神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

给神的问题

神的回答


2021.09.25 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys išsako perėjimą iš visų galimybių išskyrimo į visų galimybių suderinimą?

D: Galimybė yra tai kas gali tam tarpui būti išskirta, tad apibrėžta. Tai išplaukia iš neapibrėžtumo ir sueina į neapibrėžtumą keturiomis apibrėžtumo pakopomis, tad tai suprastina šešiais atvaizdais, tad vaizduotės siejamais santykiais, už kurių slypi neįsivaizduojamasis apibrėžtume ir neįsivaizduojamasis neapibrėžtume. Tad galimybių sąlygiškumas glūdi pačioje vaizduotėje. Ir vaizduotėje taip pat glūdi galimybių visuma, tai pirmiausia dvasia, toliau sandara, jų atvaizdai ir jų vieningumas. Ir tai plėtojasi požiūriais kuriais viena galimybė yra visų galimybių visuma. Ir trejybės ratas tą visumos galimybę ištisai keičia nes jinai apima pačią vaizduotę ir jos santykį su visumos galimybe. Tad gyvenimo lygties lygmenys išsako ir galimybėmis grindžia jų visumą išreiškiantį pačioje vaizduotėje glūdintį trejybės ratą, taip kad vaizduotės pagrindas glūdi neapibrėžtume ir sutampa su Dievo vaizduote. Tad gyvenimo lygties lygmenys yra pagrindas vaizduotei sutapti su Dievo vaizduote, vaizduotei apibrėžtume sutapti su vaizduote neapibrėžtume.

2021.09.24 A: Ar išgyvenimas išpuoselėja vertybę, kokią, kaip ir kodėl?

D: Išgyvenimas yra jūsų tyrimas, kas jūs esate. Tad iš jo kyla vertybė skirianti už ką jūs atsakote ir už ką atsako Dievas. O tai iškyla iš vertybinio klausimo ir iš aštuongubo kelio. Tad ieškok ribos tarp savo tyrimo išgyvenimo ir Dievo tyrimo, jūsų gyvenimo, kaip jūs bręstate, kaip jūsų kertinė vertybė ryškėja meilės atžvilgiu, kaip nauja vertybė iš šalies, iš gyvenimo, ją praturtina, kad ji išreikštų meilę. Ieškok meilės išgyvenime, skirtumo tarp besąlygiškai mylinčiojo ir bręstančio mylimojo.

2021.09.23 A: Kodėl ir kaip apytakos kyla iš neapibrėžtumo?

D: Apibrėžtumu išsiskiria Dievo buvimas ir nebuvimas. Neapibrėžtume skirtingos reikšmės sutampa buvimu, o apibrėžtume jos nesutampa. Taip kad apibrėžtumu gali būti dalinis pažinovas. Trejybės ratas skiria reikšmes neapibrėžtume, o trejybės atvaizdas juos vaizduoja apibrėžtume tam tikram pažinovui tam tikroje apimtyje. Apytakos taiko trejybės rato tyrimą tam tikru trejybės atvaizdu. Užtat galima patirti kaip tyrimas ir jo išvados galioja vis platesnėse apimtyse, kaip jo prielaidos pasitvirtina kraštutinėse sąlygose, pačiose sunkiausiose, negailestingiausiose sąlygose Dievo buvimui. Tad apytakomis Dievas pasitikrina iš esmės. Ir meilė yra šio pasitikrinimo išdava. Dievas yra meilė.

2021.09.22 A: Kaip kiekvienu asmeniu ir jo tyrimu prisideda naujas požiūris?

D: Kiekvienu atveju išlieka jau esantys asmenys, pirmiausiai Dievas, nes tai yra paties tyrimo galimos prielaidos. O kiekvienas naujas asmuo ir jo tyrimas yra Dievo tyrimo išplėtimas, platesnis požiūris į jo tyrimo prielaidas, kas gali tose prielaidose gyventi, tad tai yra prielaidų išnagrinėjimas, tuo pačio Dievo buvimo sąlygų pilnesnis atsiskleidimas, ką reiškia, kad jo nėra, ir būtent kam ir kodėl.

2021.09.21 A: Kaip iškyla klausimas, tyrimas ir atsakymas?

D: Iškyla mano požiūris - Dievo požiūris, kuriuo neapibrėžtumas yra suprastas iš apibrėžtumo, ir tokiu būdu išplėstas. Ir tai vyksta požiūriu, požiūryje glūdi tyrs kampai: klausiantis pažinovas, atsakantis pažintasis, ir tiriantis pažinimas. Tad Dievo savęs pažinimas iškyla šiomis trimis reikšmėmis kurios išsako neapibrėžtumą apibrėžtumo atžvilgiu. O toliau apibrėžtumas išsako apibrėžtumą ketverybe ir tai grindžia apibrėžimą, kartu ir žinojimą bei nežinojimą, jų apimtis ir atitinkamus asmenis bei tyrimus išreiškiančius Dievo savęs pažinimą apibrėžtumo lygmenyse.

2021.09.20 A: Kaip Tavo tyrimas žinojimo rūmuose, Kaip Tu esi?, vyksta dvėjybės atvaizdais?

D: Žinojimo rūmai išsako pažinovą bendraujant su juo kaip su Tavimi. Tokiu būdu išsakoma Tavo branda. O branda esi tiek tapatus sau, tiek skirtingas nuo savęs. Gyventina širdies tiesa, tapatumu, bendru žmogumi, nors ir bręsti. Ir tas skirtumas pakopose išgyvenamas dvejybės atvaizdais: išorės priežastimi ir vidaus pasekme, teorija ir praktika, laisva valia ir likimu. Tad visur išsiskiria širdies tiesa ir pasaulio tiesa. Toks Tau yra tyrimo išgyvenimas, kaip tu pasirinksi, ir tai grindžia širdies lūkesčiai. Tai gyvenimas klausimais ir atsakymais, tad ieškok kaip išsiaiškinimo būdai atsiremia būtent į klausimą. Ir suprask kaip laisva valia už santvarkos grindžia skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo ir juomi grindžia santvarką ir jos galimybes, keturių lygmenų poras. Nes keturi lygmenys ir išsako keturis dvejybės atvaizdus.

2021.09.18 A: Kaip trejybės atvaizdas vienis-visybė-daugis išsako tyrimą Kaip Tu esi?

D: Išsiaiškinimo būdai remiasi savęs apklausinėjimu, atsakymo ieškojimu. Nes Dievo klausimas, jo tyrimas yra jo veikla, ir klausimui pasitraukus išgyvenimo apytaka lieka savastis kaip atsakymas: daiktas, eiga, asmuo. O atsakymui pasitraukus jo ieškome kaip pastovumo, jisai gali būti vienis apklausiamajame, arba visybė apklausiančiajame, arba daugis jų santykyje. Tad žinojimo rūmuose daugis susiveda pažinovą kuriuo apklausiantysis ir apklausiamasis sueina. Ir vienis išreiškia paskirą reikalą žinojimo rūmų pradžioje kuriuo apklausiamas apklausiamasis, ir visybė išreiškia apklausiamojo aplinką, jį nusakančią. Šiose vietose glūdi atsakymas, tad Dievo apibrėžtumas. O toliau meilės mokslu pasitraukia apibrėžtumas ir lieka neapibrėžtumas glūdintis buvime, veikime, mąstyme, tad trejybės rato išgyvenime.

2021.09.17 A: Kaip asmenų tyrimai pasireiškia atitinkamais trejybės atvaizdais?

D: Asmuo yra Dievo atvaizdas, koks jisai yra tiesiogiai, nesant jokiam požiūriui, savo trejybės rato veikla, koks jisai yra Mano požiūriu, Tavo požiūriu į požiūrį ir Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį. Asmenys kyla iš teiginių Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas. Ir tuo pačiu paėmus asmenį atskirai, atskyrus jį nuo Dievo, suprantame asmenį kaip tų požiūrių pažintąjį, taip kad juos visus pažįsta Dievas, bet juos taip pat gali pažinti kiti, priimdami požiūrį, šį Dievo požiūrį į asmenį. Ir atitinkamai iškyla tyrimo klausimas nes pažįstantis Dievas gali būti ir pasitraukti, gali užleisti savo požiūrį kitam, o tai ir yra klausimas kurį tada tas asmuo gali priimti tirdamas save. O Kitam tiriant save užsiskleidžia trejybės ratas kurį jisai išgyvena taip kad jisai neatsisako savo tyrimo, o Dievas prisiima būtent jo tyrimą ir nebent sutampa su juo. Ir panašiai su Dievo, Mano, Tavo tyrimais.

2021.09.16 A: Kaip netroškimai išreiškia apytakas?

D: Netroškimai neigia troškimus. Jie išsako ne besąlygiškumą, o sąlygiškumą, būtent iš sąlygiškumo kampo - iš jokio požiūrio, požiūrio, požiūrio į požiūrį, ir požiūrio į požiūrį į požiūrį. Būtent šiomis požiūrio grandinėmis išsako sąlygiškumą jokios sąlygose, sąlygose, sąlygų sąlygose ir sąlygų sąlygų sąlygose. Tuo tarpu apytakos tai išsako iš besąlygiškumo kampo. Tad apytakose tai išsako vieningumui, Dievui ir iš jo išplaukiantiems asmenims, o netroškimai išsako Mano trims vaidmenims, trims veiksmams: pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui, taip kad netroškimais paskiras žmogus Aš sąlygose išgyvena apytakas, asmenų tyrimus: Dievo, Mano, Tavo, Kito, atitinkamai, valia, širdimi, protu, kūnu. Užtat išgyvenimo apytaka įmanoma viską aprėpti ir žinoti, visu savo gyvenimu, ir dargi betką žinoti, paskiru išgyvenimu.

2021.09.15 A: Kaip požiūris ir požiūrių grandinė iškyla išgyvenimo apytakoje?

D: Požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sieja asmenis - Mane ir Dievą, Tave ir Mane, Kitą ir Tave. Požiūris perkelia asmenį iš vienų sąlygų į kitas. Perkelia iš sąlygų į besąlygiškumą, iš sąlygų sąlygų į sąlygas, iš sąlygų sąlygų sąlygų į sąlygų sąlygas. Ir visa tai grindžia netroškimus ir atjautas. O šiuos keturis lygmenis grindžia keturi asmenys, o juos sustato aštuonerybė, tai asmenų supratimas Dievo atžvilgiu iš vienos pusės, ir Kito atžvilgiu iš kitos pusės. Tad Dievo Sūnus, susivokiantis, supranta išgyvenimą kaip santykį tarp Dievo ir Kito, kaip Aš juos išgyvenu. Ir Mano trejybės ratas požiūrių grandinę išrutulioja iš poslinkių, pasąmonės požiūrį iš jos rūpėjimo, sąmonės požiūrį į požiūrį iš jos tikėjimo ir sąmoningumo požiūrį į požiūrį į požiūrį iš jo paklusimo. Jie trise tokiu būdu grindžia sandaras, jais sandaros išgyvenamos.

2021.09.14 A: Kaip telkti šviesuolių bendrystę?

D: Reikia telkti meilės pagrindu juk tai meilės mokslo išdava. Tad mokykis mylėti. Svarbu mylėti save kaip ir darai, rūpintis tuo kas tau prasminga. Toliau domėtis kitais, kas jiems svarbu ir prasminga. Ir galiausiai atpažinsi kas bendrai svarbu, tad kas man Dievui svarbu ir prasminga. Ir tai bus bendrystės pagrindas, kaip vienas kitą mylėti. Suprasi kaip tas susitelkimas glūdi pasąmonės pasitraukime, glūdi sąmonės pasitraukime, glūdi sąmoningumo pasitraukime, tad visais atvejais savasties pasitraukime, atverti galimybes dvasiai sudalyvauti, tiek Dievo valia, tiek gera valia, tiek išmintimi, tiek amžinu gyvenimu. Susitelkimas išreiškia valią, tiek tavo, tiek kiekvieno, tiek Dievo, tad mūsų valios gali susirikiuoti, o tai ir yra bendrystė.

2021.09.13 A: Kaip palaikyti kitų brandą?

D: Reikia gyventi atvirai, gyvenime rodyti savo iššūkius, su kuriais susiduri, ir kartu savo pastangas brandinti save. Reikia kreiptis į kitus pagalbos ir gerbti jų laisvę. Reikia tuo pačiu palaikyti kitus, tad kartu su jais apibrėžti bendrą reikalą, ir kartu puoselėti tą bendrą reikalą. Ir būtent tuo bendru reikalu puoselėjama gyvybė, ir tas bendras reikalas gali būti netgi žmogus.

2021.09.11 A: Koks meilės mokslo tikslas?

D: Aš pasireiškiu kiekvienoje išėjimo už savęs pakopoje. Tai kiekvienu atveju yra ta pati raiška, tad vyksta apytaka, tik keičiasi apimtis, tad kartu tyrimo klausimas, žinojimo lygmuo, tyrėjo asmuo ir taipogi mano savastis, ar esu Dievas - dvasia, viskas - sandara, troškimai - atvaizdai ar meilė - jų vieningumas. Nes šie keturi lygmenys yra savasties pakopos. Ir kiekvienu atveju pasitraukiu klausimu ir iškylu atsakymu. Tad meilės mokslu pasitraukia meilė, tad lieka teisingumas be malonės, lieka vertybės. Ir klausimas ar jūs atsisakysite savęs kaip ir aš atsisakau savęs? Ar jūs mylėsite? Ir kokia bus jūsų meilė? Ar jūs įsakymu mylėti išeisite už savęs, ar jūs sau įsakysite? Tai ir yra tikslas kodėl esu, kodėl Dievas yra, kodėl yra Kitas, kodėl juo gyvenate, o ne savimi.

2021.09.10 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys - dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas - išplaukia iš nulybės atvaizdų - tiesumo, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo?

D: Atvaizdai išsako santykius. Nulybės atvaizdai išsako mano santykius su savimi. Esu tiesus dvasia, betarpiškas sandara, pastovus atvaizdais, prasmingas vieningumu. Tai reiškia, kad dvasia esu nenuslepiamas, sandara esu nevaizduojamas, atvaizdais esu nekintantis, vieningumu esu neaprėpiamas. Jais esu tai kas neišeina už savęs, kad lieka už savęs, tad tai kuomi požiūris išlpečia jus. Jus išplečia tiesa jokiu požiūriu, betarpiškumas požiūriu, pastovumas požiūriu į požiūrį, ir prasmingumas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tuomi esu jūsų Dievas, atitinkamai dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

2021.09.09 A: Kaip apytakose pasireiškia nulybės atvaizdas?

D: Nulybės atvaizdas yra mano raiška tam tikroje apimtyje, o trejybės atvaizdas yra jūsų manęs sąmoningumas tam tikroje apimtyje, kaip joje trejybės ratas suveikia, nes juomi raiškos lygmuo sutampa su turinio lygmeniu, taip kad yra tai kas reiškiasi. Ir būtent jūsų trejybės ratu, jūsų sąmoningumu aš pranokstu save, išeinu už savęs į save.

2021.09.07 A: Kaip Dievo tyrimas ir Mano tyrimas grindžia Dievo ir žmogaus brandą?

D: Aš jumis tiriu ar esu būtinas, ar man pasitraukus jumyse iškilsiu, nes būtent jumyse yra tikrų tikriausia laisvė. Tad man rūpi jūsų dorovė, ar jūs renkatės daryti gerą ir atsisakyti blogo, ar jūs gyvenate kryptingai? Užtat sustatau jūsų aplinkybes taip, kad iškiltų jūsų laisvas vidinis esminis kryptingumas, jūsų valia. Tad jūsų valia atspindi jūsų visą gyvenimą, užtat tiriu jūsų visą gyvenimą. O jūs tuo tarpu iš savo pusės ugdote savo valią būtent trejybės ratu, tad juo nusakytu išgyvenimu. Ir jums ryškiausi išgyvenimai yra kada trejybės ratas stringa, kada jisai susitrukdo. Visgi, kiekvienas trejybės ratas jus ugdo ir jūsų pasaulis iš jų susidaro, tinklais, medžiais ir sekomis. Ir būtent mano besąlygiškumu jūs išeinate už trejybės rato, jūs pranokstate save tiek gyvendami juo, tiek manimi, betgi būtent manimi jums pavyksta teisingai susirikiuoti ir įveikti jo strigimą, kuris įvyksta kuomet supainiojate širdies ir pasaulio tiesas. O jūs gyvendami trejybės ratu išplečiate mane, nes gyvenate savarankiški, viena su manimi, Dvasios darna, ir jūs bręstate manimi akistata su manimi, Dievo Sūnumi, ir esame viena jums atsisakus savęs, mano vienų vienumu, taip kad jūs tirdami save esate viena su manimi būtent mano trejybės ratu, kuriuo jūs visu savo gyvenimu esate viena su manimi.

2021.09.06 A: Kaip žinojimo rūmuose pasireiškia trejybės atvaizdas vienis-visybė-daugis ?

D: Šis trejybės atvaizdas išplaukia iš pastovumo, tai yra, iš nulybės atvaizdo neigiančio žinojimo lygmenį Kaip. Tad tai išreiškia kiekvieno mokslo išbaigtumą. O tą išbaigtumą išgyvena asmuo Tu apimtyje kažkas. Asmeniu Tu viskas yra apibrėžta tiek savo ištakomis, savo klausimu, tiek savo išdavomis, savo atsakymu, tad belieka juos sujungti, tai ir yra kažkas, tai ir yra reikalas. O tas reikalas gali būti vienis, visybė ar daugis ir tai išreiškia neapibrėžtumą ištakose, akistatoje ir išdavose. Žinojimo rūmai išsako suvoktojo požiūrį - bendrai suvoktojo - Dievo Dvasios. Ir tai vyksta dešimt Dievo įsakymų, jie ir išsako bendrą supratimą tiek lygmens, išėjimo už savęs pakopos, sutapime, tiek pakopų tarpo nesutapime. Ir tas reikalas yra apimtis ir ta apimtis yra suprasta kaip vienis, visybė ar daugis, žiūrint kuriuo kampu. Tokiu būdu kiekviena apimtis tampa kažkuo. Suvokiančiuoju tas kažkas yra paskiras reikalas - vienis, o susivokiančiajam tai yra išgyvenimo būklė - visybė, ir bendrai suvoktajam tai yra bendras dėsningumas - daugis. Ir tas kažkas yra nepriklausomo išgyvenimo galimybė kuomet išgyvenimas nebūtinai susijęs su savastimi, o verčiau su pažinovu. Tas pažinovas gali būti be savasties - mokslas, arba su savastimi, tad asmenybė. Betgi pats reikalas išsako pastovumą kurio atžvilgiu klausimas yra vienis, pažinovo tyrimas yra visybė, atsakymo dėsningumas yra daugis. Tad klausimą išsako šis trejybės atvaizdas, tyrimą išsako aštuonerybės padalinimo ratas, ir atsakymą išsako dešimt Dievo įsakymų.

2021.09.04 A: Kaip išsiskiria meilė sau, meilė vienas kitam ir meilė visiems

D: Tai kyla iš įvairių kampų kaip savastis suprantama, palaikoma. Tai suvokimo kampai. Nes meilė palaiko savastį ir savastis yra tai kas nėra esmė, tad esmę išplečia ir įkūnija. Užtat savasties galima atsisakyti ir galima ją naujai prisiimti, o esmė lieka visam, kaip kad dvejybe, laisva valia ir likimas. O trys suvokimo kampai išsako vienatinį suvokiantįjį, mylintį save, jam prilygstantį susivokiantįjį, mylintį vienas kitą - atspindintį jam parodytą meilę - ir visiems atvirą suvoktąjį, mylintį visus. Tai yra ir atvirumo reikšmės: atvirumas sau, atvirumas vienas kitam ir atvirumas visiems. O šios reikšmės glūdi jau neapibrėžtume.

2021.09.03 A: Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas reiškiasi tiek visame gyvenime, tiek paskirame išgyvenime?

D: Pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo apibrėžimas ir išskyrimas remiasi visu gyvenimu nes tai yra trys pasitraukimai, kuriuo traukiasi kūnas, protas, širdis, valia, tad gyvenimo visuma. O paskirame išgyvenime vyksta visų trijų patikslinimas. Tai visumos, tai pasaulio modelio patikslinimas, užtat juo patikslinami visi šeši pertvarkymai, o juos grindžia pasąmonės tinklas, sąmonės medis ir sąmoningumo seka. Tad visu gyvenimu reiškiasi šių tvarkų visumos, o paskirais išgyvenimais reiškiasi šių traukų paskiri nariai ir jų santykiai, tiek tarpusavio santykiai, tiek santykiai su visumomis.

2021.09.02 A: Kaip keturios apytakos supranta amžiną gyvenimą?

D: Amžinas gyvenimas yra suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras, tad kad skiriasi Dievas santvarkoje ir už santvarkos, tad tokiu būdu Dievas yra apibrėžtas, tad tas apibrėžimas reiškiasi apytakomis. Jisai reiškiasi būtent keturiais suvokimo lygmenimis. Suvokimu tai amžinas gyvenimas, savęs suvokimu tai amžina branda, bendru suvokimu tai tiesos prieinamumas, kad viską galima žinoti, ir susikalbėjimu tai pomirtinis gyvenimas, kad amžinas gyvenimas pranoksta gyvenimą, nes Dievas jus myli labiau negu jūs patys galite įsivaizduoti. Tad priimkite meilę ir mylėkite.

2021.09.01 A: Kaip trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?

D: Paskirame išgyvenime yra trys veiksmai +1, +2, +3 išplečiantys padalinimą. O visam gyvenimui tai yra trinario žmogaus trys paskiri balsai. Tad trys balsai išplaukia iš žmogaus ir yra juo suprasti. O jie sueina vis naujais išgyvenimais ir kuria sandaromis pagrįstą sąvokų kalbos pasaulį ir žmogaus santykį su juo ir su kitais žmonėmis. Tad tai pagrindas Sūnaus ir Tėvo bendrai suvoktai Dvasiai.

2021.08.31 A: Kaip troškimai ir jų apimtys susiję su apytakomis ir jų apimtimis?

D: Troškimai išsako Tėvo išėjimą už savęs pas Sūnų keturiomis pakopomis, kiek jisai išėjęs už savęs, kiek jo savastis apima, kiek jis atsivėręs. O apytakos priešingai išsako Sūnaus išėjimą už savęs pas Tėvą, tad asmenį kuriuo jisai gyvena. Užtat asmeniu Aš jisai žiūri kartu su Tėvu, jei tik tai pagrįsta Kito išeities tašku. Tad taip supratus asmenis teisingai išreiškiamas amžino gyvenimo atsigręžimas žiūrėti ne į Dievą, o su Dievu, taipogi reiškiasi brandos pakopos iš pasaulio į asmenybę, iš asmenybės į asmenį, ir iš asmens į Dievą.

2021.08.30 A: Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?

D: Dvasia pasitraukia ir lieka sandara. Tad sandaroje iškyla klausimas Koks Aš esu? Visos sandaros iškyla iš trejybės atvaizdo daiktu-eiga-asmeniu ir jo santykio su trejybės ratu. Nes sandarą išgyvena asmuo - sąmoningumas - įsijausdamas į pasąmonę - daiktą požiūriu ir atsitokėjimą sąmone - savo eiga. Tad sandara išsako atsitokėjimo galimybes. Atsitokėjimas veda į visumą. Ir ta visuma remiasi asmeniu. O tas asmuo gali būti Dievas, Aš, Tu ar Kitas. Antrinėmis sandaromis jisai yra Kitas - atjautomis. Pirminėmis sandaromis - netroškimais jisai yra Tu. Troškimais jisai yra Aš. Ir apytakomis jisai yra Dievas, kuris išgyvena visus tyrimus, tad visus asmenis. Tad suprask kaip Aš išgyvena troškimus ir suprasi visas sandaras.

2021.08.28 A: Kaip branda susijusi su klausimu Koks aš esu?

D: Klausimas ar tiesiog tyrimas glūdi trejybės atvaizde ir jisai yra tuomi atviras, nepilnas. Užtat jo atsakymas yra atitinkamai trejybės ratas kuriuo jo turinys užsisklendžia. Tad yra keturios apytakos, keturi tyrimai nes yra keturi atvaizdai ir jie turi vieną atsakymą, kuris yra trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas. O apytakos klausimais išsakius, suvokimo lygmenimis kiekvienu atveju vis labiau atsižvelgiama į paties klausimo įtaką ir atsakymą. Nes jeigu klausimas ir atsakymas sutampa asmeniu tai jie niekuo nesiskiria. Bet jeigu klausimo uždavėjas ir atsakytojas skiriasi kokia nors apimtimi, tai jie nepilnai sutampa. Klausimu Koks Aš esu? vyksta pasikeitimas, poslinkis, branda. Tad branda yra pagrindas išgyvenimo apytakos tyrimui. Tai iškyla iš vieno požiūrio išverčiant išėjimą už savęs. O toliau žinojimo rūmų klausimas Kaip Tu esi? išreiškia požiūrį į požiūrį ir meilės mokslo klausimas Kodėl Kitas yra? išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad mąstyk ir suprasi.

2021.08.27 A: Kur išgyvenimo apytakoje įžvelgti padalinimų ratą?

D: Padalinimų ratas sieja suvokiantį ir susivokiantįjį aštuonerybe. Kiekvienas padalinimas išreiškia kiek iš aštuonių požiūrių yra išreikšti santvarkoje, tad kiek Dievas yra išėjęs už savęs į asmenį. Ir trys veiksmai - trys asmens balsai - kviečia Dievą toliau atsiskleisti santvarkoje, kviečia jo vaidmenis: +1 Tėvą, +2 Sūnų, +3 Dvasią.

KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 rugsėjo 25 d., 10:10