调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Noreika pristatymas, Aleksandras Pakalniškis

Reikia mokėti nematyti

15) PRESENTATION We overview the various ways by which the Genocide Center distorts the truth. In particular, the Genocide Center pretends that multiple realities can coexist, including a stainless 1941 rebellion and a tragic Nazi Holocaust. Multiple realities make the Holocaust unreal.

  • Atsisakymas geranoriškai bendrauti
    • Materialus interesas
      • Mums sunkumai išreikšti
      • Tai esminiai sunkumai - išplaukia iš konstitucijos - dvasia ir kūnas - mūsų visuomenė, mūsų bendrystės bendra erdvė
      • Pavyzdžiai - laisvi ir nelaisvi žmonės
    • Nuodugniai ištirti
      • Visus telkti į padavimų kūrybą
      • Reikia mokėti nematyti
  • Atitrūkimas nuo tikrovės
    • Neatjauta aukų
    • Neįsijautimas į kaltininkus
    • Nesupratimas žodžių įtakos
    • Neskyrimas, kas tikrovėje svarbu, lyginant gerus ir blogus darbus
    • Savotiškas aplinkybių suvokimas
  • Sąvokų nepagavimas
    • Paaukojimas savo gyvybės
    • Atsakomybės sąvokos nesupratimas
    • Atsakomybės kratymasis
  • Iškraipymų priemonės
    • Įsivaizduoja, kaip patys nori
    • Matymas iš vienos pusės - Vienašališku vertinimu
    • Apribojimas kito požiūrio (pavyzdžiui, "Holokaustas")

Atitrūkimas nuo tikrovės

Neatjauta - nesuvokimas, kas yra nusikaltimas - ir nesuvokimas įsakymo mylėti artimą, kaip save patį - atjausti tremtinius ne tik savo

  • ką reiškia varymas
  • 22. skunde minima miesto šventė nesietina su Holokaustu. Laikraštyje „Žemaičių žemė“ (1941 m. liepos 30 d., l. 2) minima šventė, kuri vyko Plungėje 1941 m. liepos 27 d., buvo skirta Lietuvos laikinosios vyriausybės palaikymui. Vis labiau aiškėjant vokiečių nuostatai nepripažinti Laikinosios vyriausybės, po vokiečių inspiruoto nesėkmingo bandymo nuversti Laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Vyriausybės palaikymo akcijos, panašios į minimą šventę Plungėje, buvo organizuotos ir kitose Lietuvos vietose. švenčiama vietoj gedulo. išdėstyti statistiką, palyginti su sovietmečiu proprocingai skaičiuojant per visą laikotarpį maždaug 180 žmonių buvo ištremti iš Plungės, iš kurių 36 žuvo ten, 72 pasiliko ir 72 grįžo. 1941 m. 30 ištremti. (gyveno 1939 m. 5,200 - 1,800 = 3,400 iš 2,5 milijono ištremta 14,000+118,000=132,000 = 5%)
  • 45. Prasidėjus 1941 m. birželio sukilimui Lietuvoje, partizanai sukilėliai pradėjo kovinius veiksmus prieš besitraukiančius raudonarmiečius, pradėjo persekioti ir siekė nubausti tiek lietuvių, tiek žydų, tiek kitų tautybių asmenis, kurie buvo lojalūs sovietų režimui. o LAF ir t.t. buvo lojalūs vokiečių okupaciniam režimui? Ir jeigu okupantai lygiaverčiai, tai būtų teisinga persekioti tokius?
  • 45. Po tai, kai sukilimas pasibaigė (pabaiga laikoma – 1941 m. birželio 28 d.), sovietų režimo rėmėjų, užfrontės zonoje likusių raudonarmiečių persekiojimą toliau tęsė sukilimo metu ir po jos atsikūrusios lietuvių valdžios įstaigos. Centro nuomone, su šia veikla 1941 m. birželio pabaigoje ir liepos mėnesį buvo susiję kpt. J. Noreika, Telšių apskrities viršininkas A.Ramanauskas. o kur vokiečių okupacinė valdžia "užfrontėje"? Ar jinai vadovavo šiam persekiojimui?
  • 45. Telšių apskrities LAF organizacijos vadas J. Noreika apie minėtos kategorijos asmenų persekiojimo ypatumus Telšių apskrities Policijos nuovadų viršininkams ir Aktyvistų štabams 1941 m. liepos 25 d. rašė: ir kaip su stribais? Jeigu sovietų ir nacių okupantai lygiaverčiai?

Neatjauta bendraujant su žydais

  • Ar ši taktika Lietuvos žydų reikalui pakenkė ar padėjo? Čia reikia pačių žydų atsiklausti, kaip jiems atrodo? O taip bendraujama su Lietuvos žydu Gochinu.

Neįsijautimas į kaltininkų valią

  • 27. Savo valia ir iniciatyva J.Noreika, kaip ir kitų apskričių viršininkai, netvarkė reikalų, susijusių su žydų getoizacija, jų turto konfiskavimu. jo valią parodo jo paties žydų turtas, o jam suteikti uždaviniai - rugsėjo 4 d. protokolas

Neskyrimas, kas tikrovėje svarbu, lyginant gerus ir blogus darbus

  • 18. J. Noreikos sūnėno Stanislovo Grunskio liudijimu, J. Noreikos mažametė duktė Dalia Noreikaitė dalydavo gatvėje praeinantiems žydams motinos specialiai jiems iškeptas bandeles. mes patys šitą aptarėme užklausoje - neskaitymas tekstų
  • Palyginti su Pauža - žydų gelbėjimu - ir straipsniais
  • Petras Požėla - žydų gelbėtojas

Aplinkybių savotiškas supratimas

  • 45. Pareiškėjui adresuotame 2018 m. liepos 18 d. rašte Nr. 14R-52 Centras pateikė ir kito Pareiškėjo minimo dokumento – LAF Telšių štabo vado kpt. J. Noreikos, Telšių apskrities viršininko Ramanausko 1941 m. liepos 25 d. rašto Telšių apskrities Policijos nuovadų viršininkams ir aktyvistų štabams (LCVA, f. 1075, ap. 2, b. 19, l. 35) – vertinimą. Centras Pareiškėjui nurodė, kad šis dokumentas turi būti vertinamas istorinių teiginių kontekste.

Sąvokų nepagavimas

paaukojo savo gyvybę

paaukojo savo gyvybę

  • Noreika iš tų, kurie paaukojo save, savo gyvybę - Burauskaitė tokia - kiekvienas žydų gelbetojas toksai
  • Sugebame pasižiūrėti iš Centro pusės
  • 3) The Genocide Center dismissed all of the evidence, old and new, that you presented and all the more resolutely defended Jonas Noreika. Thus you will show where the Genocide Center's point of view leads if we accept Noreika as a hero.
  • 4) The most heroic aspect of Noreika is that he gave up his life for Lithuania. The Soviet court had sentenced him to death, and yet the Soviet Union banned the death penalty before he was executed. Noreika refused to write an appeal because the Soviet Union was an occupier. He gave up his life on this matter of principle.
  • 5) Thus Noreika was certainly an extaordinary person who had the power to give up his life, or simply risk his life, on a matter of principle.
  • 6) But the crucial point is whether we choose to accept Noreika's gift of his life, or whether we choose to reject it. It is a matter of his principles and our principles.
  • 7) His principles are especially important to consider because Noreika also was willing to sacrifice the lives of other people. His military strategy after the war was based on Death Squads, young Lithuanians ready to give up there lives.
  • ir būtent kariuomenė puoselėja jo kultą
  • 8) We will show that time and time again he declined to give up his life when it truly mattered, when thousands of Jews and hundreds of Lithuanians were being killed by his own subordinates. We will show that his behavior is counter to our basic principles.
  • 9) Let us start by comparing him with his colleagues who likewise risked their lives to save Jews. In Šiauliai, three Lithuanian leaders (Jasaitis, ...) dared to approach Gewecke that the Siauliai ghetto Jews not be killed. He rebuked them the first time, but at the urging of the Jews, they went a second time and he agreed.
  • 10) In September, the most notorious Hamann came to Gewecke to declare that the following day he was organizing the killing of the Šiauliai ghetto's Jews. Gewecke told him that if Hamann did that then he would have his police kill Hamann and his men on the next day. Hamann backed down.
  • 11) Also, in Raseiniai, as they were getting ready for the mass murder there, two Lithuanian policemen approached Hamann to explain that he should not kill their fellow Jew, who was a veteran who had fought the Bolsheviks. Hamann agreed to let the man go and they killed all the rest. Note that these two instances make plain what the leading historians say, which is that in these first few months there was no order from Hitler to kill all of the Jews
  • 12) So the question is, where did Noreika risk his life to save Jews and Lithuanians? Of course, the answer is obvious that he did not, but rather he led Lithuanians in crimes against humanity. Indeed, these were not Nazi or Soviet crimes, but distinctly Lithuanian crimes against humanity, in the name of the Republic of Lithuania.

Paaukojimas savo gyvybės

  • Škirpos gėda - Prezidentas Smetona nepaaukojo savo gyvybę, o rabinas Bloch paaukojo
  • didvyrė Cinaitė
  • nežinoma didvyrė Kazachstane

Atsakomybės sąvokos nesupratimas

  • 21.4 laikraščio „Žemaičių žemė“ ypatybė ta, kad po straipsniais, kurie jame buvo publikuoti, nėra nurodomi autoriai. Dėl to labai problematiška spręsti, ką spausdino ir ko nespausdino asmeniškai J. Noreika. Nėra duomenų, kad J. Noreika pats asmeniškai būtų sakęs, jog žydus reikia žudyti. gi, atsako kaip leidėjas
  • 25. Istoriniame tyrime teigiama, kad stovyklos kaliniai buvo šaudomi dalyvaujant lietuvių policijai ir vietiniams aktyvistams, kuriems vadovavo gestapininkai, o ne Telšių apskrities LAF organizacija.
  • 27. J. Noreika, kaip Šiaulių apskrities viršininkas, buvo pavaldus apygardos komisarui Hansui Geweckei. Todėl ne J. Noreika, o apygardos komisaras H. Gewecke buvo pagrindinis reikalų, susijusių su žydais, iniciatorius ir tvarkytojas. Jo potvarkiai, susiję su žydų getoizacija bei turto konfiskavimu, buvo privalomi ir apskričių viršininkams, taip pat ir Šiaulių apskrities viršininkui J. Noreikai.
  • 27. Visi minimi dokumentai liudija apie tai, kad būtent H. Gewecke apskričių viršininkams duodavo nurodymus, kurie pastariesiems buvo privalomi.
  • visi atsako: grandinė - Rukšėnas, Bubnys, Burauskaitė / Centras, Seimas, Respublika / piliečiai, tauta

šie sunkūs klausimai sprendžiami visame pasaulyje

  • Vokietijoje iškilo būtent 1968 metais, kartų nesutarimas - Austrijoje - Lietuvos pogrindyje su Venclovos straipsniu - JAV ir išeivijoje

Atsakomybės kratymasis

  • 12. Visą 1941-1944 m. laikotarpį tiek Telšių apskrities LAF organizacija, tiek Telšių apskrities civilinė valdžia, policijos įstaigos buvo subordinuotos, pajungtos nacių okupacinės valdžios įstaigoms.
  • 14. nepagrįstai teigia, kad LAF Telšiai nariai organizavo ir vadovavo savarankiškiems savisaugos padaliniams (Tautinio Darbo Apsauga, TDA, LAF, „baltaraiščiai”), kurie vykdė Plungės ir Telšių žydų žudynes. Tuo norima pasakyti, kad šios struktūros pačios sumanė, t. y. savarankiškai iniciavo ir vykdė žudynes. Šis teiginys istoriografijos kontekste nėra teisingas. Tiek Telšių apskrities LAF organizacija, tiek Telšių apskrities civilinės valdžios, policijos įstaigos visą 1941-1944 m. laikotarpį buvo subordinuotos, pajungtos nacių okupacinės valdžios įstaigoms. Todėl ir minėtų padalinių buvimas savarankiškais vienetais, neva vykdančiais žydų žudynes, nebuvo galimas. betgi jie patys tvirtina, kad karo lauko teismas savarankiškas nuo vokiečių
  • 30. Akivaizdžiai netikslus ir kitas Pareiškėjo skundo teiginys, neva „getai buvo SS žinioje, tačiau juos valdė Lietuviška administracija, SS valdė koncentracijos lagerius. Prie Šiaulių savivaldybės buvo paskirtas įgaliotinis žydų reikalams, o savivaldybė už žydų darbą gaudavo užmokestį iš užsakovų, ūkininkų ir įmonių.“ Administruodami getus, kaip priemonę, SS naudojo sau pavaldžią lietuvių administraciją, o vidaus tvarkai palaikyti sudarė vidaus administraciją iš žydų – Judenratą, tačiau tai nereiškia, kad getus valdė lietuviai ir žydai. žr. Alfredas Rukšėnas, Jono Noreikos – Generolo Vėtros biografijos kontroversijos, Genocidas ir Rezistencija, 2016, Nr. 1(39), p. 39-62, žr. Arūnas Bubnys, Lietuvos žydų ir mažieji getai ir laikinosios izoliavimo stovyklos, Holokaustas Lietuvoje, Vilnius, 2011, p. 139-140
  • 30. Visais atvejais sprendimus dėl getų sudarymų, žydų žudynių priimdavo okupacinės valdžios įstaigos, lietuvių administracija neturėjo įgaliojimų priimti tokius sprendimus. Kokiu pagrindu skiria lietuvių administraciją nuo okupacinės valdžios įstaigos?
  • 32. Pažymėtina, jog vokiečių okupacijos laikotarpiu (1941-1944 m.) lietuvių administracijos įstaigų pareigūnams buvo mokami atlyginimai. Tai buvo tarnybiniai atlyginimai, o ne kažkoks specialus atlygis už dalyvavimą Holokauste. Tarnybinis atlyginimas būtų buvęs mokamas ir tuo atveju, jeigu ir nebūtų buvę Holokausto. Sovietų okupacinio periodo metu valdininkams taip pat buvo mokami atlyginimai. Nėra žinių, kad J. Noreika būtų kam nors mokėjęs specialius atlyginimus už dalyvavimą Holokauste.
  • 40. Šių istorinių darbų nuostatų laikydamasis Centras teigia, kad Telšių apskrities LAF organizacija, lietuvių valdžios įstaigos, savisaugos daliniai buvo pavaldūs okupacinei administracijai, kad Telšių apskritis nebuvo kažkokia savarankiška „valstybėlė“, kurios vadovybė buvo Telšių apskrities LAF organizacija. Telšiai LAF buvo pavaldi okupacinei administracijai. Žemaičių žemės delegacija - visa pavaldi okupacinei administracijai.

Iškraipymų priemonės

įsivaizduoja, kaip patys nori

  • 18. J. Noreika bendradarbiavo su žymiu žydų gelbėtoju, Šiaulių gydytoju Domu Jasaičiu, kuris rizikuodamas gyvybe, yra išgelbėjęs ne vieną Šiaulių žydų šeimą, už ką Lietuvos Respublikos apdovanotas (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. kaip nesugebėjo nurodyti nė vieno pavyzdžio, kaip BTB išbraukė Noreikos nuopelnus

Matymas iš vienos pusės - Vienašališku vertinimu

  • Draugavo su Jasaičiu. O kad bendravo su Požėla, su Gewecke - jis prisiminė jo žmonos vardą!
  • 34. Centras atkreipia teismo dėmesį į tai, kad JAV gyvenanti S. Foti nėra nei istorinių įvykių dalyvė (tuomet nebuvo gimusi), nei profesionali istorikė, jos nuomonė apie savo senelį kardinaliai skiriasi nuo jos mamos, J. Noreikos dukters, nuomonės, kuri taip pat tyrė savo tėvo biografiją. nemini jos šaltinių - jos kritinio tyrimo - palyginti su Riauka, Ašmensku

Kryptingos klaidos

  • 19. 1943 m. vasario 23 d. J. Noreika dėl vadovavimo lietuvių pasipriešinimo judėjimui ir kurstymo prieš Reicho komisaro paskelbtą lietuvių mobilizaciją buvo suimtas ir kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Kaltinimą J. Noreikai suformulavo ir pasirašė pats vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Lietuvoje Karl Jäger. Alfredas Rukšėnas „Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos, Genocidas ir rezistencija 2016, Nr.1 (39), l. 50-51 surasti - ar tai faktinė klaida?

Mąstymas šablonais - nesigilinimas į tikrovę

  • 12. Okupacinė valdžia vadovavosi ne LAF organizacijos ideologija ir jos dokumentais, o sava nacionalsocialistine programa.

Mąstymas formulumais, nebūtinai atitinkančiais tikrovę

  • 12. Pareiškėjui paaiškino, kad vokiečių okupacijos (1941-1944 m.) laikotarpiu Lietuva, kaip valstybė, neegzistavo. O tvirtina, kad Lietuvos Respublikos karo lauko teismas teisėtas.
  • 13. Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) 1941 metais nuo birželio pabaigos iki jo paleidimo 1941 m. rugsėjo 26 d. veikė kaip visuomeninė organizacija, kurios būstinė buvo Kaune.
  • 13. Telšių apskrities LAF štabas, kuriam 1941 m. birželio pabaigoje ir liepos mėnesį vadovavo J. Noreika, buvo šios visuomeninės organizacijos padalinys. klaidinga samprata
  • 13. 1941 m. birželio sukilimo metu ir po jo rezistencinė LAF organizacija iniciavo, vykdė lietuvių administracijos atkūrimo darbus, tačiau nefunkcionavo kaip administracinė institucija. LAF Telšiai veiklos pavyzdžiai - karo lauko teismas, manifestacijų rengimas, spaudos leidimas, aktyvistų sudraudimas - ir ką tas turi bendro su Kaunu?
  • 40. Istoriografijoje nurodoma, kad vokiečiai į žydų genocido vykdymą įtraukė dalį lietuvių, tačiau neperleido jiems vadovavimo.
  • 40. Dėl to Pareiškėjo minimi dokumentai negali būti vertintini kaip įrodantys Telšių apskrities LAF organizaciją buvus savarankiškos „valstybėlės“ Telšių apskrityje vadovybe. pasirinkimas kaip vertinti
  • 40. Centras pagrįstai mano, kad 1941 m. birželio pabaigoje ir liepos mėnesį vokiečių karinė administracija, vokiečių saugumo policijos ir SD įstaigos buvo pagrindiniai Telšių apskrityje gyvenusių žydų genocido organizatoriai, vykdytojai, kurie į šį procesą įtraukė sau pavaldžius apskrities lietuvių savivaldos, policijos įstaigų pareigūnus su pastariesiems pavaldžiais kariniais daliniais.

Mąstymas dėžutėmis - kur reikia atskiria

  • 13. 1941 m. vasarą Telšių apskritį valdė ne J. Noreika, o okupacinė administracija ir jai pavaldžios įstaigos bei pareigūnai: apskrities valdyba (viršininkas Augustinas Ramanauskas), valsčių savivaldybės, Telšių ir Plungės miestų savivaldybės, apskrities policijos įstaiga (vadovas Bronius Juodikis), policijos nuovados valsčiuose, saugumo policijos įstaiga.

Išvirkštinis faktų interpretavimas

  • 11.5 Telšių vyskupijos vyskupas Vincentas Borisevičius, Telšių vyskupijos kunigai Vladislovas Polonskis ir Vladislavas Taškūnas už žydų gelbėjimą yra apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidento. tiktai trys kunigai...

kiekybiniai žaidimai

  • 43. Jame teigiama, kad po to, kai J. Noreika tapo Šiaulių apskrities viršininku, okupacinė valdžia įtraukė jį, kaip pareigūną, į getoizacijos procesą. Remiantis istoriniais šaltiniais, straipsnyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos komisaras Hansas Gewecke 1941 m. rugpjūčio 14 d. raštu apskričių viršininkams ir miestų burmistrams įsakė iškeldinti žydus į getą.11 Reaguojant į šį nurodymą, 1941 m. rugpjūčio 22 d. pasirodė J. Noreikos pasirašytas raštas, skirtas visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams, rašto nuorašai turėjo būti perduoti policijos nuovadų viršininkams. Jame rašoma, kad Šiaulių apygardos komisaro įsakymu visi apskrities žydų tautybės piliečiai, taip pat ir pusžydžiai, turi būti iš apskrities valsčių ir miestelių iškeldinti ir apgyvendinti viename rajone – gete. Visas žydų turtas turi būti savivaldybių rūpesčių saugotas ir surašytas. J. Noreika ryšium su iš komisaro gautu įsakymu įsakė, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo rugpjūčio 25 d. iki 29 d. turi būti perkelti į Žagarės miestą, kad Žagarės getas iki rugpjūčio 30 d. turi būti aptvertas ir jo gyventojai turi būti kiekvieną dieną vedami į darbus. Perkėlimo reikalais turi pasirūpinti atitinkamos savivaldybės. Palikto žydų turto sąrašai iki rugpjūčio 29 d. turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui. Perkeliamiems žydams leista pasiimti būtiniausius apyvokos daiktus ir drabužius, kiekvienai žydų šeimai leista pasiimti apie 200 reichsmarkių. Apie įsakymo išpildymą valsčių viršaičiai ir burmistrai turėjo informuoti viršininką iki rugpjūčio 29 d. Žagarės burmistras turėjo pranešti, kiek iš viso žydų Žagarėje apgyvendinta.12
  • 43. Remdamasis šiomis straipsnyje išdėstytomis aplinkybėmis, Pareiškėjas galėjo suprasti, kad jo minimus dokumentus (t. y. Šiaulių apskrities J. Noreikos 1941 m. rugpjūčio 9 d. raštą Tryškių valsčiaus viršaičiui (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 2, l. 137), J. Noreikos 1941 m. rugpjūčio 26 d. raštą Joniškio miesto burmistrui (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 2, l. 380)) Centras vertina kaip tokius, kuriuose atsispindi veiksmai, susiję su J. Noreikos dalyvavimu getoizacijos procese, kurio pagrindinis organizatorius ir vykdytojas buvo Šiaulių apygardos komisaras Hansas Gewecke, į šį procesą įtraukęs ir J. Noreiką.

Objektyvus egzistavimas šaltinių - vietoj kad žiūrėti į visumą

  • 47. Apibendrinant išdėstytą, matyti, jog Centras ne vieną kartą išsamiai nagrinėjo Pareiškėjo minimas aplinkybes, jo nurodytus šaltinius, ir išvadą, kurią kvestionuoja Pareiškėjas, Centras priėmė turimų (objektyviai egzistuojančių) šaltinių pagrindu, vadovaudamasis tokioms išvadoms priimti istorijos mokslui būtinomis metodologijomis. Todėl tenkinti Pareiškėjo skundo reikalavimų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Aplinkybių nutylėjimas ir iškraipymas

  • 11.5 1991 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas J. Noreiką reabilitavo nepasako kokiu pagrindu - ir kad jis nebuvo kaltintas
  • 11.5 1975 metais JAV Teisingumo ministerija reabilitavo Laikinosios vyriausybės ministrą pirmininką Juozą Brazaitį – Ambrazevičių (JAV Kongreso Teismų komiteto Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitečio pirmininko Joshua Eilbergo raštas Algimantui Gečiui, 1975 sausio 13 Vašingtonas). JAV reabilitavimo sąvokos iš vis nėra.
  • Anušauskas dėl Laikinosios vyriausybės
  • Alfredas Rukšėnas: Tačiau galima sutikti su tuo, kad Laikinoji vyriausybė, nors ir dirbo neilgai, tik šešias savaites, ir galų gale dėl pačių vokiečių sprendimų vis tiek buvo priversta nutraukti darbą, vis dėlto galėjo parodyti didesnį principingumą tiek žydų, tiek ir kai kuriais kitais klausimais. http://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/istorikas-birzelio-23-iosios-sukilimo-neimanoma-vertinti

Nepagrįstų tvirtinimų - bendri paneigimai - kur reikia apjungia

  • 11.4 taip pat kitos akivaizdžius faktus ignoruojančios išvados bei esami teiginių prieštaravimai.

Neteisingos prielaidos, neteisingos išdavos

  • 35. Centras nurodo, kad Jonas Noreika negalėjo dirbti komendantūroje iš ko seką, kad negalėjo įsakyti šaudyti Plungės žydus (Pakalniškis teigia, kad Noreika įsakė žodžiu ir jau vėliau, šaukdamas įsakymą pakartojo jaunam vokiečiui, paklaususiam ką daryti su 2 savaites sinagogoje laikomais Plungės žydais).

Supakavimas - perlo kūrimas - vyniojimas į vatą, jautį už uodegos sukti - istoriografinis prieigos metodas

  • istoriografinis prieigos metodas - literatūros apžvalga - jų žaidimas
  • 27. Už masinių žudynių operacijas atsakomybė tenka policinėms struktūroms. Žinios apie tai pateiktos istoriniame tyrime, skirtame J. Noreikos biografijos kontroversijoms.

Priešininko minčių iškraipymas

  • 17. antisemitizmo negalima prilyginti genocidui, kaip daro Pareiškėjas. patikrinti Roko skundą

Apriboti klausimą "Holokaustas"

  • 8. aplinkybes, susijusias su J. Noreikos veiklos vertinimu, kurios paneigia Pareiškėjo kategoriškas išvadas dėl J. Noreikos dalyvavimo masinėse žydų žudynėse, t. y. į aplinkybę, kad tikrieji žydų žudynių sumanytojai buvo ne lietuviai, o Trečiojo Reicho vadovybė, taip pat į tai, kad nėra jokių patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad J. Noreika įsakė žudyti žydus ar pats dalyvavo masinėse žydų naikinimo operacijose. nusikaltimai nesiriboja žydų žudymu; atsakomybė nesiriboja įsakymu ar dalyvavimu; nebuvo jokio vokiečių įsakymo žmones įvairiai kankinti; svarbiausia ne sumanytojas, o įgyvendintojas; sumanyti gali keli, lygiagrečiai
  • 29. Centro nuomone, minėtų dokumentų susiejimas su Holokausto proceso sudėtinėmis dalimis, t. y. su žydų definicija, turto nusavinimu, koncentravimu, masinių žudynių operacijomis yra problematiškas dėl to, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu priverstiniams darbams buvo naudojami ne tik žydai, bet ir lietuviai bei kitų tautybių asmenys. Genocido sąvoka manipuliavimas
  • 46. Pažymėtina, jog dalis Pareiškėjo pateiktų dokumentų neaptariami, nes jie nesietini su Holokaustu ir tariamu J. Noreikos dalyvavimu jame, taigi nesietini su Pareiškėjo reikalavimu pakeisti Centro išvadą apie J. Noreikos veiklą. apsiribojimas Holokaustu

Nesusijusių faktų iškėlimas

  • 12. Telšių apskrityje vokiečių karinės administracijos valdymo laikotarpiu (1941 m. birželio - liepos mėn.) aukščiausia karinė valdžia priklausė vokiečių karo komendantui, nuo 1941 m. liepos pabaigos, kai buvo įvestas civilinis valdymas, Telšių apskrities pagrindiniu valdytoju tapo Šiaulių apygardos komisaras Hansas Gewecke. jisai prisistatė spaudoje tiktai rugpjūčio pradžioje
  • 17. Lietuvos laikinosios vyriausybės, kurios veikloje yra antisemitinių apraiškų, nario, komunalinio ūkio ministro Vytauto Landsbergio-Žemkalnio žmona Ona Landsbergienė už žydų gelbėjimą apdovanota „Pasaulio teisuolio“ žymeniu bei Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o krašto apsaugos ministras gen. Stasys Raštikis aprašo, kaip paprašytas Lietuvos kariuomenės vyriausiojo rabino Sniego ir advokato Goldbergo bandė „kelti žydų reikalą palankia jiems prasme vokiečių karinėje vadovybėje.

Norėtume pabrėžti, kad centras yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla nagrinėjamu atveju pažeidžia žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje, o tiksliau Viešojo administravimo įstatyme (3 str ) nustatytą:

Objektyvumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Genocido ir rezistencijos tyrimų centro pateikiamas istorinių aplinkybių interpretavimas ir aiškinimas, yra neobjektyvus. Centro pateikiamas genocido nusikaltimo dalyvių elgesio vertinimas yra neobjektyvus ir teisiškai ydingas.

Išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Centras išvadose nepasisako dėl įrodymų liudijančių kaltę, nutyli svarbias aplinkybes supusias vieną ar kitą įvykį (pvz. nesivadovauja išleistu Lietuvos Nacionalistų Partijos sekretoriaus Zenono Blyno dienoraščiu, detaliai aprašančiu 1941 m. Žemaitijos įvykius). Centras įvykius ir Jono Noreikos veiklą vertina fragmentiškai, atmesdamas ir visiškai nepasisakydamas dėl susijusių aplinkybių, asmeninių ryšių t.y. vertinime neatsispindi bendra aplinkybių visuma, nepasisakoma dėl Jono Noreikos ryšių su kitais LAF nariais (pvz, kad Plungėje LAF biuras (verbuojantis žmones į savisaugos dalinius) buvo tame pačiame pastate kaip ir P. Alimo vadovaujama komendatūra).

Nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

Pažymėtina, kad vienas iš Genocido centro įstatyminių uždavinių (Įstatymo 4 str.) yra okupacinių režimų 1939-1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido tyrimas, istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas. Centras neteisėtai ir nepagrįstai gindamas Joną Noreiką iš esmės nevykdo savo uždavinių, kadangi dėl asmeninių centro vadovės ar kitų asmenų interesų veikia priešiškai įstatymo nustatytiems tikslams.

kaip pavadinsi nepagadinsi

NoreikaPristatymasIškraipymai


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 sausio 29 d., 14:39