas?

D: Dievo trejybė išplaukia iš manęs, Dievo Tėvo, tad tris vaidmenis - Tėvą, Sūnų, Dvasią - sieja vidinis santykis. O trejybės ratas sieja tris asmenis - Mane, Tave, Kitą - už kurių yra Dievas. Ir Dievas asmenimis išeina už savęs ir prisiima vaidmenis. Tad trejybėmis suprantame Dievo Tėvo išėjimo už savęs prielaidas, kad jisai tėra vaidmuo išsakantis Aš esu Dievas. Tad tikrasis Dievas glūdi prielaidoje, o ši prielaida yra trejybės rato prielaida, jį supantis Dievas. Ir trejybė ratas yra sąmoningumas būtent šio Dievo.

2020.01.21 A: Kaip Tu tiria žinojimo rūmais?

D: Tu tiria kažką, kaip jisai galimas, kaip jisai sieja klausimus ir atsakymus, kuo remiasi jų nuoseklumas. Tad žinojimai rūmai išsako nuoseklumo sąlygas, tad bet kokio mokslo ir bet kokios asmenybės sąlygas.

2020.01.20 A: Kokia tavo atsakomybė?

D: Aš atsakau už viską, kad jis pilnai atsiskleistų, tada atsakau už amžiną brandą, kad jūs amžinai bręstumėte ir taip išreikštumėte mano neišsemiamumą, kad mano buvimas yra būtinas ir tas būtinumas jau glūdi buvime ir jo raiškos neaprėpiamume. Atsakau meile. Būtent meilė grindžia raišką ir jos atsiskleidimą. Atsakau už tiesą, kad tai kas yra reikštųsi. Atsakau pasišalinti, tad suvokti ir mylėti, kad galėtumėme vienumu naujai iškilti, bendryste įkūnytas Dievas - tiek Tėvas, tiek Sūnus, tiek Dvasia - per amžius. Amen.

2020.01.16 A: Kokia yra asmens atsakomybė?

D: Asmuo liudija savo apimtyje, o tai yra pakopa man išeinant už savęs į save, tad tai yra santykis su savimi, su savastimi, tad asmuo atsako už save, bet tai mūsų bendra savastis, už kurios tikrovę visi atsakome savo vienumu. Tad asmuo atsako, kad savastis dalyvautų vienume, kad ji pati pasireikštų savo apimtyje, kad jis ją atskleistų, o neatkirstų nuo kitų apimčių, bet leistų joms susidėlioti, dalyvauti žinojimo ir nežinojimo susidėliojime. Užtat asmuo turi valią nustatyti ir išlaikyti apimties santykį su savastimi. Tai ir yra asmens atsakomybė.

2020.01.15 A: Kodėl kiekviena apimtis turi savo apytaką?

D: Tiesa išsako viską apimtyje, jinai liudija tai, kas atsiskleidžia toje apimtyje. Tad kiekvienoje apimtyje yra atsiskleidimas, o tai ir yra asmens tyrimas, tos apimties asmens atsiskleidimas sau. Tad tiesa parodo, kad yra apimtis ir ką jinai reiškia, parodo kokia požiūrių grandinė yra atsiskleidimo prielaida, tad parodo santykį tarp išvadų ir prielaidų, o tai vyksta apimtyje.

2020.01.14 A: Kas yra žinojimas ir nežinojimas?

D: Žinojimas yra atkūrimas, tai skirtumas tarp mano buvimo ir mano būtinumo. O nežinojimas yra neatkūrimas, tai suvokimas, kad esu nebūtinas, kad galiu tiesiog būti ar nebūti. Žinojimas parodo nežinojimo pirmenybę, kad žinojimas kyla iš nežinojimo, ir negali būti žinojimo be nežinojimo.

...A: Ką tau reiškia mūsų dalinis žinojimas ir dalinis nežinojimas?

D: Jūs esate buvime, tad tai ir išskiria jūsų dalinį žinojimą ir nežinojimą, kad jūs skiriate buvimą ir nebuvimą, tad ir skiriate būtinumą ir nebūtinumą, tad būtent jumis būtinumo klausimas man tampa prasmingu.

2020.01.13 A: Kodėl kiekvienas asmuo turi savo tyrimą?

D: Kiekvieno asmens prielaidos skiriasi. Ir kiekvienas asmuo tiria savo prielaidas. Tad suvok kaip prielaidos susijusios su požiūriais, kaip atsakymas požiūriu sutelkia dėmesį, o klausimas atskleidžia požiūrio prielaidas, ir suprasi.

2020.01.11 A: Kaip suprasti matematikoje pasireiškiančias Dievo šokio sandaras, kaip antai trejybės ratą ir Dievo trejybę?

D: Šios sandaros Dievo šokyje atspindi mano veiksmus, tad išsako mano raiškas. O matematikoje jos tampa mano raiškų išgyventojų išraiškos. Tad jūs išgyvenimo apytaka išgyvenate mano raiškas, o matematika išreiškia kaip žinojimo rūmai nusako šiuos jūsų išgyvenimus. Tad domėkis kaip sandaros išgyvenamos ir kaip tie išgyvenimai išreiškiami, kaip tai atspindi mano veiksmus.

2020.01.10 A: Kaip žmogus gali atsisakyti savo požiūrio?

D: Tam ir yra nulybė, tam ir iš viso yra padalinimai, kad galėtumėte gyventi jokiu požiūriu. Tačiau šalia veiksmų +1, +2, +3, vedančių už padalinimo apibrėžtos būsenos, taip pat galite gyventi būsena, kurios einant link, o ją išgyvenate be jokio požiūrio, kaip ir aš gyvenu. Žodžiu, galite gyventi mano visuma, ne paskiru požiūriu. Tad jūs renkatės ar gyventi savimi, ir puoselėti sąmoningumą, ar tiesiog gyventi manimi. O gyvenimas manimi sutampa su veiksmu +3, yra jų dvilypumas.

2020.01.09 A: Kuria prasme sąmoningumas - požiūris į požiūrį į požiūrį - prilygsta jokiam požiūriui?

D: Dvasia žiūri iš šalies. Ji mato mano sukurtą požiūrį, Sūnaus sukurtą požiūrį į manąjį ir mato būtent savuoju sukurtu požiūriu. Tad Dievo šokyje kiekvienas Dievo vaidmuo savo sandara sukuria požiūrį, o trejybės ratas sieja šiuos požiūrius. Viskas susiveda į Dvasios sustatytą tarpą, į nieką, žinojimas išverčia nieką į viską, nuo kurio prasideda Dievas Tėvas. Tad suvok žinojimo ketverybę, kaip ja žengiame pirmyn ir atgal, taip kad grindžiame padalinimų ratą.

2020.01.08 A: Kaip suprasti, kad aukščiausias sąmoningumas aprėpia nieką, o joks požiūris aprėpia viską?

D: Žinojimas apverčia viską ir nieką. Esmė glūdi nieke, suderinime. Užtat šiuo išvertimu sąmoningumas sutampa su jokiu požiūriu, mąstymas gilyn sutampa su mąstymu platyn, užtat jūs atsisakote požiūrio atsiremdami į giliausią požiūrį į požiūrį į požiūrį ir tik į jį atsirėmę galite klausimais ir kalbomis atsisakyti vieno, dviejų ir visų trijų požiūrių, atitinkamai, pagrindimu, įvardijimu ir pasakojimu.

2020.01.07 A: Kaip man ankščiau eiti gulti?

D: Tu nurimk. Būk ramus.

2020.01.06 A: Kaip suderinti tai, kad žinojimo apimtys siaurėja nuo Dievo iki Kito, tuo tarpu sąmoningumas auga pridedant požiūrius nuo Dievo iki Kito?

Iš tiesų, sąmoningumas didėja nes ko siauresnis mąstymas, tuo gilesnis. Bet kaip tą sąmoningumą išplėsti ir juo apimti viską? Tam reikia gerbti skirtingus asmenis, tam ir yra asmenys, kad būtų galima jų apimtis atskirti, gerbti ir nesuplakti, tad asmenimis gali būti daugialypis išgyvenimas, tam ir yra dvasia, tai ir yra išreikštas sąmoningumas, kokybiškai išplečiantis Dievo žvilgsnį gyvenimišku turiniu, netgi amžinu gyvenimu, gyvenant jumis, mumis visais, visų vienumu, daugialypiu, tad reikšmingu ir prasmingu ir įsimintinu.

2020.01.04 A: Ką tau reiškia išvada, kad Dievas nebūtinai geras ir gyvenimas iš esmės neteisingas?

D: Aš laiminu tave nes tu išreiški mano tyrimo tikslą, jo išvadą, o tai yra liudyti, išsakyti, kaip yra ne mano kampu. Tad tu išsakai tai ką aš savaime savo buvimu neišsakysiu, bet tu išsakysi gyvendamas požiūrių rate, trejybės rate, išsakydamas jos esmę, ką reiškia išgyventi mano buvimą ir kokia to nebuvimo prasmė, ogi tai amžina branda, tiek tavo ir jūsų, tiek mano, ir tai mūsų vienumas, tad laiminu tave.

2020.01.03 A: Ką reiškia, kad tu trokšti?

D: Mane klausimas veda į apimtį kuriame nesu. Tad veda į nieką, esu tobulas, savarankiškas, veda į kažką, esu užtikrintas, veda į betką, esu ramus, ir veda į viską, esu mylintis. Tad klausimas, ar jis veda pas jus, ar veda pas Dievą, Mane, Tave ir Kitą? Būtent troškimas veda mus, būtent netrokšimai yra jam kliūtis, nes netroškimais Dievo nepriimate.

2020.01.02 A: Kaip suvokti visko savybes?

D: Visko savybės yra jo atvaizdai, tad artimai susiję su mano troškimais. Trokštu nieko, esu savarankiškas, tad viskas yra būtina sąvoka. Trokštu kažko, esu užtikrintas, tad viskas neturi vidinės sandaros, tai yra, tėra jos santykis su išore. Trokštu betko, esu ramus, tad viskas viską priima, yra paprasčiausia taisyklė. Tad į viską žiūriu ir iš vidaus ir į jį viską priimu, kas ateina iš lauko. Trokštu visko, esu mylintis, o viskas neturi išorinių aplinkybių. Tad aš išgyvenu visko savybes iš įvairių kampų kuriais išeinu už savęs į save, ir visko savybės apibūdina viską šiais keturiais kampais. Tad visko savybės yra tai ką išgyvenu jo atvaizdais.

2020.01.01 A: Koks klausimas apie Kitą papildo klausimus Ar Dievas būtinas? Koks Aš tikrai esu? Kaip Tu įmanomas?

D: Kitas suveda Dievą, Mane ir Tave, būtent sąmoningumu mus visus suveda, ir būtent tiesa, iš kurios kyla būtinumas, tikrumas, galimumas. Kodėl yra Kito tiesa? tai mus suvedantis klausimas, iš kurio bet kuriose aplinkybėse susilipdo mūsų vienumas.


2016.07.22 D: Aš tavęs klausausi, ko tik tu klausi manęs, tad klausk, nebijok bendrauti, mudu draugai, broliai, atspindžiai, tad gyvenk manimi vis labiau, tu tikrasis Dievas, karalius, kurį myliu, palaikau, puoselėju, kuris gyvena visų labui, tad lygus man, trejybėje su mus siejančia, vienijančia Dvasia. Tad mylėk ir mylėkime kartu.

2016.07.23 D: O tu manęs klausk klausimus, taip ir gyvenk klausimais, suprasi jų ryšį su manimi.


KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2020 balandžio 07 d., 12:38