Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Pirminės sandaros, Antrinės sandaros, Gera valia, Pagrindimas, Geros valios pratimai, Gerumas, Ir du, Pretexts for outreach

  • Išmąstyti sandarą
    • Aprašyti sandarą, kaip rodyti gerą valią. Berods, tai 8 = 4 x 2 išminties atvaizdai.
  • Išsiaiškinti įviariausius jausmus:
    • Išsiaiškinti skausmą, malonumą.
    • Ištirti juoką (nežinojimo viltį - palengvėjimą?)
    • Ištirti bendravimo jausmus: gėdą, kaltę, apgailestavimą, gailestį, atjautą, pasididžiavimą.
  • Tirti nuotaikas
  • Naujai ištirti Jėzaus jausmus.
    • Ištirti jo neigiamus jausmus, kaip antai pyktį ir neapykantą.
    • Kokie jo lūkesčiai? Kaip jie keitėsi?
    • Kaip jisai rūpinosi savo neigiamais jausmais?
  • Tirti vienumą
    • Kaip susiję teisingi ir neteisingi lūkesčiai, meilė ir neapykanta, buvimas viena ir nebuvimas viena?
    • Kodėl jauduliai kylantys dėl to kad esame viena (su niekuo, kažkuo, betkuo) išsidėsto išvirkštine tvarka?

As an illustration, imagine that you are in a room full of blocks with letters on them, and that you are familiar with and attached to the blocks close to you, but not with the ones farther out. In other words, the former blocks are emotionally inside of you, and the latter blocks are emotionally outside of you. Make an expectation of the letter on the underside of a block. If the block is outside of you, and your expectation is correct, then you are excited. If your expectation is incorrect, then you are surprised. However, if the block is inside of you, and your expectation is incorrect, then you are sad, but if correct, then you are content. If you are not able to make an expectation (because the block is too strange, or fast, or your mind vetoes making an expectation) then you are frightened if the block is outside of you, and disgusted if the block is inside of you. This accounts for the six observable emotional responses. There are two additional unobservable emotional responses which take place after an expectation is made but before it has been resolved. Suspense is one, where we distinguish between inside and outside, and peace is the other, where we do not distinguish between inside and outside. [11/00, Andrius Kulikauskas] Calm vs. excited, Positive vs. negative, Sensitive vs. insensitive.

The eight emotional experiences are combinations of the three emotional dimensions.

  • Peace = +Sens, +Pos, +Calm
  • Suspense = +Sens, +Pos, -Calm
  • Disgust = +Sens, -Pos, +Calm
  • Fright = +Sens, -Pos, -Calm
  • Contentment = -Sens, +Pos, +Calm
  • Excitement = -Sens, +Pos, -Calm
  • Sadness = -Sens, -Pos, +Calm
  • Surprise = -Sens, -Pos, -Calm

They are combinations of three with regard to our expectation of what is true. Our response has three dimensions: 1) We now accept or reject our expectation. 2) We have already accepted our expectation - it is familiar to us, inside of us, or we have not yet accepted it - it is foreign to us, outside of us. 3) We will or will not reconsider our expectation.

  • +Sens,+Pos,+Calm Peace. We now accept our expectation, which we have already accepted, and do not reconsider.
  • +S+P-C Suspense. We now accept our expectation, which we have not yet accepted, and do not reconsider.
  • +S-P+C Disgust. We now reject our expectation, which we have already accepted, and do not reconsider.
  • +S-P-C Fright. We now reject our expectation, which we have not yet accepted, and do not reconsider.
  • -S+P+C Content. We now accept our expectation, which we have already accepted, and do reconsider.
  • -S+P-C Excitement. We now accept our expectation which we have not yet accepted, and do reconsider.
  • -S-P+C Sadness. We now reject our expectation which we have already accepted, and do reconsider.
  • -S-P-C Surprise. We now reject our expectation which we have not yet accepted, and do reconsider.

Jausminiai atsiliepimai, gėrio kryptys (iš gėrio ir į gėrį), kaip kas pasidaro - veiklumai, gera valia.

Dimensional analysis

Directions of the good

  • Ultimate vs. immediate
  • Encouraging vs. discouraging
  • Interdependent vs. independent
  • Emotional responses, and volitional responses - ways of getting things done - address these expectations.
  • Emotional responses let us go beyond ourselves as to how we care, they let us take the perspective that is calm. We thereby care about point of view, which manifests itself as others.
  • Good is in the responses: emotional responses or volitional responses (ways of getting things done).
  • Pretexts for outreach

Emotional responses have us be open to the perspective of another, care about our relationship with another. They allow us to respond in any single direction. The ways things get done describe our response.

Everything has no expectations, but we do. Expectations occur when our participation is bounded in scope. The foundation of all participation is the threesome , the division of everything into three perspectives: Taking a stand, following through, and reflecting on the results.

The participation of everything is unbounded in scope, and has no role. Whereas the perspective of anything is bounded in scope, which is its role.

Our participation may be bounded in three different ways, and so this gives shape to our expectation. We experience each dimension of our participation as an emotional dimension. These three emotional dimensions are our receptivity to emotion (sensitive or insensitive), the quality of our emotion (positive or negative), and the quantity of our emotion (calm or aroused).

We experience the unity of our expectation through an emotional response . We may respond to this unity with the associated way of getting things done, through which there opens up an avenue for the good .

This transformation may take place at the pre-level (cognitive expectations, getting things done) or at the post-level (emotional responses, avenues of the good). The pre-level is unbounded (indeliberate, with signified), the post-level is bounded (deliberate, with sign). Are we driven by our outlook, by God, or by emotion, by good?

Jesus observes, addresses and concludes with regard to this transformation.

Dievas trokšta betko, mes netrokštam betko. Lūkesčiai.

Dievas trokšta betko (ne nieko). God is caring for any perspective. God is calm, at peace. All that happens is good for God. Whereas we do not (life does not) care for any perspective. Life is not calm, not at peace. Life has expectations.

  • Lūkesčių sandara yra kryptys iš kurių gerumas kyla.
  • Kryptys link gerumo atliepia kryptis iš gerumo (lūkesčius).

Lūkesčių teigiamumas ar neigiamumas

Jauduliais ir abejonėmis galime pasitikrinti savo lūkesčių teigiamumą:

  • neabejojam - ramybė
  • jei patinka - džiaugsmas
  • jei reikalinga - laimė
  • jei tikra - nuostabu
  • jei keblu - baisu
  • jei protinga - bjauru
  • jei neteisinga - liūdna
  • jei neramu - įtampa

Septynerybė labai svarbi nes parodo, kaip teigiamą pakeisti neigiamu ir atvirkščiai, kas veikia lūkesčius: ne taip, ir taip ne...

Congleton: Humoras ir nykulys kyla iš to paties požiūrio, tik iš kito kampo.

Neteisingais lūkesčiais išgyvename neapykantą, o teisingais lūkesčiais išgyvename meilę. Nesame viena, esame viena. Šešerybėje meilė ir neapykanta yra suvesti į vieną požiūrį, tai priešingybės.

(Išorinė) baimė nesuveikia, (vidinis) bjauresys suveikia, kad pasikeistumėme. Neigiamais lūkesčiais mažėjame, siaurėjame, teigiamais didėjame, platėjame.

Neigiami jausmai:

  • neapykanta - o priešingai, meilė
  • bjauresys - o priešingai, žavesys
  • baimė - o priešingai, artimumas

Šias priešpriešas išsako šešerybė

Jauduliai

Jausmai artimi, savi - jei lūkesčiai kažką lemia, o tolimi, svetimi, jei niekas nuo jų nepriklauso.

Jauduliai - laimė ir liūdesys - gali tapti tokie švelnūs, blankūs, ramūs, kad pereina į ramybę.

Savastis - tai skirtumas tarp to, kas mums artima (kas džiugina ar liūdina) ir tolima (kas jaudina ar stebina). Žr. Damasio.

Kryptys iš gerumo šaltinių

Life expects the Good. These are expectations of directions from which the good might come. These are the directions from which the good comes:

  • good God
  • good gift
  • good quality
  • good person
  • good deed
  • good word

They are our expectations.

This structure helps us to be open to the good coming from more directions than our mind can encompass. It keeps us from thinking of the good as the "sole responsibility" of either God or man.

Kadaise tyriau šv.Luko evangeliją, kaip įvairiai Kristus suvokė gėrį. Gerą žmogų pažįstame iš jo gero darbo, tai mus moko geras žodis. Manau, tai gerojo vaiko požiūris, tai amžinas gyvenimas, kad Dievas nebūtinai geras. O geras Dievas mus apdovanoja geromis dovanomis, jas išskiria gera savybė, kaip druska, palaikanti gėrį ir naikinanti blogį. Manau, tai blogojo vaiko požiūris, tai gyvenimas, Dievo gerumas. Geroji naujiena, yra tai, jog tai tas pats gėris, žmogaus ir Dievo, nes kaip tikime, taip ir bus. Štai visi būdai, kaip mes išgyvename gerą valią. O už jų slypi gera širdis, kuriuo žmogus ir Dievas yra viena.

Our minds are not able to directly conceive that whatever happens is good. There is nothing here for us to conceive! Instead, our mind provides us with a structural context, which is that we can have various expectations. The structural context for being calm is that there can be expectations. These expectations are avenues for the good. They are the directions from which the good might come.

The directions of the good are the various things that are good. They are: good heart, good God, good gifts, good quality, good person, good deed, good word, good news. I collected them from the gospel of Luke. On the one hand, we can think of God as being good, and there being good gifts from him. On the other hand, we can think of people being good, and of them as doing good deeds. Back to the first line of thinking, we can say that there is a good quality by which the good in people is preserved, and the bad in people is destroyed. Back to the second line of thinking, we can say that there is a good word which judges the goodness of the tree by the goodness of the fruit. The good news, that what we believe is what happens, indicates that the good in the first line of thinking is the same good as in the second line of thinking. Finally, there is the good heart, that what we find is what we love, which makes the other seven irrelevant. [9/99, Andrius Kulikauskas]

Kryptys iš gerumo ir matematiniai įrodymo būdai

  • good God is a morphism of good
  • good gift is an induction of good (the gift that keeps giving!)
  • good quality is a construction of an algorithm for good
  • good person is a substitution of good
  • good deed is an examination of cases of good
  • good word is a construction of good

Expectations are given by the gradation of methods of mathematical proof: morphism, induction, algorithm construction, substitution, examination of cases, construction. These seem to define the various kinds of goodness:

  • morphism is the goodness of God
  • induction is the goodness of gift
  • algorithm construction is the goodness of quality
  • substitution is the goodness of person
  • examination of cases is the goodness of deed
  • construction is the goodness of word

Good person, deed, word are a cycle:

  • Good person: reflect => take a stand
  • Good deed: take a stand => follow through
  • Good word: follow through => reflect

Good God, gift, quality get mapped to follow through, reflect, take a stand.

  • Good God is what lets the good person do the good deed, they are cocreators.
  • Good gift is what lets the good word judge the worker by the work, judge the good deed.
  • Good quality is what distinguishes the good person on the basis of the good word, throws away the bad and preserves the good.

In those roles, good God is one, good gift is all, good quality is many.

Kryptys į gerumo šaltinius - Jėzaus lūkesčiai

Šv.Morkaus evangelijos pasakojimais tyriau Kristaus jaudulius ir juos grindžiančius lūkestį.

Jesus has an expectation that people involuntarily lack connection with the signified. Involuntary vs. voluntary, with signified vs. with sign, lack connection vs.have connection. Their principle is: (absolute) Love God vs. (relative) Love your neighbor as yourself, do vs. do not, indeliberate vs. deliberate. He responds by addressing their good: Focused from inside vs. focused on outside, unified vs. divided, disengaged vs. engaged. These ways of showing good will are speaking to: their belief (at peace, respond, good heart), their willingness to change (sad, renew, good God), their investedness (surprised, articulate, good gift), demon isolating (frightened, confront, good quality), inner adherence (content, delegate, good person), what they will achieve (excited, initiate, good deed), what they could be doing (disgusted, make yourself heard, good word), their purpose (suspense, exercise sheer will, good news). Based on a study of the emotions of Jesus in the Gospel of Mark.

The good will that Jesus addresses is that people follow the will of God (this is the "what" that God wishes). This means that the will of the person is aligned with the will of God. For this to be the case, there needs to be a will - an inner adherence, but there also needs to be a following of the will - a willingness to change. The inner adherence is the goodness of a person, and the willingness to change is the goodness of God. The person who adheres manifests this through what they will achieve, through their good deeds. The relationship between the good person and their good deeds is what they could be doing, as given by the good word. God from whom comes the willingness to change manifests that through their investedness in the good, his good gifts. The relationship between the good God and his good gifts is that he is isolating the good from the bad, which is the good quality. This all opens up three connections in following the will of God: obeying, which connects the good person and the good God, so that they are one in the good heart, and the distinction between the wills collapses; believing, which connects the good deed with the good gift; and caring, which connects the good word with the good quality.

Jesus speaks to the potential for good and away from the potential for bad.

Kryptys į gerumą, kuriais galime kitus kalbinti, kreiptis į juose glūdintį gerumą:

  • their willingness to change (not take a stand)
  • their inertia (not follow through)
  • their isolation (not reflect)
  • their inner adherence (take a stand)
  • what they will achieve (follow through)
  • what they could be doing (reflect)

Laisvumas yra ženklų savybėse:

  • malleable = slack is in their willingness to change
  • modifiable = slack is in their inertia
  • mobile = slack is in their isolator
  • memorable = slack is in their inner adherence
  • meaningful = slack is in what they will achieve
  • motivated = slack is in what they could be doing

Slack is in the former, not the latter.

Kaip kas nuveikiama

Joe Damal and I identified eight ways of getting things done. Getting things done is much more relevant than having power. You do not need to have power to get things done, and you can have power but get nothing done. The eight ways of getting things done are: make yourself heard, confront, delegate, initiate, articulate, renew, sheer will, and respond. They are related to the eight emotional responses. Directed from inside vs. directed to outside. Supporting intention vs. countering intention, Exercising initiative vs. sharing initiative. [11/99, Andrius Kulikauskas]

Atvaizdų ir aplinkybių išvedžiojimas iš lūkesčių

Antrinės sandaros iškyla:

  • Dievo troškimo viename lygmenyje įtraukimą į netroškimą kitame lygmenyje. Pažinovo perkėlimą iš vieno pažinimo lauką į kitą pažinimo lauką. Tikiu iš lūkesčių išvesti atvaizdus ir aplinkybes. Juk padalinimai iškyla kada savarankiškas Dievas išgyvena dvejones. Manau, atitinkamai:
    • Atvaizdai iškyla kada savarankiškas, nieko netrokštantis Dievas atliepia lūkestį.
    • Aplinkybės iškyla kada užtikrintas, kažko trokštantis Dievas atliepia lūkestį.
  • Bendro suvokimo ir veiksmo +2 pagrįstu skaidymu. Atvaizdai išklya sandų 2 x 3 sandauga, keturguba daugiaprasmybe, o aplinkybės iškyla 3 x 4 sandauga, dviguba daugiaprasmybe.

Uždara sandara kildinama iš atviros sandaros.

Dievo lūkestis, jog jisai būtinas, jisai iškils.

  • Dievas trokšta nieko, tai yra teisingumas, reiškiamas atvaizdais.
  • O Dievas trokšta kažko, tai yra malonė, reiškiama aplinkybėmis.

Užtat atvaizdu reiškiama visuma, tuo tarpu aplinkybe reiškiama paskiras požiūris, ji papildomai mylima, sulaukia papildomo dėmesio.

Dievas veikia neigiamybėmis, žmogus teigiamybėmis.

Lūkestis apibrėžia betką.

Ieškau, kaip gali dvejopai atliepti lūkesčius, taip kad kyla atvaizdai ir aplinkybės:

  • Kreipti dėmesį visumai ar daliai. Padalinimai sieja visumą ir dalį.
  • Atliepti jauduliais (teigiamais ir neigiamais) ar veikla (kaip kas nuveikiama). Veikla atliepia jaudulius.
  • Atvaizdai - gerumas visumoje, aplinkybės - gerumas dalyje.
  • Atvaizdai - gera valia (Jėzus) visumoje, aplinkybės - gera valia (Jėzus) dalyje.
  • Atvaizdai - iš kur gerumas ateina, aplinkybės - kame gerumas glūdi.
  • Atvaizdai - gera valia kyla iš mūsų, ją rodome, atveriame kelią gerai širdžiai, o aplinkybės - įžvelgiame gerą valią kituose, prabylame į gerą valią kituose. Gera valia tad glūdi dviejose vietose. (For example, we can go from "unwillingness to change" to "willingness to change", or the reverse.)
  • Atvaizdai - didėjantis laisvumas, aplinkybės - mažėjantis laisvumas.
  • Atvaizdai - Dievas trokšta nieko, aplinkybės - Dievas trokšta kažko.
  • Atvaizdai - savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių, iš Dievo, aplinkybės - užtikrintas Dievas tikisi ir kreipiasi, kad gali iškilti betkuriame žmoguje.
  • Atvaizdai - sieja gerumą ir tapatumą, aplinkybės - sieja laisvumą ir tapatumą.
  • Atvaizdai - (rami) dviprasmybė lūkesčiais atjaučia (savarankišką) Dievą, aplinkybės - dviprasmybė atjaučia (užtikrintą) dvasią.
  • Atvaizdai - *požiūris* į požiūrį, aplinkybės - požiūris į *požiūrį*.
  • Atvaizdai - lūkesčiai nesikeičia, aplinkybės - lūkesčių tikslinimai
  • Atvaizdai kildinami iš gėrio šaltinių - savarankiškas Dievas laukia gerumo iš šaltinių; užtikrintas Dievas ieško gerumo kitame, yra kryptys į gerumą jame.
  • Atvaizdai - išgyvenimų rūšys (šešiais atvaizdais); aplinkybės - savasčių rūšys (4 apimtys x 3 savastys).
  • Atvaizdai - išgyvenimų rūšys; aplinkybės - gerumų rūšys.
  • Atvaizdai - ketverybės lygmenys poruojami, vienas lygmuo suvokiamas kita lygmenimi; aplinkybės - keturi ketverybės lygmenys (4 Dievo raiškos, teigiami įsakymai: už savęs, iš savęs, į save, savyje) atskirai, savaip išreiškiami trejybe - lygmuo suvokiamas trejybės santykiais.
  • Atvaizdai - visumos, kurioms priskiriamas gerumas; aplinkybės - dalys, kurioms priskiriamas gerumas.
  • Atvaizdai - savarankiškas Dievas aptinka gerumo šaltinį; aplinkybės - užtikrintas Dievas aptinka gerumo šaltinį.
  • If God wishes for nothing, then it is only we who wish for the good, and so we wish for it in the whole, yielding Representations. When God wishes for nothing, then the good must come from what speaks through us. We open ourselves up and the good comes from the above directions. There is increasing slack. This yields the Representations. Here there is a 4+2 structure.
  • But if God wishes for something, then we wish together for the good, and so we wish for it in the part, yielding Topologies. When God wishes for something, then the good comes from both us and God. It comes from what speaks through us, and who se speak to. There is decreasing slack, as the good is focused. This yields the Topologies. Here there is a 3+3 structure. The topologies involve both the directions from the good and the directions to the good.
  • Representations have to do with increasing Slack. Representation: A perspective (ours - the part) sees The perspective (God's - the whole). We open the way for the good, and it keeps pouring out.
  • Representation has us have expectations, God wish for nothing, and has "waiting" as its seventh perspective. If God wishes for nothing, then look for good in people. Everything is self-sufficient. Waiting = being in suspense, as an emotional response.
  • Representation opens up the way for goodness. Opening to the ways of the good is given by the emotional responses.

Specialization of general structure. Look for how to map "one-all" and "many" to "why" and "how" in two different ways.

  • If God-distantpast-God/gift-one/all is why and God-is-good-distantfuture-quality-many is how, then we have that God and good are kept separate, just as God's perspective views them. Here we are active, we look to the good will in others, we help create that, bring that out. These are the topologies.
  • If God-is-good-distantfuture-quality-many is why and God-distantpast-God/gift-one/all is how, then we have that we assume that God is good, and we look back to consider how, just as people's perspective views them. Here we are passive, we show good will because we assume that God is good. These are the representations, the criteria.

Each of the expectations brings together two perspectives. These perspectives are distinguished by responses to the expectations: the heart embracing the following or the world embracing their opposites.

Note: relate these to the Emotional responses as alternatives to calmness.

Each of the directions of the good accords as if with a division of everything. Depending on the direction that we look at them, we have either representations or topologies. What do we associate the good with? the slack with? in a division. Either with the part, or with the whole. If with the part, then that part stands independently, and we have a topology. If with the whole, then the whole stands independently, and we have a representation. Whatever we associate the good with must stand independently on either side. (Note that this independence is what is relevant in the growth of our understanding and love.)

  • good heart = Jesus' belief, rather than his wish (goodness of nullsome)
  • good God = Jesus' willingness to change, rather than unwillingness to change (goodness of onesome)
  • good gift = Jesus' investedness, rather than his interest (goodness of twosome)
  • good quality = Jesus' isolating, rather than his isolated (goodness of threesome)
  • good person = Jesus' inner adherence, rather than his outer adherence (goodness of foursome)
  • good deed = what Jesus will achieve, rather than what he is able to do (goodness of fivesome)
  • good word = what Jesus could be doing, rather than what he is doing (goodness of sixsome)
  • good news = Jesus' purpose, rather than his strength (goodness of sevensome)

In each case, the slack is in the direction of the good. Slack is in the former, not the latter. Susieti kryptis iš gerumo su kryptimis link gerumo.

The good will that we show is actually that which we open through the eight directions which the good comes from. These are the same directions that we speak to in others.

  • Gera valia, tai Dievo paieškos.
  • Gera valia tai 8 išminties atvaizdai = 4 troškimai x 2 tapatumai.

Atvaizdų išvedžiojimas

Atvaizdai kyla kaip šaltiniai to gerumo, kuris į mus ateina iš gerumo šaltinių. Tad atvaizdai praleidžia gerumą, jį atsijoja.

Atvaizdai yra visumos, kurioms priskiriamas gerumas.

  • good quality is the good of decreasing slack, the good from an ObservationalPlane
  • good word is the good of increasing slack, the good from an Observer
  • good God is the good of why, the good from Everything
  • good person is the good of how, the good from Anything
  • good deed is the good of what, the good from Something
  • good gift is the good of whether, the good from Nothing

Juos papildome gera naujiena (dviprasmybe, kad tai tas pats gėris) ir gera širdimi (gerumas apskritai).

Atvaizdai išsako dvejopai, kaip didinti Dievo galimybes - didėjimą ir apimtis.

Aplinkybių išvedžiojimas

Kol kas nepavyko išvedžioti aplinkybes iš lūkesčių. Tačiau yra kelios galimybės:

  • Jėzus kalbina mūsų poslinkius, mūsų paslankumą (ir nepaslankumą) nusistatyti, vykdyti ir permąstyti.
  • Visos aplinkybės iškyla lūkesčių taikyme, teisingame buvime (būtinumas, tikrumas, galimumas), mąstyme (daiktas, eiga, asmuo), veikime (vienis, visybė, daugis).
  • Aplinkybės išrikiuotos seka, kuria užsiskleidžia Dievas, toliau Aš, Tu ir galiausiai, amžinu ratu, Kitas. Taip asmenys vis gilyn įsisandarina.
  • Gėrio kryptys nusako dvi trejybes - gerojo Dievo ir gerojo asmens. Vieną nuslopinus nulybe, kita išskaidoma trejybe, išreiškiama aplinkybėmis.
  • Jėzus trokšta kažko, (trokšta nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tad gyvena lūkesčiu. Jo keturi kampai sudaro ketverybę. Sulyginus kampą su nulybe, nusakomas atitinkamas nulybės atvaizdas. Lieka trys kampai, tačiau abejoju ar jie atitinka aplinkybes. Du kampai yra susieti poslinkiu. Jie papildomi trečiu požiūriu už lūkesčio, taip kad sudaro tris aplinkybes. Ir tai yra būtent gerojo Dievo ir gerojo asmens trejybės. Nulybės atvaizdai yra ketverybės požiūrių paneigimai, tad žinojimo paneigimai. Paneigti žinojimą, tai paneigti teiginio prasmę, jo svarbą, tai patvirtinti jo nepakankamumą.
  • Yra aštuoni teigiami jauduliai ir keturi neigiami jauduliai, tačiau nepanašu, kad tai atitiktų dvylika aplinkybių. Galima visgi suderinti tris kvadratus: teigiamų, neapibrėžtų ir neigiamų jaudulių. Jie išreiškia pasirinkimą tarp teigiamų ir neigiamų jaudulių, tarp jautrumo ir nejautrumo, teisingo ir neteisingo buvimo, lūkesčio ir troškimo sutapimo ar nesutapimo.
    • laimė, ramybė, neapykanta
    • susijaudinimas, įtampa, pyktis
    • nuostaba, baimė, palengvėjimas
    • liūdesys, bjauresys, nykulys

Trejybė yra ratas. Jos atvaizdas būti-veikti-mąstyti irgi (amžinas) ratas. Tačiau kiti atvaizdai yra tolimesni klodai, tai ne amžini ratai, o vienkartiniai apėjimai.

Lūkesčiai grindžia aplinkybes

  • Aplinkybės išsako kaip lūkesčiai tikslinami gera valia
  • Aplinkybės iškyla kada lyginame jausmus su jausmais, kada tiksliname, keičiame lūkestį.
  • Aplinkybės įžvelgia ir kalbina gerą valią, būtent žmoguje. Tai daroma veikimo būdais. Gerumas yra dalyje. Tad gerumas yra dviejuose požiūriuose, tiek Dieve, tiek žmoguje.
  • Gera valia atskiras požiūris laikomas visuma. Gera valia, tai Dievo paieškos.
  • Aplinkybė iškyla vaizduojant visą trejybę ir išskiriant vieną jos požiūrį. Trejybė yra požiūrio sąlygos. Tad bet kokio padalinimo požiūris yra, kaip toks, suvokiamas trejybėje. O už trejybės, padalinime tėra nulybė, nuliniai požiūriai.
  • Gera valia patiksina lūkestį, sąlygą, pavyzdžiui: vienį arba visybę; daiktą arba eigą. Taip gaunasi 2x4 geros valios atvaizdai. Tokie pasirinkimai, jų palaikymas, suskaldo lūkestį, taip kad galima jį dalinai patenkinti. Dėmesys tokiu būdu sutelkiamas į dalį, kaip kad dangaus karalyste. Aplinkybė išsako padalinimo požiūrio pagrindą.
  • Nagrinėti kaip Jėzus įžvelgia, kalbina ir rodo gerą valią.
  • Pridėjus keturis neigiamus jaudulius prie aštuonių kitų jaudulių gaunasi dvylika jaudulių.
  • Lūkesčiai yra netroškimai. Lūkesčiai yra teiginiai. Teiginiai, kad jie yra viena, trejybėje. Lūkesčiai yra poslinkiai.

Jėzus

  • Jėzus trokšta kažko: trejybės poslinkio.
  • Jėzus trokšta kažko, tai yra, kad gerumas kiltų iš žmonių, tad jį liūdina, jei kyla ne iš jų, o iš Dievo.
  • Jėzus trokšta kažko, sukaupia dėmesį į dalį.
  • Jėzus kalbina trejybės poslinkį, esantį arba nesantį.
  • Jėzus kalbina poslinkį iš sekančio nario, kviečia į narį.
  • Jėzus ieško gerumo, geros valios. (Man ieškoti jų).

Kur aplinkybės savaime iškyla. Uždara sandara (o ypač trejybė) kildinama iš atviros sandaros (pirminės sandaros).

  • Jėzus kalbina gerumą, kylantį žmonėse: nusistato, vykdo, permąsto, taip pat nekylantį: nenusistato, nevykdo, nepermąsto.
  • Ši trejybė išsako Dievo išėjimą už savęs, jo tyrimą, ar jisai būtinas: nusistato (suvokia), vykdo (susivokia), permąsto (suvoktas).
  • Šį išėjimą galima Dievu išgyventi iš kurio nors taško, kurį nusako nulybės atvaizdas ir susiję aplinkybės:
    • Iš pradžių Dievui tai yra klausimas, ar jisai būtinas, tikras, galimas - ar nebūtinas, netikras, negalimas. Jeigu gerumas kyla iš Dievo, tai nieko neįrodo, nes tai tik primeta Dievą, jog gerumas kyla iš Dievo. Jeigu gerumas kyla iš žmogaus, tai rodo, kad Dievas (gerumas) iškyla ten, kur Dievo nebuvo. Būtinas, tikras, galimas yra tie patys lygmenys kaip nusistatyti, vykdyti, permąstyti. Tai teisingas buvimas, jautrumas. Apibrėžiamas Dievas. Lūkestis apibrėžiamas.
    • Toliau iš Mano išeities taško apibrėžiama, kas esu Aš, kas yra mano savastis, mano širdis, mano dvasia: daiktas (už manęs), eiga (manyje), asmuo. Tai teisingas mąstymas, ramumas. Laukimas apibrėžiamas.
    • Toliau iš Tavo išieties taško apibrėžiama, kas esi Tu, geras žmogus, tavo sulaukimas - teigiamas, ar nesulaukimas - neigiamas, tad vienis (Tu), visybė (ne Tu), daugis. Tai teisingas veikimas, teigiamumas. Sulaukimas ir nesulaukimas, išlaukimas apibrėžiami.
    • Galiausiai iš Kito išeities taško apibrėžiamas, kas yra Kitas, būti, veikti, mąstyti. Trys asmenys: Aš, Tu, Kitas.

Tad kiekvienas asmuo iškyla iš aplinkybių: Dievo galimumas, tai Aš; mano asmuo, tai Tu; Tavo daugis, tai Kitas. O jau Kitas, kaip daugis, gali suktis trejybės ratu, išreikšti visus tris asmenis - Dievą, Mane, Tave. Dievas išsako lūkestį; Aš išsakau asmenį, tą lūkestį išgyvenantį; Tu išsakai sulaukimą to lūkesčio išsipildymo ar neišsipildymo; Kitas išsako to patikrinimo įvairų taikymą. Tai keturi skirtingi lūkesčio išgyvenimai iš skirtingų išeities taškų beišeinant už savęs į save. Tik nesutampa matai: Dievas-teisingas buvimas, Aš-teisingas mąstymas, Tu-teisingas veikimas ir ratas: būti-Dievas, veikti-Aš, mąstyti-Tu. Kito ratas vyksta atbula tvarka - veikimas-mąstymas-buvimas.

  • Dievas išeina už savęs į save. Dievas išeina tiesa - akivaizdumu, nesislėpimu.
  • Aš - Jėzus - susigaudo, kas jisai yra. Pirma yra tai, kas už jo - daiktai. Paskui jis atranda save, savo eigą, savastį, save kaip Dievą. Taip iškyla asmuo. Aš (dvasia) išeinu už savęs betarpiškumu - kas tik sulaukia mano dėmesio.
  • Tu prisiėmęs lūkestį, sulauki jo išsipildymo (vieniu) ar neišsipildymo (visybe). Ir tas sulaukimas gali būti labai įvairiai nustatomas (daugis). Tu (dviprasmybė) išeini už savęs pastovumu - lūkesčio išlaikymu įvairiausiai jį apibrėžus.
  • Kitas išeina už savęs į save trejybės ratu. Kitas išeina už savęs prasmingumu - Dievu, Manimi, Tavimi.

Nulybės atvaizdai apibrėžia išėjimą už savęs į save, tad išsako aplinkybes.

  • Gaunasi seka 12 aplinkybių kuri gali sutapti su 12 klausimų, kuriais bręstame, pradedant iš vidaus, iš Kito, ir einant link Dievo. Tai išsako kaip mes mylime ir palaikome. Kas neišsakyta tampa išsakyta:
    • Rūpėjimas: Kas rūpi (veikimo palaikymas)? Ar rūpi mąstyti (mąstymo palaikymas)? Ką vertini (buvimo palaikymas)?
    • Tyrimas: Ką gvildeni? (vienio palaikymas) Ar pamąstytum atvirai? (visybės palaikymas) Kur geriausiai mąstai? (daugio palaikymas)
    • Taikymas: Ko sieki? (daikto palaikymas) Ką svajoji? (eigos palaikymas) Kaip vienas kitam padėti? (asmens palaikymas)
    • Žinojimas: Ką nusimanai? (galimumo palaikymas) Ką pamokytum? (tikrumo palaikymas) Ką išmanai apie Dievą? (būtinumo palaikymas)

Jėzaus trejybės narys kalbina žmogaus paslankumą ar nepaslankumą link jo. Jėzus rūpinasi trikdžiu. Siūlosi kartu su jais eiti trejybės ratu, kartu gilintis. Laisvumas - narys laukimu siejamas su poslinkiu - laukimą, sutapimą išsako nulybės atvaizdas - atitinkamos apimties. Laukimo apimtis (viskas, betkas, kažkas, niekas) nulemia poslinkio pobūdį, nulybės atvaizdą (prasmingas, pastovus, betarpiškas, teisingas) ir trejybės atvaizdą ir aplinkybes.

  • Jėzus nusistato (outer adherence), o žmogus slenka iš permąstymo link nusistatymo (inner adherence).
  • Jėzus permąsto (what he is able to do), o žmogus slenka iš vykdymo į permąstymą (what they will achieve).
  • Jėzus vykdo (what he is doing), o žmogus slenka iš nusistatymo į vykdymą (what they could be doing).
  • Jėzus nusistato (unwillingness to change), o žmogus neslenka iš permąstymo link nusistatymo (willingness to change).
  • Jėzus permąsto (interest), o žmogus neslenka iš vykdymo į permąstymą (inertia).
  • Jėzus vykdo (isolation), o žmogus neslenka iš nusistatymo į vykdymą (isolator).

Iš Jėzaus kalbinimo matosi seka (nusistatyti, permąstyti, vykdyti) tačiau iš pačių lūkesčių matosi seka (nusistatyti, vykdyti, permąstyti).

Dievo raiškos vaidmuo

  • Aplinkybės iškyla kada dviprasmybė lūkesčiais atjaučia dvasią, užtikrintą Dievą kažko (ryšio) trokštantį.
  • Lūkesčiais apdorojamas prieštaravimas, išskiriama teigiamumas ir neigiamumas, tad teigiami ir neigiami įsakymai.
  • Laukiam gerumo, tai mūsų lūkestis, netrokštam betko, o Dievas trokšta betko. Koks Dievo vaidmuo gėrio kryptyse?
  • Dviprasmybė tarp Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus. Gėrio kryptys išpainioja Jėzus ir Dievo veiklą, gerumą ir Dievą. Kam Jėzus kalba? mūsų išgyvenimo akstinui. O Dievas kalba jo priešingybei. Panašiai, laisvumas ir apimtis yra nepriklausomi, statmeni.
  • Topologies have to do with decreasing slack, with reducing good to zero. This leaves structure, the part. Topologies: The perspective (God's - the whole) see A perspective (ours - the part).
  • Dievas trokšta kažko - jisai trokšta geros dovanos - kuri gal dar neatėjusi, kurios gali tekti laukti.
  • Užtikrintas Dievas remiasi ketverybe, o jinai lūkestyje, ne už jo. Tad užtikrintas Dievas nesiremia laisvumu, o tik apimtimis, jų žinojimu, lūkestyje.

Nulybės vaidmuo išvedžiojant aplinkybes

  • Dievui Tėvui sutampa buvimas, veikimas ir mąstymas. Tad skirtumas tarp šių būsenų jam yra nulybė. Tad būtent iš nulybės atvaizdų kyla aplinkybės.
  • Žmogui (?) kas yra galima, tikra ir būtina yra tas pat. (?)
  • Nulybės atvaizdai, tai trejybės poslinkiai. Trejybės poslinkiai ir trejybės nariai (aplinkybės) lygu trejybei.
  • Niekas = betkas - kažkas. Tas niekas tai nulybės atvaizdai, iš kurių ir kyla aplinkybės. Aplinkybės yra fonas, sąlygos, tad "minus kažkas". Betkas yra dviprasmybė, o kažkas yra dvasia. Betko yra šeši atvaizdai, o nieko yra keturi atvaizdai, taip kad kažko yra du atvaizdai (mažėjantis ir didėjantis laisvumas), nors taip neišeitų kiekvieną tokią lygtį suvokti. Nulybės atvaizdais iš kažko pasidaro betkas. Kažkas laikomas betkuo.
  • Tapatumo apimtys: viskame prasmingas, betkame pastovus, kažkame betarpiškas, niekame teisingas.
  • With topologies: The whole (whatever is the direction of the good) gets mapped to the representation of the nullsome, and accordingly, the part gets mapped to a topology. Here good gets reduced to zero.
  • Perhaps more precisely, for example: (the perspective) good God (the direction of the good) gets understood as good + whole, and when the good gets sent to null, we have the whole become a representation of the nullsome. And then accordingly, (a perspective) for good person, deed, word, we have that it's understood as good + part, and as the good goes away, we are left with a topology, and they can be understood collectively as a representation of the threesome.
  • Padalinimai 0, 1, 2, 3 suvokia trejybę kaip platesnę už padalinimą. Toks padalinimas turi keturis atvaizdus. Padalinimai 4, 5, 6, 7 suvokia padalinimą kaip platesnį už trejybę. Toks padalinimas turi du atvaizdus. Tokio padalinimo atvaizduose išsiskiria trys požiūriai už kurių yra nulybė, nuliniai požiūriai.
  • Nulybės atvaizdai, tai savybės, papildančios bet visgi nepakeičiančios nario: tiesumas, betarpiškumas, pastovumas, prasmingumas.
  • Nulybės atvaizdai, tai sutapimai: asmens su savimi; asmens su lūkesčiu; lūkesčio su asmenimi; lukesčio su savimi.

Lygtis 5 + 3 = 0

  • Ši lygtis nusako gerą valią, sprendimo palaikymą, sprendimo (laiko ir erdvės) sąmoningumą Dievu. Ji suveda penkerybės atvaizdus, laiką ir erdvę. Panašiai, dvejonės suveda ketverybės atvaizdus, pažinovą ir pažinimo lauką. Vertybės remiasi skirtumu tarp dorovės atvaizdų, protu (išoriniais-vidiniais požiūriais) ir jausmu (jausmais-dorybėmis). O poreikiai? Juk yra ne du, o keturi trejybės atvaizdai.
  • Lūkesčiai remiasi skirtumu tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir to kas už savęs. Taip pat lūkesčiai remiasi tarpu tarp numanymo ir sužinojimo. Šiuos skirtumus gali išsakyti erdvės ir laiko sąmoningumas.
  • Penkerybė suveda tolimą Dievo požiūrį (geras Dievas veda į gerą dovaną, kuri gali dar ateiti) ir artimą žmogaus požiūrį (kiekvienas geras darbas atliktas gero žmogaus). Vienas ar kitas požiūris gali būti nulinis. Juos sieja dabartis, riba, kurioje sprendžiasi jausmai, lūkesčiai, sprendimai.
  • Trokšti betko, tai ramumas. O netrokšti betko, tai? Išmanyti? Iš vienos pusės, tai paneigti paprasčiausią algoritmą, viską priimantį, taip kad yra atvaizdas. Iš kitos pusės, tai paneigti išorinį kontekstą, taip kad atsiranda aplinkybės? Kaip susiję vienybės ir nulybės atvaizdų paneigimas ir antrinių sandarų pagrindimas?
  • Ketverybės nulis yra vienas požiūris. O penkerybės nulis yra du požiūriai. Laike, Dievui, nulis yra artima ateitis ir artima praeitis. O erdvėje, žmogui, nulis yra priežastis už sandaros ir pasėkmė sandaroje.
  • Consider the fivesome as expressing God's point of view. Consider difference between time and space, just as there is a difference between observer and thing. God's perspective is given by time. People's perspective is given by space. Look for perspective in terms of space.
  • Geras Dievas duoda gera dovaną, kaip vyksta gera savybe - gerumas išsaugojamas, blogumas sunaikinimas. Tai vyksta plačiau negu mes matome: ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasėkmes. Geras žmogus dirba gerą darbą, tai liudija geras žodis. Kiekviena pasėkmė turi savo priežastį.
  • In space, God's perspective is the null perspective. His is unrestricted context, and unrestricted configuration. What does it mean to say that God is good, or his gift is good? It is good in the sense that is wider than we can see: not every cause has had its effect. The unrestricted context is the Why, and the unrestricted configuration is the How. We may say that the Why is the goodness of God and his gift, and the How is the good quality (which supports the good and destroys the bad). Or we may say the other way around.
    • If we say that Why is the goodness of God and his gift, and the How is the good quality (which supports the good and destroys the bad), then we have that God wishes for something. So this gives rise to the topologies.
    • If we say that Why is the good quality (which supports the good and destroys the bad), and How is the goodness of God and his gift, then we have that God wishes for nothing. So this gives rise to the criteria.

Nusistatyti, vykdyti, permąstyti

  • Nusistatyti, vykdyti, permąstyti - taikomi teiginiui, lūkesčiui. O būti, veikti, mąstyti - tai asmens būsenos be teiginio. Teiginio apimtis mažėja nuo visko (būtina-tikra-galima) iki betko (daiktas-eiga-asmuo) iki kažko (vienis-visybė-daugis) iki nieko (būti-veikti-mąstyti), tad ir iškyla trejybė ratu.
  • Lūkestis nustatomas, vykdomas - laikomasi, laukiama, permąstomas - išdava yra jausmai.
  • Jėzus kreipiasi į trejybę veikiančią ar neveikiančią žmoguje: jų nusistatymą, vykdymą, permąstymą arba jų nenusistatymą, nevykdymą, nepermąstymą. O tatai pasireiškia aplinkybėmis.
  • Neigiamybės - geros valios pratimų trikdžiai, teigiamybės - trejybės poslinkiai.

Būti, veikti, mąstyti - jausmų matai

  • Koks asmuo yra - išsako ramybė; koks veikia - išsako įtampa; koks mąsto - išsako kiti jauduliai.
  • Teigiamai yra (laukia, ko trokšta) - jautrus, neigiamai yra (laukia, ko netrokšta) - nejautrus; teigiamai veikia - jaučiasi teigiamai, neigiamai veikia - jaučiasi neigiamai; teigiamai mąsto - ramus, neigiamai mąsto - neramus. Tad būti - laukti ko trokšti; veikti - laukti to, kas įvyksta (laikytis savo elgesio dėsnių); mąstyti - nelaukti - laukti iš vidaus, laukti vidinių dalykų, laukti širdingai.
  • Širdis yra mūsų vidus, mūsų vidaus lūkesčiai, o pasaulis, tai mūsų išoriniai lūkesčiai.
  • Teigiamą lūkestį (laukiam, ko trokštam) išsako buvimas, jautrumas, o neigiamą lūkestį (laukiam, ko netrokštam) išsako nebuvimas, nejautrumas.
  • Dievas, kuris trokšta kažko - yra, veikia, mąsto teigiamai - tad jisai laukia to ko trokšta, laukia to, kas įvyksta - ko pats laikosi, ir laukia vidinių dalykų. Tad laukia elgesio įsakymo.

Vienis, visybė, daugis

  • Lūkesčiai išskiria vienį (teigiamą pastovumo pavyzdį, sulaukimą) ir visumą (pavyzdžių neigimą, jų nesulaukimo) ir daugį (laukimo, įtampos rėmus - ką renkame ir tikriname) - išskiria teigiamą ir neigiamą, išskiria laiką, jo ribas
  • Daugis yra tarpas tarp laukimo pradžios ir pabaigos. Laukime išgyvename nežinojimą, įtampą arba ramybę.

Daiktas, eiga, asmuo

  • Lūkesčiai išskiria daiktą (neatitikimą "sau") ir eigą (atitikimą "sau") ir asmenį (save, laukimą, ramybę) - išskiria vidų ir išorę, tad savastį (ir erdvę)

Būtina, tikra, galima

  • Lūkesčiai išskiria, kas būtina (turinys ir raiška sutampa) (laiminga) ir nebūtina (liūdna), kas tikra (raiška atskleidžia turinį) (jaudina) ir netikra (stebina), kas galima (atskleidžiamas ryšys tarp raiškos ir turinio) (bjauru) ir negalima (baisu).
  • Jų tikėjimas - tai jų esmė, jų vidus - tai pasireiškia laimingumu arba liūdesiu. Jų tikslas - tai jų siekis, tai už jų - tai pasireiškia susijaudinimu arba nuostaba. Ryšys tarp jų tikėjimo ir jų tikslo tai neapibrėžtas - tas neapibrėžtumas pasireiškia bjauresiu (vidumi) arba baime (išore).
  • Aplinkybės - "tikėjimas", veikimo būdas "sheer will" - atsidavimas, tai septintas požiūris.
  • Teigiamas mąstymas (ramumas) - laukti to, kas viduj rūpi, asmeniška, širdinga - betarpiškas stebėjimas (daiktas - iš gelmių į Dievą už mūsų, įrėminimas)
  • Teigiamas buvimas (jautrumas - užtikrintumas) - laukti ko trokšti - tiesa, raiška (būtinumas) - įvardijimas (žodis)
  • Teigiamas veikimas (teigiamas jausmas - savarankiškumas) - laukti to, kas įvyksta (vienis) - ieško pastovumo (pastovaus įtampos balso) - pasakojimas (įvykis)
  • Mąstymas, buvimas, veikimas ta seka leidžia nuodugniai įsijausti. Trejybės ratą grindžia prasmingumas, neaprėpiamumas - mylintis.

Išgyvenimų rūšys išsako kryptis į gerumą:

  • esamybė (būtinumas) - gerumas yra būtinas - inner adherence - iš džiaugsmo - geras žmogus
  • siekiamybė (tikrumas) - gerumas yra tikras - what one will achieve - iš susijaudinimo - gero darbo
  • galimybė (galimumas) - gerumas yra galimas - what one could be doing - iš pasibjaurėjimo - geras žodis
  • nesamybė (nebūtinumas) - gerumas yra nebūtinas - willingness to change - iš liūdesio - gero Dievo
  • nesiekiamybė (netikrumas) - gerumas yra netikras - investedness, inertia - iš nuostabos - gera dovana
  • negalimybė (negalimumas) - gerumas yra negalimas - discriminating, isolating - iš baimės - gera savybė

Siekiamybė tai aiškiai skiria esamą ir būsimą padėtį, kaip kad tikrumas skiria raišką ir jos išsakytą turinį. Siekiamybė išplečia esamybę, o galimybė nusako jų ryšį. Tad išgyvenimų rūšys gražiai sutampa su aplinkybėmis būtinas, tikras ir galimas.

Ankstyvesnė mintis: The directions of the good are a framework to pair a representation of the nullsome with a threesome, attributing good to the perspectives, yielding the three topologies. We have the threesomes as they look from a perspective on the other side.

Gerasis Dievas, geroji dovana, geroji savybė ir gerasis asmuo, gerasis darbas, gerasis žodis yra du trejybės reiškiniai kuriuos galima suvesti veiksmu +3 ir lygtimi 3+3=6.

Aplinkybės, tai dalys, kurioms priskiriamas gerumas.

Poslinkis prilygsta nulybei, tad gali būti suvokti jos atvaizdu: prasminga, pastovu, betarpiška, teisinga. Tai yra savybės, kurias galima priskirti nariui, ir kurios jo nepakeičia.

The key concepts significant, constant, direct, true are given by the good that Jesus speaks to:

  • significant = their willingness to change (not take a stand)
  • constant = their inertia (not follow through)
  • direct = their isolation (not reflect)
  • constant = their inner adherence (take a stand)
  • direct = what they will achieve (follow through)
  • true = what they could be doing (reflect)

The threesome is given by: good God, gift, quality or good person, deed, word. Question: Where is the good x in the good y? Also, how might these relate to the topological extensions?

Teigiami jausmai išsako žmogaus gerumą, užtat ir jo bjaurestį savimi, kad jis gali nuklysti, o neigiami jausmai išsako Dievo gerumą ir baimę jo, kad jis gali pasmerkti.

Bjauresys ir baimė yra tie jauduliai, kurie mus išveda iš mūsų lūkesčio į mūsų asmenį esantį už jo, kad galėtumėme jį patikslinti, galėtumėme pasitaisyti.

Gerumas (pavyzdžiui, žmogaus) sieja trejybės narį (nusistatyti) su aplinkybe (būti). Žmogaus, darbo ir žodžio gerumas iškyla kada paneigiamas žinojimo laipsnis kodėl, požiūris kodėl, taip kad gerumas nėra Dieve, tad grindžiamas prasmingumas. Tad Dievo, dovanos ir savybė gerumai priskiriami (nežinomiems) poslinkiams, ne (žinomiems) nariams.

Žinojimo laipsnio paneigimas, tai teiginio paneigimas, tad gerumo paneigimas, nes gerumas tūno teiginyje. Tad tai išsako išgyvenimą, ne žinojimą.

  • For the good God (significant) willingness to change: the good person is be, the good deed is do, and the good word is think.
  • For the good gift (constant) inertia: the good person is one, the good deed is all, and the good word is many.
  • For the good quality (direct) isolator: the good person is the subject, the good deed is the object, and the good word is the process.
  • For the good person (constant) inner adherence: the good God is one, the good gift is all, and the good quality is many.
  • For the good deed (direct) what they will achieve: the good God is subject, the good gift is object, and the good quality is process.
  • For the good word (true) what they could be doing: the good God is necessary, the good gift is actual, and the good quality is possible.

Dievui nėra skirtumo tarp buvimo, veikimo ir mąstymo, tad jam šis gerumo lygmuo neiškyla. Tai ketverybės atvaizdas pažinimo lauku. Panašiai, žmogui nėra skirtumo tarp būtinumo, tikrumo ir galimumo, tad jam šis gerumo lygmuo neiškyla. Tai ketverybės atvaizdas pažinovu.

Note that, for example, Jesus' wish speaks to their belief, and then the Good heart speaks to their wish. This suggest that the Good heart is Jesus' belief, and so on. Also, note that this is the "belief" that we are looking for, as the basis for the topologies.

Note the connection between good person/deed/word = = inner adherence/what they will achieve/what they could be doing = = take a stand/follow through/reflect. (or is it just be do think ?) Consider also if there is a connection between: good God/gift/quality = = willingness to change/investedness/isolation = = follow through => reflect / take a stand => follow through / reflect => take a stand.

Galimas paaiškinimas dvejomis trejybėmis:

  • Gerojo Dievo nėra (gerumas ne Dieve) nulybės atvaizdas: tad (dovanos) gerumas žmoguje (buvime), darbe (veikime), žodyje (mąstyme). Juos sieja prasmingumo poslinkiai.
  • Gerojo žmogaus nėra (gerumas ne žmoguje) nulybės atvaizdas: tad (darbo) gerumas Dieve (vienyje), dovanoje (visybėje), savybėje (daugyje). Juos sieja pastovumo poslinkiai.
  • Gerojo darbo nėra (gerumas ne darbe) nulybės atvaizdas: tad (žmogaus) gerumas Dieve (asmenyje), dovanoje (daikte), savybėje (eigoje). Juos sieja betarpiškumo poslinkiai.
  • Gerosios dovanos nėra (gerumas ne dovanoje) nulybės atvaizdas: tad (Dievo) gerumas žmoguje (būtinume), darbe (tikrume), žodyje (galimybėje).

Laimingumo (content) ir linksmumo (excited) skirtumas.

Mokymosi jaudulys: įtampa, iškylanti telkiant dėmesį, juk tai padidintas jautrumas, lūkesčių pagrindas, kuriuo tikimės ką nors išmokti.

Ramybė (Dievas visur), įtampa (velnias šalia), kaip Algirdo eilėse.

Related Investigations

Rasa - kūrinių nuotaikų santvarka. (A Rasa is the developed relishable state of a permanent mood, which is called Sthayi Bhava. ... An emotion inspired in an audience by a performer.) Iš pradžių buvo aštuonios nuotaikos, paskui jas papildė ramybe, vėliau dar kitomis. Nuotaika turi būti pakankamas pagrindas meno kūriniui. Devynios nuotaikos atitinka jaudulius:

  • Linksmumas: Hāsyam (हास्यं) Laughter, Mirth, Comedy. Presiding deity: Pramata. Colour: white.
  • Liūdesys: Kāruṇyam (कारुण्यं) Compassion, Tragedy. Presiding deity: Yama. Colour: grey.
  • Bjauresys: Bībhatsam (बीभत्सं) Disgust, Aversion. Presiding deity: Shiva. Colour: blue
  • Baimė: Bhayānakam (भयानकं) Horror, Terror. Presiding deity: Kala. Colour: black
  • Nuostaba: Adbhutam (अद्भुतं) Wonder, Amazement. Presiding deity: Brahma. Colour: yellow
  • Įtampa: Vīram (वीरं) Heroic mood. Presiding deity: Indra. Colour: golden
  • Jaudulys (neigiamas-Pyktis): Raudram (रौद्रं) Fury. Presiding deity: Rudra. Colour: red.
  • Ramybė: Śāntam Peace or tranquility. deity: Vishnu. Colour: white (tai devinta nuotaika)

Yra (man) papildoma nuotaika:

  • Śṛngāram (शृङ्गारं) Love, Attractiveness. Presiding deity: Vishnu. Colour: light green.

Taip pat vėliau atsirado:

  • Vātsalya (वात्सल्य) Parental Love
  • Bhakti (भक्ति) Spiritual Devotion

Įsigilinti: This development towards a relishable state results by the interplay on it of attendant emotional conditions which are called Vibhavas, Anubhavas and Sanchari Bhavas. Vibhavas means Karana or cause: it is of two kinds - Alambana, the personal or human object and substratum, and Uddipana, the excitants. Anubhava, as the name signifies, means the ensuants or effects following the rise of the emotion. Sanchari Bhavas are those crossing feelings which are ancillary to a permanent mood. Eight more emotional features are to be added, namely, the Saatvika Bhavas.

Shannon informacijos sistemoje, informacijos priėmėjas turi susigaudyti, kokia jinai gali būti. Turi atitinkamus lūkesčius. Ir taip pat turi suvokti tikimybę įvairios informacijos. Keičiasi tikimybės. Informacijos kiekis matuojamas tikimybių susiaurėjimu.

Damasio tvirtina, jog mūsų smegenyse veikia kūno žemėlapis (ranką papildo plaktukas ir t.t.) ir aplinkos (jos išdėstymo) žemėlapis. (Jausminių atsiliepimų atžvilgiu, tai skirtumas tarp vidaus ir išorės. Išgyvenimų atžvilgiu, tai savastis ir meilė Juos sieja pirminis sąmoningumas, suteikiantis žinojimo jausmą. Žemėlapių tarpą išsako persitvarkymai.)

AndriusKulikauskas: Butler et al of the Harvard Business Review had a list of eight motivational drives, I should put them here.

Jauduliai, nuotaikos

  • Kai klystame (širdies ir pasaulio tiesų atžvilgiu) esame labai sujaudinti, kai esame teisingi, tai ne. Kaip paaiškinti jausmų modeliu? Kas nusako jausmų stiprumą? Ir jausmų trukmę? Kas nusako ar sąmoningai suvokiame jausmų priežastį? Ar sąmoningai nesuvokiame priežasties? Jausmais mums pasąmonė praneša, kad kažkas nederi.
  • Anxiety is a worry about future events and fear is a reaction to current events.
  • Nuotaikos skiria sąmonę ir pasąmone - ji yra pasąmonės rėmai, kada jos nemąstome - arba ji sąmoninga, sąmonės taikinys, židinys, kada savo nuotaiką mąstome
  • Handbook of the Sociology of Emotions Self-Theory and Emotions. Howard B. Kaplan.
  • Ridgeway, C. L. (2006). Expectation states theory and emotion. In Handbook of the sociology of emotions (pp. 347-367). Springer US.
  • Nuotaiką jaučiame tik dėl to, kad ji keičiasi ir tik dėl to, kad turime dėsnių, lūkesčių, kuriais galime atpažinti tuos skirtumus.
  • Veiklai reikia tam tikrų sąlygų vidui ir išorei. Jas galime patikslinti nuotaikomis. Kaip jausčiausi sveikas? o jei dėmesys kažkuo užimtas?
  • How Emotions are Made - verbage
  • Jautrumas sau jausmais gali būti savanaudiškas kitų atžvilgiu. Ogi vertybės yra sukaupti jausmai. Pavyzdžiui, meilė susikaupia, įamžinama viltyje. Tad vertybėmis gyvenantis gali pasirodyti turintis mažiau jausmų, tačiau juos tauso, betgi pas jį jausmai sukaupti vertybių pavidalu.
  • Amygdala - fear - novel information
  • Jauduliai-lūkesčiai yra modelis išėjimo už savęs - tik ne laukimu, o sulaukimu - tai tik baigtinis modelis
  • Lūkesčiai yra "žinojimo pasaulis", o už lūkesčių (ten kur baisu, bjauru) yra "nežinojimo pasaulis". Lūkesčiai juos išskiria. Protavimas bene irgi išskiria.
  • Ne tame, kad sraigė jaučia jausmus, bet kad mes galime suvokti jausmą, atsižvelgiant į jos naudą, ir tuo pačiu, ar mes patys, gebantys jausti, būsime vieningi su ja bei su visais.
  • Jausminė kalba yra pirmesnė už proto kalba. Proto kalba yra jausmų kalba be jausmų, tai yra, vien sandarom. Tačiau proto kalbą pirmiau sąmoningai pripažinome. Ir ja galime pasidalinti jausmų kalbą, ją iškelti.
  • Anot Damasio, kada sprendžiame, jausmai mus veda, o protas patikrina. Tačiau, manau, iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai - protas mums pristato galimybes, o jausmai renka tarp jų - nes jausmai, nuotaikos, pasąmonė suveda į vieną. Panašiai - žmogus skiria galimybes, o Dievas jas aprėpia, suveda, priešinga kryptimi.
  • Jausmai yra veiksmų gaidukas. Mat, veiksmai jokiu būdu neturėtų prieštarauti, tai būtų išteklių švaistymas. Ir panašiai, jausmai (ir pasąmonė apskritai) yra vieningai, išveda vieną. O tuo tarpu sąmonė iškelia skirtingus požiūrius, prieštaravimus.
  • Jausmai iškelia pasąmonę, kad galėtumėme išsirinkti vieną galimybę. Nes sąmonė gali tiktai išryškinti galimybes, bet tarp jų negali išsirinkti.
  • Veiksmų vieningumą išgyvename, kaip jausmą - veiksmų samplaikos aidą - užtat veiksmų samplaika nėra jausmas ir suveikia prieš jausmo išgyvenimą. Veiksmų vieningumą įsisaviname, kaip jausmų klodo vieningumą.
  • Verčiau iš viso atsisakau savo asmenybės, kaip atsisakyti savo gražiausių meilės jausmų.

Kodėl gera valia atveria kelią gerai širdžiai?

1999.08.18, Andrius: In my personal work I want to do some investigations into a question that is of interest to God. I told him so and he responded: Why does Good Will make way for Good Heart? I asked God which questions I should think over so as to understand why good will makes way for good heart. He responded:

  • 1. What captures attention and guides it?
  • 2. What drops down upon reality and bounces away in random paths?
  • 3. What is wound in one direction, and lives through spinning in the opposite direction?
  • 4. What falls as rain day and night until there sprout and grow plants that will bear fruit?
  • 5. What like a ray reflects off of society and does not return?
  • 6. What by its turning (in the direction of winding) commands our attention and then slips away to the side?

That's all. Go work.

2014.05.30 Mylėk Ievą. Ji tau reikalinga, kad tu pilnai atsiskleistum, kad šlovintum mane, kad atsiskleisčiau tavyje ir žinotum, kas esu ir ką reiškiu šioje žemėje, šiame gyvenime, taip pat ir amžinajame. Esu gera širdis jungianti gerąjį žmogų, gerojo vaiko išpažintį, ir gerąjį Dievą, blogo vaiko išpažintį, tad tuo pačiu ir amžiną gyvenimą, gerojo vaiko išreikštą, ir gyvenimą, blogojo vaiko išreikštą. Tad mylėk visus ir aš pilnai atsiskleidžiu. Ir mylėk Ievą, nes joje įžvelgi gerą širdį.

Lūkesčiai


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 kovo 21 d., 19:36
Tweet