调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Noreika pristatymas

Dėl materialumo.

Chicago tribune

  • https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/01/chicagotribunesilviafotitrial.png
  • Antradienį, Lietuvos teismas bus prašomas nuspręsti suraizgytą klausimą.
  • Mes negalim išrūpinti savo šeimoms teisingumo. Mes tik galim užtikrinti, kad tiesa bus pasakyta.
  • Ar Silvios Foti senelis Jonas Noreika buvo patriotas ar nacis? Taip šį klausimą supranta pasaulis. Tai du netinkami kraštutinumai. Mum ištyrus akivaizdu jog 1941 m. liepos mėn. Telšių apskrityje Jonas Noreika nusikalto žmonijai būtent Lietuvos Respublikos vardu ir lietuvių tautos labui. Tai parodo nulinį poveikį, kurį Genocido centro pažyma turi pasaulio akyse. Mūsų Lietuvos Respublika turėtų jį kaip nusikaltėlį įvardinti ir vienareikšmiškai pasmerkti. Pirmas žingsnis, kurio šiandien reikalaujame, yra kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imtųsi naujai jį tirti, atsižvelgdamas į visus įmanomums šaltinius, ir ypatingai tuos, kuriuos teismui esame nurodę.

I) Centro tyrimo ir jo pažymos esmė, sumenkinti Aleksandro Pakalniškio prisiminimus


Šioje pirmoje dalyje mes įrodysime, kad Pakalniškio prisiminimai yra įspūdingai įtikinantys, kad jie deri su visais kitais istorijos šaltiniais, ir kiekvienas jų tyrėjas gali tikrai patikėti, kad Noreika davė įsakymą sušaudyti 1,800 Plungės sinagogoje laikomus žydus, visus iki vieno. Mes, aišku, negalime įrodyti, kad Pakalniškio prisiminimai ar bet kokie kiti šaltiniai yra būtinai teisingi. Bet mes įrodysime, kad Genocido centras jų taip bijo, kad savo pažyma juos sąmoningai, valingai, kryptingai, dėsningai menkino.

Pradėsiu nuo kertinio punkto Centro atsiliepime.

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pareiškėjo ir Centro skirtingo J. Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje vertinimo. Pareiškėjas reikalauja Centro oficialiai pripažinti, kad J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už mažiausiai 1800 Plungės ir 800 Telšių žydų nužudymą (įvykdytą atitinkamai 1941 m. liepos 12-13 dienomis ir 1941 m. liepos 20-21 dienomis). Tuo tarpu Centras, remdamasis egzistuojančiais istoriniais šaltiniais, ne kartą priėjo išvadą, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose, tame tarpe ir Telšių bei Šiaulių apskrityse.

Iš karto man reikia pasisakyti dėl išsireiškimo "tiesiogiai atsakingas". Centro atsiliepime žodis "tiesiogiai" tampa esminiu dalyku byloje.

  • Man tenka paaiškinti, kad jie atsiliepia į mūsų skundą, tuo tarpu mes skundžiame jų neteisingą darbą, atsakant į mūsų užklausą
  • Yra svarbi plonybė - neatitikimas tarp mūsų užklausos ir mūsų skundo

I) Jonas Noreika vadovavo nusikalstamai gaujai, LAF Telšiai, kuri Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos ir “Žemaičių žemės” vardu per vieną mėnesį nužudė daugiau kaip 3,000 žydų ir 300 lietuvių, juos sulaikė, žemino, apvogė, išnaudojo, kankino ir pasmerkė. LAF Telšiai nusikaltimai savo mąstais, žiaurumu, atsidavimu ir melagingumu lenkia Sovietų Sąjungos, nacistinės Vokietijos ir carinės Rusijos nusikaltimus Telšių apskrityje. LAF Telšiai per vieną mėnesį Telšių apskrityje nusikalto taip kaip jokie okupantai neįstengė per ištisus dešimtmečius.

(Užklausoje taip išsakyta, kad Noreika galėjo būti asmeniškai visai neatsakingas, jis galėjo tarsi nieko nežinoti, bet tada kas jisai per vadovas ir žmogus? Aišku, tokia galimybė, kad jis nieko nežinojo ir už nieką neatsakė, būtų pasakiškas absurdas, bet mes tos galimybės nesiėmėme išbraukti.)

Skundas: Šios tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudaro stiprų pagrindą teigti, kad Telšių apskrityje 1941 m. buvo vykdoma stambaus mąsto propaganda prieš žydų tautybės asmenis, žydų naikinimas buvo pateisinamas ir kurstomas viešuose LAF vadovybės pasisakymuose ir jos leidžiamoje spaudoje, argumentuojant, kad lietuvių tauta turi vienytis ir apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento. To pasekoje galima teigti, kad Telšių LAF ir jos vadas Jonas Noreika yra tiesiogiai atsakingi mažiausiai už 1800 Plungės (1941 m. liepos 12-13) ir 800 Telšių (1941 m. liepos 20-21) žydų nužudymą ir jų turto išgrobstymą.

  • Kaip tas atsitiko - aš, Andrius Kulikauskas, neperskaičiau skundo - aš tuomet keliavau po Kiniją, vykau į Pasaulio filosofijos kongresą - galima šį riktą palyginti su ne vietoje padaryta rašybos ar gramatikos klaida, už kurios lengva paskui užsikabinti, nors tai nepakeičia esmės
  • Aptarsiu tą skirtumą dėl atsakingumo pobūdžio - ar Noreika tiesiog susijęs, kaip vadovas - ar būtent jo paties valia visa tai įvykdyta
  • Tai galima laikyti mūsų strategine klaida
  • O Centras savo ruožtu susitelkia į būtent šiuos žodžius, "tiesiogiai atsakingas", ir priešpastato savo išvadą, kad Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose
  • Vadinas, jie gindami Noreiką, nežiūri esmės ir visumos dėl jo atsakomybės, nepermąsto savo įstaigos darbo, o tyčia sutelkia dėmesį į šį labai siaurą istorijos klausimą.
  • Dėl Telšių žydų žudynių galime sutikti, kad neturime šaltinių, kuriais galėtumėme tvirtinti, kad Noreika būtų tiesiogiai atsakingas. Mes pripažįstame šią klaidą savo skunde.
  • Visgi, dėl Plungės žydų žudynių yra Aleksandro Pakalniškio prisiminimai, kad jis pats girdėjo Noreiką aiškinantį vokiečiui, kad jisai, Noreika, jau davė įsakymą sušaudyti visus iki vieno Plungės sinagogoje laikomus žydus
  • O savo pažymoje Centras kaip tik daug dėmesio skiria paneigti Pakalniškio prisiminimus
  • Ir netgi savo atsiliepime Centras labai atsargiai parenka savo žodžius. Jisai nedrįsta tvirtinti, kad Noreika nedavė įsakymo. Jisai savo ruožtu tvirtina, kad Noreika nedalyvavo žydų masinėse naikinimo operacijose, arba kaip mes pasakytumėme, žydų išžudyme
  • Mes savo ruožtu iš karto sutinkame, kad neturime šaltinių, kad Noreika pats asmeniškai būtų stebėjęs žydų žudymą. Nors reikia pasakyti, kad žinome, kad jisai buvo Plungėje liepos mėn. 12 d., ir maždaug 100 metrų nuo jo namų jam pavaldūs baltaraiščiai sušaudė aštuonis žydus šalia sinagogos sienos
  • Užtat taip susiklostė, jog mūsų pristatyme Pakalniškio prisiminimai tampa ypatingai svarbūs, nes mums teks atskleisti, kaip Centras sąmoningai ir esmingai iškraipo šaltinius, paneigdamas ir sumenkindamas Pakalniškį
  • Tad Centras tiesiog verčia mus įrodyti, kad Noreika tiesiogiai atsakė už Plungės žydų išžudymą. Mes tai padarysime.
  • Ir būtent Centro atsiliepimas verčia mus jums parodyti, kaip valingai ir dėsningai jisai iškraipo šaltinius nušviečiančius kapitono Jono Noreikos atsakomybę
  • Tačiau mūsų tikslas buvo daug paprastesnis, tiesiog parodyti, kad Centras savo darbe piktnaudžiauja valdžia, neobjektyvus ir neišsamus.

Visgi, besigindami, mes irgi mokam kabinėtis. Centras mini žydų žudynes vykusias Telšiuose liepos 20-21 d. Tačiau žudynės tomis dienomis nevyko. Žudynės vyko liepos 15-17 d., tame laikotarpyje.

Genocidas ir Rezistencija. 2013. Nr.2. Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. “Žydų likimas Telšių valsčiaus mažuosiuose getuose.” ps.102 "1941 m. liepos 15-17 (ar 20-21) d. Rainių stovykloje (prie Rainių kaimo) sušaudyta 1200-1500 Telšių vyrų; po savaitės moterys ir vaikai išvaryti į Gerulių stovyklą."

Berengdamas užklausą, aš susidūriau su tokiais prieštaravimais, tad pasirinkau remtis vėlesne data su tikslu atsargumo dėlei sušvelninti kaltinimus Noreikai. Juk žinome, kad liepos 20 d. Noreika buvo Telšiuose. O jo, kaip LAF vado, pavaduotojas Bronius Juodikis, rengė tas žudynes. Ar jie bendravo prieš žudynes, ar po žudynių? Įsigilinus į Yad Vashem archyve saugojamus žydų prisiminimus jidiš kalba, kuriuos mums išvertė Roza Bieliauskienė, įsitikinome, kad žudynės įvyko būtent liepos 15-17 d. Šių prisiminimų Centras nemini. Taip pat pasirinkau mažesnį skaičių aukų, 800, apsisaugodamas nuo skaičių perdėjimo, nors Genocido ir rezistencijos straipsnis tvirtina, kad jų buvo bent 1,200.

Kaip tada gali Centras ginčyti, ar Noreika buvo ar nebuvo tiesiogiai atsakingas už žudynes liepos 20-21 d. kurių iš vis nebuvo? Aš, kaip filosofas, negaliu atsakyti, bet čia jau iškilo mano klaida, kurią prisipažįstu.

netyrė, neskaitė

  • 25. Taip pat nėra duomenų, kad J. Noreika dalyvavo 1941 m. liepos 20-21 d. Telšių žydų, laikytų Rainių dvare, žudynėse. pakartojo mūsų klaidą, net nepatikrino, vadinas, netyrė

Tačiau noriu pabrėžti, kad mes darom klaidas ir mes mokomės ir mes taip suprantame istorijos mokslą. Tuo tarpu Centras nedaro klaidų bet aklai kartoja mūsų klaidas.

Savo ruožtu Centras galės man prikišti, kad aš ką tik rėmiausi nemoksliniu leidiniu, tai yra, Centro leidžiamu žurnalu "Genocidas ir Rezistencija", kuris nėra indeksuojamas jokiame istorijos mokslų pasauliniame indekse. Bent man taip prisipažino Centro tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys kai su juo tariausi dėl straipsnio, kurį galvojau jiems parašyti apie Lietuvių nacionalistų partijos atsakomybę už nusikaltimus žmonijai.

Nr.3 yra dar viena esminė smulkmena kuri apibūdina Centro santykį su mumis, Lietuvos žydais. "J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose" vietoj kad "J.Noreika nėra prisidėjęs prie žydų išžudymo".

  • savo pažymoje 9 kartus naudoja terminą "naikinimas" ir jį renkasi vietoj "išžudymo"

Nr.8 pagrindinė mūsų nesutarimo aplinkybė, "kad tikrieji žydų žudynių sumanytojai buvo ne lietuviai, o Trečiojo Reicho vadovybė, taip pat į tai, kad nėra jokių patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad J. Noreika įsakė žudyti žydus ar pats dalyvavo masinėse žydų naikinimo operacijose."

Čia išlenda atsakymas į mūsų užklausos klausimą, Kodėl su jumis nesutariame dėl Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmoniją?

Aptarti:

  • "nėra jokių patikimų duomenų" - ir patikimų žmonių
  • klausimu susiaurinimas - įsakė žudyti ar pats dalyvavo žudyme -
  • čia matome netiesos perlų gamybą, kurią paskui plačiau apnagrinėsiu - jie susiaurina klausimą, atsirenka duomenis, ir išsiveda dėsnį
  • o kaip su žydų laikymu sinagogoje? arba su lietuvių sušaudymu?
  • pagrindinis skirtumas tarp mūsų tyrimo būdų

pokalbis, bendrystė, padavimų kūrimas - istorija turėtų būti besivystantis pokalbis

  • 8. Centras nuodugniai ir argumentuotai atsakė į Pareiškėjo keltus klausimus, motyvuotai pasisakė dėl Pareiškėjo suformuluotų prielaidų ir kategoriškų išvadų, tame tarpe ir dėl J. Noreikos veiklos.
  • 8. Centras jo pateiktoje medžiagoje nerado duomenų, dėl kurių galėtų iš esmės pakeisti Centro išvadą dėl J. Noreikos
  • 3. J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už mažiausiai 1800 Plungės ir 800 Telšių žydų nužudymą ... tuo tarpu Centras ... ne kartą priėjo išvadą, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose, tame tarpe ir Telšių bei Šiaulių apskrityse. vis prieiti prie tų pačių išvadų

Nepasitikrinimas

  • Petras Požėla - žydų gelbėtojas - palyginti su Krupavičiaus laišku - nuotrauka Genocido sąrašo

Skirtingų prielaidų buvimas - mes galime įvairiai mąstyti, o jie tik vienaip

  • 11.4 Tyrimo neobjektyvumą akivaizdžiai atskleidžia be įrodymų daromos prielaidos (pvz., kad J. Noreika tarnavo ne tik nacių, bet ir sovietų režimui arba J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui) kaip tik rodo objektyvumą
  • Laiškai dėl Jono Noreikos mirties
    • Gimtasis Kraštas
    • Laba diena, archeologinių kasinėjimų metu, kurie buvo vykdomi Tuskulėnų parke, tarp atkastų palaikų buvo ir Jono Noreikos – Generolo Vėtros palaikai. Deja, jo palaikai šiuo metu nėra identifikuoti. Šį faktą patvirtina J. Noreikos byloje, kuri saugoma Lietuvos Ypatingajame archyve, rasti dokumentai. Jeigu norėtumėte sužinoti daugiau, galite apsilankyti mūsų muziejinėje ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Gražios dienos. Pagarbiai, Aistė Bajoriūnaitė, Vyresnioji muziejininkė, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, aiste.bajoriunaite@genocid.lt
    • Gerbiama Aiste, Ačiū už laišką. Ne viską supratau. Kiek supratau, Jono Noreikos palaikai šiuo metu nėra identifikuoti. Ar jo palaikai buvo identifikuoti archeologinių kasinėjimo metu? Ar jūs tiesiog remiatės Lietuvos Ypatingojo archyve saugoma Jono Noreikos byla, teigdami, kad jo palaikai buvo Tuskulėnų parke? Ar yra kokių nors kitų patvirtinimų? Bandau jus suprasti, Andrius
    • 2018 m. birželio mėn. 6 d. Sveiki, Viską gerai supratote, Jono Noreikos palaikai nėra identifikuoti. Iš rastų 724 asmenų palaikų, kurie buvo užkasti Tuskulėnų parke, šiuo metu identifikuoti yra tik 66 asmenys. Bylos dokumentai, tokie kaip mirties įvykdymo aktas, praktiškai neleidžia abejoti faktu, kad jis buvo užkastas Tuskulėnų teritorijoje. Pagarbiai, Aistė Bajoriūnaitė. Vyresnioji muziejininkė, Tuskulėnų rimties parko memorialinis
    • Gerbiamas prof. Rimantai Jankauskai, Jono Noreikos anūkė Silvia Foti paskatino mane parašyti jums mane dominančiu klausimu. Ar užtikrintai žinome, kad Jonas Noreika buvo sušaudytas? Jinai rašė, kad jūs nustatėte, jog jo griaučiai buvo vieni iš dviejų - 550 ir 551 - aptiktų Tuskulėnuose duobėje 29. Tačiau nebuvo įmanoma nustatyti DNR.
    • Laba diena, Informuoju, kad visa tyrimo medžiaga šiuo klausimu perduota LGGRTC, ir jokios papildomos informacijos neturiu, Pagarbiai, R.Jankauskas
  • Balandžio 11 d. Klausimas 1946 kovo 16 jūs davėte parodymus, kad Raudonojoje Armijoje palaikėte ryšius su “Smerš įgaliotiniu” šiaurės grupei 782 šaulių puklko ir dirbote slapyvardžiu “Dmitrov”. Ar jūs tai patvirtinate? Atsakymas Viskas ką aš sakiau kovo 16 apklausoje apie savo ryšius su SMERŠ organais ir kad aš turėjau pseudonimą “Dmitrov” aš paneigiu. Aš niekada nebuvau susijęs su SMERŠ organais. Daviau melagingus parodymus apklausoje, nes norėjau įtikinti tardytoją, kad aš ne tik lojalus sovietų pilietis, bet netgi daugiau, - aš aktyviai dirbau Raudonosios armijos SMERŠ organuose ir padėjau ją stiprinti ir rauti su šaknimis jos priešus. Taip aš norėjau įrodyti tardymui, kad aš visai skaidrus žmogus, kad man jokių įtarimų būti negali ir turiu būti nedelsiant išlaisvintas iš arešto.” (Verttimas nėra idealus bet nėra laiko šlifuoti) Toliau sako kad sužinojęs, kad visi su kuom jis vedė nelegalę veiklą areštuoti jis nusprendė “nusiginkluoti” ir duoti teisinguis parodymus.

Atmetimas šaltinių, vietoj kad visus priimti kaip teisingus, ir atmesti tai, kas pasirodo neteisinga - o tai visuomeniška, nes panašiai, visus žmones priimti

  • 53. 1) pareiškėjo Grant Arthur Gochin 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl atsisakymo pakeisti istorinę išvadą atmesti kaip nepagrįstą;
  • 35. Rokas: Centras iš esmės atsisako vadovautis A. Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima.“ mes kaip tik remiamės savanoriškais šaltiniais: Pakalniškis, Aloyzas Stonkus, kun.Povilas Pukys, Kazimieras Pabedinskas, Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė (Žemaičių saulutė, USHMM), Jakovo Bunkos (USHMM jo prisiminimai jidiš kalba), Antanas Zabylis (USHMM) - kaip užkasė, Monika Lučinskienė (USHMM), Maša Raichman (Josifo Koniuchovskio - Yad Vashem) - daug degtinės bonkų, Stanislava Spiridonova - (USHMM - Vašingtone - negalima transliuoti Lietuvoje be sutikimo), Emma Ptak (USC Shoah Foundation - galima pasižiūrėti Lenkijoje) - kaip ji pabėgo iš Plungės žudynių, Jakov Bunkos, Leonido Olšvango, Zenono Ivinskio, poetės Masha Rolnikaitės surašyti pasakojimai, ką girdėjo - ką tokie liudytojai prisimena - kad išprievartavo žydaites, kad jas krikštijo, kaip bandė pabėgti žydas švarkų krūvoje, kaip kun.Pukys išgelbėjo krikštytą žydą, lietuvių laikymas ir sušaudymas - tai nesuderinama su vokiečių tvarka
  • žmonės savanoriškai pasakoja tai, kas jiems patiems buvo įdomu - ir ne tai, kas tardytojui buvo svarbu
  • mes darėme nepriklausomą tyrimą, užtat mums labai svarbūs savanoriški pasakojimai, atspindčius jųjų valią, o ne kitų valią - pavyzdžiui, pastebime kad Pakalniškis pradėjo komendantūroje jau po to kai žydai buvo laikomi sinagogoje
  • dar įdomu, kad Damijonas Riauka visaip pasakojo Silvia Foti, kad jisai ir Noreika Plungėje nebuvo
  • Telšiuose - Leonas Vilutis - kodėl jisai nemini Noreikos? nė žydų žudynių? nė manifestacijos?
  • Užtat mes žiūrime į savanoriškus šaltinius, o jie į nesavanoriškus.
  • Bubnys - negalima atmesti, reikia vertinti savanoriškus
  • Ašmenskas - "patikimas"?
  • Riauka - "patikimas"?

rėmėsi 8 tardytais liudytojais - "vokiečių okupacinė administracija"

  • 25. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu.
  • Pranas Aglinskas prisiminė ... Alimas tada mums, baudėjams, pasakė, kad iš vokiečių valdžios gautas nurodymas per kelias paras sušaudyti žydus
  • Kostas Rudonis tvirtino, kad P.Alimas ir Pabrėža pareiškė iš vokiečių gavę įsakymą sušaudyti visus gete, t.y. dvejose sinagogose, uždarytus žydų tautybės piliečius
  • Z.Rudavičius kalbėjo: "Šaudymas vyko pagal vokiečių komendanto įsakymą ir tas aukas sušaudė tik dėl to, kad jos buvo žydų tautybės."
  • jų pažyma remiasi 36 KGB bylomis - atmeta Pakalniškį
  • 36. Centras yra ištyręs A. Pakalniškio liudijimus apie J. Noreiką ir pateikęs motyvuotą istorinį mokslinį atsakymą, kodėl minėti liudijimai yra nepatikimi. Tyrimo rezultatai išdėstyti jau minėtame straipsnyje Jono Noreikos – Generolo Vėtros biografijos kontroversijos.
  • 25. Taip pat nustatyta, kad pagal po karo teistų žydų žudynių dalyvių parodymus Plungės komendantu buvo ne J. Noreika, o ltn. Povilas Alimas, kad vykdydami vokiečių nurodymus P. Alimas ir Pabrėža dalyvavo šiose žudynėse.
  • 25. Jų parodymuose J. Noreika nėra minimas kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis.
  • 25. Pareiškėjas savo teiginius, kad J. Noreika yra tiesiogiai atsakingas už 1800 Plungės žydų nužudymą 1941 m. liepos 12-13 d., grindžia A. Pakalniškio liudijimais.
  • KAM Medžiaga
  • Vytautas Landsbergis 2015 m. lapkričio 2 d., Neva 1941 07 12/13 po Plungės gaisro komendantas J. Noreika dėl žydų pasakęs vokiečiams: „Aš daviau įsakymą visus iki vieno sušaudyti“. Pasakoja Pakalniškis – tarsi liudininkas, pats girdėjęs ir matęs pokalbį, net vokiečių elgesį. Iš tikrųjų tas epizodas A. Pakalniškio arba jo leidėjų apgaulingai įmontuotas į knygą iš 11 metų senumo (1984 m. ) publikacijos žurnale „Der Spiegel“ (1984 04 23), kurioje buvęs Šiaulių geto kalinys Leiba Lifšicas nupasakoja tariamą J. Noreikos pokalbį su vokiečių kareiviais, vėliau žodis į žodį pakartotą neva „liudininko“ A. Pakalniškio neva „atsiminimuose“.
  • Čia dar verta pažymėti, kad „atsiminimų“ apie Plungę autorius A. Pakalniškis, neva buvęs labai susijaudinęs dėl žydų žūties, savo knygoje 5 puslapiais anksčiau rašo: „Didelė vokiečių viešpatavimo Lietuvoje nauda būtų ta, kad galutinai ir radikaliai būtų apvalytas mūsų kraštas nuo žydų./.../ Žydai yra skaudulys Lietuvos kūne./.../ Vokiečiai tą ligą gydo pačiu tikriausiu būdu – operacija. Jie išpjauna tą skaudulį, pašalina jį. Belieka užgydyti likusią žaizdą“.
  • Tokiais veiksmais V.Titovas viešai paskelbė melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo Adolfo Ramanausko-"Vanago" atminimui; viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai ginkluoto pasipriešinimo dalyvių - Lietuvos partizanų, jų rėmėjų pagrindu bei viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius - Lietuvos partizanus. Šiais savo veiksmais V.Titovas įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą LR BK 313 str. 2 d. (Mirusiojo atminimo paniekinimas, 170 str. 2 d. (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) bei 170-2 str. 1 d. (Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas) "Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka"
  • Ar Genocido centras viešai pritarė nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams?
  • Ar tai darė grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu?
  • Materialumo klausimu Genocido centras mus verčia parodyti, ką jisai daro.

Istoriografinis principas

  • 12. savo minimų dokumentų, kurie tariamai atrasti Pareiškėjo inicijuoto tyrimo metu, nevertina istoriografijos kontekste, todėl pagal šiuos pavienius dokumentus daromos išvados, kaip antai, kad „LAF Telšiai 1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje“ nelaikytinos mokslinėmis ir objektyviomis.
  • 12. Pareiškėjo skelbiama išvada, kad II Pasaulinio karo metu vokiečiams okupavus vakarinę SSRS dalį, Telšių apskritį jie neva kažkodėl atsisakė kontroliuoti, taip neva sudarydami atskirą, lietuvių kontroliuojamą „valstybėlę“, prieštarauja sveikai logikai ir pripažintai II Pasaulinio karo istoriografijai.

Vyniojimas į vatą - perlų kūrimas

  • 40. Centras išvadą, kad J. Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, argumentuoja istorinio mokslinio tyrimo rezultatai, išdėstyti A. Rukšėno straipsnyje.
  • 42. Centras nesutinka su tokia Pareiškėjo interpretacija, neva Centras vengia aptariamos temos Jono Noreikos ir LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse. Tokią Pareiškėjo interpretaciją paneigia vien ta aplinkybė, kad Centras yra paskelbęs atskirą straipsnį, skirtą specialiai J. Noreikai, kuriame nagrinėjamas ir J. Noreikos santykis su Holokaustu Telšių ir Šiaulių apskrityse.
  • 43. Pareiškėjo priekaištas, kad Centras neva neaptaria nė vieno iš jo pateiktų svarbių istorinių dokumentų, yra nepagrįstas. Profesionalūs istorikai laikosi nuostatos, kad apie tai, kaip istorikai vertina istorinius dokumentus, galima spręsti pagal jų darbų pobūdį. Kaip Centras vertina atskirus dokumentus, Pareiškėjas galėjo suprasti iš minėto straipsnio apie J. Noreiką.

Okupacinės valdžios įsakymu

  • 36. Nustatyta, kad 1941 m. liepos 12-13 d. Plungės valsčiuje ties Kaušėnų kaimu žydų masinių žudynių operacija buvo vykdoma okupacinės valdžios įsakymu. Taip pat nustatyta, kad pagal po karo teistų žydų žudynių dalyvių parodymus tuo metu Plungės komendantu buvo ne J. Noreika, o ltn. Povilas Alimas, kad vykdydami vokiečių nurodymus būtent P. Alimas ir Pabrėža dalyvavo šiose žudynėse. Jų parodymuose J. Noreika nefigūruoja kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis.
  • Genocido centras nesugeba įvardinti žmogaus! Ir tai suprantama, nes Vokietijos prokuratūra irgi nesugebėjo įvardinti kai klausinėjo Zenoną Ivinskį.
  • Kas tai per terminas, "vokiečių okupacinė valdžia"? Tai negali būti civilinė valdžia. Ir negali būti saugumo tarnyba. Tai gali būti tiktai karinė valdžia.
  • Užtat mes kreipėmės į Freiburgo archyvą. Bet jie nerado jokių žinių apie Plungės ar Telšių komendantūras. Žinių reikėtų ieškoti Kauno komendantūros byloje. O Bubnys man pasakojo, kad Genocido centras niekad nėra važiavęs į Vokietiją tirti bylų.
  • Kad komendantu besivadinantis vokietėlis karys sutiko duoti įsakymą, tai grynai ritualinė formulė, kaip pasakytų Centras.
  • Iš tikrųjų formaliai atsakė Einsatzkommando 2 dalinys Šiauliuose, kaip ir pats Genocidas pripažįsta, prieštaraudamas sau. Juk tai jokia okupacinė valdžia, tai atskira policijos jėga pavaldi nė kariuomenei, nė rytų okupacijos ministerijai.
  • Betgi Štalekerio 1941 m. spalio mėn. 15 d. ataskaitoje Plungė ir Telšiai kaip tokie nepaminėti.
  • Visgi su internetinio forumo Axis History Forum pagalba radome vienintelę to padalinio nario teisminę bylą Hungerburg byla 15 tomų. Ją užsisakėme.
  • Keturias dienas buvome Latvijos valstybiniame istorijos archyve.
  • Yra Pakalniškio fondas Amerikos lietuvių kultūros archyve, Putname - jo dienoraščiai. Keturios dėžės, iš kurių dvi prieš kelis metus sunaikintos potvynio.
  • USHMM Encyclopedia of Camps and Ghettos 1933-1945, Vol.II For Siauliai (p.1119-1121) "In the first days of the German occupation, a Lithuanian administration and police force were established. Various German institutions were also based in the town. Feldkommandantur 819 administered the town initially, then passed on its authority to a civil administration headed by a Gebietskommissar and his staff in August. Units of the Secret Military Police (GFP) and elements of Einsatzkommando 2, Under Einsatzgruppe A, were also present. SS-Hauptscharführer Werner Gottschalk, head of the Restkommando, a subordinate unit of Einsatzkommando 2, directed the first murders of Jews from the city and region. In late July, the 3rd Company of German Police Battalion 65 arrived in Siauliai. This company repeatedly participated in the murder of Siauliai Jews during the summer, assisted by other German military and police units.

Neištyrimas iki galo

  • 18. J. Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose pasakoja, kaip pirmomis karo dienomis J. Noreika įkalbėjo vežimu važiuojančią žydų šeimyną pasukti iš kelio, kuo skubiausiai slėptis nuo vokiečių, nes buvo girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus. palyginti su Riaukos pasakojimu Silviai.
  • Silvia apie Riauką apie Bertę Pelcą.
  • Tania Pelcaite-Rozas jos tėvas Motl Pelcas.
  • Buvęs J.Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose rašo: ... Taigi remiantis šiuo įvykiu galima manyti, kad J.Noreika ir jo bendražygiai Birželio sukilimo metu nebuvo nei fanatiški antisemitai, nei žydų iš Lietuvos "varytojai".
  • 2015 m. Karys Nr.10.Stanislovas Buchaveckas, Dalius Žygelis (vyriausieji istorikai). "Jonas Noreika-Generolas Vėtra. 1910–1947 m" Dar 1940–1941 m. lankydamasis Klaipėdos krašte, J. Noreika sužinojo apie žydams gresiantį pavojų. Todėl neatsitiktinai jau pirmąją karo dieną Plungės apylinkėse sutiktą kelyje žydų šeimą ragino „tuoj pat sukti iš kelio, kuo skubiausiai važiuoti į kaimą ir slėptis nuo vokiečių kareivių“. Mat šiai žmonių grupei grėsė pavojus ne tik iš egzekucinių vokiečių dalinių, bet ir iš vermachto kareivių sporadiškų antisemitinių veiksmų.
  • Damijonas Riauka. "Keturios sukilimo dienos." 1994 m. liepos 9 d. Dar nepasiekę mokyklos, kelyje Kuliai - Plungė sutikome vežimą, kuriame į namus po pirmųjų karo audrų važiavo žydų šeima: vyras su žmona ir du mažamečiai vaikai. Juos pažinojome, nes gyveno Mardosų mokyklos pastate. Žydelis pats arė, sėjo, augino gyvulius kaip ir visi kiti kaimiečiai. Jį visi gerbė, nes su visais sutarė, buvo doras žmogus. Mūsų kapitonas ir kiti vyresniojo amžiaus kuopos kariai apstojo ratu jo vežimą ir ėmė įkalbinėti tuoj pat sukti iš kelio ir slėptis nuo vokiečių. Žydelis paklausė ir, apsukęs vežimą, nuvažiavo į kitą kelią Stonkaičių link. Čia vokiečių transporto nebuvo. Aš ir šiandien prisimeu žydo išgąstį, matau, kaip paslėpęs po antklode savo mažamečius vaikus, staigiai ragina arklius. Šie ėmė bėgti ristate, o vežimas pasišokinėdamas ritosi žemyn į pakalnę. Mes dar sustoję ant kelio stebėjome, kad tuo metu neatvažiuotų vokiečių kareiviai. Tas vaizdas man buvo sukrečiantis. Žmogus su visa šeima bėgo nuo mirties. Buvau girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus, žinojau, kad visi žydai skubiai pasitraukė iš Klaipėos 1939-aisiais, kai Hitleris rengėsi ją užimti, bet dar niekada akis į akį nebuvo tekę susidurti su šitokiu konkrečiu žmonių persekiojimu. Man neteko išgirsti apie šios šeimos tolesnį likimą, bet aš tikiu, kad lietuviai kaimiečiai jam suteikė prieglobstį.
  • S.Foti gavo laišką 2015 iš Bubnio, jam pasakė bendrauti su Riauka
  • 34.Pareiškėjas, remdamasis S. Foti liudijimu, prideda namo nuotrauką, nurodydamas, kad J. Noreika apsigyveno šiame iš žydų nusavintame name Plungėje, Vaižganto gatvėje. Tačiau tokių liudijimų negalima laikyti patikimais istoriniais šaltiniais, nes tuo metu S. Foti nebuvo gimusi, o pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusių 1942 m gyventojų surašymo duomenis, tarp Plungėje, Vaižganto gatvėje, buvusių namų savininkų J. Noreikos nėra. nesigilina, su ja nesusisiekė
  • Dokumentas bylojantis, kad Noreika atsikėlė iš Plungės.
  • Silvia apie dienas prieš karo pradžią, ir po karo pradžios, ir apie nuotrauką, ir Aldoną Budrytę Bužienę.
  • Dokumentas apie baldus: MAB f.76, a.180, b.28, l.27-63 Jonas Noreika appears on a list of 713 Lithuanians who registered Jewish property they had “purchased” during the Nazi-occupation. Jonas Noreika is Nr.35 on the list, at the address Wilnerstr. 260.
  • Verkaufts Judenvermoegen (parduotas žydų turtas - sold Jewish property) kainos reichmarkėmis - prices in Reichsmarks
    • 0.16 1 Kl. Schrank (spintelė - small cabinet)[the price should perhaps be 16 RM]
    • 1.20 1 Paarwarme Schuhe (šiltų batų pora - pair of warm shoes)
    • 12.00 1 Schrebtisch (rašomasis stalas - desk)
    • 18.00 1 Buecherschrank (knygoms spinta - book case)
    • 30.00 2 Holz Betten mit atratze (2 medinės lovos su matracu - 2 wooden beds with a mattress)
    • 25 1 Schrank (spinta - cabinet)
    • 18 1 Buefett (bufetas - buffet)
    • 11 1 Toileten Spiegel (veidrodis tualetui - bathroom mirror)
    • 3 2 Nachtschraenckchen (naktinės kepurės - nightcaps)

Atmetimas darbų

  • 11.3 jų, kaip mokslinių, nėra patvirtinę istorijos mokslo specialistai, dirbantys mokslo įstaigose;
  • palyginti su Anušausku recenzijos Ašmensko knygos: vienoje televizijos laidų pareiškė (nuo 3.00 iki 3.52): "Aš turiu prisipažinti, kad Generolo Vėtros istoriją nagrinėjau tiktai tam tikrą dalį, tai yra kuomet jis grįžo iš..., jau keturiasdešimt penktaisiais metais į Lietuvą po Štutgofo lagerio, po prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje. Iki pat suėmimo ir sušaudymo tai yra tas laikotarpis kurį man teko žiūrėti su visais tardymais, jo ir jo bendražygių kankinimais. Jie tokie vyko ir tuo metu pakankamai aktyviai. Bendrąją jo istoriją be abejonės aš žinau kaip ir kiekvienas čia sėdintis..."

Sumenkinti priešininką - atmetimas žmonių

  • elgiasi su žmonėmis, kaip elgiasi su faktais: vienus nušalina ir kitus išaukština. O mes priešingai, visus priimame ir suderiname.
  • 11.4 tyrimą atlikę tyrėjai Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas akademiniuose sluoksniuose nėra žinomi kaip profesionalūs istorikai;
  • 11.5 viešoje erdvėje labiau žinomi savo kontraversinėmis nuostatomis (pvz., Evaldas Balčiūnas viešoje erdvėje prisistato kaip „anarchizmo istorikas, valkatavimo ir elgetavimo ekspertas“), kurios gali įtakoti išankstinį neobjektyvumą. mes esame tauta - jie valstybė; mes privalome būti šališki - Lietuvos šalininkai, šališki savo šalia - o jie privalo būti nešališki; jeigu būtumėme nešališki, nebūtumėme lietuviai
  • 34.Iš viešumoje skelbtų S. Foti tyrimų rezultatų darytina išvada, kad ji nesivadovauja istorijos mokslui būtina istorinių tyrimų metodologija, kuri reikalauja istorinio šaltinio tyrimą sieti su jo išorine ir vidine kritine analize. jinai žurnalistė, rašytoja - palyginti su Ašmensku, Riauka - ir neatmestina tai kas teisinga jos darbuose - vertingiausia yra jos surinkti pasakojimai - palyginti su Riaukos pasakojimu
  • Atsisakymas geranoriškai bendrauti

Priskyrimas priešui

  • 11.5 kai kurios Pareiškėjo daromos išvados (pvz., J. Noreikos prilyginimas Hitleriui ir Stalinui, teiginiai „žydų likimą visaip sprendė lietuviai“, „Juozo Brazaičio Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimai engiant Lietuvos žydus“, „Jonas Noreika įklampino Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus į nusikaltimus prieš žmoniją“ ir kt.) sietinos ne su mokslu ir tikrove, o su okupacinių laikotarpių propagandine dezinformacija. ne sovietai iškėlė Noreikos nusikaltimus Telšių krašte, o būtent išeivijos lietuvis Pakalniškis; propagandinė dezinformacija - paskelbė dokumentus - neradome nė vieno sovietinio straipsnio apie Noreiką; Rukšėno tėvas rašė "Masines žudynes" - ar tai neturi išliekamąją vertę? ar tai teisingas tekstas su reveransais? ar tai yra propaganda prieš Noreiką? ir kodėl būtent ja remiasi GC?

mūsų elgesys su dokumentais ir su žmonėmis sutampa - Gochino geranoriškumas

  • kreipėsi į mane, kad aš jam padėčiau - nes mes susikalbėjome 2012 m. -
  • jisai susikalbėjo su Silvia Foti
  • You approached the Genocide Center with good will by assembling vast evidence of his leadership of Lithuanian activists in Telšiai in July, 1941 during the mass murder of about 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and his subsequent voluntary tenure as Šiauliai District Chief, understanding full well his role in the Holocaust.

Baigiant šią dalį - jie atmetė mūsų tyrimą - Jie sako, kad yra vienas istorinis metodas bet iš tikrųjų yra du.

  • 11.1 jos nėra realizuotos istoriografinių prieigų principu; Arūnas Būbnys man paaiškino, kad tai tėra jau esančios literatūros apžvalga;
  • 11.2 jos kritikuotinos istorinių tyrimų metodologijos požiūriu;
  • 38. Centras, remdamasis visuotinai pripažinta istoriografija, Holokaustą Lietuvoje vertina kaip nacių okupacinės valdžios įstaigų ir jai subordinuotų lietuviškų kolektyvinių struktūrų veiklos padarinį. Istorinėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad Holokausto Lietuvoje sumanytojai, iniciatoriai ir organizatoriai buvo vokiečių okupacinė administracija. būtent dėl šito parodysime, kad Plungėje buvo kitaip - pasidalinti statistika, sutariame, kad daugiau kaip pusę mūsų žydų sušaudėme mes lietuviai, organizavimo - gal ketvirtadalį ar trečdalį organizavo patys lietuviai, o bent 5% o gal 10% ar daugiau, iniciatoriai buvo lietuviai - vadinas, tai lietuvių nusikaltimai žmonijai, ir tai darė mūsų sukilėliai kaip padėties šeimininkai, tad jų akimis tai darė Lietuvos Respublikos vardu
  • gal jie turėtų pabandyti kitą metodą

Toliau: Noreika pristatymas mūsų tyrimas

NoreikaPristatymasJųTyrimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 vasario 12 d., 21:09