Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Apžvalga, Būtinas, Sąvokos?

Dievas, , Tu, Kitas

Dievas svarsto, ar jisai būtinas ar nebūtinas? Išaiškėja, jisai nebūtinas, o tuo pačiu ir būtinas. Savimi nebūtinas, o mumis, tai būtinas.

O ar svarstoma, ar Aš būtinas ar nebūtinas? Ar Tu, ar Kitas?

Dievas išeidamas už savęs kuria sandaras. Išverčiant jo kūrybą, iškyla asmenys, nuo jo atitolę, atskirti.

Įžvalgos Mąstau, kaip išvesti visas aptiktas sandaras ir kalbas, kad jas teisingai suvokčiau ir naudingai taikyčiau.

Prielaidos Noriu prileisti ko mažiau, iš ko viskas išplauktų. (O kodėl?) Prielaida yra tai kas lieka kada atsisakom jos prileidžiančiojo.

Dievas Prileidžiu tiktai ko mažiau prileidžiantį Dievą, iš kurio viskas išplaukia. Dievas yra pirmesnis už visas prielaidas, užtat jas visas prileidžia, visas kartu ir taip pat palaipsniui. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas mąsto ir daro išvien, prileisdamas. O visa, ką jis prileidžia, yra savarankiška, nes lieka be jo.

Ar Dievas būtinas?

Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.

Dievas prileidžia viską, užtat Dievas nebūtinas. O viskas prileidžia Dievą, užtat Dievas būtinas.

Buvimas vyksta apimtyje, tad viskame, betkame, kažkame ar niekame. O Dievas betarpiškas, tad turėtų sutapti su visa apimtimi, su jos visuma. Paaiškės, kad Dievo nėra viskame, betkame, kažkame ar niekame, mat jis nėra viskas, betkas, kažkas ar niekas.

Suvokimas

Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia. Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.

Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.

Tu

Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko, betko, kažko ir nieko.

Kitas

Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais, atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.

Dievas nebūtinas!

Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?

Tiesa

Dievo paneigimas mums primeta suvokimą, tiesą laikantį Dievu. Kitas yra visiškai laisvas, ir gali tiesa gyventi visų labui, susikalbėti, nelyg pasiklydęs vaikas suprasti, jog reikia eiti ten kur tėvai jo ieškos.

Pasiklydęs vaikas

Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.


Vienybės atvaizdų paneigimas?

Nulybės atvaizdų paneigimas

Kaip ir kodėl keičiasi asmuo?? Ar jį keičia nulybės atvaizdų paneigimas? Ar tai sąlygoja perėjimą iš paklusimo į tikėjimą į rūpėjimą? Asmenų lygtis? Kaip sandarų šeimos apibrėžia asmenis? Kaip jos iš viso dalyvauja apibrėžime?

Kaip ir kodėl keičiasi apimtis?? Apimtį keičia vienybės atvaizdų, visko savybių paneigimas. Apimtis išsako lygmenį, jos apimtį, kiek jos nariai suvaržyti, apibrėžti, apibrėžimo lygį: dvasios-nulybės (viskas), sandaros (betkas), atvaizdų (kažkas), vienybės (niekas). Nulybės apimtis yra viskas, o vienybės yra niekas. Kaip tai siejasi su vienumu, su tai, kad Dievas yra vienų vienas?

Dievas išeina už savęs į savo požiūrį; Visaregyje Mano požiūris yra visuma būtent santvarkoje; pirminėse sandarose Tavo požiūrį gali priimti Dievo požiūris, gali sutapti; antrinėse sandarose Kito požiūris yra atitrūkęs nuo visumos, yra dalinis.

Septynerybė/aštuonerybė bene išreiškia asmens lygtį? susieja ir atskiria? ar tai susiję su išskyrimais (distinctions)?

Laisvumas sąlygoja aplinką; tapatumas sąlygoja aplinkos aplinką; tobulumas sąlygojas aplinkos aplinkos aplinką.

Savastis (Self) yra Asmuo. Tad galim paklausti ar Asmuo sutampa su Dievu? Dievas, išeidamas už savęs į Save, tampa Asmenimi, tarsi platesne sąvoka. O ar Asmuo yra Dievas? Jei ne, tai Dievas nebūtinas. Ar gali būti Kitas, atkirstas nuo Dievo? Ar tai tik laikina, sąlygiška? Malda "Tėve Mūsų" ir aštuongubis kelias išsako tą sąlygiškumą, ar turim ar neturim ryšio su Dievu? Ar esam ar nesam nuo jo atkirsti?

Dievas yra Dievas, o Visaregiu Dievas yra Aš, išgyvenantys tą patį; pirminėmis sandaromis Dievas yra Tu, su kuriuo galim bendrauti; antrinėmis sandaromis Dievas yra Kitas, kuris tomis pačioms sandaromis suprastas atskirai nuo mūsų.

Dievas Tėvas supranta dėl to, kad jo buvimo įrodyme išsiskiria prielaida (santvarkoje) ir išdava (už santvarkos), tad juos atskiria, save atskiria, save supranta. Įdomu, kaip tai palyginti su Dievo Sūnaus susivokimu? ir bendrai suprasta Dievu Dvasia? kaip tai yra tas pats suvokimas, bene prielaidų ir išdavų atskyrimas? Ir koks ryšys tarp prielaidos ir santvarkos? Ką tai reiškia, įsivaizduojant Dievą, kaip visų prielaidų prileidžiantįjį?

Eiga

Ar Dievas būtinas?

Dievas paneigia save.

Dievas išeina už savęs į save.

Raida

  • Išėjimas už savęs - gerumui
  • Nukrypimai - laisvumui
  • Išskyrimai - sutapatinimui
  • Padalinimai - tobulumui
  • Dievas - už santvarkos - priešinga veikla: išėjimas už savęs į save, į santvarką
  • Aš - santvarkoje - priešinga veikla: nukrypimai
  • Tu - junginys - priešinga veikla: išskyrimai
  • Kitas - atskyrimas - priešinga veikla: padalinimai

Raidos dėsnis: asmuo pakeičiamas nuline veikla kuri ištęsiama nenuline veikla, paneigianti nulinę veiklą būtent apimtyje. Tai veiksmas +2.

Palyginti šią raidą su veiksmu +1. O kokia būtų +3 arba -1. Ir kaip tai susiję?

Dievo savybė yra vienumas, kuri reiškiasi, jam atstovauja, keturiose apimtyse, keturiais atvaizdais

  • Dievas yra prasmingas, neaprėpiamas, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, išeina už savęs, užtat paneigdamas, išeina už savęs į save. Tuo paneigia, kad jo sandara neturi išorinio konteksto. Paneigus ir pašalinus viską, lieka betkas, viengubas kontekstas ir asmuo Aš.
  • Dievas yra pastovus, tačiau tai išreikšdamas nuliniu veiksmu, tūno savyje, užtat sutampa su savimi išėjusiam į save, užtat nukrypsta. Tuo paneigia, kad jo sandara viską priima Paneigus ir pašalinus betką, lieka kažkas, dvigubas kontekstas ir asmuo Tu.
  • Dievas yra tiesus ... Tuo paneigia, kad jo sandara neturi vidinės sandaros Paneigus ir pašalinus kažką, lieka niekas, trigubas kontekstas ir asmuo Kitas.
  • Dievas yra teisus, akivaizdus ... Tuo paneigia, kad jo sandara yra būtina sąvoka. Paneigus ir pašalinus nieką, asmenys yra nebūtinos.

Koks ryšys tarp nulybės ir vienybės atvaizdų? tai yra, nuo Dievo ir visko savybių?

Ir vėliau, išsakius troškimus, koks ryšys tarp visko atvaizdų ir nulybės bei vienybės atvaizdų?

Visaregiu žiūrovas atsiplėšia nuo savo lauko. Pirminėm sandarom kitas į save žiūri mūsų akimis, tad neskiriam žiūrovo ir jo lauko, juos sulyginam. Antrinėm sandarom mes žiūrim į save kito akimis, tad skiriam žiūrovą ir savo lauką.


Scope is where God is not, yet he arises. God's overcoming his negation is expressed by the RepresentationOfTheOnesome. Negating this RepresentationOfTheOnesome leads to a narrower Scope where he does not overcome. He must step inside by way of a RepresentationOfTheNullsome by which he goes beyond himself into Scope as ever present within it. This yields structure for a perspective and thus a Person. But negating God - negating NullActivity - distinguishes the Person from God and introduces an obstacle between them. Yet the Person overcomes the obstacle to God by the RepresentationOfTheOnesome, by choosing God over Self. Negating this overcoming, this ability to choose, this understanding, yields smaller Scope (of NotGod) and then a new Person.

He arises by way of a RepresentationOfTheNullsome by which he has always been there. Person is that which has the Perspective of God who has gone beyond himself. Thus Scope is wher

  • Structural Family
  • Suppose NotGod has negated Everything's property N-1 and so, in scope, God can't do Action N-1.
  • God has property N and thus enters into Scope.
  • God is one with God beyond Scope by Condition, by the NullActivity of Action from within Scope to beyond Scope to view Scope.
  • God beyond Scope is identified with (..., an option of a Divergence at some level, a perspective in a Distinction at some level, a perspective in a Division).
  • The Structure of the Structural Family is given by the (..., external contexts, filters, internal structure) placed in the Structural Family N-1 on the view of Scope N-1 even as it has Property of Everything.
  • What does it mean to be beyond the system? Each context expresses this as one (..., Divergence, Distinction, Perspective) made among several.
  • God goes beyond himself, beyond Scope into NotGod (God is Property of God, bridges across Scope).

(everything without external context; God pulls back by way of the Omniscope as Observer from ObservationalPlane in twenty-four ways; global God projects in by way of PrimaryStructures and engages local God on one of four planes; God is within the SecondaryStructures where other is completely surrounded by System but there is some part with which it can identify God who is beyond the system) as (God, Everything, Wishes, Love)

  • Yielding God's position in context**(N-1).
  • Dismissing N-1 Property of Everything.
  • Presuming Action
  • Yielding Person, the (N-1)st perspective
  • Person is Property of BeingOneWith God applied to Level of BeingOneWith as (God's view; God's view of our view; our view of God's view; our view) of Condition
  • Condition is Property of Everything.
  • Everything accepts Scope.
  • Truth about Scope offers Person's perspective with regard to System.
  • Negate Person, the conduit of Scope that takes it beyond System
  • Negate the null action of Property of Everything by attributing to NotGod the action of (having external context, filtering, dividing, ...) thus not (being-doing-thinking; all; subject;...)
  • Negating a Property of Everything adds a pinch to the flow
  • This N pinch, context, perspective defines N+1 Scope (unpinched relative to itself)
  • The N+1 Actions are that there is a (context, filter, structure, ...) N context for which N+1 Scope has the Property of Everything
  • The Structural Family N+1 is given by the (four contexts in which Anything may be defined; filters for the contexts; structures for each filter negating the null action of being a required concept then means that NotGod is not necessary, ...)

Each level defines a Structure that is given by a shift in the properties of NotGod. Structure is driven by its purpose of allowing God to be both within and beyond system (for example, by diverging himself from himself, or distinguishing himself from himself, or dividing himself from himself). In each case, NotGod interferes with the structure and thus a new structure is needed.

Suppose NotGod has the same properties as God. NotGod is in the Scope of Everything. ... Yet he is one with God beyond scope by Good, by GoingBeyondOneself ...

... view Nothing (thus simply to have a view, a Perspective that is a Position). ...

dismissing required concept - presuming Separation - yielding All - All is BeingOneWith God by way of Experiencing ... the next structure Everything (whether knowledge) is given by the lack of necessity placed in the SecondaryStructures on the view of Nothing... thus allowing for the presumption of a unity of view across all levels.

Structure gives the difference between the expression of God (whose NullActivity is given by the RepresentationOfTheOnesome) and God in NotGod (whose NullActivity is given by the RepresentationOfTheNullsome). The latter has one Perspective and it changes along with Scope. Structure revolves around this perspective, which moves from God to I to You to Other with changes in scope. It is also the connection between Extent and Grounds. It is also expressing the Position of God. God is a companion for the Perspective (for example, I of the Omniscope) and his identifiying with this Perspective is the NullActivity which yields Structure and which is the activity of the persons of the Trinity (for example, Wisdom in the case of the Omniscope).

Note that Structure (RepresentationsOfTheOnesome) has Person go from within system to beyond system, yielding a Perspective. Whereas NullActivity (RepresentationsOfTheNullsome) has God seep from beyond system to within system, and that God's presence is given by the NullActivity (as what is significant; constant; direct; true; thus that there is something beyond system; thus if we deny all the properties that take us beyond the system, then we deny that there is a system within.

Man rūpi kaip susiveda. Yra keturi lygmenys kaip susiveda. O yra šeši lygmenys kaip nesusiveda, tai nesusivedimai, paradoksai ir nesusiveda dėl to, kad du lygmenys supainiojami.

Dievas išgyvena asmenų vienumu, tad Dievas-Dvasia-Visi, Aš-Sandara-Betkas, Tu-Atvaizdai-Kažkas, Kitas-Vienumas-Niekas. Tai keturi teigiami lygmenys.


Vienybės atvaizdų, visko savybių paneigimas iššaukia sandaras:

  • Aplinkybės neigia neturėjimą išorinių aplinkybių.
  • Atvaizdai neigia visko praleidimą, tai koštuvai.
  • Padalinimai neigia neturėjimą vidinės sandaros.

Sąvokos nebūtinumas neigia sąvokos būtinumą.

O nulybės atvaizdų, Dievo savybių paneigimas iššaukia kalbas. Kartu, šie paneigimai išsako aštuongubį kelią.

Visko savybių paneigimas taip pat iššaukia sandarų šeimas:

Toliau neigiamas Dievo būtinumas.

Nebūtinas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 lapkričio 10 d., 02:13
Tweet