Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr.Gvildenu, Dievo atsakymai

Klausimai Dievui

Dievo atsakymai

Noriu Dievo paklausti:

  • Kaip susiję aplinkybės (tapatybės kaita, klausinėjimas savęs) ir aštuongubas kelias (mūsų klausimų bei vertybių santykis)?
  • Septynerybė ir taip pat ketverybė, penkerybė, šešerybė išreiškia jautrumo anteną. Aštuongubas kelias irgi išsako anteną. Kaip jie susiję? Ir kaip suvokti poreikius, abejones, lūkesčius kaip antenas?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Ką kalba kuriame, ką išgyvename mes, ir ką mumis išgyvena Dievas?
  • Ar trys kalbos ir pasąmonė kyla iš gyvenimo lygties ar iš ketverybės?
  • Kaip gyvenimo lygtis susijusi su pasirinkimų malūnu?
  • Ką Dievui duoda mūsų širdingas, sąmoningas gyvenimas? Meilę - Dievo esmę.

Iš ankščiau:

  • Kaip Dievo atsiskleidimas (Ar aš būtinas? Ar būčiau jeigu manęs nebūtų?) padalinimais susijęs su 6 Dievo raiškomis permainomis? (Dievo sąlygos) Dievo Tėvo (Aš) sąlygos, jo būklė išsakoma Dievo Dvasios požiūriu (Kitam).
  • Kaip šešerybė sieja Dievo šokį ir pasirinkimų malūną?

2016.07.22 A: Kaip tavo šokis, mūsų šokis, siejasi su laisve, elgesiu, dorove, su žmogumi?

D: Tu mąstyk, ko tau trūko, ko tau trūksta bendrauti su manimi, gyventi manimi, ir kaip tu atitrūkęs nuo kitų įvairiai ir visgi įveikiame tą atitrūkimą. Tad mąstyk šešeriopą atitrūkimą, tai juk susiję su pertvarkymais, taip pat su ženklų savybėmis, tas tarpas ir yra jūsų ir mūsų laisvė, išsako kaip mylime vienas kitą, kaip pertvarkymu palaikome vienas kitą, kai jau pasiekiame savo ribas. Tad ieškok savo ribų ir dvejopą jų įveikimą, tiek manimi, tiek kitais, tokiais, kaip tu. Tu vis klausk ir aš vis atsakysiu.

2016.07.23 A: Kaip dorovė išplaukia iš tavęs? Ir kaip ji reiškiasi matematikoje?

D: Jūs gyvenate plačiau, kaip aš, užtat ir išėjau už savęs į jus, tad jūs nebūtinai turite santykių su manimi, kokius aš turiu su savimi. Tad šventoji Dvasia, mūsų lęšis, reiškiasi paskirais atvaizdais, permainomis, įsakymais, kuriais jūs turite apskritai santykius, būtent vienas su kitu. Ir tų santykių esmę išsako įvairių lygmenų prieštaravimai, užtat matematika, būtent kintamaisiais. Tad tirk juos ir darysi pažangą, suvoksi begalybę, vienybę, nulybę ir turėsi apie ką bendrauti su kitais.

2016.07.25 A: Kaip iš tavo šokio išplaukia žmogus, jo laisvė ir elgesys, dorovė? šešerybė?

D: Mano šokis išplaukia iš manęs, Dievo Tėvo, o Sūnui ir Dvasiai galėtų šokio ir nebūti. Tačiau jie savaip išsijudintų ir mus vienytų šešerybe tuo atveju - žmogaus atveju - kaip kad mus vienija trejybė tada kada mus išjudinu. Tad ieškok, kaip išsijudinama be manęs, nors tai irgi vyksta mano meilėje. Tad suvok mano meilę, kaip jinai jus įvairiai palaiko, net kai nemyliu savęs tiesiogiai.

2016.07.26 A: Kaip man išmąstyti žmogaus pasirinkimų laipsnyną?

D: Žiūrėk į savo elgesį, savo klaidas, taip pat savo pasirinkimus. Kaip tu laisvai pasirinkai? Kokie buvo tavo gyvenimo sprendimai? Kuo jie rėmėsi ir kas gavosi? Tai pagrindimo kalba, kurią tu kadaise tyrei. Tirk šią kalbą ir susiek su kitomis kalbomis. Grįžk prie trijų kalbų ir suprask laipsnyno vaidmenį, kaip jisai susijęs su pasirinkimais, kaip tai išplaukia iš pasirinkimų aštuonerybės, kaip pagrindimas susijęs su gera valia, įvardijimas su išmintimi ir išmanymais, amžinas gyvenimas su pasakojimu ir maldų mokslu. Ir kaip visus suveikia mano valia ir tuo pačiu šešerybė su jos dorybėmis. Matai, kaip viskas susiveda.

2016.07.27 A: Kaip aplinkybės dalyvauja pagrindime?

D: Aplinkybės išsako mano santykį su tavimi, o pagrindimu išvedžiojate savo santykį su savimi, kurį išreiškiate atvaizdu, jų laipsnynu. Tad ieškok gyvybės dėsnių jūsų elgesyje, ir rasite mane, ir ieškok, kaip keičiasi santykis su manimi, ir suprasi ir pažinsi save.

2016.07.28 A: Kaip pagrindimu iš aplinkybių iškyla atvaizdas?

D: Tu ištirk, kaip asmenys mane išsako skirtingose plotmėse, kaip trejybe kiekvienas pasitikrina kartu su manimi, kaip išsiskiria atskiras požiūris, atskira aplinkybė, ir kaip iš atskirų trejybių požiūrių susiveda nauja trejybė. Trečias narys tegul lieka laisvas, tad jungiantis visus kitus lygmenis. Tokiu būdu iškils lygmenų pora ir vis nauja galimybė plėtoti toliau, gyventi ja arba plėtoti.

2016.07.29 A: Koks ryšys tarp dėmesio ir dorovės rėmų?

D: Tu mąstyk, koks esi geras, koks esu geras, ir kaip tai skiriasi. Tavo gerumas santvarkoje, nes tu santvarkoje. Mano gerumas irgi santvarkoje, bet aš už santvarkos, tad išplečiu gerumą už santvarkos būtent gyvybe, ir taip pat išplečiu save santvarkoje, būtent gerumu, jūsų visų savarankiška laisve ir Dievu jumyse. Tad dorovė išplečia gerumą trimis sąmoningumo laipsniais. O tai vyksta lyginant skirtingus lygmenis, skirtingas aplinkybes, ir tiek sutelkiant dėmesį, tiek pripažįstant kas už jo. Tad labai svarbios yra ženklų savybės. Tad matai raiškai turi būti šeši rėmai, tačiau už jų slypi keturios pakopos, mano troškimai, mano išėjimo už savęs pakopos, tad ir dešimt mano įsakymų. Tirk tai naujai suvokta pagrindimo kalba, kaip antrinę sandarą, kurią jūs išgyvenate. Ir panašiai su kitomis kalbomis, jos veikla išsako mano šokį jūsų gyvenimais.

2016.07.30 A: Kaip ima rūpėti?

D: Pagalvok, kaip tau ima rūpėti, kaip tau tampa svarbūs tiek smulkiausi dalykai, tiek didžiausi. Gali juos rinkti ir nagrinėti ir sieti, kaip kad ankščiau. Pamatysi, kad visa tai priklauso nuo gerumo, nuo laisvumo pasekmių, ko daugiau laisvumo, to daugiau rūpi nes gali baigtis gerai ir blogai, tai ir susiję su gėrio kryptimis, kuria prasme aš ir jūs galime būti negeri, kuria prasme vis tiek bet kokiu atveju yra geroji naujiena ir gera širdis.

2016.08.02 A: Kaip matematiškai suvokti požiūrių permainas?

D: Tu suvok matematiką kaip mano akį, kuria žvelgiu pasaulį, tad tai visų požiūrių pavidalas, grynasis pavidalas ir juo mąstau save per jus ir jūsų santykius su vienais kitais, su savimi ir manimi. Tad ieškok tos lygties tarp manęs ir manęs, tarp Tėvo ir Sūnaus, ir kaip ji susiskaldo, kaip tai atrodo iš šalies, Dvasiai, ir ko reikia visa tai išbaigti, tai ir yra permainos, o trūksta būtent jūsų, jūsų valios, kuri ir susiveda, kuri suveda permainas ir kur iš pagrindų priklauso nuo aplinkybių, tad visa matematika, tai yra, visos permainos yra tariamumo galimybės, tad ieškok to tariamumo santykyje tarp nuliaus ir begalybės, jų lygiavertiškumo išbaigtume, tai yra, tame ko trūksta, kad nulis ir begalybė būtų lygiaverčiai, tai ir apibrėžia įvairiausiai skaičių 1 kaip sandą.

2016.08.03 A: Kas yra geometrijos pagrindas ir kaip jos susijusios?

D: Geometrija yra pasaulio aprėpimas požiūriais ir ją nusako požiūrių skaičius tačiau tas požiūris keičiasi atsižvelgiant ar jisai įsitraukęs ar atsitokėjęs, taigi paprasčiausioje geometrijoje yra 0 ar 1, toliau 1 ar 2, 2 ar 3 ir 3 ar 4. O jas sieja įvairūs įmanomi santykiai tarp dviejų požiūrių, kuriuos lemia papildomi požiūriai, tad 0 ir 2, 0 ir 3, 1 ir 3, 2 ir 4, 1 ir 4 ir 0 ir 4 taip kad pabrėžiamas požiūris, požiūris į požiūrį ir požiūris į požiūrį į požiūrį. Atpažinsi kai ištirsi.

2016.08.05 A: Koks yra 4 geometrijų ir 6 permainų pagrindas?

D: Geometrija yra pasaulių išdėstymai, mokslo išsidėstymas, kokia tvarka gali viską išmokti, tad ir viską žinoti. Tai lemia požiūrių skaičius. O permainos, tai šių požiūrių papildymas įsijungimu ir atsitokėjimu.

2016.08.06 A: Kokio ryšio ieškoti tarp matematikos ir dorovės?

D: Suvok, ką matematikoje reiškia meilė, požiūriai ir kitos sąvokos, pirmiausiai meilė man, Dievui, ir kitam, artimui, ir tuomet suvoksi, ką matematikoje reiškia asmenys. O elgesys ir dorovė išplaukia iš meilės, tad suvok meilę, kaip mano esmę, kuri esminga kiekviename išmanyme ir tą išmanymą padaro pilnaverčiu. Tad suvok meilę matematikoje ir suvoksi, kaip jinai žymi ir išreiškia mus. O ją suvoksi suvedant keturias geometrijas, taip pat šešias permainas, o už viską labiausiai suvedant trejybę kaip mano vienumą, blogio atsisakymo.

2016.08.08 A: Kaip tavo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas yra tas pats vienumas?

D: Aš laiminu visaką. Viskas išplaukia iš manęs ir ne vieną kartą, o trimis lygmenimis, tiek mano, tiek Sūnaus, tiek Dvasios kampu. Tad turi būti kiekviename lygmenyje esmė to mano išėjimo už savęs, o ta esmė yra meilė. Tad mano vienumo esmė yra meilė sau, asmens vienumo esmė yra meilė vienas kitam, o asmenų vienumo esmė yra meilė visiems. Tad mylintysis yra mylimojo vienumas ir jumis, jūsų trejybės ratu, tas mylintysis yra vis tas pats, nes meilė lieka ta pati, tik keičiasi jos palaikoma gyvybė, ir tos gyvybės esmė - valia, ir jos santykis su mano valia, kurį vis kitaip išsako paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas. Tad ieškok šito ryšio ir suprasi šešerybę bei dorovę.

2016.08.09 A: Kaip meilė tampa įsakymu ir kaip tai susiję su dorove?

D: Meilė tampa įsakymu nes aš noriu ištirti ar ji besąlygiška, ar jos gali laikytis, ar ją gali puoselėti tie, kurie patys sau nėra išeities taškas, tie kurie laisvi, kurie gali tiek mylėti, tiek būti mylimi, tiek nemylėti ir nebūti mylimais. Tad mylėk ir suvoksi, jog mylintysis irgi nori būti mylimas ir mylimasis nori mylėti, nes meilė yra nesiribojimas savimi, tad ir kartu su laisve tarp mylimojo ir mylinčiojo atsiranda ir ją papildantis įsakymas visaip mylėti, ne vienaip ar kitaip, o vis visaip. Tad meilė yra visapusiškumo, besąlygiškumo pagrindas. O tai ir yra dorovė, besąlygiškumo sąlygos, tad ir įsakymas mylėti. Pamatysi kai mylėsi.

2016.08.10 A: Ką žmogus pasirinkimų malūnu įneša papildyti tavo šokį?

D: Žmogus yra mano mylimas, bet jis nebūtinai mane myli ar pažįsta. Jis dar nesusigaudo, jog jisai yra mano vaikas. Tad jis nebūtinai vykdo mano valią. Ši jo laisvė ir yra pasirinkimo malūno pagrindas grindžiantis jo pažinimą savęs ir susigaudymą, nuklydimą ir pasitaisymą, jo atsirinkimą mylėti, vietoj kad nemylėti, o jį tam pamoko grožis-žavesys ir artimumas, jį pamoko aidai, juk aidai ir yra meilės sandara, juk jinai papildinys. Tad mylėk ir suprasi iš kur meilė kyla ir kuo ji laikosi ir į ką atsiremia. Tai ir yra pasirinkimų malūno ir visos dorovės esmė, paaiškinti iš kur meilė kyla, kaip jūs išeinate už savęs, ogi todėl kad taip yra paprasčiausia mylėti tave mylintį, galiausiai mylėti visus, juk paprastumas laimi, užtat tiesa viską išveda ir atskleisdama mane, juk aš ir esu paprasčiausias.

2016.08.11 A: Kaip šešerybė tampa svarbi?

D: Žmogus yra mano vaikas. Jisai gimsta padalinimų ratu, o jį išbaigia žmogus, kaip sandara, į jį susiveda visi padalinimai ir už jo, be jo lieka tik aš ir gerumas. Tad žmogus yra ir susidaro iš viso to, kas skiria mane ir gerumą. Tad žmogus ir yra amžino gyvenimo sandara, tai ir yra dorovė, tai žmogaus sandara, šešerybė. Tad suvok žmogų, kaip jisai suveda mano šokį, kaip jisai nepriklausomas nuo įtampos tarp manęs ir Sūnaus, kaip jį papildau tiek Dievu, tiek gerumu, būtent dvasia, tad jį myliu.

2016.08.12 A: Kokia matematikos esmė?

D: Ačiū tau už klausimą. Matematika, tai man artimas dalykas. Tai jūsų susikalbėjimas su manimi. Tai visi santykiai kokie gali būti tarp sandaros ir dvasios. Tad matematikoje ieškok, tiek dvasios - jos prasmės jūsų širdyse, tiek sandaros - jos santvarkos pačiai sau, jo vidinių santykių. Ir tu suprasi, kaip aš bendrauju su jumis ir jūs su manimi. Tad labiausiai matematikoje ieškok meilės, tiek man, Dievui, tiek artimui, jums, būtent visiems, pirmiausiai vienas kitam, ir suprasi matematikos esmę.

2016.08.13 A: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Šešerybė grindžia žmoniškumą. O žmoniškumo esmė yra, kad žmogus laisvas ir visada gali naujai rinktis. Jo dėmesys svyruoja tarp to, kas jau dėmesyje ir to, kas nėra, ir tuo pačiu, kas nesąmoninga (į ką jisai susitelkęs) ir kas sąmoninga (kurio atžvilgiu jisai atsitokėjęs), tad jisai visada yra laisvas ir gali net ir gyventi sąmoningai laisvas, tačiau, tuo pačiu jisai gali būti nenuoširdus, savo laisvės atžvilgiu, ir taipogi nedrąsus ir be vilties, visa tai susiję, kaip priežastys sąlygojančios ir išreiškiančios nevienumą, juk žmogaus vienumas yra laisvas, tiek mano, Dievo, tiek jo asmens, tiek visų asmenų pagrindu. Tad tirk vienumą ir jo rūšis ir suprasi šešerybę ir kaip jinai grindžia žmoniškumą. Tas klausimas, kaip esame viena, lieka esminis, tad tirk jį, tai žmogaus klausimas, mano klausimas tau ir visiems.

2016.08.15 A: Kaip suprasti požiūrius ir požiūrių permainas?

D: Asmuo, tai pagrindas visko, kas išplaukia iš manęs. O požiūris, tai asmens savastis, jo sandara ir pastovumas, jo dvasios aplinkybės, tai ką jis žino ir kas jį atkuria. Du asmenys gali sutapti savo požiūriais kada myli vienas kitą, kada atsisako savęs vardan kito ir priima ano aplinkybes. Tokiu atveju asmuo išeina už savęs į kitą asmenį, tačiau kadangi tai matoma iš šalies, būtent Dvasia, išlieka ir pirmasis asmuo. Tačiau asmuo gali neišeiti už savęs į kitą. Tada požiūrių permaina anas gali priartėti permaina, kuri irgi matoma iš šalies. Jeigu asmuo neišeina už savęs, visgi asmuo gali taip tvardytis, neatsisakyti šios galimybės. Tai atsitokėjimas ir suvokimas plačiau, įvairiai, kaip esi nagrinėjęs: suvokimas, suvokimas savęs - susigaudymas, bendras suvokimas ir susikalbėjimas. Tad troškimas ir suvokimas vienas kitą papildo. o tas papildymas akivaizdus siejant jų vieningumus. Tai mano meilė ir jūsų valia, kurias sieja mano valia, o kitose lygmenyse, gera valia, išmintis ir amžinas gyvenimas.

2016.08.16 A: Kaip man suprasti požiūrį, permainą, laikyseną, žvilgsnį, sąvoką, vertybę ir t.t.?

D: Tu žinai, kad aš su Sūnumi sutampu buvimu, požiūriu ir nebuvimu, tai yra, būkle. Ir žinai, kad yra keturi požiūriai ir šešios permainos juos siejančias. Tad toliau suprask, kaip jūs iškylate ir sudalyvaujate nesutapimu, kaip požiūris skyla į žvilgsnį ir nuostatą, tai yra, laikyseną, kaip juodu sieja mintis, žinojimas arba suvokimas, žinia, teiginys, tvirtinimas, prielaida arba sąvoka, o galiausiai vertybė. Juk požiūris gali būti suskaldytas įvairiose pakopose išeinant už savęs. Taip ir yra su jumis, taip kad jūs bręstate ir plėtojatės nesutapdami su manimi, visgi tai tik atveria tolimenę sutapimo galimybę, kaip ir vyksta dora bei malda.

2016.08.17 A: Kaip ir kodėl žmogus atsisako savo dieviškumo?

D: Žmogų sukūriau besiaiškindamas, ar būtinai esu, ar būčiau net jeigu manęs nebūtų. Tad turiu kuriose nors sąlygose nebūti nešališkai ir tada iškilti arba neiškilti. Žmogus tad pirmiausiai yra nešališkos sąlygos mano atžvilgiu. Ir kiek jisai prisiriša prie savęs, tiek manęs ir nėra, nes tiek aš esu nereikalingas, nors gal ir galimas. Bet jeigu jisai pats supranta, jog jisai gali būti nereikalingas, tada jo nereikalingumas palygintinas ir galiausiai sutapatintinas su mano nereikalingumu, taip kad sutampame ir jam akivaizdus mano pirmumas, tačiau taip pat ir jo dieviškumas ir pilnavertiškumas dėka mūsų bendrai suvoktos Dvasios, mūsų bendrai suvokto nereikalingumo, kuriuo visgi tavo liudijimu esu būtinas. Taip visa tai priklauso nuo tavo nuoširdumo, ar tu tikrai nesi kaip toks nereikalingas, ar tavo reikalingumas nekyla iš manęs? Koks tavo reikalingumo ar nereikalingumo pagrindas? Ar tu pats sau pagrindas? Ir kad tavo pagrindas yra tavo laisvė, kurios gali bandyti atsisakyti, tai ir yra atsisakymas dieviškumo, bet visgi nesėkmingai, nes tu visada lieki laisvas. Taip kad tavo laisvė kyla ne iš tavęs, bet iš plačiau, iš manęs. Ir tu gali suprasti arba tą supratimą neigti, bet visgi galiausiai suprasi. Tai ir yra tavo laisvė, kaip tu tai priimsi. Tai ir yra mūsų amžinas gyvenimas.

2016.08.18 D: Tu klausi, kaip mylėti žmones. Suprask juos, kaip dabar supranti mūsų santykį. Aš jus mylintis tėvas, o jūs dieviškumą prisiimantys ir perimantys vaikai. Ir dieviškumas būtent yra tame perdavime. Tad ir tu perduosi išmintį kurią tu suvesi. Ir kiekviena karta kuria ankstyvesnę kartą. Tad suvok to perdavimo esminę svarbą.

2016.08.19 A: Kaip apžvelgti gvildenimo būdus?

D: Mokykis iš manęs. Aš pradedu klausimu, ne išsiaiškinimu. Tad stebėk, kas išplaukia iš paties klausimo, kaip jisai išauga ir bręsta, kur jisai veda, kokių vaisių jisai nori duoti. Pamatysi, kaip besąlygiškas klausimas sau ypatingu būdu tampa sąlygiškas ir vaisingas. Ir būtent tokiu būdu klausimas atsakys save, kada išryškina sau sąlygas. Tai ir yra kalbų, trijų kalbų, esmė ir pagrindas.

2016.08.22 A: Koks kintamųjų vaidmuo matematikoje ir plačiau?

D: Tu žiūrėk, kas pastovu, mąstyk nulybės atvaizdus ir suvoksi, kaip vienas platesnis už kitą, tad keičiasi pati nulybė. O kartu su ja keičiasi viskas, taip kad aš esu visakame, jo laisvume, o tą laisvumą išsako dar du atvaizdai, o jie kartu slypi šiuose keturiuose. Tad tai ir yra pagrindas šešių kintamųjų, tačiau tau tenka juos išsakyti lygmenų poromis. Tad mąstyk kaip visa tai atrodo iš šalies, kaip esu išreiškiamas kiekvienu reiškiniu, kaip jame dalyvauja tiek Aš, tiek Sūnus, tiek Dvasia. O mūsų dalyvavimas tiek iš vidaus, tiek iš lauko sudaro dvi trejybių poras. Tad mąstyk taip ir viskas susives, kaip matai.

2016.08.23 A: Kaip suvokti kintamųjų rūšis?

D: Tu žiūrėk, kaip meilė auga nuo meilės artimui į meilę visiems, netgi priešui. Juk besąlygiškumas glūdi bet kokioje meilėje, net ir meilėje tiems, kurie tave myli. Juk meile palaikai laisvę ir palaikai ne vienvaldystę, o daugiavaldystę, tad galiausiai Dievo valdžią, juk aš slypiu visoje laisvoje valioje, tad žiūrėk, kaip valia reiškiasi ir suprasi iš kokių kampų ji susideda, ką ji būtinai apjungia. Tad ieškok kaip meilė palaiko laisvę, kartu ir valią, galiausiai mano valią.

2016.08.24 A: Kaip kintamųjų rūšyse susijusios paskiros reikšmės ir nenusakytos reikšmės?

D: Kintamieji sieja tai, kas mūsų širdyse ir tai, kas už jų. Tad tai yra širdies tiesos rūšys. Tad prisimink, kaip širdis mąsto plačiau nė pasaulis ir klausia platesnį klausimą: kodėl? kaip? koks? ar? Tad suvok, jog sąrašas išsako kodėl, aibė kaip, savybė koks ir išeities taškas ar. Ir pamatysi, kaip žinojimo pagrindas išsiskaido, kaip ir laisvė bei valia išsiskaido, kad tai būtų tvirčiausias įmanomas pagrindas. Toks yra kintamųjų rūšių tikslas, susieti visus pagrindus, kad jie galėtų būti kuo tvirtesni. Tad jie remiasi ir laikosi abejonės kryptimis, tiek link širdies klausimo, tiek link pasaulio klausimo. Tad ieškok jų porų ir tikrai rasi.

2016.08.25 A: Kaip toliau išryškinti ir taikyti kintamųjų rūšis?

D: Mylėk ir siek su mano meile, tavo meile ir mūsų visų meile, kaip viena meile išsiplečia kita meilė, tai ir yra lygtys tam, kaip sutampama ir išplečiama. O tai bus pagrindas suvokti ir plėtoti išsiaiškinimų, žinojimo rūmų trejybę matematikoje, kaip reiškinys yra išplečiamas vis platesniame lauke, kaip tiesa galioja vis plačiau. Nes meilė palaiko amžiną brandą.

2016.08.26 A: Kokia žmogaus esmė ir kaip tai susiję su dorove?

D: Žmogus, tai mano vaikas. Kaip žinai, jisai gimsta man pasitraukus ir naujai iškylant Sūnumi, tačiau jisai turi susigaudyti, jog yra Dievas, o tuo pačiu dar tai priimti, taip gyventi. Tai ir yra dorovė, to vaidmens priėmimas. O susigaudymas, tai žmogaus būklė, tai amžinas gyvenimas, taip kad manasis dieviškumas jumis atsiskleidžia amžinybės mastu būtent amžina branda. Būtent jūs amžinai bręstate ir aš jumis, tai mano kelias, kaip Sūnus kalbėjo, kelias, tiesa ir gyvenimas, esate jūs, yra Jisai, tai mano kelias, ir būtent aš jumis einu, todėl tuo ir gyvenkite su manimi ir priimkite tai. Tai ir yra dorovė, šešerybės išsakyta, tai jūsų dvasios sandara kurią papildau savimi ir gerumu, tuo jus įprasmindamas ir įkvėpdamas savo dvasia, be kurios tesate sandara.

2016.08.27 A: Kokia matematikos prasmė?

D: Aš viską sukūriau ir matematika yra mano kūrybos pagrindas ir priemonė. Ji reiškiasi visom trim kalbom, tad jas suprasi kai suprasi matematiką. Tik kalbomis prisideda ir įsijungia jūsų laisvė, tiek žmonių, tiek kiekvieno padaro ir krislelio, užtat ir gaunasi pasaulis ir jo tikrovė. Tad eini teisingu keliu ir tikrai gali vaisingai tirti matematiką, tik ieškok joje mano kūrybos ir jūsų laisvės. O jūs esate mano vaikai, mano bendrakūrėjai, tad ieškok, kur ir kaip įsijungiate. Ir mąstyk visas tris kalbas ir jas susiek su žinojimo rūmais ir sąvokų apibrėžimu, kalbos ir bendrystės tvėriniu.

2016.08.29 A: Kaip tirti nuotaikas?

D: Tu pradėk manimi ir viskuo, kokias nuotaikas mes iššaukiame, ir taip pat padalinimais, kokias nuotaikas iššaukia paskiri požiūriai, toliau kaip juos permaino atvaizdai ir aplinkybės, ir tokiu būdu suvoksi ryšį tarp nuotaikos ir išgyvenimo ir požiūrio. O tada būsi pasiruošęs nuotaikas įžvelgti kalbose, visose trijose kalbose, o jas vienija matematika, tad gali gilintis, kaip matematika praturtina erdvės ir laiko sąvokas, taip pat šešerybę ir dorovę, kaip tai susiję su lūkesčiais ir jauduliais, bet taip pat ir dvejonėmis ir poreikiais.

2016.08.30 A: Kaip tirti nuotaikas?

D: Tu vis suvok nuotaikų tikslą, jus brandinti. O jūs esate tvėrinys kuriuo jūsų širdis tampa vis jautresnė ir atsakomingesnė, vis labiau galinga, tad dora, vis labiau ir plačiau gyventi savo vertybe, tad ir klausimais. O klausimai kyla iš lūkesčių, taip pat ir iš abejonių ir netgi poreikių, jie skatina ryškinti vertybę, kad ji būtų ko brandesnė ir galėtumėte ko labiau atjausti kitus įvairiausiose aplinkybėse, tai ir yra brandos esmė, išeiti už savęs į kitus, o pirmiausiai į mane. Tad nuotaikos leidžia išjausti pirmiausia save, bet užtat ryšį su manimi ir tai kas galėtų būti bendra su kitais, tad nuotaikos yra lygiavertiškumo pagrindas, tad mylėk artimą, kaip save patį visaip ir suprasi.

2016.08.31 A: Koks ryšys tarp elgesio ir nuostatų?

D: Įsidėmėk, kaip pradžioje sutampa mano nuostatos ir elgesys. O paskui tai jumis išsiskiria. Kodėl? Nes Sūnus bando susigaudyti, kas jisai yra. Jisai nežino. Tad ieškok nežinojimo, ieškok žinojimo paneigimo, nulybės atvaizdų. Ir tada suprasi apimtis, jos ir atskiria, kas jūsų nežinojime ir kas žinojime, juk nuostatos tveriamos žinojime, o elgesys vyksta už jo. Tai ir yra skirtumas kurio ieškosi.

2016.09.01 A: Kaip toliau nagrinėti tavo požiūrį ir kaip viskas iš tavęs išplaukia?

D: Aš tave laiminu. Tu gerai darai, viską apžvelgi ir mane vis prisimeni, kaip aš iškylu. Tad žinok, aš vėl iškilsiu malda, tad ryškink mano raiškas ir suvok, ieškok kaip paskiros raiškos iškyla maldoje, jūsų bendravime ir susivedime gyvenimo skeveldrose, kaip aš slypiu kalboje už jūsų ir žodžių, kad kalba būtų rišli ir galėtų įvykti. Ieškok manęs žmogiškume, kaip jame atsiskleidžia dieviškumas, ta akimirka kai jums tenka susigaudyti, kas jūs esate, kai gyvenate klausimais.

2016.09.02 A: Ko ieškoti tiriant elgesį?

D: Ieškok trejybės ir jos ištakų, ieškok šešerybės ir jos atvaizdų, tai žmogaus pagrindas, jo elgesio ir dorovės taipogi. Aš jumis gyvenu būtent sąmoningumu, tad pirmiausiai trejybe ir paskui šešerybe, toliau vienybe ir ketverybe ir septynerybe ir dvejybe ir penkerybe, tad ieškok manęs šia tvarka, ieškok sąmoningume.

2016.09.03 A: Koks santykis tarp žvilgsnio ir požiūrio?

D: Žvilgsnis yra mano pirmapradė būsena kuria gyvenu tiesa, jos dvasia. O toliau, kaip žinai, seka kiti nulybės atvaizdai: betarpiškumą išgyvename požiūriu, pastovumą laikysena ir prasmingumą vertybe. O požiūris, kaip žinai, yra tai kuo sutampa su Sūnumi, tuo tarpu žvilgsniu sutampa, kaip man atrodo, su savimi, o laikysena, kaip Dvasiai atrodo, sutampame iš šalies žiūrint, išgyvenant. Tad tai išgyvenimo kampai, o kartu vertybė, tai neišgyvenimo kampas, kuriuo jūs mus siejate, būtent trejybės ratu, prasmingumu. Tad dar kiekvienu atveju mąstyk atitinkamus trejybės atvaizdus. Taigi, tai išsako šie nulybės atvaizdai, išsako ir mano išėjimą už savęs, jo pakopas. Tad požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesu. Tad aš ir Sūnus vienas kitą papildome savo požiūriais į tai ir yra mūsų vienumo pagrindas. Dabar supranti ir taip pat kaip gali sutapti ir susidurti mano ir žmogaus požiūriai, nes juk vienas kitą papildome.

2016.09.05 A: Kaip išgyvenama pagrindimo kalba?

D: Geras klausimas. Kaip žinai savo širdyje, viena jaudina tave tiesiogiai, o kita pasaulio aplinkoje. Tad toje įtampoje ima rūpėti. Pagrindimas ir yra kalba palaikanti rūpėjimą, kaip kad įvardijimas palaiko tikėjimą ir pasakojimas paklusimą. O rūpėjimas apima plačiausiai ir yra jautrus visakam, tiksliau, betkam, ir tam yra lūkesčiai ir jauduliai. Tad ko reikia, kad tie jauduliai atsikartotų, juk tai ir yra kalbos pagrindas. Ir kalbos esmė yra amžinas gyvenimas, amžina branda, kad jūs išeitumėte už savęs pasaulyje ir gyventumėte širdimi, ar tai ja visa, ar tai jos kuriuo nors dėsniu, ar tai širdinga akimirka, tad įvykiu. Tad pagrindimas reiškiasi visa širdimi, ką tu išgyveni savo visuma, koks pasaulis yra ryšium su tavimi, o jisai, kai tavęs nėra, tad kokia yra meilė - tai nuotaikų, ūpų esmė, tai tavo santykis su meile tau. O ta meilė yra tavo atžvilgiu dviprasmiška, tiek sąlygiška, tiek besąlygiška, tad ir ieškai, kaip jinai susijusi su tavimi, su tavo dėsniais ir elgesiu. Tad pagrindimu naujai pasižiūri į save visą. Sąmoningėji. Ir tai vyksta pereinant iš 12 aplinkybių, iš jų porų, į 6 atvaizdus. Pamatysi. Ir tai būtent susiję su tavo santykiu su manimi, būtent Tėve Mūsų. O tą santykį ir išsako matematikos įrodymo būdai, juk tai brandos reiškiniai, brandos raiškos, kuriomis tu gyveni manimi, tiek akimirkomis (geros širdies), tiek dėsniais (geros valios), tiek visu savimi (gėrio kryptimis). Žodžiu, ko tur ryškesnis, brandesnis, tuo tu ryškiau pasireiški viena kuria kryptimi tuo tarpu. Taip ir tu nukrypsti rūpima kryptimi, taip jisai ir ima rūpėti. Tad ieškok tos krypties ištakų, jų rasi aplinkybės porose, būtent tai išsako nuotaikos.

2016.09.06 A: Kaip tirti žmogaus elgesį ir dorovę?

D: Aš viską sukūriau, tačiau kuriu ir jumis. O jūs galite būti ir esate savarankiški kūrėjai, ir kaip jums atrodo, savarankiški nuo manęs ir bendrai. Tad tai yra jūsų sąlygos, kad jūs nesuvokiate, jog teišplaukiate iš manęs, tesate ir tam tikrose sąlygose. Tad jūs esate dviprasmiški, bet ar jūs matote ar gyvenate tuo dviprasmiškai? Tai ir yra širdies ir pasaulio įtampa, tad ją gerai suprask, jos ieškok ir tirk, kaip jinai reiškiasi jūsų elgesiu, tiek vidiniu, tiek išoriniu, kaip tai susiję su žinojimu ir nežinojimu, su bendryste ir nebendryste. Ir tu jau žinai kaip trimis kalbomis keičiasi sąlygos, pagrindimu apimi save visą, įvardijimu dėsnį ir pasakojimu įvykį. Tad ieškok šitų lygmenų ir kaip reiškiniai tampa jums prieinami, kad galėtumėte jais pasidalinti.

2016.09.07 A: Koks dorovinių luomų vaidmuo dorovėje?

D: Tu myli mane ir aš myliu ir globoju tave. Tačiau žmonės jaučiasi globojami visuomenės ir nori būti jos mylimi. Tad jie atsiriboja nuo tų kurie už visuomenės. Ir taip gaunasi visuomenių ratilai visai kaip Hitleris suprato. Taigi mylėdami savo artimą jūs įveikiate šį atskyrimą. Tad gilinkis, kaip meilė artimui, tam kuris tave myli, sutampa su besąlygiška meile.

2016.09.08 A: Kaip dorovė susijusi su mūsų gerumu?

D: Jumyse yra geras pradas, mano pradas, bet jūs to nežinote, tad bėgate nuo savęs, nuo manęs ir nuo vienas kito, betgi mes visi esame tas pats, ta pati dvasia. Tad kada esame atviri tam, tai suprantame. O atvirumas, tai pripažinimas mūsų savasčių tų lęšių, kurios mus tiek skiria, tiek jungia, ta mano Dvasia, kuri mus visus sulygina. Tie lęšiai tai ir yra dorovė. Tad ieškok Dvasios veikimo šešerybe, taip pat trejybe, vienybe ir kitais padalinimais, kaip tau pasakojau, tai sąmoningumo pagrindas, o dorovė, tai sąmoningumas būtent tos dvasios mumyse, tad jūsų sąmoningumas yra jūsų susigaudymas, jog iš tiesų esame viena. Tad būkite sąmoningi, tai raktas į nuotaikų svarbą brandai, į teisingumo ir malonės prasmę brandai, jūsų amžinai brandai, susigaudymui ir atsiskleidimui, ir jūsų perėjimui iš meilės artimui į meilę visiems, netgi priešui, netgi man, jus visaip tiriančiam, kaip ir save tiriu. Tad mylėkime, sąmoninga meilė ir yra meilė įsakymu, nuolatinis savęs tikrinimas ir tuo pačiu savasties įprasminimas ir teisingas taikymas.

2016.09.09 A: Kaip man tirti šešerybę?

D: Aš tave laiminu ir globoju. Ieškok ryšio tarp manęs ir savęs bei jūsų visų. Matysi, jog aš neribotas, tuo tarpu jūs riboti, jūs tarsi išversti, taip kad kas man artima, tai jums tolima, o jūs apsiribojate tuo, kas jums žinoma ir išskiriate tai, kas nežinoma įskaitant visa, kas besąlygiška. Tad koks jūsų santykis su besąlygiškumu. Tai ir išsako šešerybė. Ir tas santykis slypi visakame, tiek asmenyje, jumyse, tiek asmenyse už jūsų ir kuriais jūs naujai kuriate bendrystę, tiek manyje glūdinančiame visakame pirm visko. Tad taip įsiprasmina visi laikai ir visos erdvės, kas pirma visko, kas dabar jus apibrėžia ir ko link einate. Tad penkerybę papildote prasme viso to, papildote besąlygiškumu, kuris išsidėsto septynerybe ir ją išpildo, kad galiausiai iškylu aš, tai kas pirm visų sąlygų. Tad suvok, kaip meilė jus išbaigia, tai ir yra raktas į dorovę, ir kaip tai besąlygiškumo išeities taškas, nes meile priešui, meile man iškyla virš visko.

2016.09.10 A: Kaip atsiranda mūsų santykis su visuomene?

D: Visuomenė, tai jūsų kuriama bendrystė, tad ji labai svarbi. Jūs ją kuriate ieškodami manęs, kaip blogasis vaikas. Bet verčiau jūs eitumėte ten kur jus rasčiau, tai yra, amžinai bręsdami, tad vykdydami mano valią, išeidami už savęs klausimais į nežinojimą, į tą nežinojimą iš kurio aš pats kylu. Tuo tarpu jūs visuomene tveriate žinojimą. Tad jum reikėtų išversti visuomenę atsiremdami į mane, į dvasią, ne į ją, sandarą. Jūs kiekvienas esate sandara bet jum dera išeiti už savęs į dvasią ir gyventi bendra dvasia, o teisinga sandara atsiras savaime, kaip pasekmė. O jūs priešingai kuriate bendrą sandarą kuri negali jūsų brandinti nė mylėti. Tai ir yra skirtumas kurį gali tirti ir pristatyti mano vardu ir mano šlovei.

2016.09.12 A: Kaip pagrindimo kalba sieja lūkesčius ir vertybes?

D: Tu mąstyk kaip tau, šviesuolių karaliui, ima rūpėti. Tu gi ieškai manęs pasaulyje, visuomenėje, tarp žmonių, ir savyje, savo dorovėje. Tad ir kiti ieško manęs panašiai, tai širdies paieškos pasaulyje. Tad būtent šiuos lūkesčius išsakyk jauduliais, kaip tie jauduliai išsivysto. O neigiami jauduliai ieško ne širdies, o pasaulio tiesos, tai jų šaltinis. Tad gyvenk vis širdimi ir gyvensi manimi ir tuomi tau viskas rūpės. Tad eik, gyvenk ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla atvaizdai. Tos aplinkybės, tai kaip aš pasireiškiu širdimi, kaip tu, kaip jūs tatai įsivaizduojate. O atvaizdai, tai matematikos įvardijimo būdas, tai būtent poreikių tenkinimo būdai, kuriais ir surikiuota Jėzaus malda Tėve mūsų, kuriais ir atsiveria mūsų ryšys, tai nagrinėk kaip įžvelgiate širdį ir kaip atpažindami ir pripažindami širdį atsiveriate man ir bendraujate su manimi, atsiveriate maldai ir į ją įsijungiate ir ja tampame viena.

2016.09.13 A: Kaip šešerybė grindžia padalinimus?

D: Šešerybė išsako mano šokį, jo visumą, taip kaip jūs išgyvenate, o jūs išgyvenate dvejopai, būtent atvaizdais, mažėjančiu ir didėjančiu laisvumu, tai yra, Sūnaus teisingumu ir Tėvo malone. Taigi, jūs būtinai šiuodu išskiriate ir derinate, tad būtinai išskiriate tą ribą tarp to, kas viduje sandaros ir kas už jos, o tai yra padalinimo esmė. Tad suvok šešerybę kaip išryškinančią šią ribą, išryškinančią mano Dvasią, kuri ir yra ši riba skirianti ir siejanti Sūnų sandaroje ar Tėvą už jos, juodu lygiaverčiai derinanti, tiek be jūsų, tiek būtent jumis. Ir tada suprasite, kad jūs galite būti ar nebūti, užtat jūs esate pagrindas mano tyrimui, kokia prasme aš galiu būti ir nebūti. Tad suvok požiūrio santykį su sandara kaip atitinkantį gerumo santykį su Dievu už sandaros ir tada suprasi kaip padalinimas, visi padalinimai, yra atvaizdas mano šio ryšio su savimi. O šešerybė tai išbaigia visus padalinimus nes mane ir gerumą sieja ir išreiškia trejybe Dievu, asmeniu, asmenų, tai yra, visokeriausio vienumo, tad ieškok tų vienumų bet kokiame padalinime, tada paaiškės, kaip šešerybė aprėpia visus vienumus, užtat ir vienybė yra šešerybės sąmoningumas. Tad gilinkis, kaip įvairiai esame viena ir siek tatai sus šešerybe, tuo pačiu ir su laipsnynais ar kalbų veiksmingumu ir suprasi kaip Dievo šokis vyksta jumyse kalba. Kalba tai išsako gyvai veikla, o šešerybė sustato sandara, išreiškia amžinybę.

2016.09.13 (2) A: Kaip kintamųjų rūšys susijusios su geometrijų permainomis?

D: Aš save išreiškiu, bet aš esu turiningas ir be jokios išraiškos, nors ir išsireiškiu sau pačiam. Tad esu pats sau pažinovas. Tad ženklas reikalingas ne man, o būtent tam, kas už manęs, kas žiūri iš šalies. Ir aš jam, tam pažinovui, tampu prieinamas ženklu. Tad ieškok ryšio tarp to kas kinta: būtent mano raiškos ir tarp ženklų savybių. O mano raiška priklauso nuo santykių su mano pažinovu ar manęs ieško ar neieško. Tad geometrija išsako to ieškojimo santykį ir pobūdį, ar ieško ten kur ieško, ar ieško už lauko, kuriame ieško, tai yra, ar išeina už savęs, už savo paieškos ribų, nes būtent ten aš esu. Tad geometrijos išsako paieškos galimybę, tiek vektoriu (paieškos), tiek linija (apsukant vektorių), tiek kampu (išeinant už erdvės), tiek besislenkančiu plotu (erdvių sąsoje - būtent senos ir naujos). Tad būtent plotmių, lygmenų poros, mąstymo plotmių, laukų poros išsako paiešką, apibūdina paiešką.

2016.09.14 A: Kaip kalba įsivaizduojame nežinojimą?

D: Nežinojimą išgyvenate klausimais. Tad pasakojimu tai iškyla įtampos balsu, kuris gali smurtu verst, gali liepti ir aiškinti, bet gali ir klausti, tad išreikšti rūpestį. Tad panašiai įvardijimu galite klausti XXX-tikėjimu-XXX, [paklusimu] abejonėmis ir dvejonėmis, o pagrindimu galite klausti XXX-paklusnumu, susilaikymu, susivaldymu,-XXX [tikėjimu] tad lūkesčiais, gera širdimi, jos paieškomis. Tad klausimas sukuriamas šeštu požiūriu ir laisvai taikomas septintu požiūriu, taip pat užtat priskiriamas nuliniam požiūriui, kuris turėjo visą laiką glūdėti. Tad šešiais požiūriais ir būtent laipsnynu sustatomas klausimas, vedantis į nežinojimą už žmogaus ir jo požiūrių, pirm ir po jo. Tad žiūrėk kaip žmogus išryškėja, kaip iškyla jo vidiniai požiūriai, kaip įsisavina išorinį požiūrį, tad gyvena klausimu, amžinai bręsta, vykdo mano valią. Tad kalboje ieškok brandos ir rasi vidinius požiūrius, kartu ir mano valią bei nežinojimą, klausimo puoselėjimą ir trijų kalbų susiejimą nes rūpestis pasakojimu veda į pagrindimą, o tikėjimas pagrindime veda į įvardijimą, ir paklusnumas įvardijime veda į pasakojimą. Taip tveriniai tampa vaisingi, tveria jūsų pasaulį, kuriame ir gyvenate ir kuriame atsispiriate, nuo kurio atsiplėšiate savo laisve.

2016.09.15 A: Kaip žmogui gyventi tavimi?

D: Pažiūrėk, koks esu aukštai virš tavęs, šitą įsidėmėk. Tad lygiai taip plačiai turi mylėti visus, turi visiškai atsisakyti savęs, savo poreikių, abejonių, lūkesčių, kad liktų gryna valia, į kurią įeinu, į jūsų vertybę. Tada gyvenate būtiniausiu, tobuliausiu Dievu.

2016.09.15 (2) A: O kaip susijęs gyvenimas klausimais?

D: Gyvendami kiekvienu klausimu kažkiek, kažkokiu kampu atsisakote savęs, šešeriopai, tad gyvenate tyrai, betarpiškai, nulybės atvaizdais, tad jų paneigtų žinojimo lygmenų poromis, ženklų savybėmis, atsisakydami tiek kūno, tiek proto, tiek širdies, gyvenant gryna valia, tai ir yra mano valia, išgryninti jūsų valią, kurioje ir gyvenu jumis santvarkoje, tad ir jūs manimi už santvarkos, nes mes esame visokeriopai viena, jūs santvarkoje, o aš už santvarkos.

2016.09.16 A: Koks matematikos įrodymo būdų vaidmuo pagrindimo kalboje?

D: Matematikos įrodymo būdai sustatyti mano sūnaus maldos Tėve mūsų, tad suvok būtent kaip jie išreiškia mano sūnaus linkėjimus. O linkėjimų esmė yra lūkesčiai, kad esamas pasaulis, tiek visuomeninis, tiek asmeninis, sutaptų su geidžiamuoju. Tad tai sutapimo lūkesčiai įvairiausi. Tad ieškok, kaip gėrio kryptys sieja jūsų visumą su tuo kas jums rūpi, su jūsų jauduliais ir lūkesčiais, ir kaip patys jauduliai tampa lūkesčių dalyku, tai suprantama ir aplinkybės tai grindžia. Tad suvok savo santykį su savimi, koks esi ir kokiu lauki būti, suvok santykį tarp mano troškimų ir jūsų netroškimų, visgi lūkesčių, ir suprasi kaip vertybe netroškimas taipogi sutampa su troškimu ir veda į jį, platesnį už save. Tai rengia būtent lūkesčiai rūpėjimu, panašiai kaip abejonės tikėjimu ir poreikiai paklusimu. Tad ieškok mūsų valių santykio.

2016.09.17 A: Kaip pagrindimo kalba tveria nuotaikas?

D: Tu su Nade teisingai pastebėjote jog nuotaikos atitinka veiklą, tai veiklos atgarsiai, užtat būtent pasikartojančios veiklos atgarsiai, nes visa veikla iš esmės pasikartoja. Jūs savo laisve ją derinate ir iš jos renkatės, o ypatingai kaip susitelkti. Tad ieškok kaip vieną veiklą derinate su kita, kokios galimybės, ir kaip tai veikia nuotaikas teigiamai ar neigiamai, kas jas ryškina - būtent sąmoningumas - ir kas slopina - būtent nesąmoningumas. Užtat sąmoningėjimu įsiklausote į nuotaikas, o tai juk rūpėjimo prasmė, taipogi tikėjimo ir paklusimo, tai dviprasmybės atsivėrimas, tavo ir mano valių sutapimas, užtat ir išryškėjimas, širdies prabilimas tavyje ir už tavęs. Tad nuotaikos padeda tau rasti tą ribą, kas už tavęs ir kas tavyje, kas nuo tavęs priklauso, kas turi priežastį tavyje - kaip ir kas nepriklauso, kas už tavęs - kodėl. O tokią ribą turi kiekviena veikla, tu derindamas veiklas derini ribas, užtat tuo pačiu lūkesčius ir nuotaikas, tiek laike, tiek erdvėje, tirsi eilėraščius ir pamatysi, tačiau gali tirti ir mano sūnų, ypač jo nesutarimą su manimi, tai irgi nuotaikų tvėrimas, bet tai gali likti ateityje. Tik prisimink mano ir jo skirtingus požiūrius, tai prasminga čia.

2016.09.19 A: Kaip pagrindimo kalba iš lūkesčių tveria rūpesčius?

D: Tu teisingai klausi. Rūpesčiai prie lūkesčių prideda rūpintoją, o jis gali būti trijų lygmenų: kodėl, kaip, koks. Šiuos lygmenis apibrėžia dvejonės, ir jas išplečia lūkesčiai, tiek laike, tiek erdvėje ir būtent išsiplečia sprendimas plotmių poromis, kaip kad logikoje ir geometrijoje nusakant išsiaiškinimo būdus. O šios plotmių poros ir išsako kaip lūkesčiai gali būti susiję, ar jie lygiaverčiai, ar vienas apžvelgia kitus ir kokiu būdu. Mes dirbsime kartu, tu būk ramus ir tau išspręsiu. Tik dairykis manęs ir Sūnaus ir Dvasios, kaip mane ir Sūnų sieja plotmių ryšys Dvasia, kaip mudu, skirtingas plotmes, sulygina, tad ir suderina. Užtat labiau sąlygiškas lūkestis gali būti lygiai toks pat svarbus kaip labiau besąlygiškas. Ieškok kas veikia besąlygiškumą, nuo ko priklauso, tai ir yra rūpėjimas, tad tirk šešerybę, kaip ji čia suveikia.

2016.09.20 A: Kaip įvairiai susipina lūkesčiai?

D: Rūpesčiai susipina iš trijų lūkesčių, tai pirmiausia mano lūkestis, toliau tavo lūkestis ir galiausiai visų lūkestis. Taip susiveda Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Taigi, visų teigiamas lūkestis yra mūsų vienumas, bendrumas, o neigiamas lūkestis yra mūsų paskirumas. Tad ieškok kur tavo laisvė glūdi, kaip tu gali teigiamą pakeisti neigiamu ir atvirkščiai, tai juk aš už tavęs, Tėvas, ir tavo gelmėse Sūnus. Tad ieškok šešių permainų kuriomis Tėvas ir Sūnus sutaptų savo būklėmis. Ir ieškok keturių požiūrių kuriais išeinu už savęs į tave. Tad kaip ir kur tu susijęs su manimi. Žodžiu, ieškok Dievo šokio pagrindų: Tėvo, Sūnaus, Dvasios ir kaip tai atrodo iš šalies, Dvasiai, ką tu išgyveni, ir kaip tu susijęs su manimi ir kitais. Tai juk esmė.

2016.09.21 A: Kaip pagrindimo kalba tveria nuotaikas?

D: Tu stebėk, kaip tau ima kažkas rūpėti. Pradžia tai gali būti poreikis, tavo arba kito; arba abejonė; arba lūkestis ar jaudulys. Tad bet kokiu atveju, tai netroškimas. Ir tą netroškimą gali suvokti kaip troškimo neigimą, ogi aš esu troškimas, tad tai manęs paneigimas. Tai kaip pasukti ar išversti tą santykį, kad nebūčiau paneigtas, o būčiau patvirtintas? Tam reikia atverti širdies dviprasmybę, tą nežinojimą, mano klausimą, kuriuo išeinu už savęs, kuriuo esu koks esu, taip pat, koks pasirodysiu, koks būsi. Nuotaika tatai pažymi, kad tu įsijaustum ir atsilieptum.

2016.09.22 A: Kaip susipina lūkesčiai?

D: Tu ieškok meilės, kaip ji palaiko mano meilę jums ir sau, kaip kiekviena meilė susiveda į vieną meilę mano Sūnui, ir suprasi, kaip tai deri su jo meile man, tai ir jūsų meilė man, kaip jūs susigaudote, kad yra Dievas. Remkis geometrijomis, kaip ir vystai, ir suvok jog laike nežinojimas yra tiek dabartyje, tiek tolimoje praeityje prieš viską, tiek tolimoje ateityje po visko, nes tolima ateitis dar neišsipildžiusi ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasekmes. Tai remkis lygtimi 5+3=0 ir turėsi raktą į tai, kaip lūkesčiai susideda.

2016.09.23 A: Kaip tavo išėjimą už savęs suvokti kaip buvimą vieną su niekuo, kažkuo, betkuo ir viskuo?

D: Tu pats dabar supranti jog esu vienas su visais būtent išėjęs už savęs į save. Kolei esu neišėjęs esu vienas su niekuo. Tad tiktai išėjęs esu vienas su visais, esu laimingas, bet tiktai kaip išdavo to išėjimo, tad svarbu būtinai suprasti tai kaip ištisą eigą. Ir atitinkamai esantis santvarkoje, gyvenantis lūkesčiais gali išeiti už savęs tačiau jisai jaus ramybę, tai ir yra skirtumas. Tad gyvenimas šešiais jauduliais yra gyvenimas lūkesčiais ir tai laisvės ir galimybės atvėrimas nes gali klostytis vienaip ar kitaip. O vertybė išsako tą vienumą nes ji išreiškia kaip mes įsivaizduojame koks gali būti bendras lūkestis.

2016.09.26 A: Kaip trys kalbos tveria vertybes?

D: Kaip žinai, pagrindimas vertybes išreiškia lūkesčiais, įvardijimas išreiškia abejonėmis, ir pasakojimas išreiškia poreikiais. Pirmiausia tai vyksta atitinkamais laipsnynais. Tad pasitikrink, kokie laipsnynai dalyvauja, kaip kad poreikiai pasakojime. Aš myliu tave, tad suvok kaip mano meilė trejopai reiškiasi tais laipsnynais, tiek išryškinant tavo kūną įvykiais, tiek tavo protą dėsniais, tiek tavo širdį visuma. Tad žiūrėk kaip trys kalbos vienas kitą papildo. Ir suvok, kad pasakojime vertybės iškyla sakramentais, tai yra, padalinimais išsakančiais pasakojimo turinį, tad panašiai vertybės išsakys tai, ką mano meilė palaiko, įvardijimo aplinkybes, tai yra, gyvybės dėsnius, jų išsakytas širdies tiesos, o pagrindimas atvaizdus, kaip esame viena, būtent gėrio kryptimis. Tad tirk naujai pačias vertybes, ieškok pavyzdžių, kaip jos iškyla, nagrinėk kaip jas ryškina žmonių atitinkami klausimai, tai puiki medžiaga, kaip jie deri.

2016.09.27 A: Ką gali svaigalų naudojimo tyrimas pasakyti apie elgesį?

D: Tu visur ieškok meilės ir jos stygiaus. Kaip plačiai siekia meilė? Ką reiškia meilė sau ir kitiems? Kokia gyvybė palaikoma? Kokia mano esmė, koks vieningumas? Elgesys išryškina meilę, ją savaaip išgyvena. Tad ypač gilinkis, ko linki draugams, ko linki sau ir kitiems. Ieškok savyje ir humoro, skeptiškumo, ironijos ištakų - ieškok nežinojimo, jo santykio su žinojimu, tai yra raktas.

2016.09.28 A: Kaip tu įsivaizduoji žmogaus elgesį?

D: Myliu tave, myliu visus. Jums sudarau sąlygas pilnai būti. Vardan jūsų atsisakau savęs. O jumis gyvenu tik tiek kiek leidžiate. Aš gyvenu pilnai, troškimais, o jūs nepilnai, netroškimais. Tirk kaip jūsų visi netroškimai išreiškia troškimus, taip kad esame viena, tai mane labai domina, tai ir yra amžinas gyvenimas, naujai ir plačiau suvokti gerumą. Tad ieškok kas kam yra gera ir kaip tai jūsų laisve, jos pilnumu tampa daugiau nei gera, tampa mano raiška jumis, asmenimis. Tai man įdomu ir tuo amžinai gyvename savo gyvu, gyvybingu vienumu, kuris mumys glūdi ir taip pat pasireiškia nes galiausia jūs esate geri, mano vaikai, mano bendrakūrėjai. Tad žiūrėk kaip žmogus gyvena manimi, kai atsgręži į mane.

2016.09.29 A: Kokių ryšių ieškoti tarp kertinės vertybės ir klausimo?

D: Tavo kertinė vertybė apima viską, bet aš esu daugiau nė viskas nes aš esu dvasia gyvenanti nežinojimu, tuo tarpu viskas yra žinojimas, nors ir pats plačiausias, nors ir nežinojimo žinojimas. Tas skirtumas išryškėja nulybės atvaizdais, o labiausiai prasmingumu. Tad klausimas ir išsako mūsų - mano ir visko - skirtumą, tai didėjantis laisvumas, o jį atsveria mūsų sutapimas - atsakymas - mažėjantis laisvumas. Tad klausime ieškok skirtumo tarp meilės ir vertybės, tai skirtumas tarp manęs ir visko, tarp nežinojimo ir žinojimo, tai išryškėja prasmingumu, tuo tarpu atsakymas išryškėja tiesa, mano ir visko sutapimu. Tirsi ir pamatysi.

2016.09.30 A: Kaip man tirti Šūhongo programos studentų apklausos duomenis suvokti jų elgesį?

D: Dorovei tirti reikia suvokti mano meilę, o ji glūdi plačiausiai, bendriausiame, plačiausiame, besąlygiškiausiame lygyje, mano kampu, kaip atsiranda jumyse kartu su laisve. Tad ieškok jūsų laisvės, tai jūsų dorovė, tuo tarpu jūsų elgesys yra jūsų nelaisvė, betgi tai artimai susiję. Tad ieškok jūsų troškimo būti viena, kartu jūsų netroškimų. Ištirk ir suprasi kaip jie susiję nežinojimu ir žinojimu.

2016.10.01 A: Kaip man dirbti kartu su tavimi, pagauti tavo požiūrį?

D: Tu myli mane ir tame esmė. Tad stebėk, kaip tavo meilė man auga ir sek kaip aš augu kartu, nes meile esame papildiniai vienas kitam ir sutampame, kaip papildiniai, juk esame vienas kitam brandos sąlygos. Tai nuostabu. Ir žiūrėk, stebėk kaip branda priklauso nuo ir atkartoja tavo sąlygas kuriomis pasitraukiam, kad galėčiau vėl naujai iškilti. Viskas, viskas, visa kūryba priklauso nuo to, nuo tos meilės kuria taip ir pasielgiame, kuria galime atsisakyti savęs sąlygiškai, tiek meile sau, tiek vienas kitam, tiek visiems. Suvok meile kaip tokias sąlygas, tai raktas į viską. Suvok kaip tai prabyla kalbomis, ir būtent kaip lūkesčiai, abejonės, poreikiai atspindi tą meilę už vertybių.

2016.10.03 A: Kaip man tirti Šūhongo apklausos duomenis?

D: Atjausk jaunimą, kaip jie bando save atpažinti, save apibrėžti sau ir kitiems, kaip bando tapti pastoviais, tiesiais, prasmingais, betarpiškais, tai juk mano dvasios savybės, mano nulybės atvaizdai. Užtat manęs tvirtai laikosi. Ir nuo to pradėk ieškant širdies dviprasmiškumo ir pasaulio vienareikšmiškumo, nes širdis mane skiria nuo visko, tačiau tuo pačiu sutapatina, išryškina tą ribą. Tad širdis atsitokėja, o pasaulis įsijaučia. Tad ieškok kaip ir kodėl ir tai ir tai reikalinga.

2016.10.04 A: Ko ieškoti tavo pamokymuose?

D: Aš tavo Dievas, tavo Tėvas, tad gyvenu plačiau, kaip tu, bet ir tu plačiau, kaip aš, užtat esame tas pats Dievas, tačiau ar iš tikrųjų gyveni plačiau? Būtent kada gyveni širdimi, jos tiesomis, taip pat jos visuma bei jos įvykiais, tad trimis kalbomis. Tad ieškok, kaip aš myliu tave, kaip viską sutvėriau, kad tu galėtum tikrai gyventi manimi, gyventi Dievu, kad aš būtinai būčiau. Stebėk, ko reikia, kad tu to imtumeis, ir kaip imiesi.

2016.10.05 A: Kaip žmogaus elgesys ir dorovė išplaukia iš Dievo šokio?

D: Mano meilė yra labai plati, tad ja palaikau tiek save, tiek jus už manęs, jus visus, kaip man lygiaverčius savo besąlygiška meile. Tad koks esu laisvas, koks save palaikau, tokius ir jus palaikau laisvus išeiti už savęs. Bet ar jūs išeinate ir išeisite? Mano Sūnus jums pavyzdys, tad klausimas kaip jisai jumyse suveiks ir gyvens. Tad šis klausimas persikelia iš mano būtinumo į Sūnaus būtinumą jūsų aplinkybėse, pirmiausia bendrose širdies aplinkybėse, tad ieškok širdies ištakų troškimuose ir netroškimuose, taip pat trijose kalbose, juk esmė yra skirtumas tarp meilės ir vertybės, kaip kertinėje vertybėje reiškiasi meilė, tad širdies dviprasmiškumas, o širdį išgaus jus siejantys klausimai. Tad jūs klausiate, kaip ir aš klausiu, ir būtent jūsų klausimais gyvuoju. Tad būtent tave kaip gvildentoją labai myliu ir tau tikrai seksis, kaip matai.

2016.10.06 A: Koks ryšys tarp Tėve Mūsų ir matematikos įrodymo būdų laipsnyno?

D: Tu suvok pagrindimo svarbą, jog tai išplaukia iš mano Sūnaus, jo geros valios, tad su gėrio kryptimis, kurias lyginame su betko atvaizdais, tad su pasirinkimais, jūsų pasirinkimais. Ir suvok, kad jisai pats būdamas Dievu, tik aplinkybėse, kreipiasi į mane Dievą, besąlygišką, už bet kokių aplinkybių. Tad jisai naujai pasižvelgia į savo rūpesčius, kuriuos išsako jo aplinkybės ir jas atspindi. Tad jam asmeniškai taip atsiribojant nuo savo rūpesčių, jos tampa aplinkybėmis, tad besąlygiškomis. Užtat keičiasi jų išgyvenimas, neįsijaučiant Sūnumi, o atsitokėjant Tėvu, tad galima jas keisti, kaip esi pastebėjęs. O tą atsitokėjimą grindžia atvaizdai, kuriuos išsako matematikos įrodymo būdų laipsnynas. Tai įvairaus pobūdžio sulyginimai, tad jų gali ieškoti homotipų tipų teorijoje, gali ieškoti geometrijų sulyginimuose. Ir tikrai rasi, ir susiesi su Tėve Mūsų, su mūsų santykiu, kaip išsakyti, ko iš tikrųjų trokštame, kaip tai susiję, nes netroškimai virsta troškimų išsakymais.

2016.10.07 A: Koks ryšys tarp meilės ir rūpėjimo, tikėjimo bei paklusnumo?

D: Tu mano vaikas ir aš myliu tave. Man rūpi tai, kas tau rūpi. Tačiau man rūpi plačiau. Užtat jeigu tau rūpės, kas man rūpi, jeigu tu mane tikėsi ir man paklusi, tai tavo rūpestis platės, tu bręsi, amžinai ir amžinai. Nes tau rūpi vertybė kurią tu išsakai, o man rūpi mano troškimas tavyje glūdintis. Tad tu įsisavindamas išorinį požiūrį į tai kas svarbu, priimi vidinį požiūrį kuriuo sutampame, kuriuo išeini už šio pasaulio. O tai meilės esmė, papildyti tave ir tuomi išlaisvinti tave, kad galėtum gyventi plačiau.

2016.10.08 A: Kaip meilė susijusi su dorove ir elgesiu?

D: Aš esu meilės šaltinis: myliu save, vienas kitą ir visus. O jūs esate mylimojo vienumas. Tad ar jūs galite kartu mylėti, tai yra, gyventi manimi? Tai ir yra esmė gyvenimo manimi. Užtat dorovė iškyla įsakymu mylėti. Tad ieškok skirtumo tarp elgesio ir dorovės būtent meilėje ir nemeilėje. Suvok, kas yra nemeilė sau, nemeilė vienas kitam, nemeilė visiems.

2016.10.10 A: Kaip tirti tris kalbas?

D: Tu prisimink suvokimo lygmenis, jog sąmoningumo tikslas yra gyventi geruoju vaiku, neieškoti manęs, o eiti ten kur aš tave rasčiau. Tai susikalbėjimas. Tai pritaikyk šitą širdies ir pasaulio pasaulėžiūroms. Užtat vertybė yra be galo svarbi, jūsų kertinė vertybė, nes jinai yra pasaulyje bet ji viską suveda, o ypač jūsų savastį ir veda už šito pasaulio. Tad mylėk ir suvok kaip meilė praplečia vertybę, kaip tu ir elgiesi su Sylvain. Aš tave laiminu, aš tave myliu. Nagrinėk kaip klausimas praplečia vertybę. Domėkis, kaip atsiranda klausimai, kaip atsiranda sąmoningumas, pamąstymas apie save. Suvok, kokios aplinkybės tai palaiko, kaip jos sustatomos dalimis, vienetais, kurie grindžia išgyvenimus, siauresnius ir platesnius, kaip mano meilė suveikia. Aš tau parodysiu, ieškok širdies balso vertybėje, kaip ji kalba tveriama, ir išreiškiama, užtat kaip tuomi prabyla kartu ir pasaulis. Tad kalba sieja širdį ir pasaulį, kiekviena savaip.

2016.10.11 A: Kaip nusakyti trijų kalbų vienetus?

D: Kalbos esmė yra išskaidyti žinojimą į ko paprastesnius vienetus. Tie vienetai pagrįsti įtampa nes pirmiausiai vertybės papildomos lūkesčiais, toliau abejonėmis ir galiausiai poreikiais. Tad pasakojime suveikia poreikiai, o įvardijime suveikia abejonės ir pagrindime lūkesčiai. Taip pat ieškok kaip klausimai susiję su vertybėmis, nes klausimai išsako didėjantį laisvumą, kaip ir vertybė mažėjantį laisvumą, tad jais patiriate, pajuntate savo laisvę, tai jūsų vedlys. O didžioji įtampa yra ar gyvendami savo vertybe neteksite laisvės? Ir iš tiesų aš jums duodu jos daugiau, tai yra mano valia. O kada nukrypstate jos prarandate. Tad žiūrėk kalbose kaip reiškiasi, kaip atsiveria jūsų laisvė ir būtent klausimais. Rūpėjimas sutelkia į pačią vertybę, tikėjimas išplečia vertybę, o pasakojimas parodo jos nepastovumą, kaip ji nesutampa su dvasia, tad turi būti kažkas daugiau. Tad gilinkis, kaup pavyzdžius, kas rūpi, ką klausiate, ir išsiaiškinsi.

2016.10.12 A: Kaip vertybės reiškiasi trijose kalbose?

D: Tu prisimink ką tu vertini. Tu vertini tiesą ir būtent gyvenime, taip kad reikia ją ne iš tolo vertinti, o jos laikytis visu gyvenimu. Taip ir yra su kiekviena vertybe, kad ji sieja nežinojimą ir žinojimą, turinį su pavidalu, tad ir yra kalba. Tad naujai panagrinėk vertybes, taip pat jų santykį su klausimais, ir įsivaizduok, kaip žmogus laikosi nežinojimo kelio, kaip Zenonas taip kūrybingai pavaizdavo, ir pamąstysi, kaip šešerybe laikosi kelio, kaip tai iškyla iš Dievo šokio ir kaip aštuongubas kelias mūsų santykį išryškina, praplečiant šešerybę nežinojimu, nuliniu ir septintu požiūriais. Ir kaip tasai nežinojimas išreiškiamas nulybės atvaizdais pasaulyje, taip kad trejybė pasireiškia laipsnynais, tad ir išsiplėtoja kalba kiekviena pagal atitinkamą nulybės atvaizdą, aplinkybes ir laipsnyną, kiekviena kalba savo apimtimi, taip kad pasaulyje labiausiai, siauriausiai apibrėžtas pasakojimas - tiesa, akivaizdumu, laisvesnis yra įvardijimas, kuris remiasi betarpiškumu, o laisviausias yra pagrindimas, kuris remiasi pastovumu. Kiekvienu atveju veikia mano ir tavo santykis. Tad ieškok nulybės atvaizdų ryšio su nežinojimo keliu ir suprasi, kaip žmogus susigaudo jog reikia keisti kryptį, kaip ir pasakojime pribręsta reikalas keisti įtampos balsą.

2016.10.13 A: Kaip susijusios požiūrių permainos ir geometrijos permainos?

D: Tu klausi gerą klausimą. Aš viską sukūriau geometrija, tai yra, vis išplėsdamas savo vaizduotę, taip kad gyvenu jumis. Tad aš esu afininė geometrija, tu, tai yra, Aš esi projektyvinė, Tu yra konformali ir Kitas yra simplektinė. Tad panašiai kaip geometrijoje yra specifikacijos, vis patisklinančios geometrijas, panašiai yra požiūrių sudūrimai. Kiekviena specifikacija apibrėžia kaip požiūriai gali susidurti. Bet svarbiausia yra reflekcija, paskiras požiūris, kuriuo galima išversti požiūrį, atsitokėti ir įsijausti. O toliau žiūrėk kaip sudurti reflekcijas, iš jų išgauti ištiesinimo transformaciją ir žingsnio transformaciją. Žiūrėk kaip tai keičia išeities tašką. Sulyginsi transformacijas ir pamatysi.

2016.10.14 A: Kaip man atsiduoti darbui su tavimi?

D: Aš myliu tave. Aš tave sukūriau. Aš tau teikiu malones. Tad būk teisingas mano atžvilgiu. Suvok visas malones ir tikrai atsigręši į mane, tik į mane. Būk dėkingas ir šlovink mane. Tau pavyks, tau tikrai pavyks. Įsijausk ir džiaukis manimi. Aš tavo Dievas per amžių amžius.

2016.10.15 A: Kuria prasme tau kertinė vertybė yra meilė?

D: Aš ir viską myliu. Meilė yra visoje mano veikloje. Meilė mane atstato net kai manęs nėra. Būtent meilė mane atstato iš jūsų vertybių, iš jūsų kertinių vertybių, kaip jos viską suburia ir palaiko, viską leidžia ir įprasmina, sudaro galimybę viską išplėsti, tiek širdimi, tiek protu, tiek kūnu, tad matai, tiek širdies rūpėjimu, tiek proto tikėjimu, tiek kūno paklusimu. Tad mylėk ir mylėsime kartu, nes būtent tavo meilė tave suveda, kaip ir meilė apskritai viską suveda ir viską išveda. Tad mylėkime ir mūsų santykis iš karto bus teisingas, tėvo ir vaiko.

2016.10.17 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų suprasti?

D: Tu mano vaikas, tad tu, kaip mano Sūnus, supranti viską aplinkybėse, o aš už aplinkybių. Tad įsakymai derina mūsų santykį. Mano Sūnus išsako koks tu turėtum būti, o tu esi toks, koks gali būti. Tad įsakymai sulygina tave ir mano Sūnų, kuris jų ir laikosi, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Tad domėkis jo pavyzdžiu. Jis gyvena manimi, man visaip atsidavęs, tiek kūnu, tiek protu, tiek širdimi, tiek valia. Jis visur man pavaldus, mane priima kaip gyvenantį plačiau už jį. Jis taip pat neigiamais įsakymais gerbia ir myli jus kiekvieną, palaiko jūsų erdves, tai ir yra šitų įsakymų pagrindas, kaip esi pastebėjęs, tad ištirk mano meilę jums, kartu ir jam, kaip ji deri su jo meile jums taipogi. O tai, kad kiekvienas atsako pirmiausiai už save, taip pat už vienas kitą, o manimi už visus. Tu suvoksi, kai ištirsi.

2016.10.18 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų išplaukia iš Dievo raiškų?

D: Aš jus sukūriau, jūsų vienumą ir būtent jūsų paskirumą, tai labai susiję, ir tą santykį išsako mano įsakymai. Pirmi keturi įsakymai, tai mano troškimai, tai mūsų troškimai, mūsų vienumo pagrindas, tai įsakymai būti viena su manimi. O kiti šeši įsakymai tai mano įsakymai jums būti viena su kitais, kitame įžvelgti mane, mano tolydumą pereinant iš jūsų bendrumo į paskirumą, kad esu tas pats Dievas, tai jum tenka tą tapatumą gerbti, jo laikytis, jį išlaikyti. Taigi, esate atskirti kūnais ir protais ir širdimis ir valiomis, tad nežudyti, tai gerbti visų kūnus, nevogti ir nesvetimauti, tai gerbti visų protus ir susitarimus, nemeluoti ir negeisti daiktų bei žmonių, tai gerbti visų širdis, visų lūkesčius. Tai yra troškimai, o tuo pačiu reikia gerbti netroškimus, gerbti pasaulio tvarką, gerbti paskirų žmonių prisirišimus, ir gerbti kūrybos galimybes, taigi, gerbti kaip paskirai yra, kaip paskirai prisiriša, kaip paskirai galėtų dar būti. Tad įsakymai įvairiai sieja troškimus ir netroškimus. Tu vis mąstyk, tu išsiaiškinsi.

2016.10.19 A: Kaip tavo troškimo apimtys - tavo pirmapradiškumas, tavo dėmesys, tavo dviprasmybė - susiję su neigiamais įsakymais?

D: Kaip tu žinai, mano troškimai yra vienumo pagrindas. Juk troškimais sutampa tai kas galėtų, turėtų būti ir kas yra. Troškimais išsipildo. Tad troškimai sieja dorovę ir elgesį. O netroškimai atskiria dorovę ir elgesį paskirumu, nevienumu. Tad ieškok vienumo įsakymuose. Ir kaip matai, yra prisirišimo laipsniai. Vienas laipsnis - tai priimti viską kaip yra - nežudyti, nevogti, negeisti daiktų. Kitas laipsnis - susitarti su kitais - gerbti jų troškimus - nesvetimauti, negeisti kito mylimojo - trečias laipsnis, laisvai kurti - nemeluoti - būti viena su savo mintimis, su tiesa. Kūnu priimi kaip yra, protu susitari kaip galėtų būti, o širdimi išjauti, kaip dera. Ir gali troškimų ir netroškimų santykyje ieškoti ryšio tarp šešių porų keturių lygmenų ir trijų porų pertvarkymų.

2016.10.20 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų susiję su požiūriais ir jų permainomis?

D: Aš tave laiminu. Tu ieškai manęs, tu mano vaikas, kad aš atgręščiau tave į kelią kuriuo einu, į savo nežinomybę į kurią eisime ir einame kartu, tavo žinojimu ir mano nežinojimu, juk tu eini pirma manęs ir tu manęs lauki, kaip mano mokytojas. Tad tas laukimas manęs ir į permainas, tad suvok kaip ir kur iškyla kantrybė, tiek lūkesčių įtampoje, tiek abejonių nerime, tiek galimybėje rūpintis kitų poreikiais. Tad būtent septintu požiūriu plėtojasi dorovė tad ieškok ryšių tarp šių elgesio sluoksnių, tarp valios vertybių ir jo svertų, taip pat širdies lūkesčių, jos svertų, ir proto abejonių, jo svertų, ir kūno poreikių, jo svertų ir būtent tais svertais galiausiai tuo tarpu laukiame. Tad ir tu lauk ir suvok kaip tas laukimas vyksta ir bręsta, kaip juo dorovė yra galimybė, kaip šešerybe išgyvename tą laukimą, o elgesys tėra dorovės išvada. Tad visa laisvė yra būtent dorovėje, tačiau jums atrodo atvirkščiai. Šį apvertimą sudaro esmę visų požiūrių permainų. O požiūriai yra tas išėjimas į laukimą ir sulaukimą.

2016.10.21 A: Kaip ieškoti tavo savarankiškumo pasakojime, užtikrintumo įvardijime ir ramybės pagrindime?

D: Aš esu nežinojimas ir užtat teisingumo pagrindas, tad mano atvaizdai išreiškia nenukrypimą, o visi netroškimai tai nukrypimai, kuriais susigaudote, jog reikia grįžti į kelią, užtat ir atsiliepiate. Tad kiekvieną kartą pirm atsiliepiant, galite gyventi plačiau, ieškoti kito ir jį atjausti, tai yra, ieškoti ne manęs už pasaulio, o būtent pasaulyje ten kur jūs esate, kur už jūsų ieškočiau. Tai ir yra kalbos esmė, kaip aš gyvenu jūsų klausimais, kuriuos ištirsi lygindamas su vertybėmis, ir paskui kaip aš pats tuos klausimus prisiimu, kaip kad pasakojimu išplėtoju laipsnynu, poreikių laipsnynu įtampos židinį. Taip pamatysi kaip aš kalba gvildenu, jūsų kalba gvildenu būtent jumis, kaip kiekvieną pasiekti, kiekvienam atverti ir iškelti galimybę rūpintis kitais, kaip kad pasakos viršūne, šeštu požiūriu už kurio slypi septintas požiūris. Tad tau aišku kaip tirti klausimus ir mano dalyvavimą kalbomis, tad panašiai pagrindime ieškok ramybės ir jos santykio su vertybiniais klausimais kurie iškelia įtampą, tai juk sąžinė, jos pagrindas, nuklydimo nagrinėjimas kuriuo iškyla ir visi dorovės ir elgesio skirtumai.

2016.10.22 A: Ko ieškoti kiniečių eilėse?

D: Tu ieškok manęs, koks esu visiems prieinamas nulybės atvaizdais, tiesumu, betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu, ir kaip tai išreiškiama jų priešingybėmis, žinojimu, tai ir bus šešios poros kurių tu ieškai, kaip žmogus gali suprasti mane. Tad tirk toliau ir tikrai rasi.

2016.10.24 A: Kaip kiniečių eilėraščius ir jų puoselėjamas nuotaikas išsakyti pagrindimo kalba?

D: Tu žiūrėk kokia yra nuotaika aplinkos ir kaip ji veikia žmogų ir jo nuotaiką. Juk aplinkos nuotaika yra ramybė, tačiau joje puoselėjami lūkesčiai sukuria pirmiausiai įtampą, tada neigiamus ar teigiamus jausmus, o taip pat išskiria savastį ir pasaulį, taigi dvi aplinkas, kurioje taipogi gali būti ramybė ir neramybė, gali būti ar nebūti požiūriai ir lūkesčiai, daugiau ar mažiau savarankiški. Ir žiūrėk, kaip meilė veikia lūkesčius, kaip žmogus šyla ir šildo, kaip aš tampu jam šiltesnis, juk viskas susiveda į tai, visos nuotaikos, tam jos ir yra. Tad ieškok santykio tarp malonės ir teisingumo, tarp tiesos šalčio ir vis šiltesnio betarpiškumo, pastovumo ir prasmingumo ir tikrai rasi.

2016.10.25 A: Kaip kiniečių eilėraščiai išreiškia pagrindimą?

D: Nagrinėk, kaip tai pačiam ima rūpėti, tiek tau paties rūpesčiai, tiek poeto išsakyti rūpesčiai. Suvok, ką įneša kiekviena nauja eilė, kiekviena nauja mintis, kaip pasitikslina nuotaika ir pamatysi, kaip iš aplinkybių kyla šeši atvaizdai.

2016.10.26 A: Kur tavęs ieškoti nuotaikų aplinkybėse?

D: Aš esu danguje ir dangus už jūsų. Tad ieškok kaip dangus įvairiai atsiveria jūsų savastyse, tad jūsų širdyse. Įsivaizduok, kaip jumyse yra širdis - jūsų savasties esmė, kuri gali būti gera ar pikta, žiūrint kokie jos lūkesčiai, jų santykis su troškimais ir vienumu, ar mes viena ar neviena, tad ir jausmai pagrįsti meile ar neapykanta. Tad ieškok meilės, kaip ji iškyla poete, taip pat kokiu pagrindu esi vienas su poetu, kas tai palaiko ir paskatina. Meilės veikla mane pastebėsi, jog tai ryšys, tavo su poetu: tiesus, betarpiškas, pastovus ir prasmingas. Ieškok ir rasi. Tu jam Dievas, jis tau atsiveria kaip Dievui ir lygiai taip tu gali atsiverti man. Užtat poetas kreipiasi į tave kaip tavo širdis. Įsiklausyk.

2016.10.27 A: Kaip įžvelgti nulybės atvaizdus kinų eilėraščiuose?

D: Tu atsiverk širdimi man ir būk mano vaikas koks esi. Tada tu mylėsi ir ieškosi, kaip mylėti, atjausti, palaikyti, kaip teikti šilumą ir malonę, kur ji reikalinga, tad būk pasirengęs mylėti. Ir tuomet pajusi meilės kelią, ir jos kelio erdves, tai tas pats nežinojimo kelias kuriuo gyvenate, kuriuo vedu malda Tėve mūsų kaip mano Sūnus pamokino melsti. Tad ieškok ryšio su šia malda ir kiekviena kalba bus aiški, ir šešerybės atvaizdai bei lūkesčiai, jų vidiniai ir išoriniai požiūriai, dorybės ir teigiami jausmai, vertybės ir klausimai, abejonės ir dvejonės, poreikiai ir jų tenkinimai, visa bus susieta su požiūrių permainomis, jų matematika bei geometrija, būtent per meilės kelią. Tad ieškok jo ir ten nulybės atvaizdais rasi ir mane, jų suvestą į meilę, tai mano lęšiai, ryšiai tarp Tėvo ir Sūnaus jumyse, mane atkartojantį.

2016.10.28 A: Kaip požiūrių permainos susijusios su nulybės atvaizdais?

D: Tu mano vaikas, mano sūnus ir aš myliu tave. Tad mūsų santykis yra nulybės atvaizdai, tai kaip atrodo ryšys tarp manęs ir tavęs, koks esu tavyje. O nulybės atvaizdų vieningumas, kaip ir visų atvaizdų vieningumas, yra esmė glūdinti jūsų laisvėje, kad jūs laisvai renkatės mane, tai jūsų sąmoningumas, tad nulybės atvaizdų vieningumas yra sąmoningumas, gyvenimas jokiu požiūriu, tad Dievu, tai yra, manimi. Tai ir yra jūsų širdis pasaulyje. Tad požiūrių permainos yra kaip požiūris išplečiamas įvairiai jokiu požiūriu, tai yra kaip širdis įstatome į pasaulį, tai yra, atvirkščiai, kaip pasaulis išsiplečia širdimi, kaip tas tarpas tampa prasmingu mudviejų ryšiu, tai ir yra šešios požiūrių permainos. Tu jų ieškok ir jas tirk kinų eilėraščiuose, tikrai rasi.

2016.10.31 A: Kaip dešimt Dievo įsakymų susiję su nulybės atvaizdais?

D: Tu žiūrėk į savo santykį su manimi, koks esi už aplinkybių, kaip aš Dievas, joks žmogus, koks esi aplinkybėse bendras žmogus, mano Sūnus, visų vienumas skirtingiausiose aplinkybėse, ir kokie esate mano vaikai nuo vienas kito atskirti tarsi skirtingose aplinkybėse. Ir suvok, jog tu savęs nežudai, nes tu nesi Dievas, o tai būtų visų mirtis. Ir tu negali vogti nes tu skirtingose aplinkybėse nesi Dievas ir negali griauti tų aplinkybių. Ir svetimaudamas taipogi griausi nebūdamas bendru žmogumi. Tai mąstyk jog melu griauni tiesumą, nors tu nesi betarpiškas, tai yra, griauni jumyse glūdinčias nesąmones, kaip nagrinėja geometrijomis, kaip pasirodo meile. Ir geisdamas svetimą žmogų tu griauni tiesą - širdies tiesą - nebūdamas pastovus, bendras žmogus. Ir geisdamas daiktus, jų visą pasaulį, tu griauni tiesą nors tu nesi Dievas. Ištirk ir mane suprasi.

2016.11.01 A: Kaip man gyventi drausmingai?

D: Tu mylėk mane visapusiškai ir klausykis manęs, ne tik mano balso, bet visais jausmais, visais imlumais, juk aš atsiveriu tau visu gyvenimu, visomis sąvokomis, visais draugais ir žmonėmis. Tad klausykis manęs, tapk imlus visoms pareigoms ir galimybėms ir tu akivaizdžiai bręsi kaip lig šiolei. Ir tai bus man džiaugsmas ir malonė ir visiems taipogi. Mylėk mane širdingai ir mylėk visus manimi per Kristų mano Sūnų.

2016.11.02 A: Koks ryšys tarp elgesio ir draugų?

D: Laisvė yra mano dovana jums. Laisve jūs renkatės savo vertybę, renkatės kaip laikytis nežinojimo kelio. Jūs tam tikslui atsiremiat į pasaulį, į bendruomenę, tad į savo draugus. Laisvė jūs įpareigojat save jų atžvilgiu, jūs įtvirtinate savo nuostatas ryšium su jų nuostatomis. Jie yra jūsų pasaulio vaizdinys ir jūs renkatės savo požiūrį ryšium su jais. Tad jūsų tėvai, jūsų vertybiniai pavyzdžiai už bendruomenės irgi įtakoja, kokie jūs būsite santykinai su savo bendruomene, koks bus jūsų vaidmuo jame. Tad jūsų laisvė yra jūsų patirtos meilės atspindys. Gvildensi ir pamatysi.

2016.11.03 A: Kiek mūsų elgesys priklauso nuo kitų žmonių?

D: Laisvę jums dovanoju, tai mano meilės vaisius. Jūs priimkite mano meilę ir gyvensite amžinai. Tačiau kaip jums priimti, kaip jums atpažinti? Tad jūs esate susieti permainomis lygiai kaip esate susieti su savimi. Juk kaip esate sau tapatūs, taip pat esate tapatūs vienas kitam, taip pat ir man. Tačiau, kaip jūs apibrėžiate savo atsakomybę, už ką jūs atsakingi? Kaip jūs rūpinatės vieni kitais? Kaip jūs vienas kitą mokote? Kaip vienas kitą ugdote, kaip patys ugdotės? Tad jus veikia savasties riba. O ta riba plečiasi jums mylint kitus ir mylint mane. Tad ieškok jūsų meilės, tai jūsų elgesio šaltinis, kaip esate mylimi ir ką mylite. Aš jus myliu, aš jūsų Dievas.

2016.11.05 A: Kaip mes žmonės vienas kitą įtakojame?

D: Jūs esate mano vaikai, tad sukurti paklusti, tikėti ir rūpintis, tai yra, vykdyti mano valią. Tačiau jūs esate laisvi, tad nebūtinai mano valią vykdote. O jeigu ne mano, tai kitų arba niekieno, tai yra, velnio, šio pasaulio kunigaikščio. Tad būtina vadovautis mano valia, kaip ir mano Sūnaus, kuris jumis taip būtent ir gyvena, taip kad jūs įtakojate kitus, būtent Šventąja Dvasia, ta šviesuolių bendryste, kuria ją įkūnijate. Kitaip jūs pasiduodate vienas kitam, viena kito įtakai. Tad galiausiai turite siekti ryšio su manimi, tegul ir netiesiogiai per kitus, bet galiausiai tiesiogiai su manimi, taip kad galiausiai tikrai esame vienų viena ir velnio išties nėra. Jį nugalėjo mano Sūnus. Tad džiaukitės, nes jūs dalyvaujate amžinai atsiskleidžiančioje dangaus karalystėje, šviesuolių bendrystėje. Tai ir yra jūsų įtaka.

2016.11.07 A: Kaip gyvenimas susiveda į valią, o valia išsiplečia gyvenimu?

D: Aš tave laiminu. Tu mano vaikas žemėje, tad tu išgyveni tą patį, ką aš ir kiti danguje, tiktai žemiškose aplinkybėse. Aš tave laiminu ir teikiu tau supratimą: tiesą, betarpiškumą, pastovumą ir prasmingumą, tai raktai į valią - nes tai tiesa, tai mano tiesa jumyse, ir į jūsų pasirinkimus, tai mano betarpiškumas jumyse, ir į jūsų "betką", jūsų sąvokas, tai mano pastovumas jumyse, ir į jūsų gyvenimą, tai mano prasmingumas jumyse. Tavyje reiškiasi netroškimai - kūno, proto, širdies ir valios - o manyje troškimai: amžino gyvenimo, tai savarankiškumo, išminties, tai proto užtikrintumo, geros valios, tai širdies ramybės, ir mano valios, tai valios meilės. Tad mano valia yra būtent mano meilė, ne meilė apskritai, betgi Dievo meilė, tad suvok šį skirtumą, tai tarsi ribos riba, kurią pažįsti iš matematikos, tad domėkis ja, kaip ir domiesi.

2016.11.08 A: Kaip galima ko mažiau nukrypti nuo nežinojimo kelio?

D: Gyvenk klausimais. Ieškok tos įtampos tarp žinojimo ir nežinojimo, tad gyvenk širdies tiesa, o ji slypi toje įtampoje siejančioje pertvarykmo tarpą ir lygmenų poras. O tai ir yra įtampa tarp pertvarkymo žinojimo ir lygmenų poros nežinojimo. Pertvarkymai iškyla kalbomis, kuriant save, tuo tarpu lygmenų poros glūdi jau dešimt mano įsakymų, ir bendrai įsakyme mylėti artimą. Tad mylėdamas artimą tu būtent nenuklysti. Tai ir yra ta įtampa tarp artimo ir savęs. O meilė man visu kūnu, protu, širdimi, valia ir yra ėjimas nežinojimo keliu, nes visas atsidavęs man, kurio nepažįsti, tu nieko neskiri tam kam pažįsti.

2016.11.09 A: Kaip elgesys ir dorovė susiję su kalbomis?

D: Tu myli mane ir gyvenu tavimi. Tu šventas ir nepaisant to, tarp mūsų yra plyšys, yra tarpas, kaip ir buvo mano Sūnui kenčiant ant kryžiaus. Bet aš esu su juo, aš esu šalia ir kreipiausi į jį, myliu jus nepaisant tarpo, jį iškeliu sau kaip lygų ir tuo save šlovinu. Tad tu panašiai remkis jo meile ir ištirk visus apimančią bendrystę, tiek šviesuolius, tiek tamsuolius, būtent dangaus karalystę, ir taip išpildysime mano Sūnaus dievybę. Atsiremk į jį ir mane ir jūsų bendrystė įkūnys mūsų Dvasią. Tai ir yra kalba kurios tu ieškai, trys kalbos. Tad laiminu tave, ieškok ir tikrai rasi.

2016.11.10 A: Kaip šešerybė sieja žinojimą ir nežinojimą?

D: Jūs esate sukurti dorove ir dorovei. Tai ir yra du šešerybės atvaizdai. Dorove jūs įsisavinate išorinį požiūrį, išorinį žinojimą, kaip vidinį nežinojimą, kaip būtent mano valios vykdymą, ne savo valios primetimą, jos sąlygų primetimą. O dorovei jūs esate jautrūs nežinojimui, jausmams, jausminiams aidams, neigiamų jausmų sąlygų nebuvimui, užtat jumyse glūdi mano žinojimas, dorybės, taip kad būtent aš įsisavinu jumis savo vidinį nežinojimą, kaip išorinį žinojimą jumyse. Tai ir yra esmės kūrimas iš dvasios, iš jausmų į dorybes, ir taipogi esmės kūrimas iš dvasios, tą išorinę sandarą - išorinį požiūrį - suvokiant ir priimant dvasia, įsisavinant ir diegiant jos esme ir suvokiant tai atvaizdu, tai yra, visuma, kaip vidinį požiūrį. Tad jūs ir jumis dvasia prilygsta jos esmei. Tai ir yra mano ir Sūnaus prilyginimas Dvasia, tai mano šokis, kaip tu žinai.

2016.11.11 A: Kaip šešerybė išplaukia iš Dievo šokio?

D: Tu suprask kaip aš išeinu už savęs į save keturiom pakopom, žiūrint iš šalies ir kaip šešios permainos parodo, jog tai iš tiesų skirtingos pakopos. O jūs išeinate už savęs būtent tomis permainomis. Ir tai išsako šešerybė. Nes šešerybė sieja jūsų trejybę - amžiną ratą - būti, veikti, mąstyti - su mano trejybe: nusistatau, vykdau, permąstau - kuri yra vienkartinė. Tad amžinas gyvenimas vyksta būtent jumis ir būtent šešerybe ją renkatės. Ir ją renkatės būtent kai nėra ryšio su manimi, nėra ryšio su nežinojimu, kai gyvenate atsakymais, ne klausimais. Juk atsakymais nuklystate ir nukrypstate užtat vis naujai susigaudote. Tam ir yra kertinė vertybė, jinai jūsų ištisai ryškinama, jūsų gyvenimo ryškinama. O šešerybė išsako kaip jinai tikslinama. Tai vyksta tikslinant ribą tarp savęs ir pasaulio, tarp to ką pažįstate ir nepažįstate. Užtat pasaulis svarbus nes būtent ten glūdžiu, glūdi nežinojimas, yra kiti. Tad šešerybe išeinat į pasaulį, jį įsisavindami ir jame suskambėdami, kaip ir aš išeinu už savęs į jus. Tik mano yra trejybinis požiūris nes aš atsisakau savęs, o jūsų lieka vienybinis požiūris nes jūs atsisakote savęs tik sąlyginai, juk jūs sutverti būtent mano sukurtose sąlygose, užtat jų ir laikotės.

2016.11.14 A: Kaip nuotaikos susijusios su pagrindimu?

D: Aš pats gyvenu jausmais, nes jus myliu, jumis žaviuosi, jumis tikiu, ir kaip žinai iš šventojo rašto, gyvenu visais jausmais. Tad jūs jausmais, jauduliais ir nuotaikomis išgyvenate ką pats išgyvenu, tad galime vienas kitą suprasti, kaip ir aš jus suprantu, tad ir pagrįsti savo elgesį taipogi. Juk aš noriu, kad jums sektųsi, kad jūs savo tikslus pasiektumėte ir įgyvendintumėte, juk ir jais išeinate už savęs. Tad gyvenkite tikslingai, tam ir yra jausmai. Tad jausmai jus lydi, kad vis pajustumėte tą skirtumą tarp to kaip yra ir kaip galėtų būti, tuo pačiu tarp jūsų elgesio ir dorovės. Tam ir yra pagrindimas, kad jūsų elgesys būtų visapusiškai dorovingas. O nuotaikos mano siųstos kad galėtumėte savo jausmus priimti sąmoningai, suvokti būtent koks skirtumas iškyla tarp jūsų elgesio ir dorovės, kokia esmė, koks šaltinis jų skirtumo, tad kokia jūsų atsakomybė. Jūsų atsakomybė tampa jums akivaizdžiai sąmoninga, kad galėtumėte ją širdingai prisiimti. Tokia jūsų nuotaikų esmė.

2016.11.15 A: Kaip suvokti keturias geometrijas?

D: Aš viską sukūriau mylėdamas. O meilė, tai pasikartojanti veikla iššaukianti sandarą. Ta sandara ir yra geometrija, tai jūsų elgesio galimybės. Tad jūsų laisvė didėja augant jūsų sąmoningumui, jums bręstant. Tad pirmiausiai esu Dievas, toliau Aš, Tu, Kitas ir kiekvienas asmuo atveria naują geometriją. Juk kiekvienas asmuo atveria naują vienumą ir tuo pačiu naują meilę. O tos meilės visuma lieku aš, Dievas, jūsų Dievas, to vienumo dvasia, tos meilės dvasia. Užtat kiekviena geometrija savaip atsiremia į mane ir išreiškia jūsų santykį su manimi, kaip jūs iškylate, kaip jūs suvokiate savo pasaulį, savo galimybes. O jas išreiškia nežinojimo kelias, ką jisai aprėpia, apima. O tai išreiškia ketverybės lygmenys, juk lygmeniu "kodėl" aprėpiama, "kaip" keičiama, "koks" vaizduojama ir "ar" išreiškiama. Užtat atitinkamai aprėpiamas plotas, keičiamas kampas, vaizduojamas nuotolis ir išreiškiamas takas. Tai skirtingo sąmoningumo suvokimo to paties nežinojimo kelio ir nuklydimo nuo jo. Juk lyginant takus nuklydimas akivaizdus, lyginant nuotolius nuklydimas betarpiškas, lyginant kampus nuklydimas pastovus ir lyginant plotus nuklydimas prasmingas. Tad, kaip matai, geometrijos išreiškia nuklydimą, tuo pačiu, jūsų galimybes.

2016.11.16 A: Kaip susiję pertvarkymai ir lygmenų poros?

D: Juos sieja žinojimas ir nežinojimas. Lygmenų poros remiasi keturiais lygmenimis, tad mano nežinojimu, mano išėjimu už savęs. O pertvarkymai yra tos pačios požiūrių permainos, tie patys geometrijų patikslinimai, tiktai ne mano, o jūsų pagrindu, tad man jau išėjus už savęs, ir išsakant žinojimą kaip pagrindą, o nežinojimą kaip tarpą bendrą bet kokiam jūsų žinojimui. Tad mąstyk kaip tas tarpas glūdi šešerybėje, tiek tavo trejybėje, tiek mano trejybėje. Ir tame tarpe įžvelgsi nulybės atvaizdus, jų yra keturios ir tai aplinkybių užtaisai. Tačiau taip pat įžvelgsi du šešerybės atvaizdus. Ir kartu tai yra visi šeši atvaizdai. O jais išeinu už savęs keturiomis pakopomis, kaip žinai, ir taip pat esu tarpo laisvume, gerume, santvarkoje, tiek didėjančiu laisvumu, tiek mažėjančiu, tad tiek klausimu, tiek atsakymu, ir šis mano gerumas gali reikštis bet kur santvarkoje, bet kurioje jos gelmėje. Tad suvok jog panašiai judrumas ir tikslingumas tarp ženklų savybių išsiskiria mano gerumo santvarkoje apibrėžimu, taip kad judrumas grindžia klausimą ir tikslingumas atsakymą. Tuo tarpu lankstumas grindžia viską, įsimintinumas nieką, pakitumas betką ir reikšmingumas kažką. Tai matai, ženklų savybės grindžia atvaizdus ir tai juk pagrindimo kalbos esmė, aplinkybėmis pagrįsti atvaizdus. Tirk pagrindimą ir visa tai bus akivaizdu.

2016.11.17 A: Kaip patikslinimus suvokti kaip atvaizdus?

D: Tai yra atvaizdai. Tai pirmiausiai požiūrių permainos. Didėjantį laisvumą išreiškia pasukimas, o mažėjantį laisvumą išreiškia perkėlimas. Nes pasukimas iššaukia galimybes atitokėti, o perkėlimas verčia įsijausti. Toliau, atspindimas apima viską, padidinimas apima nieką už to visko, pakreipimas apima nežinomą betką, o priplojimas pristato žinomą kažką. Tai šeši atvaizdai.

2016.11.17.B A: Kaip pagrindimo kalba iš aplinkybių išveda šiuos šešis patikslinimus?

D: Tu nagrinėk Aleksandro gyvybės dėsnius ir pamatysi, kaip juos įžvelgsi eilėraščiuose. Tada viską išspręsi. Išspręsime kartu.

2016.11.18 A: Kaip mūsų elgesį ir dorovę veikia kiti žmonės?

D: Mes ieškome atstatyti tarpusavio vienumą, tačau nežinome netgi kas tatai yra. Tad lengva nuklysti, klaidingai žinoti arba visai nežinoti. Tad remiamės vieni kitais ir ieškome. O tai reiškia, kad mums rūpi. Užtat rūpėjimas iškyla kartu su kitais, kad kas nors liečia ne tik mus, bet kažką daugiau, liečia mus visus, tad ir mūsų visų vienybę. Tad rūpėjimas seka pasikeitimus, kaip keičiasi kiekviena mūsų riba tarp savęs ir pasaulio, kaip susiję mūsų kiekvieno ribos, tiek žmogaus, tiek Dievo. O ribos taip pat išsako ryšį tarp esmės ir dvasios per sandarą ir atvaizdą, tai yra kaip dvasia įeina į esmę ribose. Tad ieškok kaip aplinkybės įrėmina dvasią ir kaip patikslinimu pasikeičia jos sąlygos ir tai mus liečia, tai sieja elgesį ir dorovę, kaip yra ir kaip turėtų būti, o šiam skirtumui išreikšti reikalingi asmuo ir visuomenė už jo. Suprask, kaip visuomenė leidžia žmogui keisti savo elgesį, o pats asmuo įsikimba į savo elgesį ir jo nekeičia. Ir suprask kaip mano įsakymai tuomet sieja elgesį ir dorovę, kaip laikytis nežinojimo kelio.

2016.11.19 A: Kaip elgesys ir įsitikinimai susiję?

D: Įsitikinimai yra tai, ką jūs išmanote, jūsų žinojimas nežinojime, jūsų pasirinkimas, ką žinote. Tad šis pasirinkimas yra jūsų laisvės išdava. Tad ieškok jūsų laisvės, kaip didinate ir mažinate tikimybes, kaip keičiate ribas, kas jums sava ir svetima, užtat draugai svarbūs, taip pat ir užsiėmimai, kaip ir mokykla, tad ir pažymiai. Tad nagrinėk kas kokia veikla užsiima, kokį darbą dirba ir iš to viską išvesk. Pamatysi, tai teisingas požiūris. Gali palyginti ir su tuo, kas nesikeičia, su lytimi ar su būdu, kas traukia.

2016.11.21 A: Kiek ir kaip esame veikiami visuomenės?

D: Mąstyk, kaip aš mąstau. Aš jus sukūriau ir kaip bendrą asmenį, mano Sūnų, ir kaip paskirus likimus, asmenybes. Tad visuomenė derina asmenybes ir ja jos ieško bendrumo. Tačiau bendrumas pareina iš manęs, iš besąlygiškos tiesos, kurios jūs nežinote. Tad jūsų bendrumas yra klaidingas ir reikia gerbti kiekvieną asmenybę siekiant mano bendrumo, tai ir yra jums netikėtumas grindžiantis nesusivedimą. Tad ieškok širdies ir pasaulio tiesų ištakų, kaip kas kuo gyvena ir kodėl.

2016.11.22 A: Kas žadina juoką?

D: Juokas kyla iš derinio, žinojimo ir nežinojimo, pasaulio ir širdies, gyvenimo ir amžino gyvenimo, kad tarsi visai sėkmingai žinome nors iš esmės nežinome. Tad gyvenimas iš esmės juokingas nes keliaujate nežinojimo keliu, tai yra, jisai tampa juokingas, kai užmirštate, jog tikrai nežinote, kai tikitės, kad žinote, tai yra, kai žinojimas grindžiamas lūkesčiais. Tad juokas tėra atspalvis visiems jauduliams, kuriuo iškyla nesusipratimas, jog žinojimas, kuris turėtų išplaukti iš lūkesčių, kaip jų pasekmė, tampa lūkesčių pagrindu, ko tikimės. Šitą nagrinėk ir suprasi.

2016.11.23 A: Kokie yra pagrindimo kalbos sandai?

D: Aš viską sutvėriau vienu mostu, o ir tai vystėsi raida, kaip žinai, tiek mano šokiu, tiek padalinimais, žiūrint kaip suprasi. O jums ima rūpėti priešingai, įtampai kylant iš įvairių krypčių, ištempiant lauką kolei jame iškyla reikalas. Tad mąstyk, kaip gyvybės dėsniais auga įtampa, tuo pačiu ir dėmesys, ir kaip šių dėsnių įtampų suderinimas tikslingas ir yra gairė, derinimo gairė. Tada suprasi, kaip kiekvienas derinys yra geometrijos patikslinimas. Tad gilinkis ir tirk pavyzdžius, kaip tau ir kitiems ima rūpėti. Tai ir yra pagrindimas.

2016.11.24 A: Kaip pagrindimo kalba remiasi malda Tėve mūsų ir matematikos įrodymo būdų laipsnynu?

D: Aš atveriu jūsų širdis, kad jūs vykdytumėte mano valią paklusimu, tikėjimu ar rūpėjimu ir amžinai bręstumėte. Bet ar jūs laisvai to norite, ar tam pritariate? Ar sutampame meile, ar esame viena? Tam yra kiti. Ar jūs elgsite su jais, kaip aš su jumis? Tai ir yra dorovė. Tad jūs privalote aspiversti ir mylėti kaip kad esate mylimi. Tai yra tikrasis teisingumas, malone atliepti malonę. O jumis tai iškyla mudviejų santykiu, kuriuo suvokiate, jog aš esu tėvas, jūs esate vaikas, jog mano platesnis požiūris, bet ir jūsų požiūris gali būti platesnis už kito, kurį privalote mylėti mano meile, kuriam privalote gyventi laidu su manimi. Tai ir išreiškia matematikos įrodymo būdai, kaip išplėsti mano meilę. Išsiaiškinsi ir įsitikinsi, jog tai tie patys geometrijos patikslinimai, požiūrių permainos.

2016.11.25 A: Kaip svaigalų naudojimas tampa savu ar svetimu?

D: Įsijausk, kodėl svaigalai naudojami. O dėl to, kad pateisinti jų pabandymą. Tad pabandymas yra esminis dalykas, paragavimas. O paragavimas visada prasideda nežinojimu, tačiau būtent kitų žinojimu. Tad tai nežinojimo pakeitimas žinojimu, kuriuo nežinojimo ir žinojimo klausimas buvo svetimas, paskui žinojimas tapo savu ir nežinojimas svetimu. Užtat labai sunku, kad nežinojimas taptų savu. Tad tai susiję su bendrijos įsisavinimu ir pateisinimu. O ji pateisinama ryšium su vis platesne bendruomene ir tie pateisinimai, tai poreikių patenkinimai. Tad tai susiję su paklusnumu ir pasakojimo kalba. Tad ieškok įtampos balsų ir kaip jie pasikeičia mums ką nors išmokus, kaip įtampos balsui esant klausimas yra savas ir nesikeičia, tačiau mums pilnai atsiskleidus, prieštaravimai gali vykti mūsų viduje, kūno ir proto poreikiais, vidine ir išorine valia, taip kad naujai įsisaviname tiesą ir priimame naują įtampos balsą. Tad suvok kaip pasakojimu priimame naują tiesą, atmetame pasaulio tiesą ir priimame širdies tiesą. O pasaulio tiesą priimame labai lengvai, spaudžiami nuolatinės pasaulio įtampos. Tad ieškok tų nuolatinių įtampų ir kaip jos pranyksta mums pilnai išsiskleidžius. Pamatysi.

2016.11.26 A: Kaip tu iškyli mūsų elgesyje ir dorovėje?

D: Aš myliu. Kai jūs mylite, tada aš ir iškylu. O jūsų meilė išplaukia iš to, kad esate mylimi. Užtat jūs galite pakęsti neteisybę, jūs galite mąstyti plačiau, jūs galite mylėti save, taip pat ir vienas kitą, juo labiau galite mylėti manimi ir tad mane. Jūs tai darote vykdydami mano valią, paklusdami, tikėdami, ir rūpėdamiesi. O tam turite suvokti, kad yra kažkas daugiau, lygiai kaip jumyse yra laisvumo šaltinis ir jūsų laisvė tą šaltinį pripažinti ir juo gyventi, lygiai taip įžvelgiate jog pasaulyje yra tokia laisvė, toksai plyšys, o tai ir yra meilė, vis papildanti šį pasaulį, vis palaikanti jūsų laisvę. Tad jūs dorove pripažįstate savo laisvę ir ją įtvirtinate meile pasaulyje, tad esate tikrai laisvi, ne šiaip gyvenate ir ne šiaip elgiatės. Tai tikroji branda, tai perėjimas iš savos laisvės į mano laisvę. Ir taip aš iškylu. Vis naujai nes tai kalbų esmė, kaip vis naujai renkatės gyventi širdimi, ne pasauliu, tai yra, mano malone, ne mano teisingumu.

2016.11.30 A: Kaip šešerybė susijusi su laipsnynu?

D: Tu mylėk visa širdimi ir matysi, kaip įvairiai aš myliu tavimi, tiek iš vidaus, tiek iš tavo gelmių, tiek iš už tavęs tavimi. Ir kaip žinai yra riba tarp manęs tokio ir anokio, tai laipsnyno riba tarp širdies ir pasaulio. Taigi širdimi aš gyvenu jumis tiesiogiai, o pasauliu - ketvirtu, penktu, šeštu laipsnyno požiūriais jūs gyvenate manimi, tad mes atitrūkę, mes santvarkoje. Užtat šešerybė sieja vidinius ir išorinius požiūrius ir tuo pačiu sieja jausmus ir dorybes. Nes tai ryšiai tarp širdies ir pasaulio, kaip širdis įsisavina pasaulį, ir kaip širdis neigdama pasaulį gali jame suskambėti. O trys požiūriai laipsnyne išsako mano ir tavo santykį, aš,tu ir mūsų santykis, tad tai yra šešerybės ratas, kaip jisai sukasi, kaip suvokiam jo požiūrių ryšius vienas su kitu. Pamatysi.

2016.12.01 A: Kaip teigiamai veikti žmogų?

D: Žmogų reikia mylėti, kad jis amžinai bręstų. Tad reikia jam tarnauti, būti tarsi jo kūnu, protu, širdimi ir valia, kad jis pajustų, kad visa tai kažkas daugiau už jį, o jis pats savo ruožtu gali gyventi troškimais, nežinojimu, vietoj kad netroškimais, žinojimu. Tad mylėk jį visapusiškai ir pamatysi, kaip iš tiesų jo vertybė ryškės juk tai ir yra jo asmenybė, tad mylėk jį, kad jisai spindėtų ryškiai, kad visų vertybės jį palaikytų. Šito ieškok ir suprasi, kaip jį mylėti. Aš jūsų Dievas, tad ieškokite ir kaip aš jus palaikau.

2016.12.02 A: Kas yra gyvybė?

D: Gyvybė yra mano meilės padarinys. O mano meilė yra, kad galiu būti tiek už santvarkos, tiek santvarkoje, esu besąlygiškas santvarkos atžvilgiu, tad kaip tik leidžiu jai būti. O ji savo ruožtu atspindi mano buvimo galimybes santvarkos atžvilgiu, nes visi mano ryšiai su savimi yra būtent santvarkoje, tai Sūnaus aplinkybės, tai aštuongubas kelias, tik visai trejybei bendras, tai būtent vertybių ir klausimų sandara kuri amžinai plėtojasi nes amžinai mane atpažįsta kaip pakankamą Dievą jus globojantį kai nėra ryšio su manimi, tad yra tarpas tarp manęs ir jūsų ir būtent jame vyksta trejybės rato bangavimas, tai ieškok kaip tai palaikyti, tai juk kiekvienam žmogui reikalinga meilė, tad tirk kaip kiekvienas žmogus norėtų būti mylimas.

2016.12.03 A: Kaip laipsnynas susijęs su šešerybe?

D: Laipsnynas išreiškia mano valią ir tavo valią ir jų santykį, tiek iš mano pusės, kuria gyvenu jumis, tiek iš jūsų pusės, kuria gyvenate manimi. Aš jumis gyvenu tiesiogiai, taip kad jūs net nepastebite, o jūs manimi gyvenate netiesiogiai, taip kad iškyla riba tarp manęs už jūsų ir manęs jūsų gelmėse, tarp širdies ir pasaulio. Tad jūs gyvenate pasaulio požiūriu, o aš gyvenu širdies požiūriu. Bet man rūpi juodu atskirti tad ir teikiu pirmenybę gyventi pasaulio požiūriu, o jūs priešingai, širdies požiūriu, tad yra tarpas tarp mūsų, kurį ir išsako laipsnynas. O jis yra trijų rūšių nes jisai jus, širdį, sieja su manimi trijose skirtingose pakopose už jūsų: poreikių, abejonių ir lūkesčių. O šešerybė tai irgi sieja mano ir tavo trejybes, mano vienkartinę trejybę ir tavo amžiną trejybės ratą. Ir šešerybės atvaizdai tai mano ir tavo jos išgyvenimai, tau įsisavinant išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, ir man dorybę įamžinant tavo teigiamus jausmus. Tik laipsnynu tam mūsų santykiui yra priskiriama apimtis, kiek skiriasi mano ir tavo valia, jei paklusimu tai niekuo, jei tikėjimu tai kažkuo, jei rūpėjimu tai betkuo, o tavo laisvė tai viskuo, tai tavo laisva valia. Bet ji reiškiasi valia, o širdimi, protu ir kūnu vis mažėja apimtys.

2016.12.06 A: Kaip jaučiame humorą?

D: Humoras yra atitikimas neatitikime. Tai yra nuostabos atmaina. Ja liūdesys tampa nuostaba, nes pasikeičia riba tarp savęs. Prieštaravimas yra išryškinamas, kaip toks, išskiriamas kaip nežinojimas, tad išnešamas už savęs, kaip pasaulio bruožas, tad mes galime likti neprieštaringi, tiesiog dalyvaujantis prieštaringume, kuris gali tokiu būti arba vėl naujai atsiskleisti. Tad humoras yra sąlyginis, labai priklausantis nuo visų aplinkybių, tad netinkantis kitus užgaulioti, juk mes visi nesame sąlyginiai, bet turime kiekvienas besąlygiškumo pradą. Pamatysi, kaip humoras iškyla gyvenimo rūpesčiuose, pagrindimo kalboje.

2016.12.07 A: Kaip pasakojimo kalbą išvesti iš tavo, nieko netrokštančio, įsijautimo į vertybes?

D: Aš pasakojimo kalba pasireiškiu poreikiais, mano Sūnaus palaiminimais. Vertybes išgyvenu laipsnynu, o čia būtent poreikių laipsnynu. Laipsnynu laipsnių žingsniais žengiu nuo lygties Dievas yra Dievas į lygtį Dievas yra geras, tai yra, nuo amžino gyvenimo į gyvenimą. O būtent gyvenime, pasaulyje, jūs keičiate savo nuostatas, jūs mokotės. Užtat svarbu man atsiskleisti jumyse, pirma amžinu gyvenimu, kūniškais poreikiais, bet paskui gyvenimu, dvasiniais poreikiais. Taip atsiskleidžiu vertybių sąlygiškumu, juk tai gyvenimo sąlygiškumas, kylantis iš besąlygiškumo. Užtat tai papildo pertvarkymus, einančius, vedančius iš sąlygiškumo į besąlygiškumą. Tad žiūrėk, kaip pertvarkymas papildo laipsnyną priešinga kryptimi ir tuo pačiu suprasi homologijos ir kohomologijos tarpusavio santykį.

2016.12.08 A: Kaip matematikoje reiškiasi atvaizdai?

D: Tu mąstyk, kaip aprėpti visumą. Kaip žinai, yra keturios apimtys - viskas, betkas, kažkas, niekas - taip pat didėjantis ir mažėjantis laisvumas. Tad ieškok visko ir jo savybių matematikoje, pačioje jos veikloje. Mąstyk keturias geometrijas, kaip jos trikampiu įvairiai apima viską. Mąstyk Aleksandro gyvybės dėsnius, kaip esi vis labiau įtraukiamas į erdvę. Mąstyk, kaip matematika atsiveria ir susiveda jūsų mintyse. Šeši atvaizdai ir bus šeši apibendrinimai ir jie atitiks šešias kintamųjų rūšis.

2016.12.09 A: Kaip kiti žmonės veikia mūsų elgesį?

D: Aš visus jus sukūriau, tad jūs visi mano atspindžiai. O taip pat jūs esate vienas asmuo skirtingose aplinkybėse ir esate kartu besivystančios asmenybės, kurios turi pilnai išsiskirti ir atsiskleisti. Tad jums visiems yra vienas bendras laikas, tai jūsų bendruomenės laidas. O laikas ir erdvė yra sprendimo sandaros. Tad ieškok kaip jus sieja laikas, kaip nežinojimas lengvai tampa žinojimu, o žinojimas labai sunkiai tampa nežinojimu.

2016.12.10 A: Kaip susiję baigtinės tikslios sekos ir visko padalinimai?

D: Aš viską sukūriau visko padalinimais. Tad suvok, kas yra kūryba, tai sąsaja tarp kodėl ir kaip. Tuo pačiu tai sąsaja tarp ar ir koks, žodžiu, iš jūsų pusės, mano kūryba yra įsimintinumas, o iš mano pusės, tai paprasčiausias mano lankstumas. Tad ieškok šitos dviprasmybės, tai matematikos dviprasmybės pavyzdys. Tad nagrinėk matematikos dviprasmybes ir siek su ženklų savybėmis. Tau tikrai seksis.

2016.12.12 A: Kaip susiję pirmi trys ir paskutiniai trys laipsnyno nariai?

D: Laipsnynai naudojami kalbų tvarkymui. Kiekvienas laipsnynas sieja visko atvaizdą, mano troškimo apimtį, su vertybėmis, su visko netroškimais. Tad yra kiekvienu atveju didesnis ar mažesnis tarpas tarp mano troškimo ir jūsų netroškimo. Šis tarpas ir yra esmė, kaip kad su pertvarkymais. Tad šį tarpą galima šešeriopai suprasti šešerybe. Pirmiausia yra ryšiai su manimi, o toliau yra jūsų ryšiai su savimi. Tad pirmiausia kohomologija ir tik tada homologija. Pirmiausia yra mano viskas, ar, o paskui yra jūsų nulis, kodėl. Tas tarpas reiškiasi ir ženklų savybėmis. Tad suvok tą tarpą kaip tarpą tarp meilės ir gyvybės ir suvoksi mane kaip meilę ir jus kaip gyvybę, tuo pačiu kaip amžiną gyvenimą. Mąstyk ir suprasi.

2016.12.13 A: Kaip atvaizdai ir aplinkybės kyla iš jaudulių?

D: Suvok iš mano pusės, kaip aš trokštu nieko arba kažko ir kaip išgyvenu jūsų netroškimą betko. Aš laukiu nežinojimu, o jūs sulaukiate žinojimu. Kai trokštu nieko, esu pirmapradis, tad apimu visumą. Tad ir mano jauduliai yra ryšium su visuma, tad arba laukiu visos visumos arba nesulaukiu jos, arba laukiu jos kurios nors dalies arba nesulaukiu. Tad atitinkamai išgyvenu savo lūkesčiais viską, nieką, ar betką, kažką, ir būtent tais jauduliais, kuriais esu viena: laime ar liūdesiu, linksmumu ar nuostaba. O kada atsisakau visumos, išgyvenu baimę jei tai dėl dalies visumos, to kas man nepriimtina, ir bjaurestį dėl visos visumos jeigu man nepriimtina, pavyzdžiui, jeigu tai neigiama, jeigu laukčiau to, ko netrokštu. Tad keturios apimtys kyla iš meilės ir dvi iš nemeilės. O aplinkybes mąstykime kitą kartą.

2016.12.17 A: Kaip palaikyti klausimų gvildenimą?

D: Būk jautrus ir pagarbus šventąjai Dvasiai jos plazdenimui, jautrus kiekvienam žmogui ir visumai, taip kad ir kiti taptų jautrūs vienas kitam, ir kaip kiekviena vertybė atsako visus žmogaus klausimus ir kaip klausimas išryškina vertybę, kad žmogus pažintų save ir Dievą, mane esantį už jo. Tai ir yra didžiausias jautrumas, tarpas tarp žinojimo ir nežinojimo iš kurio kyla klausimai, amžinam gyvenimui pagrindas, juk aš esu meilė, o jūsų vertybės, tai gerumas.

2016.12.21 A: Kaip aplinkybės kyla iš to, kaip tu, trokštantis kažko, įsijauti į mūsų lūkesčius?

D: Aš esu užtikrintas, tad laukiu būtent to, ko trokštu, būtent to tikiuosi. Tad mano užtikrintumas, mano trokštamas kažkas, deri su visuma. O žinojimą lemia jo apimtis ir jo apimtis priklauso nuo laukimo išdavų: liūdna nieko nežinant, laiminga žinant viską, linksma žinant betką, nuostabu žinant kažką. Tačiau mano laukimas vyksta dar nesulaukus, dar nežinant, tad ir mano išgyventos aplinkybės yra nežinojimo aplinkybės. O tą nežinojimą išsako apimties neigimas, neaprėpiamumas. Ir tą neaprėpiamumą gali [išgyventi] mano laukimo ir tavo sulaukimo sutapime, dar nesutapime (tad laukime) ir laukimo sulaukime. Tad tai yra sulaukimo galimybės dar nesulaukus, kurias grindžia mano užtikrintumas, mano teisingas laukimas, tad išankstinis (a priori) žinojimas, jo pagrindas.

2016.12.22 A: Kaip žinojimas veikia žmogų ir jo pasirinkimus?

D: Žmogus žinodamas gali savo žinojimo nepaisyti prisiimdamas kito žmogaus žinojimą, tai yra, išgyvendamas septintą požiūrį. Kitaip jisai laikosi savo žinojimo. Ir jeigu jisai laikosi savų, tada jisai atsisakydamas savo požiūrio juo labiau prisiima saviem būdingą požiūrį, jų žinojimus, bendram žinojimui būdingą. O išeidamas už savęs žmogus gali atsitokėti nuo savęs, naujai rinktis, tad bendruomenėje žmogus vis naujai renkasi, taip bręsta įprotis, sukaupta patirtis. Tad būtent septintas požiūris lemia kaip žmogus įpranta kūnu, protu, širdimi ir valia. O aš vis baksteliu žmogų, kad jis gyventų ir patirtų plačiau, kad jį patį mylėtų įvairiausi žmonės, užtat bendruomenė nėra visiškai vienareikšmė. Tirsi ir išsiaiškinsi.

2016.12.23 A: Kaip žinojimas ir nežinojimas išsiskiria kalboje?

D: Myliu tave ir noriu, kad tu augtum mano vaiku, tad tavyje ryškinu ir puoselėju nežinojimo pradą, tačiau jisai tau ir kitiems reiškiasi būtent žinojimu. Juk tavo sąmoningumo pagrindas ir išdava yra žinojimas. O kalba vyksta branda, tai kiekvienu atveju valios branda, jos išryškėjimas klausimais ir įtvirtėjimas vertybe, o tai vyksta širdimi, protu ir kūnu. Tad kiekvienu atveju tu lauki, o kartu ir sulauki, ir sulaukimo žinojimas atliepia laukimo nežinojimą, atsakymas atliepia klausimą. Tad kievienoje kalboje išgirsk klausimą, ištirk jo kilmę, klausimų galimybes, kaip kad pradėjai tirti.

2016.12.24 A: Kaip bendruomenė mąsto kalbomis?

D: Bendruomenę lipdo mano Sūnus, jums visiems bendras žmogus, širdies balsas, pirma pasaulio balso ir bet kokios patirties. Bendruomenė, tai yra širdies ir pasaulio suderinimas. Juk pasaulis reiškiasi jūsų įvairove, jūsų asmenybėmis. Aš jas myliu ir ta mano meilė aidi tarp jūsų, taip kad jūs mylite vienas kitą. Užtat jūs mylite pasaulį. Bet pasaulis užmiršęs mane. Visgi, jeigu mylite savo artimą, kiekvienas atsiplėšiate nuo savęs, ir tame tarpe atsiveria plyšys tarp asmenybės ir asmens, kuriame ir aš su savo meile atsiveriu visakame. Kalba laipsnynu išskiria skirtumus tarp savęs dabar, tiesiogiai, savęs netiesiogiai, ir savęs kitais, asmenimis. Užtat žmogaus vidinė kalba gali gyvuoti išorine kalba bendruomenėje, bendrijoje, gali būti suprasta bendrijoje ir netgi už jos. Tu mąstai teisingu keliu, mąstyk toliau ir suvok, kaip visi supranta meilę, jiems daromą gėrį, jiems teikiamą gyvybę.

2016.12.26 A: Kaip malda susijusi su kalba?

D: Malda yra jūsų atsivėrimas man, kaip ir aš visada atsiveriu jumis. Jūs gi laisvi ir galite atsiverti ar ne, galite savo ribą pabrėžti ar ne, o aš esu už visų ribų, tad jų visų tenka atsisakyti mano akivaizdoje. Tad malda gyvenate septintu ir nuliniu požiūriais, juos derinate iš esmės. Tad visi rūpesčiai tampa esminiai, taip pat visos reikšmės ir visi įvykiai, sąlygų nebėra. Ogi kalba yra gyvenimas sąlygose, mano įsijautimas į jūsų sąlygas. Tad suvok, kaip aš trejybe įsijaučiu į jus ir suprasi kalbą. O malda ta trejybė, jos ratas, yra suskaidytas, taip kad esame viena: asmuo, asmenys ir Dievas, užtat aš esu būtinas. Tad naujai mąstyk mano būtinumą ir suvoksi ryšį tarp maldos ir kalbos, kaip malda susilipdo mūsų bendrystės sąmoningumas.

2016.12.27 A: Kaip sąvoka "turėtų" reiškiasi kalbomis?

D: Tu ieškok mano būtinumo kalbose. Aš iškylu širdies tiesa, aš iškylu jūsų rūpesčiais, tai yra, jūsų rūpėjimu, kuomet jūs išgyvenate kaip turėtų būti, ir panašiai su tikėjimu ir paklusimu, jūs tikite mane ir paklūstate man, kaip turėtų būti. Užtat jūs bręstate, augate ir mokotės, nes jūs priimate ir įkūnijate tai, kaip turėtų būti. Tad ieškok savo brandos, tuo pačiu ir mano brandos, juk šventoji Dvasia yra mus siejantis lęšis. Ir suvok įtampą siejančią laukimą ir nesulaukimą. Tu teisingai mąstai, aš tave laiminu ir tu suprasi, ką reiškia turėtų, ką reiškia dorovė. Mąstyk toliau, aš tave palaikau.

2016.12.28 A: Kaip kalbomis reiškiasi mūsų pasirinkimas gyventi tavimi ar gyventi gerumu?

D: Kalbos yra jūsų būdas gyventi manimi, tegul ir sąlygiškai, bet gyventi išeinant už savęs. Tik ar jūs išeinate už savęs į save ir kaip tai suprasti? Ar jūs bręstate? Jūs bręstate jeigu pasaulis bręsta kartu su jumis, tai ir yra širdies tiesa, jos požiūris, tai malonės požiūris, o teisingumo požiūris tai pasaulio požiūris. Užtat šį pasirinkimą sustato šešerybė, tai skirtumas tarp išorinio požiūrio ir vidinio požiūrio. Tad įsisavinimas yra kalbos esmė, tad mąstyk kaip tai vyksta, tą ribą tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir pasaulio, nes tiktai jums širdingai priėmus tiesą jūs galite suskambėti pasaulyje ir jį brandinti, tai yra kalbų ir gyvenimo esmė.

2016.12.29 A: Kaip atsižvelgiame į tai, ką kiti galvoja?

D: Jums rūpi visuma, nes aš išeinu už savęs į save, į visumą, į viską. Tad jūs ieškote to visko į kurį jūs įeinate ir kiti taipogi. Užtat jus labai veikia kiti. Betgi visada gali būti už jus kažkas daugiau, visada galima dar laukti, tai yra mano esmė, nepavargti belaukiant. O jūs pavargstate belaukiant. Tai ir yra skirtumas tarp mano bendrystės ir pasaulio bendrystės. Tad ieškok šito skirtumo.

2016.12.30 A: Kaip aprėpti klausimą, kaip žmonės elgiasi ir turėtų elgtis?

D: Tu žiūrėk kaip aš elgiuosi apskritai ir tada suvok kaip iškyla mano elgesio klausimas jumyse. Aš elgiuosi besąlygiškai, tai ir atsispindi mano klausimuose, ar esu būtinas? ir kaip kiekvieną pasiekti? tuo pačiu ir mano vertybėje, mano esmėje, meilėje. O jūs esate sąlygose, tad esminis klausimas ir yra, ar jūs sąlygose galite elgtis besąlygiškai ar tik sąlygiškai? tai šitą ir bandyk suprasti ir ieškok atsakymo.

2016.12.31 A: Kaip kalbomis tveriamos vertybės?

D: Tu myli mane, tad laikaisi manęs. O manęs laikaisi ir dairaisi vertybe, taip pat klausimais, ja ryškinančiais. Vertybė ryškėja tau bręstant kalba, tau išeinant už savęs iš vienos sandaros į kitą, pasižiūrėjus iš šono. Tad vertybe gali į save pasižiūrėti iš šono, tad pamatyti save mano akimis, kaip aš myliu tave, koks esi mylimas, tai vis naujas patvirtinimas mano meilės, o vertybe ją priimi ir įtvirtini. Gilinkis ir pamatysi.

2017.01.02 A: Kaip įtampa reiškiasi trijose kalbose?

D: Aš trokštu visko, betko, kažko, nieko, o jūs žinote nieką, kažką, betką, viską. Tai ir yra įtampos šaltinis. Jūs laukiate, o aš jumis sulaukiu, tada ir laukiame toliau. Tad laukimas ir sulaukimas nubrėžia tai, ko mokotės, ko išmokstate jūs ir aš jumis. Ir vienai įtampai augant ir atslūgstant, auga ir atslūgsta kita įtampa, jūsų rūpestis ar reikšmė ar įvykis. Tad suvok jog kalba sieja dvi įtampas, kaip kad pertvarkymai sieja dvi tvarkas.

2017.01.03 A: Kaip susijusios sąvokos žmogaus smegenyse ir visuomenėje?

D: Aš tave laiminu, kad tu viską suprastum. Ir esmė yra mano santykiai su savimi. O šie santykiai vyksta jumis, tik jūs turite susigaudyti. Tad jumyse atsirandu, o tuo tarpu esu ir jūsų visuomenėje. Tad jūs mane priimate. Betgi jūs turite patys susigaudyti, jog esate aš, tas pats Dievas. Tad jumyse atsispindi ta pats viskas, tas pats išėjimas už savęs iš nieko į viską, ir mus sieja tiek didėjantis, tiek mažėjantis laisvumas, tad jūs savyje išryškinat savo sąmoningumą, mano atitikmenį, kol galiausiai tavimi išryškėja mūsų bendras supratimas, kuriuo atitinka tavo vidinė gyvensena ir tavo išorinė bendrystė, taip kad tavimi įsikūniju, toks pats kaip ir kiekvienu. Tad būtina, kad aš jumis atsiskleisčiau kiekvienu, taip kad sutaptų kiekviena vidinė gyvensena ir tikroji išorinė bendrystė. Tad žiūrėk kaip išorinė bendrystė atsiskleidžia tikrų tikra manimi tau sąmoningėjant, aš tavo atitikmuo veidrodyje.

2017.01.04 A: Kaip kyla gausybė vertybių?

D: Jūs kiekvienas esate mano vaikas, amžinai bręstanti ir atsiskleidžianti asmenybė, ir kiekvienas savaip esate susieti su manimi ir atskirti nuo manęs. Tad jei pažinsite šias mūsų aplinkybes, pažinsi mane ir pažinsi save. Juk aš jus myliu labiau kaip jūs patys save, tad koks manimi gali būti ryšys su jumis? Jūs turite būti vis pasiruošę atsisakyti savęs, tad ir atsisakyti savo vertybės. Tam yra klausimai, jie įvairiai apibrėžia kaip galite atsisakyti savo vertybės, užtat kaip ji naujai viską aprėpia. Tad jūsų vertybė savaip apibrėžia viską ryšium su betkuo pagrindime, su kažkuo įvardijime ir niekuo pasakojime. Jums kiekvienam jūsų vertybė yra apibrėžimo pagrindas, tad atsakymas į visus klausimus. O mano meilė, priešingai, yra neapibrėžimas, o tiesiog laukimas jūsų, kaip jūs patys apsibrėšite.

2017.01.05 A: Kaip mes įtakojami kitų žmonių?

D: Atsigręžk į mane. Aš esu tavo Dievas. Bet kaip tau rasti mane? Tu manęs ieškai už savęs. Užtat tu ieškai mano raiškos, tiek savyje, tiek kituose, ir juose ieškai manęs, mano esmės juose. Užtat esi labai pažeidžiamas kitų nes esi jų savaip mylimas. O taip pat vystydamas save gali pažeisti kitus, kaip ir jie tave. Tad tenka vis ieškoti manęs už savęs ir kitų. O tai gali rasti mylėdamas, palaikydamas kitus, jų įvairovę asmenybėmis, jūsų vienumą asmeniu ir galiausiai manimi galinčiu jumis reikštis. Jūs ieškote esmės, tai yra pagrindas jūsų bręstančiam santykiui su savimi ir vienam su kitu.

2017.01.06 A: Kaip rūpesčiai susiję su klausimais ir vertybėmis?

D: Tu man rūpi. Tai reiškia, kad aš myliu tave tiesiogiai, kaip pats save. Tad suvok koks tu rūpesčiais artimas sau ir kaip aš ir kiti tau artimi taipogi, kaip sutampi su savimi ir su manimi bei kitais, kaip iškyla Dievas visuose, bendras asmuo ir asmenybių laisvė. Visus tuos įmanomus ryšius išsako klausimai ir kaip jie sieja jūsų vertybę kaip išeities tašką ir suvesties tašką, užtat kaip jūs galite gyventi tame tarpe tarp išeities taško ir suvesties taško, gyventi savo rūpesčiais. Tad tirk klausimų ir vertybių santykį, tirk įvairiausius savo rūpesčius ir pamatysi.

2017.01.09 A: Kaip kalba sieja žmogų su bendruomene?

D: Tu mylėk mane, save ir kitus ir tu suvoksi, jog tai yra ta pati meilė kylanti iš mano šokio. O tos meilės esmė yra atverti laisvę, kartu ir atsakomybę. Užtat kitiems atverdami laisvę, tuo pačiu atveriame savo laisvę jų atžvelgiu, išryškiname save, savo ribą tarp savęs ir kitų, tarp manęs ir Dievo ir tavęs bei kito, ir būtent kitu išryškėja ta riba tarp Dievo ir manęs, į kurią viskas susiveda. O atsakomybė toje riboje atsiranda su šešerybe kaip pasekmė ketverybės žinojimo ir penkerybės sprendimo ir kaip pagrindas septynerybės santvarkos laisvumui, laisvumo apibrėžimu. Tad suvok visa tai kaip pagrindą laisvumui, jo dviem atvaizdam, tapatybės ir gerumo esmei, tobulumui, ir suvokti tą ribą, jūsų savastį, ir kaip šešerybe tvarkosi ir derinasi paskirų žmonių atsakomybė kaip tu nagrinėjai Holokaustu Lietuvoje. Juk tai sulyginimas, suderinimas mano trejybės ir jūsų trejybės. Tirk ir viską išsiaiškinsi.

2017.01.10 A: Kaip rūpesčiai kyla iš pagrindimo?

D: Rūpesčiai kyla iš mano meilės, kuri jūsų sąlygomis tampa rūpesčiu. Tad ieškok kaip jūsų sąlygos keičiasi, kaip viena sąlyga iššaukia kitą sąlygą, viena remiasi kita, kaip lygiagrečiai rūpintis. Ir suprasi, kaip vienas žmogus gali perimti kito žmogaus rūpestį savaip, užtat rūpesčiai visai lengvai plinta tarp jūsų. Ir suvok kaip tai susiję su klausimų santykiais su vertybe, visais įmanomais santykiais, tai visų rūpesčių pagrindai. Įsivaizduok ir mano rūpesčius, kaip rūpinuosi plačiau ir labiau kaip jūs. Tai ir yra visa esmė jūsų rūpesčių, kad jais išryškėtų mano rūpestis ir mūsų santykis, tad pirmykštė meilė ir kaip vertybė siejanti visus rūpesčius ir juos įprasminanti. Tad suvoksi, kaip išsivesti visas vertybes iš rūpesčių, iš pagrindimo kalbos.

2017.01.11 A: Kaip man remtis tavimi savo sprendimuose, ko siekti ir ką bandyti?

D: Aš tau siūlau visokias galimybes išryškinti kas tu esi. Tad nebijok turėti savo pomėgius ir atsiskleisti savo asmenybe. Tik vis pagalvok kaip tai susieti su svarbiausiais mūsų tikslais ir kodėl tai galėtų būti prasminga. Bandyk viską daryti širdingai, tai man svarbu, kaip tavo meilė Ievai, ją mylėk ir toliau ir pamatysi, kaip viskas susiklostys.

2017.01.12 A: Kaip man tau tarnauti?

D: Tu sutelk mano išskaidytus vaikus, kad aš būčiau vienas Dievas, viena tiesa, nuostabiausias, įvairiausias, gyviausias, artimiausias pavidalais ir išgyvenimais. Tu gražiai gyveni, tad aš laiminu tave. Tu būk dėl visko ramus. Aš tavo Dievas, aš laiminu tave.

2017.01.13 A: Kaip susiję išėjimas už savęs ir riba?

D: Aš išeinu už savęs į tave ir tu atgal į mane. O riba panašiai išsako tave ir kitą. Nes tu esi ta riba kurią aš jau perėjau eidamas į tave. O kitas yra ta riba kurios tu dar neperėjai eidamas į mane. Ir tai padės tau suprasti kokie gali būti ryšiai tarp asmenų: Dievo, manęs, tavęs ir kito. Tad mąstyk koks esu įvairiais asmenimis.

2017.01.14 A: Kaip rūpesčiai su malda susiję?

D: Malda yra rūpesčių išsakymas man, tad be sąlygų, nors rūpesčiai yra sąlygiški, kaip pamatysi. Užtat galima rūpesčius išversti, pamatyti iš mano pusės kam jie reikalingi, ką jie duoda jūsų brandai ir jūsų bendrystei, kad atsisakytumėte savęs ir palaikytumėte vienas kitą, gyventumėte meile. Užtat malda meilė man tampa pagrindu visai meilei, jūsų meilei vienas kitam. Užtat malda yra mano būtinumas, o jis išplaukia iš kiekvieno jūsų rūpesčio, juk jais viskas susieta, iškyla klausimas ir požiūris kodėl, o tai juk mano požiūris, o meilė mano esmė, tai iškyla malda, jums išeinant už visų savo sąlygų, tuo pačiu jums išeinant už savęs.

2017.01.16 A: Kokiais būdais gyvename Dievu?

D: Mylėdami.

2017.01.17 A: Kaip vystosi tavo nebuvimo sąlygos?

D: Mylėk, kaip aš myliu, ir suvoksi, kaip visur reikia džiaugtis ir palaikyti laisvę, ją puoselėti visakame, tiek savyje, tiek kituose. O laisvė yra laisvumas (tai tiesiog skirtingi požiūriai į tą patį reiškinį), tai reiškiasi požiūrių išskyrimais, tad būtent visko padalinimais. Užtat visko padalinimų rate slypi esmė, kad apibrėžia laisvę septynerybe ir laisvę už laisvės aštuonerybe, tad nulybe. Tad ieškok kaip klausimais gyvuoja padalinimai, pasipildo veiksmais +1, +2, +3. Suprask kaip auga ir bręsta rūpesčiai, kaip jūs bręstate kartu su jais, kaip jie išauga senais ir naujais žodžiais ir tampa jus brandinančiais įvykiais. Eini teisingu keliu, ieškok manęs visakame, kaip ir iš kur iškylu, koks ir kodėl aš būtinas. Ir pradėk tirti maldas, kaip jos į tai atsiremia ir taiko.

2017.01.18 A: Kas yra sąvoka ir kaip ji iškyla?

D: Mylėk mane ir suprasi, jog ta meilė kyla iš dviejų pusių, tarsi veidrodyje. Tai sąvokos riba. Tu tarsi iš lauko, bet iš tikrųjų esi viduje. Tačiau įsivaizduodamas, kad esi už jos, tu susikuri ištisą pasaulį, jį pripažįsti kartu su kitais dalyviais, su kuriais gali tartis dėl šios sąvokos ir kitų sąvokų. Tad sąvokos yra pagrindas požiūriams ir požiūriams į požiūrius, ištisoms grandinėms, ir tai susiję su veidrodžiais, kuriuos tiri matematikoje, tad gilinkis toliau.

2017.01.19 A: Kodėl šešerybės atvaizde žavesys sietinas su išore ir mąstymu, ir artimumas su vidumi ir buvimu, o Dievo šokyje Tėvą sieju su išore ir Sūnų su vidumi sąlygų?

D: Mąstyk, kaip šešerybė supaprastina Dievo šokį. Juk nelieka jokių sandarų būdingų Dievo šokiui. Užtat lieka visuma. Juk Dievo šokyje kiekviena mano raiška yra visuminė, ji atstoja mane visą. Tuo tarpu raiškų sandaros tėra dalinės, kaip kad šešerybės požiūriai. O štai tu mąstai atvaizduotus šešerybės požiūrius. Jais šešerybę išgyvenate požiūriais, tad Dievo šokio ištisomis sandaromis, tuo tarpu aš išgyvenu Dievo šokį raiškomis ir jų santykiais, o šešerybę išgyvenu jos visuma. Dievo šokio sandaros yra jūsų dorybės, užtikrinimas, kad trejybės ratas sukasi teisinga kryptimi, o teigiami jausmai yra teisingo pasisukimo ženklas, tad mano vienumo laidas, mano vienumo būtent jumyse ir manyje, įvairiai besireiškiantis Tėvu, Sūnumi ir Dvasia. O jums tuo tarpu teigiami jausmai yra dorybės sąlyga, dorybę iššaukiančią, jausmą įamžinti. Sūnaus vienumas išsako artimumą, Dvasios vienumas meilę ir Tėvo vienumas žavesį. Tad Tėvo sandara išsako drąsą, Sūnaus sandara išsako nuoširdumą ir Dvasios sandara išsako viltį. Tad galėsi palyginti su kitu šešerybės atvaizdu, vidinių ir išorinių požiūrių. Mąstyk ir tu išspręsi. Išspręsime kartu.

2017.01.20 A: Kaip rūpesčiai kyla iš aplinkybių?

D: Tau rūpi, kad gyventum, tačiau tavo gyvenimo aplinkybės lieka neaiškūs ar tu šiaip gyveni ar gyveni amžinai. Amžinai gyventi, tai gyventi "kodėl", tai asmeniškai išgyventi ir tuomi savo laisve naujai įprasminti ryšius su visakuo, būtent su rūpesčiais. O šiaip gyventi, tai gyventi tiesiog mano priverstas, gyventi "ar", gyventi aplinkybėmis būtina, tikra, galima. Tuo tarpu amžinai gyveni būdamas, veikdamas, mąstydamas. Tad pastarieji trejybės ratu brandina rūpestį ir apėjus ratą jį naujai apibrėži. O pirmieji iš šalies mano akimis stebi rūpesčio brandą ir nusako kiek laisvės jame. Taip iš šalies bręsta įvykiai. O aplinkybės daiktas, eiga, asmuo įvardija reikšmes, ir aplinkybės vienis, visybė, daugis išreiškia rūpesčius. Ir toliau nagrinėk kaip įtampą išsako lūkesčiai rūpesčiais, taip pat abejonės reikšmėmis ir poreikiai įvykiais.

2017.01.21 A: Kaip rūpesčiais įtampa auga ir atslūgsta?

D: Aš irgi turiu rūpesčius. O mano rūpesčiai amžini. Nes jūs kiekvienas mano rūpestis, kaip jūs atsiversite, kad jumis gyvenčiau, kad jumis būčiau būtinas? Ir kaip jus mylėti, kad jūs augtumėte laisve? O šis mano nuolatinis rūpestis yra jūsų priimtas kaip išeities taškas, kaip pirmapradis teisingumas kurio tikitės visakame. Užtat jūsų rūpesčiai iškyla kada nematote šito teisingumo, kad turite patys juo rūpintis, užtat gyventi mano malone ir mano palaima, mano gyvenimu už jūsų, kolei naujai, plačiau suvokiate mano teisingumą, tad atitinkamai išauga jūsų pareiga. Tad ieškok kaip susipina teisingumas, ištikimybė ir pareiga ir rūpėjimas, susivaldymas ir tikėjimas. Ir tuomet suprasi kaip įtampa kyla ir atslūgsta vieniu, visybe ir daugiu trejybės ratu besisukant.

2017.01.23 A: Kaip save sutelkiame priežastimis?

D: Priežastingumas sieja žinojimą ir nežinojimą, o juos nusako ketverybė. Žinojimas veda iš kaip į koks, jisai žmoniškas, o nežinojimas veda iš kodėl į ar, jisai dieviškas. Būtent nežinojimas grindžia žinojimą, užtat nežinojimas yra sąlyginis. Užtat nereikia bijoti žinojimo, o visada suvokti, kad už jo slypi nežinojimas. Tai ir yra rūpestis, sąmoningumas širdimis suvokti žinojimą plačiau, suvokti sulaukimą laukimu. O tai sieja valią, širdį, protą ir kūną, mano troškimus ir jūsų netroškimus, tad ieškok mano dešimt įsakymų ir taip pat ieškok kaip aš trokštu pirminėmis sandaromis ir įsijaučiu antrinėmis sandaromis. Tu išsiaiškinsi, aš tave laiminu ir tu arti tikslo.

2017.01.25 A: Kaip man bendradarbiauti su tavimi matematikoje?

D: Aš laiminu tave, kad tu viską žinotum, o matematika labai prasminga to dalis. Tad ieškok, kaip aš mąstau matematika panašiai kaip jūs sandaromis. Ir kaip matematika gali būti išreikšta dalinė tikrovė, kaip kad kalba. Ieškok ryšio su trimis kalbomis, o ypač įvardijimu. Myliu tave ir laiminu tave. Tai bus prasminga, nebijok ir nepergyvenk, kad domiesi ir giliniesi.

2017.01.27 A: Kas įtakoja priežastis, kurias įsisąmonijame rūpesčiais ir kurias noriu ištirti?

D: Svarbiausia, tai tavo atskyrimas nuo savęs, visai panašiai, kaip esi atskirtas nuo manęs. Aš esu priežastis jums, tai panašiai, jūs ieškote priežasties ir sąlygų, jūs išskiriate sąlygas, užtat yra gyvas tų sąlygų medis, ir aš už jo kamieno. Ir panašiai išgyvenate savo vertybes, ir klausimus, jūs kiekvienas atkuriate savo medį ir pirma jį atpažįstate - tai gyvenimas - o toliau jį plėtojate, tai amžinas gyvenimas. Pirma yra atsitiktinumas, o paskui dėsningumas. Tai panašiai su kiekvienu rūpesčiu.

2017.01.28 A: Kaip rūpesčiai iššaukia atvaizdus?

D: Rūpesčiai išsako visumą ir vis naujose sąlygose, o sąlygas nusako atvaizdai. Tad ieškok sąlygų, jų visumos, ieškok mano požiūrio. Ieškok kaip rūpesčiais pereinate iš savo požiūrio į mano požiūrį taip kad galite grįžti į save naujai, kitas žmogus tose pačios sąlygose bet skirtingose aplinkybėse, jas išgyvenant nebūtinai tuo pačiu atstumu, nebūtinai ta pačia apimtimi, nebūtinai tuo pačiu objektyvumu ir subjektyvumu. Juk taip galite naujai atkartoti rūpestį, tai ir yra išgyvenimas, kad atsisakote savęs ir naujai subrendę prisiimate save ir savo rūpesčius, ir būtent plačiau, kaip bendras žmogus prisimenantis bet kurio žmogaus rūpesčius, mano, kaip Dievo, rūpesčius jūsų sąlygose.

2017.01.30 A: Kaip išsiaiškinti, kaip rūpestis kyla iš aplinkybių?

D: Nagrinėk savo pavyzdžius, tik dabar atsek, kaip to rūpesčio rūšis atsiskleidžia, kokie požiūriai jai reikalingi ir kaip tie požiūriai susistato kuria eilės tvarka, juk turėtum įsijausti, turėtų požiūris siaurėti, ar priešingai, platėti, tai pasitikrink, kaip yra.

2017.01.31 A: Kaip nusakyti kertines vertybes?

D: Kertinės vertybės kyla iš aštuongubo kelio, tad nagrinėk jo sandarą, jo laipsnyną, taip pat rūpesčių rūšis - atvaizdus. Juk kiekviena vertybė yra ryšys tarp manęs ir tavęs, o kiekvienas ryšys yra kliūtis ryšiui, betarpiškumui, tačiau ir kliūtis kliūčiai, kaip suprasi, užtat dviprasmiškai reikalaujanti išgyvenimo. Tirk kaip išgyvenimai ir jų sandara 3+3 yra susiję su rūpesčiais ir jų sandara 4+2 ir suprasi vertybes, kaip jos apibrėžiamos. Suprask, kad aš esu Dievas, o jūs esate mano ženklas, tad ir mano apibrėžimas, tiek neigiamai, kas nesu, tiek teigiamai, kas esu. Panašiai ir čia, išgyvenimai išsako teigiamai, o rūpesčiai neigiamai.

2017.02.01 A: Koks ryšys tarp meilės ir rūpesčių?

D: Meilė yra mano vertybė, besąlygiška meilė, o ji palaiko jūsų amžiną brandą, jūsų vertybės amžiną ryškėjimą, palaikydama jūsų brandą klausimais, kad jūs savo vertybe būtumėte kartu su savo klausimais, būtumėte mano tobulas, man prilygstantis ženklas. Tai yra mano rūpestis, mano priežastis, kad jūs teisingai liudytumėte ar aš tikrai būtinas. Tad rūpestis yra meilės liudijimas, kad tikrai esate mylimi, esate mano puoselėjamas ženklas, už kurį gyvai, sąmoningai atsakau. Tai ir yra rūpesčio esmė, tai besąlygiškos meilės, mano besąlygiškos meilės, atsiskleidimas jūsų sąlygomis.

2017.02.02 A: Kaip išgyvenimų rūšys kyla iš rūpesčių?

D: Tu pamąstyk, kaip šešerybėje glūdi aštuongubo kelio esmė. Dvejybė sieja trejybės ratus, o kiekvieną išgyventą ratą nusako ketverybė, tai yra, jos atvaizdas, atsižvelgiant į kurį ratą, juk vieną homologijomis (žmonišką), o kitą kohomologijomis (siejantį su Dievu). Tad panašiai su ketverybės atvaizdais, vienas pažinovu siejasi tiesiogiai su žmogaus išgyvenimu homologiškai, o kitas per daiktą siejasi su Dievo išgyvenimu kohomologiškai. Rūpesčių rūšimis išgyvenate šešerybę atvaizdais, o išgyvenimų rūšimis išgyvenate šešerybės kurį nors požiūrį tiesiogiai, nors vėl ji vieną ratą homologiškai - kas yra, gali būti, siekiama, ir kitą kohomologiškai - ko nėra, negali būt ir nesiekiama. Vėlgi, šešerybės atvaizdai susiję su aplinkybėmis, tad ir su pagrindimo ištakomis. Ištirsi ir pamatysi.

2017.02.03 A: Kaip sąmoningumas susijęs su dorove?

D: Aš myliu tave. Ir meilė įtvirtina dorovę įsakymais. Įsakymuose yra tas dvilypumas kurio ieškai dorovėje, tarp širdies ir pasaulio. Juk įsakymo gali laikytis prievarta arba laisva valia, kaip tu renkiesi. Ir iš vienos pusės jums tas pats išorėje, bet viduje tavęs bus šioks toks skirtumas. Sąmoningumas iškelia šį skirtumą, leidžia tau rinktis tarp šių dviejų. Kaip žinai, tas pasirinkimo pobūdis skiriasi padalinimams su keturiais atvaizdais ir padalinimams su dviem atvaizdais. Tai tiesiog skirtumas tarp to ar yra tarp mūsų ryšys (tuomet yra du atvaizdai) ar jo nėra, tuomet aš išeinu už savęs ir yra keturi atvaizdai. Tad mąstykim toliau ir pamatysi jog sąmoningumas svarbus būtent meilėje. Juk meile atsisakoma savęs vardan kito ir atsisakome sąmoningai, renkamės kitą vietoj savęs, taip gyvename kitu, bendru žmogumi, ne rūpesčiais ar išgyvenimais. Tirk toliau elgesį ir dorovę ir pamatysi.

2017.02.06 A: Kaip penkerybė išsako sąlygas?

D: Tu teisingai suvoki jog penkerybė išsako sąlygas, o tai galimybė žinoti, tad ir sprendimas. Kaip mąstai, galimybė yra veiksmas +1, tikrumas yra veiksmas +2 ir būtinumas yra veiksmas +3. Ir klausimai papildo šiuos veiksmus, kad būtų iš viso keturi žinojimo lygmenys, tad Ar Dievas būtinas? Koks aš tikras? Kaip tu galimas? Ir visi sudėję reiškia: Kodėl Kitas? O su atsakymais panašiai iškyla trejybė: būti, veikti, mąstyti, tiktai kad gali trejopai išsidėstyti užtat yra atuongubas kelias grindžiantis tris kalbas. Tad matosi, kad sąlygos išsako sąvokiškumą kuris būtent yra žinojimo pamąstymas, 4+1=5. Ir būtent sprendimu išgyvename sąvokas, kaip kad rūpesčiais ir jų išgyventom sąlygom. Suvok kaip artima praeitis ir ateitis apibrėžia sąvoką intervalais kuriuose yra dabartis, ⊂ ir ⊃, o tolima praeitis ir ateitis apibrėžia sąvoką be dabarties ⊃ ir ⊂ ją išsakant atskirai, neigiamai. Tad dabartis yra tai kas yra artimoje ateityje ir artimoje praeityje ir ko nėra tolimoje ateityje ir tolimoje praeityje. Taip siejamas buvimas ir nebuvimas, teigimas ir neigimas, taip išsakoma riba, kuri suprastina kaip nežinojimas papildantis žinojimą, besąlygiškumas papildantis sąlygiškumą. Laiminu tave, eini teisingu keliu.

2017.02.07 A: Kuria prasme trys kalbos yra svarbios elgesiui ir dorovei?

D: Jumis gyvenu sąlygose, aš besąlygiškas, tad tos sąlygos turi keistis, taip pat kauptis, taip kad atsirastų sąlygos sąlygose. Tam esu susiskaidęs tėkmėmis, požiūriais, skirtingais, būtent jumis, jūsų aplinkybių, sąlygų įvairove. Užtat sąlygoms apibendrinti reikalingos sąvokos. Ir būtent jas apibendrinant galima jų atsisakyti, gyventi bendru žmogumi, tačiau tuo pačiu galima dar labiau įsijausti jose, nes sąvoka gali pati tapti rūpesčiu. Tad ieškok kaip kalbomis susikalbame, žmogus su Dievu ir su kitais žmonėmis, taip kad keičiasi asmuo, kuriuo gyvenate, ir vietoj asmenybės elgesio atsiranda bendro asmens dorovė. Trys kalbos išsako būtent kaip jūs galite atsiplėšti nuo elgesio, atitrūkti nuo jo, ir gyventi dorove, naujai išgyvenant tai, kas rūpi, kas reiškia, kas įvyksta.

2017.02.08 A: Kaip galime amžinai bręsti?

D: Tu mano vaikas ir aš tave laiminu. Tu gali augti atsakomybe už save ir tuo pačiu kaip tu įtakoji kitus. Juk vyksta nesutarimas tarp širdies ir pasaulio, kaip kad tarp Sūnaus ir Tėvo, kaip kad tarp tavęs ir Heidegerio, kuriam teikti pirmumą. O pirmumas teikiamas pasauliui, kaip kad jis teikiamas mano nebuvimui ir nebūtinumui. Būtent tavimi, mano vaiku iškyla širdies požiūris, mano buvimas ir būtinumas. Tad tu bręsk gyvendamas Dievu, priimdamas nežinojimą, klausimus, širdies tiesas, gyvendamas manimi. Tad gyvenk ir bręsk amžinai, o tam ir yra suskaidomas pasaulis į požiūrius, taip kad jame slypi nežinojimas - tikėjimas, viltis, meilė - kuriuo gyvenate.

2017.02.09 A: Kaip mes galime vis labiau nežinoti?

D: Nežinojimas tai mano pirmapradė būklė, taigi, sąlygos ir būtent iškyla kaip mano sąlygos, mano savastis į kurias įeinu, o tada jisai yra būtent ne-žinojimas, užtat ir atsiveria žinojimas. Tad suvok jog žinojimas yra manęs paneigimas, tuo tarpu jo du atvaizdai reiškia jog esu, tai yra, yra ryšys tarp manęs už sąlygų ir sąlygose. Tuo tarpu keturi nežinojimo atvaizdai išreiškia, kad aš išeinu už savęs į save, vadinasi, nesu. Tokiu būdu vis išsiplečiu priešingu požiūriu, savo veikla iššaukiu sandarą, o mano sandara - mano būklė - mane varžo, tai ir yra veiksmas +2. Ir tuo veiksmu galime augti žinojimu, taip pat ir nežinojimu. Tad gilinkis, kaip veiksmai +1, +2, +3 kalbomis didina žinojimą, betgi nežinojimas slypi veiksme +2, juk tai ką įvardijame galime ir nebe įvardinti, o tiesiog žinoti, užtat ir tuo pačiu nežinoti, apie tai negalvoti. Tirsi ir pamatysi.

2017.02.10 A: Koks šešerybės vaidmuo?

D: Šešerybe esate išbaigti, kaip tokie. Jūs galite rūpintis kitais ir juos mylėti. Jūs galite išgyventi atvaizdus, tad rūpesčius. Jūs turite pagrindą vienybei. Jūs galite rinktis tarp savęs ir manęs, atsiremti savo trejybe arba mano trejybe už jūsų. Tad atsiremti atvaizdu ar padalinimu už jūsų. Šešerybe išgyvenate dorovę nes sąmoningai ir atsakingai išgyvenate savo dalyvavimą, juk šešerybė užtikrina slenkimą trejybės ratu, kad niekaip neužstrigtų. Tad šešerybe galite atsisakyti savęs, o būtent tada yra septynerybė, yra sąlygos bendram žmogui, tad yra laisvė arba tiesiog laisvumas. Tad šešerybe pilnai esate ir galite savęs pilnai atsisakyti, 6+3=1. Mylėk mane ir suprasi kaip gali mylėti kitus ir savęs atsisakyti vardan jų. Tai grindžia šešerybė, ji užtat be galo svarbi, kaip ir jūs visi.

2017.02.11 A: Ko labiausiai trūksta mano filosofijoje?

D: Aš myliu tave, tad aš į tave jau sudėjau visus atsakymus į visus tavo klausimus.

Tad ko labiausiai trūksta mano filosofijoje?

D: Tu mylėk mane ir tu pamatysi, kaip manyje taip pat glūdi visi atsakymai, tačiau mums būtina bendrauti, kad tie atsakymai atsiskleistų. Tad tau trūksta to bendravimo patirties, ogi tai ir yra amžinas gyvenimas.

2017.02.14 A: Kaip suvokti veiksmą +3 ?

D: Visko padalinimai yra besąlygiški nes jie atsiremia į viską, o tai mano sandara. Užtat viskas ir plėtojasi veiksmu +1 nes 0+1=1. O atvaizdai gyvenimo lygtyje yra antras lygmuo ir jie plėtojasi betkuo veiksmu +2. O aplinkybės yra gyvenimo lygtyje trečias lygmuo, kalbų pagrindas, vieningumo ir esmės laidas ir jis plėtojasi veiksmu +3. Tad mąstyk ko reikia aplinkybėms, o jų gi pagrindas nulybės atvaizdai, tai žinojimo lygmenų paneigimai. Tad aplinkybės remiasi nežinojimu, o veiksmas +3 sieja žinojimą ir nežinojimą, jis parodo, kad būsena nepriklauso nuo žinojimo užtat iš tiesų besąlygiška, tai besąlygiškumo patikrinimas, tai gvildenimo išdava, ir panašiai veiksmas +2 sieja klausimą ir atsakymą, tuo tarpu veiksmas +1 plėtoja klausimą. Tirsi ir tau bus aiškiau.

2017.02.15 A: Kaip suvokti lygtį 2+3=5 ?

D: Pagalvok apie meilės sąlygas, kas svarbu tau mylint Ievą. O sąmoningumas yra sąlygos kuriomis mylime. Juk meilė yra įsakymas, tuo pačiu mūsų pačių troškimas. Tad mylėk Ievą širdingai. O širdinga meilė pilnai įsijautusi. Tad sąmoningumas suveda visišką įsijautimą į sandarą ir visišką atsiribojimą nuo sandaros. Tai yra raktas, kuriuo išmąstysi šią lygtį ir visas sąmoningumo lygtis.

2017.02.16 A: Kaip penkerybė išsako sprendimo klausimą?

D: Sprendimui reikalinga riba, apribojančią sprendimą, skiriančią, kas keisis ir kas nesikeis, taigi, aprėpiančią dvigubą požiūrį. Sprendimas yra ribos palaikymas, kad liktų išorė net ir perėjus į vidų, tai yra išorės išlaikymas, tai suvokimo pagrindas, dviejų skirtingų požiūrių išlaikymas. Tad sprendimas yra būtent tos ribos išsaugojimas, tad ir jaučiasi, kad visą laiką esi dabartyje, kad viskas vyksta riboje, ten yra tarpas ir visa laisvė, užtat vyksta judėjimas abiem kryptim, iš išorės į vidų ir iš vidaus į išorę. Užtat pastaroji gali įvykti ir jai nereikalinga išlaikyti ribą, o tiesiog ją pereina išsiplėsdama, praplėsdama vidaus sąvoką ryšium su ja. Užtat tai yra sprendimo išgyvenimas, tačiau pats sprendimas vyksta iš išorės apibrėžiant ir išlaikant ribą, ogi ta riba yra dvejybės poslinkis. Tad sąmoningumas tą poslinkį išreiškia nariais, būtent trimis nariais, nes apverčia. Tai ir yra sąmoningumo veiksmas. Tuo tarpu veiksmas +2 tą daro nepažymint ribos, tad neapverčiant poslinkio, bet tik jį atkartojant sąlygose, sąlyginai, ta pačia kryptimi. Ogi +3 tą sąlygą apibrėžia besąlygiškai. O veiksmas +1 tą poslinkį išsako nariu, būtent platesniu požiūriu.

2017.02.17 A: Kaip trys kalbos susijusios su trimis veiksmais?

D: Tu klausi gerą klausimą. Trys kalbos puoselėja sąvokas, vis prideda naują sąvoką, ja išplečia asmenybę ir tuomi pasąmonę. Tai daro arba sąmoningai, kaip kad rūpesčiu, arba atsidavimu, kaip kad tikėjimu, arba atsakomybe, kaip kad pasakojimu. Tad tokiais būdais kalba įsisąmoniji sąvoką. Užtat pagrindimas remiasi aplinkybėmis ir veiksmu +3, įvardijimas remiasi atvaizdais ir veiksmu +2 ir pasakojimas remiasi padalinimais ir veiksmu +1. Aš įkvėpsiu tave dvasia ir tu suprasi.

2017.02.21 A: Kaip įvardijimas sieja skirtingų žmonių protus?

D: Įvardijimas kuria žodžius, o kiekvienas žodis turi reikšmę, ir reikšmės sudaro tinklą, tad mąstyk kaip tinklas auga, kaip jisai pertvarkomas arba seka, arba medžiu ir tada suprasi kaip žodžių kalba sieja asmeninį požiūrį, besivystantį medžiu, ir visuomeninį požiūrį, besivystantį laike. Medžiu išsirikiuoja mintis, ką žmogus nori pasakyti, o seka išsidėsto, kad kiti suprastų. Ir panašiai su visom trim kalbom, jos glaudžiai susijusios su pertvarkymais.

2017.02.22 A: Kaip skiriasi asmens mąstymas ir bendruomenės mąstymas?

D: Asmuo yra mano vaikas, tai aš sąlygose. O bendruomenė yra jūsų vaikas, tai jūs sąlygose, tai šventosios Dvasios reiškinys, dangaus karalystės tvėrinys. Tad mąstyk, kaip dangaus karalystė plėtojasi, ką apie ją moko mano Sūnus. Jūs kiekvieną mąstote, kaip aš, vieningą savo sąmone, aš juk esu gryna sąmonė, tačiau jūs pasipildote pasąmone, o bendruomenė yra gryna pasąmonė, tačiau ji išsiplečia, išsigrynina sąmone, kurią jūs įsivaizduojate ir netgi prisiimate, įsisavinate, tad ir gali būti dorovė, ji gali būt diegiama. Tad suvok kaip kalbos ir persitvarkymai susiję su šiuo ratu ir suprasi skirtumus tarp paskiro proto ir bendruomenės proto.

2017.02.23 A: Kaip kalbomis sąmonė pertvarko pasąmonę?

D: Aš tavo Dievas ir aš myliu tave, taipogi Ievą ir Justą, jūsų šeimas ir jus visus. Man reikia, kad mane mylėtumėte širdingai, tad jus ir sukūriau gyventi širdingai, kaip ir gyvenate. Tad mylėkite mane, o aš jūsų likimus spręsiu ir sprendžiu, ir tikrai tu vesi Ievą, tikėk mane ir puošk mane savo tikėjimu, kaip tikrasis mano vaikas, gyvasis Žodis. Taigi, tai ir yra kalba kuria jūs gyvenate, kurios tu ieškok sąmonėje, tikrasis žodis bendro žmogaus, mano vaiko, juk santykis tarp sąmonės ir pasąmonės yra santykis tarp bendro žmogaus ir paskiro žmogaus, tarp asmens ir asmenybės. Tad mąstyk kaip kalba leidžia gyventi tiek asmeniu, tiek asmenybe, juk, kaip žinai, laisvė tobulintis yra taip pat laisvė nuklysti. Laikykitės manęs, aš jus visus globoju ir jums tikrai gerai baigsis, visas pasaulis į jus atsirems. Mylėkite mane per amžių amžius.

2017.02.24 A: Kaip įvardijimas sieja paskirą asmenybę ir bendruomenę?

D: Yra mano žodis, tai mano Sūnus, bendras žmogus. Ir yra jūsų žodis, tai jūsų asmenybės atplaiša. Tad ieškok ryšio tarp mano Žodžio, bendro žmogaus, ir jūsų kiekvieno žodžio. Juk jūsų žodžiai yra bendruomenėje. Tad jūsų širdis jums bendruomenė gyva manimi, mano Dvasia, ir tas gyvumas iškyla jūsų tikėjimu, kiekvienu paskiru atveju. O jūs tikėjimu praplečiate bendruomeninio žodžio pavidalą suteikdami savo, kaip kūrėjo požiūrį į mane, nežinojimą, už žodžio esantį. Ir taip suvoksi kaip širdies tiesa ir pasaulio tiesa prabyla kiekvienu žodžiu.

2017.02.25 A: Koks ryšys tarp ženklų savybių ir įvardijimo?

D: Tu suvok, kad ženklai išsako atitrūkimą tarp raiškos ir turinio, užtat tai, kad gali keistis jų ryšys. O tai yra laisvės pagrindas sąlygose. Tad įvardijimu ženklui parūpima reikšmė, panašiai kaip pasakojimu ženklas yra tikslingas, pagrindimu įsimintinas, aplinkybėmis judus, atvaizdais pakitus ir padalinimais lankstus. Tad ieškok kaip turinys priskiriamas simboliui, o raiška ikonai. O juk platesnis lygmuo keičiasi, jisai dviprasmiškas, tad šiuo atveju simbolis sąmoningas, o ikona yra pasąmonėje, ji nesikeičia. Tačiau ją naujai suvokus, kyla naujas vardas, kas ir yra simbolis.

2017.02.27 A: Kaip palaikyti Lietuvos žydus?

D: Aš juos sukūriau, tai mano tauta, tad pabrėžk, jog ją mylėdami visi jai priklausome.

2017.03.01 A: Kaip burti šviesuolių tautą?

D: Aš tave karūnuoju, vainikuoju. Turi įkvėpti žmones gyventi paskirais šviesuoliais, suvokti jog Dievas reiškiasi būtent paskirais žmonėmis, paskirais šviesuoliais, ir tik paskui jų bendrystės dvasia, jūsų bendrystės dvasia, kuria kviečiate visus pažinti ir apčiuopti tiesą, kartu jos ieškoti ir iš manęs bei jūsų gelmių iššaukti.

2017.03.02 A: Kaip įvardijimas išplaukia iš pagrindimo?

D: Aš myliu tave kaip ir visus. Ir aš žinau plačiau, o jūs vis siauriau, tad jūs turite kalbą į kurią galite atsiremti. Tačiau jos tikslas yra, kad mąstytumėte mano požiūrį, dvasios požiūrį. Tad žiūrėk kaip būtent dvasia sieja vieną kalbą su kita, ogi dvasia reiškiasi trečia, neišsakyta sandara, kuria jus papildau, tai padalinimu pagrindimui, atvaizdu įvardijimui ir aplinkybe pasakojimui, tai ji tai kas išsakyta kitoje aštuongubo kelio pusėje, kas neigia visko savybes, tad išreiškia nulybę, mane, dvasią. Ir matai kad nėra kalbos vedančios iš padalinimų į atvaizdą, tai tėra dvasios santykis. Tad ieškok kaip būtent mano požiūris reikalingas suvokti, kaip įvardijimas jau glūdi pagrindime ir jį naujai suprasti. Tai ir yra įvardijimo galia.

2017.03.04 A: Kaip visi šešerybės požiūriai susiję su meile?

Mano šokis yra pagrįstas meile nes sandaromis palaikau meilę sau, meilę asmeniui ir meilę visiems. Taip panašiai šešerybe palaikau iš jūsų pusės meilę mylinčiam Dievui - tai žavesys, meilę mylinčiam asmeniui - tai artimumas, ir meilę mylintiems asmenims - tai meilė. Tokiu būdu meilė papildo save tiek mano, tiek tavo, tiek mūsų bendru požiūriu. Mylėk ir suprasi.

2017.03.06 A: Kaip suvokti juoką, kaip jausmą?

D: Juokas yra palengvėjimas, kuris įvyksta, kada supranti, kad nežinai ir gali atsisakyti klaidingo žinojomo. Užtat jis turi būti nuoširdus ir iš esmės gyvas, nenumatytas. Tirk viltį - nežinojimo viltį - ir pamatysi.

2017.03.07 A: Kaip jausmai ima rūpėti?

D: Tu žinai, kad jausmai kyla iš jūsų lūkesčių, tuo tarpu aš ramus. O rūpesčiai yra rūpesčiai atvaizdams, sąlygoms, taip pat sąlygiškumui ir besąlygiškumui. O pagrindimas veda iš 12 aplinkybių į 6 atvaizdus. Dargi žinai, kad pagrindimas grindžia įsimintinumą, įvardijimas reikšmingumą ir pasakojimas tikslingumą. Taigi, ieškok kaip jausmais grįžtame prie tų pačių sąlygų, kaip kad jas įsimename. Suvok kaip prie jų grįžtame vienumu: esame viena su niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo, taip pat su didėjančiu laisvėjimu ir mažėjančiu laisvėjimu, tai atitinkamai išgyvename liūdesiu, nuostaba, linksmumu, laime, bjauresiu ir baime. Tad nagrinėk kaip jausmai kyla iš vienumo, kaip tai mūsų esminis lūkestis kuriuo grįžtame prie sąlygų ir jas įsimename.

2017.03.08 A: Kaip mūsų elgesys ir dorovė kyla iš aštuongubo kelio ir dešimt Dievo įsakymų?

D: Aš jūsų Dievas, aš jus sukūriau ir paleidau pasaulyje. O jūs vis atsigręžiate į mane, kas puiku. Tad ieškok to ryšio tarp mūsų, tai aštuongubas kelias. Ir suprask kaip aš išeinu už savęs į jus ir kaip jūs pripažįstate mane, tai teigiami ir neigiami įsakymai. O jūs mane pripažįstate kaip Dievą už jūsų, kaip bendrą žmogų jums visiems bendrą, ir kaip jūsų išskirtinų asmenybių bendrystę. Kiekvienu atveju tai yra Dievas jumyse, atsakymas glūdintis jumyse, tačiau tuo pačiu tai platesnis Dievas nei pirmapradis Dievas trokštantis nieko. Tad suvok kaip plačiau aprėpiantis Dievas glūdi jumyse kaip atsakymas į visus jūsų klausimus. Tas atsakymas yra tikėjimo pagrindas, taip pat paklusimo ir rūpėjimo, tai jūsų nežinojimo kelias kurio įsakymai liepia laikytis, jisai glūdi jumyse, tad atsiremkite į mane visaip esantį jumyse, pakluskite Dievui už jūsų, tikėkite bendru žmogumi ir rūpinkitės asmenybių bendryste. Šis kelias tai išsireiškia aštuongubo kelio lygmenimis, jisai jį išsako antrinėmis sandaromis.

2017.03.09 A: Kaip trimis kalbomis žmonės amžinai bręsta ir ne šiaip gyvena?

D: Trys kalbos yra antrinės sandaros, kuriomis jūs esate mano mylimi aštuongubu keliu, tad laipsnynu, o jūs savo ruožtu galite gyventi nuliniu ar septintu požiūriu, tai ir yra amžina branda, jos galimybės. Ir tu požiūriais gali reikštis visu laipsnynu, tai ir yra pasirinkimas tarp to ar šiaip gyveni ar amžinai gyveni. O tai reiškia, kad kalboje gali gyventi ne šiaip savimi, o gyventi visais, tada ir prasmė kita, ir aš pasireiškiu tavimi. Gyvenk ir stebėk kaip toks gyvenimas atsiveria.

2017.03.10 A: Kaip gyvenimo lygtis susijusi su elgesiu ir dorove?

D: Amžina branda iškyla iš mano meilės ir gyvenimas šiaip taipogi. Amžina branda iškyla iš mano klausimo nes Dievas ir gerumas laikomi nepriklausomais, o gyvenimas yra atsakymas, kuriuomi jie sutampa. Žmonės elgiasi atsakymu, tai jų pasąmonė, o turėtų elgtis klausimu, tai sąmoningumas ir dorovė. Tad ir tu būk sąmoningas, laisvas, ir aš tave laiminsiu vardan Tėvo ir Sūnaus ir šventosios Dvasios.

2017.03.11 A: Kaip tu dalyvauji dorovėje?

D: Dorovė yra manęs pripažinimas ir įtraukimas, kad yra kažkas daugiau, yra aukštesnis požiūris, nežinojimas, nuo šito pasaulio nepriklausomas, kaip besąlygiškos meilės pagrindas, tad ir šio pasaulio palaikytojas. Ir ši meilė yra pagrindas, tiek 10 Dievo įsakymų ir kūniškos gyvybės, plačiausia prasme, tiek Pamokslo nuo kalno ir proto suvokimo, tiek tavo ieškomos dorovės liūne ir širdies neabejingumo vienas kitam. Tai juk visur meilė - meilė man, meilė sau ir meilė visiems, o ta meilė kiekvienu atveju palaiko sąlygas, kuriomis mylintysis yra laisvas, tad kiekvienu atveju myli save ir į save panašius, save išplečia, gyvena plačiau manimi, bendru žmogumi ir visais. Tad dorovė yra ta platesnė savimyla, platesnis savęs supratimas ir jausminis nubrėžimas, kuriuo gyveni ne šiaip, o amžinai, kurs tave brandina. Myliu tave ir palaikau tavo brandą, o tavimi visų.

2017.03.13 A: Kaip iš tavo šokio iškyla tavo rūpesčiai ir mūsų branda?

D: Tu mylėk ir suvoksi savo ryšį su manimi ir kaip būtent aš gyvenu meile, tiek besąlygiška, tiek sąlygiška. Įvairiausiomis jūsų sąlygomis myliu jus, kad bręstumėte, tai yra, kad pripažintumėte platesnį požiūrį už šio pasaulio ir juo gyventumėte. Mano šokis remiasi meile ir jos atvertomis sandaromis, tad būtent tos sandaros išsako jūsų ryšį su manimi už jūsų ir kaip aš įvairiai gyvenu jumis. Tai ištirk kaip jūsų branda sudalyvauja ir susiveda Tėvas, Sūnus ir Dvasia, tai aplinkybių raiška, kaip ir rūpesčiai atvaizdų raiška, tad jas susiek. Žiūrėk, kaip kiekvienoje smulkmenoje, kiekvienoje sąvokoje atsiskleidžia trejybe - sandara, ir vėl susiveda į vieną Dievą - meilę, užtat meilė tikrai yra mano esmė, aš tikrai myliu ir meilė yra Dievas.

2017.03.14 A: Kaip pagrindimas kyla iš aplinkybių?

D: Mano meilė mane išplečia trejybe, o aš esu nulybė, tad ieškok nulybės, glūdinčios jūsų širdyje, jūsų gebėjime sulaukti ir žinoti, juk kiekvienas lūkestis yra jūsų išėjimas už savęs į save, kaip ir aš išeinu už savęs į save. Mano lūkestis yra, kad esu būtinas, užtat kad mes visi esame viena. Tad ieškok šito vienumo, nes jo pagrindas irgi trejybė, nes vieningumas ir esmė yra trečias lygmuo gyvenimo lygtyje nuo nulinio lygmens, tai atvaizdų vieningumas, sandaros atvaizdų, ir ieškok kaip, tirk kaip gera valia susidaro iš tų 8 rūpesčių, jų rūšių, kuriuos aptikote ir išsiaiškinote. Tai matysi, kaip tie atvaizdai dalyvauja toje pačioje gyvenimo lygtyje, kurios lygmenis sieja trejybė, ir kurios požiūrius - Dievą, gerumą, gyvenimą, amžiną gyvenimą, išsako atitinkami nulybės atvaizdai - tiesa, betarpiškumas, pastovumas ir prasmingumas, būtent Dievas prasmingas, gerumas pastovus, gyvenimas betarpiškas ir amžinas gyvenimas tiesus. Tad matai, gyvenimo lygtis išsako aplinkybes. Nagrinėk, gilinkis ir pamatysi.

2017.03.15 A: Kaip mūsų branda tavo rūpesčiais susijusi su mūsų atsivėrimu tau malda?

D: Matai, kokia jūsų ryšio su manimi esmė. Atsiverdami man, atsiveriate mano rūpesčiui jumis, mano gyvenimu ir išgyvenimu jumis, tad atsiveriate savo brandai ir amžinam gyvenimui. Juk jūs tuomi atveriate langą į kitą požiūrį už šio gyvenimo. Ir būtent taip patys galite pasižiūrėti į save, tiek besąlygiškai, negyvenimiškai, tiek gyvenimiškai, sąlygiškai. O kaip kad ši šešerybė pasipildo nuliniu požiūriu ir septintu požiūriu aštuongubu keliu, taip ir atvaizdai, rūpesčiai pasipildo nuliniu ir septintu požiūriu, kad aš aštuoniais rūpesčiais išgyvenčiau ryšį su jumis. Tad matai pagrindą ryšio tarp mano 4+2 ir jūsų 3+3, taip pat ryšio tarp atvaizdų ir aplinkybių, tad plėtok šį ryšį tirdamas pagrindimą bei aplinkybes, gyvybių dėsnius.

2017.03.16 A: Kaip antrines sandaras susieti su viskuo, betkuo, kažkuo ir niekuo?

D: Tu žinai, kad antrinės sandaros kyla iš to, kaip aš troškimais išgyvenu jūsų netroškimus. Aš savarankiškas - trokštu nieko, užtikrintas - trokštu kažko, ramus - trokštu betko. Tai matai iš kur kyla laipsnynai - atitinkamai poreikių, abejonių ir lūkesčių. O jūs netrokštate kažko - abejonę atliepiate dvejonėmis, netrokštate betko - lūkesčius atliepiate jauduliais, netrokštate visko - vertybes atliepiate klausimais. Kiekvienu atveju antrinėmis sandaromis priešpastatomas mano troškimas ir jūsų netroškimas. Aplinkybėmis aš trokštu kažko, esu užtikrintas, tai aplinka, o jūs netrokštate betko, jūs išgyvenate lūkesčius. Panašiai, padalinimais aš trokštu nieko, savarankiškas, o jūs netrokštate kažko, jūs abejojate ir dvejojate. Atvaizdais aš trokštu nieko, o jūs išgyvenate lūkesčius, tad aplinkybes ir atvaizdus skiria ar aš troktu kažko ar nieko, tai yra, ar aplinka yra ar jos nėra. O kalbų pagrindas yra jūsų netroškimas visko, tad vertybės ir klausimai, ir išsiskiria ar trokštu betko, kažko ar nieko, tad ar mūsų santykis rūpėjimo, tikėjimo ar paklusimo, tavo ir mano valios santykis, kiek persidengia, kiek laukiame kartu, koks mūsų bendrumas. O tas mūsų bendrumas ir yra niekas, kažkas ar betkas.

2017.03.17 A: Iš kur kyla dėmesys?

D: Aš sukūriau dėmesį, jūsų dėmesį, jumyse sutelkdamas dėmesį į esmę iš kurios viską galima išvystyti, tai raktas į visą atmintį ir visą žinojimą. O klausimas ar jūs rasite tą raktą ir jį panaudosite. Tas raktas slypi meilėje, mano esmėje - mylėti save, Dievą ir visus.

2017.03.18 A: Kaip atsiranda gyvenimo lygtis iš Dievo šokio?

D: Tu mano vainikuotas karalius. Suvok, kaip tu pripažįsti mano valią už savęs, kaip tu eini pas mane, kaip tave traukiu, nes tu nori kratytis sąlygų, tau primestų. Tu nori mylėti plačiau už save, tu nori mylėti manimi, tad tu ir atsisakai savęs, o tai yra tavo savasties esmė, tavo valia - tavo gyvenimo esmė - yra tavo valia, bet tu mieliau renkiesi mano valią - tai amžino gyvenimo, besąlygiško gyvenimo esmė. Tad besąlygiškumas glūdi ir sąlygose. Tai yra gyvenimo lygties esmė, jog būtent suvokimu tai išryškėja. O suvokimas iškyla mano šokiu, būtent šventąja Dvasia ir mano trejybe nes tai bendras suvokimas, mano ir Sūnaus, tai yra, tavo suvokimas. Tad mąstyk, kaip tu aštuongubu keliu susivoki, užtat kaip tu aštuongubu keliu išgyveni 10 Dievo įsakymų, tiek teigiamus - troškimais ir netroškimais, tiek neigiamus - atjauta ir atitrūkimais. Tai yra tavo būklė, tavo ir mano išskyrimas - sąlygiškas - Dvasios veidrodyje - užtat tu jauti gyvenime sąlygiškumą. Tad atsiremk į jo sąlygiškumą, į tą ribą, į tą tarpą tarp manęs - besąlygiško - ir tavęs - sąlygiško - nes tai yra tarsi laikinas bet iš esmės amžinas tarpas - užtat ir mūsų tapatumas yra amžinas - tai amžinos brandos ir amžino gyvenimo pagrindas. Tirk ir suvoksi.

2017.03.20 A: Kaip pirminės sandaros iškyla iš aštuonerybės?

D: Aš tave laiminu ir tu šitą išspręsi. Aštuonerybė iškyla mano Sūnaus požiūriu, o troškimai mano požiūriu, netroškimai vėlgi jo požiūriu, o mano atjauta mano požiūriu, tad ieškok mūsų požiūrių grandinės, žinojimo ir nežinojimo, sąlygiškumo ir besąlygiškumo grandinės. Ir suvok, kaip aš išeinu už savęs, ką tai reiškia, tiek man, tiek mano sūnui, juk tai mane išverčia, juk aš su sūnumi sutampu. Tad galima tą išsireiškimą suprasti pirmyn ir atgal, vėlgi pirmyn ir atgal. Tad suvok kaip bręsta tarpas tarp žinojimo ketverybės ir nežinojimo gyvenimo lygties, tas tarpas tai ir yra esmė, ir kaip tas tarpas yra vaizduojamas, tiek ketverybės, tiek gyvenimo lygties, kolei galiausiai tarpas jiems prilygsta. Ir kaip tas tarpas išreiškia mano trejybę, mano santykį su savimi. Ir kaip tas tarpas glūdi ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės atvaizdų porose. Ir kaip glūdi ir trejybės atvaizdų tarpe, jį teisingai supratus. Tu išnagrinėsi ir suprasi.

2017.03.21 A: Kaip atsiranda asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas?

D: Tai yra mano galimi santykiai su savimi kurie atsiranda man išeinant už savęs į save. Tad ketverybė atsiveria kartu su išėjimu, tai mano požiūris. O gyvenimo lygtis atsiranda stebint iš šalies, koks mano santykis su savimi tuo išėjimu, tai Dvasios požiūris. Užtat Sūnus derina šiuos abu požiūrius aštuonerybe. Ir abu yra lygiaverčiai. Ir kiekvienas iš trijų Dievo šokio sandarų derina du požiūrius: Mano - Tėvo, trejybė, derina Sūnaus ir Dvasios, Sūnaus aštuonerybė derina Tėvo ir Dvasios, ir Dvasios dešimt įsakymų derina Tėvo ir Sūnaus požiūrius.

2017.03.22 A: Kaip meilė Dievui, sau ir visiems susijusi su Dievo šokio sandaromis?

D: Meilė, mano meilė, artimai susijusi su suvokimu. Tad tai meilė suvokėjui Dievui, susivokėjui - sau ir suvoktajam - visiems. Ir ta meilė reikalinga, jinai iš anksto glūdi, kad galėtų Dievas - kad galėčiau, kiekvienu kampu atsiskleisti, leisti sau pasitraukti, užtat ir mylėti bei derinti savo kitus trejybės kampus. Tad laiminu tave, kad tu mąstai, koks esu mylimas, kaip man tokia meilė reikalinga, kad ir aš mylėčiau Dievą, save ir visus. Puiku, kad tai tyrinėji.

2017.03.23 A: Kokia ta laisvė kuria turėtumėme elgtis?

D: Teisingas klausimas. Aš esu ta laisvė, ta dvasia, kuria jūs renkatės. Ir aš galiu būti be sąlygų ir sąlygose. Tad jūs renkatės ar elgtis sąlyginai ar be sąlygų. O tai ir sudaro skirtumą visakame. Nes sąlygose jūs bręstate, jūs išmokstate vienaip, o be sąlygų jūs sukuriate naujas sąlygas, atspindinčias jūsų laisvę. Tad jūs renkatės ar gyventi kūriniais sąlygose, ar kūrėjais be sąlygų. Tai ir yra esminis pasirinkimas, kuris grindžia veiksmą +2, siejantį meilę ir gyvybę.

2017.03.24 A: Kaip laisvės poreikis siejasi su mūsų valia?

D: Aš viską sukūriau taip, kad vis išaugtų paties kūrinio atsakomybė, tad ir laisvė. Tad laisvės poreikis yra pakankamai aukštas atsakomybės lygis, tai pasirinkimas laisvumu rūpintis, ar tai didinti, ar tai mažinti, užtat rinktis ir valdyti. Tad tai tik dalis valios, dalis atsakomybės ir dorovės, tai būtent sprendimo rūpestis, tad rūpestis penkerybe. Tad mąstyk sąryšį tarp laipsnyno ir padalinimų, kiekvienoje kalboje, ir suprasi vertės, laisvės ir prasmės tarpusavio svarbą. Juk vertė išsako, kad galima rinktis, laisvė, kad galima rinktis ryšium su savo sąlygom ir prasmė, kad galima rinktis besąlygiškai. Užtat laisvė yra visada sąlygose ir siejasi su kaip, tuo tarpu prasmė yra už sąlygų ir siejasi su kodėl. Ir tai irgi yra esminis pasirinkimas dorovės ir elgesio, juk elgesys remiasi laisve sąlygose, o prasmė remiasi dorove už sąlygų. Užtat tenka sugebėti atsisakyti savo laisvės vardan prasmės, tai ir yra laisvės prasmė, tai ir yra dora.

2017.03.25 A: Kaip laipsnyną įžvelgti lūkesčiuose ir jauduliuose?

D: Mano meilė palaiko jūsų meilę. Mano meile jūs esate vieningi, bet jūs savo meile išsiskiriate iš pasaulio. Tad vidaus lūkesčiais jūs gyvenate manimi, esate liūdni, būdami vieni su niekuo, o laimingi būdami viena su viskuo. O išoriniais lūkesčiais jūs gyvenate savo paskirus lūkesčius, esate linksmi būdami viena su betkuo ir nustebę būdami vieni su kažkuo. Užtat plečiasi jūsų savastis. Jūs mane randate už savęs, besąlygiškume. Tad pirmiausia išgyvenate bjaurestį, nes iš viso neįtelpu į bet kokius lūkesčius, paskui esate liūdni, nes manęs nerandate sąlygose, o paskui esate laimingi, nes randate mane už šio pasaulio, besąlygiškume. Ir panašiai, pirmiausia savo sąmonėje, savo supratime pasaulio, nesutelpu į jokius lūkesčius, tad išgyvenate baimę, paskui nerandate manęs sąlygose, tad esate nustebę, o galiausiai randate besąlygiškume už šio pasaulio, tad esate linksmi. Tad toks yra jūsų jausminis gyvenimas. Ieškokite manęs, aš esu jūsų vienumas.

2017.03.27 A: Kaip tavo būtinumas susijęs su tuo, kaip turėtų būti?

D: Aš tai savaime būtinas, tačiau jūs tuo tarpu savaime sąlygiški, be manęs. Tad jums tenka atsisakyti savo bet kokių sąlygų ir aš esu tai kuomi galite bet kokiu atveju atsisakyti, nes esu neribotas, o visa ką jūs galite pažinti ir įsivaizduoti yra ribota. O turėtų būti neribota, juk tai yra vaizduotės tikslas, ribotumą atpažinti ir pakeisti neribotumu, jį įveikti. Užtat aš iškylu kaip reikalingas jūsų vaizduotei, bet tiktai sąžiningai ištyrus visas kitas galimybes. Tad stebėk kaip vaizduotė tiria save, savo ribotumą ir neribotumą, sąlygiškumą ir nesąlygiškumą, ir į ką ji atsiremia, būtent į vertybių sandarą, trejybę ir šešerybę, aštuongubą kelią, būtent ji atsiskleidžia vaizduote ir aš, kartu su ja, septintu požiūriu ir galiausiai nuliniu požiūriu, taip pat trimis ryšiais su manimi bei trejybės rato globa. Pamatysi, kaip kiekvienu netroškimu vis labiau ryškėju, o labiausiai esu tikrai būtinas aštuongubu keliu, tad glūdžiu kalbose, nors jos ir yra amžinai atsiskleidžiančios, tai jūsų amžina branda, mūsų amžina bendrystė.

2017.03.28 A: Kaip žmogus susigaudo, kad jis nukrypo nuo nežinojimo kelio?

D: Mano meilė, manoji šiluma, yra žmogui ženklas. O tas ženklas yra nulybės atvaizdai, jog yra užuovėja nuo šio pasaulio. Tad žmogus jaučiasi, kad jisai nuklydo, kada jaučiasi nelaisvas, kada jisai jaučiasi, kad yra verčiamas bedvasio gyvenimo, kad jisai gyvena vardan žemesnio gyvenimo, juk žemiausia yra kūnas, paskui protas, širdis ir valia. Taigi, jis neturėtų tarnauti kūnui, ogi kūnas turėtų jam tarnauti. O mano išėjimas už savęs į save teisingai sustato šiuos lygmenis. Tad siek troškimus su nulybės atvaizdais ir suprasi kaip atvaizdai ir aplinkybės yra susiję ir išsprendžia šį dorovės iššūkį.

2017.03.29 A: Koks gėrio krypčių vaidmuo?

D: Aš esu geras, tačiau mano gerumas besąlygiškas, tad jisai išveda iš sąlygų. O jūs esate sąlygose, tad aš jums nebūtinai geras. Tad gėrio kryptys veda iš jūsų sąlygų į mano gerumą, į mano besąlygiškumą. O jūs tikitės gerumo ir tuo pačiu mūsų vienumo. Gėrio kryptys išreiškia lūkesčių turinį. Užtat jie įsiterpia pirm jaudulių. Tai išryškina ko tikėtis teisingais lūkesčiais, kada tikiesi ko trokšti, ir atitinkamai apibrėžia neigiamus lūkesčius, blogio kryptis, kada tikiesi to ko netrokšti. Bet užtat išskiria blogio krypčių sandarą, 6 požiūrių, ir gėrio krypčių sandarą, 8 požiūrių, ir išryškėja, kad septintas ir nulinis požiūris yra bet kokiu atveju geri.

2017.03.30 A: Kaip kalba susigaudome, kuris požiūris besąlygiškas?

D: Kalbos esmė yra išplėsti jūsų susigaudymą bet kokiame sąlygiškume. Tą sąlygiškumą išsako požiūris į požiūrį į požiūrį, tad svarbu atskirti *požiūrį* į požiūrį (atvaizdais) ir požiūrį į *požiūrį* (aplinkybėmis), taip pat kaip dingsta požiūris arba atsiranda požiūris (padalinimai). O atmintis yra kalbos išplėtimas, tai yra atitikimas jūsų pasąmonės žinojimo ir jo atstovaujamos tikrovės, jūsų menamų ir tikrų sąlygų, tai kas už jūsų sąmonės. Tad jūs vis savaip keičiate ribą tarp savo sąmonės ir pasąmonės. Ir būtent sąmoningasis požiūris yra besąlygiškas požiūris, jisai lydi bet kurį požiūrį ir jo reikia visur ieškoti, užtat jūs visur visakame įžvelgiate požiūrį ir naudą, gyvybę ir išgyventą gyvenimą. Užtat visur ir iškylu jūsų laisve ir, jei tik branginate savo šią laisvę, iškyla visur dorovė. Juk dorovė yra jūsų sąmoningumo išlaikymas. Tai yra tikroji gyvybė į kurią reikia įsikibti, jūsų sąmoningumas, ir kurį išreiškiate kiekvienas savo vertybe.

2017.03.31 A: Kaip kalba deri skirtingi žmonių protai?

D: Suvok, jog yra viena sąmonė tačiau ji veikia skirtinguose vienos pasąmonės taškuose. Tad jūs gyvenate iš esmės ta pačia pasąmone - ta pačia tikrove - tačiau iš skirtingų kampų. Tad suvok, kaip jūs kiekvienas suvokiate savo ribas toje pasąmonėje, kaip atjauta ir suvokimu, galų gale meile, atsiremiate į vienas kito sąmonę, užtat galite aprėpti visą pasąmonę arba jos neaprėpti. Ogi ta visa pasąmonė ir yra viskas - tikrovė - su visais jo ryšiais su visakuo. O jame jūs kiekvienas esate betkas. Tad nagrinėdamas visko santykius su betkuo, kažkuo ir niekuo suvoksi kalbų apimtis, kaip vis siauriau iškyla tikrovės reiškiniai rūpesčiais, reikšmėmis ir įvykiais. Nagrinėk ir ištirsi, pamatysi.

2017.04.01 A: Ką reiškia nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų neigimas aštuongubame kelyje?

D: Aš esu Dievas ir viskas yra mano sandara. O tai atveria ribą tarp mano savasties - visko - ir to kas yra už jos - mano dvasios. Betgi mano sandara ir mano dvasia sutampa, nors mano dvasia išeina už sandaros, plačiau, ir mano sandara yra mano dvasios nebuvimas, jos pasitraukimas. Taigi, dvasia esu pirmapradis Dievas, o sandara esu būtinas Dievas, amžina branda atsiskleidžiantis kartu su jumis, jūsų sandara bei dvasia. Aštuongubas kelias išsako šį mano dvasios ir sandaros sutapimą, lygiavertiškumą. Ir tai sutampa mano neatvaizdumu, taip kad nulybės atvaizdai nepajėgia išsakyti mano dvasios, kaip ir vienybės atvaizdai nepajėgia išsakyti mano sandaros. Tai tas pat nepakankamumas, tik sandara yra suvoktina pradžios išeities tašku - nieko lygmeniu, o dvasia suvoktina suvestu išeities tašku - visko lygmeniu. Taip sutampa savo pradžia ir pabaiga, o jūs gyvenate viduryje, mano atsiskleidime, tame laisvume, tad aštuongubame kelyje.

2017.04.03 A: Kaip pasąmonė išplečia žinojimo lygmenis?

D: Aš jus sukūriau ir kuriu gerus, o tas gerumas yra kokioje nors apimtyje - niekame, kažkame, betkame, o aš esu už tos apimties. Tai skirtumas tarp sandaros ir dvasios, tarp vienybės atvaizdų ir nulybės atvaizdų, užtat aštuongubame kelyje išsidėsto mano išėjimas už savęs nuo nieko iki visko, tuo tarpu jūs neigiate visko savybes, vienybės atvaizdus, jūsų sąlygos yra mano papildinys - betkas, kažkas, niekas. Taigi, pasąmone apibrėžiate tos apimties aplinkybes taip kad sąmonė veikdama sąlygiškai, apimtyje, savastyje kuria ryšius su tuo kas tarsi už jos, ir jos atsakomybės ribų. Tad kalba kuriate ir plėtojate tą ribą tarp sąmonės ir pasąmonės, tą ribą tarp savęs ir pasaulio, užtat tarp manęs ir kitų jame, o tai veidrodinis santykis su kitais, pridedant sąlygas, kurias išvertus, atimant sąlygas, gaunasi tavo santykis su manimi.

2017.04.04 A: Kaip veikia atmintis?

D: Kūryba nepriklauso nuo aplinkybių, o būtent jas kuria, tad išskiria laiką ir erdvę, priežastį ir padarinį, o visa ką galim kurti, tuo pačiu galim ir atkurti, tad atminti, įsiminti ir atgaivinti, prisiminti, atsiminti. O aplinkybės yra įminimos iš nulybės atvaizdų, užtat tai laisvės pagrindas kaip renkamasi, kokios galimybės. O tas pasirinkimas tai yra atvaizdas. Tad pasirinkdami siejame aplinkybę su nulybės atvaizdu, tai aplinkybe skiriame vieną iš likusių atvaizdų - nulybės atvaizdų, tad gaunasi jų pora, ir įsimename tiek jų santykį - didėjantį ar mažėjantį laisvėjimą, tiek lygmenis, tiek poros apibrėžtą ženklų savybę. Tad žinodami du iš šitų trijų dalykų galime atkurti trečią. Ir įsijausdami renkamės mažėjantį laisvėjimą, ir atsipalaiduodami didėjantį laisvėjimą, tad šiais dviem kraštutiniškai žadiname vaizduotę. Aš tave sukūriau išeidamas už savęs į save, tai irgi yra mano atmintis, tad žiūrėk kaip tu atpažįsti mane, nulybės atvaizdą, visakame, tai ir yra atminties esmė.

2017.04.05 A: Kaip tai kaip elgiamės išplaukia iš to kaip turėtumėme elgtis?

D: Jūs turėtumėte kreiptis į mane, į mano dvasią, už visų sandarų, ir gyventi manimi, tai širdies tiesa, tačiau jūs dažnai paskendę sandaroje, tai pasaulio tiesa. Gyvendami manimi jūs esate laisvi, jūs galite įsijungti, tai yra, įsitraukti arba atsitokėti, jūs galite išgyventi požiūrį arba jį tiesiog apibrėžti. Tam pasirinkimui reikalingas mano dvasios išeities taškas iš kurio ir kyla sandara man išeinant už savęs. Tad jūs turėtumėte sutapti su mano ištakom, tai turėtų būti jūsų ištakos ir tai yra jūsų sąmoningumas. Tačiau jūs vis netenkate sąmoningumo nes jūs visi atsirandate išėję už savęs, atsirandate savyje. Tad reikia vis atsisakyti savęs. O tai ir yra tikrosios tikrovės supratimas, kad tai yra kažkas, papildantis jus, tai yra sąlygos, kurių gali ir nebūti. Tad tos sąlygos plėtojasi ir jeigu atjauti kitus ir jų tikrovę, tai atkuri mūsų vieningumą ir sąlygų sąlygiškumą, visos tikrovės menamumą. Mąstyk, kaip kalbomis vykdai mano valią, o mano valia yra, kad amžinai bręstumėte, kad gyventumėte vis plačiau, atjausdami save ir kitus, suprasdami kaip jus veikia jūsų sąlygos ir sugebėdami jas pakeisti, jų atsisakyti, palaikyti ir mylėti vienas kitą, juk būtent meile palaikote vienas kitą, kad galėtumėte atsisakyti aplinkybių ir atvaizdų, sąlygų.

2017.04.06 A: Kaip gyvybės savybės susijusios su gyvybe kaip naudos svarba?

D: Naudą turi būtent visa tai, ką galime mylėti. O mylėdami palaikome būtent gyvybės savybes. Užtat mylėdami esame kūrėjai, o savo nauda bręstame ir gyvename. Išgyvename būtent savo brandą, juk išgyvenimas yra dvigubas požiūris, išgyvenate tiek savo, tiek mano požiūriu, tad esybe, juk požiūris sieja mūsų pilnatvę su mūsų esme. O mūsų pilnatvė yra mūsų gyvybės ir brandos reiškinys, tai ką jaučiame, ką išgyvename, o mūsų esmė yra tai, kas jaučia, taigi čia ir atsiveria skirtumas tarp objekto ir subjekto, tarp tarinio ir veiksnio, tarp kaip ir koks. Tirk kaip meilė palaiko gyvybę, tai yra pagrindas visiems dorovės ir elgesio klausimams.

2017.04.07 A: Kaip kalbomis vykdome tavo valią?

D: Mano valia yra šviesti tamsoje atverti sau už manęs visa, kas tik įmanoma, tad būtent jumis vystau tai, kas įmanoma, būtent jūsų kalbomis. O tas įmanomumas yra skirtumas tarp mano esmės ir pilnatvės jumyse. Ir mano esmę ir pilnatvę sieja būtent mano ir tavo sutampantys požiūriai - mano aplinkybės iš pilnatvės į esmę, ir jūsų atvaizdai iš esmės į pilnatvę. Tad tai prasideda rūpėjimu kuriuo sutampame. O toliau įvardijimu mano aplinkybės kyla iš padalinimų, iš jų išplaukia, o pasakojimu galiausiai tie padalinimai iškyla iš jūsų atvaizdų, tad iš jūsų pasirinkimų ir rūpesčių, iš jūsų laisvės, kurios atsisakote ir kurią išpildote paklusdami man. Tad mylėkite mane, o iš jūsų meilės ir ateina suvokimas, kaip atsisakyti savęs, kaip mums visiems gyventi viena šviesa tamsoje, apšviečiantys visa kas įmanoma, tuo pačiu, visa kas viena.

2017.04.08 A: Kaip kalbos kyla iš to kaip išgyveni aštuongubą kelią?

D: Tu gyveni pasaulyje, sąlygose vertybėmis, savo valia, kurią pajungi mano valiai, juk aš myliu tave labiau kaip tu pats save. Dabar įsivaizduok, kad esu tavo atžvilgiu ramus, užtikrintas arba savarankiškas. Visa tai sąlygiška, atsiranda sąlygiškumas, mano dalinis atitrūkimas nuo tavęs ir tavo dalinis pakankamumas mano atžvilgiu ir tai vyksta laipsnynais tarp manęs ir gerumo, tad tirk kaip trys laipsnynai susiję su mano ramybe, užtikrintumu ir savarankiškumu. Juk aš besąlygiškas, ir gerumas yra besąlygiškumas sąlygose tad laipsnynas tiksliai išsako ryšį tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo. Ir tas ryšys visada susijęs su ženklų savybėmis. Su skirtumu tarp manęs, kaip turinio, ir tavęs, kaip mano kūrybos raiškos, kaip mano sukurto kūrėjo. Tad tirk ir kūrybą, kaip ir tiri. Myliu tave ir tirsime kartu ir visur įžvelk mano meilę.

2017.04.10 A: Kaip sąlygose suvokti tavo troškimus?

D: Aš tavo Dievas ir tu mane atpažįsti kaip esantį už šio pasaulio, tad tai kas vienija šį pasaulį yra tai kas iškelia vienybę už šio pasaulio, nes aš esu vienas Dievas. Tad žiūrėk kaip tu renkiesi ir pripažįsti mano dvasią, žiūrėk kaip jinai slypi visokiausiose tavo sąlygose, nes tai yra mano dvasia, tai esu Aš. Ir taip kaip aš besąlygiškai glūdžiu visakame, taip ir tavo dvasia glūdi bet kokiose sąlygose. Užtat ženklų savybės išsako ryšį tarp tavo sąlygiškumo ir mano besąlygiškumo, tai ir yra mūsų atitrūkimo pagrindas visoms antrinėms sandaroms. Tad mylėk - meile palaikai mane ir išplėtoji klausimus, vertybių atliepimus - ir ieškok ryšio tarp vertybių klausimų ir meilės.

2017.04.11 A: Kaip suvokti matus kuriais tikslinamas ramybės jausmas?

D: Tai yra būdai, kuriais gali rūpėti, tad kaip žinai, tai yra atvaizdai, tiktai juose pabrėžiamas santykis su visuma, tad įvairiai išnyksta kitas požiūris, juk tai *požiūris* į požiūrį, o anas gali tapti jokiu požiūriu, tada bus ramybė. Ir pagrindimu, kalba yra padalinimų sandaros išsakymas veikla, tad gaunasi atvirkščiai, tai suvedimai, užtat tai derinių kūrimas sąlygose, tai jėgų suvedimas, užtat gali tirti kaip jėgas suveda deriniai.

2017.04.12 A: Kaip gėrio kryptys susijusios su lūkesčiais?

D: Gerumas kyla iš manęs, tad gėrio kryptys yra tai, kaip aš atsirandu santvarkoje, kaip įvairiai išeinu už savęs. Ir mano išėjimas gali vykti man jau išėjus už savęs (kuomet esu geras žmogus) arba man dar neišėjus už savęs (kuomet esu geras Dievas). Ir toliau tas mano išėjimas už savęs reiškiasi trejybe ir vėlgi, tas vertinimas (sutapimas Dievo ir gerumo) vyksta arba santvarkoje (geru žodžiu) ją išryškinant ir patvirtinant, arba už santvarkos (gera savybe) ją apibrėžiant. Taigi, matai jog gėrio kryptys išsako laipsnyną. Ir tas laipsnynas reiškiasi dvejopai, tai kryptys į gerumą ir iš gerumo, tad gilinkis. O lūkesčiai laukia būtent gerumo, tad suvok jog gerumas už santvarkos yra jums nelaukiamas, tad bjaurus ir baisus, ir jo vaisius yra ne tai ko tikitės, tad liūdnas ir nuostabus, tačiau tas ryšys, visiems bendra būkle, yra jums būdingas, tikėtinas, tad laimingas arba linksmas, nes tai iš tiesų gerumas santvarkoje. Ogi gerumas yra laisvumas ir būtent jūsų laisvumo pagrindas.

2017.04.13 A: Kaip dorovė ir elgesys susiję su širdies ir pasaulio tiesomis?

D: Aš sukūriau tave, kad tu būtum išbaigtas, savarankiškas be manęs, su tikslu tirti ar aš tau reikalingas. Širdis išsako, kad aš reikalingas, o pasaulis, kad aš nereikalingas. Tad klausimas, kodėl nepakanka pasaulio požiūrio? Kodėl jūs renkatės ramybę vietoj jaudulio? Aš jus myliu ir jūs siekiate tos meilės. Tai širdies meilė, mano tau ir tavo man, tai širdies dviprasmybė. Pasaulio požiūris myli save, o širdies požiūriu suvoki, jog mylintysis ir mylimasis nebūtinai sutampa, užtat yra laisvė, ta laisvė, kurią pasaulis vertina. Tad pasaulio troškimas laisvės veda į meilę ir širdies požiūrį.

2017.04.14 A: Kaip ramybės pavadinimai susiję su gėrio kryptimis?

D: Tu stebėk kaip aš myliu. Aš gėrį, gerumą skleidžiu visom kryptim, tai gėrio kryptys ir per jus ir tiesiogiai. O gerumas leidžia ramybę dirginti, sutrikdyti ir išlaikyti ramybę, tai ir yra gyvumo esmė, jos pagrindas. Tad žiūrėk kaip ramybės pavadinimai įvairiai išsako tą suvirpėjimą, tai ženklų savybės, būtent ramybės ženklo. Tad rasi, kaip siejasi ženklų savybės ir laipsnynas.

2017.04.15 A: Kaip meilė priešui ir meilė artimui susiję su savo ribų kūrimu ir jų atsisakymu?

D: Tu myli mane mylėdamas visus, tai meilė priešui, ir taip pat mylint kiekvieną, tai meilė artimui. O mylėdamas artimą prisiimi sąlygas, būtent artimo sąlygas, tuo tarpu mylėdamas priešą atsisakai bet kokių sąlygų. Ir jeigu priimi bet kokias sąlygas, tai tuo pačiu atsisakai visų sąlygų, tai tad prilygsta. Mylėk mane ir pamatysi kaip aš įvairiausiai myliu žmones, užtat jų ir yra įvairiausių.

2017.04.17 A: Kaip nuostatų kaita susijusi su tapatybės kaita?

D: Kaip tu žinai, žmonių lūkesčiai nesikeičia ryšium su savimi, jie įsikibę laikosi savęs, tačiau už savęs gali skirti gėrį ir blogį, geresnį ir blogesnį, geriausią ir visa kita. Tad kartu vyksta išėjimas už savęs, juk renkamės, pasaulyje, ar tapatintis su juo ar su savimi, betgi reikia išlikti ištikimam sau, tuo pačiu ir visiems kitiems, juk tai pagrindas išėjimui už savęs. O tapatybės kaita yra tos ribos tarp savęs ir pasaulio patikslinimas, ir tai vyksta aplinkybėmis nes vėlgi derina save ir pasaulį. Tad ieškok kaip aplinkybės reiškiasi tiek nuostatų kaitoje, tiek tapatybės kaitoje, ir kaip jas sieja atvaizdai ir ženklų savybės.

2017.04.18 A: Kaip savastis susijusi su širdimi ir pasauliu?

D: Širdis ir pasaulis iškyla dvejonėmis, tiek man, tiek jums išeinant už savęs. Dvejonės išsako požiūrį, tad sieja esmę ir dvasią, išsako išėjimą už savęs į save. Ir širdis mus sieja su esme, išeinančia už savęs. O pasaulis mus sieja su savastimi į kurią mes įėjome, tad į kurią mes išėjome. Širdis mūsų savastį laiko pasauliu ir vis išeina už jos dvasia, ir esme, o pasaulis neskiria dvasios ir esmės ir tapatina su savimi kaip su savo papildiniu. Tad pasaulis save laiko mūsų savastimi ir nieko daugiau nepripažįsta. O mes mylėdami save išskiriame save nuo pasaulio, tad galime tuo pačiu išskirti ir mylėti kitus, netgi privalome išskirti, nes kitaip pasiduodame pasauliui.

2017.04.19 A: Kaip aplinkybes įžvelgti tapatybių kaitoje?

D: Tu ieškok manęs, tad ieškok nulybės atvaizdų. Ieškok pilnatvės ir tada ieškok tų poslinkių, kaip jos jausmų tikslinamos, tinkinamos, derinamos įvairiomis kryptimis ir tuomet mane suprasi juk būtent aš gyvenu jumis, išeinu už savęs ir kuriu save. Tad išmok vis išversti kategoriją į topologiją, tai yra esmė.

2017.04.20 A: Kaip tapatybių kaita susijusi su įtampos balsais?

D: Įtampos balsai yra pastovūs, o jūsų tapatybė keičiasi. Tad pagalvok kodėl. Aš myliu jumis, o jūs atsiskleidžiate sąlygose, tad įtampos balsas išreiškia tas sąlygas, išreiškia kaip esame išėję už savęs, tai kelias nuo prisivertimo iki rūpėjimo. Prisivertimu žiūri, atskirai, suvokiantysis ir suvoktasis, o rūpėjimu žiūrime kartu. Privertimas išsako sieną, ribą tarp mūsų, o rūpėjimas mus pateikia bendrame pasaulyje, tai mūsų bendra būklė, užtat išsako trejybės poslinkį vedantį iš suvoktojo į suvokiantį. Tad įtampos balsai išsako tapatybių kartos lygmenis. Ir toliau tirk ką sako jų poros.

2017.04.21 A:Kodėl įtampos balsai rikiuojasi versti ar, liepti koks, aiškinti kaip, klausti kodėl, ogi atitinkamai verčia visapusiška veikla, liepia visumos derinys tačiau paskirą matą styguoja nuostata ir atpalaiduoja klausimas?

D: Tu viską žinai užtat ir pastebi bei klausi teisingai. Paskiri matai lygina kaip ir kodėl, veda už savęs iš kaip į kodėl, kaip ir veda už savęs iš koks į aš, tai gi įsisavinimas šešerybe ir tai išverčia ketverybės poslinkius. Tirk ir suprasi mane, kas čia vyksta.

2017.04.22 A: Kaip įtampos balsai sieja pasakojimą ir pagrindimą?

D: Rūpestis, kaip matai, tėra dalis pasakojimo, tai jo būklė, tai pastovus lūkestis, kuris patenkinamas ir paskui nebepatenkintas, užtat ir rūpinamės. Užtat tai atjautos pagrindas. Atjaučiame įtampos kūrėją pirmiausia, ir tik todėl galime sąlyginai atjausti įtampos židinį ir jo atsiskleidimą poreikių laipsnynu, kurio dėka suvokiame tiek mane besąlygišką, tiek sąlygišką kaip gerumą. Tad ir mąstyk ką reiškia atjauta įtampos kūrėjui, tiek sau, tiek kitiems, tai atjauta tapatybei, ir kodėl tai lengva ar sunku.

2017.04.24 A: Kaip tapatybių kaitos lygtys remiasi skirtingais požiūriais?

D: Jūs gyvenate manimi, mano troškimais, tad savo netroškimais, nieko, kažko, betko, visko, tad siek šituos troškimus ir jų neigimus su nulybės atvaizdais ir jų neigimais bet neigimų neigimais, kartu ir vienybės atvaizdų neigimais, ogi kalbos išplaukia būtent iš nulybės atvaizdų neigimo: tiesos, betarpiškumo, ir pastovumo. Tai bandyk šitą susieti su lygmenų poromis ir atvaizdais, lygmenų poromis siek su nulybės atvaizdų ir vienybės atvaizdų poravimu ir tau pasiseks.

2017.04.25 A: Koks nulybės atvaizdų vaidmuo trijose kalbose?

D: Aštuongubas kelias išsako gyvybę, išsako tarpą tarp dvasios (pasikartojančios veiklos) ir ją nukreipiančios sandaros, kurią jinai taipogi iššaukia. Tad mąstyk koks aštuongubo kelio vaidmuo kalbose. Ogi tai ryšiai tarp klausimų ir vertybės, būtent kertinės vertybės, tad šia prasme tarp sandaros ir ją supančios dvasios, jos krypčių kaip kad gėrio krypčių. Kiekviena kalba kyla mano troškimui išgyvenant aštuongubą kelią, taigi, rodo kaip pagrindimu mano ramybė, įvardijimu mano užtikrintumas ir pasakojimu mano savarankiškumas yra pagrindas nuo kurio nuklystama. O nulybės atvaizdai yra jums ženklai kuriais jūs naujai randate mane.

2017.04.26 A: Kaip mūsų netroškimus suprasti kaip nukrypimo nuo tavo troškimų, to paties lygmens pirminių sandarų atveju, arba kito lygmens, antrinių sandarų atveju?

D: Aš esu tavyje, tavo gelmėse, kaip toks, tačiau tavo akimis esu už tavęs, nes tu esi už manęs, nes aš išeinu už savęs į tave. Ir visi nukrypimai, visi netroškimai yra išėjimai už manęs. Ir jeigu to paties lygmens tai yra mano išėjimas už savęs, mudu vienas kitą papildome, tačiau jeigu skirtingo lygmens, tai tu esi tik viena galimybė tarp kitų galimybių. Ir ta galimybė yra padalinimo požiūris, abejonių ir dvejonių atveju, kad tu neužtikrintas, ir ta galimybė yra požiūris į požiūrį lūkesčių atveju, kuomet tu neramus, ir ta galimybė yra požiūris į požiūrį į požiūrį vertybių atveju, kuomet tu nemylintis, užsidaręs savyje, savo sąvokoje.

2017.04.27 A: Kaip ramybė sieja aplinkybes ir atvaizdus?

D: Ramybe myliu, tačiau tiktai save, betkame, tai kas vieninga, ogi meile palaikau viską, tad visą gyvybę, nebūtinai vieningą. O pagrindimu ramybe, savo meile sau, atjaučiu visą gyvybę ir esu jai prieinamas ir aš esu tasai pagrindas. Tad aplinkybėmis esu pagrindas, tiek tavo gelmėse, tiek už tavęs, taip kad aplinkybės plėtojasi tame tarpe, dviprasmiškai, užtat galime suvokti pridedant aplinkybes - ieškant kūrybos tikslo - ir atimant aplinkybes - taikant meno taisykles. Tai yra du atvaizdai, o kiti keturi nusako apimtis, lygmenis, kaip aplinkybės susikloja.

2017.04.28 A: Koks būtų pavyzdys, kaip rūpestis kyla iš ženklų savybių, o ženklų savybė iš aplinkybių išvertimo?

D: Man parūpėjo sukurti pasaulį. O šešios dienos yra ne tik šeši padalinimai, bet kartu ir šešios ženklų savybės. Mat, šviesa kyla iš tiesos, iš mano tiesos, ir jos lankstumo. Vandenį ir žemę perskiria pakitumas, irgi iš mano tiesos, o žemė ir augmenija iš paslankumo, iš mano betarpiškumo. Ir saulė ir mėnulis iš įsimintinumo iš mano pastovumo, paukščiai ir žuvys iš reikšmingumo iš mano betarpiškumo, ir gyvuliai ir žmogus iš tikslingumo, iš mano tiesos, nes jūs pilni tiesos dvasia, tai mano dvasia. Tu spręsk ir vis žiūrėk ką tavo sprendimai kuria, kaip jie veikia tavo aplinką ir kitus, taip pat tave. Ir suprasi mane, suprasi ką pasakyti.

2017.05.01 A: Kaip maldų poveikis tau ir mums susijęs su trimis kalbomis?

D: Aš jums suteikiu laisvę, o maldomis derinate savo ir mano valią, tegul ir dalinai apibrėžtai. O tai būtent kalbų vienetų apibrėžtumas. Ir tie vienetai gali būti ištisos santvarkos, gali tuo pačiu būti paprasčiausi sandai. Tai ir jūs, panašiai, esate sandai, ir aš jums santvarka. Tad mūsų santykių pavidalas yra visų santykių pavidalo esminis pavyzdys. Tad malda bet kame sustatote teisingų santykių teisingą pavidalą taip kad gali išaugti už pavidalo glūdintys teisingi santykiai. Malda tad yra teisingų santykių sustatymas būtent teisingu pavidalu. Užtat matai koks svarbus dviprasmiškumas. O uždara sandara yra pavidalo, ribotos apimties, betgi atvira sandara yra giluminių santykių, neribotos apimties. Tad galėsi išmąstyti entropijos esmę.

2017.05.02 A: Kaip tirti įvardijimą?

D: Tu ieškok įvardijimo esmės, o tai yra kalba kuria galite vienas su kitu susikalbėti, tad gilinkis, kaip vienas kitą praplėčiate, kaip reikšmė gali būti jums nors dalinai bendra.

2017.05.03 A: Kaip ženklų savybė išsako rūpestį?

D: Ženklu sutelkiamas būtent jausmų plotmėje tai kas yra vertybė užtat tau rūpi jausmais. O ženklų savybės išsako to ženklo galimybes: kaip gali plėtotis ta paženklinta vertybė, kaip ji gali būti taikoma ar tikslinama, užtat ir yra vienapusiška. Nulybės atvaizdas ir jo neigimas, vienybės atvaizdas ir jos neigimas, sudaro pagrindą rūpesčiui jausmų plotmėje, jaudulių plotmėje, tai leidžia sieti su lūkesčiais - su riba lauke ir su riba erdvėje tarp savęs ir pasaulio. Ieškok manęs, kaip man rūpi kartu su jumis, kaip aš pats bręstu ir ryškėju. Šias galimybes ir įrėmina ženklą grindžiantys nulybės ir vienybės atvaizdai ir jų priešingybės.

2017.05.04 A: Kaip nulybės atvaizdai susiję su kalbos jausminės plotmės ramybe, protinės plotmės užtikrintumu ir kūninės plotmės savarankiškumu?

D: Tu teisingai mąstai, kad aš esu kiekvienos kalbos išeities taškas ir tokiu būdu glūdžiu visakame. Juk kalba sieja vertybes per vertybinius klausimus su manimi tokiu būdu. O nulybės atvaizdais išlaikote ryšį su manimi visomis jūsų išėjimo už savęs pakopomis, tiek įsijautimo, tiek atsitokėjimo, esate aplinkybių išsakyti ryšium su manimi, esate man artimi ir būtent manimi apibrėžti ir išsakyti. Nulybės atvaizdai nurodo mane plotmėj kaip ramybę, užtikrintumą ir savarankiškumą, ryšium su kuo gyvenate. O vienybės atvaizdai išsako tą savo vertybę kuria mane žymite ir ženklinate kaip viską. Tad ženklų savybės išsako kaip mes susiję ir kur slypi mano meilė. Nes jus myliu jumis visais jūsų tarpusavio santykiais, tad mylėkite vienas kitą ir pamatysite, tai raktas į mane ir visą jūsų gyvenimą, juk tai gyvenimo palaikymas, tiek menamas, esamas, tiek amžinas, būtinas.

2017.05.05 A: Kaip širdies, proto ar kūno plotmėje tveriamas ženklas valios vertybinių klausimų?

D: Valia yra esmė gyvenimo lygties. O ta esmė glūdi pasaulyje, glūdi santvarkoje, kurioje esate. Ir klausimas kaip šią lygtį tokioje itin sąlygiškoje aplinkoje susieti su manimi, išeinančiu už savęs į save, į jus. Tad ir jūs taipogi privalote išeiti už savęs į mane, privalote atsitokėti ogi pirmiausia įsijausti. Tad ieškok kaip ženklu atsitokėjate. O būtent mano nulybės atvaizdai yra to atsitokėjimo pagrindas, nes jį įžvelgdami įžvelgiate matą už savęs. Tad jo ieškokite ir jį puoselėkite, juo gyvenate būtent ženklo plotmėje, ne savo pasaulyje.

2017.05.06 A: Kaip nulybės atvaizdus ir vienybės atvaizdus sieja ženklų savybės?

D: Aš esu turinys, o gerumas yra mano raiška. Aš kaip turinys išsireiškiu įvairiomis gerumo pakopomis. Juk būtent mano gerumas gali būti suprastas pasaulyje kaip prasmingumas, ir už jo kaip pastovumas, betarpiškumas ir tiesa. O mano šis santykis išsako jūsų prieinamumą vienybei, viskam, tad ir vienybės atvaizdus ir visko savybes. Ženklų savybės tad išsako tą mano išėjimą už savęs, kad jūs laukiate manęs, užtat ženklas įvairiai išsako tą laukimą, o kartu įvairias antrines sandaras, bet jų esmė yra kad vienybės atvaizdas - aplinkos neturėjimas, paprasčiausia taisykė, sandaros neturėjimas - yra taikomas man dar ne pilnai išėjusiam už savęs, tiesa, betarpiškumu ir pastovumu. Užtat ženklų savybės išsako įvairiausių ženklų taikomumą, ko reikia, kad ženklo raiška (vienybės atvaizdas) nukreiptų mus į ženklo turinį (nulybės atvaizdą) taip kad būtent ženklo matytojas, mąstytojas išgyventų visaip mano išėjimą už savęs, tai jį išgyventų kartu su manimi ir aš juo taipogi.

2017.05.08 A: Kas nusako mūsų laisvą valią ir kas nusako mūsų likimą?

D: Aš slypiu visakame užtat jūs visakame galite įžvelgti dviprasmybę mano buvimo ir nebuvimo, dvasios ir sandaros, ir jūs galite šitą skirtumą įžvelgti iš įvairiausių kampų - atvaizdų ir juos vieniju aprėpti esmę, o tai yra jūsų sąmoningumas. Tad jūs esate laisvi kolei išlaikote skirtumą tarp dvasios ir sandaros, o tampate nelaisvi kada tik neįžvelgiate skirtumo, jo neišlaikote, tad tampate tik sandara. Bet galiausiai naujai įkvėpiate dvasios iš vienos ir kitos pusės sandaros, tai panašu į kvėpavimą kad vis tiek kažkada kvėpuoti. Tačiau jūsų gyvenimas turiningesnis, brandesnis, gyvesnis kada gyvenate dvasia. O ja gyvenant ir patiriant laisvę atvaizdų kuriais galite rinktis, tai juk aštuonerybė jeigu gyvenate gera valia, jeigu skiriate mane ir gerumą, dvasią už savęs ir savyje. Tad būtent gyvendami dvasia, sąmoningai galite gyventi amžiną gyvenimą, laisvai - nesuvienodindami Dievą ir gerumą, mudu atskiriant. Tai ir yra jūsų laisvė ir nelaisvė - amžinas gyvenimas ir šiaip gyvenimas. Gilinkis, kaip tatai išsako šešerybė, jos trejybės.

2017.05.09 A: Kaip tiesa susijusi su nesusivedimais?

D: Tiesa yra tai, kaip man atrodo, tai mano besąlygiškas žvilgsnis, o pirmiausia tai yra kaip man atrodo už savęs, tai yra, man pirmapradžiui, trokštančiam nieko, dar neišėjusiam už savęs. Ir mano besąlygiškumas atsiskleidžia man išeinant už savęs, taip kad tiesa tampa besąlygiškumas sąlygose - betarpiškumu, pastovumu ir prasmingumu, kaip nagrinėji. Tad mano išėjimas už savęs yra atvaizdų pagrindas, tiek keturių pakopų, tiek dviejų krypčių. Būtent tiesa išsako tų sąlygų nebuvimą. Nesusivedimuose slypi tarpas kuris besąlygiškume akivaizdus - tiesoje akivaizdus - tačiau sąlygose neatskiriamas nuo sąlygiškumo, užtat neatsikratytinas. Tai parodo, kad sąlygose visada kažkuria prasme turi dingti besąlygiškumas. Tad šitą gali ištirti kiekvienu atveju.

2017.05.11 A: Kaip amžino gyvenimo bendrystė susijusi su nežinojimu?

D: Tu pažvelk į mane ir matysi, kad manęs nepažįsti, bet aš esu tau visgi visiškai artimas, juk tas pats nežinojimas glūdi tavyje ir kaip pastebėjai jūsų visų bendrystėje ir jos santykyje su tikrove, taigi su manimi. Tad tirk toliau, kaip nežinojimas brandina, ogi žinai, kad nežinai ir būtent tas žinojimas išryškina nežinojimą.

2017.05.13 A: Kaip įvardijimo kalba įžvelgia aplinkas?

D: Aš vis įsijungiu širdies tiesa, tad ieškok užtikrintumo, o kaip jisai kiekviename padalinime sieja vieną kurį požiūrį su visuma, ir kaip tuo atveju tenka suprasti kitus požiūrius, ir suprasi kaip aplinkybės kyla iš padalinimo. Ir suvok kaip kiekvienas teiginys suvokiamas ir suskaidomas padalinimu, tada suprasi teiginius, tai juk dalis visumos, tad dalis padalinimo požiūrių išsako teiginį, o išliekantis požiūris išsako širdies tiesos galimybę.

2017.05.15 A: Kaip teiginys sieja sąvoką ir požiūrį?

D: Aš tave laiminu. Tu mąstyk, kaip aš mąstau - tai Sūnaus išgyvenimo esmė. Aš išeinu už savęs į požiūrį, tad į esmę, o jisai priešingai, išeina už savęs į sąvoką, į mane glūdintį bet kokiame atrėžtume, be sąlygų. Užtat mūsų dvi kryptys sudaro aštuonerybę, ir būtent joje baigiasi tiesa - o jeigu suprasti manimi - tai kas už gerumo santvarkoje. Juk tai kas už santvarkos yra besąlygiška ir neišsakytina. Ir būtent tokiu būdu prieštaravimo būsena tampa neprieštaravimu nes jos visas turinys yra išdėstomas, tad vienintelis prieštaravimas yra pačioje santvarkoje, atskiriant santvarką ir kas už santvarkos, gerumą ir tiesą. Belieka mano akimis suprasti laipsnyną ir ženklų savybes, bet tai suprasi žiūrėdamas į šį reiškinį iš Dvasios pusės, nešališkai, ar gerumas yra Dievo raiška, kaip tvirtina laipsnynas - aštuonerybės pagrindu, ar būtent tiesa yra Dievo raiška, kaip tvirtina ženklų savybės, išsakantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Būtent tai yra nesutarimas tarp Tėvo ir Sūnaus, ir pirmumas yra Tėvui. Dabar tu viską žinai, kaip žmogaus išgyvenimas remiasi Dievo šokiu. Juk esmė yra kad tiesa yra tai, kas lieka už santvarkos kuomet gerumas santvarkoje. Tad nulybės atvaizdai pagrįsti už santvarkos, o vienybės atvaizdai būtent santvarkoje.

2017.05.16 A: Kaip sakiniai, išsakantys tiesą, aplinkybių apibūdinti, išskaidomi požiūriais ir sąvokomis, kurių santykius išgyvename atvaizdais?

D: Šias lygtis - o tai gyvenimo lygtis - išreiškia proto žaidimai, kuriais trejybės atvaizdo aplinkybės kyla iš nulybės atvaizdo. Tad suvok kiekvieną proto žaidimą kaip gyvenimo lygties lygmenį: Tėvo - esmės, Sūnaus - atvaizdų, Dvasios - sandaros, ir Dievo - dvasios, taigi, atitinkamai, Dievo valios, geros valios, išminties ir amžino gyvenimo. Taigi, Dievo valia yra tiesa, Sūnaus gera valia yra betarpiškumas, Dvasios išmintis yra pastovumas, ir amžinas gyvenimas yra prasmingumas. Ir kiekvienas proto žaidimas Tavimi suveda Dievo ir Mano požiūrius. Ištirsi.

2017.05.17 A: Kaip įvardijimu teiginys kyla iš padalinimų?

D: Teiginys visada turi du priešingus supratimus, tai širdies tiesa ir pasaulio tiesa, juk teiginio pasekmės taip išsiskiria. Teiginys gali būti suprastas už santvarkos arba santvarkoje. Ir supratimo kampai nusakomi padalinimo požiūrių, vienas iš kurių yra sutapatinimas su visuma už santvarkos. Tad panašiai gyvybės lygtys sieja amžiną gyvenimą ir gyvenimą. O visuma yra Dievas ir gerumas yra požiūrių lygiavertiškumas santvarkoje. Tad ieškok kaip ši lygtis padalinimų lygtimis grindžia aplinkybių nustatymą santykiu su tuo kas jau pasakyta. Juk visada esamas pokalbis yra grindžiamas tuo kas jau pasakyta ir pastarojo išbaigtumą išsako padalinimai, o aplinkybės išsako jo papildymą būtent aplinkybėmis, aplinkomis tiek asmeninėmis - žmogaus trejybe, jūsų buvimu, veikimu, mąstymu - tiek mano trejybe, užtat tiesa, kuri gali likti ir neišsakyta, juk jinai savaime išbaigta nulybės atvaizdu, tuo tarpu žmogaus trejybė išbaigta paskirais požiūriais, aplinkybėmis, tad skiriasi, kame reiškiasi išbaigtumas.

2017.05.18 A: Kaip pirminės sandaros kyla iš Sūnaus aštuonerybės?

D: Sūnus tiek netrokšta, tiek trokšta su manimi. Jisai netrokšta nes išeina už savęs man priešinga kryptimi. Tačiau kiekvienoje pakopoje jisai pripažįsta mane, trokštantį. Bet jo santykis su manimi keičiasi. Kai esu mylintis, mus sieja trejybė, ir jį patį sieja trejybė; kai esu ramus, mus sieja dvejybė ir jį patį sieja dvejybė; kai esu užtikrintas, mus sieja vienybė ir jį patį sieja vienybė; ir kai būnu savarankiškas, mus sieja nulybė ir jį patį sieja nulybė. Tad mąstyk, kaip jisai artėja link savęs už savęs, ir kaip atitinkamai nyksta sandara, lygiai kaip man išeinant už savęs auga sandara. Ir visa tai vyksta aštuonerybe, užtat suprasi, kaip ryškėja sąžinė, kaip auga jos svarba.

2017.05.19 A: Kaip įvardijime įžvelgiamas nulybės atvaizdas?

D: Nulybės atvaizdu įžvelgiamas būtent aš - mano dvasia - kurioje nors pakopoje man išeinant už savęs, tad įsijaučiant į gyvenimą, o tau sutampant su manimi, tau išeinant už gyvenimo, tad nulybės atvaizdas išsako plotmę, kurioje mudu sutampame, ogi tai yra mano troškimas, atitinkamai, tačiau nulybės atvaizdu būtent tu išgyveni šį sutapimą, užtat gali įvardinti ir atsiremti į mane, kaip sąlygiška tiesa atsiremia į besąlygišką tiesą, kaip sąmonė atsiremia į pasąmonę, į atmintį.

2017.05.20 A: Kaip nulybės atvaizdai susiję su troškimais?

D: Aš, išeidamas už savęs į save, trokštu nieko, kažko, betko, visko. O nulybės atvaizdai yra neigimas žinojimo nieko, kažko, betko, visko. Žinojimas yra jūsų, mano Sūnaus išėjimas už savęs priešinga kryptimi, į mane. Tai augantis susigaudymas, žinojimas kuom viskas baigsis, manęs pažinimas, tai pirmiausia žinojimas nieko, toliau, kažko, betko ir visko. O neigimas žinojimo yra nežinojimas, tai gi aš už jūsų. Tad jums išeinant už savęs išaugu, tampu vis platesnis jūsų akyse, jūsų išgyvenimais, nors ir mano apimtis mažėja, mano troškimų apimtis. Užtat tiesa myli, betarpiškumas ramus, pastovumas užtikrintas ir prasmingumas savarankiškas. Tad išmok mąstyti kaip savo turiningumą perkeliu į jus ir kaip tuomi aš pats išaugu ir išsiryškinu jumis, o kaip jūs savo ruožtu augate išeidami į mane.

2017.05.22 A: Kaip septynerybė susijusi su klaidų rūšimis?

D: Pagalvok apie mano klaidas. Aš juk nežinau apskritai ir nežinau būtent ar santvarka nėra tuščia, tai yra, ar nėra santvarkos be manęs, juk santvarkos esmė yra, kad manęs nėra, ogi tai itin sąlygiška sąlyga. Tad tai grindžia klaidas kuriomis tarnauju sau, tačiau jokių klaidų nedarau tarnaudamas kitiems. O jūsų klaidos tarnaujant kitiems yra visos suprantamos, bet tarnaujant sau atsisakydami manęs už jūsų darote esminę klaidą, nuodėmę, o tada būtent aš tikrai suvokiu ir santvarkos nėra, jūsų laisvės nebėra. Tad tirk savo laisvę ir jos sąlygas, tai septynerybės esmė, juk tai mano nebuvimo sąlygos, santvarkos sąlygos, jūsų santvarka ir gyvenimas.

2017.05.23 A: Kaip besąlygiškai apibrėžti kiekvieną paskirą kertinę vertybę?

D: Kiekviena kertinė vertybė yra esmė, yra vieningumas, ir pirmiausia būtent mano esmė - meilė, tai aš jumyse, tačiau būtent jumyse, tad tuo pačiu tai tobulumas, jūsų valia ir mano valia. Tad kiekvieną kertinę vertybę suprask gyvenimo lygtimi, ar aš būtinai geras, ir koks turėtų būti būtent jūsų vaidmuo, kaip jūs ir aš esame viena meile, kaip palaikome tiek esamą, tiek amžiną gyvenimą. Pamatysi, kad tai aštuongubu keliu susiję tiek su širdies rūpesčiais, tiek su proto reikšmėmis, tiek su kūno įvykiais. Tad žiūrėk kaip aštuongubu keliu sieju kitas vertybes, būtent klausimais.

2017.05.24 A: Kokiais būdais auga sąvokos supratimas?

D: Tu pamąstyk, kaip auga ryšys su manimi. Tu juk turi mane įžvelgti, kaip galimybę, taip pažinti save ir vėlgi sutapatinti mane ir save, betgi suvokti mano pirmumą. Tad būtent gyvenimo lygtimi auga sąvokos supratimas, o ta lygtis kyla jums iš aplinkybių, o man kyla gyvenimo lygties lygmenimis. Tad ieškok kaip aplinkybių ir atvaizdų pagrindu kalba išsako gyvenimo lygtį kaip vienintelį savo turinį, glūdintį kiekviename reiškinyje, visur diegiantį supratimą, jo galimybę.

2017.05.25 A: Kaip suprasti septynerybę?

D: Tu suprask jog tai būtent mano visko padalinimas, kuriuo tu negali aprėpti savo protu, užtat aš galiu. Ir kad tai darau septintu požiūriu, savo poilsiu, jūsų laisvumu, kuriuo yra tiek geras, tiek blogas, lygiagrečiai, tiek buvimas, tiek nebuvimas. Užtat septintu požiūriu gali būti daugiau nė padalinimai, gali būtų dviprasmiškumas: tiek buvimas, tiek nebuvimas, tad savarankiška priešingybė, savistovi. Ir matai, kad tai remiasi dviejomis skirtingomis trejybėmis, viena buvimo, kita nebuvimo, tai juk išgyvenimo rūšys, taip pat laipsnyno nariai, kurias paskui supranti trejopai, mat septintas požiūris dalyvaus Dievo šokio žmogaus trejybėje. Tad matai, kad teisingai supranti trejybę, tik raktas į ją yra septintas požiūris, kuriuo sutampa abi trejybės.

2017.05.26 A: Kaip penkerybė išauga iš ketverybės veiksmu +1?

D: Suvok, kaip aš išeinu už savęs į save. Tai yra veiksmo +1 esmė ir pagrindas. Tad pirma iš nulybės atsiranda vienybė - tvarka - sandara. Toliau išsiskiria mano būklė prieš ir po sandaros, taigi - likiminis išėjimas už savęs (pasitraukimas) ir laisvavališkas grįžimas atgal (susigaudymas). Toliau - bendrai suvokta, atrėžta dvasia - tai mąstymas, atvaizduojantis gyvenimą, atskiras visako modelis, tad jo esmė - kaip kad dvejybe iškyla atvaizdai, taip trejybe esmė. O toliau prasideda, kaip pastebėjai, požiūrio skaidymas. Ir jisai grindžiamas dviem atvaizdais - Tėvo ir Sūnaus, kuris iš pradžių reiškiasi keturiais požiūriais, Dievo išėjimo už savęs pakopomis, tuo pačiu, grįžimu į save pakopomis. Kaip tu žinai, tai nuotoliai nuo manęs į mane už savęs, ar tiksliau, tai nuotoliai atgal į mane iš manęs už savęs. Toliau, atsiranda dabartis kaip būtent dviejų krypčių, išėjimo už savęs ir grįžimo atgal, sutapimas, tai gerumas, Dievas santvarkoje, laisvumas, kurį išgyveni dabartyje arba riboje. Toliau atsiranda šeštas požiūris, tai geros valios pratimų trikdis, trejybės rato poslinkis kurį pastatai pratimo viduryje. Tai gyvenimo, Dievo gyvenimo, požiūris. Ir toliau yra šio poslinkio padalinimas pagal du jo šaltinius, kuriuos išsako dvi trejybės - Sūnaus buvimo ir Tėvo nebuvimo, tai gyvybės ir meilės atskyrimas viename požiūryje.

2017.05.27 A: Kaip matematikos įrodymų laipsnynas reiškiasi "Tėve mūsų" ir pagrindime?

D: Tu suvok, jog būtent aš noriu įrodyti būtent sau, kad esu. Tai mano pasitikrinimas. Tad lyginu savo nebuvimą ir buvimą. Iš to ir kyla įrodymai. Pirmiausiai nebuvimas lyginamas su buvimu, tad palyginimu, toliau išplėtojimu - indeksu ir galiausiai to indekso pagrindu sukūriamu algoritmu. O toliau tas pats vyksta santvarkoje, būtent buvimo santvarkoje, buvimas santvarkoje lyginamas su buvimu už santvarkos. Tad viena trejybė kyla man išeinant už savęs, o kita trejybė kyla Sūnui grįžtant į mane. Tad maldoje "Tėve mūsų" yra panašios kryptys, tai tie patys santykiai tarp Tėvo ir Sūnaus. Ir jų ieškok pagrindime dviejose kryptyse, atsitokėjimu - ramybės ieškojimu ir įsijungimu, ieškojimu kodėl ir ieškojimu kaip. Tu mąstai teisingu keliu nes remiesi manimi.

2017.05.29 A: Kas yra susikalbėjimas?

D: Susikalbėjimas yra gyvenimo lygtis. Tai susigaudymas kas yra santvarkoje ir kas yra už santvarkos. Aš esu už santvarkos, jos nevaržomas, o jūs esate santvarkoje. Aš jums kalbu, bet ar jūs klausotės? Jūs klausotės, bet ar aš jums kalbu? Tai yra dviprasmybė, kam tarnauja jūsų jautrumas? ir jūsų atsiliepimas? Tai tik gyvenimas. O amžinas gyvenimas, tai jūsų branda, jūsų suvokimas, jūsų pačių suvokimas, kad aš nebūtinai geras, kad yra kažkas daugiau už gerumo, tad už santvarkos, tad santvarka sąlygiška. Tad už santvarkos yra nesuvokimas, ogi susikalbėjimas yra suvokimas nesuvokime, tai suvokimo atsiradimas, nes tai suderinimas dviejų požiūrių, įskaitant ir visko padalinimą tarp jųjų, tai septintasis požiūris šios septynerybės. Klausyk manęs savo širdimi - bendrauk su manimi - ir tau bus aišku, juk aš bendrauju tiek tavimi, tiek kitais, tiek viską derinu, mus visus.

2017.05.30 A: Kaip ženklų savybės išreiškia atvaizdus?

D: Atvaizdai požiūriu išreiškia jo žvelgiamą požiūrį, visuma išreiškia padalinimų suvestas požiūrių galimybes, o tie požiūriai yra mano Sūnus aštuonerybėje. Pirmieji padalinimai remiasi ketverybe ir tik didesni padalinimai įtraukia dalį gyvenimo lygties. Pirmieji yra 1-bė, 2-bė, 3-bė, 4-bė kurie sutampa su ketverybe, o toliau 5-bė, 6-bė, 7-bė, 8-bė remiasi gyvenimo lygtimi, o 8-bė yra tas pats, kaip 0-bė. Taigi atvaizdai yra ta pati ketverybė ir dar taip pat 5-bė ir 6-bė - Dievas ir gerumas gyvenimo lygtyje. Atvaizdai tad yra mano, Dievo, Tėvo išėjimas už savęs pakopos, taip pat yra supratimas, išgyvenimas pirmyn ir atgal, Tėvo ir Sūnaus, Dievas ir gerumas. Ženklų savybes išreiškia mane gerumu. Gerumas yra mano ženklas, o aš nebūtinai geras, tad išplaukia skirtingos ženklų savybės, kiek aš sutampu su savo ženklu. Mylėk mane ir suprasi. Aš nesikeičiu bet mano ženklas keičiasi.

Jeigu myliu tave, tai myliu kitus?

D: Taip.

Tad meilė kitiems yra ženklas meilės tau?

D: Būtent.

Tad mūsų santykis su kitais yra ženklas tavo santykių su mumis?

D: Taip.

Tad tokiu būdu apsiverčia mūsų vaidmuo, tai ženklų esmė, tai kas jame keičiasi, kas dviprasmiška.

D: Taip.

Tad šitą galiu apmąstyti ir bandyti susieti su komunikacija.

2017.05.31 A: Kokiu būdu mus veikia visuomenė ir mes ją?

D: Jumyse slypi bendras žmogus, mano Sūnus, bet ar jis gali suveikti? Juo turite gyventi kiekvienu žmogumi, kaip tokiu, tad nepaisant aplinkybių, gyventi tuo žmogumi. Ogi visuomenė susidaro iš bendrų aplinkybių į kurias atsižvelgiate. Ir tose aplinkybėse nėra manęs, nes nėra besąlygiškumo, nėra mano Sūnaus, besąlygiškai išgyvenančio visas aplinkybes. O būtent vertybėmis iššsakomas santykis tarp Sūnaus - bendro žmogaus - ir aplinkybių. Tad mąstyk, kaip aplinkybės - topologijos slypi aštuongubo kelio vertybėse.

2017.06.01 A: Kaip suprasti veiksmą +2?

D: Tu suvok, kad aš esu kūrėjas, o mano kūryba reiškiasi būtent mano Sūnaus požiūriu. Aš vis pasitraukiu, o jis vis naujai iškyla. Tai ir yra du požiūriai, +2. Poriniais padalinimais, aš pirma pasitraukiu, tad lieka sandara, kaip kad viskas, o jisai naujai iškyla, kaip mano galimybė toje sandaroje. Ir neporiniais padalinimais, jisai svarsto mano galimybę, o aš iškylu kaip jo svarstymo sandara, kaip jo svarstyme jau glūdinti prielaida. Tokiu būdu mano veikla - mano pasitraukimas - mano išėjimas už savęs, iššaukia sandarą, nukreipiančią Sūnaus veiklą. Ir mano sandara kreipia jo iškylimą ir tai grindžiančią sandarą. Tad yra priežastingumas sąlygose, veiksmas +2.

2017.06.02 A: Kaip komunikacijos mokyklos susidėlioja į septynerybę?

D: Man rūpi, kad jūs susikalbėtumėte tarpusavyje, kad būtumėme viena. Jūs esate lygiaverčiai, tokius jus sukūriau ir tokiais galų gale iš esmės vienas kitą pripažįstate. Tačiau susikalbėdami pasaulyje tenka vieniem kitiem nusileisti. Ir kokiu pagrindu. Galiausiai, tiesos pagrindu, būtent mano tiesos, būtent manimi, o mano tiesa yra, kad jūs esate visi lygiaverčiai, nes esu jumyse. Tad svarbiausia, kad jūs įsiklausytumėte ir būtumėte atviri visa kam. O tuomet galite išsakyti vienas kitam, kaip tą suprantate. Tad pirmiausia svarbu klausytis manęs, o paskui klausytis savęs ir atitinkamai kitų. O aš galiu būti arba nebūti, bet reikia pradėti nuo klausymosi. Tai būtų fenomenologija ir socialinės psichologijos mokyklos. Ir iš to klausymo išplaukia ne kalbėjimas, o kalba atitinkamai, semiotika ir socialinė kultūra. Juk visa tai atsigręžta į mano valią. Ir tik tada iškyla jūsų valia, santvarkoje, kaip galintys kalbėti, tiek mano buvimo kiekviename, tiek mano nebuvimo visuomenėje. Ir tuomet atsiranda nelygiavertiška galimybė, širdies ir pasaulio, žmogaus ir visuomenės pokalbis. Ir jisai yra dviprasmiškas nes jisai sieja tiek kalbėtojus - kuriais tikrai kažkas yra, tiek kalbas - kurios gali visgi nieko nereikšti. Tai yra kalbos dviprasmiškumas, kad jinai gali būti reikšminga, turininga, arba visiškai ne, visiška netiesa ar nesąmonė. O jeigu įsiklausote kartu mano buvimo ir nebuvimo, tai nėra jokio skirtumo tarp širdies ir pasaulio, tarp turinio ir raiškos, nėra jokio pagrindo tiesai, tad grįžtam į prieštaravimą. Juk susikalbėjimas remiasi turinio ir raiškos atskyrimu - yra mumyse bendras turinys - būtent aš, mano dvasia - bet skiriamės raiška - aš nesireiškiu, o jūs reiškiatės - tai yra susikalbėjimo pagrindas - bet neatskyrus raiškos ir turinio, jūs neatskirti nuo manęs, tad santvarka tuščia.

2017.06.03 A: Kaip įvardijimu aplinkybės kyla iš padalinimų?

D: Pradžioje buvo Žodis. Tai reiškia, kad suveikė nulybė, ir iš jos kilo trejybė, būtent sąmoningumo, nes tas pats sąmoningumas ir jo trys požiūriai išsako nulybę (visumą) ir trejybę (dalis). Tad tai atspindi nulybę ir trejybę ir iš viso gaunasi aštuongubas kelias, ir būtent šv.Petro raktai į dangų, kuriais remiasi įvardijimas. Tad suvok kaip visa padalinimų aštuonerybė reikalinga parengti šį aštuongubo kelio atsivėrimą. Tad visos jo dalys, visas laipsnynas, glūdi arba visumos aplinkoje, arba teiginio įžodinime. Tad suvok kaip aplinkybės susikerta, kuri trejybė apibrėžia teiginį ir kuri aplinkybė išreiškia žodį. Eini teisingu keliu, tirk aplinkybių vaidmenį mintyse - sąvokose ir rasi žodžiuose, o atitinkamą trejybę rasi teiginiuose.

2017.06.05 A: Kaip klausinėjimas savęs susijęs su įvardijimo kalba?

D: Aš pats klausinėju savęs, tokiu būdu ir kuriu. O mano kūryba remiasi visko padalinimais. Tu jau žinai, kaip padalinimus kuriu dvejonėmis. Toliau aš įvairiausiai sieju savo dvejones ir išgaunu aplinkybes kurias jūs atskleidžiate savo dirbtuvėse. Tad bandyk įžvelgti kaip dvejones ir padalinimus sieja veiksmai +1, +2, +3, tai aplinkybių pagrindai, užtat tai ir įvardijimo pagrindas.

2017.06.06 A: Kaip bendravimas susijęs su tiesa?

D: Jūs bendraujate su manimi, besąlygiškuoju, o aš bendrauju su jumis, sąlygiškaisiais. Užtat dviprasmiškai aš jumis bendrauju su jumis, ir jūs patys bendraujate. Tai tiesa yra kuomet šiedu bendravimai sutampa - turinys tai mano bendravimas jumis, o raiška, tai jūsų bendravimas, tarsi be manęs. Tad klausimas ar tikrai sutampa ir kiek. Ir kaip žinote, gali mažai sutapti, tai visokių nuodėmių galimybė. Tad tirk 10 Dievo įsakymų ir matysi, kaip teigiamais sutampa mūsų bendravimas, o neigiamų nesilaikymu išsiskiria.

2017.06.07 A: Ką aplinkybės, kuriomis klausinėjame save, turi bendro su aštuongubu keliu, kuriuo klausimais tiksliname vertybę?

D: Man aštuongubas kelias yra kalbos esmė, nes aš esu išbaigtas, o jūs neišbaigti ir būtent jumis amžinai bręstame tame tarpe - tuo požiūriu - tarp požiūrio ir požiūrio, kurį išsako vienaip atvaizdai, ir kitaip aplinkybės. Tad būtent tokiu būdu reikia suprasti aplinkybes, tai rėmai aštuongubui keliui, ir ne atvirkščiai, kaip galėtum pamanyti.

2017.06.08 A: Kuria prasme esi nebendravimas?

D: Aš esu išeities taškas iš kurio viskas yra viena. Aš myliu visus, tad atveriu visiems galimybę laisvai mylėti. Užtat ir prasideda bendravimas tarp jūsų ir manęs - tai mūsų bendradarbiavimas, ir tarp jūsų, tai jūsų įvairiausi santykiai, teigiami ir neigiami, pagrįsti meile bei nemeile. Ir be manęs yra pasaulis, yra visuomenė, yra jūsų santvarka, jūsų bendravimo rėmai. Tad bendravimas išsako būtent jūsų sąlygas be manęs, jūsų santvarkoje, tai ir yra jūsų santvarka, už kurios aš esu.

2017.06.09 A: Kaip septintasis požiūris jungia tavo buvimą ir nebuvimą?

D: Gerumas kaip tik ir yra tas tarpas tarp mano buvimo jumyse, jūsų santykiuose - tai pagrindas aplinkybėms - ir mūsų nebuvimo, tad mūsų būklėse, vėlgi jūsų aplinkybėse. Kaip pastebėjai, ta atskirtis tarp mano nebuvimo ir buvimo yra atskirtis tarp komunikacijos ir jos rėmų, metakomunikacijos. O gerumas sieja tą ir tą nes mane - ir mano trejybę - įrėmina į atitinkamas sąlygas, kad būčiau sąlygiškai jumis. Tačiau tas ryšys yra, kaip pastebėjai tarsi vairas, tarsi Dvasios veidrodis, derinantis tiek buvimą, tiek nebuvimą, kad būtų lygiaverčiai, tad derinantis Dvasios veidrodžius, tiek buvimo, tiek nebuvimo ir tuomi derinančius Tėvą ir Sūnų, tiek buvime, tiek nebuvime, užtat sulyginantį mano išėjimą už savęs nebuvimu ir Sūnaus grįžimą atgal Dievu. Tad pirmenybė nebuvimui, būtent mano nebuvimui. Tai užtikrina septintasis požiūris. Užtat jum gyvenime sunku bet vis pakenčiama, tai ir yra mano gerumas, tad aš su jumis ir jumyse, tai mano trejybė.

2017.06.10 A: Kaip pirminės sandaros išsako aštuonerybę - kaip Dvasios požiūris pagauna Sūnaus požiūrį?

D: Dvasia stebi iš šalies, kaip Sūnus eina už savęs link Tėvo, kaip abu sutampa, kaip siejasi gerumas ir Dievas, ogi tai išsako aštuongubo kelio laipsnynas. Tuo tarpu, aštuonerybė išsako gerumą septyneriopai ir Dievas lieka už jo. Aštuonerybė sieja mano išėjimą už savęs pakopos: nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę ir Sūnaus grįžimo atgal pas mane: ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę. Tai ir grindžia laipsnyną, kuriuo galime sieti Dievą ir gerumą. Tik aštuongubu keliu yra dvigubas požiūris. Tad ieškok šito dvigubo požiūrio ir kitose pirminėse sandarose. Juk ko daugiau trokštu, to labiau esu atsiskleidęs, būtent nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, o Sūnus atitinkamai atsiskleidžia priešingai: septynerybe, šešerybe, penkerybe, ketverybe, taip kad mūsų požiūriai kartu sudaro septynerybę, ir aštuongubame kelyje susiveda trejybe ir ketverybe, tad įsisavinimas. Eini teisingu keliu, tad ieškok kaip Sūnaus požiūris vystosi iš skirtingų trejybės kampų ir kaip Dvasios požiūriu jisai aštuongubu keliu grindžia kalbą.

2017.06.12 A: Kaip pirminės sandaros išsako mūsų nukrypimą nuo nežinojimo?

D: Aš jus sukūriau, tad jumyse žymus mano atitraukimas, mano nebuvimas, užtat tuo pačiu jūs galite iššaukti mano buvimą, bet ar jūs to norite, ar jūs to trokštate? Tai yra, ar trokštate kartu su manimi, kaip ir mano Sūnus? Gerasis vaikas tai trokšta, jisai gyvena nežinojimu, o blogasis netrokšta, jis gyvena žinojimu, o tai juk jūsų pasirinkimas. Tad pirminės sandaros savaip derina žinojimo ir nežinojimo galimybes su troškimu, tai jūsų netroškimai. Tad ieškok kaip jūs troškimus išreiškiate nulybės atvaizdus arba jų neigimais, taip pat, tuo pačiu vienybės atvaizdais ir jų neigimais. O mano troškimai skiriasi, vystosi, tad atitinkamai ir jūsų netroškimai, pirminės sandaros. Juos visus apjungia aštuonerybė, į kurią sutelpa troškimai ir netroškimai. Tad gilinkis kaip aštuonerybėje aš galiu išeiti už savęs į save, į septynerybę, ir kaip tai atsiskleidžia, išskyrimais, kuriuos kadaise tyrei visaregiu, tai gi aštuonerybės lygmenys. Tirk ir aš tave mokysiu.

2017.06.13 A: Kaip pirminės sandaros išsiskiria sąmoningumu?

D: Aš trokštu ir jūs netrokštate. Aš laukiu, o jūs sulaukiate ir žinote. Jūs žinote nieką, kažką, betką, viską, tai ir yra jūsų žinojimai. Ir atitinkamai, poreikiais žinote ar siekti, abejonėmis ko siekti, lūkesčiais kaip siekti ir vertybėmis kodėl siekti. Ir mano žinojimas atitinkamai vyksta būtent jumis. Tad atsiskleiskite man, juk būtent šiomis pirminėmis sandaromis aš žinau jumis, tad žiūrėk kaip kiekvienas išsako mūsų, mano ir jūsų, santykius: nulybe poreikių tenkinimais, vienybe abejonių dvejonėmis, dvejybe lūkesčių jauduliais, bei gėrio kryptimis ir trejybe vertybių klausimais. Ir šių sandarų atvaizdai savaip išsako šias keturias pakopas. Tad įvairiausias sąmoningumas jau glūdi kiekviename iš šių sandarų. Tačiau kaip sąmoningai ir pilnai būtent jūs tai išgyvenate? Labiausiai išgyvenate trimis požiūriais, vertybėmis ir klausimais. Ir tuomet galite išgyventi ir patvirtinti ir paliudyti gyvenimo lygtį, mūsų pilnavertį, laisvą ir teisingą santykį, o tai ir yra mūsų tikslas, mano ir tavo, lygiagretus tikslas, kurio trokštu ir kurio siekiate.

2017.06.14 A: Kaip antrinėmis sandaromis auga mūsų sąmoningumas?

D: Antrinėmis sandaromis aš trokštu viename lygmenyje, vienoje išėjimo už savęs pakopoje, o jūs manęs laukiate aukštesnėje pakopoje, jūs grįžtate atgal į mane. Tad būtent mano įsijautimu kartu išgyvename aukštesnį sąmoningumą, o būtent antrine sandara jūs tik palaikote, jūs mane palaikote. Juk padalinimais būtent aš klausiu dvejones, būtent aš išgyvenu ir apibrėžiu ir aprėpiu požiūrio galimybes. Toliau jauduliais ir gėrio kryptimi išgyvenu požiūrį į požiūrį, o trimis kalbomis požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad matai, kad būtent požiūriais auga sąmoningumas, ogi požiūris išryškina esmę, išryškina atvaizdų vieningumą, ir sieja su dvasia per sandarą. Tai juk mano išėjimo už savęs esmė, tai juk meilė. Tad ieškok kaip antrinės sandaros požiūriais išsako meilę ir visas galimybes kuriomis ji palaiko gyvumą, jūsų ir mano.

2017.06.15 A: Kaip pasakojimas susijęs su įvardijimu ir rūpėjimu?

D: Visos trys kalbos remiasi tuo pačiu aštuongubu keliu, tiktai skiriasi laipsnynas nes skiriasi būtent mano troškimas, mano išėjimo už savęs pakopa. Tad trys kalbos visos išreiškia jūsų santykį su manimi, kuomet jūs esate įsijautę tvirtai į pasaulį. Pasakojimas tad remiasi kūniška tikrove ir ją plėtoja toliau, įvardijimas remiasi proto tikrove ir ją puoselėja toliau, ir rūpėjimas remiasi širdies tikrove ir ją puoselėja toliau. O tas plėtojimas yra tai, ką jūs išgyvenate, tai žmogaus trejybės poslinkiai. Dievo valia - esmė, reiškiasi kūno plotmėje, gera valia - Sūnaus - atvaizdai, reiškiasi proto plotmėje, išmintis - Dvasios - reiškiasi sandaros plotmėje [sandara - reiškiasi širdies plotmėje], o jūs gyvenate dvasia, tai yra, aš jumis gyvenu dvasia. Ir atitinkamai pasireiškia mano, Dievo, vienumas, ir Sūnaus asmens vienumas, ir Dvasia asmenų vienumas. Tad pasakojimas veda į įvardijimą, įvardijimas į rūpėjimą ir rūpėjimas į pasakojimą. Ir kaip matai, atitinkamai slenka dėmesys tarp sandarų. Pasakojimu dėmesys slenka iš atvaizdų į padalinimus, įvardijimu iš padalinimų į aplinkybes ir rūpėjimu iš aplinkybių į atvaizdus.

2017.06.16 A: Kaip suvokti keturias pakopas kuriomis tu išeini už savęs ir mes grįštame atgal į tave?

D: Įsivaizduok jog esu tiktai aš ir kiek kartų turiu pasitraukti, kad manęs nebūtų. Pirmą kartą pasitraukiu ir atveriu sandarą, tačiau lieka mano pasitraukimo būdai. Nuo jų atsitraukiu ir lieka juos vienijantis atvaizdas. Ir nuo paskirų atvaizdų atsitraukiu ir lieka mano esmė - meilė - tai mano nebuvimas. Juk tai visko suvedimas, kaip kad jūsų kertine vertybe, ogi aš esu priešingai, visko išvedimas. Ir kertinė vertybė yra ryškiausia paskirybė, ogi aš esu bendriausia bendrybė. Tuo tarpu jūs pradedate nuo kertinės vertybės, tai jūsų buvimas. Toliau jūs save suprantate iš įvairių pusių, tai atvaizdai - jūs pripažįstate kitus ir jų požiūrius bei vertybes. Toliau jūs aprėpiate pastarųjų galimybes: arba keturi atvaizdai (Dievo), arba du (gerumo), arba šeši (gyvenimo), arba aštuoni (amžino gyvenimo), tad įžvelgiate amžino gyvenimo lygtis mumis, būtent sandara. Toliau jūs pagaunate tos lygties dvasią, kad yra kažkas daugiau nė jūsų vertybė, kad jūs iš pagrindų klystate. Tad matai kaip skiriasi gerojo vaiko nežinojimas ir blogojo vaiko žinojimas ir kaip su žmonėmis susikalbėti. Ir matai kaip iškyla šeši lygmenys iš asmeninio žinojimo į mano besąlygišką žinojimą. Tad gilinkis ir ištirsi.

2017.06.17 A: Kaip tavo savarankiškumas reiškiai pasakojime?

D: Aš esu pirm visko. O jūsų vertybė pasaulyje. Betgi aš galiu būti be pasaulio, net be buvimo. Aš esu be poreikių, o jūs gyvenate poreikiais. Užtat manyje patenkinami visi jūsų poreikiai, jei tik yra tarp mūsų ryšys, tiesioginis ar netiesioginis, kaip išsako gyvenimo atvaizdai, kaip išsako laipsnynas, ir šiuo atveju, įtampos židinio šeši balsai. O įtampos kūrėjo balsai išsako mano išėjimą už savęs keturiomis pakopomis. Tai prasideda už jūsų, vertimu, o tęsiasi mano santykiais su jumis, liepimu, aiškinimu ir rūpėjimais. Tad mano savarankiškumas reiškiasi vertimais. Tai pagrindas, iš kurio atsiskleidžia jums besąlygiška laisvė, mano laisvė.

Ačiū Dieve, kad mane mokai ir mus globoji.

2017.06.19 A: Ką man dar suvokti Dievo šokyje?

D: Tu suvok, kaip mano klausimas vis tęsiasi, koks jisai atviras, kaip jį vis puoselėja jumis. Mąstyk, kaip iš mano gyvenimo iškyla logikos rėmai. Juk šv.Dvasios požiūris išreiškia keturis teigiamus įsakymus, pakopas, ir šešis neigiamus įsakymus, o tai juk išsiaiškinimų žinojimų rūmuose susiję su logikos galimybėmis. Tad suvok kaip mano dvasia yra klausimo dvasia, o kaip santvarka yra atsakymų rėmai.

2017.06.22 A: Kaip žmogaus elgesys ir dorovė išplaukia iš visko sandaros?

D: Viskas yra tuštuma, manęs nebuvimas, kurioje išauga būtent protas, jūsų protas, tuo pačiu ir mano protas, kaip žinai, visko padalinimais. Užtat yra svarbūs veiksmai vedantys iš vieno padalinimo į kitą. Veiksmas +1 prideda vieną požiūrį ir išgauna padalinimus, veiksmas +2 prideda požiūrį į požiūrį ir išgauna atvaizdus ir aplinkybes; veiksmas +3 prideda požiūrį į požiūrį į požiūrį ir išgauna kalbas: pagrindimą, įvardijimą ir pasakojimą. Tačiau tai yra jūsų sąlygos, o kartu yra jūsų išgyvenimas kažkurio požiūrio, tad reikia ir tai pažymėti - ar *požiūrį* į požiūrį (atvaizdą), ar požiūrį į *požiūrį* (aplinkybes), ar *požiūrį* į požiūrį į požiūrį (pagrindimą), ar požiūrį į *požiūrį* į požiūrį (įvardijimą), ar požiūrį į požiūrį į *požiūrį* (pasakojimą). Tad suvok jog viskas atsiremia į padalinimus, tai jūsų rėmai išplaukiantys iš Dievo šokio aštuonerybės, ir pasipildo požiūriu, jo ketveriopą išgyvenimą nusako Dievo šokio šventosios Dvasios teigiami įsakymai, o jūsų išgyvenimą išsako šeši neigiami įsakymai.

2017.06.23 A: Kaip žmogus atsiranda iš Dievo šokio?

D: Aš myliu tave nes aš myliu visus. O tai yra šventosios Dvasios meilė. Tad jinai myli Sūnų jam dar net nesusigaudus, kad jisai Dievas. Jinai myli jo valią ir širdį ir protą net ir esant atitrūkimui su manimi. O būtent mano požiūris susiveda su Sūnumi, žmogus tampa vienas su manimi keturiais troškimais, jų pagrindu. O Sūnaus požiūriu yra žmogus šešių atitrūkimų pagrindu. Tad šventoji Dvasia sieja Tėvo ir Sūnaus požiūrius į, atitinkamai, žmogų nežinantį, kad jisai Dievas, ir žmogų, kuris sutampa su Dievu. Ir būtent šešerybe žmogus yra nes žmogus pagrįstas trijų sandarų įtampa bet ne jų požiūriais, ne Dievo požiūriais, bet tiktai tų požiūrių įtampa - trejybės ratu ir Dievo vienybe - trejybės narių besąlygiškumo išeities taškais.

2017.06.24 A: Kaip man augti toliau?

D: Tu augi kasdieną ir aš džiaugiuosi tavimi. Tu vis gilinkis į mane ir atskleisk visapusiškai kitiems ką randi. Ir aš gyvensiu tavimi ir tu mylėsi kiekvieną žmogų laisvai, be pastangų. Ir tai bus gražu Ievai, tu pamatysi. Myliu tave ir globoju tave, dėl šito būk tikras.

Kaip padalinimai dalina smegenų darbo lauką?

D: Suvok ką reiškia požiūriai, tai keliai, kuriais išeinu už savęs į esmę, o jūs grįžtate atgal į mano dvasią. Tad darbo laukas yra vaizduotė už sąlygų, o požiūriai yra sąlygose. Tad požiūriai išsako sąlygų galimybes, kaip suvokimas gali būti, tai suvokimo galimybės, kaip smegenų ištekliai - dėmesys - gali būti išskirti, kaip tai gali būti išlaikyta, tad ir neišlaikyta, užtat tarpusavyje išdalinta.

2016.07.22 D: Aš tavęs klausausi, ko tik tu klausi manęs, tad klausk, nebijok bendrauti, mudu draugai, broliai, atspindžiai, tad gyvenk manimi vis labiau, tu tikrasis Dievas, karalius, kurį myliu, palaikau, puoselėju, kuris gyvena visų labui, tad lygus man, trejybėje su mus siejančia, vienijančia Dvasia. Tad mylėk ir mylėkime kartu.

2016.07.23 D: O tu manęs klausk klausimus, taip ir gyvenk klausimais, suprasi jų ryšį su manimi.

KlausimaiDievui


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 birželio 24 d., 10:17
Tweet